Laura AUKSAITYTĖ

Šiauliuose daugėja gyventojų, namuose besinaudojančių keliais kompiuteriais ir jų įrenginiais, vadinasi, tenka susitaikyti ir su gausybe besipainiojančių laidų. Elektroninių ryšių paslaugų bendrovė "S plius" šią varginančią situaciją gali pakeisti. Atsižvelgdama į klientų norus ir siekdama pateisinti jų lūkesčius "S plius" pateikia SUPERPASIŪLYMĄ - bevielį maršrutizatorių. Tai įrenginys, sujungsiantis visus namuose esančius kompiuterius ir įrangą, o šio "gelbėtojo" kaina kovą naujiems interneto vartotojams - vos 1 litas.

Internetas ir maršrutizatorius - vos už 1 litą

Kompiuteris, kaip ir mobilusis telefonas, tampa būtinybe kiekvienam šeimos nariui, tad daugelyje namų ar butų jų yra keli. Keli kompiuteriai, spausdintuvai ir kita kompiuterių technika sukelia ir nepatogumų - gausybę namuose išvedžiotų besipainiojančių laidų.

Laidai kliūva, trukdo šluostyti grindis, negražiai atrodo, o įrangai sujungti sienose tenka gręžti skyles laidams išvedžioti. Gadinamas interjeras, stumdomi baldai, tačiau tokių bėdų galima lengvai išvengti. Šių laikų technologijų dėka situaciją keičia aparatas - bevielis maršrutizatorius.

Maršrutizatorius (angl. router) - techninis įrenginys, naudojamas norint sujungti tinklo kompiuterius, spausdintuvus ir kitus kompiuterių įrenginius namuose. Bevielį maršrutizatorių galima nusipirkti patiems - jų pasiūla parduotuvėse nemaža, tačiau patarimo visada verta kreiptis į profesionalus. Blogai suderinus maršrutizatorių, prie bevielių interneto tinklų gali "prisijungti" kaimynai ar net automobilyje šalia jūsų namo sėdintys internautai.

Vartotojas suderinti maršrutizatorių gali ir pats, naudodamasis instrukcija, tačiau šį darbą verta patikėti profesionalams - "S plius" specialistai tai gali padaryti paprasčiau ir greičiau.

Besirūpindama klientų gerove ir patogumu "S plius" pateikia SUPERPASIŪLYMĄ - jau nuo kovo 1-osios bevielį maršrutizatorių nauji interneto vartotojai bendrovėje gali įsigyti vos už 1 litą. Maža to, pasirašius interneto paslaugos sutartį 30 mėnesių, pusę metų internetu galima naudotis vos už 1 lito mokestį per mėnesį.

Nuolaidos, akcijos, dovanos

Elektroninių ryšių paslaugų bendrovė "S plius" kasmet klientams pateikia vis naujų paslaugų, siūlo pasinaudoti įvairiomis akcijomis. Modernizuotais "S plius" tinklais retransliuojamomis programomis jau mėgaujasi per 100 tūkstančių žiūrovų, gyvenančių Šiauliuose, Joniškyje, Radviliškyje ir Kuršėnuose. Tobulėjant technologijoms, 2005 m. "S plius" vartotojams pasiūlė skaitmeninės televizijos paslaugą, o nuo 2007-ųjų gyventojai jau gali mėgautis nepriekaištinga didelės raiškos televizija (HDTV). Skaitmeninės televizijos vartotojai analoginę televiziją kitais namuose esančiais televizoriais gali žiūrėti nemokamai.

2000-aisiais pradėjus teikti interneto paslaugą, "S plius" bendruomenė pasipildė daugiau nei 21 tūkstančiui interneto vartotojų. Internetinio tinklo ribos nuolatos plečiasi, o techninės galimybės didėja. Dabar internetu gali naudotis ne tik Šiaulių ir Radviliškio gyventojai, bet ir Šiaulių rajono gyvenviečių vartotojai, kuriuos "S plius" pasiekia bevieliu būdu.

Ištikimi interneto vartotojai naudojasi lojalumo programa, kuri leidžia siųsti informaciją neribotai. Interneto vartotojams pasiūlyta nemokama bylų talpykla www.failai.lt .

Atsižvelgdama į klientų pageidavimus, "S plius" sukūrė programą "Stopas". Programos dėka tėvai gali kontroliuoti vaikų naršymo internete laiką. Paskambinus "S plius" nurodytu telefonu, interneto ryšys namuose laikinai nutraukiamas, tad vaikai nebeleidžia laiko prie kompiuterio, o mokosi ir laiku eina miegoti. Dėl šios paslaugos "S plius" itin dažnai sulaukia rūpestingų tėvų padėkų.

Dar viena "S plius" klientams pasiūlyta naujovė - bet kokios bendrovės paslaugos abonentai, pirkdami prekes parduotuvėje "Varlė.lt", gauna net iki 150 litų nuolaidą.

Pastaraisiais metais "S plius" teikiamų paslaugų spektras buvo nepaprastai išplėstas pradėjus leisti savaitraštį "Šiauliai plius". Informatyvų savaitraštį, kuriame spausdinama savaitės televizijos programa, šalies ir regiono naujienos, nemokamai gauna tie vartotojai, kurie naudojasi dviem "S plius" paslaugomis - baziniu kabelinės televizijos paketu ir internetu. Savaitraštį "Šiauliai plius" gauna net 21200 šeimų, tad jį dėl plačios sklaidos itin vertina reklamos užsakovai.

Neseniai "S plius" įkūrė informacinį portalą "Etaplius", kuriame pateikiama pati naujausia miesto ir šalies informacija. Svetainės lankytojai portale gali prisijungti prie savo pašto dėžutės, komentuoti publikacijas, dalyvauti konkursuose ir net patys tapti reporteriais, siųsdami fotografijas konkursui "Būk reporteriu".

"S plius" komunikacijų tinklas leidžia klientams teikti ir telefono ryšio paslaugas Šiauliuose bei Radviliškyje. Pokalbių fiksuoto ryšio tinkle tarifai yra tikrai maži, todėl išlaidos telefono ryšiui gerokai sumažėja. Primename, kad "S plius" fiksuoto ryšio paslaugos abonentai visame NTT tinkle tarpusavyje kalba nemokamai neribotą laiką. Už "S plius" fiksuoto ryšio linijos įrengimą, perkeliant numerį, klientai nemoka - visais formalumais pasirūpina "S plius" specialistai.

Kelerius metus "S plius" buvo įteiktas sparčiai augančių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių konkurso "Gazelė" apdovanojimas už sėkmingą požiūrį į vartotojų poreikius, sparčią plėtrą ir skaidrią veiklą.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Šiaulių Gubernijos mikrorajone gyvena apie septyniasdešimt aklųjų ir silpnaregių. Nuo seno čia akliesiems pritaikyti šaligatviai – įrengti turėklai. Prieš savaitę, riedėdama atbula, antrinių žaliavų surinkimo mašina smarkiai sužalojo į folkloro repeticiją ėjusį pagyvenusį aklą vyrą.

Turėklai akliesiems užversti sniegu.

klųjų ir silpnaregių kultūros centro folkloro ansamblio "Sedula" vadovė Virginija Gintilaitė pasiūlė supažindinti su aklųjų pasauliu. Nuo kultūros centro einame parduotuvės link. Turėklai, skirti akliesiems prisilaikyti, užversti sniegu. Prie parduotuvės dėl gausaus sniego taip pat sunku orientuotis.

"Šalia parduotuvės į aklųjų turėklus žmonės dažnai atremia dviračius, kartais net šunis pririša, - pasakoja V. Gintilaitė. – Stengiuosi vaikščioti įprastais keliais, todėl netikėtos kliūtys trukdo orientuotis."

Ansamblio vadovė pastebi, kad regintieji nemoka elgtis su aklaisiais. Vasarą prie parduotuvės veikia maži turgeliai. Dažniausiai močiutės pardavinėja daržoves. "Einu, bandau orientuotis pagal sieną ir išgirstu – ponia, neįlipkit į mano "cibulius". Man tokie perspėjimai menkai padeda", - sako ansamblio vadovė.

Už šimto metrų – paštas. Čia nemažai aklųjų ateina sumokėti mokesčių, išsiųsti laiškų. Čia nedėmesingi žmonės, kartais net policininkai, pastato ant šaligatvio automobilius. Tai taip pat trukdo akliesiems ramiai nueiti į paštą. Viename skersgatvių nuolat didelis eismas. Juo žmonės važiuoja į stovėjimo aikštelę. Kol kas čia nelaimės nenutiko, tačiau iki jos – per plauką.

Šiaulietė neregė Aldona Meškonienė įsitikinusi, kad regintieji nepadeda ar elgiasi abejingai tiesiog nežinodami: "Aklą gelbsti liežuvis. Reikia nesidrovėti pagalbos paprašyti. Dauguma neįsivaizduoja, kaip tam aklam žmogui galima padėti."

Pavojus kas žingsnį

Sovietmečiu didesnių miestų pakraščiuose buvo įkurtos įmonės, kuriose dirbo aklieji. Aplink jas kūrėsi aklųjų mikrorajonai. Tokia yra ir Gubernija. A. Meškonienė prisimena, kad pirmasis daugiabutis Spindulio gatvėje, kuriame įsikūrė keletas aklųjų, buvo pastatytas 1965-aisiais. Po šešerių metų iškilo antras daugiabutis. Tuomet ir buvo įrengti pirmieji turėklai akliesiems.

Kai kurie tokius mikrorajonus vadina "aklųjų rezervatais", tačiau dauguma neregių džiaugiasi tuo, nes viskas, ko reikia, lengvai pasiekiama be palydovo.

Neregys Kazimieras Kižauskas tikina, kad savarankiškumas jam – svarbiausias dalykas. Kai jis geba pats nueiti iki gydytojo ar parduotuvės, tada jaučiasi laisviausias. Kazimieras pyksta ant nesupratingų vairuotojų. Prieš gerą dešimtmetį jis aklojo lazdele apdaužė tiesiai ant tako pastatytą automobilį. Žinoma, tyrėjai nustatė, kad kaltas aklasis, ir skyrė baudą.

Automobiliai dažnai trukdo akliesiems eiti. Autoriaus nuotr.

Aldona Meškonienė prisipažįsta viena niekada nevaikštanti, nes kartą patyrė nelaimę: "Ėjau ir užvirtau ant stovinčios mašinos. Išsimušiau dantis. Netoliese girdėjau žmonių balsus, tačiau niekas nesuskubo man padėti. Aš juos suprantu – jie tiesiog nemoka to padaryti."

Sistema neveikia

Šiaulietis Seimo narys Edvardas Žakaris pastebi, kad sovietmečiu įkurti ir akliesiems pritaikyti mikrorajonai dabar jau nebėra patogūs. "Aklųjų rezervatai" yra gerai, kai aklasis yra savarankiškas, jam pritaikyta aplinka. Tačiau akivaizdu, kad kitose miesto vietose visi užmiršo, kas yra aklasis ir kaip su juo elgtis. Aklųjų integracijos į visuomenę sistema neveikia.

Tą patį patvirtino ir Vidmantas Dagis, Šiaulių miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos sekretorius. Per trejus darbo metus į jį niekas nesikreipė dėl Gubernijos mikrorajono problemų.

Seimo narys primena, kad aplinka daug kur pasaulyje pritaikoma ir silpnaregiams – geltonai nudažomos laiptų pirmoji ir paskutinioji pakopos, ant stiklinių durų ryškia juosta pažymima rankenos vieta. Aklieji jau ir Vilniuje galirasti šaligatvių raštuotomis plytelėmis.

Vietoj standartinių ženklų galėtų būti ir socialinė reklama – estetiški stendai su gerai apgalvotu tekstu, skatinančiu atkreipti dėmesį į šalia esančius akluosius, pavyzdžiui, neminti per kiemą akceleratoriaus iki dugno.

E. Žakaris įsitikinęs, kad pats laikas surengti pilietinę akciją – užrišti visiems valdininkams akis bent porą valandų. Tegul pabando pagyventi tamsoje.