Eva JAGMINAITĖ

Lietuvos Vyriausybės patvirtintoje "Analoginės antžeminės (eterinės) televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje" programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos šalyje visiškai atsisakyti analoginės antžeminės (eterinės) televizijos ir pereiti prie skaitmeninės. Vos tik pasirodė ši informacija, nenuilstantys kabelinių televizijų operatorių konkurentai ėmėsi nesąžiningos kovos klaidingai informuodami žmones, neva nuo 2012-ųjų visos analoginės televizijos bus išjungtos ir liks tik skaitmeninė televizija. Į elektroninių ryšių paslaugų bendrovę "S plius" kasdien kreipiasi nemažai šiauliečių nerimaudami, kad netrukus nebematys "S plius" analoginės televizijos. Dar kartą norime nuraminti "S plius" kabelinės televizijos abonentus ir paneigti sugalvotą mitą apie analoginių televizijų išnykimą.

Analoginė televizija kabeliniais tinklais bus transliuojama, jos nebematys tik tie, kurie naudojasi kambarine arba lauko antenomis. Povilo LUNGĖS nuotr.

Mitas apie analoginės televizijos žlugimą - prasimanymas

"Vyriausybės programoje numatyta, jog 2012 metais bus nutraukta analoginės antžeminės (eterinės) televizijos transliacija. Paprasčiau tariant, analoginės televizijos nebematys tik tie žmonės, kurie naudojasi kambarinėmis arba lauko antenomis. O kabelinių televizijų operatoriai nėra įpareigoti nutraukti analoginės televizijos transliacijos, todėl analoginė televizija kabeliniais tinklais bus transliuojama tol, kol bus poreikis. Taigi "S plius" kabelinės televizijos abonentai gali būti ramūs - niekas niekur neišnyks", - labai paprastai iš niekur atsiradusį prasimanymą apie kabelinių televizijų išnykimą paneiga elektroninių ryšių paslaugų bendrovės "S plius" marketingo skyriaus direktorė Inga Karickienė.

Ji paaiškina, kad visų pirma reikėtų skirti sąvokas "analoginė televizija" ir "antžeminė televizija". Analoginė televizija gali būti kelių rūšių, pvz. analoginė kabelinė televizija, analoginė antžeminė (eterinė) televizija. Būtent pastaroji ir bus išjungta dėl dažnių stokos eteryje. Jeigu dabar dar galima matyti (nors ir ne itin kokybiškai) lietuviškus kanalus tiesiog pasistačius prie televizoriaus paprastą kambarinę anteną, to nebebus galima padaryti nuo 2012–ųjų. Pasikeitus televizijos kanalų trasliacijos būdui, tokie gyventojai galės įsigyti antžeminės skaitmeninės televizijos imtuvus arba naudotis "S plius" siūlomomis analoginės kabelinės televizijos paslaugomis.

Šiuo metu "S plius" siūlo tris analoginės kabelinės televizijos paketus: mažąjį, vidutinį ir bazinį. Jeigu vidutinį ir bazinį kanalų paketus renkasi jaunesnio amžiaus žmonės, tai mažasis kanalų paketas yra itin popiuliarus tarp vyresnio amžiaus abonentų. Jį sudaro 11 lietuviškų kanalų, kaina vos 7 Lt/mėn., tačiau transliuojamų kanalų kokybė gerokai geresnė negu naudojant kambarinę ar kolektyvinę anteną. Visų daugiabučių namų, kuriuose yra įrengtas mažojo paketo tinklas, sąrašą galima rasti "S plius" interneto tinklalapyje www.splius.lt.

Skaitmeninės televizijos imtuvas - tik už litą

"Įsigijusieji antžeminės skaitmeninės televizijos imtuvus galės matyti iki 14 nekoduotų kanalų. Norintieji matyti daugiau kanalų turės pasirinkti savo skaitmeninės televizijos tiekėją, - sako I. Karickienė. – Kabelinė analoginė televizija niekur neišnyks, tačiau mes, žinoma, raginame gyventojus jau dabar pereiti prie skaitmeninės televizijos, nes jos garsas, vaizdas ir kanalų įvairovė pranoksta analoginę televiziją."

Skaitmeninės televizijos imtuvą "S plius" siūlo įsigyti tik už 1 Lt, pasirašius 36 mėnesių sutartį. Paties paketo kaina taip pat nelabai skiriasi - kabelinės televizijos bazinį paketą sudaro 31 kanalas ir per mėnesį daugiabučiame name kainuoja 22 litus, o skaitmeninės televizijos bazinis paketas kanuoja tik šešiais litais daugiau, 28 litus, ir suteikia galimybę matyti daugiau nei pusšimtį kanalų, t. y. 54. "S plius" paslaugų privalumas, palyginti su kitų skaitmeninės televizijos tiekėjų paslaugomis, yra tas, kad skaitmeninės televizijos imtuvą užtenka įsigyti tik vienam namuose esančiam televizoriui, o per kitus namuose esančius televizorius bus galima matyti analoginės kabelinės televizijos bazinį kanalų paketą nemokamai.

Norėdami matyti dar daugiau kanalų, "S plius" skaitmeninės televizijos vartotojai turi galimybę užsisakyti net penkis papildomus paketus: PRAMOGŲ, kuriame yra ir ypač moterų mėgiamas indiškų filmų kanalas, PAŽINIMO, į kurį surinktos geriausios pažintinės keturių kanalų laidos ir dokumentiniai filmai, LAISVALAIKIO, apie techniką ir automobilius, RUSIŠKAS KINAS IR NE TIK, kuriame rodomi patys geriausi ir naujausi dokumentiniai ir meniniai filmai, SPORTO, kur transliuojamas visų itin mėgiamas "Viasat Sport Baltic" kanalas.

Kompetentingi "S plius" specialistai gali jums patarti

Per šventes daugelis šeimų, pasinaudojusių buitinės technikos pardavėjų siūlomomis akcijomis, atnaujina savo vaizdo ir garso techniką. Jei planuojate užsisakyti "S plius" skaitmeninę televiziją ir norite tinkamai išnaudoti naujos vaizdo technikos teikiamus privalumus, tačiau dar kyla įvairių klausimų, jums patarti gali bendrovėje "S plius" dirbantys, ilgametę patirtį turintys IT inžinieriai bei kabelinės televizijos meistrai, kuriems per savo darbo praktiką yra tekę susidurti su pačia įvairiausia vaizdo bei garso technika.

Rašykite mums el. paštu skaitmenine@splius.lt, mūsų specialistai pasistengs kuo skubiau atsakyti į visus Jūsų klausimus. Mes padėsime pasirinkti tai, kas geriausia Jums ir Jūsų šeimai.

Eva JAGMINAITĖ, www.etaplius.lt

Panašu, kad ne visos skaudžios praėjusių metų priėmimo į auštąsias mokyklas pamokos buvo išmoktos. Nors priėmimo tvarka pakoreguota, pagrindiniam universiteto siūlymui nuo kolegijų likusius šimtus "studijų krepšelių" perskirstyti universitetams šiemet nepritarta. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikina, kad taip pasielgta norinti sustiprinti kolegijų statusą, o universitetų bendruomenės sako, kad varu į kolegijas studentų nesuvarysi. Tokiame paklodės tampymo į savo pusę žaidime nukenčia būsimieji studentai.

Kokios permainos šiemet laukia Šiaulių universiteto, pasakoja penki universiteto vadovai.

Šiaulių universiteto rektorius prof. Vidas Lauruška: "Strategija nesikeičia, bet ją tenka koreguoti"

"Nūdienos šalies ekonominė situacija sąlygoja ir mūsų veiklą bei planus. Kaip ir anksčiau, didžiausią dėmesį skirsime būsimiems studentams. Jau sausio 23-iąją universiteto atstovai vyks į "Studijų mugę" Kaune - pirmąjį šių metų pasimatymą su abiturientais. Priėmimas gali vėl tapti išbandymu dėl nuolat keičiamų "žaidimo taisyklių", o tai abiturientams kelia sumaištį. Mums svarbi naujovė - bus skatinamos edukologijos studijos, kuriomis žadama skirti papildomų lėšų. Universitetas, pernai sustiprinęs projektinę veiklą, šiemet taip pat planuoja nemažai lėšų pritraukti iš projektų.

Šiais metais biudžetinis valstybės finansavimas Šiaulių universitetui sumažėjo beveik ketvirtadaliu, nuo 26 mln. iki 19 mln. litų. Vis dėlto mes privalome išgyventi tokiomis sąlygomis, tačiau pernai išlaviravome, tad manau, kad ir šiemet sugebėsime išsilaikyti. Nors valstybė skiria 19 mln., daugiau nei 50 proc. universitetui reikalingo finansavimo, 23 mln., turime surinkti patys. Aišku, bėda gali būti, jei dėl dabartinės šalies ekonominės situacijos studentai taps nemokūs."

Šiaulių universiteto studijų prorektorius doc. dr. Juozas Pabrėža: "Šių metų priėmimas į aukštąsias mokyklas pažers naujovių"

"Šiemet "studijų krepšelių" aukštosioms mokykloms bus išdalyta 10 proc. mažiau nei pernai. Vyriausybė nežada taisyti savo pernykštės klaidos ir nemažina "studijų krepšelių" skaičiaus kolegijoms, todėl jose vėl gali likti vietų, tačiau universitetams jos neatiteks. Pernai į kolegijas per papildomą priėmimą į tas valstybės finansuojamas vietas atėjo labai silpni studentai, o gabūs studentai, norėję mokytis universitetuose, negavo "studijų krepšelių". Kitą svarbią klaidą Vyriausybė ištaisė - šiemet priėmimas vyks nebe pagal šešias pagrindines studijų sritis, o pagal vienuolika krypčių grupių, t. y. trys sritys išlieka tokios pat (humanitarinė, fizinio ir technologijos), o kitos trys yra smulkinamos (menai skirstomi į dailę ir dizainą, muziką ir teatrą, biomedicinos mokslas - į dvi studijų sritis: medicinos ir sveikatos bei gyvybės mokslų ir žemdirbystės; socialinių mokslų sritis - į keturias kryptis: verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo; kitos - socialinių mokslų studijų).

Šiemet išskirtinis dėmesys skiriamas pedagogams rengti. Jų stipendijos išskirtinai didesnės, 200 Lt studentui, o universitetai savo nuožiūra galės geriausiesiems skirti net iki 400 Lt. Pirmąkart stojantieji į pedagogikos specialybes turės išlaikyti motyvacijos testą raštu ir žodžiu.

Pirmąkart abiturientų prašymai bus priimami tik internetu, jokių popierinių prašymų ar ėjimo į priėmimo komisiją nebebus. Taip daroma, kad nebūtų jokių agitacijų, subjektyvių patarinėjimų. Nebelieka stojamosios studijų įmokos, nes prašymai priimami internetu, tačiau pirmąkart įstojusieji turės susimokėti registracijos mokestį, kuris imamas iš įstojusiųjų daugelyje ES šalių. Manoma, kad jis bus apie 120 litų. Prašymuose abiturientai galės nurodyti mažiau pageidaujamų specialybių. Pernai buvo šešiolika į universitetus ir tiek pat į kolegijas, šiemet stojantieji galės nurodyti bendrai tik dvylika pageidavimų, bet vienos programos ištęstinių ir nuolatinių studijų formos skaičiuojamos kaip vienas pageidavimas. Taigi tokiu būdu galima pateikti iki 24 pageidavimų."

Šiaulių universiteto mokslo prorektorė doc. dr. Stefanija Ališauskienė: "Pakeitimai skatina tobulėti"

"Pakeista mokslo ir meno darbų vertinimo metodika. Jeigu anksčiau visi darbai buvo vertinami kiekybiškai, tai dabar daugiau dėmesio bus skiriama kokybei, turiniui. Toks vertinimas yra modernus, tačiau mokslininkai turės persiorientuoti. Šiuo metu rengiamas ir naujasis doktorantūros reglamentas. Universitetai skatinami kurti doktorantūros mokyklas, nebūtinai vieno universiteto ir nebūtinai Lietuvos. Taip skatinamas tarptautinis doktorantūros studijų programų bendradarbiavimas.

Nors daug nežinomybės ir pakeitimų kartais mūsų studentus ir mokslininkus išbalansuoja, bet kokie pokyčiai skatina tobulėti ir neapsiriboti jau pasiektais rezultatais. Džiaugiamės, kad tarptautinėse duomenų bazėse esantys Šiaulių universiteto leidžiami žurnalai gerai vertinami Europoje."

Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius doc. Teodoras Tamošiūnas: "Pernai iš projektinės veiklos universitetas gavo beveik 4 mln., pats neišleisdamas nė lito"

"Šiuo metu Šiaulių universitetas įgyvendina keturis projektus, kurie pernai universitetui nekainavo nė lito, o paramos universitetas gavo beveik keturis milijonus litų. Netrukus rektorius turėtų vykti į Švietimo ir mokslo ministeriją pasirašyti sutarties dėl mūsų laimėto "Specialiųjų verslo administravimo ir vadybos kompetencijų ugdymo naujosioms universiteto taryboms" projekto.

Rudeniui turime parengę dar keturis projektus Švietimo ir mokslo ministerijai. Jie jau perėjo du iš trijų etapų. Žinoma, bus tęsiami ir seniau pradėti projektai, bendradarbiaujame projektinėje veikloje su Latvijos universitetais. Nemažai šansų gauti finansavimą iš "Latlito" programos, tačiau bėda ta, kad jie suteikia 85 proc. lėšų, o 15 proc. reikia rasti avansiniams mokėjimams patiems, tik vėliau šie pinigai bus grąžinti. Paraiškų gauti įvairią paramą ar finansavimą iš projektų gerokai padaugėjo, todėl konkurencija milžiniška.

Šiaulių universitetas - vienas geriausiai ir aktyviausiai vykdančiųjų "Erasmus" programą. Pernai per metus į Šiaulių universitetą atvyko apie 70 studentų, iš ŠU išvyko 120. Turime sutartis su 35 užsienio universitetais. Skaityti paskaitų buvo išvykę 30 dėstytojų, tačiau sumažinus finansavimą sumažėjo ir dėstytojų išvykimo galimybės. Jei prieš kelerius metus turėjome raginti dėstytojus, tai dabar konkurencija tarp dėstytojų didžiulė."

Šiaulių universiteto infrastruktūros prorektorius prof. Donatas Jurgaitis: "Infrastrūktūros srityje laukia permainos"

"Džiugi žinia ta, kad atsigavo Lietuvos mokslo ir studijų informacinė sistema, yra sukurtos apskaitos programos, jungiamos su personalo programa. Tas programas kuria amerikiečiai, aišku, užbaigti jas turi lietuviai. Jos jau įdiegtos Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose, Vilniaus ir Kauno kolegijose. Dar dešimtyje aukštųjų jos dabar diegiamos. Mūsų universitetas - tarp jų. Atrodo, puiku, šaunu, bus lengviau dirbti, tačiau iki to įdiegimo laukia juodas darbas, viską reikės daryti dvigubai - pagal senąją ir naująją sistemas, per metus turėsime pakeisti visą universiteto administravimą.

Pastatų renovacijos projektas nebeatnaujinamas jau antri metai. Kitas dalykas, mūsų grandiozinis "Titanikas" - mokslo ir technologijų parkas Architektų g. - yra gyvavimo duobėje. Jis greitai bankrutuos, neaišku, kas vietoj jo atsiras, bet jau yra minčių ten įgyvendinti techninius projektus ir rengti mokslines laboratorijas.

Pernai užbaigtas bendrabučių renovacijos projektas, parengtas naujas, tačiau neaišku, kada jis galės startuoti. Anksčiau dar gyvavo įrangos atnaujinimo projektas. Dabar jis užgesęs. Nors mokslui Lietuva skiria tokias milžiniškas sumas, niekas negalvoja apie įrangos atnaujinimą."