Irena BUDRIENĖ

Pastaruoju metu centrinė valdžia ypač aktyviai stiprina savo galias, atiminėdama funkcijas iš regionų. Nuspręsta naikinti apskritis, o daugumą jų atliekamų funkcijų perduoti ministerijoms. Gal net bus kuriami nauji ministerijoms pavaldūs dariniai. Tačiau suvalgiusi apskritis centrinė valdžia tuo nepasisotina – pradėta žvalgytis į savivaldybes. Apie tai, kad nepasitikima savivaldybėmis ir iš jų ketinama atimti dalį funkcijų, prabilo Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys. Pasak mero, valstybės požiūris į savivaldą tapo labai blogas. Dauguma valstybinių institucijų teigia, kad savivaldybės nemoka dirbti. Iš tikrųjų savivaldybės atsidūrė padėtyje, kai dirbti tampa sunku.

Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys prabilo apie centrinės valdžios užmojus mažinti savivaldybių įtaką ir atiminėti funkcijas. Autorės nuotr.

– Iš ko sprendžiate, kad savivaldybės atsidūrė podukrų vietoje?

– Valstybinių įstaigų skolos įmonėms yra 13 milijonų litų, o savivaldybių – 400 milijonų. Valstybė savęs nepamiršta, o savivaldybėms atiduoda tai, kas lieka. Blogai paskirstyti piniginiai srautai arba Finansų ministerija neteisingai suplanavo lėšas. Ateityje laukia dar sunkesni laikai – ministerija beveik dvigubai sumažino gyventojų pajamų mokesčio, kitais metais byrėsiančio į miesto iždą, sumą iki 74 milijonų litų. Šiemet šio mokesčio buvo planuota 134 milijonai litų, nors realiai tikimasi surinkti apie 100 milijonų litų.

– Kokias savivaldybių funkcijas ketinama centralizuoti?

– Neseniai teko būti Seime, kai buvo pristatinėjamos Aplinkos ministerijos pateikiamos pataisos dėl geriamojo vandens ir nuotekų kainų nustatymo. Buvo sprendžiama, kas turi teisę nustatinėti geriamojo vandens ir nuotekų kainas. Ketinama atimti tą funkciją iš savivaldybių. Neva savivaldybės politikuoja ir nepatvirtina tokių kainų, kokių reikia. Kam išvis tada reikalingos savivaldybių tarybos? Miesto taryba, būdama įmonių savininkė, yra tas filtras, kuris neleidžia ypač padidinti kainų. Pavyzdžiui, "Šiaulių vandenys" pastatė labai brangius valymo įrengimus. Jei amortizacinės išlaidos būtų įskaičiuotos į tarifą, labai padidėtų vandens kaina. "Šiaulių vandenys" patiria po du tris milijonus nuostolių per metus, kuriuos dengia savivaldybė. Savivaldybės taryba sumažina savo įstatinio kapitalo dalį, mažina savo turtą, bet nedidina tarifo tiek, kiek jis turėtų būtų didinamas, ir tai nedraudžiama. Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija patvirtintų tokią kainą, kokią rekomenduoja metodika, kurią irgi nustato ta pati komisija. Jei iš savivaldybių būtų atimta ši funkcija, niekas Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos nekontroliuotų – ji taptų vienvaldė.

– Gal reikėtų tiesiogiai merus rinkti, kad savivaldos įtaka padidėtų?

– Jau dabar matyti, kad tiesioginių merų rinkimų 2011 metais nebus. Jei norime savivaldybių rinkimuose už merus balsuoti tiesiogiai, iki Naujųjų metų Seime turi būti antrą kartą svarstoma Konstitucijos pataisa (pirmas svarstymas vyko praėjusioje Seimo kadencijoje). Jei to nebus padaryta, neįvyks 2011 metais ir tiesioginiai merų rinkimai. Nepaisant to, kad visos partijos deklaruoja pritariančios tiesioginiams merų rinkimams, užkulisiuose juokaujama: "2011 metų merai dar sėdi kalėjimuose, jie dar neišėję į laisvę." Ir niekas nesirengia imtis konkrečių veiksmų. Todėl nors viešai kalbama gražiai, iš tikrųjų to nesirengiama daryti.

– Savivaldybių asociacija galėtų imtis iniciatyvos...

– Asociacija turi tik patariamąjį balsą ir atlieka prašančiojo vaidmenį, o sprendimus priima politinės partijos. Asociacija susideda iš įvairių partijų merų. Kita vertus, nesutariama dėl paties savivaldybių valdymo modelio. Konstitucinis teismas aiškiai pasakė, kad turi būti atskirta atstovaujamoji ir vykdomoji valdžia. Nesutariama, kiek galios turės tiesiogiai išrinktas meras. Jei merui bus suteikta daugiau galios, tuomet jis taps labai įtakingas, vos ne vienvaldis kunigaikštukas. Bijoma, kad meras netaptų nepakeičiamas. Jei galios nepadaugės, tai meras bus tik "juostelių karpytojas", o visa įtaka ir finansai liks vykdančiajai valdžiai. Tai kam tada apskritai merą rinkti?

– Kokias dar funkcijas norima atimti iš savivaldybių?

– Aplinkos ministerija siekia vadovauti savivaldybėms ir atliekų tvarkymo srityje. Visi regionai sukūrė atliekų tvarkymo centrus. Mūsų apskrityje šis centras yra viešoji įstaiga. Nauja įstatymo redakcija siūlo neleisti regioniniams atliekų tvarkymo centrams būti uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, veikti galėtų tik viešosios įstaigos. Kimbama ir prie savivaldybių komunalinių įmonių – atliekų vežėjų. Siūloma neleisti savivaldybėms savo komunalinėms įstaigoms paskirti atliekų surinkimo funkcijų. Žodžiu, vežėjas negalės būti paskiriamas, bet dalyvaus bendrame konkurse. Savivaldybė, turėdama įmonę, negalės pati nuspręsti, kaip pigiau ir geriau tvarkytis, todėl bus priversta savo įmonę likviduoti. Tiesa, kol kas Seimas atmetė šiuos siūlymus, bet Aplinkos ministerija ir toliau imasi žygių. Tas karas vyks nuolat, nes nepasitikima savivalda, savivaldybėmis. Galvojama, kad savivaldybėse žmonės kvailesni, o jie ministerijose – protingi.

– Vilniaus pavyzdys rodo, kad savivaldybė gali būti praskolinta. Gal tai baugina centrinę valdžią?

– Žodis "praskolinta" šiuo atveju netinka, viskas priklauso nuo požiūrio, vertinimo. Galima sakyti, kad ir Šiaulių savivaldybė praskolinta – turime kreditorinių įsiskolinimų. Bet mes neišeikvojome skolinimosi limitų. Įstatymas numato, kiek galima skolintis, yra įvertinti protingumo principai. Jeigu daugiau būtume paėmę, dar daugiau darbų būtume padarę – Prisikėlimo aikštę būtume sutvarkę. Galėjome neimti paskolos ir netvarkyti bulvaro. Pusę skvero sutvarkėme, kitai pinigų nėra. Galėjome industrinio parko nekurti. Vilnius daug padarė, sutvarkė miestą, pagerino eismo sąlygas. Tik nepritariu tam, kaip jie ketina tas skolas grąžinti - dalį "Vilniaus energijos" akcijų nori parduoti už 500 milijonų, nors jų vertė gal pusantro milijardo litų. Dabar, kol pigūs darbai, reikia skolintis ir kuo daugiau daryti. Taip ir elgiasi protingi merai. Apibendrinant šių metų veiklą galima pasidžiaugti, kad ES paramos lėšomis renovuotos mokyklos, darželiai, įgyvendintas Industrinio parko projektas. Kitąmet planuojama tęsti aplinkkelio iš gatvių jungčių projektą, renovuoti dar penkias miesto mokyklas, baigti remontuoti lopšelius–darželius. Bus įrengti senelių namai Rėkyvoje, tęsiamas Industrinio parko kūrimo projektas, toliau valomas Talkšos ežeras.

– Ko švenčių proga palinkėtumėte šiauliečiams?

– Būkime optimistai. Tikėkimės, kad ateityje bus geriau. Reikia pamiršti tą žodį "krizė". Mes per daug prisigąsdinome, visi bijo imtis ką nors daryti. Skaičiai rodo, jog žmonės turi laisvų pinigų, tik nereikia investuoti į muilo burbulus, bet žiūrėti realiai, gyventi pagal galimybes ir kurti aplinką, kurioje gyveni.

Eva JAGMINAITĖ

"Negaliu ramiai stebėti, kaip vakarietiška Kalėdų kultūra vis labiau užgožia tikrąją šios šventės prasmę, Kristaus gimimo džiaugsmą", - sakė sekmadienį Kryžių kalno vienuolyne šv. Mišias aukojęs Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos ministras pranciškonas brolis Astijus Kungys.

Kas atsitiko, kad vis mažiau lietuvių moka švęsti šv. Kalėdas pagal senolių tradicijas ir kodėl dovanų pirkimas kai kuriems užgožia stebuklo – Kristaus gimimo - laukimą?

Kas atsitiko, kad vis mažiau lietuvių moka švęsti šv. Kalėdas pagal senolių tradicijas ir kodėl dovanų pirkimas kai kuriems užgožia stebuklo – Kristaus gimimo - laukimą? Autorės nuotr.

Viskas svarbu, kai yra pagrindas

"Ir Kalėdų Senelis, ir eglutė, ir dovanos yra labai svarbu, kai yra kažkoks centras. Kalėdos pirmiausia yra Dievo sūnaus įsikūnijimo diena, kitaip tariant, jo gimimo diena. Ir mes, krikščionys, švenčiame Kristaus gimimo dieną, džiaugiamės Dievo dovana mums, - sako brolis Astijus. – Visos akcijos, kurių metu padedame ne tik artimiesiems, bet ir skurstantiems nepažįstamiems ar našlaičiams vaikams, prieš šventes yra gražu, kai tai neužgožia pagrindinės Kalėdų prasmės. Ir Kalėdų seniai, simbolizuojantys vyskupo Mikalojaus rolę, ir eglė, simbolizuojanti amžinybę, įgyja visai kitokią prasmę."

Jau primiršta tradicija prie eglutės per Kūčias uždegti krikšto žvakę parodant, jog ir patys nuveikėme gerų darbų per metus, kažkam suteikėme vilties, padėjome.

Anot brolio Astijaus, viskas yra gerai, kai žmonės suvokia, kad švenčia Kristaus gimimo dieną, o ne antraeilius dalykus. "Jei vaikus tik aprengtumėte, pamaitintumėte, o neskirtumėte jiems dėmesio, neauklėtumėte, viskas sugriūtų, - palygina brolis Astijus. - Per Kalėdas švęsti antraeilius dalykus yra tas pats, kaip susirinkti į draugo gimtadienį ir smagiai švęsti jį uždarius vonioje taip ir neprisiminus, kad jis išvis yra."

Vienuolis sako puikiai žinąs, kada yra V. I. Lenino gimtadienis, tačiau jo nešvenčiantis, mat nematąs poreikio švęsti. Todėl ir žmonės, kurie per Kalėdas švenčia ne Kristaus gimimo dieną, o antraeilius dalykus, turėtų tiesiog Kalėdų nešvęsti.

Brolis Astijus neneigia, kad didžiulę neigiamą įtaką padarė žiniasklaida. "Kiek jūs anonsuose girdėjote apie Kristaus gimimą? Visi tešaukia: "Atbėgs elniai devynragiai", "Pas mus tikrai išrinksite geriausią dovaną". Geriausią dovaną, gimusį Kristų, jau gavome. Ir kokie dar elniai devynragiai, kam jūs maitinatės ir vaikus maitinate pasakomis, užuot papasakoję apie Jėzaus atėjimą", - liūdesio neslepia brolis Astijus.

Viešpaties, o ne Begemoto ar Tigro metai

Naujieji metai - tai aštuonios dienos nuo Kristaus gimimo, t. y. pagal Senąjį įstatymą laikoma, jog tai yra laikas, kuomet moteris apsivalo nuo gimdymo, o vaikeliui suteikiamas vardas ir jis įtraukiamas į Dievo tautą. Juk krikščionims senovėje rašydavo ne gimimo datą, o krikšto. Naujieji metai – Jėzaus vardo suteikimo šventė.

"Mes švęsime 2010-uosius – Viešpaties metus, o ne mums primestus Asilo, Avino, Žiurkės, Begemoto ar Tigro metus. Jei kinų, vietnamiečių, japonų kalendorius sako ką kitą, tai jie net metus skaičiuoja ne nuo sausio pirmosios, ir net ne 2010-uosius", - stebisi pranciškonas.

Kiekvienas žmogus, anot Astijaus, turi žinoti, ką švenčia. Ypač krikščionys, kurie su krikštu gavo kunigystės dovaną ir išskritriniu atveju gali suteikti krikštą, santuokos sakramentą, turi nešti ir gerąją žinią apie Kristaus gimimą, o ne apie atskubančias elniais devyniaragiais pakinkytas roges. "Į ką pavirto adventas, laikas skirtas susikaupti, pabūti su savimi, su savo mintimis, pailsėti, išsivalyti. Žmonės, užuot pailsėję, apmąstę metus, lekia dovanų, maisto, išgyvena, kad tik ko netrūktų, - sako Astijus. – Advento metu reikia pabūti vienumoje su savimi. Vienatvė - laikina dvasinė dimensija. Tai ne vienišumas. Mes kasdien atiduodame save kitiems, o Advento metu reikia atsigręžti į save, kad ateitų Dievo šviesa į mūsų širdį."

Pranciškonas sako, kad kadaise kaimuose dovanas žmonės darydavo patys, tačiau dabar esame miesto žmonės, todėl visiškai natūralu, kad dovanas perkame ir taip sutaupome laiko. "Tačiau nepaverskime Kalėdų šizofrenija, pavyzdžiui, ką reiškia reklama "Kalėdos nebus geros, jei ant jūsų stalo nebus vienos ar kitos rūšies alaus"? Kažkuris prekybos centras net leido sau pasakyti "Kalėdos prasideda čia." Jos prasideda tikrai ne parduotuvėje, o žmogaus širdyje...".

Prieš sėdant prie Kūčių stalo

Anot brolio Astijaus, Kūčių dieną dera pasninkauti, laukti Kūčių vakarienės. "Kūčių vakarienės metu susirenka patys artimiausi, tik šeimos nariai. Todėl labai svarbu, kad tąvakar vaikai būtų su savo tėvais, o jau Kalėdas švęsti galima su draugais", - sako brolis Astijus. Prieš valgant Kūčių vakarienę dera visiems susikibus sukalbėti laiminimo maldą, o šeimos galva kaip kunigas turėtų palaiminti stalą. "Tėvas gali pasakyti: "Dieve, laimink šį stalą." Vaikai pritardami gali paprašyti palaiminti konkretų patiekalą, pavyzdžiui, kalėdaičius, silkę, pyragėlius, mišrainę, - primena pranciškonas. – Laužiant kalėdaitį, galite atsiprašyti, palinkėti, padėkoti tam, nuo kurio atsilaužiate, arba Dievui."

Po Kūčių vakarienės einama į Bernelių mišias, o iš jų grįžus prasideda šventė. "Tuomet prasideda žaidimai: šiaudo traukimas iš po staltiesės, klumpių metimas, kaimynų ir draugų atėjimas, galima išgerti alkoholio, kurio nedera turėti ant Kūčių stalo, - sako pranciškonas. – Mes, dvasininkai, patys mėgstame folklorą ir žaidžiame tuos tradicinius švenčių žaidimus. Tačiau šventė yra kažkas švento ir to nedera pamiršti." Jei šventė prasideda su degtinės buteliu, anot Astijaus, tai jau ligonių šventė.

Prie Kūčių stalo dera prisiminti ir artimuosius, tais metais išėjusius mirusiuosius. "Lėkštelę padėti jiems gražu, tačiau nebūtina. Tai nėra magija, tačiau simbolizuoja, kad ir jiems yra paruošta vieta prie šventinio stalo", - sako pranciškonas.