Osvaldas JOKUBAITIS

Ar žinojote, kad analoginės antžeminės televizijos Lietuvoje nebeliks jau 2012 metais? Todėl po dvejų metų visi Lietuvos gyventojai nebematys antenomis "gaudomos" analoginės televizijos. Tačiau kabelinės televizijos žiūrovai ir toliau be jokių investicijų ar papildomų mokesčių matys analoginę televiziją, o panorusieji galės lengvai palaipsniui pereiti prie skaitmeninės kabelinės televizijos.

Vyriausybės patvirtintoje programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos visiškai atsisakyti analoginės antžeminės televizijos - pereiti prie skaitmeninės. Pirmasis žingsnis žengtas 2009 m. gruodį, kai Lietuvoje buvo išjungti LTV2 programos analoginės antžeminės televizijos siųstuvai. Jeigu Susisiekimo ministerija priims sprendimą antžeminę analoginę televiziją išjungti regionais, pradedant, pvz., nuo Vilniaus miesto, kur didžiausia gyventojų dalis gali naudotis skaitmeninės TV paslaugomis, tai dalis Lietuvos gyventojų antžeminės analoginės TV gali nematyti jau nuo 2011 m. II pusmečio.

Tiems televizijos žiūrovams, kurie turi kabelinę televiziją (KTV), nereikėtų baimintis – išjungus analoginę antžeminę televiziją jie toliau galės žiūrėti visas programas, kurias žiūri ir dabar, nes minėtas Vyriausybės nutarimas leidžia KTV pratęsti TV programų retransliavimą analoginiu būdu ir po 2012 metų. Todėl KTV žiūrovams nereikės paskubomis įsigyti specialių skaitmeninių TV priedėlių-imtuvų (angl. Set–Top Box) arba naujo televizoriaus, kuriame toks priedėlis jau įmontuotas. KTV abonentai ir toliau galės žiūrėti keliuose turimuose skirtinguose televizoriuose skirtingas programas be jokių papildomų mokesčių ar investicijų.

Turintys KTV nesibaimina

Pasak Povilo Kiznio, UAB "Telerena" technikos direktoriaus, nuolat girdėdami apie neišvengiamai artėjančią analoginės televizijos pabaigą, KTV paslaugų vartotojai vis dažniau klausia, ką gi jiems daryti, ar jie neliks be televizijos, kokių papildomų prietaisų reikia.

"Pats geriausias variantas – prisijungti prie KTV, nes turint KTV viskas priklauso nuo pačių žiūrovų norų. Jie net gali nekeisti paslaugų – kaip žiūrėjo analoginę KTV, taip ir žiūrėti ją toliau. Tačiau norintieji išplėsti savo turimų paslaugų spektrą lengvai gali tapti skaitmeninės kabelinės TV žiūrovu. Svarbiausia, kad naudojantis KTV paslaugomis galima pereiti prie skaitmeninės TV palaipsniui, t. y. pirmiausia prie skaitmeninės TV prisijungti vieną iš namuose turimų televizorių, o per kitus toliau žiūrėti kokybiškos analoginės TV transliacijas, o po kiek laiko visiškai pereiti prie skaitmeninės TV visuose televizoriuose, nepriklausomai nuo antžeminės analoginės TV išjungimo laiko. Kabelinė TV – vienintelė televizija, suteikianti tokią galimybę. Tai labai patogu, nes perėjimas prie skaitmeninės TV yra susijęs su neišvengiamomis papildomomis investicijomis", – sako P. Kiznis.

Ateitis – HDTV

"Vis garsiau kalbama, kad dabar diegiamą standartinės raiškos skaitmeninę televiziją SDTV (Standard Definition Television) jau sėkmingai papildo, o ateityje ir pakeis raiškioji skaitmeninė televizija HDTV (High Definition Television). Tokią televiziją nuo 2007 m. retransliuoja ir visos didžiuosiuose miestuose veikiančios KTV, – pasakoja Povilas Kiznis. – Standartinės raiškos atkuriamo vaizdo kokybė daugmaž tenkino žiūrovus tol, kol televizorių ekrano įstrižainė neviršijo 29 colių (72 cm). Didėjant televizorių ekrano įstrižainei, net ir pačios geriausios vaizdo ir garso apdorojimo bei gerinimo sistemos ir algoritmai mažai ką galėjo padėti. Todėl ir buvo sukurtas visiškai naujas HDTV formatas, kurio raiška penkis kartus didesnė už standartinę, todėl gaunama gerokai geresnė vaizdo kokybė, vaizdas ekrane detalesnis, ryškesnis. HDTV transliacijoms paprastai naudojamas MPEG–4 vaizdo glaudinimo standartas."

Šio metu elektroninių ryšių bendrovė "S plius" HDTV formatu transliuoja "Discovery HD", "Luxe HD", "Rush HD", "I-Concert HD", " HD1".

Kaip atkeliauja į namus?

Priimti skaitmeninius signalus galima naudojant specialų TV priedėlį-imtuvą (angl. Set–Top Box). Tai nedidelė "dėžutė", į kurią jungiamas kabelinės televizijos įvado kabelis, o iš jos vaizdo ir garso signalai patenka į televizorių. Skaitmeninės TV priedėlis leidžia žiūrovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbas, naudotis elektroniniu programų gidu – sužinoti transliuojamų laidų programą artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti žadintuvo ir savaiminio išsijungimo funkcijas, kalendorių, stop kadrą, "zoom" (padidinimą), žaidimų bei daugybę kitų funkcijų.

"Kai kurių nebrangių modelių skaitmeninės TV priedėliai turi galimybę atsukti žiūrimą TV programą atgal, įrašyti ją arba įrašytą kūrinį išorine USB atmintimi perkelti į kompiuterį. Kiti, kurie turi vidinį standųjį diską, gali vienu metų įrašyti iki keturių TV laidų iš skirtingų TV programų. Bet visi jie gali įrašyti jus dominančias programas ar laidas naudojant TV programų EPG (elektroninį programų gidą), kurias peržiūrėsite vėliau patogiu metu", – dėsto Povilas Kiznis.

Anot jo, kaip prisijungti prie skaitmeninės kabelinės TV tinklo, priklauso nuo turimo televizoriaus tipo, tačiau prijungti galima bet kokio tipo televizorių, skiriasi tik tam reikalinga įranga, priedėlis, laidas.

Jungtis prie skaitmeninės kabelinės TV galima:

1. Jei turite senos kartos televizorių, kuriame yra tik SCART tipo lizdas, jums reikės DVB–C standarto TV priedėlį-imtuvą su MPEG–2 glaudinimu ir televizorių sujungti SCART kabeliu, o prie priedėlio prijungti KTV kabelį. Tokiu komplektu galėsite žiūrėti standartinės raiškos skaitmeninės televizijos programas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įsigiję DVB–C standarto paprastą TV priedėlį tik su MPEG–2 glaudinimo standartu Jūs negalėsite matyti HDTV programų.

2. Jei turite naujesnį televizorių, kuriame jau yra HDMI jungtis ir jis gali iš dalies priimti HDTV (žymėjimas "HD ready"), bet jūsų televizorius dar neturi įmontuoto skaitmeninės TV priedėlio, jums tikslinga įsigyti DVB–C HDTV priedėlį su MPEG–4, H.264 AVC glaudinimu ir televizorių sujungti su tokiu priedėliu HDMI kabeliu. Taip pat reikia prijungti prie priedėlio KTV kabelį. Tokiu komplektu galėsite žiūrėti standartinės raiškos ir raiškiosios televizijos programas.

3. Jei turite naujos kartos televizorių, kuriame įmontuotas skaitmeninės TV priedėlis (DVB-C) su MPEG–4 glaudinimu bei lizdas dekodavimo moduliui ir jis gali visiškai priimti HDTV (žymėjimas "Full HD 1080"), jums reikės įsigijus dekodavimo modulį tiesiog prijungti KTV kabelį prie televizoriaus. Taip galėsite žiūrėti standartinės raiškos ir raiškiosios televizijos programas.

Sumaniusiems įsigyti naują televizorių ir juo vėliau žiūrėti skaitmeninę kabelinę TV specialistai pataria rinktis trečiam variante aprašytą televizorių.

Tik tai, ko reikia

Kabelinės TV Lietuvoje, turėdamos ilgalaikius glaudžius ryšius su savo abonentais, puikiai jaučia jų poreikius, todėl gali pasiūlyti atitinkamas paslaugas už patrauklią kainą. Jos nešvaisto didžiulių sumų reklamai, kurios yra įtraukiamos į teikiamų paslaugų savikainą, nesistengia savo vartotojams įpiršti papildomų paslaugų kaip privalomo paketo, nors taip būtų galima padidinti paslaugų pardavimus. Todėl ir skaitmeninę kabelinę TV klientai gali rinktis tik tada, kai jie tikrai šios paslaugos nori ir turi tam lėšų.

"Kabelinėms TV svarbiausia kliento poreikiai, todėl pagal juos formuojami ir paslaugų paketai. Kabelinių TV nuomone, geriausia reklama – tai kliento rekomendacija savo artimiesiems", – sako LKTA prezidentė Vaiva Žukienė, UAB "Rygveda" generalinė direktorė.

"Dabar skaitmeninės TV paslaugas teikia 29 LKTA nariai – kabelinės televizijos, turinčios 50 tinklų 32 miestuose", – komentuoja Juozas Jurelionis, LKTA direktorius.

Šiauliuose, Radviliškyje, greitai ir Kuršėnuose tiek kabelinę, tiek skaitmeninę televiziją geriausiomis sąlygomis gali pasiūlyti LKTA narė, elektroninių ryšių bendrovė "S plius". Daugiau informacijos tel. 8~700 121 01.

Oksana LAURUTYTĖ

Šalyje vis daugėja tėvų, atsisakančių savo vaikus skiepyti nustatytais skiepais. Internete ir per televiziją skelbiama informacija, kad dėl vakcinacijos vaikai tampa alergiški, hiperaktyvūs, o paskiepijus daugiau nei 10 skiepų padidėja rizika susirgti vėžiu. Specialistai teigia, kad prievartos skiepyti vaikus nėra, tačiau patariama labai rimtai įvertinti gresiančių ligų baisumą. "Noriu šaukti "SOS" ir prašau tėvų nedarytų nesąmonių - skiepyti būtina", - teigia imunologė Vanda Burneikienė.

Neskiepijo dukrų iki metų

Dvi dukras auginanti šiaulietė Diana, itin besidominti sveika gyvensena, buvo nusprendusi savo dukrų neskiepyti tol, kol pati juos maitins. Moteris tiki, kad motinos pienas - pati geriausia apsauga nuo ligų, nes jis suformuoja stiprų imunitetą.

Pirmąją dukrą moteris gimdė namie, vandenyje, metus ją maitino, vėliau pradėjo lauktis antrosios. Ją gimdė jau gimdymo namuose, tačiau kategoriškai neleido medikams naujagimę skiepyti. "Pažiūrėjo į mane medikai kaip į nenormalią", - sako Diana.

Kai vienai, o vėliau ir kitai dukrai sukako metai, Diana jas nuvežė paskiepyti visais privalomais skiepais. "Blaškiausi svarstydama, skiepyti ar ne, tačiau apsisprendžiau skiepyti. Buvau tikra, kad per metus natūralaus dukrų imuniteto nesugrioviau maitindama pati, tad maniau, jog skiepai nepakenks", - sakė pašnekovė.

Moters dukroms dabar 10 ir 12 metų, o mama džiaugiasi, kad jos itin sveikos. Būna, kad pakosėja, bet pas medikus dukros kreipiasi tik pažymų, o ne prašyti vaistų. "Manau, teisingai pasielgėme, kad išnaudojome natūralumą, gamtą, o ne chemiją. Kalbėjausi su protinga gydytoja, kuri man patarė neskiepyti, kol maitinu pati. Jei vaikas mamos pieno negauna, jo natūralus imunitetas nesiformuoja. Tada skiepyti būtina", - sakė Diana.

Tėvai nutaria neskiepyti vaikų ir todėl, kad mano, jog jų pačių organizmas kažkada į skiepus reagavo alergija. Pakalbinta mama teigė, kad būtent dėl skiepų ji susirgo atopiniu dermatitu, tapo alergiška daugeliui maisto produktų. Kai gydytojai ją ima įkalbinėti skiepyti vaikus, į klausimą: "Ar garantuojate, kad mano vaikai nesureaguos į skiepus taip, kaip aš?" - teigiamo atsakymo negauna.

Moteris įsitikinusi, kad vakcinos - ne ligų profilaktika. Ligų profilaktiką ji supranta kitaip - reikia sveikai gyventi, maitintis ir ilgai žindyti kūdikius. "Pikta, kai skiepų šalininkai mamas, atsisakiusias skiepyti vaikus, išvadina neatsakingomis, keliančiomis grėsmę visuomenei. Pažįstu nemažai tėvų, kurie neskiepija savo vaikų. Jie itin rūpinasi savo vaikų sveikata", - kalbėjo pašnekovė.

Informacija internete - gąsdinanti

Informacijos internete, kad skiepai vaikams duoda daugiau žalos, nei naudos - apstu. Tvirtinama, kad nėra įrodymų, jog būtent skiepai padėjo žmogui nugalėti ypač svarbias infekcines ligas. Faktai neva liudija, kad tuberkuliozės, difterijos, kokliušo atvejų masiškai padėjo mažėti dar tada, kai nebuvo panaudoti skiepai prieš šias ligas. Tai vykę dėl pagerėjusių sanitarinių-higieninių sąlygų. O ten, kur buvo taikomi raupsų skiepai, liga ne tik nesiliovė, bet plėtėsi.

Teigiama, kad medikai propaguoja melą apie vakcinos naudą. Kalbama, neva skiepai ne tik nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastis. Galima rasti teiginių internete, kad skiepai pažeidžia imuninę sistemą.

Vaikas iki pusantrų metų turi būti paskiepyti 9 kartus, o pirmąjį skiepą nuo hepatito B jis turi gauti per pirmas dvylika gyvenimo valandų, kitus - per penkias dienas. Teigiama, kad tėvai neva turi stengtis apsaugoti savo vaiką nuo skiepų bent iki 3-5 metų, kad suteiktų galimybę prigimtinėms, natūralioms apsauginėms organizmo jėgoms sukaupt jų galią.

Skiepų sudėtyje yra daug toksinų (pvz., fenolas "mantų" skiepuose) ir genetiškai modifikuotų produktų. Todėl vaikai neva tampa alergiški, hiperaktyvūs, autistai, net suserga vėžiu.

Epidemiologė Rita Švambarienė.

Vakcinos nėra šimtaprocentinės

Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė sako, kad neskiepytų vaikų, palyginti su laikotarpiu prieš dešimtmetį, padaugėjo. Neskiepijimo priežastis dažniau ne atsisakymas, o emigracija. Tėvai su vaikais išvyksta dirbti į užsienį, o lankosi pas Lietuvos medikus. Kitose šalyse yra kitokie skiepijimo kalendoriai, netgi skiepijama nuo kitokių ligų nei Lietuvoje. Kartais vaikai paskiepijami užsienyje, o savo šeimos gydytojui tėvai negali pasakyti, nuo ko vaikas skiepytas, nes neturi skiepų pasų.

"Tokių žmonių nėra daug, o pats skiepijimas priklauso nuo žmonių išprusimo. Vilniuje, pavyzdžiui, gal daugiau tėvų atsisako, o Šiauliuose neskiepijimą labiau lemia emigracija", - teigia R. Švambarienė.

Ar visuomenei negresia pavojus, kad gali kilti kokios nors ligos, pavyzdžiui, kokliušo epidemija? R. Švambarienė sako, kad toks pavojus visada yra, nes nėra nė vienos vakcinos, kuri veiktų 100 procentų. Net 5 procentai paskiepytų žmonių neįgyja imuniteto ir kasmet žmonių grupės "sluoksniuojasi". Praeina 8-10 metų ir susiformuoja kokiai nors ligai imli visuomenė.

"1999 metais buvo kiaulytės protrūkis tarp paauglių. Buvo nutarta vaikus nuo šios ligos skiepyti šešerių metų, kad būtų daugiau šiai ligai atsparių vaikų, kad imunitetas susidarytų", - teigia pašnekovė.

R. Švambarienė sako, kad ligų protrūkių galima išvengti, jei pasiskiepija apie 95 procentus populiacijos. Pavienių atvejų būna, bet epidemijų išvengiama.

Vadinasi, nesiskiepijanti mažuma lieka sveika pasiskiepijusiųjų sąskaita? "Yra visokių populistinių teorijų, kurias kam nors gal ir naudinga skleisti. Vakcina - kaip vaistas, kuris kažką gydo, kažkam kenkia. Kas paneigs, kad sveikatos nesąlygoja vakcinose esantis svetimas baltymas, įvairūs modifikuoti dalykai?" - kalba pašnekovė ir sako, kad kiekvienas turi nuspręsti, ar skiepytis.

Įvairiose mokslinėse konferencijose R. Švambarienę pasiekė daug drąsios informacijos. Ji girdėjusi, jog jei žmogus skiepytas 10 kartų, jis labiau rizikuoja susirgti vėžiu. "Juk žmogų veikia maistas, oras, emocijos, tad kodėl negali veikti vakcina?" - klausia ji.

R. Švambarienė prisipažįsta, kad jai, epidemiologei, kuri turi ginklą - skiepus - būdą valdyti epidemijas, yra neetiška ką nors bloga sakyti apie vakcinų galimą neigiamą poveikį. "Kažkada buvome nelaisvi, neskiepytų vaikų į darželius nepriimdavo. Dabar esame laisvi ir galime pasirinkti patys, kaip vertinti išgirstą informaciją", - sakė ji.

R. Švambarienė pataria itin rimtai ir atsakingai vertinti atsisakymą skiepyti vaikus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Juk atsisakius skiepo nuo vėjaraupių vaikas gal ir persirgs vėjaraupiais, bet nuo to nemirs. Bet hepatitas B - mirtina liga.

Imunologė Vanda Burneikienė.

Negali žmonės mirti nuo ligų, kurioms yra vakcinų

"Ačiū, kad apie tai rašote, nes jau noriu šaukti "SOS" ir prašyti tėvus nedaryti nesąmonių. Skiepyti vaikus būtina", - sako garsi Šiaulių gydytoja imunologė Vanda Burneikienė.

Imunologė jau susiduria su pirmaisiais šiauliečių atsisakymais skiepyti vaikus. "Kai antradienį viena mama atsisakė skiepyti penkiolikmetį, jau sunerimau. Tam vaikui skiepo nuo difterijos ir stabligės būtinai reikia, o mama parašė raštą dėl atsisakymo. Kas bus, jei vaikas susižeis ir mirs nuo stabligės? Bus raštas, bet žmogaus nebebus", - baisisi ji.

Kritinės situacijos dėl nesiskiepijimo Šiauliuose dar nėra, tačiau tokių atvejų daugėja. V. Burneikienė sako, kad grįžtame į 85-uosius, kai šalyje prasidėjo difterijos protrūkiai. Nuo stabligės kasmet miršta vienas kitas. "Negali mirti žmonės nuo ligų, kurioms yra vakcinos", - įsitikinusi gydytoja.

Medikė susipažinusi su informacija, kuria skelbiamas karas vakcinacijai. "Alergizuoja antibiotikai, maistas, temperatūrą mažinantys vaistai. Vakcinacija sureikšminama. Yra mokslo įrodyta, kad ne skiepas nuo tymų sukelia autizmą. Tai nulemta genetiškai", - sako imunologė.

V. Burneikienė įsitikinusi, kad neskiepyti nuo difterito ir stabligės - nusikaltimas. Dabar itin kviečiami žmonės nuo 25-erių metų ir vyresni nemokamai pasiskiepyti nuo šių ligų, nes imunitetas po skiepo būna 10 metų. Vėliau žmogus nebeapsaugotas, tad imunitetą reikia suformuoti ši naujo. "Jei dabar 15-16 paaugliai, prieš 10 metų skiepyti nuo šių ligų, atsisakys vakcinacijos, tragedija įvyks", - teigia medikė.

I. Burneikienė sako, kad Lietuvoje buvo atliekami kūdikių ir juos natūraliai maitinančių mamų tyrimai, nustatomas jų imunitetas. Paaiškėjo, kad tik trečdalis respondentų turėjo stiprų imunitetą. Trečdalio imunitetas buvo vidutiniškas, o trečdalio maitinančių mamų imunitetas buvo itin silpnas, tad jokio imuniteto savo vaikams jos perduoti negalėjo. "Jei mama yra 21-erių ir buvo skiepyta 16-os nuo stabligės ir difterito, imunitetą ji dar kūdikiui gali perduoti. Jei mama vyresnė, kūdikiui ji nieko nebeperduos", - sako imunologė.

Tamsumas negali nugalėti

Imunologė V. Burneikienė nesupranta, kaip galima ignoruoti mokslininkų ir imunologų rekomendacijas, paneigti mokslo tyrimus ir tikėti kažkokiomis "antimis". "Kariauja dvi sferos - antibiotikų kūrėjai ir vakcinų kūrėjai. Vieni ir kiti nori laimėti", - skleidžiamas kalbas apie skiepų žalą paaiškina gydytoja.

"Amerikoje nutraukus skiepus nuo kokliušo vaikai ėmė mirti. Suomijoje 1986-aisiais nutraukus skiepus nuo poliomielito vaikai ėmė masiškai sirgti, o dabar poliomielito epidemijos Pakistane, Indijoje, Afrikos šalyse. Šios šalys neturi pinigų skiepams. Kur skiepai išnyksta, ten prasideda ligos", - sako pašnekovė.

V. Burneikienė prisimena, kaip Kaune net 104 studentai susirgo tymais. Dabar tymai plinta Bulgarijoje. "Žmonės turi nepasiduoti propagandai. Mes gyvenime susiduriame su viskuo, viskas veikia organizmą. Kažkodėl baimė, kad bus sušvirkšta, yra didesnė už tą, ką įkvepi ar suvalgai. Mokslininkai argumentuotai grindžia informaciją, kad skiepai yra būtini. Tamsumas negali mūsų nugalėti", - sako imunologė.