(2012-02-03 Nr. 402)
Šiandien
2012 Vasario
8
Trečiadienis

Kontaktai
Naudingos nuorodos

Operatyvinės tarnybos

Miesto įstaigos ir organizacijos

Valstybinės įstaigos

Kitos


Archyvas
2010-02-%7Barticle_url%7D
Tema
Po­li­ci­ja pa­si­ti­ki pu­sė ap­skri­ties gy­ven­to­jų

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

„Ver­tin­da­mas fi­nan­sus ir žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius, praė­ju­sių me­tų ap­skri­ties po­li­ci­jos dar­bą ver­ti­nu tei­gia­mai“, – ap­žvelg­da­mas 2011 me­tų re­zul­ta­tus, pa­reiš­kė Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos va­das Egi­di­jus La­pins­kas. Nors nu­si­kals­ta­mu­mas ap­skri­ty­je au­ga, o ša­lies po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tuo­se pri­rei­kė kur­ti Imu­ni­te­to pa­da­li­nius pa­rei­gū­nų nu­si­žen­gi­mų pre­ven­ci­jai ir nu­si­žen­gi­mams tir­ti, 63 pro­c. su tei­sė­sau­ga rei­ka­lų tu­rė­ju­sių žmo­nių pa­rei­gū­nų dar­bą ver­ti­na tei­gia­mai.

  

 

Tre­čia­die­nį Šiau­lių AVPK pa­rei­gū­nai pri­sta­tė per­nai me­tų veik­los re­zul­ta­tus.

„Šiau­liai plius“ ar­chy­vo nuo­tr.

 

Ga­ly­bė ty­ri­mų – dėl smur­to šei­mo­se

Per­nai nu­si­kals­ta­mu­mas ap­skri­ty­je išau­go net 8,5 pro­c., ša­ly­je – 2,4 pro­c. Ma­žiau­siai nu­si­kal­ti­mų už­fik­suo­ta Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, ta­čiau pa­rei­gū­nai sa­ko, kad nu­si­kal­ti­mų itin daug bu­vo re­gist­ruo­ja­ma gruo­dį. Tam įta­kos tu­rė­jo Smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Per 15 gruo­džio die­nų į šei­mi­nius konflik­tus pa­rei­gū­nai kvies­ti net 136 kar­tus, pra­dė­ti 108 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Šei­mo­se do­mi­nuo­ja fi­zi­nis smur­tas, tik 19 ty­ri­mų pra­dė­ta dėl psi­cho­lo­gi­nės prie­var­tos.

Ne­jau gruo­dį Lie­tu­vą už­klu­po ne­re­gė­to mas­to smur­to ban­ga? Pa­rei­gū­nai sa­ko, kad vi­są lai­ką smur­to šei­mo­se bu­vo daug, ta­čiau nau­jas įsta­ty­mas įpa­rei­go­jo pa­rei­gū­nus dėl smur­to šei­mo­se pra­dė­ti iki­teis­mi­nius ty­ri­mus. Net jei­gu smur­tau­to­jas, iš­vy­dęs pa­rei­gū­nus, ap­si­ra­mi­na, o au­ka, bi­jo­da­ma pa­sek­mių, ne­sku­ba ra­šy­ti pa­reiš­ki­mo, tu­ri bū­ti pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Dar­bo dėl to­kių iš­kvie­ti­mų pa­rei­gū­nams itin pa­dau­gė­jo – už­trun­kan­tys konflik­tuo­jan­čio­se šei­mo­se jie tu­ri ma­žiau lai­ko pa­tru­liuo­ti gat­vė­se.

Per­nai Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas pla­na­vo, kad pa­si­ti­kė­ji­mą po­li­ci­ja iš­reikš 55 pro­c. ap­skri­ties gy­ven­to­jų. Apk­lau­sos pa­ro­dė, kad to­kių gy­ven­to­jų yra 51 pro­cen­tas. „Po­li­ci­jos de­par­ta­men­te bu­vo ak­cen­tuo­ta ke­tu­rio­li­ka kri­te­ri­jų, iš ku­rių ko­mi­sa­ria­tas įvyk­dė try­li­ka“, – sa­kė Šiau­lių ap­skri­ties VPK vir­ši­nin­kas Egi­di­jus La­pins­kas ir pa­si­džiau­gė, kad net 63 pro­c. žmo­nių, tu­rė­ju­sių rei­ka­lų su po­li­ci­ja, pa­rei­gū­nų dar­bą įver­ti­no ge­rai. Už­per­nai pa­si­ti­kė­ji­mą ap­skri­ties po­li­ci­ja iš­reiš­kė net 78 pro­c. žmo­nių.

E. La­pins­kas sa­kė, kad per­nai itin men­ko po­li­ci­jos pa­jė­gos. Tar­ny­bą pa­li­ko 130 pa­rei­gū­nų – dėl svei­ka­tos ar pen­si­nio am­žiaus. Da­lis žmo­nių bu­vo priim­ta dirb­ti, tad šiuo me­tu trūks­ta 127 pa­rei­gū­nų. Šiuo me­tu vyks­ta komp­lek­ta­ci­ja į vi­sos ša­lies ko­mi­sa­ria­tuo­se ku­ria­mus Imu­ni­te­to pa­da­li­nius. Jie skir­ti pa­rei­gū­nų nu­si­žen­gi­mų pre­ven­ci­jai ir jų nu­si­žen­gi­mams tir­ti.

Džiu­gi­na tai, kad jau­ni­mas no­ri stu­di­juo­ti ir ei­ti dirb­ti į po­li­ci­ją. Per­nai stu­di­juo­ti uni­ver­si­te­te no­rė­jo 211 ab­sol­ven­tų, ta­čiau at­ran­ką pe­rė­jo tik 49, įsto­jo vos 31. „Tai ro­do, kad bū­si­miems pa­rei­gū­nams ke­lia­mi itin griež­ti rei­ka­la­vi­mai“, – ko­men­ta­vo ap­skri­ties po­li­ci­jos va­das.

E. La­pins­kas pa­si­džiau­gė, kad per­nai bu­vo re­no­vuo­tas Rad­vi­liš­kio po­li­ci­jos pa­sta­tas ir Šiau­lių Pie­ti­nė nuo­va­da, o pa­rei­gū­nams ei­ti ne­mo­ka­mų ato­sto­gų šie­met ne­reikės.

Nu­si­kals­ta­mu­mas au­ga, su­kčiai gud­rė­ja

Per­nai žu­vo ma­žiau žmo­nių nei už­per­nai, už­re­gist­ruo­ta ma­žiau au­to­mo­bi­lių va­gys­čių. Pa­rei­gū­nai spė­ja, kad to­kių nu­si­kal­ti­mų su­ma­žė­jo dėl su­lai­ky­tų gru­puo­čių ir lin­ku­sių nu­si­kals­ti žmo­nių emig­ra­vi­mo.

Vis dėl­to pa­dau­gė­jo su­kčia­vi­mo at­ve­jų. Per praė­ju­sius me­tus nu­ken­tė­jo 165 žmo­nės, o 2010 m. su­kčiams pa­vy­ko ras­ti 152 au­kas. Te­le­fo­ni­niai su­kčiai vis gud­rė­ja, pri­si­sta­to žmo­gui, kuo tik no­ri, ir vis ran­da leng­va­ti­kių, pa­dik­tuo­jan­čių ban­ko ko­dus ir slap­ta­žo­džius. Dau­gė­ja su­kčia­vi­mo at­ve­jų per­kant in­ter­ne­tu, be to, vis dar at­si­ran­da žmo­nių, per­kan­čių „auk­si­nes“ gran­di­nė­les gat­vė­je.

Šiau­lių mies­to po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Rim­vy­das Šle­kys in­for­ma­vo, kad mies­te per­nai už­fik­suo­ta 147 nu­si­kals­ta­ma vei­ka dau­giau nei už­per­nai. Jų 2010-ai­siais bu­vo 2001. 147 nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­pras­tai mies­te už­fik­suo­ja­mos per vie­ną mė­ne­sį. Iš­tir­ta 49,5 pro­c. nu­si­kals­ta­mų vei­kų, o už­per­nai iš­tir­ta ma­žiau – 45,8 pro­c.

Per praė­ju­sius me­tus už­fik­suo­ti 196 vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mai, o 2010 m. jų te­bu­vo 152. Per­nai už­re­gist­ruo­ti 267 bau­džia­mie­ji nu­si­žen­gi­mai, o 2010 m. jų bu­vo be­veik penk­ta­da­liu ma­žiau – 227.

Per­nai už­fik­suo­ta ir še­šiais su kvai­ša­lų pla­ti­ni­mu su­si­ju­siais nu­si­kal­ti­mais dau­giau. Šiau­liuo­se daž­niau siau­tė­jo ir plė­ši­kai. 2010 m. už­re­gist­ruo­tas 91 plė­ši­mo at­ve­jis, per­nai jų bu­vo 108.

Per­nai mies­te su­ma­žė­jo iš­ža­gi­ni­mų. Praė­ju­siais me­tais Šiau­liuo­se nuo ža­gin­to­jų nu­ken­tė­jo pen­kios, 2010 m. – de­vy­nios mo­te­rys. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai per­nai pra­dė­jo tir­ti pen­kias žmog­žu­dys­tes. 2010 m. jų bu­vo vie­na ma­žiau.

Su­ma­žė­jo ir gy­ven­to­jų pa­tir­ta ža­la. 2010-ai­siais gy­ven­to­jai ne­te­ko tur­to už 12 mln., o per­nai – už 6,5 mln. Lt.

 

Tai kiek bus 2 plius 2?

Po­vi­las LUN­GĖ

Šiau­lių mo­kyk­loms pe­šan­tis dėl pir­mo­kų, mies­te joms at­si­ra­do dar vie­na kon­ku­ren­tė, be­si­ren­gian­ti da­lį bū­si­mų­jų mo­ki­nu­kų priim­ti po sa­vo sto­gu. Ne tik be­si­ren­gian­ti, bet jau ir tai pa­da­riu­si – „nu­vi­lio­ju­si“ be­veik vi­są kla­sę – net 15 ga­bių vai­kų, nors vi­sos ki­tos mo­kyk­los for­muo­ti pir­mą­sias kla­ses šie­met ga­lės pra­dė­ti tik ko­vo 1-ąją.

  
 

Mies­to mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­jos me­tu S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la iš­ties daug nu­vei­kė, kad iš­lik­tų ir ne­tgi plės­tų­si.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

 

Bus for­muo­ja­mos vė­liau

Dėl nu­ma­to­mo pra­di­nių mo­kyk­lų pri­jun­gi­mo bū­si­mi pir­mo­kai į mo­kyk­las šie­met bus prii­ma­mi mė­ne­siu vė­liau nei įpras­tai. Nau­jo­je kla­sių komp­lek­ta­vi­mo tvar­ko­je ne­bė­ra pri­vi­le­gi­jų se­se­rims ar bro­liams, nu­ma­ty­tas ir „sau­gik­lis“, kad tė­vai ne­pikt­nau­džiau­tų gy­ve­na­mo­sios vie­tos re­gist­ra­ci­ja – ji tu­rės bū­ti at­lik­ta iki sau­sio 1 d. De­ja, „sau­gik­lis“ bus efek­ty­vus tik šie­met.
Per­nai dėl dau­giau nei tūks­tan­čio pir­mo­kė­lių, tiks­liau, jų „krep­še­lių“, ko­vo­jo 23 Šiau­lių mies­to mo­kyk­los. Šie­met ko­va ža­da bū­ti dar ar­šes­nė – gy­ven­to­jų re­gist­ro duo­me­ni­mis, pir­mo­kų bus dviem kla­sėm ma­žiau. Tie­sa, dėl nu­ma­to­mos ke­tu­rių mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­jos pir­mo­sios kla­sės bus pra­dė­tos komp­lek­tuo­ti mė­ne­siu vė­liau – ko­vo 1-ąją. Šiau­lių mies­to ta­ry­bai priė­mus spren­di­mus pri­jung­ti ke­tu­rias mo­kyk­las prie pro­gim­na­zi­jų, iš nau­jo bus nu­sta­ty­tos mo­kyk­lų ap­tar­nau­ja­mos te­ri­to­ri­jos. Pat­vir­ti­nus pla­nuo­ja­mą mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­ją, šie­met pir­mo­kus ga­lės priim­ti 20 mo­kyk­lų.

Šie­met mies­te at­si­ra­do nau­ja pir­mo­kus ga­lin­ti priim­ti mo­kyk­la, pa­val­di Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai ir ne­tu­rin­ti pri­skir­tos te­ri­to­ri­jos – Sau­liaus Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la, ku­ri jau su­rin­ko pir­mo­kų kla­sę. Mo­kyk­la iš ki­tų mies­to mo­kyk­lų ati­ma ne tik pa­čius ma­žiau­sius – moks­lei­vius prii­ma­ma ir į 9, 10, 11 kla­ses. 2011 m. į 9 kla­sę priim­ti 32 mo­ki­niai, iš ku­rių 9 – iš Šiau­lių mies­to.
Ki­toms mies­to mo­kyk­loms yra ko ne tik su­ne­rim­ti, bet ir pa­vy­dė­ti – S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la da­ly­va­vo Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos „Mo­kyk­lų to­bu­li­ni­mo pro­gra­mos plius“ pro­jek­te „Bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų bib­lio­te­kų mo­der­ni­za­vi­mas“, „Tech­no­lo­gi­jų, me­nų ir gam­tos moks­lų inf­rast­ruk­tū­ra“, to­dėl at­nau­jin­ta mo­kyk­los bib­lio­te­ka, skai­tyk­la, tech­no­lo­gi­jų (dai­lės, mu­zi­kos), gam­tos moks­lų ka­bi­ne­tų įran­ga. Gau­ta daug kom­piu­te­rių, vaiz­do ka­me­ros, spaus­din­tu­vai, pro­jek­to­riai, in­te­rak­ty­vio­sios len­tos, mu­zi­kos inst­ru­men­tai, įvai­rios pa­skir­ties bal­dai, gra­fi­kos spaus­di­ni­mo pre­sas, de­gi­mo kros­ne­lė, na­mų ki­no sis­te­mos komp­lek­tas, fo­toa­pa­ra­tai... 2011 m. su­re­mon­tuo­ta bib­lio­te­ka, skai­tyk­la. Pa­keis­ta nau­jo­jo mo­kyk­los pa­sta­to šil­dy­mo sis­te­ma, ši­lu­mos maz­gas.

Nau­ja se­na kon­ku­ren­tė

Pa­si­ro­do, S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la – vie­na se­niau­sių mies­te, vi­sa­da čia ir bu­vu­si, bet lig šiol ne­kė­lu­si rū­pes­čių ki­toms mies­to mo­kyk­loms. Mo­kyk­los veik­los pra­džios me­tai – 1939-ie­ji.
Tų me­tų rug­sė­jo pir­mą­ją bu­vo ati­da­ry­ta Šiau­lių vals­ty­bi­nė vi­du­ri­nė mu­zi­kos mo­kyk­la. Ko­dėl ši ug­dy­mo įstai­ga stai­ga ta­po ki­tų mo­kyk­lų kon­ku­ren­tė?
„Va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro 2011 m. rugp­jū­čio 31 d. įsa­ky­mu Nr. V-1608, Šiau­lių kon­ser­va­to­ri­ja ta­po Sau­liaus Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la. Tai vi­du­ri­nės mo­kyk­los ti­pas. Jos pa­skir­tis – mo­kyk­la skir­ta mo­ki­niams, tu­rin­tiems iš­skir­ti­nių ga­bu­mų me­nui, mo­ky­tis pa­gal spe­cia­li­zuo­to ug­dy­mo kryp­ties pro­gra­mas (pra­di­nio, pa­grin­di­nio ir vi­du­ri­nio ug­dy­mo kar­tu su me­nų ug­dy­mu), ku­riai rei­ka­lin­gas ug­dy­mo nuo­sek­lu­mas, – sa­kė mo­kyk­los di­rek­to­rė Ire­na Asaus­kie­nė. – Mo­kyk­los sta­tu­sas kei­tė­si ir anks­čiau – ji jau yra bu­vu­si vi­du­ri­nė mo­kyk­la, taip pat tech­ni­ku­mas, aukš­tes­nio­ji mu­zi­kos mo­kyk­la, kon­ser­va­to­ri­ja.“
Mo­kyk­lo­je šiuo me­tu mo­ko­si 71 pro­c. mo­ki­nių iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių ir tik 29 pro­c. iš Šiau­lių, bet ėmus for­muo­ti pir­mą­sias kla­ses mo­ki­nių iš mies­to jo­je tik dau­gės. Tai­gi mies­to mo­kyk­los su­ne­ri­mo. Ne tik to­dėl, kad į jas ateis ma­žiau me­ni­nių ge­bė­ji­mų tu­rin­čių vai­kų. Tie­sa, no­rint mo­ky­tis
S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­lo­je, rei­kia iš­lai­ky­ti eg­za­mi­ną. Ko­dėl mo­kyk­la jau su­komp­lek­ta­vo pir­mo­kų kla­sę, nors vi­sos ki­tos mies­to mo­kyk­los tai da­rys po mė­ne­sio?
„Prie­žas­tis pa­pras­ta – 30 pro­c. pir­mo­kė­lių tu­ri bū­ti iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių. In­for­muo­ti juos, su­kvies­ti, su­reng­ti at­ran­ką už­trun­ka daug lai­ko, to­dėl ir sku­bė­jo­me“, – tei­gė I. Asaus­kie­nė. Tie­sa, mo­kyk­la mies­to pir­mo­kų ne­si­gvie­ši – jo­je ga­li mo­ky­tis ir  100 pro­c. ki­tų sa­vi­val­dy­bių mo­ki­nių, svar­bu – ne ma­žiau nei 30 pro­c.

Cent­ras vi­lio­ja

Sau­sio pra­džio­je or­ga­ni­zuo­to­je at­ran­ko­je da­ly­va­vo itin daug mies­to vai­kų, no­rin­čių mo­ky­tis šio­je mo­kyk­lo­je. Ne­gi mies­te tiek daug me­ni­nių ga­bu­mų tu­rin­čių vai­kų? Gal prie­žas­tis ki­ta?
At­ran­ko­je da­ly­va­vu­sios mer­gai­tės ma­ma pa­ti pa­tei­kė at­sa­ky­mą: „Du­bi­jos mo­kyk­lą ke­ti­na pri­jung­ti prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos, to­dėl mums la­bai pa­to­gi ši me­nų mo­kyk­la, nes ji mies­to cent­re.“ Svars­ty­ta ir ga­li­my­bė Cent­ro pra­di­nę pri­jung­ti prie ki­tos mo­kyk­los, tai­gi S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­la – pui­ki išei­tis tiems tė­ve­liams, ku­rie dir­ba mies­to cent­re ir ku­riems la­bai pa­to­gu pa­ke­liui į dar­bą į ją už­vež­ti vai­kus. Ar ne­nu­tiks taip, kad mo­kyk­lo­je mo­ky­sis vai­kai, ne­tu­rin­tys me­no gys­le­lės, bet tik to­dėl, kad tė­vams taip pa­to­giau?
Mo­kyk­los di­rek­to­rė ka­te­go­riš­kai pa­nei­gia to­kią prie­lai­dą: „Sto­jant į pir­mą kla­sę bu­vo tik­ri­na­mi in­di­vi­dua­lūs me­ni­niai ge­bė­ji­mai, bend­ras psi­cho­lo­gi­nis pa­si­ren­gi­mas mo­kyk­lai ir tin­ka­mu­mas pa­si­rink­tam me­ni­niam ug­dy­mo da­ly­kui. Į pir­mą­ją kla­sę priim­ti 6-7 m. am­žiaus vai­kai, ga­būs pa­si­rink­tai me­no sri­čiai.“

Tė­ve­liai abe­jo­ja

Į pir­mą­ją kla­sę pa­te­ku­sių vai­kų tė­vai šia sėk­me džiau­gė­si neil­gai. Kuo la­biau jie do­mė­jo­si mo­kyk­la, tuo dau­giau jiems ėmė kil­ti klau­si­mų dėl mo­kyk­los fi­nan­sa­vi­mo, mo­ki­nių sau­gu­mo, mai­ti­ni­mo, iš ap­skri­ties at­vy­ku­sių mo­ky­tis vai­kų ap­gy­ven­di­ni­mo, kai ku­rių mo­ko­mų­jų da­ly­kų dės­ty­mo ko­ky­bės, ga­lų ga­le mo­kyk­lą bai­gu­sių­jų atei­ties per­spek­ty­vų. Ar ne­nu­tiks taip, kad mo­ki­niai, bai­gę moks­lą, pui­kiai ge­bės dai­nuo­ti ir pieš­ti, bet ne­ži­nos, kiek bus 2 plius 2?
Pir­ma­sis da­ly­kas, ėmęs kel­ti abe­jo­nių, tai priim­tos dirb­ti pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jos kom­pe­ten­ci­ja. Pa­si­gir­do kal­bų, kad jei jau mo­kyk­la ne­pap­ras­ta – me­no, tai ir mo­ky­to­ja tu­rė­tų jo­je dirb­ti neei­li­nė.  Pa­si­tei­ra­vus, kaip ji bu­vo at­rink­ta, mo­kyk­los di­rek­to­rė nu­ra­mi­no, kad eks­pe­ri­men­tai su pra­di­nu­kais ne­bus at­lie­ka­mi: „Pir­mo­kų mo­ky­to­ją rin­ko­mės va­do­vau­da­mie­si Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu. Mo­ky­to­ja yra bai­gu­si dvi aukš­tą­sias mo­kyk­las, yra įgi­ju­si du uni­ver­si­te­ti­nius iš­si­la­vi­ni­mus, tu­ri kva­li­fi­ka­ci­nę vy­res­nio­sios mo­ky­to­jos ka­te­go­ri­ją. Su vai­kais tik­rai ne­bus eks­pe­ri­men­tuo­ja­ma – bus mo­ko­ma­si iš vi­so­je ša­ly­je pa­si­tei­si­nu­sių va­do­vė­lių.“ Nau­jo­ji mo­ky­to­ja pir­mo­kams ir jų tė­ve­liams bu­vo pri­sta­ty­ta va­kar mo­kyk­lo­je vy­ku­sio su­si­rin­ki­mo me­tu.
Mo­kyk­la yra įsi­kū­ru­si abie­jo­se P. Vi­šins­kio gat­vės pu­sė­se. Vie­no­je gat­vės pu­sė­je, P. Vi­šins­kio g. 35, yra ne­di­de­lis bu­vu­sios kon­ser­va­to­ri­jos pa­sta­tas, o prie­šais, P. Vi­šins­kio g. 34, da­lis pa­sta­to pri­klau­so me­nų mo­kyk­lai. Ar ne­su­kels mo­ki­niams ne­pa­to­gu­mų laks­ty­mas per gat­vę pir­myn at­gal, ži­nant, kad eis­mas to­je gat­vės at­kar­po­je, nors ji ir ak­la­gat­vis, yra in­ten­sy­vus?
„Da­bar mo­ki­niai mo­ko­si dvie­juo­se pa­sta­tuo­se. Pir­mo­kai mo­ky­sis tik vie­na­me –
P. Vi­šins­kio g. 34. Mi­nis­te­ri­ja sie­kia, kad mo­kyk­la įsi­kur­tų bū­tent šio­se pa­tal­po­se, ta­da pa­sta­te prie­šais bū­tų įkur­tas mo­kyk­los bend­ra­bu­tis. Da­bar mo­kyk­la bend­ra­bu­tį nuo­mo­ja­si iš UAB „Bend­ra­bu­tis“. Ja­me gy­ve­nan­tys mo­ki­niai ne­mo­ka mo­kes­čio už mai­ti­ni­mą“, – sa­kė di­rek­to­rė.
Ta­čiau mo­kyk­la ne­tu­ri ne tik sa­vo bend­ra­bu­čio, bet ir val­gyk­los! „Mo­kyk­los mo­ki­niai mai­ti­na­mi va­do­vau­jan­tis švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro įsa­ky­mu prie pat mo­kyk­los Šiau­lių uni­ver­si­te­to pa­sta­te esan­čio­je įmo­nė­je „Nes­te­ra“. Pir­mo­kus nu­ma­to­me mai­tin­ti sa­vo mo­kyk­lo­je pa­ruoš­to­se pa­tal­po­se – bus at­ve­ža­mas šil­tas mais­tas. Atei­ty­je, ga­vus pa­tal­pas, bus įreng­ta sa­va val­gyk­la. Da­bar, kol kas esant ne­daug mo­ki­nių, sa­vo val­gyk­lą tu­rė­ti yra nee­ko­no­miš­ka“, – tei­gė I. Asaus­kie­nė.
Abe­jo­nių ke­lia ir tai, kad mo­kyk­la ne­tu­ri sta­dio­no, spor­to sa­lės. „Ga­vus vi­sas pa­tal­pas
P. Vi­šins­kio g. 34, bus įreng­ta 100 vie­tų kon­cer­tų sa­lė, spor­to sa­lė. Pir­mo­kai pa­gal ug­dy­mo pla­nus ga­lės rink­tis šo­kio pa­mo­kas ar bend­rą­ją kū­no kul­tū­ros pa­mo­ką tuo­se pa­čiuo­se pa­sta­tuo­se“, – nu­ra­mi­no di­rek­to­rė.
Tai­gi mo­kyk­lo­je nu­ma­ty­ti gran­dio­zi­niai pla­nai – nu­ma­to­ma, pla­nuo­ja­ma, sie­kia­ma... Daug pa­da­ry­ta, dar dau­giau nu­ma­ty­ta. Pir­mo­kų kla­sė jau su­for­muo­ta. O gal ver­tė­jo me­tus ki­tus pa­lauk­ti, įgy­ven­din­ti pro­jek­tus ir tik ta­da priim­ti vai­kus mo­ky­tis? Ki­ta ver­tus, mies­to mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­jos me­tu bu­vo iš­ties daug nu­veik­ta – gal­vo­ta apie mo­kyk­los atei­tį, iš­li­ki­mą, per­spek­ty­vas.

Tai kiek bus 2 plius 2?

S. Son­dec­kio me­nų mo­kyk­los sa­vi­nin­kė – vals­ty­bė. Sa­vi­nin­ko tei­ses ir pa­rei­gas įgy­ven­di­nan­ti ins­ti­tu­ci­ja – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei ši mo­kyk­la ne­kai­nuo­ja nė cen­to.
Mo­kyk­los lė­šos – vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mai ir pa­ja­mos, gau­tos už tei­kia­mas pa­slau­gas. Mo­kyk­la fi­nan­suo­ja­ma iš Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos biu­dže­to pa­gal ei­na­mie­siems me­tams pa­tvir­tin­tus asig­na­vi­mus ir asig­na­vi­mų val­dy­to­jų su­da­ry­tas ir pa­tvir­tin­tas iš­lai­dų (pro­gra­mų) są­ma­tas.
„Mi­nis­te­ri­ja no­rė­tų, kad mū­sų mo­kyk­lą bai­gu­sie­ji tęs­tų pa­si­rink­tą kryp­tį – rink­tų­si stu­di­jas, su­si­ju­sias su me­nais, bet mes juk ne­ga­li­me liep­ti jiems tai stu­di­juo­ti. Mū­sų abi­tu­rien­tai ren­ka­si stu­di­juo­ti tas pa­čias spe­cia­ly­bes kaip ir ki­tų mo­kyk­lų moks­lei­viai, – tei­gia mo­kyk­los di­rek­to­rė. – Mo­kyk­los mo­ki­nių mo­ky­mo­si re­zul­ta­tai yra ge­ri – 70-96 pro­c. abi­tu­rien­tų tę­sia moks­lą stu­di­juo­da­mi ko­le­gi­jo­se ar uni­ver­si­te­tuo­se. Su-
p­ran­ta­ma, ne­ma­ža da­lis mo­ki­nių tę­sia mo­ky­mą­si pa­gal pra­dėtas menų programas. 

De­gė Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­nas ir baž­ny­čia

Anks­tų ket­vir­ta­die­nio ry­tą apie ket­vir­tą va­lan­dą už­si­lieps­no­jo Ty­tu­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čios ir ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lis. Apie gais­rą ug­nia­ge­siams pra­ne­šė gre­ti­mo kai­mo gy­ven­to­jas. Su­de­gė vie­nuo­ly­no ir baž­ny­čios sto­gas, ug­nis pa­si­glem­žė vie­nuo­ly­ne įreng­tą mu­zie­jų. Van­de­niu už­lie­tos baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no pa­tal­pos. Gais­ro ža­la ga­li siek­ti ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų li­tų.

  
 

Van­de­niu už­lie­tos Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no pa­tal­pos. Gais­ro ža­la ga­li siek­ti ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų li­tų.

ELTOS nuotr.

Aš­tun­tą va­lan­dą ry­to ug­nia­ge­siams dar ne­bu­vo pa­vy­kę pa­ža­bo­ti lieps­nų baž­ny­čio­je. Dir­bo de­vy­nios ug­nia­ge­sių au­to­cis­ter­nos, pa­si­telk­ti kel­tu­vai. Ug­nia­ge­siai sa­ko, kad at­vy­kus ge­sin­ti gais­ro trū­ko van­dens, to­dėl van­duo bu­vo ima­mas iš pel­kės. Be to, Kel­mės ug­nia­ge­siai ne­tu­rė­jo au­to­ko­pė­čių. Kad pa­tek­tų į pa­sto­gę, te­ko pjaus­ty­ti me­ta­li­nes sto­go konst­ruk­ci­jas.
Gais­ras su­tram­dy­tas tik apie 12 va­lan­dą. Jo me­tu nu­de­gė mo­li­nių čer­pių vie­nuo­ly­no sto­gas, per­de­gus per­den­gi­mui lieps­na įsi­skver­bė į vie­nuo­ly­ne įreng­tą mu­zie­jų. Ug­nis su­nai­ki­no vi­sus eks­po­na­tus, nie­ko ne­pa­vy­ko iš­sau­go­ti. Su­de­gė maž­daug 1200 kv. met­rų ne­se­niai už­deng­to čer­pi­nio vie­nuo­ly­no sto­go. Ug­nis apė­mė maž­daug 1000 kv. met­rų baž­ny­čios skar­di­nio sto­go.
Spė­ja­ma, kad gais­ras ki­lo mu­zie­ju­je, kur bu­vo sau­go­ma per tris šim­tus kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių. Kel­mės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos at­sto­vo Sta­sio Kviet­kaus tei­gi­mu, gais­ras ga­lė­jo kil­ti dėl elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos ge­di­mo.
Į gais­ro nu­nio­ko­tą Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lį at­vy­ko Kel­mės val­džios at­sto­vai bei Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dia­na Var­nai­tė. Ji tei­gė neat­si­me­nan­ti, kad Lie­tu­vo­je nau­jai­siais lai­kais bū­tų de­gęs to­kio mas­to sak­ra­li­nis ob­jek­tas, ir nea­be­jo­jan­ti, kad pa­da­ry­ta ža­la ga­li siek­ti apie 15 mln. li­tų.

„Di­džiau­sia tra­ge­di­ja – au­ten­tiš­kų ver­ty­bių pra­ra­di­mas. Kas bu­vo tik­ra, to jau nie­ka­da ne­be­tu­rė­si­me“, – sa­kė D. Var­nai­tė.Vie­nuo­ly­ne gy­ve­nan­tis Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios kle­bo­nas Ri­man­tas Ža­roms­kis pa­sa­ko­jo, kad ry­tą pra­bu­do nuo triukš­mo. At­vė­ręs lan­gi­nes iš­vy­do ug­nies nu­tvieks­tą dan­gų. Kle­bo­nas su­kvie­tė pa­ra­pi­jie­čius, ku­rie puo­lė gel­bė­ti baž­ny­čios tur­to. Iš baž­ny­čios iš­neš­ti pa­veiks­lai, baž­ny­ti­niai reik­me­nys.Per pa­sta­ruo­sius me­tus Ty­tu­vė­nų ba­ro­ko an­samb­lis neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė. Bu­vo baig­ti re­mon­tuo­ti Ty­tu­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čios ir ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lio vie­nuo­ly­no ir kop­ly­čios sto­gai. Nau­ji sto­gai bu­vo fi­nan­suo­ja­mi Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to ir Pri­va­ti­za­vi­mo fon­do lė­šo­mis. Jų res­tau­ra­vi­mas kai­na­vo per 2 mln. Lt. 2010 m. šiems dar­bams skir­ta 943 tūkst., 2011 m. – 1 mln. 75 tūkst. Lt. Praė­ju­sių me­tų bir­že­lį baig­ta be­veik 10 mln. Lt kai­na­vu­si an­samb­lio re­konst­ruk­ci­ja.
Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lis – vie­nas di­džiau­sių ir ver­tin­giau­sių XVII-XVIII a. ba­ro­ko sak­ra­li­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lų ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Šiau­rės Ry­tų Eu­ro­po­je. An­samb­lį su­da­ro baž­ny­čia, šven­to­rius su Kris­taus laip­tų kop­ly­čia, dviaukš­tis vie­nuo­ly­nas ir ūki­nės pa­skir­ties sta­ti­niai.
Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­ni­jo­je pa­skelb­ta ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja, kol bus lo­ka­li­zuo­tas gais­ras ir lik­vi­duo­ti jo su­kel­ti pa­da­ri­niai pa­vel­do ob­jek­tuo­se.
„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja
 

„Sau­lės“ cho­ras iš­vyks at­sto­vau­ti mies­tui

Eve­li­na MA­ŽEI­KIE­NĖ

Šiau­lių stu­den­tiš­ka­sis „Sau­lės“ cho­ras to­liau ruo­šia­si ar­tė­jan­čiam te­le­vi­zi­jos pro­jek­tui „Cho­rų ka­rai“. Vi­si ne­ra­miai lau­kia šio sa­vait­ga­lio iš­vy­kos į Vil­nių, kur su­si­rungs su ki­tų mies­tų at­sto­vais. Pail­sė­ti cho­ris­tams nė­ra lai­ko, kas­dien vyks­ta re­pe­ti­ci­jos ir pa­si­ruo­ši­mas ko­vai.

Stu­den­tiš­ka­sis „Sau­lės“ cho­ras pa­ža­dė­jo – jei laimės, pi­ni­gus skir­s Šiau­lių kū­di­kių na­mams.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

 
  

Nors ko­lek­ty­vas jau pa­var­go nuo krū­vio, ta­čiau pa­si­duo­ti ne­ža­da. Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį vi­si rin­ko­si Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je, kur bu­vo fil­muo­ja­mas „Sau­lės“ cho­ro rek­la­mi­nis kli­pas. Fil­muo­jant iš vei­dų ne­din­go šyp­se­nos ir tei­gia­mos emo­ci­jos. Ge­ne­ro­lais ta­pu­si gru­pė „Ki­ta­va“ ti­ki­si, kad vi­są pro­jek­tą cho­ris­tai iš­liks to­kie, ko­kie yra da­bar.

Lai­mė­ti pi­ni­gai – kil­niu tiks­lu

Stu­den­tiš­ka­sis „Sau­lės“ cho­ras pa­ža­dė­jo – jei­gu te­le­vi­zi­jos pro­jek­te pa­vyk­tų iš­ko­vo­ti per­ga­lę, lai­mė­tus pi­ni­gus skir­tų Šiau­lių kū­di­kių na­mams. Juos cho­ris­tai ap­lan­kė šią sa­vai­tę. Jau­nuo­liai sa­kė, kad la­bai no­ri ko­vo­ti už juos, su­teik­ti jiems džiaugs­mo ir lai­mės.Šiau­lių kū­di­kių glo­bos na­mų di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Vil­ma Gap­šie­nė tei­gė, kad  sma­gu, kai tiek jau­nų en­tu­zias­tin­gų žmo­nių at­krei­pė dė­me­sį į šiuos ma­žus vai­kus, į jų fi­nan­si­nę pa­dė­tį ir nu­spren­dė jiems pa­dė­ti. Anot jos, vi­si glo­bos na­mų dar­buo­to­jai pa­lai­kys „Sau­lės cho­rą“, ste­bės vi­sus jo pa­si­ro­dy­mus ir ti­kė­sis, kad jis pa­sieks per­ga­lę.

Cho­ris­tais rū­pi­na­si di­de­lis bū­rys žmo­nių

Pro­jek­to da­ly­viams rei­kia ne tik ge­rai dai­nuo­ti, lais­vai ju­dė­ti sce­no­je, bet ir pui­kiai at­ro­dy­ti. Dai­ni­nin­kų šu­kuo­se­no­mis, ma­kia­žu, ma­ni­kiū­ru ir pe­di­kiū­ru rū­pi­na­si šiau­lie­tės spe­cia­lis­tės. Mies­to cent­re įsi­kū­ru­sio sa­lo­no „Skaid­ra“ dar­buo­to­jai da­rys vis­ką, kad sce­no­je cho­ris­tai at­ro­dy­tų ne­prie­kaiš­tin­gai.
Siu­vi­mo atel­jė „Žie­dū­nė“ steng­sis, kad cho­ro ap­ran­ga bū­tų uni­ka­li. Dar­buo­to­jos ap­ran­gą ku­ria tie­siai „ant žmo­gaus“: tik­ri­na, kas ge­rai, o kas ne­ge­rai, ma­tuo­ja, ker­pa, siu­va.
Prieš po­rą sa­vai­čių cho­ras kar­tu su fo­tog­ra­fu Egi­di­ju­mi Ged­mi­nu da­ly­va­vo fo­to­se­si­jo­se Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je, kad šiau­lie­čiai ga­lė­tų ma­ty­ti, ko­kie žmo­nės jau ki­tą sek­ma­die­nį at­sto­vaus Šiau­liams. Tai­gi pa­si­ruo­ši­mas „Ka­rams“ vyks­ta vi­su pa­jė­gu­mu.

Pa­lai­ky­ki­me sa­vo mies­to cho­rą

La­biau­siai ir cho­ris­tai, ir jų ge­ne­ro­lė gru­pė „Ki­ta­va“ ne­ri­mau­ja dėl to, kad ga­li pri­trūk­ti pa­lai­ky­mo. R. Stoš­ku­vie­nė svars­to, ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad šiau­lie­čiai pa­sielg­tų ne­tra­di­ciš­kai ir bal­suo­tų už šiau­lie­čius.
„Pa­nei­ki­me mi­tą, kad Šiau­liuo­se vy­rau­ja kri­mi­na­lai ir „tre­nin­gais“ ap­si­ren­gę jau­nuo­liai. Mes tu­ri­me tiek pui­kių ar­tis­tų, tad rei­kia vi­siems pa­ro­dy­ti, kad esa­me ge­ri žmo­nės ir mū­sų mies­tas nė­ra pil­kas ir pra­stas. Rei­kia da­ry­ti vis­ką, kad ki­ti mums pa­vy­dė­tų ir no­rė­tų gy­ven­ti Šiau­liuo­se“, – pa­lai­ky­ti pra­šo cho­ro ge­ne­ro­lė.
 

Nak­tį šam­pa­no da­mai ne­be­par­ne­ši

Po­vi­las LUN­GĖ

Lie­tu­vo­je įve­dus pre­ky­bos al­ko­ho­liu lai­ko ap­ri­bo­ji­mus, ne­ma­žai maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių pa­kei­tė sa­vo vei­klos po­bū­dį į vie­šo­jo mai­ti­ni­mo ir pri­si­deng­da­mos ja įgi­jo tei­sę pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais vi­są pa­rą. Bet daug ir ap­skri­tai nu­trau­kė sa­vo veik­lą. Ki­tos, gal­būt ieš­ko­da­mos įsta­ty­mo spra­gų, jau spė­jo pa­da­ry­ti pa­žei­di­mų.

Tik var­to­ti vie­to­je

Lie­tu­vo­je įve­dus pre­ky­bos al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais lai­ko ap­ri­bo­ji­mus nuo 8 iki 22 val., ne­ma­žai maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių bu­vo pa­kei­tu­sios sa­vo vei­klos po­bū­dį į vie­šo­jo mai­ti­ni­mo veik­lą ir taip įgi­jo tei­sę pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais vie­to­je ir iš­si­neš­ti­nai vi­są pa­rą. Tuo­met pri­vi­so ga­ly­bė va­di­na­mų­jų pseu­do­ba­rų. Šių me­tų sau­sio pir­mą­ją jiems bu­vo su­duo­tas, at­ro­dy­tų, mir­ti­nas smū­gis – įsi­ga­lio­jus priim­toms LR Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mo pa­tai­soms, nuo 2012 m. sau­sio 1 d. ne­bė­ra ga­li­ma iš vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų nuo 22 iki 8 val. iš­si­neš­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus nuo 22 iki 8 val., t. y. nak­tį, ga­li­ma var­to­ti tik vi­du­je.

Pat­vir­tin­ta ir nau­ja pa­vil­jo­no są­vo­ka. Pa­gal ją nu­ma­to­ma, kad ja­me tu­ri bū­ti vi­du­je įreng­ta pre­ky­bos sa­lė pir­kė­jams ap­tar­nau­ti. Toks pa­tiks­li­ni­mas, ma­no­ma, už­kirs ke­lią kios­kams pa­si­va­din­ti pa­vil­jo­nais ir to­liau tęs­ti pre­ky­bą al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. Šiau­liuo­se yra apie 100 kios­kų, lei­di­mų pre­ky­bai ne­pra­si­tę­sė 14 pro­c. Spė­ja­ma, kad tie, ku­rių pa­grin­di­nę pel­no da­lį su­da­rė pre­ky­ba al­ko­ho­liu, iš­vis nu­trau­kė veik­lą.
Tie­sa, gai­la, kad prie są­vo­kos „pa­vil­jo­nas“ nė­ra nu­ro­dy­tas bent mi­ni­ma­lus rei­ka­lau­ja­mas pre­ky­bos sa­lės plo­tas ir bū­ti­ny­bė įreng­ti vie­šą­jį tua­le­tą.
Pa­tai­sos ap­ri­bo­jo ir pre­ky­bą al­ko­ho­liu de­ga­li­nė­se – įsta­ty­mo pa­kei­ti­muo­se nu­ro­dy­ta, kad nuo 2012 m. sau­sio 1 d. jo­se bus lei­džia­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais vyk­dant tik maž­me­ni­nės pre­ky­bos veik­lą, to­dėl nuo 22 val. iki 8 val. al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų įsi­gy­ti de­ga­li­nė­je ne­bus ga­li­my­bės, o nuo 2016 m. bus vi­siš­kai drau­džia­ma al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais pre­kiau­ti sta­cio­na­rio­se de­ga­li­nė­se.

  
 

Tai tu­ri ar ne­tu­ri de­ga­li­nė tą li­cen­ci­ją? Įmo­nė dir­ba tu­rė­da­ma se­ną li­cen­ci­ją, o val­džios at­sto­vai tei­gia, kad ji tu­rė­jo ją pa­si­keis­ti po Nau­jų­jų.

Simonos ŽALYTĖS-LINKUVIENĖS nuotr.

Nai­vu­mas ar gud­rus vers­lo pla­nas?

Įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mo pa­tai­soms, mies­te jau už­fik­suo­ta pa­žei­di­mų. Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją pa­sie­kė skai­ty­to­jo laiš­kas ir pra­šy­mas pa­si­do­mė­ti įdo­mia Til­žės gat­vė­je esan­čios de­ga­li­nės „Vi­de­ra“ nak­ti­ne veik­la.
„Tri­jų ka­ra­lių va­ka­rą prieš pat vi­dur­nak­tį su­sto­jau va­žiuo­da­mas au­to­mo­bi­liu pro „Vi­de­ros“ de­ga­li­nę. Nus­te­bau, kad į jos te­ri­to­ri­ją bu­vo ap­skri­tai sun­ku įva­žiuo­ti, nes sto­vė­jo ga­ly­bė au­to­mo­bi­lių. Įė­jęs į pa­sta­to vi­dų vėl nu­ste­bau: jau­ni­mas ar­ba var­to­jo al­ko­ho­lį sė­dė­da­mas prie sta­le­lio, ar­ba nu­si­tvė­ręs bu­te­lius ri­kia­vo­si prie ka­sos. De­ga­li­nės ka­si­nin­kėms dar­bo bu­vo į va­lias, vie­toj vie­nos prie ka­sos sto­vė­jo ne­tgi dvi. Tarp­du­ry sto­vė­jo ir ap­sau­gi­nin­kas, ku­rio anks­čiau čia ne­ma­ty­da­vau. Ma­tyt, pre­ky­ba al­ko­ho­liu nak­ti­mis duo­da di­de­lį pel­ną, kad de­ga­li­nės sa­vi­nin­kai ga­li sau leis­ti priim­ti į dar­bą pa­pil­do­mai žmo­nių, – laiš­ke ra­šo šiau­lie­tis. – To­liau de­ga­li­nė­je bu­vo dar įdo­miau: kaž­koks gir­tuok­lis nu­si­pir­ko šam­pa­no bu­te­lį, ma­tyt, sa­vo da­mai. Ka­si­nin­kė jį vie­toj ati­da­rė, už­mo­vė ant kak­liu­ko plas­ti­ki­nę stik­li­nę. Vy­ras už bu­te­lio ir tie­siai pro ap­sau­gi­nin­ką per gat­vę. Aš taip pat pro ap­sau­gi­nin­ką pra­si­ne­šiau ati­da­ry­tą skar­di­nę alaus.“
„Jū­sų mi­nė­ta „Vi­de­ros“ de­ga­li­nė li­cen­ci­jos vers­tis maž­me­ni­ne pre­ky­ba al­ko­ho­liu nuo šių me­tų pra­džios iš­vis ne­tu­ri. Sau­sio
12 d. Pie­ti­nės po­li­ci­jos nuo­va­dos pa­rei­gū­nai tik­ri­no, ar de­ga­li­nės lai­ko­si įsi­ga­lio­ju­sių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pre­ky­bos ap­ri­bo­ji­mų. Jie už­fik­sa­vo „Vi­de­ros“ de­ga­li­nės at­lie­ka­mus veiks­mus. Da­bar yra ren­ka­ma me­džia­ga ir nu­sta­čius pa­žei­di­mą de­ga­li­nės va­do­vams bus pri­tai­ky­tos san­kci­jos“, – tei­gia Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vė spau­dai Gai­la Smag­riū­nie­nė.
Tai tu­ri ar ne­tu­ri de­ga­li­nė tą li­cen­ci­ją? Anot te­le­fo­nu kal­bin­tos Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos sky­riaus ve­dė­jos Auk­sės Tut­ku­tės, sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mo pa­tai­soms, įmo­nė tu­rė­jo at­vyk­ti pa­keis­ti li­cen­ci­ją, bet to ne­pa­da­rė, va­di­na­si, dir­ba su se­na ne­be­ga­lio­jan­čia. Tą pa­tį pa­tvir­ti­no ir G. Smag­riū­nie­nė.

Sa­vaip in­terp­re­tuo­ja?

Va­kar už­su­ko­me per pie­tus į de­ga­li­nę nu­si­pirk­ti alaus. Įsi­gi­jo­me be pro­ble­mų. Pak­laus­ta, ar bus ga­li­ma va­ka­re po de­šim­tos at­va­žiuo­ti alaus, ka­si­nin­kė pa­ti­ki­no, kad taip, tik per­spė­jo, kad al­ko­ho­lį tu­rė­si­me var­to­ti vie­to­je.
Apie tai iš­kart in­for­ma­vo­me Šiau­lių AVPK at­sto­vę. „Ne­są­mo­nė! Ne­ga­li bū­ti, – ste­bė­jo­si ji. – Įmo­nė sa­vaip in­terp­re­tuo­ja – ma­no, kad li­cen­ci­ja vis dar ga­lio­ja, nors taip nė­ra. Šis sa­vo­tiš­kas su­vo­ki­mas neat­lei­džia jos nuo at­sa­ko­my­bės. Juk įsi­ga­lio­jus nau­jam įsta­ty­mui se­no­ji tvar­ka ne­ten­ka ga­lios.“ Pak­laus­ta, kaip ko­le­gos po­li­ci­nin­kai ke­ti­na rea­guo­ti, G. Smag­riū­nie­nė tei­gė, kad jų toks el­ge­sys ne­ste­bi­na: „Ši įmo­nė ne vie­nin­te­lė to­kia. Kaip ir deg­tin­da­riai – gau­na bau­dą, bet ir to­liau va­ro na­mi­nę ma­ny­da­mi, kad jų nie­kas ne­be­kont­ro­liuos.“
Do­vi­lė Lau­ži­kie­nė, Eko­no­mi­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja eko­no­mi­kai, tei­gia, kad kont­ro­liuo­ti, ar lai­ko­ma­si įsta­ty­mo, pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ga­li Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­tas, Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba, Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jos ir po­li­ci­ja.

Gran­dio­zi­niai pla­nai?

Tie­sa, ki­tos sa­vai­tės vi­du­ry de­ga­li­nė Sa­vi­val­dy­bė­je už­si­sa­kė „eks­po­zi­ci­nį plo­tą“ – pa­kar­to­ti­nai bus pri­sta­ty­ti bend­rą­ja tvar­ka pa­reng­to de­ta­lio­jo pla­no pa­tiks­lin­ti spren­di­niai. Ke­ti­na­ma su­jung­ti že­mės skly­pus Gi­ru­lių g. 1 ir 1A, nu­sta­ty­ti su­for­muo­to že­mės skly­po tvar­ky­mo ir nau­do­ji­mo re­ži­mus. Tai­gi no­ri­ma re­konst­ruo­ti esa­mą pa­sta­tą – įreng­ti ko­mer­ci­nes ir ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­tal­pas, ne­di­di­nant de­ga­li­nės pa­jė­gu­mų. Ar tik ne ka­vi­nu­kę ke­ti­na­ma įreng­ti? Ta­da, at­lie­kant vie­šo­jo mai­ti­ni­mo funk­ci­ją (tu­rint mais­to tvar­ky­mo pa­žy­mė­ji­mą ir pre­ky­bos al­ko­ho­liu li­cen­ci­ją), al­ko­ho­liu bū­tų ga­li­ma pre­kiau­ti kiau­rą pa­rą.

Ki­ti pre­ky­bos ap­ri­bo­ji­mai

Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­tas in­for­muo­ja, kad nuo 2012 m. sau­sio 1 d. bus drau­džia­ma al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus var­to­ti ir spor­to ren­gi­nių me­tu sa­lė­se, ku­rio­se jie vyks­ta. Mo­ty­vuo­ja­ma tuo, kad spor­tas sie­ja­mas su svei­ka gy­ven­se­na, o ne psi­choak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mu.
Be to, įsi­ga­lio­jus priim­toms Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mo pa­tai­soms, nuo 2013 m. sau­sio
1 d. maž­me­ni­nė­se pre­ky­bos vie­to­se bus drau­džia­ma par­duo­ti alų, sid­rą, alaus mi­ši­nius su neal­ko­ho­li­niais gė­ri­mais, al­ko­ho­li­nius kok­tei­lius, iš­pils­ty­tus į di­des­nę nei 1 lit­ro ta­rą, bei par­duo­ti sid­rą, alų ir alaus mi­ši­nius, ku­rių tū­ri­nė eti­lo al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja yra di­des­nė nei 7,5 pro­c.

Pirk­da­mas „bam­ba­lį“, tu­rėk sa­vo kamš­te­lį?

Pa­gal nau­ją­jį Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mą nak­tį ap­skri­tai ne­be­ga­li­ma nu­si­pirk­ti al­ko­ho­lio iš­si­neš­ti­nai. O jei pir­kė­jas nu­si­pirk­tų „bam­ba­lį“ alaus, ka­si­nin­kė nu­suk­tų jo kamš­te­lį, o pir­kė­jas iš ki­še­nės iš­si­trauk­tų sa­vo ir už­suk­tų ant pra­da­ry­to bu­te­lio?
Pa­kal­bin­ti mies­tie­čiai tvir­ti­na, kad to­kie įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai tė­ra „žai­di­mai“. „Yra įsta­ty­mas, yra ir bū­dai, kaip jį apei­ti. Nie­kas neužd­raus man po 22 val. iš­si­neš­ti pra­da­ry­to al­ko­ho­lio bu­te­lio. Var­to­ti al­ko­ho­lio vie­šo­je vie­to­je ne­ga­li­ma, o ne­štis su­pa­kuo­to nie­kas ne­drau­džia, – svars­tė šiau­lie­tis. – Ki­ta ver­tus, al­ko­ho­lį var­to­ti ap­skri­tai ne­svei­ka, tad nė­ra rei­ka­lo po nak­ti­nius „taš­kus“ šlais­ty­tis ir lak­ti iki že­mės grai­by­mo. Su­si­lai­ky­mas – do­ry­bė.“
 

Prie pre­ky­bos cent­ro - tramp­li­nas po ra­tais

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Sep­tyn­me­tę duk­rą nuo žū­ties po au­to­mo­bi­lio ra­tais iš­gel­bė­jęs, bet pa­ts po juo pa­te­kęs šiau­lie­tis bu­vo vals­ty­bės ap­do­va­no­tas... 170 Lt bau­da. 500 Lt bau­dą vals­ty­bei su­mo­kė­jo ir au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas, ta­čiau pės­tie­siems pa­vo­jus iš­li­ko. Prie pre­ky­bos cent­ro „Ri­mi Are­na“ esan­čiais laip­te­liais pės­tie­ji ir to­liau nu­si­lei­džia  tie­siai į va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį, ku­rio­je nei grei­tis ri­bo­ja­mas, nei ženk­lai apie pės­čių­jų pe­rė­ją pa­sta­ty­ti.

Gal­va iš­dau­žė au­to­mo­bi­lio stik­lą

Ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, ku­rio da­ly­viui te­ko Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai pa­klo­ti 170 Lt, įvy­ko per­nai va­sa­rą. Bir­že­lio 23-ią­ją Vi­ta­li­jus su sep­tyn­me­te duk­ra išė­jo iš pre­ky­bos cent­ro „Ri­mi Are­na“ (Ge­gu­žių g. 30) ir ei­da­mi gre­ta nu­si­lei­do laip­tais, ve­dan­čiais au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės link. Ke­lias ties laip­tais iš­klo­tas trin­ke­lė­mis, tad iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, kad nu­žen­gia­ma į ša­li­gat­vį. Stai­ga Vi­ta­li­jus pa­ma­tė iš de­ši­nės pu­sės at­le­kian­tį au­to­mo­bi­lį. Vy­ras trūk­te­lė­jo duk­rą at­gal nuo ke­lio, ta­čiau pa­ts bu­vo par­blokš­tas au­to­mo­bi­lio – gal­va iš­dau­žė au­to­mo­bi­lio stik­lą, ga­vo stip­rų smū­gį į šo­ną ir bu­vo nu­blokš­tas į ša­lį.

Iš­syk at­vy­ko po­li­ci­ja, grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba. Vi­ta­li­jus bu­vo nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę. Ka­dan­gi itin blo­gai vy­ras ne­si­jau­tė, bu­vo iš­leis­tas į na­mus.

Ke­lis mė­ne­sius Vi­ta­li­jus jau­tė­si pra­stai, ta­čiau po ku­rio lai­ko pa­mir­šo ne­lai­mę. Pri­si­mi­nė tik ga­vęs šau­ki­mą į Ke­lių po­li­ci­jos biu­rą. Jis su­ži­no­jo, kad pa­da­rė pa­žei­di­mą – įžen­gė į va­žiuo­ja­mą­ją da­lį neį­si­ti­ki­nęs, ar sau­gu, to­dėl bu­vo kliu­dy­tas pra­va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio.

Vi­ta­li­jui, ku­ris ne­sėk­min­gai ban­dė gin­čy­tis su pa­rei­gū­nais, bu­vo įteik­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas su­mo­kė­ti 70 Lt bau­dą. Vy­ras dar bu­vo įspė­tas, kad jei bau­dos ne­su­mo­kės, ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas bus lai­ko­mas ne­ga­lio­jan­čiu. To­kiu at­ve­ju pro­to­ko­las bus per­duo­tas ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą nag­ri­nė­jan­čiam pa­rei­gū­nui ir bau­da jam bus skir­ta di­des­nė.

Vi­ta­li­jus bau­dos nu­spren­dė ne­mo­kė­ti. Aiš­ki­no, kad iš­gel­bė­jo duk­rą nuo su­ža­lo­ji­mų, tei­gė, kad si­tua­ci­ja, į ku­rią jis pa­puo­lė, yra ab­sur­diš­ka. Juk to­je vie­to­je, kur įvy­ko ne­lai­mė, nė­ra rei­ka­lin­gų ženk­lų. Nu­li­pę nuo laip­tų pės­tie­ji pa­ten­ka tie­siai au­to­mo­bi­liams, va­žiuo­jan­tiems iš de­ga­li­nės pu­sės Ai­do gat­vės link, po ra­tais.

Vi­ta­li­jui skir­ta 170 Lt bau­da. Už tai, kad iš­gel­bė­jo duk­rai gy­vy­bę. Leng­vi­nan­čių ap­lin­ky­bių ne­bu­vo nu­sta­ty­ta.

  

 

Va­žiuo­ja­mą­ja da­li­mi ties pre­ky­bos cent­ru „Rimi Are­na“ au­to­mo­bi­liai ga­li va­žiuo­ti 50 km/h grei­čiu. Pės­tie­ji laip­tais nu­si­lei­džia tie­siai au­to­mo­bi­liams po ra­tais.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

 

Iš­gel­bė­ta gy­vy­bė – ne leng­vi­nan­ti ap­lin­ky­bė

500 li­tų dy­džio bau­dą dėl su­kel­tos ava­ri­jos su­mo­kė­jo ir au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas. Įdo­mu tai, kad bau­dos iš vi­so su­mo­kė­ta 670 Lt, bet si­tua­ci­ja prie pre­ky­bos cent­ro nie­kaip ne­bu­vo pa­keis­ta. Va­žiuo­ja­mą­ja da­li­mi au­to­mo­bi­liai ir to­liau le­kia 50 km/h grei­čiu. Tie­siai į va­žiuo­ja­mą­ją da­lį ir to­liau laip­tais nu­si­lei­džia pės­tie­ji, o nuo­ly­džiu nu­va­žiuo­ja neį­ga­lie­ji, sė­din­tys ve­ži­mė­liuo­se.

Ar kas nors pa­si­rū­pins, kad ne­sau­gi vie­ta ne­be­kel­tų bė­dų nei pės­tie­siems, nei vai­ruo­to­jams?

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los ir eis­mo įvy­kių ty­ri­mo po­sky­rio spe­cia­lis­tas Vir­gi­ni­jus Čės­na pa­ko­men­ta­vo, kad va­žiuo­ja­mo­je da­ly­je ties „Ri­mi Are­na“ au­to­mo­bi­liams leis­ti­nas grei­tis iš­ties yra 50 km/h. „Aikš­te­lė­je va­žiuo­ja­ma to­kiu pat grei­čiu kaip gat­vė­je. Bet kas bet kur ga­li pa­tek­ti į eis­mo įvy­kį, tad rei­kia bū­ti ati­diems“, – tei­gė spe­cia­lis­tas.

Ko­dėl ne­bu­vo žmo­giš­kai rea­guo­ta, o skir­ta bau­da žmo­gui, ku­ris to­je si­tua­ci­jo­je la­biau nu­si­pel­nė pa­dė­kos, o ne bau­dos? Anot V. Čės­nos, Ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mo ko­dek­se nė­ra punk­to „iš­gel­bė­ta gy­vy­bė“, ku­ris bū­tų trak­tuo­ja­mas kaip leng­vi­nan­ti ap­lin­ky­bė.

„Leng­vi­nan­ti ap­lin­ky­bė yra ta­da, jei žmo­gus gai­li­si. Aš gai­lė­čiau­si, juk nė­ra čia ko džiaug­tis“, – sa­kė spe­cia­lis­tas.

Ar bus pa­si­rū­pin­ta, kad ne­sau­gio­je vie­to­je eis­mą ri­bo­tų ke­lio ženk­lai? V. Čės­na pa­ža­dė­jo apie si­tua­ci­ją in­for­muo­ti Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­rių, ku­rio spe­cia­lis­tai sta­to ženk­lus. Ar tam, kad bū­tų pa­si­rū­pin­ta pės­čių­jų sau­gu­mu, bū­ti­nai tu­ri pir­ma įvyk­ti ne­lai­mė ir su­si­do­mė­ti ži­niask­lai­da?

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­tei­ra­vo Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus spe­cia­lis­tų, ar ke­lio ženk­lai ava­rin­go­je vie­to­je bus pa­sta­ty­ti. Sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas And­rius And­ro­so­vas in­for­ma­vo, kad bus su­si­siek­ta su „Ri­mi Are­nos“ sa­vi­nin­kais, ku­riems re­ko­men­duo­ta sa­vo te­ri­to­ri­jo­je iš­spręs­ti ne­sau­gią si­tua­ci­ją.


Dėl tau­py­mo – smū­gis mo­ky­to­jams ir vai­kams

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Tarp sa­vi­val­dy­bės tau­py­mo gir­na­pu­sių pa­te­kus švie­ti­mo dar­buo­to­jams, ken­tės ne tik pe­da­go­gai, bū­re­lių va­do­vai, bet ir moks­lei­viai. Vien Jau­nų­jų tech­ni­kų cent­rą pa­lie­ka dvie­jų bū­re­lių va­do­vai, tad apie 60 vai­kų pra­ras ga­li­my­bę mo­ky­tis pin­ti bei konst­ruo­ti ir skrai­din­ti avia­mo­de­lius. „Šiau­liai plius“ ži­nio­mis, ma­ži­nant al­gas kai ku­rio­se įstai­go­se ne­si­lai­ko­ma są­ži­nin­gu­mo prin­ci­po. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ža­da tik­rin­ti, ar va­do­vai al­gas pa­val­di­niams ma­ži­na tei­sin­gai.

Dar­buo­to­jai iš­si­laks­tys pa­tys

Va­sa­rį bū­rys iš Šiau­lių biu­dže­to iš­lai­ko­mų dar­buo­to­jų už sau­sio mė­ne­sį gaus apie 30 pro­c. su­ma­žin­tas al­gas. Dau­ge­liui moks­lei­vių bū­re­lių va­do­vų ži­nia, už ko­kią al­gą jiems teks dirb­ti, bu­vo smū­gis.

Šiau­lių jau­nų­jų tech­ni­kų cent­ro avia­mo­de­liuo­to­jų bū­re­lio, ku­rį lan­ko apie 30 moks­lei­vių, va­do­vas Vy­tau­tas Ste­po­na­vi­čius iš­vis nu­spren­dė išei­ti iš dar­bo. Pa­lik­ti Jau­nų­jų tech­ni­kų cent­rą nu­spren­dė ir va­do­vo pa­va­duo­to­ja, py­nė­jų bū­re­lio va­do­vas ir tech­ni­nis dar­buo­to­jas.

V. Ste­po­na­vi­čius sa­ko, kad min­tis išei­ti iš dar­bo jam ki­lo dar lapk­ri­čio pa­bai­go­je. Įs­tai­gos di­rek­to­rius Jo­nas Vai­čai­tis jam įtei­kė raš­tą, ku­ria­me bu­vo nu­ro­dy­ta, jog nuo sau­sio 1-osios jam al­ga su­ma­žės per 46 pro­c., t. y. bus ma­žes­nė net 775 li­tais.

Ana­lo­giš­kus pra­ne­ši­mus dėl dar­bo su­tar­ties są­ly­gų ir ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gų kei­ti­mo ga­vo ir ki­ti cent­ro dar­buo­to­jai. J. Vai­čai­čio pa­si­ra­šy­tuo­se įspė­ji­muo­se bu­vo nu­ro­dy­ta, kad ki­tiems jo va­do­vau­ja­mos įstai­gos dar­buo­to­jams al­gos ma­žės 30-50 pro­c. Jei per 10 die­nų cent­ro dar­buo­to­jai raš­tu nein­for­muo­sią apie su­ti­ki­mą dirb­ti pa­keis­to­mis su­tar­ties są­ly­go­mis, bus at­leis­ti iš dar­bo, va­do­vau­jan­tis Dar­bo ko­dek­so 129 straips­niu.

Šo­ki­ruo­ti dėl ko­ne per­pus su­ma­žin­tų al­gų, cent­ro dar­buo­to­jai bu­vo dar la­biau pri­blokš­ti iš­gir­dę, kad pa­ts J. Vai­čai­tis sa­vo al­gą su­ma­ži­no vos 6 pro­cen­tais...

Įs­kau­din­ti ir įžeis­ti dar­buo­to­jai raš­tu krei­pė­si į Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją. Jų pre­ten­zi­jos bu­vo iš­klau­sy­tos ir si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė – vi­siems cent­ro dar­buo­to­jams nu­spręs­ta al­gą su­ma­žin­ti apie 30 pro­c., bet ir tai dar­buo­to­jų ne­pa­guo­dė.

„Į avia­mo­de­liuo­to­jų var­žy­bas vai­kus sa­vo trans­por­tu ve­žio­ju, per­ku me­džia­gas. Pas­kai­čia­vau, kad man neap­si­mo­ka, ir nu­spren­džiau iš­vis išei­ti. Bū­re­lį lan­kė apie 30 vai­kų. Ke­ti­nau iš­si­nuo­mo­ti pa­tal­pas ir ten mo­ky­ti vai­kus, bet mo­kė­ti 50 Lt per mė­ne­sį su­ti­ko tik tri­jų vai­kų tė­vai. Nusp­ren­džiau vi­sai pa­si­trauk­ti“, – sa­kė V. Ste­po­na­vi­čius.

600 Lt per mė­ne­sį „į ran­kas“ – iš­ties la­bai ma­žai. Dėl atei­ties bi­jan­tys ke­tu­ri cent­ro dar­buo­to­jai nu­spren­dė da­bar išei­ti iš dar­bo. Mo­ty­vas – kom­pen­sa­ci­jos dy­dis. Juk išei­ti­nė kom­pen­sa­ci­ja, įver­ti­nus se­ną­ją al­gą, bus ge­ro­kai di­des­nė, nei išei­nant iš dar­bo vė­liau. „Ši­taip su­ma­ži­nus al­gas, žmo­nės pa­tys iš­si­laks­tys. Ne­be­reiks at­lei­di­nė­ti. Ar tik ne­teks įstai­gos iš­vis už­da­ry­ti?“ – sa­kė V. Ste­po­na­vi­čius.

Po me­tų pa­sa­kys – gy­vi ar mi­rę

Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­ro va­do­vo pa­va­duo­to­ja In­ga Iva­naus­kie­nė sa­ko, kad si­tua­ci­ja iš­ties lau­kia sun­ki. Mo­ky­to­jai iš cent­ro dar ne­bė­ga – su­ti­ko at­si­sa­ky­ti ap­mo­ka­mų pa­si­ruo­ši­mo va­lan­dų, su­ti­ko su su­ma­žin­tais koe­fi­cien­tais. „Bet juk gy­vū­nai pas mus, žir­gai. Jiems pa­ša­ro ne­ga­li­ma su­ma­žin­ti. Pa­de­da ge­ri žmo­nės, au­ko­ja jo, bet gy­vū­nams rei­kia ir elekt­ros, ir vi­ta­mi­nų. Kai praeis me­tai, ta­da ir pa­sa­ky­si­me, ar gy­vi esa­me, ar mi­rę“, – tei­gė di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

Cent­re bu­vo su­reng­tas su­si­rin­ki­mas, dis­ku­tuo­ta, tar­ta­si, kaip iš­gy­ven­ti esant 30 pro­c. ma­žes­niam fi­nan­sa­vi­mui. „Dė­si­me vi­sas pa­stan­gas, kad iš­gy­ven­tu­me“, – sa­kė I. Iva­naus­kie­nė.

Šiau­lių dai­lės mo­kyk­la jau at­lei­do sar­gą, o iki va­sa­rio pir­mo­sios at­leis dar du – bus sau­go­ma sau­gos tar­ny­bos. Pa­sak mo­kyk­los di­rek­to­rės Ire­nos Šliu­že­lie­nės, at­leis­tam sar­gui iš­mo­kė­ta maž­daug 3 tūkst. li­tų išei­ti­nė kom­pen­sa­ci­ja, pa­na­šiai po tiek pat bus iš­mo­kė­ta ir ki­tiems sar­gams. Kol ne­pe­rei­ta prie cent­ra­li­zuo­to įstai­gos sau­go­ji­mo, sar­go dar­bas pa­si­da­ly­tas drau­giš­kai. Pa­bu­di ir va­ly­to­ja, ir sek­re­to­rė, ir pa­ti di­rek­to­rė – į dar­bą atei­na­ma anks­čiau.

„Mo­kyk­lo­je tas pa­ts žmo­gus tu­rė­jo ke­lias pa­rei­gy­bes, tad nu­spręs­ta pa­lik­ti po vie­ną eta­tą, o ki­tus dar­bus pa­si­da­ly­ti ir už tai ne­mo­kė­ti. Tau­po­me ir mo­ky­to­jų al­gų, ir ug­dy­mo pla­nų są­skai­ta“, – tei­gė di­rek­to­rė.

I. Šliu­že­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad bu­vo pa­di­din­tos moks­lei­vių gru­pės – iš 41 li­ko 38. Vy­riau­sie­ji ug­dy­ti­niai per sa­vai­tę tu­rės ne 11 sa­vai­ti­nių pa­mo­kų, bet kaip ir ki­ti – de­vy­nias.

Ka­dan­gi ma­žė­ja pa­mo­kų ir ne­bus mo­ka­ma mo­ky­to­jams už pa­pil­do­mus dar­bus, ma­žės jų at­ly­gi­ni­mai. Vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį Dai­lės mo­kyk­los mo­ky­to­jas už sau­sį gaus net 750 Lt ma­žes­nę al­gą.

Šiuo me­tu Dai­lės mo­kyk­los ug­dy­ti­niai už pa­mo­kas per mė­ne­sį mo­ka apie 30 Lt, ta­čiau, I. Šliu­že­lie­nės ži­nio­mis, Šiau­lių mies­to ta­ry­bai tvir­tin­ti ren­gia­mas spren­di­mo pro­jek­tas, pa­gal ku­rį mo­kes­tis tu­rė­tų di­dė­ti dviem li­tais. „Ne­ra­mi­na tai, kad apie 80 vai­kų, gau­nan­čių ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se, pas mus už moks­lą ne­mo­kė­jo. Da­bar si­tua­ci­ja kei­sis, nes ren­gia­mas spren­di­mo pro­jek­tas, kad už pa­mo­kas ne­mo­kės tik tie, ku­rių šei­mos gau­na so­cia­li­nes pa­šal­pas. Neaiš­ku, ar šei­mos iš­ga­lės mo­kė­ti už vai­kų dai­lės pa­mo­kas“, – sa­kė I. Šliu­že­lie­nė.

Di­rek­to­rės tei­gi­mu, kai bus gau­ta są­ma­ta, bus ma­ty­ti ge­riau. „Bet at­ro­do, kad iš­gy­ven­si­me iki Nau­jų­jų me­tų. Mums kuo blo­giau, tuo ge­riau sten­gia­mės dirb­ti. Mies­tui esa­me rei­ka­lin­gi, be­lie­ka su­si­telk­ti ir iš­gy­ven­ti“, – tei­gė I. Šliu­že­lie­nė.

 

 

Šiau­lių jau­nų­jų tech­ni­kų cent­rą dėl su­ma­žin­tų al­gų pa­lie­ka dvie­jų bū­re­lių va­do­vai – avia­mo­de­lia­vi­mo ir py­ni­mo. Pus­šim­tis bū­re­lius lan­kiu­sių vai­kų bus pri­vers­ti pa­siieš­ko­ti ki­tos už­kla­si­nės veik­los.
Eve­li­nos MA­ŽEI­KIE­NĖS nuo­tr.

 

Ad­mi­nist­ra­ci­ja lau­kia ir ano­ni­mi­nių skun­dų

Su­ma­ži­nus biu­dže­tus, eta­tai nai­ki­na­mi ir dar­buo­to­jai bė­ga ko­ne iš vi­sų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­gų. „Šiau­liai plius“ ži­nio­mis, al­gų ma­ži­ni­mas ne vi­sur vyks­ta są­ži­nin­gai. Įs­tai­gų va­do­vai sa­vęs ne­skriau­džia, ne­ma­ži­na at­ly­gi­ni­mų ir tiems pa­val­di­niams, su ku­riais drau­gau­ja ar yra gi­mi­nės. Šią in­for­ma­ci­ją „Šiau­liai plius“ pa­tik­rins, tik ar kas nors kont­ro­liuos biu­dže­ti­nes įstai­gas, ar są­ži­nin­gai el­gia­ma­si su dar­buo­to­jais, ar lai­ko­ma­si są­ži­nin­gu­mo prin­ci­po, ar to, ku­ris skam­ba: „ran­ka ran­ką plau­na“.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vik­to­ras Strups sa­ko, kad biu­dže­ti­nės įstai­gos kas mė­ne­sį at­si­skai­tys ad­mi­nist­ra­ci­jai, kaip gy­ve­na­ma gau­nant apie 30 pro­c. ma­žiau lė­šų. „Kad neat­si­tik­tų taip, kad me­tų pa­bai­go­je įstai­gos ne­prit­rūk­tų lė­šų“, – sa­kė jis.

Anot V. Strups, ad­mi­nist­ra­ci­ja va­do­vams pa­li­ko spręs­ti, kaip tvar­ky­tis vi­du­je, ir jei va­do­vas ti­ki­na, kad jis, va­do­vau­da­ma­sis įsta­ty­mais, at­ly­gi­ni­mo su­si­ma­žin­ti ne­ga­li, ta­da jau kal­ba­ma apie kom­pe­ten­ci­jos sto­ką.

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo ži­nio­mis, biu­dže­ti­nes įstai­gas pa­lie­ka žmo­nės, pa­vyz­džiui, iš dar­bo išei­na apie 10 spor­to tre­ne­rių. Pas­ta­rie­ji ga­vo ge­riau ap­mo­ka­mą dar­bą Vil­niaus ar Kau­no spor­to mo­kyk­lo­se. „Įs­tai­go­se ma­ži­na­mas krū­vis, to­dėl ati­tin­ka­mai ma­žė­ja at­ly­gi­ni­mai. Toks prin­ci­pas tai­ko­mas mu­zi­kos, spor­to mo­kyk­lo­se. Su vi­sų įstai­gų va­do­vais bu­vo­me su­si­ti­kę, va­do­vai tam al­gą ir gau­na, kad lė­šas ad­mi­nist­ruo­tų“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

V. Strups tei­gi­mu, jei biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jai įsi­ti­ki­nę, kad al­gos ma­ži­na­mos ne­są­ži­nin­gai, ne­vie­no­dai, ga­li po vie­ną, ko­lek­ty­viai, raš­tu, žo­džiu ar net ano­ni­miš­kai kreip­tis as­me­niš­kai į jį. Kiek­vie­na si­tua­ci­ja bus ana­li­zuo­ja­ma ir bus iš­siaiš­kin­ta. „Tai ne tau­py­mas, o gy­ve­ni­mas pa­gal ga­li­my­bes. Bus ren­gia­ma sa­vi­val­dy­bės sa­vai­tė, pa­si­da­ly­si­me vi­sa in­for­ma­ci­ja“, – sa­kė ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

 

Už gruo­džio šil­dy­mą mo­kė­si­me ma­žiau?

Po­vi­las LUN­GĖ

Anot Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos, vi­du­ti­niš­kai cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos kai­na gruo­dį su­ma­žė­jo 0,8%, pa­ly­gin­ti su lapk­ri­čio mė­ne­siu. Cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ma ši­lu­ma dau­giau nei 8% at­pi­go Va­rė­no­je, 4% – Tra­kuo­se. Tel­šiuo­se, Bir­žuo­se, Jo­niš­ky­je ši­lu­mos kai­na ma­žė­jo 1% ri­bo­se. Sa­vait­raš­tis “Šiau­liai plius” pa­si­do­mė­jo, ku­ris ša­lies mies­tas šil­do­si pi­giau­siai ir kiek už šil­dy­mą mo­ka kai­my­ni­nių sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jai.

Bran­giau­siai šil­do­si Jo­niš­kis, pi­giau­siai – Rad­vi­liš­kis

Per me­tus skir­tin­guo­se re­gio­nuo­se ši­lu­mos kai­na kei­tė­si ne­vie­no­dai ir tai iš da­lies pri­klau­sė nuo to, kaip daž­nai, svy­ruo­jant ku­ro kai­noms, bu­vo kei­čia­ma ši­lu­mos kai­na (tei­si­nė ba­zė lei­džia ne­keis­ti ši­lu­mos kai­nų, jei ku­ro kai­nų po­ky­tis yra ma­žes­nis nei 5%). Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se ši­lu­mos kai­nos po­ky­čius dau­giau­sia nu­lė­mė gam­ti­nių du­jų kai­nos au­gi­mas. Tai­gi šiuo me­tu Pa­ne­vė­žy­je ši­lu­mos kai­na yra apie 7%, Kau­ne, Vil­niu­je, Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se dau­giau nei 20% di­des­nė, pa­ly­gin­ti su 2010 m. gruo­džio mėn. Me­ti­nis gam­ti­nių du­jų kai­nų po­ky­tis yra apie 40%.

Me­ti­nis cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos vi­du­ti­nės kai­nos po­ky­tis yra 16,8%.

Di­džiau­sia šil­dy­mo kai­na Šiau­lių re­gio­ne – Jo­niš­ky­je – 32,78 ct/kWh. Tai vie­na di­džiau­sių kai­nų ir ša­ly­je, nes Jo­niš­kį len­kia tik Bir­žai, Ma­ri­jam­po­lė ir Prie­nai, ku­rie yra ly­de­riai (33,86 ct/kWh).

Pak­ruo­jy­je pa­ga­mi­na­mos ši­lu­mos kai­na – 30,28 ct/kWh, Šiau­liuo­se – 29,82, Ak­me­nė­je – 27,77, Kel­mė­je – 24,21, Rad­vi­liš­ky­je – 20,69. Pas­ta­ra­sis yra ant­ras Lie­tu­vo­je pa­gal pi­gu­mą – už jį pi­giau šil­do­si tik Ig­na­li­na (20,55 ct/kWh). Ša­lies vi­dur­kis –  27,98 ct/kWh.

Išei­tis – bio­ku­ras

Ak­me­nė­je, Kel­mė­je ir Rad­vi­liš­ky­je dau­giau nei 50% su­de­gi­na­mo ku­ro su­da­ro bio­ku­ras. Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos pa­teik­tuo­se duo­me­ny­se ma­ty­ti fak­tas – pi­giau­siai šil­do­si tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­se dau­giau nei 50% ku­ro su­da­ro bio­ku­ras.

Rad­vi­liš­ky­je bio­ku­ras su­da­ro 75% su­de­gi­na­mo ku­ro, Kel­mė­je – net 85%, Ak­me­nė­je – 52%. Pak­ruo­jy­je ir Šiau­liuo­se bio­ku­ras ne­nau­do­ja­mas.

Jei pa­ly­gin­tu­me ku­ro kai­nų po­ky­tį per me­tus (2011 m. spa­lio mėn. su 2010 m. spa­lio mėn.), tai gam­ti­nių du­jų kai­na išau­go 41,2%, o bio­ku­ro kai­nos per me­tus pa­di­dė­jo tik 19,2% (2010 m. spa­lio ir 2011 m. spa­lio mėn.).

Mo­der­ni­zuo­ja­mos ka­ti­li­nės

Anot Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro Ge­di­mi­no Če­pu­lio, bio­ku­ro rin­kos plėt­ra – pa­grin­di­nis ra­jo­no už­da­vi­nys. „Šiuo me­tu kon­sul­tuo­ja­mės su ke­lio­mis fir­mo­mis, ne­prik­lau­so­mais kon­sul­tan­tais dėl bio­ku­rą nau­do­jan­čių ka­ti­li­nių sta­ty­bos. La­bai ti­kiuo­si, kad ki­tą se­zo­ną šil­dy­mo kai­na jo­niš­kie­čiams su­ma­žės“, – tei­gė Jo­niš­kio me­ras.

Kel­mė to­kį pro­jek­tą jau įgy­ven­di­no – net 85% nau­do­ja­mo ku­ro čia su­da­ro bū­tent bio­ku­ras. Anot Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro Kos­to Ar­va­se­vi­čiaus, to­kią eko­no­mi­ją gy­ven­to­jams su­tei­kia lai­ku pa­sta­ty­ta bio­ku­ro ka­ti­li­nė, mo­der­ni­zuo­ti tink­lai ir ši­lu­mos punk­tai.

Kel­miš­kiai, prieš de­šimt me­tų nu­spren­dę kū­ren­tis bio­ku­ru, o ne du­jo­mis, iš­lo­šė. Da­bar ka­ti­li­nė­je kū­re­na­mos me­džio drož­lės, jei šal­ta – ska­lū­no aly­va, ku­rią ši­lu­mos tie­kė­jai per­ka iš Es­ti­jos. Anot Adol­fo Stong­vi­lo, UAB „Li­tes­ko“ fi­lia­lo „Kel­mės ši­lu­ma“ di­rek­to­riaus, ka­ti­li­nė­je įreng­tas 1,5 MgW bio­ku­ro ka­ti­las, tie­sa, jos sta­ty­ba kai­na­vo apie 2 mln. Lt. Kel­miš­kiai šie­met pla­nuo­ja pra­dė­ti nau­ją pro­jek­tą ir sta­ty­tis nau­ją ka­ti­li­nę, ku­riai sta­ty­ti bus pa­nau­do­tos ES lė­šos, sa­vi­val­dy­bės in­ves­ti­ci­jų ne­rei­kės.

Kel­mė­je yra dvi cent­ra­li­zuo­tos ka­ti­li­nės, dar vie­na – Ty­tu­vė­nuo­se, ta­čiau šia­me mies­te si­tua­ci­ja yra su­dė­tin­ga. Gy­ven­to­jams šil­dy­mas čia kai­nuo­ja 20,08 ct/kWh be PVM, ta­čiau ši­lu­mos se­nos sta­ty­bos na­muo­se, ku­rių pra­sta izo­lia­ci­ja, su­var­to­ja­ma ge­ro­kai dau­giau. Kel­miš­kiai, mo­kan­tys už ši­lu­mą maž­daug 3,5 ct/kWh ma­žiau nei vi­du­ti­niš­kai Lie­tu­vo­je, šie­met nu­ma­tė re­no­vuo­ti dar de­vy­nis dau­gia­bu­čius.

Šiau­lie­čiai apim­ti ne­vil­ties

Lapk­ri­čio mė­ne­sio są­skai­tos už šil­dy­mą Šiau­liuo­se bu­vo di­des­nės nei per­nai, nors bu­tuo­se ra­dia­to­riai ne­bu­vo karš­tes­ni. Ši­lu­mos tie­kė­jai są­skai­to­se nu­ro­dė di­des­nį su­var­to­ja­mos ši­lu­mos kie­kį. „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vai sa­ko, kad gy­ven­to­jai pa­mirš­ta, jog 23,22% mies­te pa­di­dė­jo ši­lu­mos kai­na.

Šiau­lių me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties duo­me­ni­mis, per­nai vi­du­ti­nė lapk­ri­čio mė­ne­sio tem­pe­ra­tū­ra bu­vo +2,8°C, šie­met +4,1°C. Gy­ven­to­jai ne­sup­ran­ta, ko­dėl už šil­tes­nį šių me­tų mė­ne­sį skai­čiuo­ja­ma dau­giau su­var­to­to ši­lu­mos kie­kio. „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vai ti­ki­na, kad pa­ly­gin­ti su per­nai tuo pat lai­ko­tar­piu vi­du­ti­nis ši­lu­mos kie­kis vie­nam kvad­ra­ti­niam met­rui šil­dy­ti šie­met yra 15% ma­žes­nis. Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės, ka­dan­gi vie­na ki­lo­vat­va­lan­dė pa­bran­go 23%, vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro kai­na pa­di­dė­jo 7,5%. Ta­čiau taip ir lie­ka neaiš­ku, ko­dėl są­skai­to­se nu­ro­dy­tas di­des­nis su­var­to­tos ši­lu­mos kie­kis, jei, pa­sak „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vų, jos bu­vo su­var­to­ta ma­žiau.

Pa­gal nau­ją­ją Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo nuo­sta­tą ši­lu­mos kai­nos tu­rė­tų ma­žė­ti 1,5% – tai pa­tvir­ti­no Šiau­lių mies­to ta­ry­ba. Anot Auk­sės Tut­ku­tės, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos sky­riaus ve­dė­jos, iš ši­lu­mos kai­nos iš­skai­čiuo­tos ši­lu­mos punk­tų są­nau­dos ši­lu­mos kai­ną su­ma­ži­no 1,5% – 0,4 ct/kWh.

Ta­čiau ma­žes­nė kai­na kol kas de­ri­na­ma. Ga­lu­ti­nį ver­dik­tą tu­ri pa­teik­ti Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja. Sau­sio mė­ne­sį gy­ven­to­jai mo­kės pa­gal se­ną ta­ri­fą, o sau­sio du­jų kai­nos šuo­liai tu­rės įta­kos vė­les­niems mė­ne­siams.

  

 

Pi­giau­siai šil­do­si tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­se dau­giau nei 50% ku­ro su­da­ro bio­ku­ras.

Oliver GRUENER nuotr.

 

Ma­no, kad įmo­nė no­ri pa­si­pel­ny­ti

Į sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs vie­nos dau­gia­bu­čių sa­vi­nin­kų bend­ri­jų at­sto­vas iš­reiš­kė sa­vo prie­lai­das, ko­dėl pa­di­dė­jo šil­dy­mo kai­na mies­te. Anot jo, kad dau­gia­bu­čiuo­se bū­tų šil­ta, iki šiol bū­da­vo su­da­ro­mi du tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kai. Vie­nas iš jų nu­ro­do ši­lu­mos tie­kė­jo pa­ga­min­tos ši­lu­mos rei­kia­mą tem­pe­ra­tū­rą ši­lu­mos šal­ti­ny­je (elekt­ri­nė­je). Tai už­tik­ri­na, kad pa­sta­to įva­de bū­tų pa­kan­ka­mas slė­gis ir tem­pe­ra­tū­ra karš­tam van­de­niui ir rei­ka­lin­gai ši­lu­mai pa­ruoš­ti ši­lu­mos punk­te na­mo bu­tams šil­dy­ti, esant ati­tin­ka­mai lau­ko tem­pe­ra­tū­rai.

„Es­mė ta, kad tem­pe­ra­tū­ra ma­tuo­ja­ma va­di­na­ma­ja­me išė­ji­mo taš­ke prie elekt­ri­nės, t. y. ant pir­mo „kra­ne­lio“ už elekt­ri­nės ri­bos. Ka­dan­gi karš­tas van­duo te­kė­da­mas vės­ta – juk rei­kia šil­dy­ti ir žo­ly­tę, – su­pran­ta­ma, at­ke­lia­vęs iki na­mo maz­go jis bū­na vė­ses­nis, – svars­tė šiau­lie­tis. – To­dėl eg­zis­tuo­ja dar vie­nas tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kas, skir­tas rei­ka­lin­gai karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rai už­tik­rin­ti na­mo maz­ge. Šis gra­fi­kas jau skir­tas ši­lu­mos var­to­to­jui – pa­sta­to pri­žiū­rė­to­jui. Ka­dan­gi iki 2011 m. ši­lu­mos įren­gi­nius pri­žiū­rė­jo ir re­gu­lia­vo ši­lu­mą tie­kian­ti įmo­nė, gra­fi­kas bu­vo skir­tas jai pa­kont­ro­liuo­ti, t. y. už­tik­rin­ti, kad lau­ke esant +4°C įmo­nė į ši­lu­mos punk­tus ne­pa­tiek­tų +70°C ter­mo­fi­ka­to, kai na­mui šil­dy­ti, esant to­kiai lau­ko tem­pe­ra­tū­rai, pa­kan­ka +65°C. 2011 m. lapk­ri­čio 1 d. įsi­ga­lio­jo nau­jas Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas, ku­ris už­drau­dė įmo­nei re­gu­liuo­ti ši­lu­mos įren­gi­nius. Ka­dan­gi ji ne­be­re­gu­liuo­ja, tai ir ne­beat­sa­ko už tem­pe­ra­tū­rą na­mo ši­lu­mos punk­te. Gra­fi­ko, skir­to rei­kia­mai tem­pe­ra­tū­rai ši­lu­mos maz­ge na­mo rū­sy­je už­tik­rin­ti, nė­ra. Įs­ta­ty­mas „at­kir­to“ ši­lu­mą tie­kian­čią įmo­nę nuo „kra­ne­lių“ rū­siuo­se, tai­gi ne­bė­ra ką re­gu­liuo­ti.“

Anot šiau­lie­čio, į dau­gia­bu­čius na­mus bu­vo pa­tiek­ta dau­giau ši­lu­mos, ku­ri bu­vo iš­da­ly­ta bu­tams, to­dėl są­skai­tos ir pa­di­dė­jo, o gra­fi­ko, skir­to rei­kia­mai tem­pe­ra­tū­rą ši­lu­mos maz­ge na­mo rū­sy­je pa­lai­ky­ti, nė­ra.

Ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kai

Anot, T. Grikš­tie­nės, va­do­vau­da­ma­si Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lių 129.14 punk­tu, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ pa­ren­gė ir su Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jo­mis bei Vals­ty­bi­ne ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja su­de­ri­no bend­ro­vės ap­tar­nau­ja­mų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio pa­ra­met­rų gra­fi­kus ir ati­tin­ka­mų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kus ši­lu­mos var­to­to­jams 2011-2012 m. šil­dy­mo se­zo­nui. Ky­la klau­si­mas kam šį gra­fi­ką de­rin­ti kas me­tus, ne­bent no­ri­ma esant tam tik­rai lau­ko tem­pe­ra­tū­rai tiek­ti ge­ro­kai dau­giau ši­lu­mos.

Kas­met prieš šil­dy­mo se­zo­ną ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­ri­niai gra­fi­kai ši­lu­mos var­to­to­jams yra pa­tei­kia­mi pa­sta­tų sa­vi­nin­kams, val­dy­to­jams ar­ba pri­žiū­rė­to­jams.

„Ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kuo­se ši­lu­mos var­to­to­jams yra nu­sta­ty­ta vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­mo ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ra, ku­ri tu­ri bū­ti už­tik­ri­na­ma esant ati­tin­ka­mai vi­du­ti­nei pa­ros lau­ko oro tem­pe­ra­tū­rai, pvz., pa­gal ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­ką Pie­ti­nės ka­ti­li­nės ši­lu­mos var­to­to­jams, kai vi­du­ti­nė lau­ko oro tem­pe­ra­tū­ra yra +10°C, vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­mo ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ra pri­va­lo bū­ti +65°C, o kai vi­du­ti­nė lau­ko oro tem­pe­ra­tū­ra yra –10°C, vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­mo ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ra pri­va­lo bū­ti +88°C ir t. t. Leis­ti­ni vi­du­ti­niai pa­ros nu­kry­pi­mai ne­ga­li bū­ti di­des­ni nei 5%, – tei­gia AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė. – Bend­ro­vė ši­lu­mą var­to­to­jams tie­kia lai­ky­da­ma­si mi­nė­tų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio pa­ra­met­rų gra­fi­kų bei ati­tin­ka­mų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kų ši­lu­mos var­to­to­jams.“

2011 m. lapk­ri­čio 1 d. įsi­ga­lio­ju­sios Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sos ne­pa­nai­ki­no ši­lu­mos tie­kė­jams ir pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jams tai­ko­mų rei­ka­la­vi­mų bei at­sa­ko­my­bės, pa­si­kei­tė tik tai, kad nuo 2012 m. lie­pos 1 d. pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ju ne­ga­lės bū­ti ši­lu­mos tie­kė­jai ar su jais su­si­ję as­me­nys, iš­sky­rus įsta­ty­me nu­sta­ty­tas išim­tis.

Kaip per me­tus ki­to šil­dy­mo kai­nos Šiau­liuo­se?

Nors 2011 m. rugp­jū­čio mėn., pa­ly­gin­ti su 2011 m. lie­pos mėn., bend­ro­vės per­ka­mų du­jų kai­na pa­di­dė­jo 1,89%, ta­čiau bend­ro­vės val­dy­bos spren­di­mu ši­lu­mos ir karš­to van­dens kai­nos nuo 2011 m. spa­lio 1 d. ne­si­kei­tė – ga­lio­jo nuo 2011 m. rug­sė­jo 1 d. nu­sta­ty­tos kai­nos. Vie­na­na­rė ši­lu­mos kai­na gy­ven­to­jams – 28,12 ct/kWh su 9% PVM.

2011 m. rug­sė­jo mė­ne­sį pa­di­dė­jus du­jų kai­nai 8,5%, pa­ly­gin­ti su lie­pos mė­ne­sio du­jų kai­na, nuo 2011 m. lapk­ri­čio 1 d. 6,0% pa­di­dė­jo ši­lu­mos ener­gi­jos kai­na. Vie­na­na­rė ši­lu­mos kai­na gy­ven­to­jams – 29,82 ct/kWh su 9% PVM.

2011 m. spa­lio mė­ne­sį du­jų kai­na, pa­ly­gin­ti su rug­sė­jo mė­ne­sio du­jų kai­na, su­ma­žė­jo 2,52%, ta­čiau at­si­žvel­giant į tai, kad du­jų kai­na per lap-k­ri­čio mė­ne­sį vėl di­dė­jo, nuo gruo­džio 1 d. ši­lu­mos ir karš­to van­dens kai­nos Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no var­to­to­jams ne­si­kei­tė.

2011 m. lapk­ri­čio mė­ne­sį du­jų kai­na pa­di­dė­jo 1,7%, pa­ly­gin­ti su spa­lio mė­ne­sio du­jų kai­na. Nuo 2012 m. sau­sio 1 d. ši­lu­mos ir karš­to van­dens kai­nos Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no var­to­to­jams ne­si­kei­tė.

Tai­gi, pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, ši­lu­mos kai­na pa­ki­lo 6%. Kiek gi šil­dy­mas kai­na­vo per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu?

2010 m. spa­lio 1 d. vie­na­na­rė ši­lu­mos kai­na gy­ven­to­jams bu­vo 22,39 ct/kWh su 9% PVM, nuo lapk­ri­čio 1 d. – 24,20 ct/kWh su 9% PVM. Ši kai­na ne­si­kei­tė ir gruo­dį bei sau­sį.

Pa­ly­gin­ti su pe­nai me­tų gruo­džiu, šil­dy­mas šie­met gruo­dį bu­vo net 23,22% bran­ges­nis. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis (PVM) iš­li­ko toks pat – 9%.

Kiek tai lė­mė pa­di­dė­ju­si du­jų kai­na, pa­pras­tam var­to­to­jui pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma su­si­gau­dy­ti, to­dėl vis drą­siau spė­lio­ja­ma, ar tuo ne­si­nau­do­ja suin­te­re­suo­ti žmo­nės.

 

Ra­jo­nus gel­bė­ja ES lė­šos

Ro­ber­ta SAU­DAR­GY­TĖ

Sky­lė­tas biu­dže­tas ir tau­py­mo pla­nai spau­džia ne tik Šiau­lių mies­to, bet ir re­gio­no bei vi­sos Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bes. Ir sos­ti­nė­je sė­din­čios, ir vie­ti­nės val­džios priim­ti po­pu­lia­rūs ir ne­po­pu­lia­rūs spren­di­mai jau są­ly­go­ja­mi ar­tė­jan­čių Sei­mo rin­ki­mų, nors to ir ne­no­ri­ma pri­pa­žin­ti. Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ Kel­mės, Jo­niš­kio ir Šiau­lių ra­jo­no me­rų klau­sė, ko­kie bu­vo praė­ję me­tai ir ko ver­tė­tų lauk­ti ki­tą­met. Rad­vi­liš­kio me­ro at­sa­ky­mų, de­ja, ne­spė­jo­me su­lauk­ti.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad ir Kel­mės, ir Šiau­lių ra­jo­no val­džia in­ves­tuo­ja la­biau į ap­lin­kos graži­ni­mo pro­jek­tus, ne­si­var­gin­da­ma ieš­ko­ti ir kur­ti pro­jek­tų, ku­rie ska­tin­tų nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mą, nors ne­dar­bas – pa­grin­di­nė re­gio­no pro­ble­ma.
Pa­gal re­gio­no pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo re­zul­ta­tus Šiau­lių mies­to ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pir­mau­ja ne tik re­gio­ne, bet ir ge­ro­kai len­kia ša­lies vi­dur­kį. Be­je, dar prieš mė­ne­sį nie­kas ne­bū­tų drį­sęs gin­čy­tis, kad Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra ge­ras pa­vyz­dys, kaip tu­ri bū­ti tvar­ko­ma­si. Da­bar dau­ge­lio nuo­mo­nė bū­tų ki­ta.
Kol kas tik aiš­ku, kad jei ne Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos, ša­lies re­gio­nai ne tik ap­mir­tų, bet ir pra­dė­tų ris­tis že­myn.

Pro­jek­tų ne­stin­ga, trūks­ta tik dar­bo vie­tų

 

   
  

 Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Kos­tas Ar­va­se­vi­čius įvar­di­jo pa­grin­di­nį sa­vi­val­dy­bės rū­pes­tį – tiks­lin­gai nu­kreip­tas in­ves­ti­ci­jas, kad bū­tų ku­ria­mos dar­bo vie­tos. At­ro­do, kad val­džiai su šia pro­ble­ma su­si­do­ro­ti ne­si­se­ka, nes pa­grin­di­nė mies­to ir ra­jo­no pro­ble­ma jau dau­ge­lį me­tų ta pa­ti – dar­bo vie­tų sty­gius. Už ES pi­ni­gus ku­ria­mi vė­liau pro­ble­ma tam­pan­tys so­cia­li­niai būs­tai, tvar­ko­ma mies­to ap­lin­ka. Ta­čiau ne­tu­rint dar­bo ne­džiu­gi­na ir gra­žus mies­tas – sto­ru pud­ros ir kos­me­ti­kos sluoks­niu ga­li su­ža­vė­ti tik trum­pai už­kly­du­sį pra­ša­lai­tį.
- Ko­kie nu­veik­ti dar­bai ir pa­grin­di­niai sa­vi­val­dy­bės rū­pes­čiai?
- Atas­kai­tą apie nu­veik­tus dar­bus per pir­muo­sius ka­den­ci­jos me­tus rin­kė­jams pa­teik­siu ko­vo mė­ne­sį, kai bus aiš­kūs vi­si fi­nan­si­niai ro­dik­liai.
Pag­rin­di­nis sa­vi­val­dy­bės rū­pes­tis – in­ves­ti­ci­jos, nes jos ge­ri­na gy­ve­ni­mo ir pa­slau­gų ko­ky­bę, ma­ži­na ener­ge­ti­nių re­sur­sų po­rei­kį, pa­de­da ra­cio­na­liau pa­nau­do­ti sa­vi­val­dy­bės tur­tą. Taip ku­ria­mos ir nau­jos dar­bo vie­tos, ska­ti­na­mas var­to­ji­mas.
Šiuo me­tu, pa­si­nau­do­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma, įgy­ven­di­na­mi 53 pro­jek­tai, ku­rių pro­jek­ti­nė skai­čiuo­ja­mo­ji ver­tė 113,2 mln. li­tų.
Ka­dan­gi vi­sus pra­dė­tus pro­jek­tus ne­leng­va net iš­var­dy­ti, pa­mi­nė­siu, kad ki­tą­met svar­biau­sia bus baig­ti Kel­mės, Ty­tu­vė­nų ir pra­dė­ti Už­ven­čio van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lų įren­gi­mo dar­bus, pa­sta­tant va­ly­mo įren­gi­nius. Re­mon­to dar­bų pa­bai­gos lau­kia Kra­žių gim­na­zi­jos ir „Au­ku­ro“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los, Ty­tu­vė­nų lop­še­lio-dar­že­lio, Šed­ba­rų vai­kų dar­že­lio dar­buo­to­jai. Kel­mė­je bus tę­sia­mi dau­gia­bu­čių na­mų šil­ti­ni­mo ir mies­to te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo dar­bai.  Ty­tu­vė­nuo­se bus baig­ta Se­du­los gat­vės re­konst­ruk­ci­ja ir pra­dė­ti Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čios ir ki­tų pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mo bei Ci­ta­vi­čiaus gat­vės re­konst­ruk­ci­jos dar­bai.
Dėl lė­šų trū­ku­mo ga­li už­si­tęs­ti Kel­mės kul­tū­ros cent­ro at­nau­ji­ni­mo ir su­pla­nuo­tų nau­jų ob­jek­tų sta­ty­bos dar­bai.
Ki­tą­met daug pro­jek­tų bus pra­dė­ta įgy­ven­din­ti ir kai­me, su­da­rant ge­res­nes są­ly­gas bend­ruo­me­nių veik­lai But­kiš­kė­je, Už­ven­ty­je, Kiau­no­riuo­se, Kark­lė­nuo­se, Jun­ki­luo­se ir Pa-g­ry­žu­vy­je.
Kel­mė­je pra­si­dės A. Mac­ke­vi­čiaus kvar­ta­lo ka­ti­li­nės re­konst­ruk­ci­ja, įren­giant nau­ją ka­ti­lą me­džio drož­lė­mis kū­ren­ti, eko­no­mai­ze­rį. Šios in­ves­ti­ci­jos su­da­rys są­ly­gas atei­ty­je la­bai ne­be­di­din­ti ši­lu­mos kai­nos gy­ven­to­jams.
- Me­ro po­ste Jūs jau de­šimt­me­tį. Kas per tą lai­ką pa­si­kei­tė?
- Kaip bu­vu­siam mo­ky­to­jui džiu­gu, kad per tą lai­ką at­nau­ji­no­me daug mo­kyk­lų pa­sta­tų. Jau­kios Kel­mės J. Grai­čiū­no, Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jų, Kel­mės, „Kra­žan­tės“ pa­grin­di­nės, Pak­ra­žan­čio, Šau­kė­nų vi­du­ri­nių ir ki­tų mo­kyk­lų pa­tal­pos. Pri­si­me­nu ko­le­gės žo­džius: „Ačiū už nau­ją mo­kyk­lą, kad ga­li­ma pa­si­jus­ti mo­te­ri­mi: atei­ti į mo­kyk­lą su su­kne­le ir ba­te­liais, be tri­jų megz­ti­nių.“
Iš es­mės pa­si­kei­tė pa­ti Kel­mė: pa­gra­žė­jo at­nau­jin­tais pa­sta­tais, ša­li­gat­viais, ve­jo­mis, skulp­tū­rų ak­cen­tais, bend­ra­bu­čio pa­tal­pos per­tvar­ky­tos į at­nau­jin­tus so­cia­li­nius būs­tus. Tu­ri­me vie­ną pi­giau­sių Lie­tu­vo­je van­de­nį ir dau­gia­bu­čių šil­dy­mą.
- Ko­kia di­džiau­sia mies­to pro­ble­ma?
- Di­džiau­sia Lie­tu­vos ir kar­tu Kel­mės pro­ble­ma – dar­bo vie­tų trū­ku­mas. Po pri­va­ti­za­ci­jos žlu­go Kel­mės tri­ko­ta­žo fab­ri­kas su fi­lia­lais Už­ven­ty­je ir Ty­tu­vė­nuo­se, Kel­mės li­nų fab­ri­kas, MSMV, RSO, duo­nos ke­pyk­la ir ki­tos įmo­nės, ku­rio­se dir­bo ke­li tūks­tan­čiai dar­buo­to­jų. Iš­li­ko tik Kel­mės pie­ni­nė, da­lį sta­ty­bos dar­bų apim­čių pe­rė­mė „Ag­ro­tech“, tik kaip gry­bų pri­dy­go par­duo­tu­vių. Vi­sa tai skau­džiai at­si­lie­pė ra­jo­no žmo­nių gy­ve­ni­mui. Ži­nant ir tai, kad že­mės ūky­je per­spek­ty­vą tu­ri tik vi­du­ti­niai ir stam­būs ūkiai, ga­lin­tys nau­do­ti šiuo­lai­ki­nę tech­ni­ką, ne­rei­kia ste­bė­tis, kiek lais­vų dar­bo ran­kų li­ko kai­me. Kur žmo­nėms ras­ti dar­bą? Vals­ty­bė nuė­jo leng­viau­siu ke­liu – imk pa­šal­pą. Ge­riau ne­dirb­ti už mi­ni­ma­lią al­gą, bet gau­ti pa­ra­mą. O tu­rė­tų bū­ti at­virkš­čiai. Rei­kia ska­tin­ti dirb­ti sau, kur­ti dar­bo vie­tas ki­tam, o pa­ra­ma – tik kraš­tu­ti­niu at­ve­ju. Per ma­žai dė­me­sio ski­ria­ma vers­lu­mui, pro­fe­si­nio ren­gi­mo sis­te­mai at­nau­jin­ti. Ko­kia nau­da iš aukš­to­jo moks­lo bai­gi­mo dip­lo­mo, jei jis ne­pel­no duo­nos? Gal bu­vo ge­riau už­siim­ti sa­viš­vie­ta ir ne­nau­do­ti vals­ty­bės lė­šų?
- Ar sa­vi­val­dy­bė ne­ban­do pa­ti spręs­ti dar­bo vie­tų trū­ku­mo pro­ble­mos? Gal ne­rei­kė­tų vis­ko už­krau­ti tik vals­ty­bei?
- Sa­vi­val­dos pa­skir­tis – bur­ti žmo­nes bend­rai veik­lai, ten­kin­ti so­cia­li­nius, švie­ti­mo, kul­tū­ros po­rei­kius, teik­ti ko­ky­biš­kas pa­slau­gas, vyk­dy­ti vals­ty­bės de­le­guo­tas funk­ci­jas. Dar­bo vie­tų kū­ri­mas nė­ra tie­sio­gi­nė sa­vi­val­dy­bės pa­skir­tis. Ne­ga­li­me mes kur­ti dar­bo vie­tų sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je – di­dės val­dy­mo iš­lai­dos, ne­ga­li­me ne­pa­ma­tuo­tai di­din­ti skai­čiaus ap­tar­nau­jan­čio­se įstai­go­se – di­dės pa­slau­gų kai­na.
Be­veik vi­są eko­no­mi­nę veik­lą ug­do pri­va­tus sek­to­rius. Mū­sų įta­ka dar­bo vie­tų kū­ri­mui ne­di­de­lė: vers­lui plės­ti są­ly­gų su­da­ry­mas, že­mės nuo­mos, tur­to mo­kes­čių nu­sta­ty­mas ir at­lei­di­mas nuo jų sa­vo biu­dže­to są­skai­ta, smul­kaus ir vi­du­ti­nio vers­lo rė­mi­mas per su­da­ry­tą fon­dą iš sa­vo biu­dže­to, pra­mo­ni­nių par­kų kū­ri­mas, ga­vus vals­ty­bės pa­ra­mą. Sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li dis­po­nuo­ti že­me, nes ne ji sa­vi­nin­kė, o vals­ty­bė. In­ves­tuo­to­jui ten­ka pirk­ti jau pri­va­ti­zuo­tą že­mę, o in­ves­tuo­ja­ma pa­pras­tai ten, kur ti­ki­ma­si grei­to pel­no, pa­kan­ka­mai pi­gios dar­bo jė­gos. Kel­mė stra­te­gi­niu, geog­ra­fi­niu po­žiū­riu nė­ra pa­trauk­li pra­mo­nės ar lo­gist­kos įmo­nėms steig­ti, to­dėl kiek­vie­ną ga­li­mą in­ves­tuo­to­ją prii­ma­me pa­gar­biai. Pag­rin­di­nį dė­me­sį ski­ria­me sa­vi­val­dy­bės in­ves­ti­ci­joms, ku­rios ku­ria nors ir lai­ki­nas, bet rei­ka­lin­gas dar­bo vie­tas.
- Kuo mies­tas ga­lė­tų pa­si­gir­ti?
- Kel­mės ra­jo­nas jau ke­lin­ti me­tai – vie­na sau­giau­sių sa­vi­val­dy­bių Lie­tu­vo­je. Kad jis toks ir iš­lik­tų, dar ma­žė­tų ne­lai­mių ke­ly­je ir nu­si­kal­ti­mų, ruo­šia­mės įgy­ven­din­ti ke­lias pro­gra­mas. Bus įreng­ta dau­giau ste­bė­ji­mo ka­me­rų Kel­mė­je, esan­čios – at­nau­jin­tos. Nu­ma­to­ma efek­ty­viau pa­nau­do­ti lė­šas, skir­tas vi­suo­me­nės sau­gu­mui už­tik­rin­ti. Pa­gal pro­jek­tus įreng­si­me nau­jus ša­li­gat­vius mies­tuo­se, o ne­to­li­mo­je atei­ty­je at­nau­jin­si­me pės­čių­jų ta­kus į Naud­va­rį ir link Ku­ke­čių iš Kel­mės.
- Ko­kie biu­dže­to lū­kes­čiai?
- 2010 me­tais pa­tiks­lin­tas biu­dže­to pla­nas – 83,7 mln. Lt, gau­ta pa­ja­mų 85,1 mln. Lt. Per 2011 m. iš­mo­kė­jo­me per­kel­tus įsi­sko­li­ni­mus ir įvyk­dė­me lai­ku įsi­pa­rei­go­ji­mus ban­kams.
2011 m. Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas – 95,88 mln. Lt (kar­tu su pa­sko­lo­mis). Ti­ki­mės, kad ir šiais me­tais pa­ja­mų pla­nas bus įvyk­dy­tas. Gruo­džio 1 d. duo­me­ni­mis, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, gau­na­mo iš Vals­ty­bės iž­do, iki me­ti­nio pla­no įvyk­dy­mo trūks­ta 1,722 mln. Lt, o iš Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos – 761,5 tūkst. Lt.
Už spa­lio mė­ne­sį neap­mo­kė­tų są­skai­tų li­ko už 88,1 tūkst. Lt (be Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro). Kre­di­to­ri­nis įsi­sko­li­ni­mas gruo­džio 1 d. bu­vo 4 mln. 571 tūkst. Lt (be pa­sko­lų). Iš­mo­kė­jus at­ly­gi­ni­mus, pa­šal­pas, Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rui lik­tų 1,189 mln. li­tų sko­la.
Gruo­džio 1 d. duo­me­ni­mis, pa­nau­do­ta 14,5 mln. pa­sko­lų. Di­des­nių fi­nan­si­nių pro­ble­mų, ti­kiuo­si, ne­tu­rė­si­me.
- Ko pa­lin­kė­tumėte kraš­tie­čiams?
- Nau­jie­ji me­tai – lyg slenks­tis, ku­rį per­žen­gę ga­li­me pra­dė­ti vis­ką iš nau­jo, ma­žiau de­juo­ti, dau­giau ieš­ko­ti ga­li­my­bių pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, at­sa­kin­giau rink­ti val­džią. Nie­kas ne­su­kurs gra­žes­nės ir tur­tin­ges­nės Lie­tu­vos už mus, nie­kas ne­pa­gim­dys vai­kų už mus, nie­kas ne­duos nei mei­lės, nei lai­mės, jei pa­tys jos ne­no­rė­si­me.
Lai­min­gų ir dar­bin­gų
2012 me­tų!

Lė­tai, ta­čiau už­tik­rin­tai?

 

   
  

Nors ir il­gai lauk­tas, pa­sku­ti­nė­mis nu­bė­gan­čių me­tų die­no­mis re­dak­ci­ją pa­sie­kė Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro Ge­di­mi­no Če­pu­lio ko­men­ta­ras, kas ge­ro ar ne­la­bai ge­ro per šiuos me­tus nu­ti­ko Jo­niš­ky­je.

- Ko­kie dar­bai nu­veik­ti šiais me­tais?
- Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė­je įgy­ven­di­na­ma dau­giau nei 50 pro­jek­tų. Vie­nas svar­biau­sių – „Dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mas ir plėt­ra“. Pla­nuo­ja­ma mo­der­ni­zuo­ti dau­giau nei 20 dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų Jo­niš­ky­je. Šiuo me­tu jau pa­si­ra­šy­tos ran­gos su­tar­tys pir­miems 15 na­mų. Jie bus mo­der­ni­zuo­ti iki ki­tų me­tų ru­dens. Taip pat įgy­ven­di­na­mi pro­jek­tai „Že­mai­čių gat­vės at­kar­pos, aikš­tės ša­lia
M. Maž­vy­do ak­la­gat­vio ir Jo­niš­kio mies­to par­ko pri­tai­ky­mas gy­ven­to­jų vers­lo po­rei­kiams, kul­tū­ri­nei veik­lai, gy­ven­to­jų lais­va­lai­kiui“ ir „Jo­niš­kio mies­to cent­ri­nės da­lies (Že­mai­čių gat­vės at­kar­pų) ur­ba­nis­ti­nė komp­lek­si­nė plėt­ra“. Dar­bai pa­gal su­tar­tį tu­ri bū­ti baig­ti 2012 m. lapk­ri­čio 30 d.
Ža­ga­rės mies­to aikš­tė­je pra­dė­ti sta­ty­bos dar­bai. Ten įgy­ven­di­na­mas ir van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros pro­jek­tas.
Dau­gu­ma šių pro­jek­tų yra vyk­do­mi sklan­džiai.
- Vie­na­me in­ter­viu tei­gė­te, kad vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų Jo­niš­ky­je yra au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės prie dau­gia­bu­čių na­mų. Ar bu­vo ši pro­ble­ma bent šiek tiek iš­spręs­ta?
- Sto­vė­ji­mo aikš­te­lių kie­kis ir būk­lė mies­te yra di­de­lė pro­ble­ma. Šiuo me­tu pla­nuo­ja­ma su­da­ry­ti dau­gia­bu­čių na­mų kie­mų ir au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių iš­plė­ti­mo, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­gi­mo pla­nus. Pir­me­ny­bė bus tei­kia­ma tiems dau­gia­bu­čiams na­mams, ku­riuo­se yra dau­giau nei tris­de­šimt bu­tų, įsteig­tos na­mų bend­ri­jos ir jų gy­ven­to­jai pri­si­dės prie aikš­te­lių išplė­ti­mo, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­gi­mo sa­vo lė­šo­mis.
- Ki­ta pro­ble­ma yra ši­lu­mos kai­na mies­te. Vie­ną iš al­ter­na­ty­vų mi­nė­jo­te – tai vie­ti­nio ku­ro nau­do­ji­mas. Ar pa­vy­ko ką nors pa­keis­ti to­je sri­ty­je?
- Bio­ku­ro rin­kos plėt­ra – pa­grin­di­nis ra­jo­no už­da­vi­nys. Šiuo me­tu kon­sul­tuo­ja­mės su ke­lio­mis fir­mo­mis, ne­prik­lau­so­mais kon­sul­tan­tais dėl ka­ti­li­nių, nau­do­jan­čių bio­ku­rą, sta­ty­bos. La­bai ti­kiuo­si, kad ki­tą šil­dy­mo se­zo­ną šil­dy­mo kai­na jo­niš­kie­čiams su­ma­žės.
- Kaip pa­vy­ko įgy­ven­din­ti švie­ti­mo, ug­dy­mo įstai­gų re­no­va­ci­ją?
- Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je švie­ti­mo įstai­gos re­no­vuo­ja­mos ga­na sėk­min­gai. Da­lis įstai­gų jau re­no­vuo­ta ar­ba mo­der­ni­zuo­ta: Jo­niš­kio „Auš­ros“ gim­na­zi­ja, Ga­tau­čių Mar­cės Ka­ti­liū­tės pa­grin­di­nė mo­kyk­la, „Sau­lu­tės“, „Vy­tu­rė­lio“ iki­mo­kyk­li­nės įstai­gos. Šiuo me­tu dar­bai vyks­ta Ža­ga­rės vai­kų dar­že­ly­je „Vyš­niu­kas“, Jo­niš­kio vai­kų dar­že­ly­je „Ąžuo­liu­kas“ ir Jo­niš­kio Ma­to Slan­čiaus­ko gim­na­zi­jo­je. 2012 m. tu­rė­tų bū­ti bai­gia­ma re­no­vuo­ti Ža­ga­rės gim­na­zi­ja.
Ne­baig­tas re­no­vuo­ti ga­li lik­ti Ru­diš­kių mo­kyk­los pa­sta­tas, nes mo­kyk­la reor­ga­ni­zuo­ja­ma.
- Ko­kie ar­ti­miau­si dar­bai lau­kia? Kas neį­gy­ven­din­ta, bet yra su­pla­nuo­ta?
- Iš­rin­kus nau­ją­ją ra­jo­no ta­ry­bą ir su­si­for­ma­vus koa­li­ci­jai, bu­vo pa­si­ra­šy­ta bend­ra veik­los pro­gra­ma. At­siž­velg­da­mi į esa­mą fi­nan­si­nę pa­dė­tį, ES in­ves­ti­ci­nius fon­dus, ir to­liau te­sė­si­me rin­kė­jams duo­tus pa­ža­dus. Prio­ri­te­ti­nės sri­tys: gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos tvar­ky­mas, gy­ven­to­jų sau­gu­mas, ener­ge­ti­ka, at­lie­kų tvar­ky­mas.
- Ko­kios šių ir ki­tų me­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pro­ble­mos?
- Prog­no­zuo­ja­ma, kad per 2011 me­tus ne­bus gau­ta apie 1,5 mln. Lt pla­nuo­tų pa­ja­mų, iš ku­rių gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio apie 900 tūkst. Lt, vie­ti­nių rink­lia­vų už at­lie­kų tvar­ky­mą apie 600 tūkst. Lt.
Sa­vi­val­dy­bės pra­dels­tas kre­di­ti­nis įsi­sko­li­ni­mas 2011 m. spa­lio 31 d. su­da­rė
1 mln. 624,7 tūkst. Lt, iš ku­rių už ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mą – 1 mln. 447,4 tūkst. Lt.
Paim­tų ir ne­grą­žin­tų ban­kams pa­sko­lų li­ku­tis 2011 m. lapk­ri­čio 30 d. su­da­ro 14 mln. 746 tūkst. Lt. Bend­ras sko­los li­mi­tas iš­nau­do­tas 68,3 pro­c.
Pa­gal pro­gno­zuo­ja­mus 2012 me­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to ro­dik­lius, asig­na­vi­mai sa­va­ran­kiš­koms funk­ci­joms įgy­ven­din­ti, pa­ly­gin­ti su 2011 m., ma­žė­ja
3 mln. Lt ar­ba 10,9 pro­c.
Šiuo me­tu svars­to­mas sa­vi­val­dy­bės 2012 me­tų biu­dže­to pro­jek­tas ir ga­lu­ti­niai spren­di­mai dėl biu­dže­to lė­šų tau­py­mo dar ne­priim­ti.
- Ko pa­lin­kė­tu­mė­te sa­vo kraš­to žmo­nėms 2012 me­tais?
- Lin­kiu, kad ki­tą­met bū­tų daug pra­smin­gų dar­bų, sėk­mės ir lai­mės, kad gy­ve­ni­mas, žvel­giant į atei­tį, bū­tų ku­pi­nas vil­ties ir iš­si­pil­dy­mų. Ras­ki­te lai­ko sau ir drau­gams, ap­ka­bin­ki­te tuos, ku­riuos my­li­te, iš­tar­ki­te jiems ge­rą žo­dį. Lin­kiu to iš vi­sos šir­dies.


Eu­ro­pos pro­jek­tai –

re­zul­ta­ty­vūs

 

    
  

Nors ir buk­suo­da­ma, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė šie­met tę­sė pra­dė­tus pro­jek­tus. Įgy­ven­di­na­mi van­dent­var­kos dar­bai Kur­šė­nuo­se strin­ga dėl ne­tin­ka­mų ran­go­vų, o pa­tys gy­ven­to­jai ne­su­ža­vė­ti pri­si­jun­gi­mu prie nuo­tė­kų sis­te­mos. Apie pra­bė­gu­sius me­tus kal­bė­jo­mės su ra­jo­no me­ru Al­gi­man­tu Gau­bu.

- Kaip api­bū­din­tu­mė­te šiuos me­tus?
- Džiu­gu, kad 2011 me­tais pla­nai vir­to rea­liais re­zul­ta­tais. Sėk­min­gai pa­vyks­ta įgy­ven­din­ti ES pro­jek­tus. Nuo 2007 me­tų vyk­do­mas re­gio­ni­nis pla­na­vi­mas įro­dė, kad reng­ti pro­jek­tus yra tiks­lin­ga ir kad su­lauk­ti ES pa­ra­mos yra rea­lu. Šiau­lių ra­jo­nas pa­gal ES pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo re­zul­ta­tus Šiau­lių ap­skri­ty­je yra tre­čio­je vie­to­je ir vir­ši­ja ša­lies vi­dur­kį.
Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė šiuo me­tu įgy­ven­di­na dau­giau nei tris de­šim­tis įvai­rių pro­jek­tų. Di­džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas van­dent­var­kos pro­jek­tams. ES lė­šos ski­ria­mos ir trans­por­to in­ves­ti­ci­joms, ke­liams re­mon­tuo­ti, ties­ti. Per­nai iš šių lė­šų su­tvar­ky­ti kai ku­rie Bu­bių, Aukš­tel­kės ir Gin­kū­nų ke­liai, ki­tą­met pla­nuo­ja­ma sutvarkyti Šiau­lių kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos kai ku­rias gat­ves. Džiu­gi­na ak­ty­vi Šiau­lių ra­jo­no vie­tos veik­los gru­pių pro­jek­ti­nė veik­la. Ra­jo­no bend­ruo­me­nės yra pa­ren­gu­sios ir įgy­ven­di­nu­sios ne vie­ną pro­jek­tą, ku­rio par­tne­rė yra Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, pvz., Meš­kui­čiuo­se bus įreng­ta krep­ši­nio aikš­te­lė, kal­ne­liai dvi­ra­čių tra­sai, iš­va­ly­ti ke­tu­ri tven­ki­niai, įreng­tas pa­plū­di­mys, ne­su­dė­tin­gi spor­to tre­ni­ruok­liai, vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė, at­nau­jin­ti se­ni ir pa­sta­ty­ti nau­ji suo­liu­kai, šiukš­lia­dė­žės, su­tvar­ky­tas par­ko ap­švie­ti­mas, at­nau­jin­ta kul­tū­ri­nių ren­gi­nių aikš­te­lės dan­ga.
Kei­čia­si ir Šiau­lių ra­jo­no kul­tū­ros cent­ras Kur­šė­nuo­se. Jo re­mon­tas fi­nan­suo­ja­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų ir iki 2015 me­tų tu­rė­tų bū­ti baig­tas. Ki­tais me­tais ti­ki­ma­si gau­ti per 300 tūkst. Lt, t. y. be­veik 100 tūkst. Lt dau­giau, nei įpras­tai bu­vo gau­na­ma kas­met.
Jau at­lik­ti pa­sta­to išo­rės dar­bai: ap­šil­tin­tos sie­nos, pa­keis­ti lan­gai, du­rys, stik­li­niu ko­ri­do­riu­mi su­jung­ti du pa­sta­to blo­kai, tad ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jams ar ko­lek­ty­vų na­riams ne­rei­kia vaikš­čio­ti per lau­ką. Vi­du­je iš­ve­džio­ta ven­ti­lia­ci­ja, re­no­vuo­tas šil­dy­mo maz­gas, da­bar kaip tik kei­čia­ma šil­dy­mo sis­te­ma, su­re­mon­tuo­tas dis­ko­te­kų sa­lės blo­kas. Su­ma­žin­tas ša­lia sce­nos bu­vu­sių pa­tal­pų aukš­tin­gu­mas – pa­sta­ty­tos per­dan­gos, tad at­si­ra­do va­di­na­ma­sis ki­tas aukš­tas – pa­dau­gė­jo pa­tal­pų.
- Daug pro­ble­mų iš­ki­lo re­no­vuo­jant van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų inf­rast­ruk­tū­rą. Kaip jas spen­džia­te?
- Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą „Van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų inf­rast­ruk­tū­ros re­no­va­vi­mas ir plėt­ra Šiau­lių ra­jo­ne“, iš­ties su­si­du­ria­ma su pro­ble­mo­mis, ku­rios ky­la dėl ran­go­vų kal­tės (pir­ma­sis ran­go­vas su­bank­ru­ta­vo), tad su­pran­ta­mas ir gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ne­baig­tais, per­ne­lyg il­gai be­si­tę­sian­čiais dar­bais.
Da­bar pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su ran­go­vė­mis – jung­ti­ne veik­los gru­pe UAB „Šiau­lių du­jo­tie­kio sta­ty­ba“ ir UAB „Šiau­lių ry­šių ob­jek­tų sta­ty­ba“ – tei­kia vil­čių.
- Ko­kius svar­biau­sius šių me­tų dar­bus įvar­dy­tu­mė­te?
- 2011-ie­ji Šiau­lių ra­jo­nui tu­rė­tų įsi­min­ti dėl ke­lių prie­žas­čių, vie­na kurių – spar­čiai gy­ven­to­jams plė­to­ja­mas so­cia­li­nių pa­slau­gų spekt­ras. Sa­vi­val­dy­bės tiks­las – kad kiek­vie­nas žmo­gus, kiek­vie­na šei­ma su­lauk­tų rei­kia­mos pa­gal­bos lai­ku ir ope­ra­ty­viai. Šiuo me­tu so­cia­li­ne žmo­nių ge­ro­ve ra­jo­ne rū­pi­na­si So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro, So­cia­li­nės pa­ra­mos, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rių spe­cia­lis­tai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai se­niū­ni­jo­se, ki­ti žmo­nės. Ge­rin­ti šių pa­slau­gų ko­ky­bę ir kie­ky­bę – vie­na prio­ri­te­ti­nių veik­los sri­čių. Džiu­gu, kad pa­ža­dus  pa­vyks­ta te­sė­ti.
Nuo ru­dens Kur­šė­nuo­se vei­kia neį­ga­lių­jų die­nos užim­tu­mo cent­ras. Čia žmo­nėms su ne­ga­lia tei­kia­mos so­cia­li­nės glo­bos, užim­tu­mo, dar­bo te­ra­pi­jos, me­ni­nės raiš­kos ir sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo įgū­džių ug­dy­mo bei ki­tos so­cia­li­nės pa­slau­gos. Lig šiol to­kios pa­slau­gos Šiau­lių ra­jo­ne bu­vo tei­kia­mos tik vai­kams ir žmo­nėms iki 21 me­tų. Da­bar čia or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs už­siė­mi­mai. Du kar­tus per die­ną cent­ro klien­tai val­go šil­tą mais­tą, vie­ną kar­tą gau­na už­kan­džių. Ir at­vyk­ti į cent­rą nė­ra pro­ble­mų: vie­nus čia at­ve­ža tė­vai, ki­tus – cent­ro mik­roau­to­bu­siu­kas. Ati­da­rius die­nos cent­rą, žmo­nių su ne­ga­lia ar­ti­mie­ji ga­li šiek tiek at­si­pūs­ti.
Per me­tus dar­bų at­lik­ta tik­rai la­bai daug. Jie la­bai įvai­rūs: at­sta­ty­tas Kai­rių baž­ny­čios bokš­tas-var­pi­nė, re­no­vuo­ta Kur­šė­nų L. Ivins­kio gim­na­zi­ja, Drą­su­čių pa­grin­di­nė mo­kyk­la, Kur­šė­nų me­nų mo­kyk­la, re­no­vuo­to­se pa­tal­po­se dir­ba ir klien­tus prii­ma ra­jo­no pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos spe­cia­lis­tai... Kei­čia­si ir Kur­šė­nų vaiz­das: at­nau­jin­tas po­lik­li­ni­kos fa­sa­das, re­konst­ruo­ta Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vė, sėk­min­gai vyks­ta ofi­ci­nos at­sta­ty­mo dar­bai.
- Ko­kie ki­tų me­tų pla­nai?
- Ki­tą­met ra­jo­ne vėl lau­kia­mos įkur­tu­vės. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ir VšĮ „Se­no­lių na­mai“ ini­cia­ty­va Bri­duo­se du­ris at­vers pir­ma­sis mo­der­nus ir jau­kus, su rei­kia­ma įran­ga ir pro­fe­sio­na­liai dir­ban­čiu ap­tar­nau­jan­čiu per­so­na­lu komp­lek­si­nis so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ras. At­li­kus bu­vu­sios Bri­dų kai­mo mo­kyk­los pa­sta­to re­konst­ruk­ci­ją, po vie­nu sto­gu įsi­kurs Die­nos so­cia­li­nės glo­bos cent­ras, Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai ir Kri­zių cent­ras.
Die­nos so­cia­li­nės glo­bos cent­ras ir Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai bus skir­ti sen­jo­rams bei įvai­raus am­žiaus suau­gu­siems as­me­nims, ku­riems pa­gal­ba rei­ka­lin­ga dėl jų ne­ga­lios, o Kri­zių cent­ro tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis bus kvie­čia­mi nau­do­tis so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų tė­vai ir jų vai­kai.
Po re­no­va­ci­jos da­bar tuš­čias bu­vu­sios mo­kyk­los pa­sta­tas taps mie­lais ir jau­kiais na­mais, o gal tik lai­ki­na sau­gia pa­sto­ge gar­bin­go am­žiaus žmo­nėms ar li­ki­mo ne­gan­dų ka­muo­ja­miems ra­jo­no gy­ven­to­jams. Šio pro­jek­to nau­dą tu­rė­tų pa­jus­ti ir tie gy­ven­to­jai, ku­rie au­ko­ja sa­vo dar­bą, ki­tą so­cia­li­nę veik­lą, as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, pa­si­švęs­da­mi pa­tys glo­bo­ti ir pri­žiū­rė­ti sa­vo ar­ti­muo­sius.
- Ko­kie ki­tų me­tų biu­dže­to pla­nai?
- Gruo­džio 9 d. duo­me­ni­mis, biu­dže­tas įvyk­dy­tas 95,5 pro­c. Sun­kiau­sia se­ka­si su­rink­ti vie­ti­nę rink­lia­vą už at­lie­kas. Ki­tą­met pla­nuo­ja­ma gy­ven­ti taip pat tau­piai. Tai pa­vyks ir to­dėl, kad op­ti­mi­zuo­ja­mas švie­ti­mo ir kul­tū­ros įstai­gų tink­las.
- Ko pa­lin­kė­tu­mė­te kraš­tie­čiams?
- Vi­siems Šiau­lių ra­jo­no gy­ven­to­jams lin­kiu ne­blės­tan­čio op­ti­miz­mo, ryž­to, vil­ties ir sėk­mės, kad vi­suo­met vi­sus ly­dė­tų ge­ra nuo­tai­ka, o 2012-ie­ji bū­tų vil­čių ir troš­ki­mų iš­si­pil­dy­mo, at­kak­lu­mo, kū­ry­biš­ku­mo ir sėk­mės me­tai. Te­gul nie­ka­da nie­kam ne­prit­rūks­ta drau­gų, bend­ra­min­čių, pa­se­kė­jų, taip pat svei­ka­tos ir lai­mės.
 

Vai­kai dar­že­liuo­se al­ka­ni nežais

Po­vi­las LUN­GĖ

Tė­vai su­kan­do dan­tis. Pa­di­dė­jęs mo­kes­tis už vai­ko lop­še­lio-dar­že­lio lan­ky­mą juos, aiš­ku, pa­pik­ti­no, bet juk al­ka­no vai­ko ja­me ne­lai­ky­si. Įdė­si lauk­ne­šė­lį – pa­žei­si hi­gie­nos nor­mas. Pa­gel­bė­ti ža­da ES re­mia­mos vai­sių ir pie­no pro­gra­mos.

Mokestis didės

Kai ku­rie ma­žy­lių tė­ve­liai apie mo­kes­čio už vai­ko lop­še­lio-dar­že­lio lan­ky­mą dy­dį bu­vo in­for­muo­ti iš­kart po to, kai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba lapk­ri­čio 24 d. pa­tvir­ti­no at­ly­gi­ni­mo už vai­kų, ug­do­mų pa­gal iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pro­gra­mas, iš­lai­ky­mą sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo įstai­go­se nu­sta­ty­mo tvar­kos ap­ra­šą. Ki­ti dar­že­liai ne­sku­bė­jo – pa­da­rė tai praė­ju­sią ar šią sa­vai­tę. Dar ki­ti ke­ti­na tai pa­da­ry­ti tik po šv. Ka­lė­dų, kad, anot dar­že­lių di­rek­to­rių, tė­vams po­kal­biais apie pa­di­dė­ju­sį mo­kes­tį už vai­ko iš­lai­ky­mą ne­bū­tų su­ga­din­ta šven­ti­nė nuo­tai­ka. Nuo Nau­jų­jų me­tų tė­vai tu­rės kas mė­ne­sį mo­kė­ti 25 li­tų mo­kes­tį už ug­dy­mo ap­lin­kos iš­lai­ky­mą, kas­dien – 2 li­tus už pa­tie­ka­lų ga­my­bą. At­ly­gi­ni­mo už vai­kų iš­lai­ky­mą sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo įstai­go­se nu­sta­ty­mo tvar­kos ap­ra­še pa­teik­ta ir len­te­lė, kiek tė­vams teks per die­ną su­mo­kė­ti už vai­ko mai­ti­ni­mą.

Tė­vai tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti ug­dy­mo truk­mę (nuo 4 iki 24 val.) ir mai­ti­ni­mų skai­čių (ne dau­giau nei 4 mai­ti­ni­mai ar­ba be mai­ti­ni­mo) per die­ną. Pa­si­rin­kus ne il­ges­nį nei 4 val. truk­mės ug­dy­mą per die­ną be mai­ti­ni­mo, at­ly­gi­ni­mas už mai­ti­ni­mo pa­slau­gas yra ne­mo­ka­mas – mo­ka­mas tik mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas už ug­dy­mo ap­lin­kos iš­lai­ky­mą.

Pa­vyz­džiui, lop­še­lio gru­pės vai­kams nu­sta­ty­tas 165,5 Lt mo­kes­tis, jei jie val­gys 2 kar­tus (pie­tus ir pa­va­ka­rius); 197,7 Lt – jei val­gys 3 kar­tus (pus­ry­čius, pie­tus, pa­va­ka­rius). Dar­že­lio gru­pės vai­kams nu­sta­ty­tas 178,4 Lt mo­kes­tis, jei jie val­gys 2 kar­tus; 214,9 Lt – jei val­gys 3 kar­tus (pus­ry­čius, pie­tus, pa­va­ka­rius). Dar­že­lio gru­pės vai­kų mo­kes­tis su­skai­čiuo­tas taip: 6,63 Lt (die­nos mo­kes­tis mais­tui) + 2 Lt (vir­tu­vės mo­kes­tis), su­ma pa­dau­gin­ta iš dar­bo die­nų skai­čiaus (mak­si­ma­lus dar­bo die­nų skai­čius per mė­ne­sį – 22) + 25 Lt (abo­nen­ti­nis mo­kes­tis). .

 

Grupės

1 maitinimas (pusryčiai arba pavakariai)

1 maitinimas (pietūs)

2 maitinimai (pusryčiai ir pietūs arba pietūs ir pavakariai)

3 maitinimai (pusryčiai, pietūs, pavakariai)

4 maitinimai (pusryčiai, pietūs, pavakariai, vakarienė)

Lopšelio grupės

1,46 Lt

2,93 Lt

4,39 Lt

5,85 Lt

6,63 Lt

Darželio ir priešmokyklinės grupės

1,66 Lt

3,32 Lt

4,97 Lt

6,63 Lt

7,41 Lt

Apie pla­nuo­ja­mus ki­to mė­ne­sio pa­kei­ti­mus tė­vai pri­va­lo in­for­muo­ti įstai­gą iki prieš­pas­ku­ti­nės mė­ne­sio dar­bo die­nos. To­kia tvar­ka, aiš­ku su­kels dar­že­liams šio­kių to­kių ne­pa­to­gu­mų nuo­lat kas mė­ne­sį skai­čiuo­jant, kiek vai­kų kiek mai­ti­ni­mų pa­si­rin­ko.

Dar­že­liai apie nau­ją­ją tvar­ką tė­vus in­for­muo­ja įvai­riai: vie­ni kvie­tė tė­ve­lius į vi­suo­ti­nius su­si­rin­ki­mus, ki­ti juos in­for­ma­vo įteik­da­mi la­pus, ku­riuo­se bu­vo nu­ro­dy­ti įkai­niai ir pra­šo­ma pa­si­rink­ti jiems pa­lan­kų va­rian­tą, ki­ti dar tik ža­da pa­ka­bin­ti skel­bi­mą, kad tik tie tė­ve­liai, ku­rie no­ri ką nors keis­ti, tu­ri užei­ti pas ug­dy­mo įstai­gos di­rek­to­rę pa­ra­šy­ti pra­šy­mo ir pan.

Anot lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rių, tė­vai, at­si­sa­kę vie­no ar ki­to mai­ti­ni­mo, tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad ta­da vai­ką į dar­že­lį tu­rės at­ves­ti ne ka­da tik pa­no­rė­ję, o at­si­žvel­gę į mai­ti­ni­mo dar­že­ly­je lai­ką.

„Jei, tar­kim, at­ves vai­ką prieš pus­ry­čius, aiš­ku, kad jis, iš­vy­dęs, kaip ki­ti pus­ry­čiau­ja, už­si­ma­nys ir pa­ts val­gy­ti. O jei ne­no­rės, kad val­gy­tų pa­va­ka­rius, tu­rės prieš juos ir pa­siim­ti. Hi­gie­nos nor­mo­je yra griež­tai pa­ra­šy­ta, kad vai­kai tu­ri val­gy­ti kas 3,5-4 va­lan­das. Al­ka­ni gru­pė­je ne­ga­lės sė­dė­ti – tė­vai tu­rės lai­ku pa­siim­ti“, – tei­gė vie­no iš mies­to lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rė.

Pa­gel­bės vai­siai ir pie­nas

Sa­vo nuo­mo­nę apie mai­ti­ni­mų skai­čių jau pa­reiš­kę tė­ve­liai ėmė su auk­lė­to­jo­mis de­rin­ti lauk­ne­šė­lių rei­ka­lus – kad ne­rei­kė­tų daug mo­kė­ti už mai­ti­ni­mą, pa­tys ke­ti­na įdė­ti pus­ry­čius ar pa­va­ka­rius į dė­žu­tę ir pa­slėp­ti vai­kų  per­si­ren­gi­mo spin­te­lė­se.

„Jo­kiu bū­du tė­vai ne­ga­lės taip da­ry­ti. Bus pa­žei­džia­mos hi­gie­nos nor­mos. Jo­kio mais­to, kaip ir vais­tų ar ki­tų da­ly­kų, vai­kas į dar­že­lį at­si­neš­ti ne­ga­li. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kas bus, jei jis pus­ry­čių įsi­dės varš­kės sū­re­lį, pa­si­dės per karš­čius spin­te­lė­je ir su­val­gys tik va­ka­re. In­fek­ci­ja ga­ran­tuo­ta!“ – sa­kė lop­še­lio-dar­že­lio di­rek­to­rė.

Tačiau tė­vams ne­ver­tė­tų jau­din­tis, kad jų vai­kai al­ka­no­mis aki­mis žiū­rės į pus­ry­čiau­jan­čius ar pa­va­ka­rius val­gan­čius vai­kus. Daug mies­to lop­še­lių-dar­že­lių da­ly­vau­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos re­mia­mo­se „Vai­sių var­to­ji­mo ska­ti­ni­mo mo­kyk­lo­se“ ar „Pie­no vai­kams“ pro­gra­mo­se. Jo­se da­ly­vau­jan­čių ug­dy­mo įstai­gų (iki­mo­kyk­li­nių ir mo­kyk­li­nių – iki 4 kl.) ugdytiniai vai­sių ir pie­no pro­duk­tų gau­na ne­mo­ka­mai. Vai­kai per die­ną ga­li pa­ska­nau­ti kriau­šių, ba­na­nų, man­da­ri­nų, apel­si­nų ar­ba obuo­lių (iki 200 g), at­si­ger­ti pie­no, jo­gur­to, ke­fy­ro (0,5-1 stik­li­nė), su­val­gy­ti varš­kės sū­re­lį (75 g) ar­ba „Pik-Nik“ sū­rio laz­de­lių (2-3 vnt.). „Vai­kai ne­la­bai ge­ria jo­gur­tą, nes jis na­tū­ra­lus – be prie­dų, ir ke­fy­rą, o vi­sa ki­ta su­šlamš­čia pa­si­gar­džiuo­da­mi“, – sa­kė vie­no iš lop­še­lių-dar­že­lių vi­rė­ja.

Kiek tė­vų pa­reiš­kė no­rą at­si­sa­ky­ti vie­no ar ki­to mai­ti­ni­mo, lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rės dar skai­čiuo­ja. Anot „Sal­du­vės“ di­rek­to­rės, į ke­tu­rių va­lan­dų gru­pę leis­ti vai­ką pa­reiš­kė no­rą tik du tė­ve­liai, pus­ry­čių, pir­mi­niais duo­me­ni­mis, at­si­sa­kė tik apie 20. Lop­še­lio-dar­že­lio „Dai­ne­lė“ di­rek­to­rė bu­vo per­žvel­gu­si dar tik pu­sę pa­teik­tų pra­šy­mų. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, ke­tu­rių va­lan­dų gru­pę lan­ky­ti pa­si­rin­ko tik vie­nas vai­kas, iš pu­sės pa­teik­tų pra­šy­mų – tik aš­tuo­ni pa­gei­dau­ja mai­tin­tis du kar­tus per die­ną. Anot lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rių, tiks­lūs duo­me­nys bus ži­no­mi ki­tą sa­vai­tę, bet itin di­de­lių po­ky­čių ne­rei­kė­tų ti­kė­tis.

Ge­res­nio gy­ve­ni­mo beieš­kant

Ro­ber­ta SAU­DAR­GY­TĖ, Po­vi­las LUN­GĖ

Nors ir ne­be geo­met­ri­ne pro­gre­si­ja, emig­ra­ci­ja ne­si­liau­ja. Tė­vai ne­re­tai iš­vyks­ta be vai­kų – šie pa­lie­ka­mi glo­bė­jams Lie­tu­vo­je rū­pin­tis. Vie­ni­šu­mas, il­ge­sys, mo­ky­mo­si pro­ble­mos vis daž­niau ap­lan­ko emig­ran­tų vai­kus.

Išs­ki­ria šei­mas

Pen­ke­rių me­tų Eg­lė bu­vo pa­lik­ta aug­ti pas mo­čiu­tę. 1995 m. tė­tis iš­vy­ko ieš­ko­ti ge­res­nio gy­ve­ni­mo JAV, ma­ma – Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Gy­ven­da­mi at­ski­rai, Eg­lės tė­vai po ke­le­rių me­tų iš­si­sky­rė, ta­čiau ir to­liau rū­pi­no­si vai­ku. Mer­gai­tės mo­čiu­tė, pri­si­min­da­ma tuos įvy­kius, tik džiau­gia­si, kad šiuo me­tu vis­kas ge­rai, nes anū­kė stu­di­juo­ja, dir­ba. Ta­da, ži­no­ma, kan­ki­no ne­ži­nia, ar pa­kan­ka­mai mei­lės ir rū­pes­čio mer­gai­tė gau­na. Tė­vai skam­bin­da­vo te­le­fo­nu duk­rai bent du kar­tus per sa­vai­tę, rė­mė fi­nan­siš­kai.

„Pi­ni­gais mei­lės ne­nu­pirk­si, bet Eg­lė ga­lė­jo lan­ky­ti ir mu­zi­kos mo­kyk­lą, ir ke­liau­ti. Bu­vo su­da­ry­tos vi­sos są­ly­gos mė­gau­tis vai­kys­te, – pri­si­min­da­ma kal­bė­jo mo­čiu­tė. – Gal­būt svar­biau­sia yra su to­kiu vai­ku daug kal­bė­tis, jam įro­dy­ti, kad yra my­li­mas, juo rū­pi­na­ma­si.“

Va­sa­ro­mis Eg­lė iš­vyk­da­vo pas tė­vus, ta­čiau jai pa­si­bai­gus grįž­da­vo mo­ky­tis į Lie­tu­vą. Mo­čiu­tė džiau­gia­si, kad Eg­lė su tė­vais bend­ra­vo daž­niau ne­gu kai ku­rie vai­kai, gy­ve­nan­tys su tė­vais ta­me pa­čia­me mies­te. Juk kaip bend­rau­ja­ma su sa­vo at­ža­lo­mis, pri­klau­so nuo žmo­nių ver­ty­bių, no­ro ir at­sa­ko­my­bės tu­rė­ji­mo. Ir Lie­tu­vo­je gau­su tė­vų, ku­rie, gir­tau­da­mi, ne­si­rū­pin­da­mi vai­kais, juos pra­ran­da. Ne vi­sa­da at­stu­mas yra blo­gai – kar­tais jis dar la­biau ska­ti­na bend­rau­ti ir rū­pin­tis vie­nas ki­tu.

Anot mo­čiu­tės, la­biau­siai mer­gai­tei tė­vų trūk­da­vo per šven­tes, kai sirg­da­vo ar mo­kyk­los ren­gi­niuo­se, kai su­si­rink­da­vo ki­tų vai­kų tė­vai. Apie nei­gia­mas emig­ra­ci­jos pa­sek­mes ji daug ne­kal­ba, ta­čiau pri­pa­žįs­ta, kad emig­ra­ci­ja šią šei­mą iš­sky­rė – jei jos ne­bū­tų bu­vę, gal­būt ir gy­ve­ni­mai bū­tų su­si­klos­tę vi­sai ki­taip.

Do­va­nų ne­pa­kan­ka

Lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Jūratė pa­ste­bi, kad iš­vy­kus į už­sie­nį už­dar­biau­ti ma­moms, di­de­lė ža­la pa­da­ro­ma vy­res­nie­siems paaug­liams vai­ki­nams. Pa­kin­ta el­ge­sys, vai­ki­nai vaikš­to liūd­ni, at­si­ran­da lan­ko­mu­mo ir pa­žan­gu­mo pro­ble­mų. Tė­vo iš­vy­ki­mas tar­si ne­da­ro di­de­lės įta­kos, jei jis grį­žęs ne tik ap­rū­pi­na ma­te­ria­liai, bet ir pa­si­do­mi mo­ky­mo­si re­zul­ta­tais, spor­to pa­sie­ki­mais, ap­si­lan­ko mo­kyk­lo­je.

Jau­nes­ni vai­kai iš­gy­ve­na dėl bet ku­rio iš tė­vų iš­vy­ki­mo. „Mo­kau ber­niu­ką, ku­ris tu­ri el­ge­sio pro­ble­mų, ku­rios paū­mė­ja prieš grįž­tant tė­čiui iš už­sie­nio ir ke­lias sa­vai­tes jam iš­vy­kus. Vai­kas ro­do do­va­nas, pa­sa­ko­ja apie tė­tį, bet ma­tau, kad jam la­bai sun­ku lik­ti be jo, nors tu­ri la­bai rū­pes­tin­gą ma­mą, – pa­sa­ko­ja mo­ky­to­ja. – Ki­ta ma­no mo­ki­nė, šeš­to­kė, yra vi­sa­da iš­si­blaš­kiu­si, liūd­na. Ne­se­niai su­ži­no­jau, kad jos tė­vai iš­vy­kę už­dar­biau­ti į už­sie­nį. Kar­tą ji atė­jo į kla­sę links­ma, to­kia, kaip ir ki­ti vai­kai, ir ėmė da­lin­ti vi­siems sal­dai­nių, pa­sa­ko­ti, kad trum­pam grį­žo jos ma­ma. Tik ta­da su­pra­tau, ko­dėl mer­gai­tė bu­vo to­kia keis­ta. Il­ge­sys ir ne­rei­ka­lin­gu­mo jaus­mas truk­do siek­ti ge­rų mo­ky­mo­si re­zul­ta­tų.“

Mo­ky­to­jai vi­sa­da pa­ste­bi, kad vai­kas la­bai pa­si­kei­čia iš­vy­kus vie­nam ar­ba abiem tė­vams. Pa­na­šių el­ge­sio po­ky­čių bū­na ir vie­nam iš tė­vų mi­rus.

„Vai­kams tik­rai ne­rei­kia krū­vos ma­din­gų už­sie­nie­tiš­kų daik­tų ir dra­bu­žių. Pas­te­bi­me, kad tie vai­kai, ku­rių tė­vai gy­ve­na kuk­liai, bet nuo­lat bend­rau­ja su jais, do­mi­si moks­lo pa­sie­ki­mais ir kt., au­ga jaus­da­mie­si sau­gūs, ge­rai mo­ko­si, ne­tu­ri el­ge­sio su­tri­ki­mų, – tei­gia lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja. – Vai­ko ge­ro­vė nie­ko bend­ra ne­tu­ri su tais įsi­vaiz­duo­ja­mais tur­tais, ku­riuos sau ar vai­kui sva­jo­ja už­dirb­ti tė­vai. Taip pat tė­vai tu­rė­tų su­vok­ti, kad tik jų mei­lė ir rū­pes­tis, bend­ra­vi­mas su vai­ku su­kurs jo atei­tį, o ne mo­kyk­la. Mo­ky­to­jas tik pa­de­da tė­vams – pa­grin­di­nis dar­bas tu­ri tek­ti jiems. Už­dar­bia­vi­mą už­sie­ny­je pa­va­din­čiau nau­ja tė­vų lais­vės for­ma, tar­si paaug­lys­tės tą­sa. Drįs­tu teig­ti, kad pa­lie­kan­tys sa­vo vai­kus tė­vai tie­siog jų ne­my­li. Tai nie­ko ne­tu­ri bend­ra su Lie­tu­vos eko­no­mi­ne pa­dė­ti­mi, o no­rint pa­tei­sin­ti sa­ve vi­sa­da ran­da­ma kam su­vers­ti kal­tę.“

Prob­le­mos ky­la vos iš­vy­kus

Pa­na­šiai ma­no ir Aukš­tel­kės pa­grin­di­nės mo­kyk­los ru­sų kal­bos mo­ky­to­ja Ta­ma­ra. Ji sa­ko, kad tė­vams iš­vy­kus vai­kai iš­kart tam­pa pro­ble­miš­ki. Jie, pro­tes­tuo­da­mi prieš tė­vų iš­vy­ki­mą, nu­sto­ja mo­ky­tis, vai­kus ap­nin­ka il­ge­sys. Iš­si­su­ki­nė­ja­ma, at­si­ran­da at­šiau­ru­mas bend­rau­jant su mo­ky­to­jais ir bend­rak­la­siais. Ypač sun­ku tiems vai­kams, ku­rie au­go pui­kio­je šei­mo­je, jais tė­vai rū­pi­no­si ir my­lė­jo. To­kiais at­ve­jais vai­kai tam­pa ypač ne­lai­min­gi ir jaut­rūs.

Jei­gu vai­kai lie­ka su se­ne­liais, tuo­met ir mo­ky­to­jams, ir moks­lei­viams bū­na sun­ku ras­ti bend­rą kal­bą, nes se­ne­liai le­pi­na vai­kus, to­dėl vė­liau tam­pa ne­beį­ma­no­ma su jais su­si­tvar­ky­ti.

Kiek­vie­no vai­ko sva­jo­nė yra iš­vy­ka pas tė­vus. Jei­gu jie iš­va­žiuo­ja pas juos tik va­sa­ro­mis, grį­žus į Lie­tu­vą bū­na sun­ku pri­si­tai­ky­ti ir iš nau­jo vis­ką pra­dė­ti.

Mo­ky­to­ja tei­gia, kad ne­pa­žįs­ta nė vie­no moks­lei­vio, ku­ris iš­vy­kus tė­vams tap­tų lai­min­ges­nis, nes be­veik vi­sais at­ve­jais šei­mo­je si­tua­ci­ja tam­pa komp­li­kuo­ta.

 

Pi­ni­gais mei­lės ne­nu­pirk­si. Tė­vai, iš­vyks­tan­tys lai­mės ieš­ko­ti sve­tur, ne­su­si­mąs­to, kad se­ne­lių ar ar­ti­mų­jų glo­bai pa­lik­tų vai­kų di­džiau­sia sva­jo­nė - gy­ven­ti šei­mo­je.
Chris Cockram nuotr.

Bi­jos atei­ty­je bū­ti pa­lik­tas

Anot psi­cho­lo­go Arū­no Nor­kaus, sie­kiant su­pras­ti, kaip jau­čia­si emig­ra­vu­sių tė­vų vai­kai, rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į la­bai pa­pras­tą, bet es­mi­nį da­ly­ką – vai­kas ne­te­ko tė­vų. „Jam ne­svar­bu, kad tė­vai ža­da ka­da nors grįž­ti, kad skam­bi­na ir kal­ba­si, kad juo rū­pi­na­si mo­čiu­tė, te­ta ar ki­ti gi­mi­nai­čiai. Pap­ras­čiau­siai jis su­vo­kia, kad tė­vų nė­ra su juo, jis pa­lik­tas vie­nas ir iš­gy­ve­na ne­tek­tį. Va­ka­rų ša­ly­se, o pa­sta­ruo­ju me­tu ir Lie­tu­vo­je at­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad tė­vų emig­ra­ci­ją vai­kas iš­gy­ve­na la­bai pa­na­šiai, kaip tė­vų sky­ry­bas, mir­tį ar ki­tas ne­tek­tis“, – tei­gia psi­cho­lo­gas.

Kaip toks vai­kas jau­čia­si? Jis iš­gy­ve­na pyk­tį, liū­de­sį ir ne­ri­mą, kar­tais – vi­sus šiuos jaus­mus kar­tu. Pa­di­dė­ja vai­ko jaut­ru­mas, jis jau­čia­si vie­ni­šas ir už­si­da­ro sa­vy­je, nie­kam ne­pa­sa­ko­ja apie sa­vo jaus­mus. Ly­gin­da­mas sa­ve su bend­raam­žiais, vai­kas sa­ve ver­ti­na pra­sčiau. Šis ver­ti­ni­mas bū­na są­ly­go­tas to, kad ki­ti tu­ri tė­vus, o jis ne­tu­ri.

Pas­te­bė­ta, kad mer­gai­tės ir ber­niu­kai ne­vie­no­dai iš­gy­ve­na tė­vų emig­ra­ci­ją. Mer­gai­tės lin­ku­sios la­biau už­si­da­ry­ti, iš­gy­ven­ti sa­vy­je, ber­niu­kai, at­virkš­čiai, emo­ci­jas la­biau iš­reiš­kia į išo­rę. Ne­re­tai jos rea­li­zuo­ja­mos ag­re­sy­viu, sa­va­nau­diš­ku, ki­tus že­mi­nan­čiu el­ge­siu. To­kiu bū­du vai­kas tar­si šau­kia – pa­ma­ty­kit, koks aš blo­gas, pa­dė­kit man.

Be­veik vi­sa­da šie iš­gy­ve­ni­mai pa­si­reiš­kia ir mo­kyk­lo­je. Vai­kas pra­de­da pra­sčiau mo­ky­tis, su­ma­žė­ja jo mo­ty­va­ci­ja, pra­de­da­mos pra­lei­di­nė­ti pa­mo­kos. Be to, ga­li pa­kis­ti vai­ko dė­me­sys, jam tam­pa sun­kiau įsi­min­ti in­for­ma­ci­ją, o tai ir­gi są­ly­go­ja ir mo­ky­mo­si re­zul­ta­tams, ir vai­ko no­rą mo­ky­tis.

Psi­cho­lo­gas A. Nor­kus tei­gia, jog vai­ko pa­dė­tį sun­ki­na tai, kad daž­niau­siai, gy­ven­da­mas su glo­bė­ju (mo­čiu­te, te­ta, gi­mi­nai­čiu), jis gau­na tik mi­ni­ma­lų emo­ci­nį ir dva­si­nį pa­lai­ky­mą. La­biau vy­rau­ja sie­kis už­tik­rin­ti vai­kui ma­te­ria­li­nę ir fi­zi­nę ge­ro­vę. Ta­čiau šis ge­riau su­tik­tų tu­rė­ti ma­žiau daik­tų, kad tik tė­vai bū­tų su juo.

Ko­kios ga­li bū­ti to­li­mos iš­si­sky­ri­mo su tė­vais pa­sek­mės? „La­bai ti­kė­ti­na, kad to­kiam vai­kui ga­li for­muo­tis ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pa­sau­liu nuo­sta­ta, pa­si­reiš­kian­ti tuo, kad jam bus sun­ku už­megz­ti ar­ti­mus emo­ci­nius ry­šius su ki­tais žmo­nė­mis. Kiek­vie­ną kar­tą, gims­tant ar­tu­mui, toks žmo­gus pra­dės dve­jo­ti, ar tik­rai yra my­li­mas, ar ne­bus ir vėl pa­lik­tas“, – tei­gia psi­cho­lo­gas.

Vai­kams at­sto­vau­ja glo­bė­jai

Al­do­na Rus­tei­kie­nė, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių sky­riaus ve­dė­ja, kal­bė­da­ma apie į už­sie­nį iš­vy­ku­sias šei­mas tei­gė, kad tė­vų pra­šy­mų pa­lik­ti vai­kus glo­bė­jui yra gau­ta apie 50-60. Anot spe­cia­lis­tės, to­kius vai­kus du­kart per me­tus so­cia­li­niai dar­buo­to­jai lan­ko ir ste­bi, kaip at­sa­kin­gam as­me­niui se­ka­si jais rū­pin­tis.

Prieš 10 me­tų si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je bu­vo vi­sai ki­ta – ne­bu­vo įsta­ty­mo, kad iš­vyks­tan­tiems į už­sie­nį tė­vams, pa­lie­kan­tiems vai­kus čia, rei­kė­tų tai įtei­sin­ti. Nuos­ta­tai per tą lai­ką bu­vo pa­ko­re­guo­ti. Vai­ko glo­bė­jas ar­ba jo at­sto­vas at­sto­vau­ja jam ir gy­dy­mo įstai­go­je, ir mo­kyk­lo­je, ir ki­tur.

2010 m. Šiau­lių ra­jo­ne bu­vo už­fik­suo­ti 52 at­ve­jai, kai tė­vai pa­li­ko vai­kus glo­bė­jams. Daž­niau­siai pa­lie­ka­mi vy­res­nio mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai, re­čiau – ma­ža­me­čiai (už­fik­suo­ti ke­tu­ri to­kie at­ve­jai). Tė­vai sten­gia­si, įsi­kū­rę ki­to­je ša­ly­je, pa­siim­ti ir vai­kus, ku­rie ten pra­de­da lan­ky­ti mo­kyk­lą.

Anot A. Rus­tei­kie­nės, jei­gu tė­vai ne­pa­mirš­ta vai­kų, jais rū­pi­na­si, re­mia fi­nan­siš­kai, tuo­met pro­ble­mų ne­ky­la. Re­tais at­ve­jais, kai tė­vai ne­ski­ria lė­šų, ten­ka aiš­kin­tis si­tua­ci­ją, ko­dėl taip at­si­ti­ko.

„Prob­le­mų ne­ky­la“

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Do­na­tas Ža­ka­ris tei­gia, kad emig­ran­tų vai­kams ko­kių nors iš­skir­ti­nių pro­ble­mų ne­ky­la. Nuo 2006 m. pra­dė­ti rink­ti duo­me­nys apie iš­vy­ku­sius tė­vus ir jų glo­bė­jams pa­lik­tus vai­kus. Iki 2006 m. pa­kak­da­vo pa­ra­šy­ti pra­šy­mą pas no­ta­rą, da­bar pa­gal įsta­tą yra ski­ria­mas at­sa­kin­gas as­muo. Tai – glo­ba ir rū­py­ba be vals­ty­bės pa­šal­pos.

30 die­nų prieš iš­vy­ki­mą tė­vams rei­kia kreip­tis į sky­rių. Jų pra­šy­mu yra pa­ski­ria­mas glo­bė­jas, daž­niau­siai – se­ne­liai. Glo­bė­jas tu­ri bū­ti ne­teis­tas, ne­baus­tas ir tu­ri su­teik­ti tin­ka­mas gy­ve­ni­mo są­ly­gas vai­kui. Jei­gu tė­vai no­ri dek­la­ruo­ti sa­vo iš­vy­ki­mą, sa­vai­me su­pran­ta­ma, tu­ri pa­si­rū­pin­ti ir vai­ku.

Pa­si­tai­ko, kad ne­pil­na­me­tis vai­kas neiš­lei­džia­mas iš gy­dy­mo įstai­gos, nes paaiš­kė­ja, jog jis gy­ve­na su bro­liu ar se­se, o tė­vų iš­vy­ki­mas nė­ra dek­la­ruo­tas.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rius ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja su mo­kyk­lo­mis, dar­že­liais, kad in­for­muo­tų vie­ni ki­tus apie si­tua­ci­ją šei­mo­se.

Sa­vi­val­dy­bė­je 2008 m. glo­bą ir rū­py­bą tė­vų pra­šy­mu įtei­si­no 41 šei­ma, 2009 m. – 23, 2010 m. – 60, šie­met jau – 39.


Rei­ka­laus vie­nin­te­lio – iš­gy­ven­ti

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Jei­gu Šiau­lių mies­to biu­dže­to sko­las bū­tų ga­li­ma pa­da­ly­ti šiau­lie­čiams, tai kiek­vie­nas, pra­de­dant kū­di­kiu ir bai­giant se­ne­liu, bū­tų sko­lin­gas šiek tiek dau­giau nei 1 tūkst. li­tų. Mies­to sko­la šiuo me­tu – 130 mln., ki­tų me­tų biu­dže­te žio­jė­ja 20 mln. li­tų dy­džio sky­lė, tad kęs­ti ne­pri­tek­lių pri­va­lės vi­si biu­dže­ti­nin­kai.

Val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja pa­si­ra­šė mo­ra­li­nį su­si­ta­ri­mą, ku­riuo ki­tą­met bus su­jun­gia­mos ke­lios mo­kyk­los, o įstai­gos tu­rės iš­gy­ven­ti 20-30 pro­c. ma­žes­nė­mis pa­ja­mo­mis. Ti­ki­ma­si su­tau­py­ti 15-17 mln. li­tų.

Įstaigų vadovai patys priims sprendimus

„Kaip vi­sa­da – me­ras kal­tas“, – šmaikš­ta­vo Šiau­lių mies­to me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas, su­kvie­tęs žur­na­lis­tus į spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je pri­sta­ty­ti ki­tų me­tų biu­dže­to tau­py­mo pla­nai. Ju­ri­diš­kai ne­ga­lio­jan­tį, la­biau mo­ra­li­nį su­si­ta­ri­mą pa­si­ra­šė 26 iš 29 val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­kų. Su­si­ta­ri­mo ka­te­go­riš­kai ne­pa­si­ra­šė so­cial­de­mok­ra­tas Ar­vy­das Moc­kus, o ne­ga­lė­jo Eval­das Vai­nei­kis (su­spen­duo­ta veik­la) ir De­nis Mi­cha­len­ko (iš­vy­kęs į už­sie­nį).
Pa­sak J. Sar­taus­ko, pra­sta fi­nan­si­nė Šiau­lių si­tua­ci­ja pla­čiai ap­ta­ri­nė­ja­ma ša­lies ži­niask­lai­dos. At­ro­do, kad tik Šiau­liams pra­stai, ta­čiau, me­ro tei­gi­mu, sky­lės žio­jė­ja ir ki­tų ša­lies sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tuo­se. Pa­sak me­ro, be­lie­ka džiaug­tis, kad Šiau­lių val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja yra vie­nin­ga ir stip­ri, nes su­ge­bė­jo su­tar­ti dėl skaus­min­go ir ne­po­pu­lia­raus spren­di­mo.
Nuo 2009 m. sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pa­ja­mų ro­dik­lius Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja su­ma­ži­no 31 pro­c. Sa­vi­val­dy­bė sa­va­ran­kiš­koms funk­ci­joms vyk­dy­ti gau­da­vo 161 mln. li­tų, o ki­tą­met gaus tik 108 mln. Dėl šios prie­žas­ties nu­spręs­ta Ta­ry­bai bei po­li­ti­nio (as­me­ni­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jams ki­tą­met ski­ria­mas lė­šas su­ma­žin­ti 25 pro­c.
Ta­ry­bos na­rių kan­ce­lia­ri­nės iš­mo­kos bus su­ma­žin­tos vi­du­ti­niš­kai 30 pro­c., nuo sau­sio 1-osios iš pa­rei­gų bus at­leis­ti du me­ro pa­ta­rė­jai, o prie­mo­kos prie at­ly­gi­ni­mų bus su­ma­žin­tos 20 pro­c.
Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lės ir au­di­to tar­ny­ba ki­tą­met ski­ria­mas lė­šas pri­va­lės su­tau­py­ti 25 pro­c. ir nuo sau­sio 1-osios tu­rės pa­nai­kin­ti vie­ną lais­vą eta­tą (iš 11 liks 10). Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­rės su­tau­py­ti 25 pro­c. lė­šų.
Anot me­ro, iš biu­dže­to fi­nan­suo­ja­mos įstai­gos pri­va­lės kas mė­ne­sį pa­teik­ti aiš­kią ana­li­zę. Jei paaiš­kės, kad neiš­gy­ve­na­ma dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, bus ieš­ko­ma išei­ties. Biu­dže­ti­nėms įstai­goms aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kiek su­ma­žės lė­šų, o kaip bus tvar­ko­ma­si su tuo, kas skir­ta, teks ar ne­teks at­leis­ti dar­buo­to­jų – pa­čių įstai­gų rei­ka­las. „Rei­ka­lau­si­me vie­nin­te­lio – iš­gy­ven­ti“, – sa­kė J. Sar­taus­kas.

 

Sa­vi­val­dy­bė pri­si­verš dir­žus. Val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja su­ta­rė dėl skaus­min­go ir ne­po­pu­lia­raus spren­di­mo, ta­čiau mies­to biu­dže­te vis tiek žio­jė­ja di­de­lė sky­lė.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

In­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams sko­lin­sis 10 mln.

Sa­vi­val­dy­bė in­ves­ta­vo į mies­tui svar­bius pro­jek­tus (mo­kyk­lų, kul­tū­ros pa­sta­tų re­no­va­ci­ja, Talk­šos eže­ro, bul­va­ro tvar­ky­mas, are­nos sta­ty­ba), to­dėl su­si­da­rė kre­di­to­ri­nis įsi­sko­li­ni­mas. Pas­ko­loms grą­žin­ti rei­kės 15 mln. li­tų.
In­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų, fi­nan­suo­ja­mų ES lė­šo­mis, at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na­ma. Jie bus įgy­ven­di­na­mi imant pa­sko­las, biu­dže­to lė­šos ne­bus nau­do­ja­mos.
Ki­tą­met ke­ti­na­ma ties­ti dvi­ra­čių ta­kus, bus tvar­ko­mos Talk­šos eže­ro priei­gos, įren­gia­mos vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės, ku­ria­mas Me­nų in­ku­ba­to­rius. Pro­jek­tai bus įgy­ven­di­na­mi ES lė­šo­mis, nors teks pri­si­dė­ti ir sa­vi­val­dy­bei. Ke­ti­na­ma „įtilp­ti“ į pa­si­sko­lin­tus 10 mln., o Me­nų in­ku­ba­to­rių pra­dė­ti sta­ty­ti tik 2013 m.

Bus su­jun­gia­mos mo­kyk­los

Smar­kiai ma­žė­jant mo­ki­nių, nu­spręs­ta su­jung­ti kai ku­rias mo­kyk­las. Iki ki­tų me­tų rug­sė­jo 1-osios bus reor­ga­ni­zuo­tos ke­tu­rios mo­kyk­los: Aukš­ta­ba­lio pra­di­nė mo­kyk­la bus pri­jung­ta prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Cent­ro pra­di­nė mo­kyk­la – prie Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nė – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, Du­bi­jos pa­grin­di­nė – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos.
Pa­sak J. Sar­taus­ko, iki 2012 m. va­sa­rio mė­ne­sio tu­rės bū­ti pa­reng­tas ir pa­tvir­tin­tas Sa­vi­val­dy­bės bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­sis pla­nas.
Tau­py­ti pri­va­lės ir kul­tū­ros, so­cia­li­nių pa­slau­gų bei švie­ti­mo įstai­gos. Kul­tū­ros ir so­cia­li­nės įstai­gos tu­rės iš­gy­ven­ti gau­da­mos 25 pro­c. ma­žiau lė­šų, spor­to įstai­gos – 30 pro­c., iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gos – 25 pro­c., ki­tos švie­ti­mo įstai­goms – 30 pro­c.
Pa­sak J. Sar­taus­ko, net ir smar­kiai su­si­spau­dus biu­dže­te liks 20 mln. li­tų sky­lė. Ke­ti­na­ma tar­tis su ban­kais, kad pa­lū­ka­nos bū­tų nu­kel­tos į 2014-2015 m.
Ki­tą­met ke­ti­na­ma gau­ti 108 mln. li­tų pa­ja­mų, pa­tir­ti 145 mln. iš­lai­dų. Sa­vi­val­dy­bei dar rei­kė­tų sko­lin­tis 15 mln., ga­li – tik 10 mln. Spręs­da­ma, ką da­ry­ti, sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na par­duo­ti kai ku­rias sko­las – ši­lu­mos, vie­šo­jo trans­por­to.
Rei­ka­lin­giems spren­di­mams dėl tau­py­mo prie­mo­nių priim­ti ga­li bū­ti ren­gia­mi neei­li­niai Ta­ry­bos po­sė­džiai.
Vi­ce­me­rės Dan­guo­lės Mar­tin­kie­nės tei­gi­mu, iš biu­dže­to gy­ve­nan­čioms įstai­goms jau se­niai rei­kė­jo pa­si­spaus­ti, ta­da spren­di­mai ne­bū­tų bu­vę to­kie skaus­min­gi. „Vi­si tu­ri­me pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, nes ji – di­džiau­sia ver­ty­bė. No­rą iš­leis­ti dau­giau, nei tu­ri­ma, ver­ti­nu kaip at­sa­ko­my­bės ne­tu­rė­ji­mą“, – sa­kė ji.
Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Vac­lo­vo Ving­ro tei­gi­mu, nea­be­jo­ti­nai kils įtampa, nes algos neišvengiamai mažės. „Nuo ginčų pinigų nepadaugės. Taupymo planas bus realizuotas konkrečiais Tarybos narių sprendimais“, - sakė jis.

Juo­do­sios tech­no­lo­gi­jos – vie­šų­jų ry­šių pro­vo­ka­ci­joms

Oksana LAURUTYTĖ

"Svarbiausia nenusižengti moralei, žinoti, kokio atsako tikiesi, kokiai auditorijai akcija skirta, koks laikas jai tinkamiausias, ir nepamiršti tęstinumo", - sako Igoris Vasiliauskas, verslo konsultantas, retorikos ir oratorinio meno specialistas, Vilniaus "Toastmasters" klubo prezidentas. Taip konsultantas pataria politikams ir verslininkams, kalbėdamas apie juodųjų ir baltųjų technologijų taikymą versle ir politikoje. I. Vasiliauskas pasaulyje stebi daug juodųjų technologijų apraiškų ir sako, kad visuomenė visada turi gebėti žvelgti giliau - pamatyti, ką slepia vienas ar kitas reiškinys ar akcija.

 I. Va­si­liaus­kas pa­sau­ly­je ste­bi daug juo­dų­jų tech­no­lo­gi­jų ap­raiš­kų ir sa­ko, kad vi­suo­me­nė vi­sa­da tu­ri ge­bė­ti žvelg­ti gi­liau – pa­ma­ty­ti, ką sle­pia vie­nas ar ki­tas reiš­ki­nys ar ak­ci­ja.

Prie­mo­nės ne vi­sa­da bū­na etiš­kos

Kal­bė­da­mi apie juo­dą­sias ir bal­tą­sias vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jas dau­ge­lis gal­vo­ja, kad jos ne­tu­ri jo­kių ri­bų ir tai­syk­lių. Jei jau tos tech­no­lo­gi­jos yra juo­dos, va­di­na­si, jos skir­tos kaž­ko­kiam juo­dam dar­bui. I. Va­si­liaus­kas sa­ko, kad taip tik­rai nė­ra. Ži­no­ma, pri­si­mi­nę 1990-uo­sius dau­ge­lis pa­sa­ky­tų, kad jei kam nors rei­kė­da­vo apie ką nors pa­ra­šy­ti, pa­kak­da­vo su­mo­kė­ti pi­ni­gus žur­na­lis­tui, re­dak­ci­jai ir straips­nis at­si­ras­da­vo. Ta­čiau ga­lio­ja ne­ra­šy­ta tai­syk­lė – me­di­jos prie­mo­nės ne­ga­li bū­ti pa­pir­ki­nė­ja­mos. Kad apie vers­lą ar po­li­ti­ką bū­tų ra­šo­ma, ga­li­ma pa­siek­ti le­ga­liais ke­liais.

„Vi­si bū­dai yra įma­no­mi, jei rei­kia at­skleis­ti ne­ge­rus opo­nen­to dar­bus. Ga­li­ma kreip­tis į spe­cia­lią­sias tar­ny­bas, ins­pek­ci­jas, kad opo­nen­tą de­mas­kuo­tų, bet ga­li­ma su­kur­ti ir vie­šą­ją ak­ci­ją, kad vi­suo­me­nei bū­tų pa­ro­dy­ta, jog opo­nen­tas yra ne­tei­sus“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Kaip tai ga­li­ma pa­da­ry­ti? Štai nu­si­pir­ko žmo­gus bro­kuo­tą pre­kę, o par­da­vė­jai at­si­sa­kė ją su­tai­sy­ti ar pa­keis­ti ki­ta. Klien­tas ga­li kreip­tis į var­to­to­jų tei­sių gy­nė­jus ar­ba ga­li at­si­sto­ti prie­šais par­duo­tu­vę su pla­ka­tu: „Čia ko­ky­biš­kos pre­kės ne­ra­si“ ar „Bro­kas ma­žiau­sia kai­na“. Su to­kiu pla­ka­tu, pri­tvir­tin­tu ant au­to­mo­bi­lio, ga­li net va­ži­nė­ti po mies­tą ir taip at­kreip­ti vi­suo­me­nės ar ži­niask­lai­dos dė­me­sį.

„Va­ka­rų pa­sau­ly­je to­kių at­ve­jų yra. Su­ke­lia­mas su­si­do­mė­ji­mas, žmo­nės nu­vyks­ta į par­duo­tu­vę pa­si­žiū­rė­ti, o pre­ky­bi­nin­kams nie­ko ki­to ne­be­lie­ka, tik sės­ti su klien­tu prie de­ry­bų sta­lo ir skir­ti lė­šų tam, kad vi­suo­me­nei bū­tų pa­skleis­ta ži­nia, jog įmo­nė­je dir­ba­ma ge­rai, ja ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti“, – pa­sa­ko­ja spe­cia­lis­tas.

To­kia vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja yra iš­ties mo­ra­li, ta­čiau bū­na ir to­kių, ku­rios tiks­lui pa­siek­ti au­ko­ja pa­tį svar­biau­sią da­ly­ką – žmo­nių sau­gu­mą ir net gy­vy­bes.

I. Va­si­liaus­kas pa­sa­ko­ja apie ža­lių­jų ju­dė­ji­mo „Green­pea­ce“ at­mai­nos – „Jū­ros ga­ny­to­jų“ – ren­gia­mas ak­ci­jas Ja­po­ni­jos pa­kran­tė­je žu­do­miems ban­gi­niams iš­sau­go­ti.

„Prie ban­gi­nių me­džio­to­jų lai­vo ak­ci­jos ren­gė­jai pri­si­švar­tuo­ja ma­žu lai­ve­liu, ta­da ke­li žmo­nės, ri­zi­kuo­da­mi gy­vy­be, į jį per­šo­ka. Ja­po­nai juos tei­sė­tai su­lai­ko, ta­čiau ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai nu­fil­muo­ja suė­mi­mo ak­ci­ją ir pra­ne­ša pa­sau­liui, kad ban­gi­nių gel­bė­to­jai bu­vo paim­ti įkai­tais. Ky­la skan­da­las, tiks­las pa­siek­tas, bet aki­vaiz­du, kad vie­na pu­sė el­gia­si ne­ko­rek­tiš­kai. Tai jau juo­die­ji vie­šie­ji ry­šiai“, – sa­ko I. Va­si­liaus­kas.

Vers­lo dva­sios pa­vog­ti neį­ma­no­ma

Vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jos ne­re­tai nau­do­ja­mos rek­la­mai apie pra­de­da­mą vers­lą efek­tin­gai pa­skleis­ti ar­ba są­ži­nin­giems ar ne­są­ži­nin­giems kon­ku­ren­tams įveik­ti. Vie­šų­jų ry­šių eks­per­tas pa­tei­kia rea­lų pa­vyz­dį. Ru­si­jo­je bu­vo ati­da­ry­tas pra­ban­gus res­to­ra­nas eli­to at­sto­vams, pa­si­tu­rin­tiems vers­li­nin­kams. Jis bu­vo įreng­tas pra­šmat­niai, ap­tar­na­vi­mas ir pa­slau­gos itin smul­kiai ap­gal­vo­tos. Klien­tai į jį plūs­te plū­do, ta­čiau ga­na grei­tai kon­ku­ren­tai nu­ko­pi­ja­vo vers­lo idė­ją ir įkū­rė ana­lo­giš­ką res­to­ra­ną pa­si­tu­rin­tiems žmo­nėms. Iš pir­mo­jo res­to­ra­no da­lis klien­tų pe­rė­jo į ant­rą­jį.

Vers­lo idė­ja bu­vo pa­vog­ta, tei­siš­kai nie­ko kon­ku­ren­tams ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti, ta­čiau nu­baus­ti ir pa­mo­ky­ti ga­li­ma vi­sa­da. Ką su­gal­vo­jo pir­mo­jo res­to­ra­no sa­vi­nin­kai? Jie už­sa­kė vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ją.

Pa­sak I. Va­si­liaus­ko, į res­to­ra­ną atė­jo pra­ban­giai pa­si­da­bi­nę jau­nuo­liai, už­si­sa­kė pa­tie­ka­lų. Ta­da nuė­jo į tua­le­tą, kur per­si­ren­gė val­ka­to­mis. Su­sė­do prie sta­lo tarp gar­bių po­nų ir dar su­sprog­di­no pūs­ly­tes su dvo­ką sklei­džian­čiu kva­pu.

Be abe­jo, pub­li­ka su­tri­ko, ap­sau­ga ban­dė be­na­mius iš­vy­ti. Ap­sau­gos dar­buo­to­jas bu­vo iš­pro­vo­kuo­tas trenk­ti be­na­miui į vei­dą. Konflik­tas slap­čia bu­vo nu­fil­muo­tas ir po pa­sau­lį žai­biš­ku grei­čiu in­ter­ne­tu ir ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­mis pa­skli­do in­for­ma­ci­ja: „Čia mu­ša­mi ki­to­kių pa­žiū­rų žmo­nės.“

Tuo ak­ci­ja ne­si­bai­gė – idė­ją pa­vo­gu­sių vers­li­nin­kų res­to­ra­ne nuo­lat bu­vo pa­sklei­džia­mas be­na­mių kva­pas, tad aki­vaiz­du, kad klien­tų ėmė ma­žė­ti. Res­to­ra­no sa­vi­nin­kams to­kiu bū­du bu­vo pra­neš­ta ži­nia – vog­ti ne­ga­li­ma.

Pa­si­tel­kiant vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jas, ga­li­ma ir iš­ma­niai pa­skleis­ti ži­nią apie pra­de­da­mą vers­lą. I. Va­si­liaus­kas pa­tei­kia pa­vyz­dį, kaip tai or­ga­ni­za­vo vie­na už­sie­nio įmo­nė. Ji įkū­rė res­to­ra­ną, ku­rio du­ris su­konst­ra­vo pa­čias pi­giau­sias, to­kias, ku­rias ga­li­ma grei­tai pa­keis­ti. At­si­ti­ko taip, kad į res­to­ra­ną įsi­rė­žė sunk­ve­ži­mis apel­si­nų. Vai­siai pa­bi­ro, sunk­ve­ži­mis įstri­go. Ats­ku­bė­jo įvai­rios tar­ny­bos – po­li­ci­ja, gel­bė­to­jai. Neat­si­li­ko ir ži­nia-

sk­lai­da. Įvy­kis bu­vo nu­fil­muo­tas, pa­ro­dy­ta ati­da­ro­mo res­to­ra­no iš­ka­ba. Tai­gi vi­suo­me­nė to­kiu bū­du su­ži­no­jo apie ati­da­ro­mą res­to­ra­ną, o smal­suo­liai pa­trau­kė ten, kur įsi­rė­žė sunk­ve­ži­mis.

 

Juo­do­sios vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jos ne­re­tai žmo­nes pa­ver­čia be­sme­ge­niais.

Gun­ter MUL­LER nuo­tr.
 

 Veiks­min­gos – tęs­ti­nės ak­ci­jos

I. Va­si­liaus­kas sa­ko, kad vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­jos nau­do­ja­mos ir Lie­tu­vo­je. Be abe­jo, kon­ku­ruo­ja du di­džiau­si ša­lies dien­raš­čiai ir dvi te­le­vi­zi­jos. Jei vie­ni sklei­džia in­for­ma­ci­ją, pa­vyz­džiui, pa­lai­kan­čią D. Ke­dį, tai ki­ti – pa­sta­rą­jį smer­kian­čią. „Tai pa­tys tik­rie­ji juo­die­ji ry­šiai. Sup­ran­ta­ma vers­lo po­zi­ci­ja, bet gau­da­mi skir­tin­gą in­for­ma­ci­ją žmo­nės iš­ba­lan­suo­ja­mi – kur yra tie­sa? Ki­ta ver­tus, ge­ra tu­rė­ti nuo­mo­nės ne­tu­rin­čią vi­suo­me­nę. Ne­ga­li­ma iš žmo­nių da­ry­ti be­sme­ge­nių. Tai po­li­ti­niai ir ko­mer­ci­niai da­ly­kai, ne­lei­džian­tys vi­suo­me­nei tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nės“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Vie­šų­jų ry­šių kon­sul­tan­tas pri­si­me­na vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ją, kai sko­li­nin­kui iš pa­skos vaikš­čio­jo zui­kis. Ak­ci­ja bu­vo la­bai veiks­min­ga, ta­čiau A. Va­si­liaus­kas sa­ko, kad ji bū­tų bu­vu­si veiks­min­ges­nė, jei bū­tų tę­sia­ma. Ak­ci­jos ren­gė­jai ga­lė­jo nu­ma­ty­ti, ko­kio­se vie­šo­se vie­to­se lan­ko­si sko­li­nin­kas, ir or­ga­ni­zuo­ti, pa­vyz­džiui, kad į ma­dų šou ar Vie­nos ba­lių atei­tų bū­rys žvė­rių. Kol juos ap­sau­ga su­gau­dy­tų, praei­tų lai­ko, o ak­ci­jos ren­gė­jai pa­ro­dy­tų, kad „čia yra tas, ku­ris va­gia“.

„Ma­nau, kad per ar­ti­miau­sius rin­ki­mus vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tai la­biau ak­cen­tuos už­sa­ko­vams komp­lek­si­nį po­žiū­rį. Ta­da in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks“, – sa­ko I. Va­si­liaus­kas.

Prie juo­dų­jų ry­šių ga­li­ma pri­skir­ti įvai­rias pro­vo­ka­ci­jas, pa­vyz­džiui, pro­vo­kuo­ti kler­ką paim­ti ky­šį. Ga­li­ma teig­ti, kad tai yra ne­mo­ra­lu, ta­čiau žmo­gus vi­sa­da tu­ri pa­si­rin­ki­mo tei­sę. Net pro­vo­kuo­ja­mas są­ži­nin­gas žmo­gus ky­šio ne­paims. Jei paims, va­di­na­si, yra ne­są­ži­nin­gas ir ge­rai, kad bu­vo pa­tik­rin­ta, ar jis yra mo­ra­lus.

„Jei yra bent ma­žiau­sia ga­li­my­bė opo­nen­tui pa­duo­ti ta­ve į teis­mą, ne­prik­lau­so­mai, koks bus re­zul­ta­tas, vie­šų­jų ry­šių ak­ci­jos ge­riau ne­reng­ti“, – tei­gia pa­šne­ko­vas.

Prieš Ka­lė­das po­li­ti­kai ir vers­li­nin­kai ima reng­ti lab­da­ros ak­ci­jas, žais­ti žmo­nių jaus­mais, ra­šy­da­mi ar kal­bė­da­mi apie ser­gan­čius ar nu­skriaus­tus vai­kus. „Vien­kar­ti­nės ak­ci­jos vi­suo­me­nės po­žiū­rio ne­pa­keis. Jei no­ri pa­dė­ti, tu­ri pa­dė­ti vi­są lai­ką“, – sa­ko jis.

I. Va­si­liaus­kas sa­ko įžvel­gęs juo­dą­sias tech­no­lo­gi­jas ir ša­lies au­to­mo­bi­lių vers­le. Anot jo, ke­li pa­si­tu­rin­tys vers­li­nin­kai dėl pres­ti­žo ir gar­bės įsi­gi­jo nau­ju­tė­lai­čių  pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių, ta­čiau vie­nas lais­va­lai­kio cent­ras įsi­gi­jo to­kių pat au­to­mo­bi­lių ir ant jų už­kli­ja­vo už­ra­šus „Tak­si“.

„Tai tik­rų tik­riau­sia juo­do­ji vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja. Ja pa­ro­dy­ta, kad to­kiu au­to­mo­bi­liu ga­li va­žiuo­ti bet kas. Ką  ta­da da­ro vers­li­nin­kai? Jie ne­be­per­ka to­kių au­to­mo­bi­lių ir, ma­no ži­nio­mis, tos mar­kės au­to­mo­bi­lių pre­ky­ba su­sto­ja. „Kie­tas“ vers­li­nin­kas ne­no­ri va­ži­nė­ti „Tak­si“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.

Ruoš­tis rin­ki­mams – iš anks­to

Ar Lie­tu­vo­je pa­kan­ka­mai stip­rių vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tų, ku­rie ge­ba su­reng­ti to­kias ak­ci­jas, pa­si­nau­do­da­mi juo­do­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, kad pa­dė­tų po­li­ti­kams tap­ti ži­no­mais ir lai­mė­ti rin­ki­muo­se? I. Va­si­liaus­kas sa­ko, kad po­li­ti­ko Ar­tū­ro Zuo­ko ak­ci­jos – per­va­žia­vi­mas tan­ku per au­to­mo­bi­lį ar va­ži­nė­ji­mas rie­džiais – itin efek­tin­gai su­kur­ti vie­šie­ji ry­šiai. „Tai nu­skam­bė­jo itin pla­čiai, svar­biau­sia – ak­ci­jos nė­ra vien­kar­ti­nės. A. Zuo­kas su­pran­ta, ką da­ro, jis su­pran­ta, kad ban­ga ge­na ban­gą“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

A. Va­si­liaus­ko tei­gi­mu, pra­dė­ti da­ly­vau­ti rin­ki­mi­nė­je ko­vo­je rei­kia prieš pu­sant­rų me­tų. Atė­jus rin­ki­mams ne­be lai­kas pri­sta­ty­ti sa­ve. Žmo­nės tu­ri ži­no­ti, kas tu, ką da­rai ir koks ta­vo „po­rtfe­lis“. „Tu­ri bū­ti ryš­kus, ne­svar­bu, ką pa­da­ry­si. Nu­bė­gau ma­ra­to­ną, pa­dė­jau mo­čiu­tei nu­kas­ti bul­ves, iš­kė­liau vė­lia­vą įko­pęs į kal­ną. „Port­fe­lis“ tu­ri bū­ti toks, ko­kiai gru­pei rin­kė­jų jis yra skir­tas. Po­li­ti­kas tu­ri ži­no­ti, ką da­ro da­bar ir ką pa­da­rys vė­liau“, – sa­ko jis.

Po­li­ti­kai daž­nai te­no­ri su­reng­ti smo­gia­mą­ją ak­ci­ją, o apie tęs­ti­nu­mą ne­gal­vo­ja. „Jie vi­si bė­ga į kū­di­kių na­mus, mo­kyk­las ir ža­da pa­tai­sy­ti ke­lius. O kur jie bu­vo anks­čiau? Rei­kia ap­gal­vo­ti vi­sus žings­nius. Kai nu­bė­ga de­šimt po­li­ti­kų į kū­di­kių na­mus, bend­ro­je in­for­ma­ci­jo­je toks poel­gis pa­skęs­ta“, – sa­ko jis.

 

 

 

Duo­da – imk, mu­ša – bėk

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Taip tei­gia liau­dies pa­tar­lė, ta­čiau jei vai­kai bū­tų klau­sę tė­vų ak­lai, da­bar vis dar bū­tu­me laks­tę su kuo­ko­mis. Ne­mąs­tan­tys sa­vo gal­va ir vis dar iman­tys, jei tik duo­da, šiau­lie­čiai ne­re­tai nu­skriau­džia ar­ti­mą sa­vo. Kal­ba­ma apie mais­to pa­ke­tus, da­li­ja­mus pa­tiems skur­džiau­siems. Tik ar jie vi­sa­da ati­ten­ka tiems, ku­riems la­biau­siai rei­kia? Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ pa­skam­bi­nu­si šiau­lie­tė pa­sa­ko­jo ma­čiu­si, kaip do­va­nų gau­to­mis kruo­po­mis žmo­nės še­ria šu­nis...

Per die­ną – 500 lan­ky­to­jų

Mais­to pa­ke­tai da­li­ja­mi maž­daug kas ant­rą mė­ne­sį. Jį ga­li gau­ti kiek­vie­nas šei­mos na­rys, jei­gu pa­ja­mos vie­nam as­me­niui ne­vir­ši­ja 525 Lt.

So­cia­li­nes pa­slau­gas tei­kian­tys spe­cia­lis­tai vis skel­bia, kad maž­daug treč­da­liui gy­ven­to­jų, gau­nan­čių mais­to pa­ke­tus, jie ne­prik­lau­sy­tų, nes kar­tais aiš­kiai ma­ty­ti, kad mais­to pa­ke­tus no­rin­tis gau­ti as­muo vi­sai ne­skurs­ta. Nors jis ofi­cia­liai ne­tu­ri dar­bo, ta­čiau pui­kiai iš­gy­ve­na iš ne­le­ga­laus dar­bo ar lė­šų, ku­rias gau­na iš už­sie­ny­je dir­ban­čio su­tuok­ti­nio.

Ky­la klau­si­mas, ar vals­ty­bė­je nie­kam ne­rū­pi su­tvar­ky­ti so­cia­li­nės pa­ra­mos sis­te­mos? Nes juk žmo­gui, ku­riam pri­klau­so mais­to pa­ke­tai, pri­klau­so ir kom­pen­sa­ci­ja už šil­dy­mą, karš­tą van­de­nį, so­cia­li­nės pa­šal­pos.

Per­nai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je per sa­vai­tę ap­si­lan­ky­da­vo apie 400-800 žmo­nių. Šie­met per die­ną ap­si­lan­ko 500. Dau­ge­lis jų krei­pia­si dėl pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos, ES mais­to iš in­ter­ven­ci­nių at­sar­gų tie­ki­mo bei ki­tais klau­si­mais.

Tei­sę į so­cia­li­nę pa­šal­pą tu­ri šei­ma ar­ba vie­nas gy­ve­nan­tis as­muo, kai krei­pi­mo­si me­tu šei­mos na­riai ar as­muo nuo­lat gy­ve­na Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je; nuo­sa­vy­bės tei­se tu­ri­mo tur­to ver­tė ne­vir­ši­ja tur­to ver­tės nor­ma­ty­vo; pa­ja­mos yra ma­žes­nės už vals­ty­bės re­mia­mas pa­ja­mas, t. y. 350 Lt šei­mai ar vie­nam gy­ve­nan­čiam as­me­niui; kiek­vie­nas vy­res­nis nei 18 me­tų šei­mos na­rys, vie­nas gy­ve­nan­tis as­muo ar­ba vai­kas nuo 16 iki 18 me­tų ati­tin­ka bent vie­ną iš iš­var­dy­tų są­ly­gų. So­cia­li­nės pa­šal­pos dy­dis – 315 Lt.

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Ri­ta Blauz­da­vi­čie­nė sa­ko ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, ar žmo­gui rea­liai pri­klau­so mais­to pa­ke­tas. Žmo­gus pri­sta­to pa­žy­mą apie pa­ja­mas, tiek pa­kan­ka pa­ra­mai gau­ti.

„Taip, pa­si­girs­ta kal­bų, kad į so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius at­vyks­ta žmo­nės mer­se­de­sais. Ži­no­ma, kad at­vyks­ta lai­do­ji­mo pa­šal­pų ar tvar­ky­tis glo­bos se­niems tė­vams. Va­rian­tų yra vi­so­kių, to­kia pa­ra­ma pri­klau­so ir va­ži­nė­jan­tiems mer­se­de­sais“, – sa­ko R. Blauz­da­vi­čie­nė.

Ne­są­ži­nin­gų vi­sa­da pa­si­tai­ko

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja sa­ko ma­nan­ti, kad pa­si­tai­ko gal tik vie­nas ki­tas žmo­gus, ku­ris gau­na mais­to pa­ke­tus, nors rea­liai jo pa­ja­mos yra di­des­nės. „Žmo­gui bū­tų per su­dė­tin­ga su­kčiau­ti ir spe­cia­liai dėl mais­to pa­ke­tų ei­ti į dar­bo bir­žą, rink­ti vi­sas rei­ka­lin­gas pa­žy­mas, tvar­ky­ti do­ku­men­tus. Tiek steng­tis dėl su­pe­li­ju­sių kruo­pų, juk ir taip bū­na...“ – sa­kė

R. Blauz­da­vi­čie­nė.

„Esu spau­do­je skai­čiu­si, kad yra įmo­nių, kur ge­ra va­dy­ba va­di­na­ma tai, kad dar­buo­to­jams mo­ka­ma to­kio dy­džio al­ga, kad žmo­gus dar ga­lė­tų gau­ti ir vi­sas so­cia­li­nes pa­šal­pas, mais­to pa­ke­tus“, – tei­gia R. Blauz­da­vi­čie­nė ir sa­ko, kad so­cia­li­niams dar­buo­to­jams ne­prik­lau­so vaikš­čio­ti ir tik­rin­ti, ar žmo­gus gy­ve­na taip skur­džiai, kad jam rei­kė­tų so­cia­li­nės pa­ra­mos. Ki­ta ver­tus, ką ga­li pa­ma­ty­ti nu­vy­kęs? Juk žmo­nės ga­li gy­ven­ti la­bai tvar­kin­gai, nors ir skurs­ta.

Anot R. Blauz­da­vi­čie­nės, tvar­ka so­cia­li­nės pa­ra­mos sfe­ro­je įsi­ga­lios tuo­met, kai vi­si tu­rės dek­la­ruo­ti sa­vo pa­ja­mas. Juk da­bar pa­ten­ti­nin­kai nu­ro­do to­kias pa­ja­mas, ko­kias no­ri. Bū­na, net pa­klau­sia, ko­kio dy­džio pa­ja­mas rei­kia nu­ro­dy­ti, kad pri­klau­sy­tų vie­na ar ki­ta pa­šal­pa...

Vis dėl­to, R. Blauz­da­vi­čie­nės tei­gi­mu, pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čius šiuo me­tu sta­bi­li­za­vę­sis. Pa­di­dė­ji­mo lau­kia­ma po Nau­jų­jų me­tų, kai žmo­gui ne­be­rei­kės bū­ti re­gist­ruo­tam dar­bo bir­žo­je pu­sę me­tų, kad gau­tų pa­šal­pą.

 

 

  Šiau­liuo­se gy­ve­na apie 111 tūkst. žmo­nių, va­di­na­si, skurs­ta ir mais­to pri­trūks­ta kas de­vin­tas šiau­lie­tis.

Skurs­ta kas de­vin­tas

Kai as­muo su pa­žy­mo­mis apie pa­ja­mas krei­pia­si į so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių, dar­buo­to­jai už­pil­do rei­kia­mas for­mas ir ta­da su­de­ri­na, ko­kio­je par­duo­tu­vių tink­lo „Ku­bas“ par­duo­tu­vė­je jam pa­to­giau­sia at­siim­ti mais­to pa­ke­tą. Par­duo­tu­vių ve­dė­jams bū­na pa­teik­ti žmo­nių są­ra­šai, o mais­to pa­ke­tų rei­ka­lus ad­mi­nist­ruo­ja Lie­tu­vos Rau­do­na­sis Kry­žius.

Per pir­mą 2010 m. mais­to ve­ži­mą ko­vo mė­ne­sį ne­pa­si­tu­rin­čių Lie­tu­vos žmo­nių, no­rin­čių gau­ti mais­to pro­duk­tų, bu­vo 96 tūkst., ge­gu­žės mė­ne­sį – 106 tūkst.

Lie­tu­vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­jos Šiau­lių sky­rius mais­to da­li­ji­mo la­biau­siai ne­pa­si­tu­rin­tiems as­me­nims pro­gra­mą vyk­do šeš­tus me­tus. Šiais me­tais mais­to pro­duk­tai bu­vo pra­dė­ti da­ly­ti ba­lan­džio mė­ne­sį.

Aki­vaiz­du, kad skurs­tan­čių­jų Šiau­liuo­se smar­kai dau­gė­ja. Ba­lan­dį mais­to pa­ke­tus ga­vo 10 600 as­me­nų, ge­gu­žę – 400 dau­giau, t. y. 11 tūkst. Lapk­ri­tį mais­to pa­ke­tai iš­da­ly­ti 12 200 as­me­nų, o gruo­džio mė­ne­sį nu­ma­ty­tas pa­pil­do­mas da­li­ji­mas. Mais­to pa­ke­tus gaus net 12 400 skurs­tan­čių šiau­lie­čių.

Mais­to pro­duk­tų pa­ke­te lapk­ri­čio mė­ne­sį bu­vo kvie­ti­nių mil­tų, ma­nų kruo­pų, du pa­ke­liai ma­ka­ro­nų, mil­ti­nis mi­ši­nys py­ra­gui, sau­sų pus­ry­čių, per­li­nių kruo­pų, du pa­ke­liai ry­žių, sal­din­to su­tirš­tin­to pie­no skar­di­nė, dribs­nių su džio­vin­tais vai­siais, tri­jų grū­dų dribs­nių.

Rau­do­no­jo Kry­žiaus Šiau­lių sky­riaus pro­jek­to koor­di­na­to­rė Ilo­na Sun­gai­lie­nė in­for­ma­vo, kad pro­duk­tus ne­pa­si­tu­rin­tys ga­li at­siim­ti iki gruo­džio 18 d. Gruo­džio mė­ne­sį gau­ti mais­to pro­duk­tai bus da­li­ja­mi iki sau­sio 18 d. Pa­ke­tuo­se nu­ma­ty­ti aš­tuo­ni mais­to pro­duk­tai.

Šiau­liuo­se gy­ve­na apie 111 tūkst. žmo­nių, va­di­na­si, skurs­ta ir mais­to pri­trūks­ta kas de­vin­tas šiau­lie­tis.


Ka­mi­nė­lis rūks­ta...

Po­vi­las LUN­GĖ

At­ša­lus su­sku­bo­me šil­dy­tis kaip tik išma­no­me – mies­te pra­dė­tas cent­ri­nis šil­dy­mas, iš nuo­sa­vų na­mų ka­mi­nų ėmė virs­ti dū­mai. Nuo­sa­vų gy­ve­na­mų­jų na­mų ra­jo­nuo­se, nu­ri­mus vė­jui ir esant di­des­nei drėg­mei, ėmė tvy­ro­ti smo­gas. Ne pa­slap­tis, kad tau­py­da­mi gy­ven­to­jai kū­re­na vis­ką, kas pa­puo­la – se­nus bal­dus, imp­reg­nuo­tas me­die­nos at­lie­kas, plas­ti­ką, pa­dan­gas ar ne­tgi se­ną au­to­mo­bi­lių aly­vą.

 

 Oro už­terš­tu­mas ypač pa­di­dė­ja esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai ir ra­miam orui. Ta­da ter­ša­lai neiš­sisk­lai­do, kau­pia­si že­mai – kie­tų­jų da­le­lių, ang­lies mo­nok­si­do, azo­to ok­si­dų kon­cent­ra­ci­ja šal­tuo­ju me­tų lai­ku pa­di­dė­ja nuo 2 iki 4 kar­tų.

Andriaus TVERIJONO nuotr.

Su­de­ga ne vi­siš­kai

Ka­dan­gi in­di­vi­dua­lių na­mų ka­mi­nai nė­ra aukš­ti, o de­gi­mo tem­pe­ra­tū­ra bui­ty­je nau­do­ja­muo­se šil­dy­mo ka­ti­luo­se nė­ra di­de­lė, mi­nė­tos at­lie­kos juo­se ne vi­siš­kai su­de­ga – kar­tu su dū­mais yra iš­me­ta­mos į ap­lin­ką ir pa­sklin­da ne­to­lie­se. Taip už­ter­šia­mos pa­čių sa­vi­nin­kų ir kai­my­nų te­ri­to­ri­jos, dar­žai, o per juos – ir au­gi­na­mi vai­siai bei dar­žo­vės.

Oro už­terš­tu­mas ypač pa­di­dė­ja esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai ir ra­miam orui. Ta­da ter­ša­lai neiš­sisk­lai­do, kau­pia­si že­mai – kie­tų­jų da­le­lių, ang­lies mo­nok­si­do, azo­to ok­si­dų kon­cent­ra­ci­ja šal­tuo­ju me­tų lai­ku pa­di­dė­ja nuo 2 iki 4 kar­tų.

Ma­žiau­siai šil­dy­mo se­zo­nas tu­ri įta­kos pie­ti­nio mies­to ra­jo­no, ku­ria­me eksp­loa­tuo­ja­ma cent­ri­nio šil­dy­mo sis­te­ma, ap­lin­kos oro už­terš­tu­mui. In­di­vi­dua­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų mik­ro­ra­jo­nuo­se – Me­de­ly­ne, Pa­ba­liuo­se, Šim­šė­je ir kt. – pa­tal­pos šil­do­mos in­di­vi­dua­lio­mis kros­ni­mis, daž­nai nau­do­ja­mas ir ne­ko­ky­biš­kas ku­ras ar­ba ne­tgi įvai­rios at­lie­kos, to­dėl kenks­min­gų me­džia­gų kon­cent­ra­ci­ja ore bū­na di­des­nė.

Kū­ren­da­mi šiukš­les nuo­di­ja­mės

Už­terš­ta­me ore yra la­bai pa­vo­jin­gų jun­gi­nių: ang­lies mo­nok­si­do, azo­to diok­si­do, sie­ros diok­si­do, smul­kių­jų kie­tų­jų da­le­lių, ozo­no, ben­ze­no, švi­no, ku­rie su­ke­lia kvė­pa­vi­mo ta­kų, plau­čių, vė­ži­nes li­gas. Šios me­džia­gos ypač pa­vo­jin­gos vai­kams, pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms bei ser­gan­tiems bron­chi­ne ast­ma, šir­dies ir krau­ja­gys­lių, kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis.

Kie­to­sios da­le­lės de­gi­mo me­tu iš­me­ta­mos tie­siai į orą ar­ba su­si­da­ro at­mos­fe­ro­je kaip ant­ri­nės da­le­lės, vyks­tant che­mi­nėms reak­ci­joms. Smul­kio­sios da­le­lės pa­ten­ka gi­liai į plau­čius, kur ga­li su­kel­ti už­de­gi­mą. Į plau­čius jos ga­li per­neš­ti kan­ce­ro­ge­ni­nius jun­gi­nius. Kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­jos ore pa­di­dė­ji­mas sie­ja­mas su kvė­pa­vi­mo ta­kų ir šir­dies veik­los su­tri­ki­mų bei ast­mos simp­to­mų pa­gau­sė­ji­mu.

Yra įro­dy­ta, kad ke­lios de­šim­tys šei­mų, de­gi­nan­čių įvai­rias at­lie­kas na­muo­se, orą diok­si­nais už­ter­šia la­biau nei de­šim­tis tūks­tan­čių gy­ven­to­jų ap­tar­nau­jan­ti spe­cia­liai įreng­ta šiukš­lių de­gi­ni­mo kros­nis, ku­rio­je pa­lai­ko­ma net 1000-1500ºC tem­pe­ra­tū­ra. Iš ap­lin­kos nuo­din­gos me­džia­gos su mais­tu, per orą ar van­de­nį pa­ten­ka į žmo­gaus or­ga­niz­mą.

Tik­ri­na ga­vę skun­dą

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­lin­kos oro ap­sau­gos įsta­ty­mas drau­džia pra­mo­ni­niuo­se ka­ti­luo­se ir bui­ti­nė­se kros­ny­se nau­do­ti ki­tą ku­rą, ne­gu įra­šy­ta įren­gi­nio pa­se (bui­ti­nė­se kros­ny­se tu­ri bū­ti nau­do­ja­ma na­tū­ra­li me­die­na, ku­ro bri­ke­tai ar ki­toks na­tū­ra­lus ku­ras). Pa­gal LR ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są už šių rei­ka­la­vi­mų ne­pai­sy­mą nu­ma­ty­tos bau­dos iki 400 li­tų.

Bui­ti­nė­se kros­ny­se drau­džia­ma de­gin­ti plas­ti­ki­nius mai­še­lius ir ki­tą ta­rą, už­terš­tas pa­kuo­tes, rū­bus, ba­tus, už­terš­tą me­die­ną ir ma­ku­la­tū­rą, ne­be­rei­ka­lin­gus ta­pe­tus, ki­li­mus, bal­dus, gu­mi­nes ir ki­tas at­lie­kas.

Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Šiau­lių sky­rius tei­gia ne­tu­rin­tis įran­gos ter­ša­lams iš ka­mi­nų virs­tan­čiuo­se dū­muo­se nu­sta­ty­ti. „Kad žmo­gus kū­re­na tai, ko jam ne­de­rė­tų kū­ren­ti, ga­li­ma nu­sta­ty­ti tik pa­gal dū­mų spal­vą, kva­pą, tirš­tu­mą, tie­sa, tirš­ti dū­mai ga­li virs­ti ir kū­re­nant šla­pias mal­kas, ne­bū­ti­nai ką nors ne­leis­ti­no, – tei­gė Šiau­lių agen­tū­ros at­sto­vas. – Kad gy­ven­to­jas kū­re­na ne­leis­ti­nas me­džia­gas, ga­li­me nu­sta­ty­ti tik užė­ję pas jį į na­mus ir pa­tik­ri­nę kros­nį.“

Anot Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­jos Jū­ra­tės Ka­ra­le­vi­čie­nės, Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Šiau­lių sky­rius su­da­ro spe­cia­lią ko­mi­si­ją, ku­ri, ga­vu­si skun­dą, at­vyks­ta su po­li­ci­nin­ku pa­tik­rin­ti fak­to. „Ran­da įvai­rių san­dė­liuo­ja­mų kū­ren­ti ke­ti­na­mų me­džia­gų, pvz., po­ro­lo­no, – tei­gia ve­dė­ja. – Yra spe­cia­li įran­ga, ku­ri ga­li ir bū­nant lau­ke nu­sta­ty­ti, tar­kim, kie­tų­jų da­le­lių kie­kį ore, bet Lie­tu­vos la­bo­ra­to­ri­jos nu­sta­to tik ži­no­mas me­džia­gas, ku­rios yra iden­ti­fi­kuo­tos. Ki­tų me­džia­gų jos nu­sta­ty­ti nė­ra pa­jė­gios.“

Kaip neap­si­nuo­dy­ti?

Pa­di­dė­jus ap­lin­kos oro už­terš­tu­mui, gy­ven­to­jams pa­tar­ti­na bū­ti už­da­ro­se pa­tal­po­se, jas vė­din­ti or­lai­des už­den­gus drėg­nu au­di­niu, at­si­sa­ky­ti fi­zi­nio ak­ty­vu­mo lau­ke, sau­go­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus, pri­den­gus juos mar­lės ir va­tos kau­ke. Žmo­nėms, ser­gan­tiems lė­ti­nė­mis kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis, mo­ti­noms su kū­di­kiais pa­tar­ti­na to­mis die­no­mis pa­gal ga­li­my­bę iš­vyk­ti iš mies­to.

Kros­ni­mis na­muo­se be­si­šil­dan­tiems gy­ven­to­jams pa­tar­ti­na na­mams šil­dy­ti ir mais­tui ga­min­ti nau­dok tik šva­rų ku­rą: ak­mens ang­lį, neap­do­ro­tą me­die­ną, du­jas, elekt­ros ener­gi­ją.

Bi­jai tam­sos – ne­siar­tink prie bė­gių

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ČIUS

Sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ pa­vie­ši­nus in­ci­den­tą Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, kai iš trau­ki­nio iš­li­pant neį­ga­liam vy­riš­kiui du­rys ne­ti­kė­tai už­si­vė­rė, o įvy­kį ste­bė­jo trau­ki­ny­je li­kę mo­ki­niai, gy­ven­to­jų kant­ry­bė trū­ko ir Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties pro­ble­mos pa­si­py­lė lyg iš gau­sy­bės ra­go.


Dėl bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ tau­py­mo po­li­ti­kos ke­lei­viai ne vi­sa­da jau­čia­si sau­gūs.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Ši­lė­nų kai­mas, esan­tis 7 km į piet­ry­čius nuo Šiau­lių, ži­no­mas kaip gy­ven­vie­tė, is­to­riš­kai su­si­ju­si su ge­le­žin­ke­lio pra­mo­ne, ta­čiau šių die­nų rea­ly­bė ta, kad ša­lia bė­gių gy­ve­nan­tys ši­lė­niš­kiai ne­be­ga­li jaus­tis sau­gūs, o tė­vai, iš­lei­dę vai­kus tam­siu pa­ros me­tu va­žiuo­ti trau­ki­niu ar ži­nan­tys, kad jų at­ža­los tu­rės kirs­ti ge­le­žin­ke­lio bė­gius, nie­ka­da ne­si­jau­čia ra­mūs dėl sa­vo vai­kų. Kas dėl vi­so to kal­tas – dar­buo­to­jų neat­sa­kin­gu­mas ar pro­tu ne­su­vo­kia­ma AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ tau­py­mo po­li­ti­ka?

Įdo­mi mankš­ta

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ jau ra­šė apie tai, kad Ši­lė­nų kai­mo bend­ruo­me­nė­je ga­na se­nas tra­di­ci­jas tu­ri azar­tiš­kas „žai­di­mas“ – at­spėk, ar per­šo­kęs ši­lum­ve­žį, pa­sto­ju­sį ke­lią į tuoj iš­vyk­sian­tį ke­lei­vi­nį trau­ki­nį, iš­vy­si at­le­kian­čią ki­tą sun­kias­vo­rę trans­por­to prie­mo­nę? Tie­sa, kad „žai­di­mas“ bū­tų įdo­mes­nis, ke­liau­jan­tys trau­ki­niais Ši­lė­nų kai­mo gy­ven­to­jai ga­na daž­nai tre­ni­ruo­ja­si ban­dy­da­mi jiems ant ta­ko su­sto­ju­sį ši­lum­ve­žį api­bėg­ti ar­ba tie­siog len­da po juo vil­da­mie­si, kad va­go­nai tuo me­tu ne­pra­dės ju­dė­ti.

Iš trau­ki­nio – į ak­li­ną tam­są

Pa­sak AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Da­li­jaus Žeb­raus­ko, mi­nė­to in­ci­den­to me­tu, kai va­go­no du­rys su­spau­dė ke­lei­viui gal­vą, jo­kios trau­ki­nio dar­buo­to­jų klai­dos ar ko­kių nors ki­tų prie­žas­čių ne­bu­vo, kal­tas – pa­ts ke­lei­vis. „Rem­da­mie­si dar­buo­to­jų paaiš­ki­ni­mais in­for­muo­ja­me, kad trau­ki­niui su­sto­jus sto­te­lė­je mi­ni­mas neį­ga­lus ke­lei­vis del­sė iš­lip­ti ir tik prieš pa­ju­dant bei už­si­da­rant du­rims su­sku­bo pa­lik­ti trau­ki­nį. Dėl tos prie­žas­ties jis ne­spė­jo sau­giai iš­lip­ti ir bu­vo pri­spaus­tas“, – tei­gia­ma D. Žeb­raus­ko pra­ne­ši­me.

Tie­sa, nu­ken­tė­ju­sio ke­lei­vio ver­si­ja  – šiek tiek ki­to­kia. Jis kal­ti­na ir ma­ši­nis­tą, ku­ris sku­bė­da­mas neap­dai­riai pa­siel­gė, ir itin pra­stą sto­ties ap­švie­ti­mą. „Si­tua­ci­ja Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je la­bai pra­sta dėl men­ko pe­ro­no ap­švie­ti­mo. Pe­ro­nas la­bai daž­nai sken­di vi­siš­ko­je tam­so­je. Ma­nau, kad tai ir bu­vo pa­grin­di­nis fak­to­rius, ko­dėl bu­vau su­spaus­tas du­rų, o trau­ki­nio ma­ši­nis­tas ne­pas­te­bė­jo, kad ke­lei­viai dar ne­bai­gė iš­lip­ti“, – pa­sa­ko­jo nu­ken­tė­ju­sy­sis. Pa­sak vy­riš­kio, net ir tais at­ve­jais, kai iš­li­pus iš va­go­no švie­sa de­ga, vos pa­ju­dė­jus nuo trau­ki­nio ji už­gęs­ta.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­tuo­se nu­ro­dy­muo­se, iš­dės­ty­tuo­se Tech­ni­nių ge­le­žin­ke­lio nau­do­ji­mų nuo­sta­tuo­se, aiš­kiai nu­ro­dy­ta, kad įren­gi­niai ke­lei­viams ap­tar­nau­ti, ke­ly­nai, at­vy­ki­mo, iš­vy­ki­mo, ma­nev­ri­niai, kro­vi­mo ke­liai ir ke­liai, ku­riuo­se at­lie­ka­ma tech­ni­nė ried­me­nų prie­žiū­ra, pa­ran­ga ir re­mon­tas, pre­kių ba­rų, kon­tei­ne­rių aikš­te­lių, skirs­to­mų­jų plat­for­mų ir svars­tyk­lių, ieš­mų te­ri­to­ri­jos, vie­tos, ku­rio­se sto­čių bu­dė­to­jai su­tin­ka trau­ki­nius, san­dė­liai, ki­ti ke­liai ir punk­tai tu­ri bū­ti tin­ka­mai ap­švies­ti. Apš­vie­ti­mą, kai ke­lei­viai iš trau­ki­nio li­pa į ak­li­ną tam­są, var­gu ar bū­tu ga­li­ma pa­va­din­ti tin­ka­mu.

Pa­kal­bi­nus ša­lia Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties de­vy­ne­rius me­tus gy­ve­nan­čią Jū­ra­tę Bal­čie­nę, abe­jo­nių dėl pra­sto sto­ties ap­švie­ti­mo ne­li­ko. „Apš­vie­ti­mas tik­rai pra­stas. Nak­tį čia be­veik vi­suo­met tam­su, o švie­sa už­de­ga­ma tik tuo­met, kai at­vyks­ta ke­lei­vi­nis trau­ki­nys. Tie­sa, esu ne kar­tą pa­ste­bė­ju­si, kad net ir tuo­met, kai at­vyks­ta ke­lei­vi­nis trau­ki­nys, sto­ty­je bū­na tam­su“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Įdo­mu, ko­dėl šio­je ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je vi­siš­kai ne­pai­so­ma žmo­nių sau­gu­mo? Jei sto­ties vir­ši­nin­kės Li­li­jos Su­ro­vec pa­klau­sus, ko­dėl jos pri­žiū­ri­mo­je te­ri­to­ri­jo­je trau­ki­niai, su­sto­da­mi kur no­ri, su­ke­lia žmo­nių gy­vy­bei pa­vo­jin­gas si­tua­ci­jas, ši tik skės­čio­jo ran­ko­mis tei­sin­da­ma­si, kad nė­ra kur pa­dė­ti at­vyks­tan­čių trau­ki­nių, tai su švie­sa si­tua­ci­ja šiek tiek ki­to­kia. Pa­sak vir­ši­nin­kės, švie­sa Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je įjun­gia­ma tik 6 val. ry­to, ka­dan­gi 6 val. 10 min. at­vyks­ta pir­ma­sis ke­lei­vi­nis trau­ki­nys iš Rad­vi­liš­kio. Vi­sa tai da­ro­ma tau­pu­mo su­me­ti­mais.  „Taip tau­po­me elekt­rą ir taip da­ro­ma ne tik Ši­lė­nuo­se – vi­so­je AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ sis­te­mo­je ga­lio­ja pa­na­ši tau­py­mo po­li­ti­ka“, – aiš­ki­no L. Su­ro­vec.

Tai­gi aki­vaiz­du, kad tai­kant to­kią tau­py­mo po­li­ti­ką pa­žei­džia­mi įsta­ty­mai, nes Tech­ni­nių ge­le­žin­ke­lio nau­do­ji­mų nuo­sta­tuo­se tei­gia­ma, kad ap­švie­ti­mas tu­ri ati­tik­ti Vals­ty­bi­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro nu­sta­ty­tas nor­mas, ga­ran­tuo­ti ne­nut­rūks­ta­mą sau­gų trau­ki­nių eis­mą ir ma­nev­ra­vi­mą, ke­lei­vių sau­gu­mą įli­pant ir iš­li­pant iš va­go­nų ir sau­gų ap­tar­nau­jan­čio­jo per­so­na­lo dar­bą bei kro­vi­nių ap­sau­gą. Ne­di­de­lė­se sto­ty­se tu­ri bū­ti sek­ci­niai lau­ko ap­švie­ti­mo jun­gik­liai ap­švie­ti­mui iš­jung­ti, kai kro­vi­mo ir ki­tuo­se sto­ties ke­liuo­se ne­ma­nev­ruo­ja­ma ir neat­lie­ka­mi kro­vi­mo dar­bai.

Keis­ta, kad vi­sų šių nuo­sta­tų ne­ži­no tie­sio­giai už ke­lei­vių sau­gu­mą at­sa­kin­gi as­me­nys. O gal ir ži­no, bet nie­ko ne­da­ro, nes juk šiais lai­kais la­bai po­pu­lia­ri tau­py­mo po­li­ti­ka...

Va­žiuo­jan­čio trau­ki­nio tu­ri sau­go­tis pa­ts

Ki­ta pro­ble­ma, paaiš­kė­ju­si pra­dė­jus do­mė­tis Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ti­mi, – gy­ven­to­jai re­tai įspė­ja­mi apie į sto­tį at­vyks­tan­tį trau­ki­nį. Ne­gi tai ir­gi tau­py­mo, t. y. bal­so tau­py­mo, po­li­ti­ka?

Pa­sak liu­di­nin­kų, la­bai re­tais at­ve­jais ga­li­ma iš­girs­ti sto­ties dar­buo­to­jus įspė­jant, kad į pe­ro­ną at­vyks­ta trau­ki­nys ir ke­lei­viai tu­ri bū­ti bud­rūs, sau­go­tis trau­ki­nio.

„Kar­tais bū­na keis­ta, kai ma­tai prie­šais ant ta­ko sto­vin­tį lo­ko­mo­ty­vą įjung­tu va­rik­liu, bet nie­kas ne­pra­ne­ša, ar jis jau ruo­šia­si ju­dė­ti, ar dar sto­vės. Bū­na, kad pra­de­di ei­ti, o jis ima ir pa­ju­da“, – pa­sa­ko­jo Man­tas.

Ki­ta liu­di­nin­kė, gy­ve­nan­ti prie pat sto­ties, pa­sa­ko­ja, kad prieš ku­rį lai­ką, kai bu­vo ki­ta sto­ties vir­ši­nin­kė, kiek­vie­na­me žings­ny­je ke­lei­viai bu­vo įspė­ja­mi apie tai, kas vyks­ta, o da­bar si­tua­ci­ja pa­si­kei­tu­si iš es­mės.

Da­bar­ti­nės Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties vir­ši­nin­kės L. Su­ro­vec pa­si­tei­ra­vus, ko­dėl taip ne­si­rū­pi­na­ma žmo­nių sau­gu­mu, ši tvir­ti­no, kad ke­lei­viai vi­suo­met yra įspė­ja­mi, tik pa­tys kal­ti, kad ne­gir­di. „Mes žmo­nes įspė­ja­me, tie­siog jų yra daug, vie­ni atei­na, ki­ti išei­na. Mes per­spė­ja­me, kad at­va­žiuo­ja trau­ki­nys, bū­ki­te at­sar­gūs, bet tas, ku­ris atė­jo iš kai­mo, pa­pras­čiau­siai gal ir neiš­girs­ta. Juk ne­ga­li­me kiek­vie­nam pra­neš­ti at­ski­rai. Vie­ni atei­na anks­čiau, ki­ti vė­liau. Pra­neš­ta bū­na, bet vie­ni gir­di, ki­ti ne­gir­di“, – si­tua­ci­ją pa­ko­men­ta­vo Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties vir­ši­nin­kė L. Su­ro­vec.

Ga­li­ma su­tik­ti, kad kiek­vie­no as­me­niš­kai gal ir neį­ma­no­ma per­spė­ti apie į sto­tį at­vyks­tan­čius trau­ki­nius, ta­čiau ne­gi vi­sų Ši­lė­nuo­se trau­ki­niu va­žiuo­jan­čių žmo­nių klau­sa iš tie­sų pra­sta?

No­ri, kad bū­tų pa­keis­tas per­va­žos pa­grin­das

Gy­ven­to­jams pra­dė­jus rū­pin­tis sa­vo sau­gu­mu, bu­vo pri­si­min­ta dar vie­na ak­tua­li pro­ble­ma, su­si­ju­si su per­va­ža, ku­ria au­to­mo­bi­liu pa­ten­ka­ma į Ši­lė­nus nuo Šiau­lių pu­sės. Pa­sak Ši­lė­nų kai­mo se­niū­nai­tės, bend­ruo­me­nės „Ši­las“ pir­mi­nin­kės Dai­vos Mi­cei­kie­nės, šią per­va­žą jau se­niai lai­kas keis­ti iš pa­grin­dų, o ne ret­kar­čiais pa­lo­py­ti. „Esa­me pa­ruo­šę ofi­cia­lų krei­pi­mą­si į AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­rių Sta­sį Dai­lyd­ką – rei­ka­lau­si­me, kad per­va­ža bū­tų re­no­vuo­ta iš pa­grin­dų, t. y. bū­tų pa­klo­tas gu­mi­nis pa­grin­das“, – sa­kė D. Mi­cei­kie­nė.

Pa­sak bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės, da­bar­ti­nė per­va­ža jau se­niai yra ava­ri­nės būk­lės, nes va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu ke­lia­si pa­ga­liai, ku­rie kar­tais bū­na pa­tai­sy­ti, ta­čiau pra­va­žia­vus sunk­ve­ži­miui vėl vis­kas su­by­ra. Ši per­va­ža yra ga­na jud­ri, nes ke­liu va­žiuo­ja­ma ne tik į Ši­lė­nus, bet ir į Rad­vi­liš­kį. Ry­tą, kai žmo­nės sku­ba į dar­bą, prie per­va­žos nu­si­tę­sia ne­ma­ža au­to­mo­bi­lių ei­lė, to­dėl jos būk­lė ak­tua­li dau­ge­liui vai­ruo­to­jų.

 

Pa­ro­do­je – do­va­nos, staig­me­nos ir siū­ly­mas tap­ti lai­dos ve­dė­ju

Lau­ra AUK­SAI­TY­TĖ

Di­džiau­sia re­gio­no pa­ro­da Šiau­liuo­se – iš­skir­ti­nė Lie­tu­vo­je. Ji lan­ky­to­jus trau­kia sa­vo ak­cen­tu – tri­mis „E“: ener­gi­ja, eko­lo­gi­ja ir eko­no­mi­ka. Šie­met gau­siau­sios da­ly­vau­jan­čių įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­jų pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­na pa­ro­dy­sian­tys tau­py­mo bū­dus pra­mo­nei ir gy­ven­to­jams.


Trys „E“

Jau 16-tą kar­tą po Šiau­lių are­nos sto­gu tel­kia­si vers­lo pa­ro­dos da­ly­viai. Šie­met re­kor­diš­kai daug – net 190 – įmo­nių pri­sta­to sa­vo nau­jo­ves. Di­džiau­sia re­gio­no pa­ro­da ša­ly­je trauk­te trau­kia ir pra­mo­nės bei pre­ky­bos at­sto­vus iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Pran­cū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos bei Ame­ri­kos. Nai­sių va­sa­ros teat­ro pri­sta­ty­tą vers­lo pa­ro­dą Lie­tu­vos pra­mo­nės at­sto­vai iš Vil­niaus įver­ti­no kaip Šiau­lių re­gio­no pa­si­di­džia­vi­mą.

Šių­me­tės pa­ro­dos ak­cen­tas – trys „E“: ener­gi­ja, eko­lo­gi­ja, eko­no­mi­ka – pa­si­tei­si­no. Ir lie­tu­vių, ir už­sie­nie­čių akį pa­trau­kė elekt­rą ga­min­ti ge­ban­tis dvi­ra­tis, sau­lės elekt­ri­nė, vė­jo jė­gai­nės ir bio­ku­ro ga­my­ba. Šiau­lie­čiai pri­sta­to elekt­ri­nius dvi­ra­čius, uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nė se­ną tre­ni­ruok­lį pa­ver­tė įren­gi­niu eko­lo­giš­kai elekt­ros ener­gi­jai ga­min­ti.

Pa­sak pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­rių, dau­giau nei 80 pro­c. lan­ky­to­jų pa­ro­do­je ką nors įsi­gy­ja, o penk­ta­da­lis su­da­ro nau­din­gą su­tar­tį. Ta­čiau šie­met svar­biau­sia – mo­ky­ti vers­li­nin­kus ir gy­ven­to­jus tau­py­ti ir elg­tis pa­gal nū­die­nos iš­šū­kius. Pa­sak Alf­re­do Jo­nuš­kos, Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus, pa­ro­do­je pri­sta­to­mos per­spek­ty­vios ir efek­ty­vios vė­jo, sau­lės ener­gi­jos, bio­ku­ro me­džia­gų ga­my­bos įran­gos, eko­lo­giš­kų pro­duk­tų ga­my­bos įmo­nės.

Pa­ro­dos lan­ky­to­jams kol kas to­li­ma atei­ties vi­zi­ja at­ro­do sau­lės ar vė­jo ener­gi­ją nau­do­jan­tys įren­gi­niai, ta­čiau vers­li­nin­kai ti­ki­na, kad tai at­si­per­ka, o eko­no­mi­ja, eko­lo­gi­ja ir ener­gi­ja taps kas­die­niais žo­džiais. Jau da­bar Šiau­lių re­gio­no įmo­nės nau­do­ja bio­ku­rą, ūki­nin­kai jį ga­mi­na, o ma­žas vė­jo jė­gai­nes ga­li nau­do­ti ne­no­rin­tys mo­kė­ti elekt­ros tie­kė­jams.

Mu­zie­jų te­le­vi­zo­riai

Nors šių­me­tė­je pa­ro­do­je ir iš­skir­tos trys pa­grin­di­nės kryp­tys, ta­čiau ji nė­ra spe­cia­li­zuo­ta. Tęs­da­ma tra­di­ci­jas, elekt­ro­ni­nių ry­šių bend­ro­vė „S plius“ jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės sa­vo sten­de pri­sta­to tei­kia­mas pa­slau­gas. Bend­ro­vės at­sto­vų tei­gi­mu, pa­grin­di­nis jų tiks­las – pa­bend­rau­ti su pa­ro­dos lan­ky­to­jais, iš­girs­ti var­to­to­jų lū­kes­čius ir sa­vo esa­miems bei bū­si­miems klien­tams pa­siū­ly­ti iš­skir­ti­nes pa­slau­gų tei­ki­mo są­ly­gas.

Dau­giau­sia dė­me­sio

„S plius“ ža­da skir­ti var­to­to­jus ka­muo­jan­čiam klau­si­mui – kur po 2012-ųjų dings ana­lo­gi­nė te­le­vi­zi­ja? Tad jų sten­do mi­si­ja – skleis­ti in­for­ma­ci­ją apie tai, kad iš­jun­gus ant­že­mi­nę ana­lo­gi­nę te­le­vi­zi­ją ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos abo­nen­tams nie­kuo ne­rei­kės rū­pin­tis, nes jie ir to­liau ga­lės žiū­rė­ti vi­sus ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos ka­na­lus.

Pa­ro­dos me­tu „S plius“ sten­de lan­ky­to­jai ga­li iš­vys­ti Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos mu­zie­jaus eks­po­na­tus ir įsi­ti­kin­ti, kad net ke­le­tą de­šimt­me­čių me­nan­tys te­le­vi­zo­riai ro­do ka­be­li­nę te­le­vi­zi­ją.

 

„Etap­lius.lt“ pa­ro­da „Šiau­liai 2011“ trans­liuo­ja­ma tie­sio­giai!
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

 

Išs­kir­ti­niai pa­siū­ly­mai ir do­va­nos

„S plius“ sten­dą tu­rė­tų už­plūs­ti ne tik do­va­nų iš­siil­gę pa­ro­dos lan­ky­to­jai, bet ir pa­lan­kių ak­ci­jų me­džio­to­jai, nes bend­ro­vė sve­čius vi­lio­ja iš­skir­ti­niais pa­siū­ly­mais. Pa­ro­dos lan­ky­to­jai, pa­gei­dau­jan­tys įsi­reng­ti

„S plius“ in­ter­ne­tą, tai ga­li pa­da­ry­ti ne­mo­kė­da­mi re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio ir ne­su­da­ry­da­mi il­ga­lai­kių ter­mi­nuo­tų su­tar­čių.

Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai, pa­si­ra­šę dve­jų me­tų su­tar­tį, ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos ba­zi­nį pa­ke­tą ga­lės žiū­rė­ti pi­giau ir pir­mais me­tais mo­kė­ti tik 10 Lt/mėn. abo­nen­ti­nį mo­kes­tį. Sen­jo­rų lau­kia dar pa­trauk­les­nis pa­siū­ly­mas – pra­si­tę­su­siems su­tar­tį dve­jus me­tus pir­mai­siais rei­kės mo­kė­ti vos 6 Lt/mėn.

Tiems, ku­rie dar nau­do­ja­si fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio pa­slau­go­mis, „S plius“ siū­lo ga­li­my­bę su­tau­py­ti ir be­ne per­pus su­ma­žin­ti sa­vo iš­lai­das fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio pa­slau­goms. Tik pa­ro­do­je ir bū­si­mos ka­lė­di­nės ak­ci­jos me­tu pri­sta­to­mas nau­jas fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio pla­nas „60“, ku­rio mė­ne­si­nis abo­nen­ti­nis mo­kes­tis tik 10 Lt/mėn, o klien­tui su­tei­kia­ma va­lan­da ne­mo­ka­mų po­kal­bių į vi­sus Lie­tu­vos mo­bi­lio­jo ir fik­suo­to te­le­fo­no ry­šio tink­lus. Be to, ne­mo­ka­mai yra iš­sau­go­mas tas

pa­ts abo­nen­to te­le­fo­no nu­me­ris.

„S plius“ pa­ro­dos me­tu pir­mie­siems 200-ams, ta­pu­siems skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos ar pa­slau­gos „TV MIX“ abo­nen­tais, do­va­nos skait­me­ni­nį im­tu­vą.

Ma­žų­jų „S plius“ sten­do lan­ky­to­jų taip pat lau­kia ma­lo­nios staig­me­nos. Jiems do­va­no­ja­ma „S plius“ skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos pa­pil­do­mo pa­ke­to „Vai­kams“ „Dis­ney“ ka­na­lų fir­mi­nė at­ri­bu­ti­ka.

Ga­li­my­bė tap­ti lai­dos ve­dė­ju ir lai­mė­ti pri­zą

Šie­met ži­niask­lai­dos gru­pė „Šiau­liai plius“ sa­vo sten­do lan­ky­to­jams siū­lo neei­li­nę pra­mo­gą – kvie­čia tap­ti „S plius“ te­le­vi­zi­jos lai­dos ve­dė­ju.

„Šiau­liai plius“ pa­ro­dos da­ly­viams siū­lo „įlįs­ti į te­le­vi­zo­rių“ ir tap­ti žvaigž­de. Vi­si no­rin­tys trum­pai ga­li tap­ti lai­dų „Šiau­lių ži­nios“, „Pro­vin­ci­ja“, „Ply­ta prie ply­tos“, „Stop – po­li­ci­ja“, „Ki­no eksp­re­sas“, „101 anek­do­tas“, „Si­gi­tos vir­tu­vė“, „Fo­to TV“ ir „Žmo­nės kal­ba“ ve­dė­jais.

Nau­jie­ji te­le­vi­zi­jos vei­dai, pri­sta­tę pa­si­rink­tą lai­dą, da­ly­vaus kon­kur­se. Imp­ro­vi­zuo­tų lai­dų įra­šus pa­ro­dos me­tu ga­li­ma pa­žiū­rė­ti nau­jie­nų po­rta­le „Eta-

p­lius.lt“. Tris die­nas po­rta­lo lan­ky­to­jai ga­lės bal­suo­ti už la­biau­siai pa­ti­ku­sį lai­dos pri­sta­ty­mą ar ve­dė­ją, kas­dien bus iš­ren­ka­ma po pen­kis ge­riau­sius, ku­rie pa­teks į ant­rą­jį eta­pą.

Ant­ra­sis kon­kur­so „Įlįsk į te­le­vi­zo­rių! Tapk žvaigž­de!“ eta­pas pra­si­dės pa­si­bai­gus pa­ro­dai ir tę­sis iki ant­ra­die­nio. Ja­me nau­jų­jų lai­dos ve­dė­jų įra­šai bus su­mon­tuo­ti tar­si tik­ros lai­dos. Eta­pe var­žy­sis 15 dau­giau­sia nau­jie­nų po­rta­lo „Etap­lius.lt“ lan­ky­to­jų bal­sų su­rin­ku­sių lai­dos ve­dė­jų.

Ant­ra­die­nį, pa­si­bai­gus ant­ra­jam eta­pui, bus iš­rink­tas lai­dos ve­dė­jas, su­lau­kęs dau­giau­sia „Etap­lius.lt“ lan­ky­to­jų sim­pa­ti­jų. Ryš­kiau­sia kon­kur­so žvaigž­de ta­pu­siam da­ly­viui ati­teks dul­kių siurb­lys. Dau­giau in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti po­rta­lo „Etap­lius.lt“ kon­kur­sų rub­ri­ko­je „Įlįsk į te­le­vi­zo­rių“.


Pri­rei­kė vais­tų nak­tį? Ken­tėk ar­ba va­žiuok į Pa­ne­vė­žį

Jo­li­ta KIR­KI­LAI­TĖ

Anks­čiau kiek­vie­na­me mies­te bu­vo po bu­din­čią vais­ti­nę, ku­rio­je pri­rei­kus nak­tį bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti vais­tų. Da­bar Lie­tu­vo­je to­kių tik ke­tu­rios. Ko­dėl jų ma­žė­ja? Gal žmo­nės nak­ti­mis ne­be­ser­ga? Pa­si­ju­tus blo­gai teks pa­ken­tė­ti, nes Šiau­lių re­gio­ne nak­tį nu­si­pirk­ti vais­tų neį­ma­no­ma. Tie­sa, yra išei­tis – va­žiuo­ti ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų į ar­ti­miau­sią bu­din­čią vais­ti­nę Pa­ne­vė­žy­je.


Mies­tai be bu­din­čios vais­ti­nės

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Far­ma­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je yra ke­tu­rios bu­din­čios vais­ti­nės: Vil­niu­je, Kau­ne, Pa­ne­vė­žy­je ir Jur­bar­ke.

Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­ja Eu­ge­ni­ja Ku­kai­tie­nė pa­sa­ko­ja pri­si­me­nan­ti, kad ta­ry­bi­niais lai­kais mies­te vi­sa­da bu­vo bent vie­na bu­din­ti vais­ti­nė. Il­gai­niui jos ta­po pri­va­čios ir dėl ma­žo pel­no nak­tį at­si­sa­kė dirb­ti: „Nė­ra klien­tų, nė­ra pel­no, nė­ra nau­din­ga.“

„Va­le­ri­jo­nas“ dar prieš at­ku­riant Nep­rik­lau­so­my­bę ir ke­le­rius me­tus po to bu­vo bu­din­ti vais­ti­nė Šiau­liuo­se. „Ka­dan­gi šios vais­ti­nės pra­šy­mas su­ma­žin­ti mo­kes­čius ne­bu­vo pa­ten­kin­tas, o dirb­ti bu­vo nuo­sto­lin­ga, nu­spręs­ta nak­tį ją už­da­ry­ti, – pri­si­me­na vyr. gy­dy­to­ja. – Maž­daug me­tus po to bu­din­ti vais­ti­nė bu­vo „Eu­ro­vais­ti­nė“, bet ne­tru­kus ji ir­gi nak­ti­mis ne­be­dir­bo.“

„Esa­me pri­va­ti įmo­nė, ne­ga­li­me pa­tir­ti nuo­sto­lių, – si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ja „Va­le­ri­jo­no“ ve­dė­ja Al­ma Gir­de­nie­nė. – Mums pa­reiš­kus, kad rei­kia pa­pil­do­mų pi­ni­gų, sa­vi­val­dy­bė at­si­sa­kė bu­din­čios vais­ti­nės ir ja ta­po ki­ta pri­va­ti įmo­nė.“

Anot Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai Jū­ra­tės Rau­du­vie­nės, sa­vi­val­dy­bė ne­si­ki­ša į pri­va­tų vers­lą, to­dėl vais­ti­nės pa­čios nu­sta­to dar­bo lai­ką. „Nak­tį su­ne­ga­la­vę žmo­nės ga­li kreip­tis į li­go­ni­nės prii­ma­mą­jį“, – pa­brė­žia ji.

Į Pa­ne­vė­žį – iš vi­so ra­jo­no

Bu­din­čios Pa­ne­vė­žio vais­ti­nės vais­ti­nin­kė Lo­re­ta Mic­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, kad mies­te vais­ti­nė bu­di maž­daug nuo 1995-ųjų. 16 me­tų vais­ti­nė­je dir­ban­ti mo­te­ris tei­gia, kad nak­tį ten­ka su­lauk­ti klien­tų iš vi­so ra­jo­no.

„Dar vi­sai ne­se­niai pa­ry­čiais bu­vo at­va­žia­vu­si po­re­lė iš Šiau­lių, – pri­si­me­na vais­ti­nin­kė. – Jiems rei­kė­jo sku­bios kont­ra­cep­ci­jos. Nors jiems aiš­ki­nau, kad ga­lė­jo pa­lauk­ti ry­to ir nu­si­pirk­ti Šiau­liuo­se, pa­sta­rie­ji bu­vo taip su­ne­ri­mę, kad nė ne­si­lei­do į kal­bas.“

Mo­te­ris pri­si­me­na, kad ne­se­niai pir­kė­jų bu­vo at­va­žia­vę iš Pak­ruo­jo pirk­ti an­ti­bio­ti­kų, nes li­go­niui bu­vo plau­čių už­de­gi­mas. „At­va­žiuo­ja iš vi­sų ap­link esan­čių mies­te­lių, – tei­gia L. Mic­ke­vi­čie­nė. – Nak­tį klien­tų bū­na la­bai ma­žai – pen­ki še­ši, dau­giau­sia at­siųs­ti iš priė­mi­mo sky­riaus su re­cep­tais nu­si­pirk­ti nu­skaus­mi­na­mų­jų ar an­ti­bio­ti­kų.“

L. Mic­ke­vi­čie­nė ne­sle­pia kar­tais pa­gal­vo­jan­ti, jog šią­nakt jau tik­rai dir­ban­ti pa­sku­ti­nį kar­tą, nes vais­ti­nės veik­la nuo­sto­lin­ga, to­dėl nuo­lat svars­to­ma, ar ne­rei­kė­tų jos už­da­ry­ti. Anot pa­šne­ko­vės, dir­bant nak­tį rei­kia daug svei­ka­tos ir jė­gų. Ka­dan­gi sa­vi­val­dy­bė pa­ti sun­kiai lai­ko­si, tai į vais­ti­nės vers­lą ne­si­ki­ša ir jo­kių do­ta­ci­jų ne­ski­ria.

Grei­to­sios pa­gal­bos iš­kvie­ti­mų dau­gė­ja

Nak­tį su­ne­ga­la­vę žmo­nės ga­li lauk­ti ry­to, kol bus ati­da­ry­tos vais­ti­nės, va­žiuo­ti į Pa­ne­vė­žį ar­ba kreip­tis į priė­mi­mo sky­rių ar grei­tą­ją. Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Jau­ta­kie­nė sa­ko ne­ga­lin­ti teig­ti, kad žmo­nės daž­nai į sky­rių krei­pia­si to­dėl, kad ne­tu­ri vais­tų, ta­čiau to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko. Ji pa­ta­ria, kad jei­gu jau­čia­mas koks nors ne­ga­la­vi­mas, ver­tė­tų nu­si­pirk­ti vais­tų va­ka­re – dau­gu­mos vais­ti­nių dar­bo lai­kas bai­gia­si tik 22 val. Ta­čiau tiek il­gai dir­ban­čią vais­ti­nę ga­li­ma ras­ti tik Šiau­liuo­se – Rad­vi­liš­ky­je vė­liau­siai už­si­da­ro 19 val., Jo­niš­ky­je ir Kel­mė­je vais­tų ne­be­nu­si­pirk­si­te po 20 val., o sa­vait­ga­liais – po 16 val.

Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­ja E. Ku­kai­tie­nė pa­sa­ko­ja, kad kar­tais ten­ka va­žiuo­ti pas žmo­gų dėl menk­nie­kių, ta­čiau kar­tais ne­ga­la­vi­mai bū­na ir la­bai rim­ti. „Bū­na, kad pa­lie­ka­me li­go­niui vais­tų, jei jis jų ne­tu­ri, kad tu­rė­tų iki ry­to, kol bus ati­da­ry­tos vais­ti­nės, – sa­ko

E. Ku­kai­tie­nė. – Tik an­ti­bio­ti­kų ne­ga­li­me skir­ti, nes tu­ri ap­žiū­rė­ti šei­mos gy­dy­to­jas.“

Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­ja pa­sa­ko­ja, kad kai Šiau­liuo­se bu­vo bu­din­ti vais­ti­nė, grei­to­ji bū­da­vo iš­kvie­čia­ma vi­du­ti­niš­kai apie 23 tūkst. kar­tų, o pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų iš­kvie­ti­mų pa­dau­gė­jo – per me­tus su­lau­kia­ma per 30 tūkst. skam­bu­čių, nors gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo.

Nors E. Ku­kai­tie­nė ne­drįs­ta teig­ti, ta­čiau su­tin­ka, kad iš da­lies dėl bu­din­čios vais­ti­nės ne­bu­vi­mo mies­te pa­dau­gė­jo iš­kvie­ti­mų. „Žmo­nės ta­po jaut­res­ni, pail­gė­jo gy­ve­ni­mo truk­mė, pa­dau­gė­jo emo­ci­nių, psi­chi­nių su­tri­ki­mų“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

 

 Jei­gu jau­čia­mas koks nors ne­ga­la­vi­mas, ver­tė­tų nu­si­pirk­ti vais­tų va­ka­re – dau­gu­mos vais­ti­nių dar­bo lai­kas bai­gia­si tik 22 val.

Gunter MULLER nuotr.

 

Nak­tį – pre­zer­va­ty­vų ir kont­ra­cep­ti­kų

Anot Pa­ne­vė­žy­je dir­ban­čios vais­ti­nin­kės, nak­tį per­ka­miau­sios pre­kės yra sku­būs kont­ra­cep­ti­kai ir pre­zer­va­ty­vai. Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­ja taip pat tei­gia, kad žmo­nės bu­din­čio­se vais­ti­nė­se daž­niau­siai per­ka pre­zer­va­ty­vus, o nar­ko­ma­nai atei­na pa­si­keis­ti ada­tų, tad dirb­ti ne­sau­gu.

Vais­ti­nin­kė L. Mic­ke­vi­čie­nė pri­ta­ria, kad žmo­nės per­ka švirkš­tų, ta­čiau ma­no, kad jie nau­do­ja­mi tie­siog vais­tams su­švirkš­ti. „Pre­kiau­ja­ma per lan­ge­lį, to­dėl sau­gu. Bū­na, kad ky­la ma­žų konflik­tų, ta­čiau kad gra­sin­tų – ne­bū­na, vis­ką sten­gia­mės iš­spręs­ti tai­kiai“, – kal­ba pa­šne­ko­vė.

Ar žmo­nėms rei­ka­lin­ga?

„Eu­ro­vais­ti­nės“ ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tas Si­mas Li­las tei­gia, kad įmo­nė tu­ri tik vie­ną bu­din­čią vais­ti­nę Vil­niu­je, ku­ri yra ir vie­nin­te­lė mies­te. „Dau­giau nei prieš tre­jus me­tus tu­rė­jo­me ir bu­din­čią vais­ti­nę Klai­pė­do­je“, – pri­si­me­na S. Li­las.

Paš­ne­ko­vas ne­sle­pia, kad dar­bas vi­są pa­rą yra nuo­sto­lin­gas, o vais­ti­nė Vil­niu­je nak­tį vei­kia tik iš ge­ru­mo, nors jo­je ap­si­lan­ko vie­nas ki­tas žmo­gus.

Aki­vaiz­du, kad vais­ti­nei dirb­ti vi­są pa­rą yra nuo­sto­lin­ga, žmo­nių ap­si­lan­ko ne­daug, to­dėl ky­la klau­si­mas, ar žmo­nėms ap­skri­tai rei­ka­lin­ga bu­din­ti vais­ti­nė.

Pa­sak Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vyr. gy­dy­to­jos E. Ku­kai­tie­nės, at­vy­kus pas li­go­nius šie iš­sa­ko prie­kaiš­tus ir ko­ne­vei­kia me­di­ci­nos dar­buo­to­jus to­dėl, kad mies­te ne­bu­di nė vie­na vais­ti­nė.

Pa­ne­vė­žio vais­ti­nės dar­buo­to­ja taip pat pa­sa­ko­ja, kad pra­dė­jus kal­bė­ti apie vais­ti­nės už­da­ry­mą vie­ti­niai pra­šo vais­ti­nės neuž­si­da­ry­ti, ima pa­ni­kuo­ti gal­vo­da­mi, kas bus, jei ne­liks nė vie­nos nak­tį dir­ban­čios vais­ti­nės. „Blo­giau ne­bū­tų, jei Šiau­liuo­se bu­dė­tų bent vie­na“, – sa­ko E. Ku­kai­tie­nė.

„Jei­gu yra no­ras – svars­ty­si­me“

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vik­to­ras Strups, ko­men­tuo­da­mas su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją, kad Šiau­liuo­se nė­ra bu­din­čios vais­ti­nės, pri­ta­rė nuo­mo­nei, jog vi­są pa­rą dir­ban­ti vais­ti­nė yra rei­ka­lin­ga. V. Strups aiš­ki­na, kad sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li rem­ti pri­va­taus vers­lo, ta­čiau įma­no­mos leng­va­tos. Sa­vi­val­dy­bei rei­kia konk­re­čiai pa­teik­ti, ko rei­ka­lau­ja­ma, tuo­met bus svars­to­ma, ar tai įma­no­ma įgy­ven­din­ti, kiek tai kai­nuo­tų sa­vi­val­dy­bei ir pan.

„Leng­va­tų ga­li­ma su­lauk­ti, jei­gu bū­tų pa­reikš­tas no­ras, – sa­kė V. Strups. – To­kiu at­ve­ju svars­ty­tu­me, nes to­kiam di­de­liam mies­tui bu­din­ti vais­ti­nė bū­tų nau­din­ga. Sa­vi­val­dy­bei rei­kia ži­no­ti tiks­lias de­ta­les, ar no­ri­ma su­ma­žin­ti že­mės, ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, nes pa­gal si­tua­ci­ją svars­ty­tų Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ar­ba už­tek­tų ad­mi­nist­ra­ci­nio spren­di­mo.“

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas tei­gia, kad iš­kė­lus klau­si­mą ga­li­ma svars­ty­ti ir at­nau­jin­ti leng­va­tas, jei­gu jų ankš­čiau tu­rė­jo vais­ti­nė. Paš­ne­ko­vas pri­si­me­na, kad anks­čiau bu­dė­ju­si „Eu­ro­vais­ti­nė“ ne­bu­vo pa­ten­kin­ta, nes dar­bas nak­tį rei­ka­la­vo pa­pil­do­mų sau­gu­mo prie­mo­nių, yra bu­vę konflik­tų, o pel­no iš dar­bo nak­tį – ne.

„Jei­gu yra po­rei­kis, vis­ką ga­li­ma ban­dy­ti spręs­ti, te­rei­kia vais­ti­nių ar žmo­nių ini­cia­ty­vos, – tei­gia V. Strups. – Kaž­ko­dėl vi­si no­ri pre­kiau­ti nak­tį al­ko­ho­liu, nes tai pel­nin­ga, ta­čiau pre­kiau­ti vais­tais no­rin­čių­jų neat­si­ran­da.“


Me­nų in­ku­ba­to­rius Šiau­liuo­se – bū­ti ar ne­bū­ti

Lau­ra AUK­SAI­TY­TĖ

„Pris­tab­dy­ti pro­jek­tą, reiš­kia, jam pa­sa­ky­ti „ne“, – sa­ko Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos In­ves­ti­ci­jų ir mies­to plėt­ros sky­riaus va­do­vė Ais­tė Ža­le­vi­čie­nė. Li­kus mė­ne­siui iki su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo dėl ku­ria­mo Me­nų in­ku­ba­to­riaus, sua­be­jo­ta jo rei­ka­lin­gu­mu mies­tui. Pro­jek­to kū­rė­jai aiš­ki­na, kad neį­kū­rus in­ku­ba­to­riaus ir ne­ga­vus iš ES net 95 pro­c. lė­šų pa­sta­tui re­konst­ruo­ti, mies­tas ne­teks ir ga­li­my­bės gau­ti mi­li­jo­ni­nės ES pa­ra­mos Me­nų in­ku­ba­to­riaus veik­lai plė­to­ti.


Skun­das Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bai

Sei­mo Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos na­riai šiau­lie­čiai Ed­var­das Ža­ka­ris ir Va­le­ri­jus Si­mu­lik krei­pė­si į Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bą dėl ga­li­mų pa­žei­di­mų pa­si­ren­kant Me­nų in­ku­ba­to­riaus Šiau­liuo­se tech­ni­nio pro­jek­to ren­gė­jus. Tech­ni­nį pro­jek­tą pa­ren­gė įmo­nė „Va­ka­ri­nis fa­sa­das“ – ta pa­ti, ku­ri su­kū­rė šiau­lie­čių kri­ti­kuo­ja­mą sta­to­mą pa­sto­ra­ci­nio cent­ro prie ka­ted­ros tech­ni­nį pro­jek­tą.

Griū­van­tį bu­vu­sio fab­ri­ko „El­nias“ pa­sta­tą sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na pa­vers­ti me­ni­nin­kų me­ka. Tech­ni­nio pro­jek­to ren­gė­jas pa­si­rink­tas ne vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­so, o de­ry­bų su pri­va­čia bend­ro­ve bū­du.

„Pra­šy­tu­me įver­tin­ti, ar Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, praė­ju­sio­je ka­den­ci­jo­je priim­da­ma spren­di­mą skelb­ti de­ry­bas su vie­na įmo­ne, sa­vo veiks­mais ne­pa­žei­dė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo“, – raš­te Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos di­rek­to­riui Žyd­rū­nui Plyt­ni­kui tei­gia Sei­mo na­riai E. Ža­ka­ris ir V. Si­mu­lik.

Abe­jo­ja­ma ne tik dėl ga­li­mų pa­žei­di­mų, bet ir dėl pa­ties pa­sta­to rei­ka­lin­gu­mo ir to, kad jis bus per bran­gus biu­dže­tui.

Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys Ar­tū­ras Vi­soc­kas pro­jek­tą siū­lo pri­stab­dy­ti. Anot jo, jei ne­bus ras­tas spren­di­mas, kaip iš­lai­ky­ti nau­ją da­ri­nį, pro­jek­tas ga­li tap­ti naš­ta Šiau­lių biu­dže­tui.

A. Vi­soc­kas ma­no, kad pro­jek­tą rei­kė­tų pa­to­bu­lin­ti, nes paė­mus pi­ni­gus ke­lio at­gal ne­be­bus, o dar­bams pa­si­bai­gus at­si­ra­du­sios įstai­gos iš­lai­ky­mas – kas­met po 700 tūkst. li­tų – bus mies­tui ne pa­gal ki­še­nę.

„Pris­tab­dy­ti pro­jek­tą, reiš­kia, jam pa­sa­ky­ti „ne“. Mes iki gruo­džio mė­ne­sio ga­li­me pa­sa­ky­ti tik „taip“ ar­ba „ne“. Jei at­si­sa­ky­si­me, ES pi­ni­gai nu­ke­liaus ki­tam pro­jek­tui fi­nan­suo­ti. Be­rods jie nu­ke­liaus į Kau­ną“, – sa­ko In­ves­ti­ci­jų ir mies­to plėt­ros sky­riaus va­do­vė Ais­tė Ža­le­vi­čie­nė.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, gau­ti lė­šų vė­liau ne­be­bus ga­li­my­bės, nes Ūkio mi­nis­te­ri­ja prio­ri­te­tą vė­liau skirs ne­be kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų pa­sta­tams sta­ty­ti, o jų veik­lai fi­nan­suo­ti. Tai reiš­kia, kad da­bar, pa­siė­mus mi­li­jo­ni­nę ES pa­ra­mą ir įkū­rus Me­nų in­ku­ba­to­rių, vė­liau bus ga­li­ma gau­ti ES pa­ra­mą ir jo veik­lai fi­nan­suo­ti. Pa­ti pa­sta­ty­ti Me­nų in­ku­ba­to­riaus sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lės, va­di­na­si, ne­teks ga­li­my­bės ir gau­ti mi­li­jo­ni­nės ES pa­ra­mos jo veik­lai plė­to­ti.

 

Veik­lai pa­lai­ky­ti – 7,6 mln. Lt

2010 m. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė už 325 tūkst. li­tų bu­vu­sio fab­ri­ko „El­nias“ te­ri­to­ri­jo­je iš vers­li­nin­ko nu­pir­ko ap­de­gu­sį sky­lė­tą pa­sta­tą. 235 tūkst. jau bu­vo su­mo­kė­ti tech­ni­nį pro­jek­tą ren­gu­siai ar­chi­tek­tų bend­ro­vei „Va­ka­ri­nis fa­sa­das“.

95 pro­c. lė­šų Me­nų in­ku­ba­to­riui ski­ria ES, 5 pro­c. tu­rė­tų skir­ti sa­vi­val­dy­bė iš sa­vo pra­sko­lin­to biu­dže­to. Vi­sa pro­jek­to ver­tė – per 7 mln. li­tų (be PVM). Sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų skir­ti apie 360 tūkst. li­tų.

Šie­met pa­va­sa­rį In­ves­ti­ci­jų ir mies­to plėt­ros sky­rius in­for­ma­vo, kad Me­nų in­ku­ba­to­riaus fi­nan­si­niai re­zul­ta­tai bu­vo mo­de­liuo­ja­mi re­mian­tis ne­pel­nin­gu­mo prin­ci­pu. Vi­sos gry­no­sios pa­ja­mos bus nu­kreip­tos įstai­gos są­nau­doms deng­ti ir re­zi­duo­jan­čių (in­ku­buo­ja­mų) kū­ry­bi­nių su­b-

jek­tų reik­mėms. Dėl šios prie­žas­ties ir veik­los re­zul­ta­tas po fi­nan­sa­vi­mo, ir pro­gno­zuo­ja­mas gry­na­sis pi­ni­gų srau­tas iš veik­los bus ly­gūs nu­liui.

Fi­nan­si­nia­me mo­de­ly­je bu­vo nu­ma­ty­ta, kad Šiau­lių me­nų in­ku­ba­to­rius nuo 2011 iki 2028 m. už­dirbs apie 7,6 mln. Lt pa­ja­mų iš veik­los, pa­tirs apie 12,7 mln. Lt veik­los iš­lai­dų (įskai­tant 5,2 mln. Lt ne­pi­ni­gi­nes il­ga­lai­kio tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo iš­lai­das). To­kiu bū­du gry­nų pi­ni­gų po­rei­kis Me­nų in­ku­ba­to­riaus veik­lai pa­lai­ky­ti per vi­są ana­li­zuo­ja­mą lai­ko­tar­pį sieks apie 7,6 mln. Lt.

 

Su­mo­kė­tą mi­li­jo­ni­nį PVM sa­vi­val­dy­bė su­si­grą­žins

Pro­jek­tą „Šiau­lių me­nų in­ku­ba­to­riaus įkū­ri­mas“ pa­ren­gė VšĮ „Šiau­lių re­gio­no plėt­ros agen­tū­ra“. Įmo­nė pa­rink­ta pro­jek­to vyk­dy­to­ju Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mu. Šiau­lių re­gio­no plėt­ros agen­tū­ra bu­vo pa­si­rink­ta to­dėl, kad pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo tai­syk­lė­se pro­jek­to pa­reiš­kė­jui bu­vo kel­ta es­mi­nė są­ly­ga – pa­reiš­kė­jas tu­ri bū­ti sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ji įstai­ga. Pa­ti Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė pro­jek­to pa­reiš­kė­ju bū­ti ne­ga­lė­jo.

Šiau­lių re­gio­no plėt­ros agen­tū­ra Me­nų in­ku­ba­to­riaus in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą ren­gė su­for­ma­vu­si dar­bo gru­pę.

Šiau­lių re­gio­no plėt­ros agen­tū­ros di­rek­to­rės Jo­li­tos But­ku­tės tei­gi­mu, dėl Me­nų in­ku­ba­to­riaus jau nu­veik­ta tiek dar­bų, kad be­li­ko tik pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį. „Vy­rau­ja klai­din­ga nuo­sta­ta, kad pa­sta­tui iš­lai­ky­ti sa­vi­val­dy­bė pri­va­lės skir­ti lė­šų.“, – tei­gia ji.

J. But­ku­tė sa­ko, kad pro­jek­te nu­ma­ty­ta nuo­mos kai­na yra pre­li­mi­na­ri ir tik­rai bus že­mes­nė nei rin­kos kai­na.

Es­mi­nė pro­ble­ma, dėl ku­rios Me­nų in­ku­ba­to­riaus li­ki­mas ka­bo ant plau­ko, – biu­dže­to lė­šos, ku­rias rei­kės skir­ti pa­sta­tui re­konst­ruo­ti. Sa­vi­val­dy­bė tu­rės skir­ti ne tik 5 pro­c. nuo 7,3 mi­li­jo­no li­tų, bet ir su­mo­kė­ti PVM mo­kes­tį. Ši su­ma ne to­kia jau ma­ža – apie pu­sant­ro mi­li­jo­no li­tų.

Anot J. But­ku­tės, sa­vi­val­dy­bė PVM tu­ri su­mo­kė­ti per projekto vykdymo me­tus, ta­čiau da­lį šių lė­šų Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja su­grą­žins. Lėšos grįš į sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą.

 

 

 Es­mi­nė pro­ble­ma, dėl ku­rios Me­nų in­ku­ba­to­riaus li­ki­mas ka­bo ant plau­ko, – biu­dže­to lė­šos, ku­rias rei­kės skir­ti pa­sta­tui re­konst­ruo­ti.

Artūro Staponkaus nuotr.

Me­ni­nin­kams ir mies­tui

Me­nų in­ku­ba­to­riaus tiks­las – su­kur­ti są­ly­gas Šiau­lių mies­to me­ni­nin­kams kur­ti, de­monst­ruo­ti ir rea­li­zuo­ti sa­vo dar­bus, ska­tin­ti jų vers­lu­mą ir kon­ku­ren­cin­gu­mą. Nau­do­jan­tis tu­ri­ma inf­rast­ruk­tū­ra (pa­tal­po­mis, įran­ga ir pan.), bū­tų ke­ti­na­ma su­telk­ti įvai­rių rū­šių me­no kū­rė­jus, jų gru­pes ir su me­nu su­si­ju­sį vers­lą plė­to­jan­čius as­me­nis vie­no­je erd­vė­je. Taip bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos me­ni­nin­kams kur­ti ir pri­sta­ty­ti pub­li­kai sa­vo dar­bus.

Me­nų in­ku­ba­to­rius taip pat su­teik­tų ga­li­my­bę me­ni­nin­kams leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis pra­dė­ti nuo­sa­vą vers­lą, pri­sta­ty­ti sa­vo dar­bus, bend­ra­dar­biau­ti su ki­tais kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų at­sto­vais. Jis ne­bū­tų orien­tuo­tas į tam tik­ras kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų sri­tis, o pri­tai­ky­tas vi­sų sri­čių at­sto­vų po­rei­kiams, sie­kiant po vie­nu sto­gu su­telk­ti kuo dau­giau įvai­rių me­no rū­šių. Kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų at­sto­vai bū­tų ska­ti­na­mi pa­si­nau­do­ti ES fon­dų pa­ra­ma, bend­ra­dar­biau­ti ne tik su kai­my­nys­tė­je įsi­kū­ru­siais me­ni­nin­kais, bet ir su ki­tais ša­lies ar už­sie­nio kul­tū­ros sek­to­riaus at­sto­vais.

Pa­sak J. But­ku­tės, me­ni­nin­kus pa­sie­kia ga­na ne­daug in­for­ma­ci­jos apie plėt­ros ga­li­my­bes, jiems trūks­ta vers­lui įkur­ti ir plė­to­ti rei­ka­lin­gų ži­nių ir kom­pe­ten­ci­jų, o tai ap­sun­ki­na ga­li­my­bes vie­šin­ti sa­vo dar­bus ir pa­teik­ti juos vi­suo­me­nei.

Bend­ras pa­tal­pų plo­tas yra 3141 kv. m. Čia bus įreng­tos pa­tal­pos, pri­tai­ky­tos skir­tin­gų kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų sri­čių po­rei­kiams: ama­tams, ar­chi­tek­tū­rai, di­zai­nui, ki­nui ir vi­deo­me­nui, lei­dy­bai, vaiz­duo­ja­ma­jam, tai­ko­ma­jam me­nui, mu­zi­kai, pro­gra­mi­nei įran­gai ir kom­piu­te­rių pa­slau­goms, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pro­gra­mų kū­ri­mui ir trans­lia­ci­jai, rek­la­mai, sce­nos me­nui ir ki­toms sri­tims, ku­rio­se jun­gia­si kul­tū­ros bei ūki­nės veik­los as­pek­tai.

Ma­no­ma, kad in­ku­ba­to­riaus veik­la pa­ska­tins ne tik nau­jų vers­lų kū­ri­mą­si Šiau­lių mies­te, bet ir kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo in­ten­sy­vė­ji­mą, at­si­ras dau­giau įvai­rių lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo ga­li­my­bių gy­ven­to­jams ir sve­čiams.

Vie­nas svar­bių po­stū­mių Šiau­lių kul­tū­ri­nio ir kū­ry­bi­nio sek­to­riaus plėt­rai yra sie­ti­nas ir su Šiau­lių uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­tu, ku­ria­me plė­to­ja­mi vaiz­duo­ja­mie­ji, sce­nos, ki­no ir vi­deo-, mu­zi­kos me­nai, di­zai­nas, lei­dy­ba, rek­la­ma, vie­šie­ji ry­šiai, TV, ra­di­jas, ar­chi­tek­tū­ra, IT veik­los.

Pats Me­nų in­ku­ba­to­rius tu­rė­tų tap­ti vi­suo­me­nei at­vi­ra kul­tū­ri­ne ir me­ni­ne erd­ve, ku­rio­je vyks­tan­tys ren­gi­niai, pro­jek­tai pri­si­dė­tų prie kul­tū­ros ir me­no puo­se­lė­ji­mo mies­te, ska­tin­tų mies­to me­ni­nin­kų suar­tė­ji­mą su vi­suo­me­ne, jų in­teg­ra­vi­mą­si į ak­ty­vią me­no rin­ką.

Anot J. But­ku­tės, in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to duo­me­nys ir skai­čiai ro­do, kad Šiau­lių me­nų in­ku­ba­to­rius ge­bės pa­deng­ti pa­ti­ria­mas są­nau­das iš gau­na­mų pa­ja­mų ir iš­si­lai­ky­ti sa­va­ran­kiš­kai.

 

Eže­ro priei­gos ga­li tap­ti trau­kos cent­ru

 Me­nų in­ku­ba­to­riaus at­si­ra­di­mas pa­stū­mė­tų vi­sos te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo dar­bus. Ka­dan­gi „El­nio“ te­ri­to­ri­ja ri­bo­ja­si su Talk­šos eže­ro te­ri­to­ri­ja, o šiuo me­tu Talk­šos eže­ras ir jo priei­gos tvar­ko­mos komp­lek­siš­kai, ti­kė­ti­na, kad ši Šiau­lių mies­to da­lis taps pa­trauk­lia vie­ta.

Jau se­niai bu­vo pla­nuo­ja­ma, kad 230 ha dy­džio te­ri­to­ri­ja tarp Talk­šos eže­ro, Gin­kū­nų tven­ki­nio ir Vil­niaus gat­vės ga­li bū­ti pa­da­ly­ta į tris par­kus: Talk­šos miš­ko par­ką, Sal­du­vės is­to­ri­nį par­ką ir Alek­sand­ri­jos ren­gi­nių par­ką. Talk­šos miš­ko par­kas tu­ri bū­ti mies­tie­čių svei­ka­tin­gu­mo, ra­maus poil­sio oa­zė, kur žmo­nės atei­tų su­si­pa­žin­ti su bio­lo­gi­ne įvai­ro­ve ir pa­si­gė­rė­ti kraš­to­vaiz­džiu. Eže­ro pa­kran­tė­je ga­lė­tų bū­ti įreng­ta kran­ti­nė ir vi­sa, kas rei­ka­lin­ga poil­sio zo­nai: ka­vi­nės, res­to­ra­nai, vieš­bu­čiai. Už eže­ro jau yra neo­fi­cia­lus pa­plū­di­mys, Gam­ti­nin­kų sto­tis su jo­je au­gi­na­mais žir­gais, po­niais, Ka­ti­nų mu­zie­jus. Su­for­muo­tas Sal­du­vės is­to­ri­nis par­kas tu­rė­tų bū­ti skir­tas mies­tie­čiams il­sė­tis, ja­me bū­tų ga­li­ma gė­rė­tis kul­tū­ros ir gam­tos pa­vel­du, su­si­pa­žin­ti su kraš­to is­to­ri­ja.

Alek­sand­ri­jos par­ko te­ri­to­ri­jo­je siū­lo­ma įkur­ti mies­to ren­gi­nių par­ką, ku­ria­me ga­lė­tų bū­ti pa­sta­ty­ta dau­gia­funk­cė are­na, ku­rio­je vyk­tų di­de­li vie­ši ren­gi­niai. Čia ga­lė­tų bū­ti įreng­ta ir poil­siui skir­tos dvi­ra­čių, rie­du­čių, sli­džių ar ro­gu­čių tra­sos.

Kū­ry­bi­nės ap­lin­kos kū­ri­mas –  kles­tė­ji­mo są­ly­ga

Ką ma­no apie Me­nų in­ku­ba­to­rių, pa­klau­sė­me tarp­tau­ti­nio folk­lo­ro kon­kur­so-fes­ti­va­lio „Sau­lės žie­das“ di­rek­to­rės, 5-ųjų TA­FI­SA pa­sau­lio spor­to vi­siems žai­dy­nių „Šiau­liai 2012“  kul­tū­ros ren­gi­nių koor­di­na­to­rės,  ren­gi­nių vers­lo va­dy­bos dės­ty­to­jos Rū­tos  Stan­ku­vie­nės. 

- Ar rei­kia Šiau­liams Me­nų in­ku­ba­to­riaus?

- Rei­kia, nes me­ni­nin­kai, stu­di­juo­da­mi aukš­to­sio­se ar ki­to­se mo­kyk­lo­se, daž­niau­siai gau­na la­biau spe­ci­fi­nes, dau­giau su konk­re­čiu me­nu ar ama­tu su­si­ju­sias ži­nias, ta­čiau ne­tu­ri ži­nių, įgū­džių, kaip ga­li­ma pra­dė­ti vers­lą, o svar­biau­sia – iš­gy­ven­ti iš me­no, ama­to ar po­mė­gio. Me­nų in­ku­ba­to­riai ma­žes­ne nei rin­kos kai­na nuo­mo­ja pa­tal­pas, or­ga­ni­zuo­ja pa­ro­das, ren­gia spek­tak­lius, ren­gi­nius. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je jie suak­ty­vi­no me­ni­nin­kus, iš­mo­kė juos vers­lu­mo ir aki­vaiz­džiai pa­di­di­no žmo­nių su­si­do­mė­ji­mą me­nu.Ma­no nuo­mo­ne, svar­biau­sia da­bar tai, kad rei­kia ap­si­spręs­ti, ku­rį ar ke­lis kū­ry­bi­nius klas­te­rius siek­si­me plė­to­ti. Juk kū­ry­bin­gu­mas, aukš­to­sios tech­no­lo­gi­jos, ino­va­ty­vūs spren­di­mai pa­si­rink­to­se sri­ty­se tu­ri duo­ti nau­ją ko­ky­bę. Lie­tu­vo­je tu­ri­me be­ne du ge­riau­sius to­kio po­bū­džio pa­vyz­džius – „Me­nų spaus­tu­vę“, už­sii­man­čią dau­giau sce­nos me­nais, ir Užu­pio me­no in­ku­ba­to­rių, su­jun­gu­sį ne­ma­žai šiuo­lai­ki­nio me­no kū­rė­jų. Teo­riš­kai į me­nų in­ku­ba­to­rius bu­ria­si ne tik me­ni­nin­kai, ama­ti­nin­kai, bet ir rek­la­mos ga­min­to­jai, lei­dė­jai, kul­tū­ros va­dy­bi­nin­kai, vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tai, ana­li­ti­kai ir kt. Pag­rin­di­nės, sa­vi­tos idė­jos mū­sų in­ku­ba­to­riui dar ne­la­bai ma­tau, o gal tie­siog ne­ži­nau. Rei­kia la­bai at­sa­kin­gai ap­si­spręs­ti prieš pra­de­dant in­ves­tuo­ti į re­mon­tą, sta­ty­bas – ar vi­sų me­nų bus po tru­pi­nė­lį, ar į tris šo­kių sa­les, ke­tu­rias kal­vių dirb­tu­ves, o gal la­biau į šo­kių me­ną orien­tuo­si­mės, o gal į dar ką nors? Įs­tai­gos ope­ra­to­rius jau tu­ri tu­rė­ti konk­re­tes­nę vi­zi­ją, ma­ty­mą.
- Ar mies­to me­ni­nin­kai eis į Me­nų in­ku­ba­to­rių kur­ti ir dirb­ti?


- Ma­nau, kad eis, nes jau yra po­rei­kis ir to­liau vyk­do­ma veik­la tu­ri bū­ti pa­ro­do­ma so­cia­li­nė, kul­tū­ri­nė, eko­no­mi­nė ver­tė. Pa­ruoš­to­je ga­li­my­bių stu­di­jo­je, ma­nau, bu­vo įro­dy­tas po­rei­kis, nes yra itin ma­žai vie­tų mū­sų mies­te, kur bai­gęs me­nų ar su kū­ry­bi­nė­mis in­dust­ri­jo­mis su­si­ju­sias stu­di­jas jau­nas kū­rė­jas ga­li kur­ti ar įsi­dar­bin­ti.
Ne vi­sa­da gau­si­me aiš­kų at­sa­ky­mą į šį klau­si­mą. Ar įma­no­ma ži­no­ti tei­sin­giau­sią at­sa­ky­mą į tai, ko ne­si pa­ty­ręs, pa­ma­tęs? At­sa­ky­mas jau bu­vo ar­gu­men­tuo­tas ga­li­my­bių stu­di­jo­je, vie­šo­se dis­ku­si­jo­se, ki­tų pa­na­šių įstai­gų pa­tir­ties įžval­go­mis ir ap­si­spren­di­mu teik­ti pa­raiš­ką. Net moks­li­nin­kai iki ga­lo ne­su­ta­ria, ar toks kū­ry­bi­nis klas­te­ris tu­ri at­si­ras­ti spon­ta­niš­kai, ar pla­nuo­tai, ar val­džia tu­ri ir ga­li kiš­tis, ar tai tik pa­čių kū­ry­bi­nin­kų rei­ka­las.
Sun­ku tiks­liai nu­ma­ty­ti kū­ri­mo­si ir plėt­ros ten­den­ci­jas, ta­čiau re­mian­tis sėk­min­gais pa­vyz­džiais ma­ty­ti, kad ge­riau­si re­zul­ta­tai pa­sie­kia­mi ta­da, kai su­si­jun­gia kū­ry­bi­nė ener­gi­ja, ša­lies po­li­ti­ka, vie­tos ga­lia, vers­lu­mas.
Dis­ku­tuo­jant bū­ti­na ži­no­ti vie­ną es­mi­nių kū­ry­bi­nės bend­ruo­me­nės bruo­žų – me­ni­nin­kai pa­si­žy­mi aukš­tu kū­ry­bi­niu, in­te­lek­ti­niu ka­pi­ta­lu, ta­čiau daug silp­nes­ni so­cia­li­niai, bend­ruo­me­ni­niai ry­šiai, ne­kal­bant apie po­li­ti­nį ak­ty­vu­mą. Bū­ti aut­sai­de­riu, „ki­to­kiu“, sa­vi­tu, iš­si­ski­rian­čiu, gal net ne­sup­ras­tu me­ni­nin­ku yra tar­si „nor­ma“. Tad in­teg­ra­vi­ma­sis į nau­ją da­ri­nį jau ne vie­ne­rius me­tus ku­rian­čiam bran­džiam me­ni­nin­kui gal­būt grei­čiau bus ne­priim­ti­nas.


- Ar etiš­ka šiuo fi­nan­siš­kai sun­kiu me­tu skir­ti lė­šų Me­nų in­ku­ba­to­riui sta­ty­ti, kai ki­toms sri­tims fi­nan­sa­vi­mas itin stip­riai ma­ži­na­mas?
- Kū­ry­bi­nės ap­lin­kos kū­ri­mas da­bar lai­ko­mas vie­na svar­biau­sių mies­to kles­tė­ji­mo są­ly­gų. To­kiems klau­sian­tiems ga­lė­čiau už­duo­ti to­kį pat klau­si­mą – ka­da ap­skri­tai kul­tū­rai ga­li­ma skir­ti, kai gat­vės ne vi­sos išas­fal­tuo­tos, kai trūks­ta pi­ni­gų svei­ka­tos sis­te­mai? Ka­da, ko­kioms sri­tims tu­ri bū­ti pi­ni­gų per­tek­lius, kad ga­lė­tu­me šne­kė­ti apie kul­tū­rą kaip vie­ną mies­to gy­vas­tin­gu­mo pa­grin­di­nių prie­lai­dų? Ar ta­da be­tu­ri­me tei­sę klaus­ti, ką pa­da­rė­me, kad iš mies­to neiš­vyk­tų jau­ni, kū­ry­bin­gi žmo­nės? Mo­der­nūs mies­tai da­bar pir­miau­sia sie­ja­mi su kū­ry­bin­gu­mu, ino­va­ty­vu­mu. Eko­no­mis­tų ty­ri­mai ro­do, kad kul­tū­ra ir kū­ry­bin­gu­mas yra vie­ni svar­biau­sių pir­mau­jan­čių mies­tų plėt­ros veiks­nių. To­kie kū­ry­bi­niai klas­te­riai ge­ne­ruo­ja ne tik kū­ry­bi­nes min­tis, bet ir pi­ni­gus, nau­jus sa­vi­tus re­zul­ta­tus. Jie ne tik skir­ti mies­tui, bet ir eg­zis­tuo­ja dėl mies­tų, nes for­muo­ja įvai­rių iš­tek­lių su­jun­gi­mą į tink­lus, par­tne­rys­tes, mies­to įvaiz­dį.
 

Šiukš­lės – pa­čių šiukš­lin­to­jų rei­ka­las

Po­vi­las LUN­GĖ

Su­si­da­ro įspū­dis, kad mies­to šla­vė­jus per me­tus iš­tin­ka ke­lios „sti­chi­nės ne­lai­mės“: ru­de­nį nu­kri­tus la­pams, žie­mą gau­siai pa­sni­gus, pa­va­sa­rį nu­tir­pus snie­gui pa­si­ro­džius įvai­rioms „gė­ry­bėms“, o va­sa­rą gau­siai že­liant žo­lei. Or­ga­ni­zuo­ja­mos įvai­rios mies­to gra­ži­ni­mo ak­ci­jos – gy­ven­to­jai kvie­čia­mi rink­ti šiukš­lių, kas­ti snie­go ar grėb­ti la­pų. Ne­gi ap­lin­ka be­si­rū­pi­nan­čių šla­vė­jų ne­pa­kan­ka?


 

Ša­li­gat­viai pa­lei Vil­niaus gat­vę ne­šluo­ti – pūp­so ne su­grėb­tų, o vė­jo su­neš­tų la­pų krū­vos.

Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Anot Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tės Hen­ri­tos Gied­rai­tie­nės, UAB „Šiau­lių ap­žel­di­ni­mas“ at­lie­ka mies­to ža­lių­jų plo­tų (ve­jų, žo­ly­nų, žel­dy­nų) tvar­ky­mo pa­slau­gą, o AB „Spe­cia­li­zuo­tas trans­por­tas“ – mies­to gat­vių ir ki­tų te­ri­to­ri­jų tvar­ky­mo pa­slau­gą.

Trūks­ta lė­šų

Ar šie­met ne­pa­si­kar­tos si­tua­ci­ja, kai žie­mą iš­kri­tus gau­siam snie­gui pa­lei gat­ves ir ša­li­gat­vius su­si­da­rė snie­go kal­nai? „Ša­li­gat­viuo­se daug snie­go bu­vo to­dėl, kad jo iš­vež­ti ne­ga­lė­jo­me iš vi­sų te­ri­to­ri­jų dėl lė­šų trū­ku­mo. Snie­gas bu­vo ve­ža­mas tik iš tų vie­tų, ku­rio­se bu­vo bū­ti­na už­tik­rin­ti eis­mo ir pės­čių­jų sau­gu­mą – nuo pės­čių­jų pe­rė­jų, via­du­kų ir pan.“ – tei­gia H. Gied­rai­tie­nė.

Vil­niaus gat­vės bul­va­rą šluo­ja net aš­tuo­nios šla­vė­jos, ta­čiau mies­tie­čiai pa­ste­bė­jo, kad ne­tgi ne „sti­chi­nių ne­lai­mių“ me­tu ne vi­sos jo da­lys „bliz­ga“.

Ne­gi Sa­vi­val­dy­bė nė­ra ga­vu­si skun­dų dėl pra­sto cent­ri­nės mies­to ar­te­ri­jos ir ki­tų mie­to ša­li­gat­vių tvar­ky­mo?

Anot spe­cia­lis­tės, Vil­niaus gat­vės bul­va­ras va­lo­mas 12 kar­tų per mė­ne­sį tris kar­tus per sa­vai­tę. Ke­tu­ris kar­tus per mė­ne­sį kar­tą kar­tą per sa­vai­tę or­ga­ni­zuo­ja­mas at­ski­rų šiukš­lių rin­ki­mas. Ki­tų mies­to gat­vių ša­li­gat­viai, va­žiuo­ja­mo­ji da­lis, aikš­te­lių va­žiuo­ja­mo­ji da­lis, laip­tai, vi­suo­me­ni­nio trans­por­to su­sto­ji­mo aikš­te­lės va­žiuo­ja­mo­ji da­lis (įva­ža) va­lo­mi kar­tą per sa­vai­tę. Šio­se vie­to­se šiukš­lės su­ren­ka­mos taip pat ke­tu­ris kar­tus per mė­ne­sį. „Mi­nė­ti va­ly­mo dar­bai yra at­lie­ka­mi at­si­žvel­giant į skir­tas lė­šas šioms pa­slau­goms vyk­dy­ti“, – tei­gia H. Gied­rai­tie­nė.

Bend­ri­joms ne­pris­kir­tos te­ri­to­ri­jos

O kas ta­da tu­ri rū­pin­tis ap­lin­ka prie ko­mer­ci­nių pa­sta­tų, nuo­sa­vų gy­ve­na­mų­jų na­mų, dau­gia­bu­čių? „At­siž­velg­da­mi į tai, kad te­ri­to­ri­jos (ta­kai, pra­va­žia­vi­mai, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės, ža­lie­ji plo­tai) yra skir­tos gy­ven­to­jų po­rei­kiams ten­kin­ti, pra­šo­me dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jų pa­gal ga­li­my­bę sa­vo bend­ri­jos te­ri­to­ri­ją tvar­ky­ti gy­ven­to­jų pa­jė­go­mis, or­ga­ni­zuo­jant ap­lin­kos tvar­ky­mo tal­kas ar pan., kol ne­bus iš­spręs­ti klau­si­mai dėl te­ri­to­ri­jų tvar­ky­mo prie dau­gia­bu­čių na­mų kvar­ta­luo­se. Ko­mer­ci­nių pa­sta­tų ar gy­ve­na­mų­jų nuo­sa­vų na­mų te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mu tu­ri rū­pin­tis jų sa­vi­nin­kai“, – tei­gia spe­cia­lis­tė.

Dau­gia­bu­čių sa­vi­nin­kų bend­ri­jos skun­džia­si, kad nors ir ap­si­šluo­ja pa­lei sa­vo na­mą ša­li­gat­vius – pa­čios sam­do šla­vė­jus, bet ša­li­gat­viai pa­lei gat­vę ap­skri­tai ne­šluo­ja­mi, lyg bend­ri­jos dar ir juos tu­rė­tų šluo­ti. Sa­vait­raš­čio re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nę Vil­niaus g. 33 ir 35 sa­vi­nin­kų bend­ri­jų at­sto­vai skun­dė­si, kad ša­li­gat­viai pa­lei Vil­niaus gat­vę ne­šluo­ti – pūp­so ne su­grėb­tų, o vė­jo su­neš­tų la­pų krū­vos. De­ja, anot Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tės, šiuo me­tu Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­tu­ri fi­nan­si­nių ga­li­my­bių grėb­ti la­pus nuo ža­lių­jų plo­tų. Tie­sa, pra­dė­jus do­mė­tis ne­grė­bia­mais la­pais, šių Vil­niaus g. sa­vi­nin­kų bend­ri­jų gy­ven­to­jai su­sku­bo pra­neš­ti, kad la­pai nuo ša­li­gat­vio din­go...

Vie­no iš mies­to dau­gia­bu­čių bend­ri­jų pir­mi­nin­kė, ne­pa­no­ru­si at­skleis­ti sa­vo var­do ir pa­var­dės, pik­ti­no­si, kad bend­ri­ja tu­ri sam­dy­ti va­ly­to­ją sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čiai že­mei va­ly­ti: „Dau­gia­bu­tis ne­tu­ri sa­vo že­mės. Kai pir­ko­me bu­tus, sa­vi­val­dy­bė ne­lei­do iš­si­pirk­ti že­mės po na­mu – gy­ve­na­me pri­va­čiuo­se bu­tuo­se val­diš­ko­je že­mė­je. Tai­gi va­lo­me sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čią te­ri­to­ri­ją. Ki­ta ver­tus, da­bar už ap­lin­kos prie­žiū­rą va­ly­to­jai mo­ka­me su­de­rė­tą 380 li­tų at­ly­gį per mė­ne­sį „po­pie­riu­je“. Ji tu­ri tu­rė­ti vers­lo liu­di­ji­mą, ku­ris per me­tus kai­nuo­ja be­veik 600 li­tų, ir dar su­mo­kė­ti kas mė­ne­sį 72 li­tus PSD, tai jai ne­la­bai daug ir lie­ka – maž­daug 250 li­tų „į ran­kas“. Jei bend­ri­jai bū­tų pri­skir­ta te­ri­to­ri­ja, dar tek­tų mo­kė­ti ir že­mės mo­kes­tį. Neaiš­ku, kiek tos že­mės bus pri­skir­ta, nes te­ri­to­ri­ja ap­link na­mą la­bai di­de­lė – ir so­das, ir pie­va, ir skve­re­lis.“

Dėl pra­stai va­lo­mo ša­li­gat­vio pa­lei dau­gia­bu­tį pir­mi­nin­kė bu­vo at­lai­des­nė: „Dvi mies­to va­ly­to­jos va­lo di­džiau­sią gat­vės at­kar­pą be­veik nuo cent­ro iki mies­to pa­bai­gos, tai ar ga­li jos ko­ky­biš­kai at­lik­ti sa­vo dar­bą? Kren­tant la­pams ar gau­siai snin­gant, prie na­mo, kur va­lo­ma te­ri­to­ri­ja ge­ro­kai ma­žes­nė, jau bū­na ką veik­ti.“

Bui­ti­nės at­lie­kos su­mai­šo­mos su bios­kai­džio­mis

AB „Spe­cia­li­zuo­tas trans­por­tas“ di­rek­to­rius Ro­lan­das Sta­nys įžvel­gia tą pa­čią pro­ble­mą, kad dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­joms nė­ra pri­skir­tos te­ri­to­ri­jos, ku­rio­mis jos vis dėl­to tu­ri rū­pin­tis. Sug­rėb­tus la­pus ar ki­tas bios­kai­džias at­lie­kas šių na­mų te­ri­to­ri­jų va­ly­to­jai su­ver­čia į bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius ar su­pi­la pa­lei gat­vę.

„Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras ne­no­ri priim­ti bios­kai­džių at­lie­kų, su­vers­tų į bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius. O kaip nu­sta­ty­ti jų sa­vi­nin­ką? At­lie­kos ne­prik­lau­so nei gy­ven­to­jams, nei ki­toms įstai­goms ar sa­vi­val­dy­bei, be to, for­muo­ja­si lai­ki­ni są­var­ty­nai – su­py­lus la­pų krū­vą, ši apau­ga ki­to­mis šiukš­lė­mis, o kaip jas at­skir­ti?“ – tei­gia di­rek­to­rius.

Yra „bal­tų dė­mių“

Ei­nant vie­na gra­žiau­sių mies­to vie­tų – ša­li­gat­viu prie­šais Ch. Fren­ke­lio vi­lą, kal­no pa­pė­dė­je ir au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je prie Prū­de­lio į akį krin­ta šiukš­lių gau­sa. Ne­gi šla­vė­jams, šluo­jan­tiems ša­li­gat­vius ir aikš­te­lę, sun­ku ženg­ti žings­nį į šo­ną ir jas su­rink­ti?

R. Sta­nys tei­gia, kad mies­te yra „bal­tų dė­mių“, ku­rios nė­ra va­lo­mos: „Pa­gal su Sa­vi­val­dy­be su­da­ry­tą su­tar­tį tvar­ko­me tik tam tik­ras vie­tas, pvz., konk­re­čią Til­žės gat­vės at­kar­pą. Jei pa­lei gat­vę yra ko­kių nors įstai­gų, tar­kim, Šiau­lių uni­ver­si­te­tas ar teis­mo rū­mai, tai tų įstai­gų sam­dy­ti žmo­nės ir šluo­ja ap­lin­ką.“

Anot di­rek­to­riaus, blo­gai, kad Sa­vi­val­dy­bė ne­tei­sin­gai trak­tuo­ja šiukš­lių va­ly­mą: „Jei bū­tų vie­nas at­sa­ko­vas, at­sa­kan­tis už šiukš­les, ne­pa­si­tai­ky­tų at­ve­jų, kai ta pa­ti šiukš­lė, esan­ti vie­nos te­ri­to­ri­ją pri­žiū­rin­čios įmo­nės plo­te, nu­stu­mia­ma į ki­tos įmo­nės pri­žiū­ri­mą te­ri­to­ri­ją. Tu­rė­tų bū­ti vie­na įmo­nė, at­sa­kan­ti už tvar­ką mies­te.“


Ka­ras ant ge­le­žin­ke­lio bė­gių

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ČIUS

Jau ma­žai ką be­ste­bi­na spau­do­je ar te­le­vi­zi­jo­je pa­si­ro­dan­tys pra­ne­ši­mai apie ke­ly­je įvy­ku­sį ne­lai­min­gą eis­mo įvy­kį. Vir­šy­tas grei­tis, vai­ruo­to­jų pa­tir­ties, at­sa­ko­my­bės sto­ka, vai­ra­vi­mas ap­svai­gus – tik da­lis prie­žas­čių, ko­dėl ke­lio­nė au­to­mo­bi­liu pa­žy­mė­ta di­des­nės ri­zi­kos ženk­lu. Žval­gan­tis sau­ges­nio ke­lia­vi­mo bū­do, pui­ki al­ter­na­ty­va ga­li bū­ti ke­lio­nė trau­ki­niu, ku­ri ne­re­tai bū­na ne tik sau­ges­nė, bet ir pi­ges­nė.


 

 Nuo ka­ro ke­liuo­se neap­sau­go­ti ne tik Lie­tu­vos ke­liai ir šun­ke­liai, bet ir ge­le­žin­ke­lio bė­giai.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

No­rė­tų­si ir to­liau kal­bė­ti apie ke­lio­nę trau­ki­niu kaip apie tei­gia­mą da­ly­ką, ta­čiau šių me­tų spa­lio 28-osios pa­va­ka­rės įvy­kiai ver­čia kons­ta­tuo­ti – nuo ka­ro ke­liuo­se neap­sau­go­ti ne tik Lie­tu­vos ke­liai ir šun­ke­liai, bet ir ge­le­žin­ke­lio bė­giai.

Vė­luo­jan­tis trau­ki­nys – blo­gas ženk­las

Spa­lio 28 d. še­ši tre­čio­kai ir pen­ki pir­mo­kai, ly­di­mi Ši­lė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jų Jur­gi­tos Pam­pi­kie­nės ir Auk­sės Ki­šo­nai­tės, nė ne­nu­tuo­kė, kad po Šiau­liuo­se tu­ri­nin­gai pra­leis­tos tu­ris­ti­nės die­nos va­ka­re bus įtrauk­ti į keis­tų įvy­kių sū­ku­rį. Pa­gal tuo me­tu vie­šai skel­bia­mus trau­ki­nių eis­mo tvar­ka­raš­čius iš Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­ties link Ši­lė­nų trau­ki­nys tu­rė­jo pa­ju­dė­ti 17.58 val. Anot mo­ky­to­jų, trau­ki­nys nu­ma­ty­tu lai­ku tą va­ka­rą neat­vy­ko, to­dėl joms, be­si­rū­pi­nan­čioms vai­kų sau­gu­mu, te­ko kreip­tis į trau­ki­nių sto­ties in­for­ma­ci­ją. Mo­ky­to­joms bu­vo pa­ti­kin­ta, kad iki 19 val. trau­ki­nys tik­rai tu­rė­tų at­vyk­ti. Dėl neaiš­kių prie­žas­čių dau­giau ne­gu va­lan­dą vė­la­vęs trau­ki­nys į Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­tį at­vy­ko tik 19.20 val., pri­vers­da­mas ke­lei­vius lauk­ti ne­ži­nio­je, o Ši­lė­nuo­se iš mies­to grįž­tan­čių vai­kų išė­ju­sius pa­si­tik­ti tė­vus jau­din­tis ir skam­bin­ti mo­ky­to­joms, ko­dėl vai­kai ne­grį­žo na­mo iš­vy­kos pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tu lai­ku.

Ke­lio­nė du­ri­mis pri­ver­ta gal­va

Su­lau­kę vė­luo­jan­čio trau­ki­nio, ke­lei­viai neil­gai ga­lė­jo džiaug­tis ke­lio­ne. Be­veik pu­sant­ros va­lan­dos vė­luo­jan­tis trau­ki­nys tą va­ka­rą bu­vo tar­si ženk­las. Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja A. Ki­šo­nai­tė pa­sa­ko­ja, kad Ši­lė­nuo­se su­sto­jus trau­ki­niui mo­ki­niai ir juos ly­dė­ju­sios mo­ky­to­jos jau ruo­šė­si iš­lip­ti, bet ne­ti­kė­tai už­si­vė­ru­sios va­go­no du­rys pri­vė­rė tuo me­tu li­pu­siam vy­riš­kiui gal­vą.

„At­vy­kus į Ši­lė­nų sto­tį, iš pa­sku­ti­nio va­go­no tu­rė­jo iš­lip­ti pir­mo­kė­liai ir aš, prieš mus li­po ki­ti ke­lei­viai. Iš­li­pant neį­ga­liam vy­rui su laz­da, du­rys ne­ti­kė­tai už­si­da­rė, ne­spė­jus iš­lip­ti ki­tiems trau­ki­ny­je li­ku­siems ke­lei­viams. Du­rys įka­li­no žmo­gų, t. y. pri­vė­rė jam gal­vą. Šį įvy­kį ste­bė­jo še­ši li­kę mo­ki­niai, aš, se­ny­vo am­žiaus mo­te­ris, ly­dė­ju­si neį­ga­lų vy­rą, paaug­lė mer­gi­na, ki­ti Ši­lė­nų kai­mo gy­ven­to­jai“, – pa­sa­ko­jo mo­ky­to­ja.

Trau­ki­ny­je ki­lo pa­ni­ka, mo­ky­to­ja ran­ko­mis ban­dė pra­ver­ti va­go­no du­ris, ne­pa­vy­kus to pa­da­ry­ti, nu­sku­bė­jo prie ava­ri­nio trau­ki­nio stab­džio, bet ir jam pa­trauk­ti neuž­te­ko jė­gų. „Ap­link ne­bu­vo ga­lin­čių pa­dė­ti žmo­nių, to­dėl pa­si­lei­dau bėg­ti per trau­ki­nio va­go­nus iki ma­ši­nis­to ka­bi­nos. Prie pat ka­bi­nos ma­ne pa­si­vi­jo kont­ro­lie­rė, ku­riai pa­sa­kiau apie si­tua­ci­ją, ir ji nu­sku­bė­jo pas ma­ši­nis­tą. Tik ta­da bu­vo su­stab­dy­tas trau­ki­nys ir pra­ver­tos du­rys, vi­są tą lai­ką pri­spau­du­sios žmo­gui gal­vą“, – tar­si veiks­mo fil­mo siu­že­tą pa­sa­ko­jo įvy­kių liu­di­nin­kė.

Ki­lo įta­ri­mas

Iš­lais­vi­nus tarp du­rų įstri­gu­sį vy­riš­kį Man­tą Kau­šą, ke­lei­viai ne­su­lau­kė tin­ka­mos juos ly­dė­ju­sio trau­ki­nio per­so­na­lo pa­gal­bos ir su­pra­tin­gu­mo. Trau­ki­nys su­sto­jo neaiš­kio­je vie­to­je, o atė­jęs už tvar­ką ir ke­lei­vių sau­gu­mą at­sa­kin­gas žmo­gus, ke­lei­viams pri­si­sta­tęs ma­ši­nis­to pa­dė­jė­ju, pa­siū­lė iš­lip­ti, pa­sak liu­di­nin­kų, dar pri­dū­ręs, esą ke­lei­viai pa­tys kal­ti, kad ne­spė­jo lai­ku iš­lip­ti iš trau­ki­nio. „Ga­li­ma pa­ma­ny­ti, kad vie­ša­ja­me trans­por­te priim­ti­nas ne­kul­tū­rin­gas el­ge­sys, sku­bė­ji­mas ir li­pi­mas vie­ni ki­tiems per gal­vas. Taip ir ban­džiau paaiš­kin­ti ma­ši­nis­to pa­dė­jė­jui, ku­ris ke­lei­viams pa­si­ro­dė įtar­ti­nai rau­do­nų akių ir vei­do spal­vos, to­dėl įta­riau, kad ga­li bū­ti var­to­jęs al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų“, – da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais A. Ki­šo­nai­tė.

Apie su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją bu­vo pra­neš­ta vai­kų tė­vams, jau se­niai sa­vo at­ža­lų lau­kian­tiems Ši­lė­nų trau­ki­nių sto­ty­je. Vir­gi­ni­ja Ke­me­rie­nė, pir­mo­kė­lio, va­žia­vu­sio trau­ki­niu, ma­ma, su­sku­bo kvies­ti po­li­ci­ją. „Kai trau­ki­nys, trum­pai stab­te­lė­jęs Ši­lė­nuo­se, nu­va­žia­vo to­liau, li­kau ne­sup­ra­tu­si. Sto­ty­je sto­vė­jo pre­ki­nis trau­ki­nys ir, su­pra­tau, ma­ši­nis­tai su­si­sie­kė per ra­ci­ją, nes to pre­ki­nio trau­ki­nio ma­ši­nis­tas man pa­sa­kė, kad ke­lei­vi­nio trau­ki­nio ma­ši­nis­tas yra iš­gė­ręs ir grei­čiau­siai ne­si­leis į kal­bas, to­dėl aš grei­tai iš­kvie­čiau po­li­ci­ją“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Tai­gi Ši­lė­nuo­se tu­rė­ju­siems iš­lip­ti ke­lei­viams ke­lio­nę te­ko pra­tęs­ti – vyk­ti iki Rad­vi­liš­kio trau­ki­nių sto­ties, kur trau­ki­nį pa­si­ti­ko po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Tarp du­rų bu­vęs su­spaus­tas 

M. Kau­šas su jį ly­dė­ju­sia se­ny­vo am­žiaus mo­te­ri­mi bu­vo pa­ly­dė­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, ku­rie jų pa­pra­šė pa­ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą dėl įvy­ku­sio in­ci­den­to. Mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių paim­ti at­va­žia­vo vai­kų tė­vų pa­sku­bo­mis nak­tį or­ga­ni­zuo­tas trans­por­tas.

Ty­ri­mas vyks­ta, ta­čiau kal­tų grei­čiau­siai ne­bus

Po šių įvy­kių na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas, ar tą spa­lio 28-osios va­ka­rą trau­ki­nį ly­dė­jo dau­gy­bė ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, ar yra as­me­nų, ku­rie tu­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę dėl ke­lei­vių pa­tir­to emo­ci­nio šo­ko, iš­gąs­čio, stre­so.

Po­li­ci­ja po įvy­kio iš kar­to pra­dė­jo ty­ri­mą. Pa­sak Šiau­lių AVPK Val­dy­mo or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio vy­res­nio­sios spe­cia­lis­tės Gai­lu­tės Smag­riū­nie­nės, in­ci­den­to ty­ri­mas vis dar vyks­ta. Po­li­ci­jos at­sto­vės tei­gi­mu, gir­tu­mą trau­ki­nio ma­ši­nis­tui ir jo pa­dė­jė­jui nu­sta­tė ne po­li­ci­ja, o už tai at­sa­kin­gi AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ as­me­nys, t. y. bu­vo at­lie­ka­mas vi­di­nis pa­tik­ri­ni­mas. „Tą va­ka­rą po­li­ci­ja ga­vo pra­ne­ši­mą, jog ga­li bū­ti, kad trau­ki­nį, vyks­tan­tį iš Šiau­lių į Rad­vi­liš­kį, val­do ne­blai­vus ma­ši­nis­tas. Pra­ne­ši­mas bu­vo per­duo­tas Rad­vi­liš­kio ge­le­žin­ke­lie­čiams. Kai trau­ki­nys at­vy­ko į Rad­vi­liš­kį, mi­nė­tų as­me­nų gir­tu­mas bu­vo pa­tik­rin­tas. Mums yra at­siųs­tas at­sa­ky­mas, kad ir ma­ši­nis­tas, ir jo pa­dė­jė­jas įvy­kio me­tu bu­vo blai­vūs. Kad ma­ši­nis­tas bu­vo blai­vus, yra tai pa­tvir­ti­nan­tis ak­tas, o pa­dė­jė­jo blai­vu­mą pa­tvir­ti­nan­tį ak­tą ža­dė­jo dar at­siųs­ti, t. y. po­li­ci­ja jo ne­tu­ri. Ty­ri­mas vyks­ta, nu­ken­tė­ju­sy­sis pre­ten­zi­jų nie­kam ne­be­reiš­kia“, – in­for­ma­vo G. Smag­riū­nie­nė.

Kam iš tie­sų bu­vo pa­da­ry­ta ža­la?

Aki­vaiz­du tai, kad ža­la pa­da­ry­ta ne vie­nam žmo­gui: du­ri­mis su­spaus­ta gal­va pa­si­va­ži­nė­jęs vy­riš­kis tik per plau­ką iš­ven­gė rim­tes­nių su­ža­lo­ji­mų, o vi­są šį vaiz­dą ste­bė­ję vai­kai tur­būt dar il­gai bi­jos įkel­ti ko­ją į trau­ki­nį. Tie­sa, pa­sta­rie­ji grei­čiau­siai bus nu­ken­tė­ję net la­biau­siai, nes vy­riš­kis, paaiš­kė­jo, rim­tų trau­mų ne­pa­ty­rė, o už pa­si­va­ži­nė­ji­mą trau­ki­niu ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis jam bu­vo su­mo­kė­tas 500 Lt ža­los at­ly­gi­ni­mas. Nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­klau­sus, ar šie pi­ni­gai ne­bu­vo sa­vo­tiš­kas bū­das įvy­kiui už­glais­ty­ti, kad neiš­kil­tų vie­šu­mon, 

M. Kau­šas pa­ti­ki­no, kad pi­ni­gų paė­mi­mas bu­vo la­biau nau­din­gas jam, o ne ma­ši­nis­tui, ku­ris at­sa­kin­gas už šį in­ci­den­tą.

„Tai bu­vo ne ky­šis, o tai­kos su­tar­tis. Pa­si­kal­bė­jau su pa­žįs­ta­mu ju­ris­tu, ku­ris ir pa­ta­rė su­da­ry­ti to­kią su­tar­tį. Pa­sak ju­ris­to, čia bū­tų bu­vęs la­bai il­gas tam­py­ma­sis. Aš dar prieš šį įvy­kį bu­vau pa­ty­ręs ko­jos trau­mą, man sun­ku vaikš­čio­ti, tai to­kia su­tar­tis man yra la­bai pa­lan­ki, juo­lab kad po įvy­kio bu­vau nu­vež­tas į li­go­ni­nę, kur ma­ne ap­žiū­rė­jo ir nu­sta­tė, kad rim­tes­nių trau­mų ne­bu­vo“, – ti­ki­no nu­ken­tė­ju­sy­sis.

Iš tie­sų ga­li­ma bū­tų su­tik­ti, kad ši tai­kos su­tar­tis ir 500 Lt at­ly­gis – ga­na ne­blo­gas san­do­ris abiem pu­sėms, at­si­žvel­giant į tai, kad in­ci­den­to me­tu rim­tų trau­mų ne­bu­vo pa­tir­ta. Va­di­na­si, M. Kau­šui pi­ni­gai bu­vo su­mo­kė­ti už mo­ra­li­nę ža­lą, pa­tir­tą stre­są, iš­gąs­tį. Tie­sa, nu­ken­tė­ju­sy­sis iš­lai­dų gal­būt tu­rė­jo va­žiuo­da­mas ke­lis kar­tus pas gy­dy­to­jus, ta­čiau iš prin­ci­po tai – mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mas. Ta­čiau tuo­met ky­la klau­si­mas – ar vai­kai, ste­bė­ję šiuos krau­pius vaiz­dus, nė­ra ir­gi nu­si­pel­nę pa­na­šaus at­ly­gio? V. Ke­me­rie­nė pa­sa­ko­ja, kad jos vai­kas vis dar ne­ga­li va­žiuo­ti trau­ki­niu, nes bi­jo, kad kas nors vėl ga­li nu­tik­ti. „Ma­no vai­kas vis dar bi­jo trau­ki­nio ir sa­ko, kad dau­giau nie­ka­da gy­ve­ni­me juo ne­be­va­žiuos“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Sprin­tas ap­link trau­ki­nį ar­ba re­peč­kom po juo

Šis ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas pa­ju­di­no ir ki­tą skau­du­lį, pui­kiai ži­no­mą ši­lė­niš­kiams, ku­rie jau se­niai yra įpra­tę į ke­lei­vi­nį trau­ki­nį ke­lią skin­tis lip­da­mi per kro­vi­ni­nio trau­ki­nio, pa­sto­ju­sio jiems ke­lią, vir­šų ar­ba lįs­da­mi po juo. Si­tua­ci­ja Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je iš tie­sų la­bai uni­ka­li – ma­tai trau­ki­nį, ku­riuo no­ri va­žiuo­ti, bet jį pa­siek­ti ga­li tik anks­čiau mi­nė­tais bū­dais. Ži­no­ma, yra ir ki­tas va­rian­tas – ga­li­ma ban­dy­ti trau­ki­nį api­bėg­ti, ta­čiau kiek ga­li­my­bių, kad po to­kio sprin­to ši trans­por­to prie­mo­nė ta­vęs dar lauks? Iš tie­sų kvai­la bū­tų to ti­kė­tis, juo­lab kad net no­rė­da­mas iš­lip­ti iš trau­ki­nio tai tu­ri da­ry­ti žai­biš­kai.

AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Da­li­jaus Žeb­raus­ko at­sa­ky­mas į klau­si­mą, kaip nu­ti­ko, kad spa­lio 28 d. trau­ki­nio va­go­no du­rys įka­li­no žmo­gų, tai tik pa­liu­di­ja: „Rem­da­mie­si dar­buo­to­jų paaiš­ki­ni­mais in­for­muo­ja­me, kad trau­ki­niui su­sto­jus sto­te­lė­je mi­ni­mas neį­ga­lus ke­lei­vis del­sė iš­lip­ti ir tik prieš pa­ju­dant bei už­si­da­rant du­rims su­sku­bo pa­lik­ti trau­ki­nį.“

Tai­gi va­žiuo­jant trau­ki­niu dels­ti ne­ga­li­ma. Juk yra liau­diš­kas po­sa­kis, kad mie­gan­čių­jų trau­ki­nys ne­lau­kia... Ži­no­da­mi liau­diš­kus dės­nius, re­gu­liuo­jan­čius trau­ki­nių eis­mą ša­ly­je, ši­lė­niš­kiai sku­ba, le­kia, li­pa per jiems ant ta­ko su­sta­ty­tus kro­vi­ni­nius trau­ki­nius, t. y. žai­džia mir­ti­nai azar­tiš­ką žai­di­mą – at­spėk, ar per­šo­kęs vie­ną trau­ki­nį iš­vy­si at­va­žiuo­jan­tį ki­tą?

Keis­čiau­sia šio­je si­tua­ci­jo­je tur­būt tai, kad to­kios mo­ki­nių, mo­ky­to­jų ir ki­tų Ši­lė­nų kai­mo gy­ven­to­jų ke­lio­nės į trau­ki­nį – il­ga­me­tis reiš­ki­nys, šių žmo­nių kas­die­ny­bė. Ir nė­ra taip, kad žmo­nės nie­ko ne­da­ro, nie­kur ne­si­krei­pia, kad jų gy­ve­ni­mas tap­tų sau­gus. Spa­lio 6 d. mo­ky­to­jai L. Ja­nio­ny­tei trū­ko kant­ry­bė – tą die­ną ji po dar­bo ke­ti­no trau­ki­niu vyk­ti na­mo, ta­čiau li­ko Ši­lė­nuo­se, nes pa­si­kar­to­jo įpras­ta si­tua­ci­ja – ma­tė trau­ki­nį, bet ne­ga­lė­jo jo pa­siek­ti.

„Tą die­ną 11.20 val. iš Ši­lė­nų į Šiau­lius tu­rė­jau vyk­ti trau­ki­niu Nr. D616. Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties pės­tie­siems skir­ta pe­rė­ja, li­kus vos 2 min. iki ke­lei­vi­nio trau­ki­nio at­vy­ki­mo, bu­vo už­sta­ty­ta pre­ki­niu są­sta­tu. Atė­ju­si sto­ties dar­buo­to­ja sku­ban­tiems į trau­ki­nį žmo­nėms pa­siū­lė ar­ba lip­ti ko­pė­tė­lė­mis per va­go­nus, ar­ba lįs­ti po jais. Aš, ži­no­ma, taip ne­pa­da­riau, to­dėl į trau­ki­nį pa­vė­la­vau“, – pa­sa­ko­jo mo­ky­to­ja. Po šio įvy­kio grį­žu­si į mo­kyk­lą L. Ja­nio­ny­tė pa­ra­šė ofi­cia­lų skun­dą AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jai, nes, anot pe­da­go­gės, po po­ros mi­nu­čių, trau­ki­niui Nr. D616 dar neiš­vy­kus iš sto­ties, o pe­ro­ne vis dar esant juo at­vy­ku­siems ke­lei­viams (tarp jų – ir vai­kams), iš ki­tos sto­vin­čio są­sta­to pu­sės at­vy­ko ši­lum­ve­žis. Lai­mė, kad tuo me­tu joks žmo­gus ne­su­gal­vo­jo lįs­ti po va­go­nais į kai­mo pu­sę...

„Kur tą trau­ki­nį priim­ti?“

Apž­vel­giant su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją ne­ga­li­ma teig­ti, kad AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ vi­siš­kai ne­rea­guo­ja į to­kius skun­dus ar pa­sta­bas. Į mi­nė­tą skun­dą mo­ky­to­jai L. Ja­nio­ny­tei bu­vo at­sa­ky­ta – at­si­pra­šy­ta už su­si­da­riu­sią ekst­re­ma­lią si­tua­ci­ją, pa­ti­kin­ta, kad įvy­kis iša­na­li­zuo­tas, at­sa­kin­gi pa­da­li­niai ir dar­buo­to­jai in­for­muo­ti ir pa­na­šūs at­ve­jai Ši­lė­nų sto­ty­je ne­be­tu­rė­tų pa­si­kar­to­ti. De­ja... Liu­di­nin­kai tei­gia, kad si­tua­ci­ja šio­je ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je ir to­liau ne­si­kei­čia, nors nuo mo­ky­to­jos skun­do ir at­sa­ky­mo į jį jau praė­jo ko­ne mė­nuo.

Pa­kal­bi­nę da­bar­ti­nę Ši­lė­nų ge­le­žin­ke­lio sto­ties vir­ši­nin­kę Li­li­ją Su­ro­vec, aiš­kių at­sa­ky­mų ir­gi neiš­gir­do­me. Pa­sak jos, si­tua­ci­ja yra ži­no­ma, ta­čiau ką nors pa­keis­ti ne­la­bai ga­li­ma. „Žmo­nės vi­są lai­ką skun­džia­si, o ką mums da­ry­ti, kur mums tą trau­ki­nį priim­ti? Dar so­vie­tų lai­kais pla­nuo­ta sta­ty­ti pės­čių­jų til­tą, o pa­skui vis­kas pa­si­bai­gė, pa­mir­šo. Nė­ra pas mus pės­čių­jų til­tų, o trau­ki­nių bū­na daug. Kar­tais bū­na si­tua­ci­jų, kai trau­ki­nį ga­li­ma leis­ti tik vie­nu ke­liu. Vie­nas tu­ri sto­vė­ti, o ki­tą tu­ri­me pra­leis­ti. Ži­no­ma, bū­na vi­so­kių si­tua­ci­jų, kar­tais ir tvark­da­rys ap­si­rin­ka ar dar kas nors“, – si­tua­ci­ją Ši­lė­nuo­se pa­ko­men­ta­vo L. Su­ro­vec.

Bai­giant pa­sa­ko­ti apie ka­rą ant ge­le­žin­ke­lio bė­gių, lyg sa­vo­tiš­ką pa­ža­dą vi­siems tiems, ku­rie ri­zi­kuo­ja gy­vy­be pa­ke­liui į trau­ki­nį, ga­li­ma pa­ci­tuo­ti AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo D. Žeb­raus­ko žo­džius: „Atei­ty­je siek­si­me už­tik­rin­ti, kad Ši­lė­nų sto­ty­je, įlai­pi­nant ar iš­lai­pi­nant ke­lei­vius iš trau­ki­nių, pre­ki­niai trau­ki­nių są­sta­tai ne­bū­tų stab­do­mi.“


At­pir­ki­mo ožiai – silp­niau­sie­ji

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių mies­to dar­že­liuo­se – su­maiš­tis, ne­ri­mas ir gin­čai. „Vi­si su­prie­šin­ti, dar­buo­to­jai bi­jo ne­tek­ti dar­bo, al­gų su­ma­ži­ni­mo, vai­kų tė­vai de­juo­ja dėl pla­nuo­ja­mo įves­ti abo­nen­ti­nio mo­kes­čio ir vien­bal­siai sa­ko, kad tu­rė­ti vai­kų tam­pa pra­ban­ga“, – to­kios kal­bos ne­ty­la mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se, ku­riems duo­ta už­duo­tis su­tau­py­ti 25 pro­c. sa­vo biu­dže­to. Ar dėl fi­nan­si­nių mies­to  bė­dų kal­čiau­si dar­že­liai? Ar po­li­ti­kai drįs­tų skriaus­ti švie­ti­mo įstai­gas, jei vai­kams bū­tų su­teik­ta tei­sė bal­suo­ti?

 

Draus­mės mo­kes­tis pa­di­dins skur­dą

„Ką ta mies­to val­džia su­gal­vo­jo? Abo­nen­ti­nis mo­kes­tis už tai, kad vai­kas lan­ko dar­že­lį? Juk ir taip vie­ša pa­slap­tis, kad tė­vai dar­že­liams jį su­mo­ka. Duo­da kas mė­ne­sį 5-10 li­tų auk­lė­to­joms, kad jos įvai­rių prie­mo­nių nu­pirk­tų, dar iš­lei­džia apie 50-70 li­tų plo­vik­liams, tua­le­ti­niam po­pie­riui ir ki­tos reik­mėms“, – pik­ti­no­si į „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­sios ke­lios vai­kus au­gi­nan­čios ma­mos.

Da­bar, jei teks tė­vams už vai­ką mo­kė­ti 25-35 Lt dy­džio abo­nen­ti­nį mo­kes­tį, apie 215 Lt kas mė­ne­sį už dar­že­lį bei po 2 Lt per die­ną už mais­to ga­mi­ni­mą, skurs­tan­čių žmo­nių Šiau­liuo­se bus dar dau­giau. Juk vai­ko dar­že­lio lan­ky­mas kai­nuos be­veik 400 Lt per mė­ne­sį. O jei šei­ma au­gi­na du?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė pla­nuo­ja, kad abo­nen­ti­nį mo­kes­tį tė­vams rei­kės mo­kė­ti net va­sa­ros ato­sto­gų me­tu, kai įstai­gos vai­kas ne­lan­ko. Šis mo­kes­tis val­di­nin­kų va­di­na­mas „Draus­mės mo­kes­čiu“, nes jį teks mo­kė­ti kas mė­ne­sį, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kiek die­nų vai­kas lan­kys lop­še­lį-dar­že­lį.

Vla­das Da­mu­le­vi­čius, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius, sa­ko, kad da­bar dar­že­lių lan­ko­mu­mas yra 60-70 pro­c. Tai reiš­kia, kad sa­vi­val­dy­bė ne­gau­na 30 pro­c. pa­ja­mų. „No­ri­me, kad bū­tų abi­pu­siai įsi­pa­rei­go­ji­mai: mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mas dar­buo­to­jams, o tė­vų įsi­pa­rei­go­ji­mas mo­kė­ti už sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mas pa­slau­gas“, – tei­gė jis.

Ga­li­ma pa­gal­vo­ti, kad tė­vai vai­kų į dar­že­lį ne­ve­da ty­čia. Bet juk lop­še­lius-dar­že­lius lan­kan­tys vai­kai daž­nai ser­ga, tė­vai pri­vers­ti im­ti li­gon­la­pius ir pa­tys nei­ti į dar­bą. Įve­dus abo­nen­ti­nį mo­kes­tį, slau­gy­da­mi sa­vo ser­gan­čius vai­kus, tė­vai fi­nan­siš­kai nu­ken­tės dvi­gu­bai – ne­gaus at­ly­gi­ni­mo už dar­be ne­bū­tas dienas ir pri­va­lės mo­kė­ti abo­nen­ti­nį mo­kes­tį.

Sa­vi­val­dy­bė už gau­tus pa­pil­do­mus pi­ni­gus pla­nuo­ja skalb­ti ir pirk­ti pa­ta­ly­nę, at­lik­ti smė­lio ty­ri­mus ir pan. Abo­nen­ti­nį mo­kes­tį mo­kės vi­si, jo­kių leng­va­tų ne­nu­ma­ty­ta.

Kar­py­ti ir dar kar­tą kar­py­ti

Kiek­vie­nas lop­še­lis-dar­že­lis ki­tą­met pri­va­lės su­tau­py­ti 25 pro­c. šių­me­čio sa­vo biu­dže­to. Vie­nas Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­siū­ly­mų – ma­žo­se iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se, ku­rio­se yra iki sep­ty­nių vai­kų gru­pių, kar­py­ti eta­tus. Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui, slau­gy­to­jai, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo mo­ky­to­jui, ūkio da­lies ve­dė­jui pa­lik­ti 0,75 pro­c. eta­to. Siū­lo­ma iki de­vy­nių va­lan­dų su­trum­pin­ti kai ku­rių lop­še­lių-dar­že­lių gru­pių dar­bo lai­ką, to­dėl bū­tų su­ma­žin­ti ir dar­že­lių auk­lė­to­jų at­ly­gi­ni­mai.

Flo­ri­na Var­ka­lie­nė, Šiau­lių iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų va­do­vų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė, sa­ko, jog dar­že­lių dar­buo­to­jai pa­gei­dau­ja, kad eta­tai dar­buo­to­jams ne­bū­tų ma­ži­na­mi. Pat­vir­ti­nus nau­ją už­mo­kes­čio tvar­ką, dar­že­liai pa­tys spręs­tų, ku­ri gru­pė tu­ri dirb­ti il­giau, o ku­ri – trum­piau.

Mies­to lop­še­lių-dar­že­lių di­rek­to­rės bu­vo su­si­ti­ku­sios su Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ir val­di­nin­kams tvir­ti­no, kad ir da­bar la­bai tau­po. Dar­že­lių va­do­vės pra­šė ne­ma­žin­ti eta­tų nor­ma­ty­vų. Su­si­ti­ki­mo me­tu nu­spręs­ta fi­nan­si­nę si­tua­ci­ją iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se per­žiū­rė­ti po tri­jų ki­tų me­tų mė­ne­sių.

La­biau­siai nu­ken­tės spor­to mo­kyk­los

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba šį mė­ne­sį nu­spręs, kiek ki­tą­met už lop­še­lius-dar­že­lius mo­kės tė­vai, bet pa­na­šu, kad dėl fi­nan­si­nio kra­cho nu­ken­tės ne tik jie. Tau­py­ti spau­džia­mi ne tik dar­že­liai, bet ir ki­tos Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai pri­klau­san­čios įstai­gos. Ki­tų me­tų biu­dže­tas bus kar­po­mas 25-40 pro­c. So­cia­li­nės įstai­gos tau­pys iki 12 pro­c., ta­čiau la­biau­siai nu­ken­tės mies­to spor­to mo­kyk­los.

Vik­to­ras Strups, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, in­for­ma­vo, kad kai ku­riems sek­to­riams siū­lo­ma biu­dže­tą su­ma­žin­ti net 36 pro­c. Spor­to mo­kyk­los pa­gal pa­teik­tus ad­mi­nist­ra­ci­jos nu­ro­dy­mus tu­rės įver­tin­ti si­tua­ci­ją ir at­sa­ky­ti, ar pa­vyks joms iš­gy­ven­ti pa­si­spau­dus treč­da­liu.

Plau­ki­mo mo­kyk­los „Del­fi­nas“ va­do­vas Va­le­ri­jus Be­lo­vas sa­ko, kad dar bū­tų nor­ma­lu, jei rei­kė­tų „pa­si­spaus­ti“ 5 pro­c., bet kai 36-iais –  jau bai­su. Vi­siems dar­buo­to­jams teks mė­ne­sį ei­ti ne­mo­ka­mų ato­sto­gų, tre­ne­riams su­trum­pin­ti dar­bo krū­vį.

„Bus toks mo­men­tas, kai vi­si dar­buo­to­jai tu­rės dirb­ti rū­bi­nė­je, nu­me­riu­kus už striu­kes da­lin­ti. Dar nie­ko žmo­nėms ne­sa­ko­me, bet teks pa­nai­kin­ti sep­ty­nis eta­tus – la­biau­siai nu­ken­tės pa­gal­bi­nis per­so­na­las. Teks pa­tiems ba­sei­nus va­ly­ti. Lė­šų ne­be­nu­ma­ty­ta nei prie­mo­nėms ba­sei­no van­de­niui chlo­ruo­ti, nei tua­le­ti­niam po­pie­riui. Al­gos taip pat tu­ri bū­ti su­ma­žin­tos 36 pro­c. Jei bū­tu­me šiaip koks plau­ki­mo cent­ras, gal ir ne­bū­tų bai­su, bet da­bar, kai gar­si­na­me Šiau­lius ša­lies mas­tu...“ – sa­kė V. Be­lo­vas.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos biu­dže­tas taip pat bus ma­ži­na­mas 25 pro­c. Ka­dan­gi di­džią­ją da­lį biu­dže­to su­da­ro dar­bo už­mo­kes­tis, bus ma­ži­na­mas mo­kos fon­das.

Per sa­vai­tę kiek­vie­nas Sa­vi­val­dy­bės sky­riaus tu­ri ap­si­spręs­ti, ko­kį tau­py­mo bū­dą pa­si­rinks. Val­di­nin­kai tu­ri pa­si­rink­ti ar­ba dirb­ti trum­pes­nę dar­bo die­ną, ar­ba at­leis­ti dar­buo­to­jų, ar­ba su­ma­žin­ti al­gų koe­fi­cien­tus.

 

Ši­lu­mos įsta­ty­mas ir rū­pes­čių die­na

Po­vi­las LUN­GĖ

Mies­to dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jams ki­lo rū­pes­tis dėl jų na­muo­se esan­čių ši­lu­mos punk­tų nuo­sa­vy­bės ir re­mon­to. Bend­ri­jų pir­mi­nin­kai bi­jo, kad bend­ri­joms sa­vo lė­šo­mis teks juos keis­ti ir re­mon­tuo­ti. Iki šiol tai da­rė sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Šiau­lių ener­gi­ja“. Su­maiš­tį su­kė­lė Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sos, įsi­ga­lio­ju­sios nuo lapk­ri­čio 1 die­nos.


 Koks bus nau­ja­sis ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fas, kol kas pa­sa­ky­ti sun­ku – jį nu­sta­tys Sa­vi­val­dy­bė.

„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Gra­ži mi­si­ja

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas pa­si­ra­šė tei­sės ak­tus, įgy­ven­din­sian­čius Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sas. Jie įsi­ga­lio­jo nuo lapk­ri­čio 1 d. Tei­gia­ma, kad pa­tai­sos duos rea­lią nau­dą vi­siems ši­lu­mos var­to­to­jams jau šį šil­dy­mo se­zo­ną – su­ma­žins ši­lu­mos kai­ną, dar griež­čiau reg­la­men­tuos mo­no­po­li­nių ši­lu­mos tie­kė­jų veik­lą, iš­spręs ši­lu­mos punk­tų val­dy­mo pro­ble­mas, o var­to­to­jams ga­ran­tuos ne­gin­či­ja­mą tei­sę pa­si­rink­ti, kiek ši­lu­mos jie no­ri pirk­ti iš ši­lu­mos tie­kė­jo.

Nau­ja­sis ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas su­kė­lė su­maiš­tį tarp Šiau­lių gy­ven­to­jų. Pa­gal jį dau­gia­bu­čių na­mų ši­lu­mos punk­tų ne­be­ga­lės pri­žiū­rė­ti ši­lu­mos tie­kė­jas. Skir­tin­gai nei ki­tuo­se mies­tuo­se, Šiau­liuo­se be­veik vi­si dau­gia­bu­čių na­mų ši­lu­mos punk­tai pri­klau­so ne gy­ven­to­jams, o „Šiau­lių ener­gi­jai“, ku­ri iki šiol pri­žiū­ri ši­lu­mos punk­tus. Jų amor­ti­za­ci­ja bu­vo įskai­čiuo­ta į ši­lu­mos kai­ną – gy­ven­to­jams ne­rei­kė­jo rū­pin­tis de­ta­lė­mis, ši­lu­mo­kai­čio pa­kei­ti­mu ir pan. Da­bar ši­lu­mos punk­tai bus už­krau­ti gy­ven­to­jams ant pe­čių.

Pa­keis­ta kai­no­da­ra

Tai ko­kios tos įsta­ty­mo pa­tai­sos, su­kė­lu­sios rū­pes­čių dau­gia­bu­čių bend­ri­joms? Pir­mo­ji – pa­keis­ta ši­lu­mos kai­no­da­ra ir į ši­lu­mos kai­ną neįt­rau­kia­mos ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros są­nau­dos.

Ši nuo­sta­ta reiš­kia, kad mo­kes­čiai, su­si­ję su ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­mų prie­žiū­ra, ne­be­bus au­to­ma­tiš­kai įtrau­kia­mi į ši­lu­mos kai­ną. Mo­kes­tis už tin­ka­mą ir efek­ty­vią ši­lu­mos punk­to prie­žiū­rą bus ap­skai­čiuo­ja­mas pa­gal konk­re­čios sa­vi­val­dy­bės pa­tvir­tin­tus prie­žiū­ros įkai­nius ir są­skai­to­je tu­rės bū­ti pa­tei­kia­mas at­ski­ro­je ei­lu­tė­je – tu­rės bū­ti aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kiek kai­nuo­ja šil­dy­mo pa­slau­ga ir kiek mo­ka­ma už ši­lu­mos punk­to prie­žiū­rą.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja nu­ro­do, kad da­bar į ši­lu­mos kai­ną įtrau­kia­mas punk­to prie­žiū­ros mo­kes­tis yra maž­daug 2 ct už 1 kWh ir su­da­ro be­veik 8 pro­c. są­skai­tos su­mos. Be to, šis mo­kes­tis pri­klau­so ir nuo lau­ko tem­pe­ra­tū­ros, t. y. kuo lau­ke šal­čiau, tuo la­biau gy­ven­to­jams brangs­ta ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ra. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ma­te­ma­ti­ka pa­pras­ta: jei da­bar 60 kv. met­rų bu­te gy­ve­nan­tis as­muo už šil­dy­mą mo­ka 300 Lt, tai apie 8 pro­c. šios su­mos (24 Lt) su­da­ro punk­tų prie­žiū­ros mo­kes­tis. Tei­gia­ma, kad įsi­ga­lio­jus pa­tai­sai ir su punk­to pri­žiū­rė­to­ju su­de­rė­jus vi­du­ti­nį prie­žiū­ros mo­kes­tį, tar­kim, 10 ct už 1 kv. m būs­to plo­to, mo­kes­tis su­ma­žė­tų net 4-6 kar­tus – iki 6 Lt. Nu­ro­do­ma ir ki­ta ga­li­my­bė su­ma­žin­ti mo­kes­tį už prie­žiū­rą – gy­ven­to­jai su pa­si­rink­tu pri­žiū­rė­to­ju ga­lės de­rė­tis dėl ga­lu­ti­nio mo­kes­čio (ct už kv. m) už ši­lu­mos punk­to prie­žiū­rą. Ne­ten­ki­nant prie­žiū­ros są­ly­goms ar tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bei, jie ga­lės lais­vai pa­si­rink­ti ki­tą pa­slau­gos tei­kė­ją.

Mies­te mo­kes­tis smar­kiai ne­si­keis

„Ši­lu­mos tie­kė­jams su­teik­tas pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis iki 2012 m. va­sa­rio 1 d., per ku­rį jie tu­ri per­skai­čiuo­ti ši­lu­mos ener­gi­jos kai­ną ir pa­tvir­tin­ti tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka nau­ją, iš­brauk­da­mi bet ko­kias są­nau­das, su­si­ju­sias su ši­lu­mos punk­tais“, – tei­gia AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė To­ma Grikš­tie­nė.

Šie pa­kei­ti­mai di­de­lės įta­kos šiuo me­tu ga­lio­jan­čiai ši­lu­mos ener­gi­jos kai­nai ne­tu­rės, nes, anot T. Grikš­tie­nės, „Šiau­lių ener­gi­ja“ ne­tai­kė di­fe­ren­ci­juo­tų ši­lu­mos ener­gi­jos kai­nų – į ga­lio­jan­čią ši­lu­mos ener­gi­jos kai­ną bu­vo įtrauk­tos tik ši­lu­mos punk­tų są­nau­dos (nu­si­dė­vė­ji­mas ir me­džia­gos), ku­rios su­da­ro la­bai ne­di­de­lę ši­lu­mos ener­gi­jos kai­nos da­lį (0,4 ct/kWh). Už šil­dy­mo bei karš­to van­dens sis­te­mos prie­žiū­rą šiuo me­tu AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ tai­ko Šiau­lių m. sa­vi­val­dy­bės spren­di­mu nu­sta­ty­tą 10 ct/m2 per mė­ne­sį ta­ri­fą.

Ne­su­si­ję dar­bo san­ty­kiais

Ki­ta įsta­ty­mo nau­jo­vė – pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ju (eksp­loa­tuo­to­ju) ne­ga­lės bū­ti ši­lu­mos tie­kė­jai ir as­me­nys, su­si­ję su ši­lu­mos tie­kė­ju dar­bo san­ty­kiais ar tei­kian­tys pre­kes ar pa­slau­gas ši­lu­mos tie­kė­jams.

Tai­gi gy­ven­to­jai ga­lės pa­si­rink­ti to­kį pri­žiū­rė­to­ją, ku­ris sa­vo dar­bą – sis­te­mos pa­ruo­ši­mą se­zo­nui, hid­rau­li­nius ban­dy­mus ir kt. – at­liks už ma­žes­nę kai­ną, nei tai da­ry­da­vo mo­no­po­li­nin­kas.

Ar da­bar­ti­nis na­mo ši­lu­mos ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jas ati­tin­ka įsta­ty­me nu­ma­ty­tą ne­ša­liš­ku­mo rei­ka­la­vi­mą, tu­rės in­for­muo­ti Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja.

Nuo 2012 m. lie­pos 1 d. su­tar­tys su ši­lu­mos punk­tų pri­žiū­rė­to­jais, ku­rie bus pri­pa­žin­ti su­si­ję su ši­lu­mos tie­kė­jais, ne­teks ga­lios. Dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jai pri­va­lės pa­si­rink­ti nau­ją pri­žiū­rė­to­ją bal­sų dau­gu­ma vi­suo­ti­nia­me gy­ven­to­jų ir pa­tal­pų sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­me. Šį su­si­rin­ki­mą pri­va­lo or­ga­ni­zuo­ti na­mo bend­ri­jos val­dy­ba, įga­lio­tas as­muo ar na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius.

Ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ros pa­slau­gas ga­li teik­ti ir fi­zi­nis, ir ju­ri­di­nis as­muo, ir pa­ti na­mo bend­ri­ja, ta­čiau vi­sais at­ve­jais pa­si­rink­tas pri­žiū­rė­to­jas pri­va­lės gau­ti Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos pa­tvir­tin­tą ates­ta­tą. Jei na­mo bend­ri­ja no­rės punk­to pri­žiū­rė­to­ju pa­si­rink­ti vie­ną iš na­mo gy­ven­to­jų, pa­sta­ra­sis tu­rės kreip­tis į šią ins­pek­ci­ją dėl ates­ta­ci­jos.

Gy­ven­to­jams lai­ku ne­pa­si­rin­kus nau­jo pri­žiū­rė­to­jo, tai at­lik­ti pri­va­lo na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti įmo­nė. Ji iki 2012 m. lie­pos 1 d. pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti, kad nau­jas pri­žiū­rė­to­jas bū­tų pa­rink­tas.

Pa­si­rin­ki­mo pa­rei­ga ne­ga­lio­ja tiems dau­gia­bu­čiams na­mams, ku­riuo­se na­mo ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ros pa­slau­gas at­lie­ka pri­žiū­rė­to­jas, ati­tin­kan­tis priim­tų Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sas, pvz., na­mo bend­ri­ja ar fi­zi­nis as­muo, gy­ve­nan­tis ta­me pa­čia­me na­me, ar įmo­nė, ku­ri nė­ra su­si­ju­si su ši­lu­mą tie­kian­čia bend­ro­ve.

Pa­gal ki­tą įsta­ty­me nu­ma­ty­tą išim­tį są­sa­ju­mo su ši­lu­mos tie­kė­ju drau­di­mas yra ne­tai­ko­mas gy­ve­na­mo­sio­se vie­to­vė­se, ku­rio­se gy­ve­na ma­žiau ne­gu 50 tūkst. gy­ven­to­jų, jei­gu sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ne­nusp­ren­džia ki­taip.

Gy­ven­to­jų bend­ri­joms nu­trau­kus su­tar­tis su ši­lu­mos punk­tais iki šiol be­si­rū­pi­nan­čia „Ši­lu­mos ener­gi­ja“, da­lis šios įmo­nės dar­buo­to­jų liks be dar­bo. „Dar­buo­to­jų, ku­rie po 2012 m. lie­pos 1 d. ne­be­ga­lės at­lik­ti ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros, bend­ro­vė­je šiuo me­tu dir­ba apie 20. Po 2012 m. lie­pos 1 d., jei var­to­to­jai ne­pa­si­rinks nau­jo ši­lu­mos punk­to pri­žiū­rė­to­jo anks­čiau, su šiais dar­buo­to­jais bend­ro­vė bus pri­vers­ta nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tis“, – tei­gia „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vė spau­dai T. Grikš­tie­nė.

Re­gu­liuos pri­žiū­rė­to­jas

Pa­gal tre­čią­jį įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą ši­lu­mos tie­kė­jas įsta­ty­miš­kai at­ski­ria­mas ir nuo ši­lu­mos punk­tų val­dy­mo – tei­sę re­gu­liuo­ti (nuo­to­li­niu ar ki­tu bū­du) na­mo ši­lu­mos punk­to įren­gi­nių dar­bą tu­rės tik pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jas.

Šiuo pa­kei­ti­mu įtei­si­na­ma tai, kad tik var­to­to­jai ga­lės pa­si­rink­ti ir re­gu­liuo­ti na­mo ši­lu­mos su­var­to­ji­mo kie­kį bei tem­pe­ra­tū­rą. Tai reiš­kia, kad dau­gia­bu­čių var­to­to­jai ga­lės pirk­ti tiek ši­lu­mos, kiek jiems rei­kia, o ši­lu­mos tie­kė­jas ne­ga­lės jo­kio­mis prie­mo­nė­mis ir jo­kiais įtai­sais są­ly­go­ti ši­lu­mos su­var­to­ji­mo na­me. Tai leis ge­ro­kai su­ma­žin­ti iš­lai­das už ši­lu­mą.

Ši­lu­mos punk­to pri­žiū­rė­to­jai tu­rės už­tik­rin­ti, kad ši­lu­mos tie­kė­jai nuo­to­li­niu bū­du ne­re­gu­liuo­tų ši­lu­mos var­to­ji­mo na­me. Pri­žiū­rė­to­jus kont­ro­liuos Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja.

Su­kė­lė ne­ma­žai pro­ble­mų

Kol nė­ra poįs­ta­ty­mi­nių ak­tų, neaiš­kus punk­tų pe­rė­mi­mo me­cha­niz­mas. Mies­te be­veik 100 pro­c. jų pri­klau­so „Šiau­lių ener­gi­jai“. „Yra ruo­šia­ma poįs­ta­ty­mi­nė tei­sės ak­tų ba­zė, ku­ri nu­sta­tys, kaip tu­rės bū­ti įgy­ven­din­ti Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­si­kei­ti­mai, kar­tu ir tai, kaip bus pa­keis­ta ši­lu­mos punk­tų nuo­sa­vy­bės tei­sė tuo­se dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se, ku­riuo­se ši­lu­mos punk­tai nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­so ši­lu­mos tie­kė­jui“, – tei­gia T. Grikš­tie­nė.

Jo­li­ta Kau­pie­nė, Til­žės g. 26 sa­vi­nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­kė, tei­gia, kad vi­sai ne­no­ri „Šiau­lių ener­gi­jai“ pri­klau­san­čio ši­lu­mos punk­to pe­rim­ti, nes tu­rės už jį at­sa­ky­ti: „Per me­tus ga­li tek­ti tris kar­tus keis­ti ši­lu­mo­kai­tį ar ki­tas de­ta­les. Tai kos­mi­niai pi­ni­gai bend­ri­jai!“

Vir­gi­ni­ja Re­mei­kie­nė, Kle­vų g. 13 bend­ri­jos pir­mi­nin­kė, tei­gia, kad bend­ri­ja da­bar nė­ra pa­si­ren­gu­si pe­rim­ti ši­lu­mos punk­to: „Rei­kia bū­ti su­kau­pus apie 20 tūkst., nes jei­gu išeis vi­si šil­dy­mo ele­men­tai iš kar­to iš ri­kiuo­tės, tai kol mes gau­si­me juos, nu­si­pirk­si­me, pa­tai­sy­si­me... Vie­nas po­nas Die­vas te­ži­no, kiek rei­kės.“

„Tu­riu aš ates­ta­tą, lei­džian­tį man pri­žiū­rė­ti ši­lu­mos punk­tą, bet kas iš to? Ką man rei­kės da­ry­ti, jei jis su­ges? Kur gau­ti at­sar­gi­nių da­lių, ku­rių kai­na – mil­ži­niš­ka? – klau­sia Sta­nis­la­va Ša­ba­nie­nė, Vil­niaus g. 33 sa­vi­nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. – Per me­tus „Šiau­lių ener­gi­jos“ dar­bi­nin­kai du kar­tus at­va­žiuo­ja tvar­ky­ti ši­lu­mos punk­to įran­gos. O ką man rei­kės da­ry­ti, jei kas nors pra­kiurs? Čia juk ne mo­te­riš­kas dar­bas!“

Anot S. Ša­ba­nie­nės, įsta­ty­mo pa­tai­sos nė­ra ap­gal­vo­tos. Pir­mi­nin­kė ste­bi­si, ko­dėl bend­ri­joms ne­pa­lik­ta ga­li­my­bė pa­si­lik­ti tą pa­tį ši­lu­mos punk­tų pri­žiū­rė­to­ją. „Skam­bi­no man jau iš „Sau­lės val­dos“, siū­lė sa­vo pa­slau­gas. Vi­sa tai aš ir pa­ti ga­liu pa­da­ry­ti. Ir da­rau“, – sa­kė ji.

Kai­na bus per­kel­ta iš vie­nos ei­lu­tės į ki­tą

Į šiuo me­tu ga­lio­jan­čią „Šiau­lių ener­gi­jos“ tai­ko­mą ši­lu­mos ener­gi­jos kai­ną ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros są­nau­dos ne­bu­vo įtrauk­tos – į ją bu­vo įskai­čiuo­tos tik ši­lu­mos punk­tų są­nau­dos (0,40 ct/kWh). Nuo ki­tų me­tų va­sa­rio 1 d. šios są­nau­dos iš ši­lu­mos ener­gi­jos kai­nos bus iš­brauk­tos ir tu­rės bū­ti įtrauk­tos į ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ros ta­ri­fą, ku­rį nu­sta­tys Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė.

„Koks bus nau­ja­sis ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fas, kol kas pa­sa­ky­ti sun­ku – jį nu­sta­tys Sa­vi­val­dy­bė, ta­čiau rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad var­to­to­jai tu­rės ap­mo­kė­ti ne tik ši­lu­mos punk­to ir jo prie­žiū­ros są­nau­das, bet ir ši­lu­mos punk­to bū­se­nos at­kū­ri­mo iš­lai­das“, – tei­gia „Šiau­lių ener­gi­jos“ at­sto­vė.

Ši­lu­mos punk­to prie­žiū­ros ta­ri­fą var­to­to­jai mo­kės jų dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų (kar­tu ir ši­lu­mos punk­to) pri­žiū­rė­to­jui. Kol bus su­da­ry­tos su­tar­tys su šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jais, ne­su­si­ju­siais su ši­lu­mos tie­kė­ju, šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mas pri­žiū­rės esa­mi pri­žiū­rė­to­jai, bet ne il­giau nei iki 2012 m. lie­pos 1 d.

Ini­ci­ja­vo pre­zi­den­tė

Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas pa­keis­tas ini­ci­ja­vus pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei. Jos tei­gi­mu, su ši­lu­mos ar jos ga­my­bai nau­do­ja­mo ku­ro tie­kė­jais su­si­ję as­me­nys rū­pi­no­si ne na­mo gy­ven­to­jų in­te­re­sais, eko­no­miš­kes­niu šil­dy­mu, o at­virkš­čiai – bu­vo suin­te­re­suo­ti kuo di­des­niu, ne­re­tai ne­tgi rea­lių gy­ven­to­jų po­rei­kių nea­ti­tin­kan­čiu var­to­ji­mu. To­kia pra­kti­ka, pa­sak jos, tu­ri baig­tis.

„Var­to­to­jų in­te­re­sai bu­vo pa­mirš­ti, kai tie pa­tys as­me­nys ir tei­kė ši­lu­mą, ir re­gu­lia­vo ši­lu­mos punk­tų dar­bą – spren­dė, kiek ši­lu­mos per­ka var­to­to­jai“, – sa­kė D. Gry­baus­kai­tė.

Tie­sa, rei­kė­tų pri­min­ti, kad ši­lu­mos ūkio pa­dė­tį im­ta­si keis­ti dėl ne mū­sų mies­te, o sos­ti­nė­je su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos. Ir tie­siai švie­siai, ir ne vi­sai bu­vo sa­ko­ma, kad įsta­ty­mas bu­vo pa­keis­tas dėl sos­ti­nės ši­lu­mos ūkio mo­no­po­li­nin­ko „Icor“ (anks­čiau „Ru­bi­con group“). Ant an­ti­ru­bi­ko­ni­nio ark­liu­ko į Vil­niaus rin­ki­mus jo­jo ne vie­na par­ti­ja, ta­čiau dar nė vie­nai jų ne­pa­vy­ko šios bend­ro­vės ga­lių sos­ti­nė­je su­ma­žin­ti.

Te­le­fo­nas au­to­mo­bi­ly­je – ir bėda, ir pa­gal­bi­nin­kas

Po­vi­las LUN­GĖ

At­ro­dy­tų, sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad ke­ly­je vi­są dė­me­sį bū­ti­na skir­ti au­to­mo­bi­liui vai­ruo­ti. Vis dėl­to ko­ne kas­dien ten­ka ma­ty­ti vai­ruo­to­jų, ku­rie, net ir at­lik­da­mi su­dė­tin­gus ma­nev­rus, iš ran­kų ne­pa­lei­džia te­le­fo­no. Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­do­mė­jo, koks pa­vo­jus jiems ky­la ir ko­kios bau­dos gre­sia.

 

2011 m. ko­vo 1 - spa­lio 31 d. ša­ly­je išaiš­kin­ta per 17 tūkst. drau­di­mo vai­ruo­to­jams nau­do­tis mo­bi­lio­jo ry­šio prie­mo­nė­mis, kai jo­mis nau­do­ja­ma­si ran­ko­mis, ne­si­lai­ky­mo at­ve­jų.

Dragan SASIC nuotr.

Ne­kal­ba tik 40 pro­c. vai­ruo­to­jų

At­li­kus so­cio­lo­gi­nę Lie­tu­vos vai­ruo­to­jų ap­klau­są paaiš­kė­jo, kad dau­giau nei pu­sė (60 pro­c.) ap­klaus­tų­jų vai­ruo­da­mi nau­do­ja­si te­le­fo­nu be lais­vų­jų ran­kų įran­gos – ne tik at­si­lie­pia, kai jiems skam­bi­na, bet ir ra­šo trum­pą­sias ži­nu­tes. 26 pro­c. tei­gė, kad tik at­si­lie­pia ir kal­ba, kai jiems skam­bi­na, 18 pro­c. – kad nau­do­ja­si te­le­fo­nu vi­sa­da, kai tik rei­kia. 14 pro­c. ap­klaus­tų vai­ruo­to­jų tei­gė te­le­fo­nu be­si­nau­do­jan­tys tik sto­vė­da­mi ar ju­dė­da­mi mies­te ne­di­de­liu grei­čiu. Net 2 pro­c. ap­klaus­tų­jų nu­ro­dė tai da­ran­tys ir greit­ke­liuo­se.

De­ja, tra­giš­ki įvy­kiai ke­liuo­se įro­do, kad toks el­ge­sys prie vai­ro tu­ri įta­kos vai­ra­vi­mui. Ava­ri­jos daž­niau pa­da­ro­mos, kai vai­ruo­to­jo dė­me­sys bū­na su­telk­tas ne tik į ke­lią, bet ir į po­kal­bį, dar blo­giau – trum­pų­jų ži­nu­čių ra­šy­mą ar nar­šy­mą in­ter­ne­te.

Tie­sa, ap­klau­sa at­sklei­dė ir skir­tu­mų tarp prie vai­ro te­le­fo­nu kal­ban­čių vy­rų bei mo­te­rų. Nus­ta­ty­ta, kad mo­te­rys daž­niau te­le­fo­nu nau­do­ja­si tik kai joms skam­bi­na, o vy­rai – vi­sa­da, kai tik rei­kia – ir pa­tys skam­bi­na, ir at­si­lie­pia.

Užd­rau­dus ne­su­ma­žė­jo ava­ri­jų

Įdo­mius duo­me­nis pa­skel­bė JAV eis­mo ne­lai­mių ty­ri­mo ins­ti­tu­tas (HLDI). Jis ke­tu­rio­se vals­ti­jo­se at­li­ko ty­ri­mą ir nu­sta­tė, kad po to, kai vai­ruo­to­jams bu­vo už­draus­ta prie vai­ro nau­do­tis mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu, ava­ri­jų ne­tgi pa­dau­gė­jo. Ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, jų pa­dau­gė­jo tarp jau­nes­nių nei 25 m. vai­ruo­to­jų. Bū­tent šie vai­ruo­to­jai daž­niau­siai ra­šo SMS ži­nu­tes vai­ruo­da­mi.

Eks­per­tai ma­no, kad to­kia ten­den­ci­ja pa­ro­do drau­di­mo nau­do­ti te­le­fo­ną vai­ruo­jant nee­fek­ty­vu­mą, nes gy­ven­to­jai jo vis tiek ne­pai­so. Ava­ri­jų pa­gau­sė­ji­mą jie aiš­ki­na tuo, kad vai­ruo­to­jai ban­dė slėp­ti te­le­fo­nus nuo vaiz­do ka­me­rų ar po­li­ci­nin­kų ir nu­kreip­da­vo žvilgs­nį kur kas že­miau, nei jis bū­na įpras­tai ra­šant SMS ži­nu­tę.

Ne­men­kos bau­dos

Anot Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los ir eis­mo įvy­kių ty­ri­mo po­sky­rio vir­ši­nin­ko Lo­re­no Dai­naus­ko, va­do­vau­jan­tis LR ATPK 1241 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­to­mis, drau­di­mo vai­ruo­to­jams nau­do­tis mo­bi­lio­jo ry­šio prie­mo­nė­mis, kai jo­mis nau­do­ja­ma­si ran­ko­mis (iš­sky­rus at­ve­jus, kai sto­vin­čios trans­por­to prie­mo­nės va­rik­lis iš­jung­tas), ne­si­lai­ky­mas vai­ruo­to­jams už­trau­kia bau­dą nuo 100 iki 300 li­tų, ta­čiau daž­nas jų ban­do iš­si­suk­ti neig­da­mas, kad kal­bė­jo te­le­fo­nu vai­ruo­da­mas.

Kaip po­li­ci­nin­kai nu­sta­to fak­tą, kad vai­ruo­to­jas vai­ruo­da­mas tik­rai nau­do­jo­si mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu? Re­mian­tis LR ATPK 256 straips­nio 1 ir 2 da­li­mi įro­dy­mai ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lo­je yra bet ku­rie fak­ti­niai duo­me­nys, ku­riais rem­da­mie­si pa­rei­gū­nai įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta tvar­ka nu­sta­to, ar yra pa­da­ry­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis tei­sės pa­žei­di­mas. Šie duo­me­nys nu­sta­to­mi ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­lu, nuo­trau­ko­mis, gar­so ar vaiz­do įra­šais, liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, nu­ken­tė­ju­sio ir pa­trauk­to ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn as­mens paaiš­ki­ni­mais, eks­per­to iš­va­da, spe­cia­lis­to paaiš­ki­ni­mais, daik­ti­niais įro­dy­mais, daik­tų ir do­ku­men­tų paė­mi­mo pro­to­ko­lu ir ki­to­kiais do­ku­men­tais.

Mū­sų vai­ruo­to­jai yra lin­kę iš­si­su­ki­nė­ti. Net ir su­vok­da­mi, kad pa­siel­gė ne­tin­ka­mai, jie vis tiek ban­do įro­di­nė­ti, kad nu­si­žen­gi­mo ne­pa­da­rė. Po­li­ci­jos at­sto­vai tvir­ti­na, kad ke­lių pa­tru­liai šiaip be rei­ka­lo vai­ruo­to­jų ne­stab­do.

Ką ver­tė­tų ži­no­ti, nau­do­jan­tis mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu vai­ruo­jant, ir kas ga­lė­tų pa­dė­ti ir sau­giai ke­liau­ti, ir bend­rau­ti?

Bū­nant prie au­to­mo­bi­lio vai­ro, kal­bė­ti mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu lei­džia­ma tik iš­jun­gus sto­vin­čio au­to­mo­bi­lio va­rik­lį ar­ba nau­do­jant lais­vų ran­kų įran­gą.

Jei vai­ruo­da­mi ga­vo­te trum­pą­ją ži­nu­tę, ji tik­rai pa­lauks, kol pa­siek­si­te sa­vo ke­lio­nės tiks­lą ar su­sto­si­te pa­ke­liui at­si­ger­ti ka­vos. Skai­ty­ti ir ra­šy­ti trum­pą­sias ži­nu­tes, nar­šy­ti in­ter­ne­te, žais­ti žai­di­mus te­le­fo­nu –  ne pa­ts ge­riau­sias su­ma­ny­mas prie vai­ro.

Sė­dant prie vai­ro, te­le­fo­ną re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­dė­ti pa­to­giai, kad ne­truk­dy­tų, o pri­rei­kus bū­tų ga­li­ma leng­vai pa­siek­ti. Te­le­fo­no ieš­ko­ji­mas kel­nių ki­še­nė­je ar ran­ki­nė­je tik­rai ne­pa­dės vai­ruo­ti sau­giau.

Šiais lai­kais dau­ge­lis tie­siog ne­ga­li sau leis­ti „pra­ban­gos“ ig­no­ruo­ti svar­bius skam­bu­čius, to­dėl jei daž­nai ten­ka kal­bė­ti bū­nant au­to­mo­bi­ly­je, re­ko­men­duo­ja­ma įsi­gy­ti lais­vų­jų ran­kų įran­gą. Jei to­kios ne­tu­ri­te, bet ma­no­te, kad neat­sis­pir­si­te pa­gun­dai at­si­liep­ti į skam­bu­čius bū­da­mi prie vai­ro, te­le­fo­ną ge­riau iš­jun­ki­te. Lai­du prie te­le­fo­no pri­jun­gia­mos au­si­nės – be­ne ge­riau­sias ir pi­giau­sias va­rian­tas, nes jos da­bar par­duo­da­mos kar­tu su dau­ge­liu te­le­fo­nų. Jei vis dėl­to ma­no­te, kad lai­dai ri­bo­ja jū­sų lais­vę, iš­ban­dy­ki­te be­lai­des au­si­nes, vei­kian­čias „Blue­tooth“ ry­šiu.

Per gar­sia­kal­bius vei­kian­ti įran­ga tin­ka tiems, ku­rie ne­no­ri jo­kių au­si­nių. Yra ir lai­di­nių, ir be­lai­džių, ir at­ski­rą gar­sia­kal­bį tu­rin­čių, ir į au­to­mo­bi­lio gar­so sis­te­mą mon­tuo­ja­mų prie­tai­sų. Vis dau­giau vai­ruo­to­jų ren­ka­si „Blue­tooth“ funk­ci­ją tu­rin­čius lais­vų ran­kų įren­gi­nius. Te­le­fo­no, ku­ria­me vei­kia „Blue­tooth“ ry­šys, net ne­rei­kia iš­siim­ti iš ki­še­nės ar ran­ki­nės – už­ve­dus au­to­mo­bi­lį, sis­te­ma iš­kart „at­pa­žįs­ta“ te­le­fo­ną, o skam­bi­nan­čio­jo bal­sas sklin­da iš au­to­mo­bi­lio gar­sia­kal­bių. Aiš­ku, šis pa­to­gu­mas nė­ra pi­gus.

Tie­sa, tur­būt svar­biau­sias da­ly­kas tas, kad au­to­mo­bi­ly­je ir vai­ruo­to­jui, ir ke­lei­viams ap­skri­tai de­rė­tų iš­jung­ti mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, nes jų sklei­džia­mos ban­gos at­si­mu­ša į au­to­mo­bi­lio kė­bu­lą, to­dėl ke­lei­viai yra tar­tum mik­ro­ban­gų kros­ne­lė­je. Rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti ir to, kad di­džiau­sią pa­vo­jų ke­lia ne užim­tos ran­kos, o kal­bė­ji­mu užim­tos sme­ge­nys.

Ge­ro ir sau­gaus ke­lio!

 

As­mens duo­me­nys – kaip van­duo

Po­vi­las LUN­GĖ

Gi­mi­mo da­ta, gy­ve­na­mo­ji vie­ta, šei­mi­nė pa­dė­tis, pa­ja­mos per mė­ne­sį, iš­lai­dos – ko­dėl taip leng­vai pa­tei­kia­me sa­vo as­mens duo­me­nis bet kam, kas tik jų pa­pra­šo? Ar siek­da­mi as­me­ni­nės nau­dos – no­rė­da­mi įsi­gy­ti nuo­lai­dų kor­te­lę, už­pil­dy­da­mi an­ke­tą da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je – ne­pa­ti­ria­me dar dau­giau rū­pes­čių ir iš­lai­dų?

 Ne pa­slap­tis, kad įvai­rios fir­mos ga­ly­bę in­for­ma­ci­jos su­si­ren­ka ste­bė­da­mos, ko­kio­mis pa­slau­go­mis nau­do­ja­si ar ko­kias pre­kes įsi­gy­ja jų nuo­lai­dų ko­r­te­lių tu­rė­to­jai.

Andriaus TVERIJONO nuotr.

Pre­zen­ta­ci­jos – ir ga­li­mų klien­tų paieš­kos

Ne pa­slap­tis, kad įvai­rios fir­mos ga­ly­bę in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mus klien­tus su­si­ren­ka „at­si­tik­ti­nai“ – pra­šy­da­mos pa­teik­ti as­mens duo­me­nis už­pil­dant tam tik­ras an­ke­tas, ku­po­nus da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­se. Juk nė­ra nie­ko pa­pras­čiau, nei iš­da­ly­ti šim­tus nuo­lai­dų kor­te­lių ir vė­liau ste­bė­ti, ko­kios pre­kės pa­klau­sios tam tik­ro­se var­to­to­jų gru­pė­se ir pan. Net­gi jun­ta­mas tam tik­ras pri­myg­ti­nis pre­ky­bos cent­rų siū­ly­mas nau­do­tis nuo­lai­dų kor­te­le, nes tik pa­tei­kus ją ga­li­ma įsi­gy­ti tam tik­rų pre­kių pi­giau.

Ži­no­ma, in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti su­rink­ta ir ge­ro­kai pa­pras­čiau. Daž­nai po įvai­rių „siurb­lio pre­zen­ta­ci­jų“ ar pri­sta­čius ko­kią nors ki­tą pa­slau­gą pra­šo­ma pa­teik­ti pen­kių ar net pen­kio­li­kos ge­riau­sių drau­gų ar gi­mi­nai­čių ad­re­sus ar­ba te­le­fo­no nu­me­rius, nes gal­būt ir jiems to­kia pre­zen­ta­ci­ja bū­tų ak­tua­li (ge­riau­sias bū­das at­ker­šy­ti ta­ve ap­ga­vu­siam ar sko­los ne­grą­ži­nu­siam drau­gui – įtrauk­ti jį į šį „ge­riau­sių bi­čiu­lių“ są­ra­šą...).

Pa­si­gi­li­nus į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos as­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mą ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad pre­zen­ta­ci­jų or­ga­ni­za­to­riams teik­ti ge­riau­sių drau­gų ar gi­mi­nai­čių kon­tak­ti­nius duo­me­nis ga­li­ma tik ta­da, kai jie su­tin­ka. To­kiais at­ve­jais rei­kė­tų su­si­siek­ti su as­me­niu ir pa­si­klaus­ti, ar jis ne­prieš­ta­rau­ja, kad bū­tų pa­teik­ti ati­tin­ka­mi jo duo­me­nys, rei­kė­tų nu­ro­dy­ti įmo­nės ir jos at­sto­vo rek­vi­zi­tus bei tiks­lą, ku­riuo duo­me­nis no­ri­ma teik­ti.

O ką da­ry­ti tiems, ku­rie ne­be­ga­li at­si­gin­ti įvai­rių pa­siū­ly­mų te­le­fo­nu, kai dėl rek­la­mi­nių lei­di­nių į pa­što dė­žu­tę ne­be­tel­pa pe­rio­di­nė spau­da ar kai gau­na­mi įvai­rias pa­slau­gas siū­lan­čių įmo­nių laiš­kai, ad­re­suo­ti bū­tent tau?

Pri­si­mi­nė po pu­sant­rų me­tų

Į „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją atė­jęs pa­gy­ve­nęs šiau­lie­tis, ne­ši­nas jam ad­re­suo­tu laiš­ku, pa­ro­dė įmo­nės „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ pa­siū­ly­mą. „Ga­vęs laiš­ką iš kre­di­tus tei­kian­čios bend­ro­vės net iš­si­gan­dau – gal­vo­jau, kad kas nors pa­si­nau­do­jo ma­no as­mens duo­me­ni­mis ir paė­mė kre­di­tą, o man da­bar teks ke­le­rius me­tus mo­kė­ti“, – pa­sa­ko­ja šiau­lie­tis.

Iš UAB „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ gau­ta­me laiš­ke ra­šo­ma, kad vy­ras prieš pu­sant­rų me­tų do­mė­jo­si šios bend­ro­vės pa­slau­go­mis bei ga­li­my­be gau­ti var­to­ji­mo kre­di­tą, bu­vo at­lik­tas jo mo­ku­mo įver­ti­ni­mas, bet įmo­nės pa­slau­go­mis ne­bu­vo pa­si­nau­do­ta.

„Į ši­tą fir­mą nie­ka­da ne­si­krei­piau ir jo­kio sa­vo mo­ku­mo įver­ti­ni­mo neat­li­kau. Kaž­ka­da krei­piau­si į „Swed­ban­ką“, kad man su­teik­tų var­to­ji­mo kre­di­tą. Gal iš ten „pa­bė­go“ ko­kia nors ma­no as­me­ni­nė in­for­ma­ci­ja?“ – svars­tė šiau­lie­tis.

Ar šie as­me­ni­niai duo­me­nys ne­pa­ten­ka į ki­tas įmo­nes, jei­gu yra at­lie­ka­mas klien­to mo­ku­mo įver­ti­ni­mas? Juk šiais lai­kais iš­lik­ti kon­ku­ren­ci­nė­je rin­ko­je su­dė­tin­ga, įmo­nės iš kai­lio ne­ria­si, kad tik pri­si­vi­lio­tų klien­tą.

Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius, „Swed­bank“ ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vas spau­dai, ka­te­go­riš­kai at­me­ta ban­kui mes­tus įta­ri­mus: „Ban­kas tai­ko aukš­čiau­sius sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus ir spren­di­mus klien­tų duo­me­nų ap­sau­gai. „Swed­bank“ at­me­ta kal­ti­ni­mus duo­me­nų nu­te­ki­ni­mu tre­čio­sioms ša­lims, nes tai nie­kaip ne­si­de­ri­na su at­sa­kin­gos ir są­ži­nin­gos ban­ki­nin­kys­tės prin­ci­pais.“

Dia­na Ge­dei­ky­tė-Ja­ku­tie­nė, „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ rek­la­mos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vė, at­sklei­dė, kad ši bend­ro­vė prieš me­tus at­si­sa­kė pre­ki­nio ženk­lo „Kre­di­tas 123“, tad ga­li bū­ti, kad žmo­gus tie­siog ne­su­sie­jo, jog laiš­ką ga­vo iš tos pa­čios bend­ro­vės: „Ga­li bū­ti, kad šiau­lie­tis at­li­ko mo­ku­mo įver­ti­ni­mą ne mū­sų bend­ro­vės sky­riu­je, o par­tne­rių pre­ky­bos vie­to­je, pa­vyz­džiui, „To­po cent­ro“ par­duo­tu­vė­je, Lie­tu­vos pa­šte ar­ba bet ku­rio­je ki­to­je įmo­nė­je, ku­ri yra mū­sų par­tne­rė ir par­duo­da pre­kes ar­ba pa­slau­gas iš­si­mo­kė­ti­nai.“

Ne­be­rei­kia – su­nai­kink

Įdo­mu, ko­dėl klien­tas pri­si­min­tas net po pu­sant­rų me­tų. As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mo 4 straips­nis, reg­la­men­tuo­jan­tis to­kių duo­me­nų sau­go­ji­mą ir su­nai­ki­ni­mą, nu­ma­to, kad šie duo­me­nys sau­go­mi ne il­giau, ne­gu to rei­ka­lau­ja duo­me­nų tvar­ky­mo tiks­lai. Kai as­mens duo­me­nys ne­be­rei­ka­lin­gi šiais tiks­lais, jie tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti, iš­sky­rus tuos, ku­rie nu­sta­ty­tais įsta­ty­mais tu­ri bū­ti per­duo­ti vals­ty­bės ar­chy­vams.

Įs­ta­ty­mo 22 straips­ny­je nu­ma­ty­ta, jog ban­kai ir ki­tos kre­di­to įstai­gos bei fi­nan­sų įmo­nės už­tik­ri­na, kad gau­ti duo­me­nys ne­bū­tų sau­go­mi il­giau ne­gu 12 mė­ne­sių, jei­gu bu­vo priim­tas spren­di­mas at­si­sa­ky­ti su­teik­ti pa­slau­gą. Jei pa­slau­go­mis vis dėl­to bu­vo pa­si­nau­do­ta – ta­da ne il­giau ne­gu 10 me­tų nuo šių įsi­pa­rei­go­ji­mų įvyk­dy­mo die­nos.

„Ge­ne­ral Fi­nan­cing“, ma­tyt, nė­ra ge­rai iš­stu­di­ja­vu­si šio įsta­ty­mo. Anot įmo­nės at­sto­vės, pro­ble­mą ga­li­ma iš­spręs­ti pa­pras­tai – rek­la­mi­nių pra­ne­ši­mų vi­sa­da ga­li­ma at­si­sa­ky­ti, te­rei­kia kreip­tis į juos siun­čian­čią bend­ro­vę. Ta­čiau ko­dėl tu­rim varg­ti at­si­sa­ki­nė­da­mi to, ko neuž­si­sa­kėm?

Tie­sio­gi­nė rin­ko­da­ra – šiukš­lės pa­što dė­žu­tė­je

O gal vis dėl­to į re­dak­ci­ją be­si­krei­pu­siam šiau­lie­čiui šlu­buo­ja at­min­tis? Gal jis, pa­si­ra­šy­da­mas su­ti­ki­mą at­lik­ti jo mo­ku­mo įver­ti­ni­mą, pa­si­ra­šė ir ką nors dau­giau?

As­mens mo­ku­mo įver­ti­ni­mas at­lie­ka­mas tik ga­vus raš­tiš­ką su­ti­ki­mą tvar­ky­ti as­mens duo­me­nis. As­muo ga­li nu­ro­dy­ti, ar jis su­tin­ka, kad jo duo­me­nys bū­tų tvar­ko­mi ir rin­ko­da­ros tiks­lais. „Į re­dak­ci­ją krei­pę­sis as­muo bu­vo da­vęs su­ti­ki­mą jo as­mens duo­me­nis tvar­ky­ti rin­ko­da­ros tiks­lais, ki­tu at­ve­ju laiš­ko jam ne­bū­tu­me siun­tę“, – tei­gia D. Ge­dei­ky­tė-Ja­ku­tie­nė. Gal ir da­vė, gal ir ne. Juk po pu­sant­rų me­tų tik­rai dau­ge­lis neat­si­mins, kur ko­kią var­ne­lę pa­dė­jo ir ar

išvis bu­vo kaž­kur tik­ri­nę­sis sa­vo mo­ku­mą bei ką nors pil­dęs.

Kas gi ta ste­buk­lin­ga tie­sio­gi­nė rin­ko­da­ra, ku­rios tiks­lais nau­do­ja­mi mū­sų as­me­ni­niai duo­me­nys, kai pra­šo­me iš­duo­ti ele­men­ta­rią mais­to pre­kių par­duo­tu­vės nuo­lai­dų kor­te­lę?

Pa­gal tą pa­tį įsta­ty­mą to­kia rin­ko­da­ra yra veik­la, skir­ta pa­štu, te­le­fo­nu ar­ba ki­to­kiu tie­sio­gi­niu bū­du siū­ly­ti as­me­nims pre­kes ar pa­slau­gas ir tei­rau­tis jų nuo­mo­nės dėl siū­lo­mų pre­kių ar pa­slau­gų.

Žiū­rėk, ką pa­si­ra­šai

Ka­dan­gi vals­ty­bi­nė duo­me­nų ins­pek­ci­ja daž­niau­siai gau­na skun­dų dėl tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros, tai kiek­vie­nas var­to­to­jas tu­rė­tų ži­no­ti, kad prieš duo­da­mas su­ti­ki­mą dėl sa­vo as­mens duo­me­nų tvar­ky­mo tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar jis ap­skri­tai no­ri pa­teik­ti sa­vo as­mens duo­me­nis. Bet juk daž­nai gal­vo­ja­ma, kad jei ne­su­tik­si, tai ir ne­gau­si, šiuo at­ve­ju – pa­slau­gos.

Jei var­to­to­jas vis dėl­to su­ti­ko, ver­tė­tų jam pa­gal­vo­ti, kiek duo­me­nų apie sa­ve jis no­ri at­skleis­ti, ko­kiu bū­du jis no­ri gau­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros pa­siū­ly­mus (el. pa­štu, pa­štu, te­le­fo­nu ir pan.). Duo­me­nų pa­tei­kė­jas tu­rė­tų iš­siaiš­kin­ti jam rū­pi­mus klau­si­mus (pvz., ko­kiais tiks­lais bus tvar­ko­mi duo­me­nys, ko­kius as­mens duo­me­nis pa­teik­ti yra pri­va­lo­ma, kam jie bus tei­kia­mi) dar prieš su­tik­da­mas.

Anot Ali­nos Se­mio­no­vai­tės, Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos In­for­ma­ci­jos ir tech­no­lo­gi­jų sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tės, pa­si­tai­ko ne­ma­žai at­ve­jų, kai klien­tai pa­mirš­ta, kad bu­vo da­vę su­ti­ki­mą tvar­ky­ti sa­vo as­mens duo­me­nis tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais, ir krei­pia­si į ins­pek­ci­ją skųs­da­mi įstai­gas ar įmo­nes, ku­rios nau­do­ja­si jų duo­me­ni­mis.

Duo­me­nų pa­tei­kė­jas tu­rė­tų ati­džiai per­skai­ty­ti vi­są in­for­ma­ci­ją prieš pa­teik­da­mas sa­vo as­mens duo­me­nis. Su­tik­da­mas da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je, lo­ja­lu­mo pro­gra­mo­je, jis tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti, ar jo už­pil­do­mo­se for­mo­se nė­ra įra­šy­ta są­ly­gų, nu­ma­tan­čių, kad jo pa­teik­ti duo­me­nys bus pa­nau­do­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais. Daž­nai to, kas pa­ra­šy­ta be­veik neįs­kai­to­mu šrif­tu, ar­ba jei pa­pil­do­mų są­ly­gų – iš­ti­sa „pa­klo­dė“, sku­bė­da­mas klien­tas net ne­pas­kai­to.

As­mens ko­das – per­tek­li­nė in­for­ma­ci­ja

Ar ga­li įmo­nė pra­šy­ti as­mens ko­do, iš­duo­da­ma nuo­lai­dų kor­te­lę ar teik­da­ma ko­kią nors ki­tą pa­slau­gą? Juk pa­kak­tų gi­mi­mo da­tos, nors ir ji ne­bū­ti­na, tar­kim, per­kant ba­tus ar le­pi­nan­tis so­lia­riu­mo ma­lo­nu­mais.

Įs­ta­ty­mas nu­ro­do, kad drau­džia­ma as­mens ko­dus skelb­ti vie­šai, drau­džia­ma juos rink­ti ir nau­do­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais. Lie­tu­vos Vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas yra kons­ta­ta­vęs, kad tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lu tvar­ko­mas fi­zi­nio as­mens ko­das yra per­tek­li­nis duo­muo.

Duo­me­nys pa­tvo­riuo­se

Vals­ty­bi­nė duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja vis gau­na pra­ne­ši­mų dėl ne­su­nai­kin­tų do­ku­men­tų, iš­mė­ty­tų gat­vė­se ar pa­ke­lė­se, kar­tu su šiukš­lė­mis iš­mes­tų ne­rei­ka­lin­gų do­ku­men­tų ko­pi­jų su as­mens duo­me­ni­mis, pri­va­tiems as­me­nims ir ins­ti­tu­ci­joms ad­re­suo­tais laiš­kais, ku­riuo­se yra as­mens duo­me­nų, pvz., laiš­ko siun­tė­jo ir ga­vė­jo ad­re­sas, duo­me­nys apie as­mens at­lik­tus mo­kė­ji­mus, ku­riuo­se ma­ty­ti są­skai­tų nu­me­riai ir pan. Do­ku­men­tuo­se pa­si­tai­ko ir kon­fi­den­cia­lios in­for­ma­ci­jos, pvz., iš svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų gau­tos pa­žy­mos bei ki­ti duo­me­nys, ku­rie ga­li bū­ti pa­nau­do­ti be duo­me­nų su­bjek­to ži­nios ir ga­li pa­žeis­ti jo in­te­re­sus.

Ins­pek­ci­ja nuo­lat pri­me­na, kad la­bai svar­bu tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti ne­be­rei­ka­lin­gais do­ku­men­tais, raš­tais ir jo­kiu bū­du to­kių ne­rei­ka­lin­gų do­ku­men­tų, ku­riuo­se yra as­mens duo­me­nų, neiš­mes­ti su šiukš­lė­mis, prieš tai jų ne­su­nai­ki­nus.

Dar­buo­to­jas taip pat tu­ri tei­sę į pri­va­tu­mą

Kan­di­da­tų į tam tik­rą dar­bo vie­tą as­mens duo­me­nų sau­go­ji­mas – ki­ta ak­tua­li pro­ble­ma. Vi­si ga­li­mų dar­buo­to­jų as­mens duo­me­nys, praė­jus mė­ne­siui po pra­ne­ši­mo pre­ten­den­tui, kad jis ne­bus įdar­bin­tas, tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti ar­ba grą­žin­ti. Tei­sės sau­go­ti šiuos duo­me­nis taip pat nė­ra, nes ne­pa­si­ra­šy­ta dar­bo su­tar­tis. Mė­ne­sį sau­go­ti duo­me­nis nu­ma­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dar­bo ko­dek­sas, ku­ria­me nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas teis­me gin­čy­ti at­si­sa­ky­mą priim­ti į dar­bą.

Po­ten­cia­lių dar­buo­to­jų as­mens duo­me­nis ga­li­ma tvar­ky­ti ir vė­liau, ka­dan­gi ga­li at­si­tik­ti taip, kad tas pa­ts darb­da­vys po kiek lai­ko vėl siū­lys ki­tą ar­ba to­kį pat dar­bą, to­dėl duo­me­nų ba­zė­je tu­ri­mi po­ten­cia­lių dar­buo­to­jų duo­me­nys su­ma­žin­tų įdar­bi­ni­mo iš­lai­das, su­teik­tų ga­li­my­bę grei­čiau ras­ti tin­ka­mą dar­buo­to­ją. Są­ly­ga – tu­ri bū­ti gau­tas neį­dar­bin­tų as­me­nų raš­tiš­kas su­ti­ki­mas. Dar­bo ieš­kan­tys žmo­nės tu­rė­tų bū­ti in­for­muo­ti, kad darb­da­vys ren­gia­si pa­siū­ly­ti jiems dar­bą atei­ty­je, to­dėl pra­šo lei­di­mo ir to­liau tvar­ky­ti as­mens duo­me­nis. Jei žmo­gus ne­su­tin­ka, jo duo­me­nys tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti, ne­svar­bu ko­kio pa­vi­da­lo yra – po­pie­ri­niai, elekt­ro­ni­niai ar ki­to­kie.

Mes – nu­pirk­ti

Jūs nė neį­si­vaiz­duo­ja­te, kas ga­lė­tų pa­teik­ti dau­giau­sia duo­me­nų apie jus. Ogi vi­sa­ži­nis „Goog­le“! Pa­ban­dy­ki­te paieš­kos lau­ke­ly­je įra­šy­ti sa­vo var­dą bei pa­var­dę ir bū­si­te ma­lo­niai (ar­ba ne) nu­ste­bin­ti, kiek daug in­for­ma­ci­jos apie jus yra in­ter­ne­te. Aiš­ku, jei­gu jū­sų nė­ra įvai­riuo­se (pa­pras­tai ke­liuo­se iš­kart) so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, rin­ki­mų kan­di­da­tų są­ra­šuo­se, nors šiais lai­kais ko tik juo­se nė­ra ar ne­bu­vo, jei ne­da­ly­vau­ja­te in­ter­ne­to kon­fe­ren­ci­jo­se ar dar kur nors, in­for­ma­ci­jos apie jus bus mi­ni­ma­liai.

Daž­niau­siai pa­tys esa­me kal­ti dėl to, kad mū­sų įpras­ti­nio pa­što dė­žu­tės neuž­si­da­ro nuo sa­vo tu­ri­nio,  elekt­ro­ni­nės per­pil­dy­tos bru­ka­lo, o te­le­fo­nai ne­ty­la nuo pa­slau­gų tei­kė­jų pa­siū­ly­mų. Juk ne­praei­na­me neuž­pil­dę lo­te­ri­jos an­ke­tų, kad tik lai­mė­tu­me vi­su­rei­gį ar pa­gu­lė­tu­me Tur­ki­jos pa­plū­di­my. Ir vi­sur pa­tei­kia­me sa­vo, sa­vo ar­ti­mų­jų ir drau­gų as­mens duo­me­nis. Tai ko­dėl ieš­ko­me kal­tų?

Ei­lės il­gė­ja – pra­šan­čių­jų kom­pen­sa­ci­jų vis dau­giau

Jur­gi­ta TU­ZI­NAI­TĖ

Spa­lio mė­ne­sio vi­du­ry­je pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, Šiau­lių, Rad­vi­liš­kio ir Kel­mės gy­ven­to­jai, bai­min­da­mie­si di­de­lė­mis kai­no­mis gra­si­nan­čios žie­mos, su­sku­bo į sa­vi­val­dy­bių so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius pra­šy­ti kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą.

 

Šiau­liuo­se dėl kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą šiemet jau krei­pė­si 18401 as­muo.

Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­do­mė­jo, ko­kia šio­se sa­vi­val­dy­bė­se kom­pen­sa­ci­jų sky­ri­mo tvar­ka, kiek jos pra­šan­čių­jų bu­vo per­nai ir šie­met, kiek bu­vo ir kiek pla­nuo­ja­ma skir­ti lė­šų šil­dy­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­joms pa­deng­ti.

Dau­gė­ja pra­šan­čių­jų

Ne vie­ną mies­to gy­ven­to­ją pro­gno­zės apie brang­sian­tį šil­dy­mo se­zo­ną ve­ja į sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių pra­šy­ti mo­kes­čių kom­pen­sa­ci­jų. Cent­ri­nės Šiau­lių mies­to da­lies gy­ven­to­jai tu­ri kreip­tis ad­re­su Vy­tau­to g. 147, pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jai – Ai­do g. 10A. Tvir­ti­na­ma, kad ta­lo­nų pas spe­cia­lis­tus jau ne­bė­ra iki sau­sio mė­ne­sio, nes juos iš­si­da­li­jo pir­miau­siai su­sku­bę. Vie­ni juos pa­siė­mė va­sa­rą, ki­ti – iš­gir­dę apie klien­tų ei­les Vil­niu­je ir Klai­pė­do­je.

Gy­ven­to­jai dėl mo­kes­čių kom­pen­sa­ci­jų ga­li kreip­tis ir be ta­lo­nų, pa­lau­kę bend­ro­je ei­lė­je. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad dėl brangs­tan­čio šil­dy­mo dau­gė­ja kom­pen­sa­ci­jų pra­šan­čių žmo­nių: rug­sė­jo pra­džio­je per sa­vai­tę krei­pė­si 100 šei­mų, da­bar per die­ną – 250. Kas­met dau­gė­ja ir kom­pen­sa­ci­jas gau­nan­čių šiau­lie­čių šei­mų: 2009 m. jas ga­vo 5500 šei­mų, praei­tą žie­mą – be­veik 7000. Spė­ja­ma, kad šią žie­mą, jei­gu bus priim­tos siū­lo­mos įsta­ty­mo pa­tai­sos, pa­leng­vi­nan­čios kom­pen­sa­ci­jų sky­ri­mo tvar­ką, jas gau­nan­čių­jų dar pa­dau­gės.

Ten­ka lauk­ti va­lan­das

Te­le­fo­nu kal­bin­ta šiau­lie­tė Lau­ra tei­gė, kad So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je, esan­čia­me Vy­tau­to gat­vė­je, su­si­da­ro il­gos ei­lės, nu­si­drie­kian­čios per vi­są ko­ri­do­rių. Bū­na, kad lau­kia

10-20 žmo­nių. Mo­te­ris mi­nė­jo, kad jos bu­to kvad­ra­tū­ra yra ga­na di­de­lė, tad gau­na­ma kom­pen­sa­ci­jos su­ma – tar­si la­šas jū­ro­je. Kom­pen­sa­ci­jos jau­na mo­te­ris pra­šo jau ant­rus me­tus.

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ko­ri­do­riu­je su­tik­tos mo­te­rys taip pat ne­bu­vo la­bai pa­ten­kin­tos. Vie­na tvir­ti­no, kad lau­kian­čių­jų ei­lės iš tie­sų bū­na il­gos ir žmo­nėms kar­tais ten­ka lauk­ti net lau­ke ar už du­rų. Kom­pen­sa­ci­jos ji pra­šo jau dau­ge­lį me­tų ir vi­są tą lai­ką taip pat vargs­ta. Ki­ta mo­te­ris pik­ti­no­si, kad ma­žiau­siai va­lan­dą ten­ka pra­leis­ti už du­rų ir be­veik dar tiek pat įė­jus į ka­bi­ne­tą. Užt­run­ka, kol su­tvar­ko­mi vi­si do­ku­men­tai, be to, pa­sak jos, dar­buo­to­jos tuo pa­čiu me­tu at­lie­ka ir ki­tus sa­vo dar­bus. Šiau­lie­tė svars­tė, kad bū­tų daug ge­riau, jei­gu pra­šy­mus-pa­raiš­kas bū­tų lei­džia­ma pil­dy­ti ko­ri­do­riuo­se, ta­da bū­tų su­tau­po­mas bran­gus lai­kas.

Rei­ka­lin­gų do­ku­men­tų – be­ga­lė

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­dė­ja Vi­da Rim­šie­nė sa­ko, kad kreip­da­mie­si dėl kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą  vi­sų pir­ma gy­ven­to­jai So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je už­pil­do pra­šy­mą-pa­raiš­ką. Bū­ti­na pa­teik­ti ir šiuos do­ku­men­tus: suau­gu­sių šei­mos na­rių as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­tus; vai­kų gi­mi­mo liu­di­ji­mus ir jų ko­pi­jas; pen­si­nin­ko, in­va­li­du­mo pa­žy­mė­ji­mą, dar­bin­gu­mo ly­gio, dar­bin­gu­mo ly­gio dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo dar­be ar pro­fe­si­nės li­gos, neį­ga­lu­mo ly­gio pa­žy­mą ir ko­pi­ją; pa­žy­mas apie pa­ja­mas (vi­sų gau­nan­čių pa­ja­mas šei­mos na­rių už tris pa­sku­ti­nius mė­ne­sius iki krei­pi­mo­si ar­ba krei­pi­mo­si dėl so­cia­li­nės pa­ra­mos mė­ne­sio); pa­žy­mas iš mo­ky­mo įstai­gų, kai šei­mo­je yra stu­den­tų; že­mės nuo­sa­vy­bės liu­di­ji­mą ar­ba pa­žy­mą apie tu­ri­mą (nuo­mo­ja­mą) že­mę ir ko­pi­ją; trans­por­to prie­mo­nių įsi­gi­ji­mą liu­di­jan­čius do­ku­men­tus (pir­ki­mo ir par­da­vi­mo su­tar­tį, do­va­no­ji­mo ar­ba mai­nų su­tar­tį, pa­žy­mą-są­skai­tą, teis­mo spren­di­mą, pa­vel­dė­ji­mo do­ku­men­tą ir ko­pi­jas); san­tuo­kos, mir­ties, iš­tuo­kos liu­di­ji­mus ir ko­pi­jas; teis­mo nu­tar­tį dėl iš­lai­ky­mo vai­kams pri­tei­si­mo ar­ba teis­mo pa­tvir­tin­tą su­tar­tį dėl vai­kų iš­lai­ky­mo ir ko­pi­ją; įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos ar ant­sto­lio iš­duo­tą pa­žy­mą apie lė­šas vai­kui iš­lai­ky­ti; na­mo do­ku­men­tus, mo­kes­čių mo­kė­ji­mo la­pe­lius; ki­tus ne­nu­ro­dy­tus do­ku­men­tus, at­si­žvel­giant į ap­lin­ky­bes.

Skai­čiai vis au­ga

Pa­sak V. Rim­šie­nės, 2010 m. Šiau­liuo­se dėl kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą krei­pė­si 14153 as­me­nys, 2011 m.  – 18401. Anot jos, no­rin­čių­jų gau­ti kom­pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą ei­lės vi­sa­da yra – kar­tais di­des­nės, kar­tais ma­žes­nės. So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­dė­jos duo­me­ni­mis, praė­ju­siais me­tais kom­pen­sa­ci­joms už šil­dy­mą skir­ta 4 mln. 818 tūkst. 467 Lt, šie­met pla­nuo­ja­ma skir­ti apie 6 mln. 296 tūkst. 500 Lt. Kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą ga­li gau­ti ir nuo­sa­vų na­mų sa­vi­nin­kai, kū­re­nan­tys du­jo­mis ar mal­ko­mis.

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Da­lė Sta­pon­kie­nė tei­gia, kad dėl kom­pen­sa­ci­jos už būs­to šil­dy­mą as­muo pir­miau­sia krei­pia­si į sa­vo dek­la­ruo­tos gy­ve­na­mo­sios vie­tos se­niū­ni­ją. Ta­da už­pil­do Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tą pra­šy­mą-pa­raiš­ką, nu­ro­do duo­me­nis apie sa­ve ir šei­mos na­rius, veik­los po­bū­dį, tu­ri­mą tur­tą, gau­na­mas pa­ja­mas, ki­tą pi­ni­gi­nei so­cia­li­nei pa­ra­mai gau­ti bū­ti­ną in­for­ma­ci­ją.

„Va­do­vau­jan­tis Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ma­žas pa­ja­mas gau­nan­čioms šei­moms (vie­niems gy­ve­nan­tiems as­me­nims) ad­mi­nist­ra­vi­mo tvar­ka, pa­tvir­tin­ta Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos 2005 m. bir­že­lio 30 d. spren­di­mu Nr. T-206, pra­šy­mai pi­ni­gi­nei so­cia­li­nei pa­ra­mai gau­ti prii­ma­mi vie­nuo­li­ko­je Šiau­lių ra­jo­no se­niū­ni­jų“, – ci­tuo­ja D. Sta­pon­kie­nė.

Spe­cia­lis­tės ži­nio­mis, vi­du­ti­nis kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų skai­čius per mė­ne­sį 2010 me­tais – 1695 ga­vė­jai. Per 2010 me­tus kom­pen­sa­ci­joms už šil­dy­mą skir­ta su­ma sie­kia 785 450 Lt. Šiais me­tais, pa­sak jos, kom­pen­sa­ci­jų pla­nuo­ja­ma skir­ti už 1,32 mln. Lt.

Kaip ki­tur?

Rad­vi­liš­kio So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus vy­riau­sio­ji so­cia­li­nių iš­mo­kų spe­cia­lis­tė So­na­ta Be­ne­vi­čie­nė sa­ko, kad Rad­vi­liš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jai dėl kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą tu­ri kreip­tis pa­gal sa­vo dek­la­ruo­tą gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Ji tei­gia, kad kiek­vie­no­je ra­jo­no se­niū­ni­jo­je gy­ven­to­jus ap­tar­nau­ja so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­riai, o Rad­vi­liš­kio mies­to gy­ven­to­jų pra­šy­mus prii­ma So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus so­cia­li­nių iš­mo­kų spe­cia­lis­tai.

Kreip­da­mie­si dėl kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą, pa­reiš­kė­jai ir­gi tu­ri at­neš­ti ir už­pil­dy­ti krū­vas do­ku­men­tų. Pa­sak S. Be­ne­vi­čie­nės, pa­reiš­kė­jams ne­rei­kia pa­teik­ti duo­me­nų, gau­na­mų iš ša­lies in­for­ma­ci­nių sis­te­mų („Sod­ros“, Dar­bo bir­žos, Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros ir kt.).

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus at­sto­vės duo­me­ni­mis, 2010 m. dėl šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jos krei­pė­si 2796 šei­mos, o iš­mo­kė­tų kom­pen­sa­ci­jų su­ma sie­kė 2440,1 tūkst. Lt. Ka­dan­gi šil­dy­mo se­zo­no pra­džia skel­bia­ma nuo spa­lio mė­ne­sio, tai be­si­krei­pian­čių­jų dėl kom­pen­sa­ci­jų, anot jos, dau­giau­sia šil­dy­mo se­zo­no pra­džio­je (spa­lio, lapk­ri­čio ir gruo­džio mėn.).

Re­da Kaž­dai­lie­nė, Kel­mės sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja, tei­gia, kad dėl būs­to šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jos Kel­mės mies­to gy­ven­to­jai krei­pia­si į Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių, o se­niū­ni­jų gy­ven­to­jai – į sa­vo gy­ve­na­mo­sios vie­tos se­niū­ni­jas.

Kel­mės sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus pa­teik­tais duo­me­ni­mis, 2010 m. krei­pė­si 1115 šei­mų (vie­nų gy­ve­nan­čių as­me­nų), o 2011 m. spa­lio

1-17 d. krei­pė­si 308 šei­mos (vie­nų gy­ve­nan­čių as­me­nų). Sky­riaus ve­dė­ja tvir­ti­na, kad no­rin­tie­ji gau­ti kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą ei­lė­se ne­lau­kia, nes pa­sta­rų­jų nė­ra. 2010 m. bu­vo skir­ta ir iš­mo­kė­ta

1 mln. 96 tūkst. 118 Lt, šiais me­tais pla­nuo­ja­ma iš­mo­kė­ti ma­žiau – 1 mln. 13 tūkst. 744 Lt.

Iš­rink­tie­siems tau­py­ti ne­pri­de­ra

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių sky­rių va­do­vai ir po­li­ti­kai ne tik gau­na al­gas, prie­dus, kom­pen­sa­ci­jas va­di­na­mo­sioms kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms, bet ir pa­ke­liau­ja. Ke­lio­nių į už­sie­nį me­tu jiems mo­ka­mi dien­pi­ni­giai, ku­rie nė­ra jau to­kie ma­ži. Val­di­nin­kai juk mėgs­ta ke­liau­ti, mo­ky­tis ir dar pi­ni­gų už tai gau­ti. Na ir kas, kad mies­tas jau ant bank­ro­to ri­bos. Kiek gi šios ke­lio­nės at­siei­na mo­kes­čių mo­kė­to­jams?

 

Ko­man­di­ruo­tėms – be­veik 100 tūks­tan­čių

Nors vi­si ap­lin­kui šau­kia, kad „ka­ra­lius nuo­gas“ – mies­tas ant bank­ro­to slenks­čio, val­di­nin­kai tik trūk­čio­ja pe­čiais ir pa­tys, ro­dos, ne­si­ruo­šia tau­py­ti. Juk gerokai sma­giau kar­py­ti ki­tų įstai­gų biu­dže­tus, nei pa­tiems at­si­sa­ky­ti pa­to­gu­mų ir pri­vi­le­gi­jų.

Per­nai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė val­di­nin­kų ko­man­di­ruo­tėms iš­lei­do 104 tūkst. li­tų, šie­met – 99 tūkst. Šią ka­den­ci­ją dau­giau­sia dien­pi­ni­gių iš Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos val­di­nin­kų – 3787,65 Lt – bu­vo iš­mo­kė­ta Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus ve­dė­jai Ra­sai Bud­ry­tei. Val­di­nin­kė vy­ko į Vax­jo (Šve­di­ja) ir Tar­tu (Es­ti­ja).

Ant­ro­je vie­to­je yra Tarp­tau­ti­nių ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Žyd­ro­nė Sta­nie­nė, ku­riai bu­vo iš­mo­kė­ta 3203,01 Lt dien­pi­ni­gių už ke­lio­nes į Ete­ną-Le­rą (Olan­di­ja), Jel­ga­vą (Lat­vi­ja) ir Sim­ris­ham­ną (Šve­di­ja).

Tre­čio­je vie­to­je Šiau­lių me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas, ku­riam bu­vo iš­mo­kė­tas 1941 Lt už ke­lio­nes į Jel­ga­vą, Vil­nių, Kro­ku­vą (Len­ki­ja) ir Ete­ną-Le­rą.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Vla­dui Da­mu­le­vi­čiui iš­mo­kė­ti 1388 Lt už ke­lio­nę į Ete­ną-Le­rą. Vi­ce­me­rė Dan­guo­lė Mar­tin­kie­nė vy­ko į Ba­ra­no­vi­čius (Bal­ta­ru­si­ja) ir ga­vo 289 Lt. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vik­to­ras Strups vy­ko į Chmel­nyc­kį (Uk­rai­na) ir ga­vo 1111,30 Lt dien­pi­ni­gių.

Ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­jas Ro­mal­das Še­me­ta lan­kė­si Drus­ki­nin­kuo­se ir ga­vo 65,50 Lt, Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Ado­mai­tis – Lie­po­jo­je ir ga­vo 97,50 Lt dien­pi­ni­gių.

Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Pat­ri­ci­ja Po­de­ry­tė už ke­lio­nes į Jel­ga­vą ir Ba­ra­no­vi­čius ga­vo 412,95 Lt, Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas Gin­ta­ras Ja­siū­nas už ke­lio­nę į Mins­ką (Bal­ta­ru­si­ja) – 449,69 Lt, o Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Dams­kie­nė lan­kė­si Vil­niu­je, Ta­li­ne, Ni­do­je ir ga­vo 565,83 Lt dien­pi­ni­gių.

Pa­sak Jū­ra­tės Rau­du­vie­nės, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai, jei ko­man­di­ruo­tė trun­ka die­ną ir yra Lie­tu­vo­je, dien­pi­ni­giai nė­ra mo­ka­mi. Jei vyks­ta­ma į už­sie­nį, dien­pi­ni­gių dy­dis nu­sta­to­mas įver­ti­nus gau­tą iš­lai­ky­mą – ar ko­man­di­ruo­tės me­tu bu­vo skir­tas mais­tas, vieš­bu­tis.

Šiau­lių ra­jo­nas pa­si­spau­dė

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai ir po­li­ti­kai lė­šas dien­pi­ni­giams už ko­man­di­ruo­tes šie­met su­ma­ži­no itin smar­kiai. Pa­sak ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai Gi­ta­nos Ku­du­lie­nės, 2008-ai­siais ko­man­di­ruo­tėms biu­dže­te bu­vo nu­ma­ty­ti 58 tūkst. li­tų, o šie­met tik 27 – 31 tūkst. ma­žiau.

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė val­di­nin­kams ne­mo­ka dien­pi­ni­gių, jei ko­man­di­ruo­tė trun­ka die­ną. Jei vyks­ta­ma ke­lioms die­noms, die­nos dien­pi­ni­giai yra 19,50 Lt.

Jei vyks­ta­ma į už­sie­nį, dien­pi­ni­gių įkai­nius yra nu­sta­čiu­si Vy­riau­sy­bė. Šiau­lių ra­jo­no po­li­ti­kai nu­spren­dė sau už ke­lio­nes į už­sie­nį mo­kė­ti ne 100 pro­c. nu­sta­ty­to dy­džio, o tik 50 pro­c. Yra val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų, ku­rie dien­pi­ni­gių at­si­sa­ko.

Šie­met Šiau­lių ra­jo­no me­rui Al­gi­man­tui Gau­bui bu­vo iš­mo­kė­ta 1133 Lt dien­pi­ni­gių už ke­lio­nes į Len­ki­ją ir Pran­cū­zi­ją. Me­ro pa­va­duo­to­jas An­ta­nas Be­za­ras ga­vo 958 Lt už ke­lio­nes į Pran­cū­zi­ją ir Lat­vi­ją. Į Pran­cū­zi­ją vy­ko ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Gin­tau­tas Do­mar­kas, ku­riam bu­vo iš­mo­kė­tas 731 Lt, bei Eko­no­mi­kos ir vers­lo plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Al­gir­das Bai­kaus­kas, ku­riam iš­mo­kė­ti 797 Lt.

Ki­ti ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai, lan­kę­si Lie­tu­vos ar Lat­vi­jos mies­tuo­se, ga­vo apie 100 Lt dy­džio dien­pi­ni­gių.

Rad­vi­liš­kio val­di­nin­kai ke­liau­ja pi­giai

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė po­li­ti­kų ir val­di­nin­kų ke­lio­nėms nuo ba­lan­džio mė­ne­sio vi­du­rio iš­lei­do be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų.  Iš vi­so iš­leis­ta per 5 tūkst. li­tų, nes kai­na­vo lėk­tu­vo bi­lie­tai, ki­tas trans­por­tas, drau­di­mas, ap­gy­ven­di­ni­mas.

Rad­vi­liš­kio me­ras An­ta­nas Če­po­no­nis už ke­lio­nes į Bal­ta­ru­si­ją, Lat­vi­ją, Gru­zi­ją ir Len­ki­ją ga­vo apie 300 Lt dien­pi­ni­gių, jo pa­va­duo­to­jas Ka­zi­mie­ras Au­gu­lis – per 400 Lt, Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Pra­ne­vi­čius – be­veik 400 Lt.

Vals­ty­bė ne­pa­mirš, jei tu jai sko­lin­gas

Po­vi­las LUN­GĖ

Iki ge­gu­žės 2 d. nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pri­va­lė­jo pa­teik­ti me­ti­nę pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­ją už 2010 m. Kai ku­riems dek­la­ra­vu­sie­siems su­si­da­rė mo­kes­čių ne­prie­mo­ka, ku­rią jie tu­rė­jo su­mo­kė­ti, ta­čiau yra žmo­nių, to ne­pa­da­riu­sių ne tik šie­met, bet ne­tgi per­nai. Ar tik­rai Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ne­sii­ma jo­kių veiks­mų, kad pa­pil­dy­tų skur­do­ką ša­lies biu­dže­tą, tei­ra­vo­mės Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko Eval­do Vai­nei­kio.

 

Vie­niems da­vė, iš ki­tų atė­mė

191 tūks­tan­čiui ša­lies gy­ven­to­jų 2010 m. ne­bu­vo pri­tai­ky­tas ar­ba bu­vo pri­tai­ky­tas ne vi­sas me­ti­nis neap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis (MNPD), to­dėl jie ga­li su­si­grą­žin­ti 48,4 mln. li­tų su­mo­kė­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Net 36 tūks­tan­čiams gy­ven­to­jų bu­vo pri­tai­ky­tas per di­de­lis MNPD, to­dėl bu­vo iš­skai­čiuo­ta per ma­žai pa­ja­mų mo­kes­čio (apie 5,4 mln. Lt). Šie gy­ven­to­jai, pa­teik­da­mi me­ti­nę pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją, tu­rė­jo pa­pil­do­mai su­mo­kė­ti į biu­dže­tą pa­ja­mų mo­kes­tį.

Įdo­mu, kas kal­tas – jie pa­tys ar bu­hal­te­riai, kad bu­vo tai­ky­tas per di­de­lis MNPD? Anot E. Vai­nei­kio, per di­de­lis MNPD gy­ven­to­jams ga­lė­jo bū­ti pri­tai­ky­tas, jei už tuos pa­čius mė­ne­sius jiems NPD tai­kė ke­lios dar­bo­vie­tės, pvz., tuo at­ve­ju, jei keis­da­mas dar­bo­vie­tę gy­ven­to­jas bu­vo pa­tei­kęs pra­šy­mus tai­ky­ti NPD abiem dar­bo­vie­tėms, to­dėl tą mė­ne­sį, ku­rį gy­ven­to­jas jas kei­tė, NPD jam pri­tai­kė ir bu­vu­sio­ji, ir nau­jo­ji dar­bo­vie­tės. Per di­de­lis MNPD ga­lė­jo bū­ti pri­tai­ky­tas ir tuo­met, jei gy­ven­to­jas ga­vo ki­tų ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų, pvz., iš ne­kil­no­ja­mo­jo, ki­to tur­to nuo­mos, di­vi­den­dų, ho­no­ra­rų, au­to­ri­nių at­ly­gi­ni­mų ir pan.

Gre­sia dels­pi­ni­giai

Anot Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko, jei­gu šie gy­ven­to­jai iki ge­gu­žės 2 d. neį­vyk­dė prie­vo­lės, ją tu­ri įvyk­dy­ti ir vė­liau, ta­čiau už dek­la­ra­ci­jų ar ki­to­kių do­ku­men­tų pa­vė­luo­tą pa­tei­ki­mą ar ne­pa­tei­ki­mą lai­ku Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sės ak­tuo­se yra nu­sta­ty­ta ati­tin­ka­ma at­sa­ko­my­bė. Dek­la­ra­ci­jo­je ap­skai­čiuo­to mo­kes­čio ne­su­mo­kė­jus iki ge­gu­žės 2 d., skai­čiuo­ja­mi dels­pi­ni­giai. Dels­pi­ni­giai už ne lai­ku su­mo­kė­tus mo­kes­čius ir bau­das 2011 m. IV ketv. – 0,03 pro­c. Jie pra­de­da­mi skai­čiuo­ti nuo ki­tos die­nos po to, kai mo­kes­tis pa­gal tuo me­tu ga­lio­jan­čius mo­kes­čių tei­sės ak­tus tu­rė­jo bū­ti su­mo­kė­tas į biu­dže­tą.

VMI ar­ti­miau­siu me­tu šiems gy­ven­to­jams iš­siųs pri­mi­ni­mus el. pa­štu apie tai, kad dėl pri­tai­ky­to per di­de­lio MNPD jie pri­va­lo pa­teik­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją. Jei­gu gy­ven­to­jas bu­vo sko­lin­gas pa­ja­mų mo­kes­čio ne dėl MNPD, to­kius gy­ven­to­jus jau pa­sie­kė mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riaus pri­mi­ni­mai apie neį­vyk­dy­tą prie­vo­lę.

Ne­su­mo­kė­jai – ne­ga­li pa­rem­ti

Kal­bant apie per di­de­lį MNPD, rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį ir į gy­ven­to­jų ski­ria­mus 2 pro­c. pa­ra­mai. Ji ne­per­ve­da­ma pa­ra­mos ga­vė­jui to­kiu at­ve­ju, jei dėl pri­tai­ky­to per di­de­lio MNPD gy­ven­to­jui, ski­rian­čiam pa­ra­mą, yra at­si­ra­du­si prie­vo­lė pa­teik­ti dek­la­ra­ci­ją, ta­čiau jis to ne­pa­da­rė. To­kie gy­ven­to­jai elekt­ro­ni­nė­je dek­la­ra­vi­mo sis­te­mo­je (EDS) bus in­for­muo­ja­mi, kad jų teik­ti pra­šy­mai skir­ti 2 pro­c. pa­ra­mai yra neį­vyk­dy­ti, pa­ra­ma ga­vė­jo ne­pa­sie­kė, ir bus nu­ro­dy­tos to prie­žas­tys.

 

Pa­cien­tai – žur­na­lis­tų ar me­di­kų „sce­na­ri­jų“ pa­ja­cai?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

„Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­kos echos­ko­pai funk­cio­nuo­ja nor­ma­liai, yra vi­sos ga­li­my­bės iš­tir­ti li­go­nius dėl skyd­liau­kės pa­to­lo­gi­jos. Į ki­tus sa­vait­raš­čio ko­res­pon­den­tės ren­gia­mus „sce­na­ri­jus“ li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja neat­sa­ki­nės. Si­tua­ci­ja bus ti­ria­ma tik esant konk­re­taus pa­cien­to klau­si­mams“, – to­kio at­sa­ky­mo su­lau­kė „Šiau­liai plius“, kai pa­tei­kė Res­pub­li­ki­nei Šiau­lių li­go­ni­nei klau­si­mą, ko­dėl pa­cien­tus gy­dy­to­jai at­lik­ti echos­ko­pi­jos ty­ri­mų siun­čia į pri­va­čius ka­bi­ne­tus. Pa­ra­dok­sa­lu – echos­ko­pai vei­kia, gy­dy­to­jai pa­cien­tus siun­čia pas pri­va­ti­nin­kus, kur už ty­ri­mus ten­ka mo­kė­ti, o žur­na­lis­tai, ke­lian­tys pro­ble­mas vie­šu­mon, ig­no­ruo­ja­mi ir ver­ti­na­mi kaip „sce­na­ris­tai“.


„Echos­ko­pai funk­cio­nuo­ja nor­ma­liai, yra vi­sos ga­li­my­bės iš­tir­ti li­go­nius dėl skyd­liau­kės pa­to­lo­gi­jos“, – teigia ligoninės atstovė spaudai.

Gun­ter MUL­LER nuo­tr.

Nu­siun­tė tir­tis pas pri­va­ti­nin­kus

Jau tris kar­tus sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ ra­šė, kad Šiau­lių li­go­ni­nės me­di­kai pa­cien­tus at­lik­ti mo­ka­mų ty­ri­mų siun­čia į pri­va­čius ka­bi­ne­tus. Bu­vo ra­šy­ta, kad suau­gu­sių­jų ir vai­kų oku­lis­tai pa­cien­tus siun­čia at­lik­ti mo­ka­mų ty­ri­mų į pri­va­čias kli­ni­kas, ku­rio­se pa­tys ir dir­ba.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ra­šy­ta ir tai, kad pa­cien­tai en­do-k­ri­no­lo­gi­nio ty­ri­mo siun­čia­mi pas pri­va­ti­nin­kus. To­kio ty­ri­mo vai­kui pri­va­čio­je kli­ni­ko­je kai­na – 60 li­tų.

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ be­si­krei­pu­si šiau­lie­tė pa­sa­ko­jo, kad sa­vo duk­rą dėl skyd­liau­kės ty­ri­mo at­ve­dė pas Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos vai­kų en­dok­ri­no­lo­gę kon­sul­ta­ci­jos.

Anot pa­šne­ko­vės, gy­dy­to­ja pa­sa­kė, kad apa­ra­tas skyd­liau­kei tir­ti kli­ni­ko­je yra blo­gas, ne­va iš de­šim­ties at­lik­tų ty­ri­mų pa­ro­do­ma, kad sep­ty­ni pa­cien­tai ser­ga, nors iš tik­ro taip nė­ra. Mer­gai­tės ma­mos tei­gi­mu, en­dok­ri­no­lo­gė pa­cien­tei pa­da­vė pri­va­čios kli­ni­kos vi­zi­ti­nę kor­te­lę ir nu­siun­tė ten at­lik­ti ty­ri­mo.

Ma­žo­sios pa­cien­tės ma­ma pa­skam­bi­nu­si į kli­ni­ką su­ži­no­jo, kad skyd­liau­kės ty­ri­mo kai­na – 60 li­tų, ta­čiau jei yra gy­dy­to­jo siun­ti­mas, skyd­liau­kės ty­ri­mas te­kai­nuos 18.

De­ja, mer­gai­tės ma­mai te­ko nu­si­vil­ti – tuo me­tu kom­pen­suo­ja­mų ty­ri­mų li­mi­tas bu­vo pa­si­bai­gęs, tad už 18 li­tų pa­cien­tei ty­ri­mo at­lik­ti ne­bu­vo ga­li­ma. „Jei no­ri­ma ty­ri­mo sku­biai, tek­sią mo­kė­ti 60 li­tų, o jei rei­ka­las ne­sku­bus, pa­siū­ly­ta pa­skam­bin­ti spa­lio 28 d. ir re­gist­ruo­tis lapk­ri­čio mė­ne­siui. Ta­da už ty­ri­mą teks mo­kė­ti tik 18 li­tų“, – sa­kė mo­te­ris.

„Kam tą vai­ką tiek švi­ti­na­te?“

Kai straips­nis bu­vo iš­spaus­din­tas, „Šiau­liai plius“ pa­sie­kė dar ke­lios is­to­ri­jos apie tai, kad me­di­kai siun­čia pa­cien­tus mo­ka­mų pa­slau­gų į pri­va­čias kli­ni­kas. „Vy­ras, kai­my­nės vai­kas ir ma­no vai­kas lan­kė­si pas en­dok­ri­no­lo­gus. Iš kar­to bu­vo pa­sa­ky­ta, kad teks vyk­ti į pri­va­čią kli­ni­ką ty­ri­mo“, – pa­sa­ko­jo į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris.

Šiau­lie­tė Jur­gi­ta re­dak­ci­jai pa­pa­sa­ko­jo prieš ket­ve­rius me­tus jai nu­ti­ku­sią is­to­ri­ją. Mo­ters tei­gi­mu, jos duk­rą dėl ma­žo ūgio en­dok­ri­no­lo­gė net tris kar­tus kas tris mė­ne­sius siun­tė į pri­va­čią kli­ni­ką  echos­ko­puo­ti skyd­liau­kės. Mo­te­ris už ty­ri­mą mo­kė­jo po 35 li­tus, 86 li­tus kai­na­vo krau­jo ty­ri­mas.

„Pri­va­čios kli­ni­kos echos­ko­puo­to­jos ste­bė­jo­si, ko­dėl taip daž­nai vai­ką švi­ti­na­me, nes jo­kios pa­to­lo­gi­jos ne­ras­da­vo. Kai pa­klau­siau vai­ko gy­dy­to­jos, ji at­sa­kė, kad tu­ri duk­rą ste­bė­ti ir vis tiek siųs at­lik­ti ty­ri­mo kas tris mė­ne­sius“, – sa­kė ma­ma.

Jur­gi­ta su­py­ko ir pa­pra­šė en­dok­ri­no­lo­gės siun­ti­mo į Kau­no kli­ni­kas. Mo­ters tei­gi­mu, gy­dy­to­ja siun­ti­mą at­si­sa­kė duo­ti, tad te­ko kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją. Pas­ta­ro­ji siun­ti­mą da­vė, tad ma­ma su duk­ra nu­vy­ko į Kau­no kli­ni­kas pas gy­dy­to­ją en­dok­ri­no­lo­gę Ri­mą Bė­ron­tie­nę.

„Gy­dy­to­ja R. Bė­ron­tie­nė nu­si­ste­bė­jo, ko­dėl ma­no duk­ra bu­vo tiek kar­tų švi­tin­ta. Mer­gai­tei bu­vo at­lik­tas tik krau­jo ty­ri­mas, pa­to­lo­gi­jos ne­ras­ta. Kli­ni­kų gy­dy­to­ja paaiš­ki­no, kad vai­ko ūgis ma­žas dėl pa­pras­čiau­sios prie­žas­ties – ma­no ūgis 153 cm. Iš kur tam vai­kui būt mil­ži­nu?“ – ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vė.

Gy­dy­to­jai siun­ti­me ne­ga­li nu­ro­dy­ti, kur kreip­tis

Ne­jau ma­žie­ji pa­cien­tai ne­tu­ri jo­kios ga­li­my­bės Šiau­liuo­se ty­ri­mo at­lik­ti ne­mo­ka­mai? Šiau­lių li­go­ni­nė­je tė­ra vie­nin­te­lis, ir tas pa­ts su­ge­dęs, apa­ra­tas skyd­liau­kei tir­ti? O gal pa­cien­tams me­luo­ja­ma? Ar gy­dy­to­ja ga­li siųs­ti pa­cien­tus tik į pri­va­čią kli­ni­ką? Gal pa­cien­tai ga­li dar ko­kio­je nors ki­to­je val­diš­ko­je kli­ni­ko­je ty­ri­mą at­lik­ti ne­mo­ka­mai?

Šiau­lių li­go­ni­nės at­sto­vė spau­dai Ni­jo­lė Jur­gi­lie­nė bu­vo in­for­ma­vu­si, kad li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja aiš­ki­na­si prie­žas­tis, ko­dėl gy­dy­to­ja pa­cien­tus dėl skyd­liau­kės ty­ri­mo siun­čia į ki­tas įstai­gas. Anot at­sto­vės spau­dai, gy­dy­to­ja siun­ti­me ne­ga­li nu­ro­dy­ti, į ko­kią įstai­gą pa­cien­tui kreip­tis. Su­teik­ti iš­sa­mes­nę in­for­ma­ci­ja N. Jur­gi­lie­nė pa­ža­dė­jo ki­tą sa­vai­tę.

Šią sa­vai­tę „Šiau­liai plius“ su­lau­kė la­bai iš­kal­bin­go at­sa­ky­mo: „Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­kos echos­ko­pai funk­cio­nuo­ja nor­ma­liai, yra vi­sos ga­li­my­bės iš­tir­ti li­go­nius dėl skyd­liau­kės pa­to­lo­gi­jos. Į ki­tus sa­vait­raš­čio ko­res­pon­den­tės ren­gia­mus „sce­na­ri­jus“ li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja neat­sa­ki­nės.“

Pa­na­šu, kad pro­ble­mą vie­šu­mon ke­lian­tys ir at­sa­ky­mų lau­kian­tys žur­na­lis­tai li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­jai – tik „sce­na­ris­tai“.

Tad ko­dėl pa­cien­tai, jei Mo­ters ir vai­ko kli­ni­ko­je vei­kia vi­si echos­ko­pai, pa­lie­pus gy­dy­to­jams laks­to pas pri­va­ti­nin­kus ir mo­ka jiems pi­ni­gus? Ar pa­cien­tai ir žur­na­lis­tai ne­tam­pa pa­ja­cais tų „sce­na­ri­jų“, ku­riuos ku­ria gy­dy­to­jai?

Pri­va­čios kli­ni­kos kles­ti tal­ki­nant sa­viems?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ pa­vie­ši­nus, kad suau­gu­sių­jų ir vai­kų oku­lis­tai pa­cien­tus siun­čia da­ry­ti mo­ka­mų ty­ri­mų į pri­va­čias kli­ni­kas, ku­rio­se pa­tys ir dir­ba, aiš­kė­ja, kad ir ki­tų sri­čių me­di­kai el­gia­si pa­na­šiai. En­dok­ri­no­lo­gi­nio ty­ri­mo vai­kui pri­va­čio­je kli­ni­ko­je kai­na 60 li­tų ir at­ro­do, kad me­di­kai ne­sie­kia pa­cien­tams su­teik­ti ne­mo­ka­mų pa­slau­gų. Pa­cien­tai tu­rė­tų ži­no­ti, kad siun­ti­me gy­dy­to­jas ne­ga­li nu­ro­dy­ti pa­cien­tui, į ko­kią įstai­gą kreip­tis.

 

Nu­siun­tė ty­ri­mo į pri­va­čią kli­ni­ką

Šiau­lie­tė at­ve­dė sa­vo duk­rą pas Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos vai­kų en­dok­ri­no­lo­gę Vi­dą Liu­gai­tę kon­sul­ta­ci­jos. Mer­gai­tei rei­kė­jo at­lik­ti skyd­liau­kės ty­ri­mą.

Anot pa­šne­ko­vės, gy­dy­to­ja pa­sa­kė, kad apa­ra­tas skyd­liau­kei tir­ti kli­ni­ko­je yra blo­gas, ne­va iš de­šim­ties at­lik­tų ty­ri­mų pa­ro­do­ma, kad sep­ty­ni pa­cien­tai ser­ga, nors iš tik­ro taip nė­ra. Mer­gai­tės ma­mos tei­gi­mu, V. Liu­gai­tė pa­cien­tei pa­da­vė pri­va­čios Sval­bo­no kli­ni­kos vi­zi­ti­nę kor­te­lę ir nu­siun­tė ten at­lik­ti ty­ri­mo.

Ma­žo­sios pa­cien­tės ma­ma pa­skam­bi­no į Sval­bo­no kli­ni­ką. Jai bu­vo pa­sa­ky­ta, kad skyd­liau­kės ty­ri­mo kai­na – 60 li­tų, ta­čiau jei yra gy­dy­to­jo siun­ti­mas, skyd­liau­kės ty­ri­mas te­kai­nuos 18.

De­ja, mer­gai­tės ma­ma su­ži­no­jo, kad šiuo me­tu kom­pen­suo­ja­mų ty­ri­mų li­mi­tas bai­gė­si, tad už 18 li­tų pa­cien­tei ty­ri­mo at­lik­ti ne­ga­li­ma. Jei no­ri­ma ty­ri­mo sku­biai, tek­sią mo­kė­ti 60 li­tų, o jei rei­ka­las ne­sku­bus, pa­siū­ly­ta pa­skam­bin­ti spa­lio 28 d. ir re­gist­ruo­tis lapk­ri­čio mė­ne­siui. Ta­da už ty­ri­mą teks mo­kė­ti tik 18 li­tų.

Ne­jau ma­žie­ji pa­cien­tai ne­tu­ri jo­kios ga­li­my­bės ty­ri­mo at­lik­ti ne­mo­ka­mai? Šiau­lių li­go­ni­nė­je tė­ra tik vie­nas ir tas pa­ts su­ge­dęs apa­ra­tas skyd­liau­kei tir­ti? O gal pa­cien­tams me­luo­ja­ma? Ar gy­dy­to­ja ga­li siųs­ti pa­cien­tus tik į pri­va­čią kli­ni­ką? Gal pa­cien­tai ga­li dar ko­kio­je nors ki­to­je val­diš­ko­je kli­ni­ko­je ty­ri­mą at­lik­ti ne­mo­ka­mai?

Gy­dy­to­jai siun­ti­me ne­ga­li nu­ro­dy­ti, kur kreip­tis

Šiau­lių li­go­ni­nės at­sto­vė spau­dai Ni­jo­lė Jur­gi­lie­nė in­for­ma­vo, kad li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja aiš­ki­na­si prie­žas­tis, ko­dėl gy­dy­to­ja pa­cien­tus dėl skyd­liau­kės ty­ri­mo siun­čia į ki­tas įstai­gas. Anot at­sto­vės spau­dai, gy­dy­to­ja siun­ti­me ne­ga­li nu­ro­dy­ti, į ko­kią įstai­gą pa­cien­tui kreip­tis.

Su­teik­ti iš­sa­mes­nę in­for­ma­ci­ja N. Jur­gi­lie­nė pa­ža­dė­jo ki­tą sa­vai­tę.

 

Sa­vi­val­dy­bės sko­las kam­šys mo­kes­čių mo­kė­to­jai?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Į sko­las nu­grimz­du­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė neat­sis­kai­to su sa­vo įmo­nė­mis, ku­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si mies­to gy­ven­to­jai. No­rė­da­mos mies­tie­čiams ge­rin­ti pa­slau­gas, sa­vi­val­dy­bės įmo­nės sko­li­na­si. Ban­kams ten­ka mo­kė­ti pa­lū­ka­nas, to­dėl tiems pa­tiems mies­tie­čiams kai­na už pa­slau­gas au­ga. Vien „Šiau­lių ener­gi­jai“ sa­vi­val­dy­bė sko­lin­ga 24 mln. li­tų, ta­čiau biu­dže­ti­nės įstai­gos ne­ska­ti­na­mos tau­py­ti ši­lu­mos. „Mo­kyk­lo­je įjun­gė­me šil­dy­mą, vos tik bu­vo leis­ta. Pro kiau­rus lan­gus vis tiek vė­jai ši­lu­mą iš­pu­čia, o sa­vi­val­dy­bė už mo­kyk­los šil­dy­mą, elekt­rą, du­jas ski­ria lė­šų tiek, kiek pa­ti nu­sta­to, o ne kiek rea­liai yra“, - sa­ko vie­nos mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rė.

Ma­žins šil­dy­mo iš­lai­das, ma­žės li­mi­tai

Šiau­lių biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se pra­si­dė­jo šil­dy­mo se­zo­nas ir mo­kyk­los įjun­gė šil­dy­mą. Vie­nos mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rė sa­ko, kad jos va­do­vau­ja­mo­je įstai­go­je ne­pa­keis­ti lan­gai, tad šil­dy­mo „kra­niu­kas“ at­suk­tas mak­si­ma­liai. Mo­kyk­la no­rė­tų tau­py­ti, ta­čiau tai ga­lė­tų da­ry­ti tik ta­da, jei vė­jas ne­pūs­tų pro lau­kan nuo su­si­dė­vė­ji­mo virs­tan­čius lan­gus. O kas mo­kės už šil­dy­mą? Ži­no­ma, sa­vi­val­dy­bė iš biu­dže­to. Mo­kės, nors pro kiau­rus lan­gus iš­skris šim­tai tūks­tan­čių.

Mo­kyk­loms, ku­rių ne­pa­keis­ti lan­gai, vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro šil­dy­mas per mė­ne­sį kai­nuo­ja 6-7 li­tus. Mo­kyk­lų, ku­rių pa­keis­ti lan­gai, vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro šil­dy­mo kai­na – apie 3 li­tus.

Jei mo­kyk­los plo­tas 5 tūkst. kv. m, ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti, kad per mė­ne­sį mies­to biu­dže­tui vie­nos ne­re­mon­tuo­tos mo­kyk­los šil­dy­mas at­siei­na 35 tūkst. li­tų. Jei mo­kyk­los pa­keis­ti lan­gai, šil­dy­mas per mė­ne­sį kai­nuo­ja 15-19 tūkst. li­tų. Tai reiš­kia, kad per šil­dy­mo se­zo­ną sa­vi­val­dy­bė su­tau­py­tų apie 100 tūkst. li­tų.

Yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė – lė­šų už mo­kyk­lų šil­dy­mą, elekt­rą, du­jas skirs­ty­mas biu­dže­te nė­ra efek­ty­vus. Yra pa­skai­čiuo­ja­mas vi­dur­kis, kiek kiek­vie­nai mo­kyk­lai šil­dy­ti lė­šų rei­kė­jo per tre­jus me­tus. Tiek lė­šų iš biu­dže­to ir ski­ria­ma ei­na­mai­siais. Ar to­kia sis­te­ma ska­ti­na mo­kyk­las tau­py­ti?

Jei mo­kyk­los di­rek­to­rius siek­tų su­ma­žin­ti mo­kyk­los šil­dy­mo iš­lai­das, val­di­nin­kams pa­skai­čia­vus vi­dur­kį, kiek mo­kyk­lai ei­na­mai­siais me­tais iš biu­dže­to skir­ti lė­šų, sa­vi­val­dy­bė ki­tą­met skir­tų jų ma­žiau. O jei žie­ma bū­tų šal­ta ir mo­kyk­la su­nau­do­tų dau­giau ši­lu­mos mo­kyk­lai šil­dy­ti? Tuo­met skir­tu­mą tek­tų pa­deng­ti mo­kyk­lai.

Ke­lių mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­riai ne­slė­pė spe­cia­liai ne­ma­ži­nan­tys šil­dy­mo iš­lai­dų, nes bi­jan­tys, kad ki­tais me­tais lė­šų šil­dy­mui bus nu­ma­ty­ta ma­žiau. Tai reikš­tų, kad mo­kyk­lo­se bū­tų šal­ta, nes tek­tų „pri­suk­ti“ šil­dy­mą.

Kaip ši­lu­ma ga­li pig­ti, jei sko­li­na­ma­si iš ban­kų?

Kol mo­kyk­loms skai­čiuo­ja­mi li­mi­tai pa­gal tre­jų me­tų rod­me­nis, sa­vi­val­dy­bės sko­los už šil­dy­mą įmo­nei „Šiau­lių ener­gi­ja“ jau pa­sie­kė 24 mln. li­tų. Tie­sa, ši­lu­mą tie­kian­ti įmo­nė, vyk­dy­da­ma bend­ro­vės ši­lu­mos ūkio mo­der­ni­za­vi­mą pa­gal Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės. Ir Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos pa­tvir­tin­tą 2009-2011 m. bend­ro­vės in­ves­ti­ci­jų pla­ną, įgy­ven­di­na di­džiau­sią sa­vo apim­ti­mi ir in­ves­ti­ci­jų dy­džiu Šiau­lių re­gio­ne pro­jek­tą „Šiau­lių ter­mo­fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės pro­jek­ta­vi­mas ir sta­ty­ba“.

Pag­rin­di­nis pro­jek­to tiks­las – Šiau­lių mies­to pie­ti­nės ka­ti­li­nės te­ri­to­ri­jo­je pa­sta­ty­ti nau­ją bio­ma­sę nau­do­jan­čią ter­mo­fi­ka­ci­nę jė­gai­nę. Pro­jek­to ver­tė – apie 106 mln. Lt. Iš­kel­tas už­da­vi­nys – pa­sta­ty­ti 11 MW elekt­ros ir 27 MW ši­lu­mos ga­lios ter­mo­fi­ka­ci­nę elekt­ri­nę, kū­re­na­mą bio­ku­ru, su 8,3 MW ši­lu­mos ga­lios kon­den­sa­ci­niu eko­no­mai­ze­riu išei­nan­čių dū­mų ši­lu­mai iš­nau­do­ti.

Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys Ar­tū­ras Vi­soc­kas ste­bi­si šio vyk­do­mo pro­jek­to tiks­lin­gu­mu. Jo tei­gi­mu, „Šiau­lių ener­gi­ja“, ne­ga­vu­si pi­ni­gų iš sa­vi­val­dy­bės ir be­si­sko­lin­da­ma iš ban­kų, bus sko­lin­ga apie 100 mln. li­tų. „Ko­dėl ne­re­no­vuo­ja­mi dau­gia­bu­čiai? Juk juos re­no­va­vus ga­li­ma su­tau­py­ti 40 pro­c. ši­lu­mos. Tai tik­ra­sis tau­py­mas. Da­bar ima­ma la­bai ri­zi­kin­ga be­veik 90 mln. li­tų pa­sko­la ir aiš­kė­ja, kad pa­sta­čius ter­mo­fi­ka­ci­nę elekt­ri­nę ši­lu­mos kai­na nė kiek ne­su­ma­žės“, – sa­ko jis.

A. Vi­soc­ko nuo­mo­ne, dėl ban­kams mo­ka­mų pa­lū­ka­nų nau­da bus tik­rai ne gy­ven­to­jams, o ban­kams ir me­die­nos tie­kė­jams. „Pas­ko­los pa­lū­ka­nos – 1 mln. li­tų per me­tus – „bus už­krau­tos“ „Šiau­lių ener­gi­jai“, ir jei ka­ti­li­nė at­si­pirks, tai tik po 10 me­tų, to­dėl ne­rea­lu ti­kė­tis, kad ši­lu­mos kai­na ma­žės“, – sa­ko A. Vi­soc­kas.

Ta­ry­bos na­rys sa­ko nie­kaip ne­ga­lin­tis su­pras­ti, kad sta­to­ma ne tik ši­lu­mos ka­ti­li­nė, bet ir elekt­ri­nė. „Mil­ži­niš­ka ener­gi­jos da­lis bus ati­duo­ta elekt­rai ga­min­ti ir kam jos rei­kia? Ko­kio vel­nio už­si­ma­ny­ta ga­min­ti elekt­rą nau­do­jant bio­ku­rą? Jei ji bū­tų pi­gi, bū­tų su­pran­ta­ma, bet da­bar ji bus bran­gi. Sta­tant tu­ri bū­ti vie­nin­te­lis tiks­las – ši­lu­ma tu­ri pig­ti. Kam kur­ti pro­jek­tus, jei pi­giau ne­bus? Ma­ža to, Šiau­liuo­se pa­keis­ta tik 5 pro­c. vamz­džių. Ar 100 mln. li­tų sko­lin­ga įmo­nė iš­ga­lės pa­keis­ti vamz­džius, dėl ku­rių nuo­lat ky­la pro­ble­mų?“ – pik­ti­na­si Ta­ry­bos na­rys.

Sa­vi­val­dy­bė kaip vals­ty­bė

Sa­vi­val­dy­bė sko­lin­ga ir ki­toms įmo­nėms, ku­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si mies­to gy­ven­to­jai. Bend­ro­vei „Šiau­lių van­de­nys“ sa­vi­val­dy­bės sko­la rug­sė­jo 30 d. bu­vo 261 tūkst. li­tų, t. y. apie 1 pro­c. įmo­nės me­ti­nių pa­ja­mų.

„Šiau­lių van­de­nų“ at­sto­vė spau­dai Džiul­je­ta Mar­ti­nai­tie­nė in­for­ma­vo, kad šiuo me­tu įmo­nės pro­jek­tams fi­nan­suo­ti dėl to­kios sko­los nė­ra bū­ti­ny­bės pa­pil­do­mai sko­lin­tis ir kel­ti van­dens pa­slau­gų kai­nas.

Bend­ro­vei „Bus­tu­ras“ sa­vi­val­dy­bė už šiuos me­tus sko­lin­ga ko­ne 4 mln. li­tų. Ne­gau­da­ma pi­ni­gų įmo­nė bu­vo pri­vers­ta sko­lin­tis – iš ban­ko paė­mė 3 mln. li­tų, rei­ka­lin­gų apy­var­ti­nėms lė­šoms. Lo­giš­kai mąs­tant, ir pa­sko­lą, ir pa­lū­ka­nas už ją įmo­nė tu­rės grą­žin­ti iš gau­na­mo pel­no. O kaip jį gau­ti, jei vie­nas pa­grin­di­nių klien­tų vis ne­mo­ka? Bet ku­ri pri­va­ti bend­ro­vė to­kiu at­ve­ju di­din­tų kai­ną mo­kiems klien­tams, t. y. ei­li­niams var­to­to­jams.

„Nė­ra taip, kad sa­vi­val­dy­bės sko­la nu­lem­tų au­to­bu­so bi­lie­tų kai­nų ki­li­mą, ta­čiau dėl sko­lų mes bū­na­me pri­vers­ti lik­ti sko­lin­gi ki­tiems. Štai dve­jus me­tus bu­vo­me sko­lin­gi Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai – ne­mo­kė­jo­me pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Ra­šė­me raš­tus, pra­šė­me ne­skai­čiuo­ti dels­pi­ni­gių. Sa­vi­val­dy­bė juk kaip vals­ty­bė“, – sa­kė „Bus­tu­ro“ fi­nan­sų di­rek­to­rė Al­do­na Au­gus­tie­nė.

Lietuviški registracijos pas gydytojus ypatumai

Po­vi­las LUN­GĖ

Su­sir­go­te? Pra­si­de­da il­gas re­gist­ra­ci­jos ir lau­ki­mo prie gy­dy­to­jo ka­bi­ne­to du­rų me­tas. Ne­ga­li­te pri­si­skam­bin­ti į re­gist­ra­tū­rą? Ne bė­da! Re­gist­ra­ci­ja pas gy­dy­to­ją tink­la­la­py­je www.ser­gu.lt – vi­sų šių pro­ble­mų spren­di­mo bū­das. Ar tik­rai?

 

„Pro­jek­tas „Išanks­ti­nės pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos sis­te­ma“ įgy­ven­di­na­mas na­cio­na­li­niu mas­tu, nes tik bend­ra sis­te­ma leis efek­ty­viai pa­nau­do­ti ski­ria­mas lė­šas ir su­teik­ti pa­cien­tui ga­li­my­bę rink­tis skir­tin­gų gy­dy­mo įstai­gų spe­cia­lis­tų pa­slau­gas. Pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo po­vei­kį pa­jus vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai“, – gra­žiai pa­ra­šy­ta tink­la­la­py­je www.ser­gu.lt. To po­vei­kio ver­tė – 7,4 mln. li­tų, tie­sa, pro­jek­tą 100 pro­c. re­mia Eu­ro­pos Są­jun­ga. Re­mia tai Są­jun­ga, bet re­gist­ruo­jan­tis su­si­mo­kė­ti vis tiek rei­kia...

Tai mo­ka­ma ar ne­mo­ka­ma?

Sis­te­mos nau­do­to­jas, už­si­re­gist­ruo­da­mas pir­mą kar­tą, no­rė­da­mas su­si­kur­ti sa­vo pa­gei­dau­ja­mą slap­ta­žo­dį ar­ba jei jį pa­mir­šo, tu­ri iš­siųs­ti SMS ži­nu­tę trum­puo­ju nu­me­riu 1679. Ži­nu­tės kai­na 0,50 Lt. Įdo­mu, ko­dėl tiek daug? Juk yra ga­li­my­bė trum­pą­ją ži­nu­tę ap­mo­kes­tin­ti pa­gal sa­vo mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riaus ta­ri­fus, pvz., 9 ar 15 ct. Apsk­ri­tai ži­nu­tės siun­ti­mas dau­ge­liui vy­res­nio am­žiaus žmo­nių su­ke­lia ne­pa­to­gu­mų. Be to, net ir su­mo­kė­jus tuos 50 ct ir pri­si­re­gist­ra­vus, kom­piu­te­rio ek­ra­ne at­si­ra­do už­ra­šas, kad vie­tų pas šei­mos gy­dy­to­ją nė­ra. Keis­ta, nes pa­skam­bi­nus te­le­fo­nu už­si­re­gist­ruo­ti pas tą pa­tį šei­mos gy­dy­to­ją be jo­kių pro­ble­mų ga­lė­jai jau ki­tam ry­tui.

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­do­mė­jo, ko­dėl re­gist­ruo­jan­tis ar pa­mir­šus slap­ta­žo­dį ima­mas net 50 ct mo­kes­tis, kam ati­ten­ka šie pi­ni­gai ir kur jie yra nau­do­ja­mi.

Ie­va Lu­ko­šai­ty­tė, pro­jek­to „Išanks­ti­nės pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos sis­te­ma“ ad­mi­nist­ra­to­rė, tei­gia, kad re­gist­ra­ci­ja in­ter­ne­tu www.ser­gu.lt yra... ne­mo­ka­ma. „0,50 Lt kai­nuo­ja tik pir­mi­nis slap­ta­žo­džio at­siun­ti­mas ar­ba slap­ta­žo­džio pri­mi­ni­mas. Šios lė­šos pa­den­gia tik ope­ra­to­rių ima­mą mo­kes­tį už SMS ži­nu­čių siun­ti­mą, – sa­ko ji. – Slap­ta­žo­džio at­siun­ti­mas ir pri­mi­ni­mas bu­vo ap­mo­kes­tin­ti po pikt­nau­džia­vi­mo at­ve­jų, pa­skel­bus mo­bi­lio­jo ry­šio tie­kė­jams ak­ci­jas už įei­nan­čias trum­pą­sias ži­nu­tes. Pa­ti re­gist­ra­ci­ja, vi­zi­to pa­tvir­ti­ni­mas, iš­va­ka­rė­se gau­na­mas pri­mi­ni­mas trum­pą­ja SMS ži­nu­te apie bū­si­mą vi­zi­tą pas gy­dy­to­ją pa­cien­tui pa­pil­do­mai nie­ko ne­kai­nuo­ja.“

  

Nors tei­gia­ma, kad re­gist­ra­ci­ja tink­la­la­py­je yra ne­mo­kama, kad gau­tum slap­ta­žo­dį, teks su­mo­kė­ti 50 ct. Tačiau pas gydytoją prisiregistruoti vis tiek nepavyks.

And­riaus TVE­RI­JO­NO nuo­tr.

Jo­kių al­ter­na­ty­vų

Tie­sa, pa­tei­kia­mas vie­nin­te­lis mo­ka­mas re­gist­ra­ci­jos bū­das te­le­fo­nu – ne­pa­tei­kia­ma jo­kia al­ter­na­ty­va, tar­kim, už­pil­dant pa­teik­tą for­mą in­ter­ne­te, gau­nant slap­ta­žo­dį ne­mo­ka­mai el. pa­štu ar kt. Ga­lų ga­le juk pa­pras­čiau­sias re­gist­ra­ci­jos bū­das yra pa­tei­kiant var­dą, pa­var­dę ir gi­mi­mo da­tą.

„Mo­bi­lu­sis te­le­fo­no nu­me­ris, iden­ti­fi­kuo­jan­tis sis­te­mos nau­do­to­ją, bu­vo pa­si­rink­tas, nes jis bū­ti­nas, no­rint ope­ra­ty­viai su­si­siek­ti su pa­cien­tu su­si­r-

gus gy­dy­to­jui, pra­ne­šant apie ki­tas ap­lin­ky­bes, ko­dėl pla­nuo­tas vi­zi­tas neį­vyks, ta­rian­tis dėl ki­to vi­zi­to lai­ko,