Eva JAGMINAITĖ

Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas sukėlė nemažai sumaišties. Auštųjų mokyklų vadovai, pasibaigus bendrajam priėmimui, jau įžvelgia šio įstatymo spragas, kurias būtina ištaisyti kitąmet. Šiaulių universitetui teko atlaikyti milžinišką spaudimą, mat kai kurie aukšti šalies valdininkai jam pranašavo paskutinį skambutį. "Sveikinu, atsilaikėte", - tokius žodžius iš švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus išgirdo ŠU prorektorius Juoza Pabrėža paaiškėjus, kad į mūsų miesto universitetą naujų studentų bus daugiau, nei prognozavo patys universiteto vadovai - 2615. Priėmimo rezultatai nenuvylė ir Šiaulių kolegijos - į ją ateis mokytis per 800 pirmakursių, 513 jų atsineš "studijų krepšelius".

Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža sako, kad sudėtingesnio priėmimo į universitetą dar nėra buvę per keliolika jo prorektoriavimo metų.

Aiškėja spragos ir klaidos

Tokiais žodžiais ŠU prorektorius J. Pabrėža apibūdina šių metų priėmimo į ŠU rezultatus. Per daugelį savo darbo metų jis nėra regėjęs sudėtingesnio priėmimo, mat naujas įstatymas lėmė situaciją, primenančią lošimo namus - didžiulę konkurenciją ir karštligišką kovą dėl "studijų krepšelių". Didžiausia, J. Pabrėžos manymu, Švietimo ir mokslo ministerijos klaida - bandymas perskirstyti "studijų krepšelius" tarp universitetų ir kolegijų pastarųjų naudai. To pasekmė - per tūkstantis laisvų vietų kolegijose. "Nesu prieš kolegijas, turiu labai gerą nuomonę apie Šiaulių kolegiją, tačiau tokiu principu rinkos nepareguliuosi, o bandymas buvo nesėkmingas", - teigia prorektorius.

Dar viena klaida - valstybinių vietų dalybos pagal šešias didžiąsias studijų sritis: socialinę, fizinę, technologinę, biomedicinos, menų ir humanitarinę. "Darbo biržoje didžiausia užsiregistravusių absolventų dalis - turintieji teisinį išsilavinimą", - kalbėdamas apie didelį susidomėjimą socialinės srities studijomis pastebi J. Pabrėža.

Prorektoriaus manymu, taisytina ir tai, kad šiemet menų specialybės konkuravo tarpusavyje, kai dailė, muzika, teatro specialybės yra tarpusavyje nesulyginamos. "Nukentėjo muzikos kryptis, o stojantieji į menus egzamino sąlygas sužinojo prieš pat egzaminą", - sako J. Pabrėža. Biomedicinos srityje beveik viskas atiteko medicinai, todėl nukentėjo ekologijos ir biologijos kryptys. Būtent dėl šių priežasčių universitetų vadovai įsitikinę, kad palikti viską laisvajai rinkai yra pavojinga, ir pabrėžia, kad vargu ar būsimieji studentai, rinkdamiesi studijų kryptį, gali nuspręsti, kokios srities specialistų reikės po penkerių metų.

Klaidos svarstomos valstybiniu lygmeniu

Pasak LR Prezidentės patarėjos Virginijos Būdienės, aukštasis mokslas turi tenkinti privačius ir viešuosius (valstybės, visuomenės, kultūros, darbo rinkos, socialinius) interesus. Privačius interesus moksleiviai išreiškė per savo studijų interesus, pasirinkimus, tačiau viešojo intereso niekas negynė. Tai, kad kai kurios studijų programos nepopuliarios tarp stojančiųjų, dar nerodo, jog tokių specialistų nereikia. "Ūkio, Žemės ūkio, Kultūros ministerijos, Sporto departamentas turėtų rūpintis, kad atsirastų valstybės užsakymas tokioms studijų vietoms, kurios nėra tarp populiariausių, bet yra būtinos. Verslininkai ir ūkininkai taip pat turėtų susirūpinti, jei jiems svarbus kokių nors studijų programų likimas, - kritikos negaili V. Būdienė. - Kas atsakys į klausimą apie mokytojų rengimo poreikius Šiaulių regione ar specialiosios pedagogikos profesionalų poreikius Lietuvoje? Manau, teks į šiuos klausimus atsakyti. Ir ne vien Vilniaus biurokratams."

Patarėja pastebi, kad nors kai kurios ŠU programos atsidūrė keblioje padėtyje ir gavo dvigubai mažiau valstybės finansuojamų vietų nei pernai, tačiau finansinio bado universitetas nepatirs, mat "studento krepšelis" šiemet yra didesnis, taigi lėšų ŠU gaus panašiai kaip ir pernai. "Šių metų studentų priėmimo, valstybės studijų finansavimo tvarka tapo labai centralizuota. Į vieną studijų sritį, kuriai buvo skirstomi "studentų krepšeliai", pateko labai skirtingo populiarumo programos, pavyzdžiui, teisės ir socialinio darbo studijų programos. Iš tikrųjų konkurencija vyko ne tik tarp studentų, bet ir studijų. Tai svarstytina, ginčytina praktika, nes studijų programos buvo suskirstytos į per stambias grupes. Tačiau šis eksperimentas davė daug peno apmąstymams dėl šalies aukštojo mokslo ateities", - svarsto patarėja.

"Krepšeliais nelijo, bet ir sausros nėra"

"Pirmasis "studijų krepšelių" derlius nuteikia optimistiškai. ŠU gavo 514 valstybės finansuojamų vietų. Esame septintas šalyje universitetas, surinkęs per pusę tūkstančio "krepšelių". Nors, palyginti su pernai, dvigubai sumažėjo valstybės finansuojamų vietų, finansavimas yra 100 proc. studijų kainos, kai pernai tebuvo 48 proc.", - paaiškina J. Pabrėža. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų atiteko Technologijos ir Humanitariniam fakultetams, mažiausiai - Socialinės gerovės ir negalės studijų bei Edukologijos fakultetams. Populiariausios studijų programos - ekonomika, statybos inžinerija, informatikos inžinerija. Visų nuostabai, tarp populiariausiųjų visada buvusi ir net 1288 prašymuose vienu iš pageidavimų nurodyta viešojo administravimo specialybė šiemet liko nuošaly ir gavo tik 18 "studijų krepšelių". ŠU vadovai spėja, kad stipresnieji stojo į ekonomiką. Socialinių mokslų fakulteto programų populiarumą lemia ir jų pigumas.

Daugiau nei triskart padaugėjo mokamų nuolatinių (buvusių dieninių - aut. past.) studijų vietų ir daugiau nei perpus sumažėjo ištęstinių (buvusių neakivaizdinių, vakarinių - aut. past.). "Mūsų prognozės, kad daug abiturientų rinksis ištęstines studijas, nes jos pigesnės, nepasiteisino. Galbūt būsimieji studentai galvojo apie geresnę studijų kokybę", - teigia J. Pabrėža.

LR Prezidentės vyriausioji patarėja V. Būdienė įsitikinusi, kad Šiaulių universitetas ypač svarbus regiono asolventams, mat jų universitete - dauguma.

Išlaikė egzaminą ar skamba paskutinis skambutis?

Siuvinių dizainas, meninis ugdymas ir tikyba, dailė ir technologijos, anglų ir rusų kalbos, filosofija ir pilietinis ugdymas - tai studijų programos, kurių šiemet nebus, mat nesulaukė reikiamo stojančiųjų dėmesio. Vis dėlto universiteto vadovai sako, kad tai geras ženklas, jog reikia tobulinti studijų programas.

J. Pabrėža šių metų priėmimą į universitetą pavadino laisvosios rinkos egzaminu, kurį, nepaisant atkaklaus ir nepagrįsto puolimo, vis dėlto pavyko išlaikyti. Prieš askelbiant priėmimo rezultatus pasigirdo, kad galbūt vertėtų sujungti Klaipėdos ir Šiaulių universitetus - įsteigti vieną Šiaurės vakarų universitetą. Pasibaigus priėmimui į auštąsias mokyklas, LR prezidentės vyriausioji patarėja V. Būdienė viešai išdėstė nuomonę, kad Šiaulių universitetui šie metai gali tapti paskutiniu skambučiu, tačiau ji, kalbėdama apie Šiaulių auštąsias mokyklas, dabar negaili gerų žodžių. "Šiaulių universitetas - regioninis. Jis pirmiausia egzistuoja regionui - tai jo išlikimo garantija. Regioniniai universitetai yra svarbūs regiono intelektiniam, kultūriniam, technologiniam potencialui palaikyti ir stiprinti. Regioninių aukštųjų mokyklų vaidmuo yra didžiulis, stiprinant ir viduriniąją klasę. Mokslininkai pastebėjo, kad yra tiesioginis ryšys tarp viduriniosios klasės mažėjimo ir nusikalstamumo augimo, - teigia LR Prezidentės vyriausioji patarėja. - didžioji Šiaulių aukštųjų mokyklų studentų dalis yra iš šio regiono. Svarbu, kad studentai neatitrūksta nuo namų, socialinės, kultūrinės aplinkos, yra jos kūrėjai. Be to, studentams pigiau studijuoti arčiau namų. Regiono savivaldybės taip pat turi suprasti regioninių aukštųjų mokyklų svarbą ir jas remti, puoselėti. Universiteto autonomija neturi būti tokio bendradarbiavimo kliūtimi."

Kolegijai – beveik tiek pat "krepšelių"

Šiaulių kolegijos atstovai taip pat džiaugiasi, kad liūdnos prognozės mūsų regionui nepasitvirtino ir studentų miestas sulauks daugiau nei kelis pastaruosius metus. Pasibaigus bendrajam ir papildomam priėmimui, Šiaulių kolegija gavo 513 "studijų krepšelių", t. y. 58 daugiau nei pernai. Per 300 studentų jau įstojo į mokamas vietas kolegijoje. Išskirtinio dėmesio sulaukė inžinerijos specialybės, autotransporto elektronika, informacinių sistemų technologija, statyba, nepelnytai mažo susidomėjimo - bibliotenininkystės, elektros energetikos, vežimo kelių transporto specialybės. Įstaigų ir įmonių ūkio priežiūrprograma paskelbta nerentabilia, nes nesulaukė reikiamo stojančiųjų susidomėjimo.

Šiaulių kolegijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Valentienė teigia, kad nors būsimieji studentai įstojo gana aukštais pažymiais, vis dėlto rugsėjį ir spalį jiems bus rengiami nemokami papildomi užsiėmimai. "Po tarpinių atsiskaitymų labai greitai paaiškėja, ko galbūt studentas iki galo neišmoko vidurinėje mokykloje, kad jie lengviau galėtų siekti savo užsibrėžtų tikslų, pirmuosius du mėnesius rengsime papildomus fizikos, chemijos, matematikos užsiėmimus", - sako D. Valentienė.

Pavaduotojos manymu, naujoji tvarka kolegijos neišgąsdino, netgi priešingai - parodė visuomenės pasitikėjimą Šiaulių kolegija. Paklausta, ar šiemet kolegijose likusias per 1000 likusių vietų kitąmet reikėtų perskirstyti ir atiduoti universitetams, ji sako, kad labiau vertėtų populiarinti studijas ir įvertinti specialistų poreikį, o ne beatodairiškai lyg turguje pulti dalytis vietų.

Siūlo labiau bendrauti tarpusavyje

LR Prezidentės patarėjos V. Būdienės teigimu, universiteto ir kolegijų regioniškumas yra pagrindinis jų egzistencijos pateisinimas, todėl privalu ir įžvalgu visų pirma su regionu sieti savo išgyvenimo strategijas. "Jei universitetas gali pasiūlyti unikalių kokybiškų studijų programų visai Lietuvai, reikia jas stiprinti, išlaikyti. Regione galėtų gimti ir modernesnis aukštojo mokslo darinys, integruojantis universitetą ir kolegijas. Galbūt kokia kolegija gali tapti universiteto dalimi. Tereikėtų naujų teisinių aktų, kurie leistų nedubliuoti kai kurių studijų modulių ar beprasmiškai programomis nekonkuruoti tarpusavyje. Tai palengvintų studentų finansinę naštą, teigia V. Būdienė. - Reikia galvoti ir apie studentų mobilumą ir ne tik tarp šalių, bet ir tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tai ateities perspektyvos. Aukštojo mokslo reforma atveria galimybes naujoms, iki šiol nesvarstytoms idėjoms kilti ir įgyvendinti."

Prezidento patarėja Šiaulių regiono aukštosioms mokykloms palinkėjo kūrybingo, inovatyvaus požiūrio į tarpinstitucinį bendradarbiavimą, studijų institucijų tinklą ir studijų kokybę.

Kitame "Šiauliai plius" numeryje skaitykite interviu su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi apie Šiaulių regiono aukštųjų mokyklų situaciją ir perspektyvas.