Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje eilės kasdien vis ilgėja. Baiminamasi, kad didžiausias gyventojų antplūdis bus prasidėjus šildymo sezonui. Kasdien per 200 žmonių aptarnaujantis Socialinės paramos skyriaus personalas neseniai buvo priversti atleisti keturių darbuotojų. Skyriaus darbuotojai pripažįsta, kad ne visos patalpos yra pritaikytos kokybiškam klientų aptarnavimui, o koridoriuose žmonėms kartais tenka pasispausti.

Gyventojų eilės socialinės paramos skyriuose blogėjant ekonominei situacijai ilgėja: šį rugsėjį socialinės pašalpos prašytojų trigubai daugiau nei pernai - beveik 2300. Tokių sunkiai besiverčiančių šeimų, kai vienam nariui tenka mažiau nei 350 litų, Šiauliuose kas mėnesį padaugėjo beveik dviem šimtais. Aleksandro OSTAŠENKOVO ir agentūros INNA nuotr.

Nenori laukti - pasiskirk laiką

"Gyva eilė" - tarybinė, tačiau senjorų labai mėgiama atgyvena. Su visa pagarba vyresniajai kartai reikia pripažinti, kad neretam senučiukui stovėjimas "gyvoje eilėje" poliklinikoje ar Socialinės paramos skyriuje tampa dienos atrakcija, o proga paburnoti, pakeiksnoti valdžią ir darbuotojus - dienos įvykiu. "Kai pati išeinu ir laukiantiesiems pasiūlau užeiti pas informaciją teikiantį konsultantą išsiaiškinti, ar verta laukti eilėje, išgirstu piktą atsakymą, jog žmogus viską puikiai išmano, žino, kad atsinešė visus dokumentus, yra tikras, kad parama priklauso. Triukšmas kyla tuomet, kai pusę dienos "gyvoje eilėje" atstovėjęs ima piktintis sužinojęs, jog jokia išmoka ar kompensacija jam nepriklauso, - teigia Socialinės paramos skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė. - Užuot laukus, galima pasikonsultuoti arba paskambinus telefonu ar užėjus į skyrių paimti apsilankymo taloną ir ateiti paskirtu laiku."

Išankstinės registracijos taloną gyventojai gali užsisakyti paskambinę tel. (8~41) 439 991, jei nori apsilankyti centre esančiuose skyriuose; tel. 552 909, 525 912, 415 850, jei tvarkosi dokumentus pašalpoms pietinėje miesto dalyje. Šiuo metu Socialinės paramos skyriaus padaliniai yra Aido g. 10, Vytauto g. 147, Aušros al. 29. Nebėra padalinio Lyros gatvėje, todėl iki šiol besilankiusiems ten patariama eiti į Aido gatvės padalinį, užsukus į bet kurį iš padalinių taip pat galima pasiimti išankstinio vizito taloną, užuot laukus pusdienį eilėje.

Darbuotojai sako pastebėję, kad centro skyriuose besilankantys labiau renkasi laukti eilėje, o pietinio skyriaus lankytojai dažniau prašo duoti taloną ir negaišta laiko eilėje.

Šimtai interesantų per dieną

Neseniai Socialinės paramos skyrius neteko keturių darbuotojų - taupant lėšas atsisakyta čia dirbusių pensininkų, bet darbo krūvis didėja. Per mėnesį prašančiųjų skirti socialinę pašalpą padaugėja apie pusantro šimto. Be to, kaip ir visi Savivaldybės darbuotojai, Socialinės paramos skyriaus darbuotojai savo noru kas ketvirtį po 4-5 dienas išeina nemokamų atostogų, taupydami miesto biudžetą. Tuomet likusiems dirbti kolegoms tenka teisintis klientams, kodėl štai laisva darbo vieta, nors interesantų daug.

Per dieną 12 tiesiogiai su interesantais dirbančių specialisčių aptarnauja daugiau nei 200 į socialinės išmokas ir kompensacijas pretenduojančių šiauliečių. Nors vienam klientui aptarnauti vidutiniškai skiriama apie 20 minučių, neretai užtrunkama ilgiau. "Dažnai pareiškėjai vienu metu dėl kelių, skirtingų išmokų pildo kelias gana sudėtingas prašymo formas, kurias tvirtina ne skyriaus darbuotojai, kaip dažnai mano klientai, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Prašymus pildo labai prastai, nors pavyzdžių koridoriuje yra pridėta. Kai kurias formas galima užpildyti ir namie. Visų išmokų ir kompensacijų prašymų formos yra pateiktos Savivaldybės tinklalapyje, be to, jas galima gauti skyriuje. Tuomet būtų greičiau", - sako Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė.

Kompiuterių duomenų bazėje skyrius yra duomenys iš "Sodros", Darbo biržos, Registrų centro, todėl pareiškėjams tenka pristatyti daug mažiau pažymų nei anksčiau, tačiau darbuotojams darbo padaugėja, nes pažymas iš duomenų bazių tenka atsispausdinti patiems. Be to, specialistai privalo suvesti visus duomenis apie pareiškėją ir visus šeimos narius į informacinę socialinės paramos sistemos programą.

Patiems nuspręsti sunku

Socialinės paramos darbuotojai sako, kad trumpai paaiškinti, kam priklauso socialinės išmokos ar kompensacijos, neįmanoma, mat kiekvieno žmogaus situaciją reikia įvertinti individualiai. "Tai, kad socialinė pašalpa priklauso žmogui, kurio šeimoje vienam nariui tenka mažiau nei 350 litų, yra tik orientyras, mat yra daug papildomų sąlygų. Jei žmogus bedarbis, tai turi būti objektyvi priežastis nedarbui, pavyzdžiui, žmogus pusę metų turi būti registruotas darbo biržoje ar gauti nedarbo, mokymosi išmoką. Socialinė pašalpa kiekvienam paskaičiuojama individualiai. Jei žmogus visiškai neturi pajamų, ji būna 315 litų, - paaiškina R. Blauzdavičienė.

Augant nedarbui, padaugėjo ir gaunančiųjų socialinę pašalpą. Jei pernai rugpjūtį ji buvo mokama 234 šiauliečių šeimoms, šiemet tokių šeimų bene penkiskart daugiau - 1096. Pernai rugsėjį išmokėta 681 socialinė pašalpa, šiemet dar tik įpusėjus rugsėjui jau pateikti 1184 paramos prašymai.

Socialinės paramos skyriaus darbuotojai sako, kad anksčiau turėdavo apie tūkstantį maisto paketų, kuriuos reikėdavo žmonėms įsiūlyti, o pablogėjus ekonominei situacijai dabar jau yra gavę apie 2700 prašymų jiems gauti. Maitinimui socialinių paslaugų centre kvietimai išduodami jau spalio mėnesiui. Daugiau nei dvigubai padaugėjo ir nemokamus pietus mokyklose ir priešmokyklinėse įstaigose valgančių vaikų, beveik trigubai daugiau prašymų gauti nemokamus pusryčius.

Nuo šių metų kovo 1 d. pasikeitus įstatymui, vaikams iki 18 metų (besimokantiems iki 21 m.) 52 litų išmoka skiriama tik tuomet, kai vienam šeimos nariui tenka mažiau nei 1050 litų per mėnesį. Socialinės paramos skyriaus darbuotojams dirbti tenka daugiau, o Vyriausybei greičiausiai daug sutaupyti nepavyks, mat prašymų gauti šią išmoką už vaiką pateikta beveik tiek pat, kiek ir pernai.

Koją kiša deklaruoti veltėdžiai

Socialinės paramos skyriaus vedėja R. Blauzdavičienė prognozuoja, jog jei pensijos nebus mažinamos, o šildymas, kaip žadama, pigs, tačiau didėjant nedarbas, tai kompensacijas gaus panašiai tiek šiauliečių, kiek ir pernai - daugiau nei 4000 šeimų. Kompensacija už šildymą turėtų priklausyti, jei už šildymą jis moka daugiau nei 20 proc. savo pajamų, pavyzdžiui, šeima gauna 200 litų sąskaitą už šildymą, o dviejų asmenų šeimos narių pajamos yra 1000 litų, tuomet iš pajamų atimamos valstybės remiamos pajamos 350 litų vienam asmeniui, taigi, lieka 300 litų, o 20 proc. šios sumos sudaro 60 litų. Tai reiškia, kad šeima gali mokėti už šildymą tik 60 litų, o 140 jiems turėtų būti kompensuojama. Tiesa, tai tik pradinis skaičiavimų etapas, nes vertinant, ar žmogui skirti kompensaciją, atsižvelgiama ir į jo turimą turtą, kitų bute deklaravusių asmenų gyvenamąją vietą ir jų šeimos narių, nors ir nedeklaravusių gyvenamosios vietos bute, pajamas.

"Pensininkams kartais koją kiša bute registruoti veltėdžiai vaikai ar išvykę užsienin dirbti anūkai, deklaravę savo gyvenamąją vietą pas tėvus ar senelius. Nereta problema yra ir viršplotis, pavyzdžiui, kai močiutė viena gyvena keturių kambarių bute. Tuomet jai kompensacija gali priklausyti labai maža, nes vienam asmeniui kompensuojama tik už 38 kv. m ploto", - sako V. Rimšienė.

Kompensacijų už šaltą ir karštą vandenį šiemet paprašė dvigubai daugiau šiauliečių nei pernai. 2008 m. rugpjūtį gauti 274 prašymai, šiemet - 682. Kompensacija turėtų priklausyti, jei už šaltą vandenį šeima moka daugiau nei 2 proc. pajamų, už karštą vandenį - 5 proc., tačiau kompensuojamas tik limituotas vandens kiekis - 1,5 m3 šalto, 2 m3 karšto vandens. Vis dėlto žmonės turėtų suprasti, kad kiekviena kompensacija turi daug sąlygų, niuansų ir išlygų, todėl reikėtų pasikonsultuoti su specialistais. Reikėtų taip pat atsiminti, kad kompensacija - tai nėra visos šildymo ar vandens sąskaitos apmokėjimas, o tik dalies jos padengimas.

Oksana LAURUTYTĖ

Norint elgtis humaniškai - gelbėti sužeistus gyvūnus ar priglausti išmestus į gatvę augintinius - gali tekti ir baudą sumokėti. Netikite, kad už gerą širdį ir atjautą galima sulaukti pylos ir dar grėstų gyvūnų konfiskacija? Tuo jau patikėjo Kuršėnų kūrybos namų Gamtininkų centro vadovas Vytautas Uosis. Centrui, kuriame gydomi sužeisti paukščių ir gyvūnų jaunikliai, neišduodamas leidimas. Dėl paprasčiausios priežasties - pagal įstatymus leidimas tokiai veiklai išduodamas tada, kai pateikiami gyvūnų įsigijimo dokumentai. Ar gandrai, išmesdami jauniklius iš lizdų, turi iš paskos mestelėti ir jų dokumentus?

Kranklys Rioba gamtininkų centre gyvena trejus metus. Iškritęs iš lizdo dar nemokantis skraidyti kranklys pamėgo žmogaus draugiją. Ar paleistas į laisvę Rioba netaps vandalų auka?

Norint daryti gerą darbą reikia leidimo?

Neseniai žinomas gamtininkas Vytautas Uosis išgirdo - arba gauni leidimą gyvūnus laikyti Kuršėnų kūrybos namų Gamtininkų centre, arba mokėsi baudą bei bus konfiskuoti gyvūnai! Tai jam pasakė gamtą turintys saugoti pareigūnai iš Regiono aplinkos apsaugos agentūros. Leidimas, dideliam V. Uosio apmaudui, išduodamas tada, kai gamtininkų centras pateikia gyvūnų įsigijimo dokumentus.

Gamtininkas nesiginčija - kai gyvūnus perki ar gauni dovanų, be abejonės, įsigijimo dokumentus kartu ir gauni. Bet jei šalia centro durų rytą randi kažkieno atgabentus iš uokso iškritusius dar nieko nematančius voveriukus, genius, nendrinių lingių jauniklius, gandrus lūžusiomis kojomis ar vandalų peršautais sparnais, iškyla dilema - ką daryti? Ar gyvūnus šaltakraujiškai išmesti kaip nieko vertą daiktą, ar priimti į centrą ir imtis juos gydyti bei globoti?

O jei širdis neleidžia gyvūno palikti mirti? Tada gali būti vertas baudos - juk neturi gyvūno įsigijimo dokumento! O iš kur gauti tuos nelaimėlių įsigijimo dokumentus, jei gyvūnus tau atnešė ir paliko prie durų?

Gyvūnų globos centre, kuriame auginami įvairūs gyvūnai, dažnai lankosi vaikų ekskursijos, čia būrelį lanko vaikai, norintys tapti gamtininkais, veterinarijos gydytojais. Į centrą užsuka ir žmonės, nežinantys, kaip prižiūrėti augintinius, klausia patarimo ar atgabena sužalotų paukščių, gyvūnų, žinodami, kad čia jais bus nuoširdžiai pasirūpinta.

"Nejau tam, kad daryti gerą darbą, reikia "popieriaus"? Būna jauniklių, kuriuos reikia šerti kas 15 minučių. Tik gamtą mylintys žmonės, tokie, kokie dirba pas mus, gali šitaip aukotis", - sakė V. Uosis.

Gamtininkas problemą išdėstė seimūnei Rimai Baškienei, skambino į Aplinkos ministeriją ir parašė žurnalistų iškelti viešumon problemą, kurią reikia spręsti.

Laukinių gyvūnų vieta - laisvėje

Pasirodo, laukinių gyvūnų globa - ne tokia jau nekalta veikla. Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas, žinomas gamtininkas bei mokslininkas, sako žinantis V. Uosio išdėstytas problemas. Laukinių gyvūnų globa - labai jautrus dalykas, vis dėlto gamtininkas linkęs įžvelgti šios situacijos etinius ir teisinius aspektus.

S. Paltanavičius sako, kad Laukinės gyvūnijos įstatymas, kuris reglamentuoja laukinės gamtos ir žmonių santykius, leidžia gyvūnams suteikti pirmąją pagalbą. Žmogus, radęs sužalotą, automobilio partrenktą, pašautą laukinį gyvūną, be jokio leidimo jį gali paimti ir nugabenti veterinarijos gydytojui. Nei globos įstaiga, nei eilinis žmogus nėra gydytojas, tad jis negali nustatyti, kaip gyvūną gydyti, kaip jį geriausia prižiūrėti.

Veterinarijos gydytojas užves gydomo gyvūno bylą, gyvūnas taps jo ligoniu ir tik medikas gali nuspręsti, ar ligonis pasveiko ir ar jį jau galima išleisti į laisvę. Pasak pašnekovo, gyvūną reikėtų išleisti toje pačioje vietoje, kur jis rastas.

Jei gydytojas nusprendžia, kad dėl sužalojimo gyvūnas neišgyvens laisvėje, jis parašo išvadą, kad gyvūnas gali būti laikomas voljere pas privatų žmogų, zoologijos sode, gamtininkų centre. Šis veterinarijos gydytojo dokumentas - pakankamas įrodymas, kodėl gyvūnas laikomas nelaisvėje. Galinčio gyventi laisvėje sveiko laukinio gyvūno uždaryto narve laikyti negalima.

"Nejau tam, kad darytum gerą darbą - gelbėtum nacionalinį turtą, gydytum gyvūnus, reikia leidimo?" - klausia Kuršėnų kūrybos namų Gamtininkų centro vadovas Vytautas Uosis. Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr.

Etinę situacijos pusę S. Paltanavičius apibūdina taip: didžioji dalis gyvūnų, kurie patenka pas žmogų, jo priežiūros nereikalauja. Žmonės neša, plešia, atima gyvūnus iš tėvų arba elgiasi humaniškai - paima likusius vienus jauniklius, nes į juos žiūri žmogaus akimis, žmogiškų jausmų skatinami. "Žmogus mąsto žmogiškai, su gyvūnu elgiasi taip, kaip elgtųsi su savo vaiku. Vis dėlto stirninas su stirniuku elgiasi stirniškai, vilkas - vilkiškai, gandras - gandriškai, o ne humaniškai", - sako jis.

S. Paltanavčiaus teigimu, gandrai iš lizdų vaikus meta šimtais ir tai ne gandrų žiaurumas. Tai ekologiškai suformuota veikla - gandrai atsisako tų, kurie nesveiki, kurie gamtai nereikalingi. "Žmogus imasi tokius gandrus globoti, bet aišku, kad to daryti nereikia. Mums nereikia naminių gandrų. Baltųjų gandrų populiacija didelė ir jos stiprinti žmonėms nereikia. Į tokias situacijas reikia reaguoti protingai - gamta už mus nusprendžia protingiau", - sako gamtininkas.

S. Paltanavičius tvirtina, kad joks laukinis gyvūnas neturi būti demonstravimo priemonė, laukinio gyvūno vieta - laisvėje. "Vaikas gali drąsiai paklausti, ar narve laikomas laukinis gyvūnas - teisėta veikla. Visi, laikantys gyvąsias kolekcijas, turi jas peržiūrėti, kad vieną dieną nenustebtų, jog gamtosaugininkai paprašys reikalingų dokumentų. Duoklė gamtai turi būti teisėta", - sako pašnekovas.

Dėl mažo paukščiuko - biurokratizmas

Vadinasi, V. Uosis be reikalo kelia problemą - pakanka paprašyti veterinarijos gydytojo, kad šis išrašytų pažymą apie gydomo gyvūno būklę, ir problema išspręsta?

Vis dėlto taip nėra. Pirma - veterinarijos gydytojai už dyką negydo. Antra - jie tik gūžčioja pečiais, kokiu teisės aktu vadovaujantis būtų išduodama tokia pažyma gyvūną norinčiam gydyti ir globoti žmogui.

Veterinarijos gydytojas Virginijus Juodpusis sako niekada nesusidūręs, kad reikėtų tokios pažymos. Gal tokiems atvejams turi būti atspausdinti specialūs dokumentų blankai? "Įsivaizduokit, iškrenta iš lizdo kregždžiukas, o žmogus, norintis jį maitinti ir globoti, turi gyvūną vežti veterinarijos gydytojui, kad šis pažymą išduotų. Tai kažkoks biurokratizmas, o ne reali pagalba", - sako veterinarijos gydytojas.

O ką daryti V. Uosiui su Gamtininkų centre apsigyvenusiu laukiniu paukščiu - krankliu Rioba? V. Uosis baiminasi, kad kalbantis žmogaus balsu, nebaugštus ir nevengiantis draugijos kranklys, išleistas į laisvę, gali tapti vandalų auka. Tokių atvejų, kai žmonės užmuša prijaukintus kranklius, V. Uosio praktikoje būta.

Taigi kokiais teisės aktais remiantis ir koks specialistas Riobai išduos "popierius"?

Spalio 20 d. bus šimtas dienų, kai Dalia Grybauskaitė eina Lietuvos Respublikos Prezidentės pareigas. Pagal nerašytą taisyklę, šimtadienis siejamas su pirmaisiais kritiniais veiklos vertinimais. Pasak Prezidentės, tai gera proga ir patiems stabtelti ir įvertinti tai, kas nuveikta.

Naujasis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pirmąkart lankėsi Lietuvoje. Aviacijos bazėje susitikę Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir A. F. Rasmussenas teigė daugiausia laiko skyrę diskusijoms apie kitąmet žadamą patvirtinti NATO strateginę koncepciją.

"Planuoti penkmečiais nemėgstu, bet noriu matyti Lietuvą demonopolizuotą, su skaidria ir visiems lygia teisingumo sistema, sutvarkytu energetikos sektoriumi, su euru ir naujomis galimybėmis investicijoms, saugia ir pilietiška visuomene", - pristatydama strateginius tikslus tvirtino Prezidentė.

VIDAUS POLITIKA

Energetika. Prezidentei pasirašius Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, atverta galimybė išformuoti LEO LT, demonopolizuoti energetikos sektorių ir peržiūrėti valstybės energetinę strategiją. Prezidentės iniciatyva pakeista elektros kainų skaičiavimo metodika, sudaranti prielaidas, uždarius Ignalinos AE, mažinti elektros kainas.

Teismų pertvarka. Sugriežtinti teisėjų vertinimo ir atrankos kriterijai, ypatingas dėmesys skiriamas ne tik teisėjų profesiniams gebėjimams, bet ir garbei bei moralei, pradėtos rengti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Garbės teismo nuostatų pataisos, priemonių planas dėl teismų darbo krūvio mažinimo bei teisėjų rotacijos principo įgyvendinimo.

Nacionalinis saugumas. Prezidentės iniciatyva pradėta rengti nacionalinės žvalgybos sistemos koncepcija, tapsianti nacionalinės saugumo sistemos reformos pagrindu. Pasak Prezidentės, įgyvendinant šią reformą, visos saugumo tarnybos, tarp jų ir VSD, turi būti depolitizuotos. Artimiausiu metu nacionalinės žvalgybos koncepcija bus pateikta svarstyti Valstybės gynimo tarybai.

Sklandesnis teisėkūros procesas. Per pirmąjį darbo mėnesį du įstatymus (Statybos bei Ligos ir motinystės) Prezidentė grąžino Seimui svarstyti pakartotinai, šiuo metu Seime jau svarstomos naujos šių įstatymų pataisos. Prezidentės sudaryta darbo grupė rengia ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas.

Bendradarbiavimas su Vyriausybe. Sudarytas neatidėliotinų darbų ir sprendimų planas visose šalies gerbūviui svarbiose srityse.

Išlaidų mažinimas. Ragindama valdžios institucijas mažinti valdymo išlaidas, Prezidentė nurodė pertvarkyti ir Prezidento kanceliariją bei sugriežtinti lėšų, tarnybinių automobilių ir telefonų naudojimo tvarką. Tai leis sutaupyti daugiau nei tris milijonus litų mokesčių mokėtojų pinigų.

Pilietinės visuomenės kūrimas. Ragindama telkti veiklius žmones ir skatinti pilietiškumą, Prezidentė kreipėsi į įtakingus visuomenės, mokslo, kultūros, meno, bažnyčios ir sporto veikėjus, signatarus, jaunimo organizacijas, regioninę ir nacionalinę žiniasklaidą.

UŽSIENIO POLITIKA

Santykiai su ES valstybėmis. Per tris mėnesius Prezidentė su darbo vizitais aplankė šešias užsienio valstybes - Švediją, Latviją, Lenkiją, Prancūziją, Suomiją ir Estiją - bei svarbiausias Europos ir pasaulio organizacijas. Briuselyje Prezidentė susitiko su Europos Komisijos, Europos Parlamento ir NATO vadovais, JAV dalyvavo Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos debatuose, JAV valstybės sekretorės Hilary Klinton organizuotame pasaulio moterų lyderių susitikime bei dvišaliuose susitikimuose su Ukrainos, Gruzijos ir Serbijos vadovais.

Per pirmuosius mėnesius užsitikrinta ne tik aplinkinių šalių, bet ir ES vadovų parama energetikos projektams. "Europos komisijos vadovas Ž. M. Barosas asmeniškai mane patikino, kad Lietuvos pateikta paraiška 175 milijonų eurų ES paramai gauti elektros jungties statybai yra nagrinėjama ir greitai galime tikėtis sprendimo", - teigė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu Lietuvai išskirtinį dėmesį parodė darbo vizito į mūsų šalį atvykęs naujasis Europos parlamento vadovas Ježis Buzekas ir naujasis NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmusenas.

Šalies saugumas ir gynyba. "NATO pasirengusi investuoti į Baltijos šalių saugumą", - Prezidentės kvietimu lankydamasis Lietuvoje užtikrino NATO generalinis sekretorius.

Santykiai su kaimyninėmis Rytų šalimis. Bendraujant su kaimyninėmis Rytų valstybėmis Prezidentė ragina atsisakyti aštrios retorikos, santykius grįsti konstruktyviu dialogu ir geros kaimynystės pagrindais. Rugpjūtį Lietuvos vežėjams susidūrus su sunkumais Rusijos pasienyje, o pieno perdirbėjams - su lietuviškų pieno produktų eksporto problemomis, Prezidentė nutraukė 8-erius metus tarp Lietuvos ir Rusijos vadovų trukusią tylą, paskambinusi Rusijos Federacijos prezidentui Dimitrijui Medvedevui. Rusijos prezidentas po pokalbio su Dalia Grybauskaite prabilo apie naujų dvišalių santykių etapą.

ES nusprendus, kad Baltarusijos izoliacija nepasiteisno ir būtina šią šalį įtraukti į diskusijas apie demokratijos plėtros perspektyvas, rugsėjį Prezidentė, remdamasi ES nuostatomis, žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje bei ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybes aptarė su į Lietuvą atvykusiu Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.

Prezidentūros informacija