Oksana LAURUTYTĖ

Šią savaitę penkiolikai socialinės rizikos šiauliečių šeimų įteiktos socialinės kortelės su atitinkama pinigų suma. Išgryninti pinigus galima tik "Maximos" parduotuvėse, mokant mokesčius ir perkant maistą. Tokia naujovė kai kuriuos žmones papiktino, esą jie verčiami pirkti "turčių" parduotuvėje, o ne sutaupyti pirkdami turguje.

Bulvės turguje kainuotų mažiau

Į savaitraštį "Šiauliai plius" kreipėsi ligota daugiavaikė mama, kurią itin papiktino vietoj dalies grynųjų pinigų jai skirta socialinė kortelė. Tris vaikus auginanti neįgali moteris tikino kelerius metus save ir vaikus išmaitinusi ir išlaikiusi už maždaug 800 litų. Šią pinigų sumą sudarė bedarbės pašalpa, pašalpos vaikams ir socialinė išmoka.

Kadangi pinigų mėnesio pabaigoje moteriai vis pritrūkdavę, ji vis važiuodavusi pas pašalpų davėjus ir jų prašydavusi. Galų gale neseniai ji sužinojo, kad tik dalis pinigų jai bus skiriama grynais - kita dalis lėšų bus "įdėta" į specialią kortelę.

"Apšmeižė mane socialiniai darbuotojai, įtraukė mane į rizikos šeimų sąrašą, neva mano vaikai daug pamokų praleidžia be pateisinamos priežasties, aš kaltinta, kad rūbai jų prasti, kad plaukų jiems nenukerpu. Kai vaikai serga, aš negaliu gydytojos į namus pasikviesti, nes neturiu už ką vaistų nupirkti. Rūbai mano vaikų, nors dažnai ir tie patys, yra švarūs, o plaukai - ilgi, nes mada dabar tokia", - aiškino šiaulietė.

Pašnekovė tikino pinigų alkoholiui niekada neleidusi, visada taupiusi, tad jai itin nepatinka, kad bus priversta, anot jos, eiti pirkti į "turčių" parduotuvę "Maximą". Bulvės turguje pigesnės, o jai teksią mokėti daugiau. "Vaikams reikia pratybų sąsiuvinių, o "Maximoje" jų nėra, reikia eiti į knygyną. Iš kur aš pinigų sąsiuviniams gausiu. Mane su ta kortele "turtuole" padarė. Įteikė ir pasakė, kad pagaliau išmoksiu skaičiuoti pinigus", - piktinosi šiaulietė.

Rizikos šeimas kontroliuoti būtina

Šiaulietės pasipiktinimas suprantamas - ji verčiama eiti pirkti į vieną konkrečią parduotuvę. Socialiniai darbuotojai tokią situaciją gali pateisinti - jie turėjo rimtų priežasčių skirti socialines korteles rizikos šeimoms.

Pirma - socialinėje kortelėje yra ne visa išmoka, o tik dalis jos. Tai garantuoja, kad šeima dalį pinigų išleis būtent maistui ir komunaliniams mokesčiams sumokėti. Kitą dalį pinigų šeima gauna grynaisiais, tad ne tik į kirpyklą galės nueiti.

Socialinių paslaugų centro darbo su rizikos šeimomis specialistė Vida Šalnienė informavo, kad socialinės kortelės Šiauliuose aktyvuotos tik pirmadienį. Tai vardinės kortelės, kurias pateikus parduotuvėse "Maxima" galima įsigyti maisto prekių, rūbų, sumokėti komunalinius mokesčius. Perkant šio prekybos giganto parduotuvėse, galima naudotis ir nuolaidų kortele "Ačiū".

"Ne visos šeimos gavo socialines korteles, tik dalis rizikos šeimų - 15. Manome, kad jų ateityje bus daugiau", - sakė V. Šalnienė.

Pašnekovė teigė, jog šalyje jau daug metų yra problema, kaip priversti šeimas socialines pašalpas skirti būtiniausioms reikmėms, o ne alkoholiui, cigaretėms ar kitoms nebūtinoms prekėms. Kituose miestuose pašalpų gavėjai jau seniai gauna socialines korteles. Šiauliuose jos pradėtos dalyti tik dabar, nes ilgokai nepavyko rasti prekybos centro, su kuriuo pavyktų pasirašyti sutartį. Geriausias sąlygas pasiūlė prekybos centras "Maxima", todėl sutartis neseniai buvo pasirašyta su šiuo prekybos tinklu.

"Vieni pyksta, kiti ne, bus matyti, kiek minėtos kortelės pasiteisins. Akivaizdu viena - kontroliuoti, kur socialinės rizikos šeimos išleidžia pašalpas, būtina. Kortelių turėtojus lydėjome į parduotuves, aiškinome, kaip jomis naudotis. Buvo tokių, kurie net nebuvo įsigiję taupyti skirtų "Ačiū" kortelių", - sakė pašnekovė.

Jūratė SOBUTIENĖ

Tris šventines dienas vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose kelios dešimtys šalies architektų ieškojo idėjų, kaip sutvarkyti Šiaulių miesto aikštę ir kur joje pastatyti paminklą Laisvės ir nepriklausomybės gynėjams. Dešimties kompetentingų narių komisija neįstengė išrinkti nugalėtojo, todėl paskelbė tris geriausius laureatus - vilniečių komandas URBANTEAM, "i+a²" ir ANDRE BALDI. Į klausimą, kur ir koks paminklas turėtų būti, taip ir liko neatsakyta.

Grupė "1+a2" Prisikėlimo aikštę pateikia kaip amfiteatrą, atsiveriantį į Šiaulių miesto panoramą: aikštės plokštuma "kyla" į Varpo g. pusę, o po ja – visuomeninės funkcijos statinys: muziejus, biblioteka ar informacijos centras. Tai švari erdvė, skirta reprezentacijai. Tuščią sklypą prie teatro siūloma užstatyti ir suformuoti kamerinę teatro kiemo erdvę. Skveras – rami poilsio zona. Autoriai atsisako naujų pastatų šalia katedros, užstatymas priešais kolegiją – neagresyvus. Komanda nesiūlo jokio paminklo. Jų nuomone, aikštė pati yra kaip laisvės simbolis, atspindintis žmonių sąmonės lūžį. Aikštės įvaizdis – miesto metraštis, tad joje architektai siūlo pažymėti visus istorinius pastatus, stovėjusius šioje centrinėje miesto dalyje.

ANDRĖ BALDI ARCHITEKTŪRA URBANISTIKA komandos sumanymu aikštės vakarinė dalis taip pat pakyla. Aikštė siūloma be medžių, o kilnojamą sceną siūloma statyti palei Tilžės gatvę šalia skulptūros "Senelis su anūkais". Jos fone puikuotųsi Šiaulių simbolis – bažnyčia. Aikštė priešais kolegiją tiktų eksperimentiniams meno kūriniams, vyksmui. Kol atsiras lėšų visuomeniniam pastatui, ją galim apsodinti medžiais, priekinėje dalyje numatant vietą pastatui. Skvere nesiūloma naikinti "Saulės diskų", nes tai jau istorija, o paminklui siūloma nauja vieta – prie katedros. Prie jos numatyta kurija, o horizontalus paminklas būtų tarsi vartai į Katedrą. Komisija suabejojo, ar paminklui tinkama vieta prie judrios gatvės.

URBANTEAM pastate priešais kolegiją siūlė įrengti miesto salę. Jų manymu, čia galėtų būti muziejus ar ekspozicijų salė, kolegijos studijų bei administracijos patalpos, o komplekso korpuse galima įrengti miesto sceną. Vieta prie katedros – sakralinė erdvė, o vyskupijos pastatas šiek tiek atitrauktas nuo aikštės. Aikštės ribas padeda sukurti akcentas – paminklas palei Aušros alėją. Tai – kompozicija iš trijų dalių – sienelės, dekoruotos bareljefu (skulptoriaus V. Kašubos darbas). Aikštės kraštinėje palei banką numatyta vieta komercinei prekybai. Skersgatvyje tarp Tilžės ir Varpo gatvių architektai siūlo visuomeninės ir komercinės paskirties statinį, kurio pirmame aukšte – praėjimas, jungiantis Prisikėlimo aikštę su siūlomu teatralų skveru. Komisija suabejojo dėl didelio užstatymo tūrio prie kolegijos. Kai kuriems kliuvo paminklo vieta.

Daugelyje projektų buvo siūlymų, atkartojančių dabar galiojančio aikštės projekto sprendinius. Vieno iš komisijos narių architekto Vytenio Rudoko, Prisikėlimo aikštės detaliojo plano bendraautoriaus, teigimu, tai - labai sudėtinga erdvė ir dalyviai suprato, kad kitų kelių nėra.

"Buvo ir radikalių siūlymų uždaryti dalį Tilžės gatvės ar dalį Aušros alėjos "pakišti" po žeme, tačiau jie nesulaukė palankaus vertinimo. Autoriai neatsakė į klausimą, kaip organizuoti transportą, uždarius pagrindinę miesto transporto arteriją, kai šalia nėra lygiavertės gatvės. Argi eisi į aikštę, automobilį pasistatęs Ežero gatvėje? Uždarius Aušros alėjos dalį, formuojama didžiulė aikštė, tačiau kokia jos paskirtis, ką toje erdvėje veikti? Įgyvendinus tokius pasiūlymus, kiltų daug naujų problemų, bet nebūtų sprendžiamos senos," - sako architektas.

Komisijos nario teigimu, dauguma komandų laikėsi galiojančių Prisikėlimo aikštės detaliojo plano sprendinių. Visos komandos po aikšte numatė požeminę aikštelę, tik viena atsisakė vyskupijos pastato prie katedros, trys iš dešimties nesiūlė pastato priešais kolegiją.

"Dauguma dalyvių įvertino tai, kad ne paminklas aikštėje svarbiausias. Buvo tik du darbai, išsamiai išnagrinėję paminklo temą ir pateikę konkretų pasiūlymą. Vienas jų - paminklas-sienelė palei Aušros alėją. Kitas - obeliskas, kurio viršuje - angelas", - pasakoja V. Rudokas. Anot jo, gerai, kad komisijoje buvo profesionalas - skulptorius Stanislovas Kuzma, tad jis iškart eliminavo ilgas diskusijas: angelas nėra laisvės simbolis.

Kitos komandos formulavo idėjas, tačiau jos neturėjo konkrečios grafinės išraiškos: siūlyta aikštėje pakabinti varpus, kurių atitinkamomis progomis daugėtų, pradėti pilti kalnelį, kurį "augintų" visi miestelėnai ir pan.

"Kokią išvadą galima daryti dėl paminklo Prisikėlimo aikštėje? Nėra paminklo užsakovo, neaišku, kokiai visuomenės daliai jis reikalingas. Tai - ne architektūrinis, o politinis užsakymas: rinkimai artėja, - vertindamas dirbtuvių rezultatus sako architektas. - Dabar darbus vertins visuomenė, tačiau labai norėtųsi, kad būtų kliaujamasi specialistų išvada."

Su kūrybinių dirbtuvių projektais galima susipažinti Šiaulių kultūros centre (Aušros al. 31), o nuo balandžio 19 d. ją planuojama perkelti į Šiaulių daliės galeriją (Vilniaus g. 245).