Eva JAGMINAITĖ

"Aš jau moku rinkliavą už šiukšlių išvežimą bute, kodėl dar privalau mokėti ir sode, kuriame negyvenu? Tai plėšikavimas", – pareiškė į "Šiauliai plius" redakciją paskambinęs šiaulietis. Ne pirmą kartą sulaukę pasipiktinusių šiauliečių skambučių dėl rinkliavos už komunalinių atliekų išvežimą iš sodų bendrijų, išsamiau paaiškinti rinkliavos būtinumą paprašėme Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) viešųjų ryšių specialisto Zenono Kučinsko.

Kai kuriuos sodininkus piktina rinkliava už šiukšles, tačiau ne už vienos sodų bendrijos tvoros galima rasti šiukšlyną. Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr.

Rinkliava - nevienoda

ŠRATC atstovas tikina, kad kiekvienoje sodo bendrijoje atliekų surinkimo rinkliava yra skirtinga. Dažniausiai rinkliava priklauso nuo valdų skaičiaus, kitur ji skaičiuojama pagal bendrijos narių skaičių. Pagrindiniai du kriterijai, lemiantys bendrijai skirtos rinkliavos dydį – atliekų tonos sutvarkymo kaina, kuri Šiaulių apskrityje yra nuo 188 iki 234 litų, ir atliekų susikaupimo normos.

Kiekvienai bendrijai įprastai sąskaita siunčiama kas mėnesį, tačiau sodininkams pageidaujant rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą jie gali susimokėti už metus.

Už tvoros - šiukšlynai

"Dažnas sako, kad atliekų neturi, bet jei pasivaikščiotume po atokesnes sodų teritorijų vietas, tikrai rastume ne vieną šiukšlyną. Reikėtų priminti, kad į buitinių atliekų konteinerius sodų bendrijose griežtai draudžiama mesti šakas, žolę ir kitas sodininkystės veiklos atliekas, – sako Z. Kučinskas. – Tokias atliekas vertėtų panaudoti kompostui arba patiems išvežti į didelio gabarito atliekų kompostavimo aikštelę prie Kairių sąvartyno." Už šią paslaugą šiauliečiams tektų susimokėti, todėl dažnas pasirenka atliekų kompostavimą ne tik taupydams pinigus, bet ir todėl, kad kompostas – vertinga ir itin naudinga žaliava sode.

Išvykę į užsienį užmiršta apie sodą

ŠRATC atstovas tikina, kad yra labai tvarkingų ir pareigingų sodininkų, kurie rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą susimoka ne tik laiku, bet ir už visus metus. Tačiau Z. Kučinskas priduria, kad nors bendrijų pirmininkai atsakingi už rinkliavos surinkimą, neretai tenka vargti. "Pagrindinė problema ta, kad į užsienį išvažiavusieji, pristatę pažymą apie tai, jog negyvena Lietuvoje, būna atleisti nuo mokesčių už atliekų išvežimą iš butų, bet pamiršta turį sodą. Jei jie pristatytų pažymą, jiems šio mokesčio taip pat mokėti nereikėtų", - sako Z. Kučinskas.

Gyvenantys sode moka daugiau

Klysta tie šiauliečiai, kurie mano, jog mokėdami už komunalinių atliekų išvežimą iš sodų bendrijų sumoka už tuos, kurie čia yra pasistatę gyvenamuosius namus. "Jei žmogus yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą sodų bendrijoje, jis už komunalinių atliekų išvežimą moka kaip fizinis asmuo, t. y. 56 Lt. Tiesa, tuomet jo valda išbraukiama iš bendrijos valdų sąrašo ir kaip sodininkas jis už šiukšlių išvežimą nemoka."

Už šiukšlinimą - baudos

ŠRATC atstovas tikina kol kas nepajutęs, jog kur nors trūktų konteinerių, tačiau primena, kad atliekas reikėtų pilti tvarkingiau, nešiukšlinti aplink konteinerius. "Būta atveju, kuomet bendrijos atsisakė konteinerių dėl to, kad pirmininkai baiminosi, jog šiukšlės bus pilamos ne tik į juos, bet ir aplink konteinerius", – prisimena ŠRATC atstovas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sanitarijos skyriaus inspektoriai primena, kad pastebėjus netvarkingai pilamas šiukšles, buitines ir komunalines atliekas, galima kviesti policiją arba užfiksuoti atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą nuotraukose. Turint svarių vaizdinių įrodymų, nepažangius šiukšlintojus galima įspėti arba bausti iki 2000 litų bauda.

Eva JAGMINAITĖ

Iki paskutinės minutės dėl neaiškių priėmimo į aukštąsias Lietuvos mokyklas taisyklių nerimavę dvyliktokai šiuo metu pasinėrę į abitūros egzaminų maratoną, tuo tarpu universitetai jau skelbia pradėję priėmimą. Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža neabejoja, kad tarp aukštųjų mokyklų sustiprėjusi konkurencija, regioniniam universitetui nepakenks.

Priėmimas prasidėjo

Nuo birželio 3-iosios Šiaulių universiteto pirmuosiuose rūmuose (P. Višinskio g. 25, 307 kabinetas) įsikūrusi ŠU priėmimo komisija būsimųjų pirmakursių laukia darbo dienomis 9-16 val., o šeštadienį - 9-13 val.

Nuo gegužės 18-osios apie pageidavimą studijuoti ŠU galima buvo pranešti internetu. Šia galimybe jau pasinaudojo apie 1200 būsimųjų pirmakursių. "Didžiausios abiturientų bangos laukiame po egzaminų, o internetu jau užsiregistravo panašiai tiek pat būsimų studentų, pernai, nors priėmimas šiemet šiek tiek vėluoja", - teigia ŠU Socialinių mokslų fakulteto viešųjų ryšių, įvaizdžio ir neakademinės veiklos prodekanė Lina Bivainienė.

J. Pabrėža įsitikinęs, kad rugsėjį universitetas pasipildys ne mažiau kaip 2000 pirmakursių. "Gal esu pernelyg optimistiškas, tačiau manau, kad studijų reformos būsimų studentų neišbaidys. Gandai, jog mūsų universitetą renkasi tie, kurie neįstoja į Vilniaus ar Kauno aukštąsias, yra visiškai nepagrįsti, nes dvejus metus iš eilės esame lyderiai: net 75 proc. pareiškę norą studijuoti ŠU nurodo mus kaip vienintelį jų pageidavimą", - džiaugiasi studijų prorektorius.

"Dailiokai" - į nemokamas vietas

J. Pabrėžos teigimu, nereikėtų bijoti daugiau nei 11 tūkstančių litų per metus kainuojančių menų krypties specialybių. "Dauguma Menų fakulteto studentų įstoja į valstybės finansuojamas vietas, - sako studijų prorektorius. - Menai - šiemet vienintelė kryptis, kur išlikęs egzaminas, sudarysiantis pusę bendrojo priėmimo balo."

ŠU atstovai didžiausiu šių metų laimėjimu įvardija suvienodintą balų skaičiavimą - stojant į bet kurį Lietuvos universitetą bus vertinami trijų brandos egzaminų balai: 40 proc. balo sudarys pagrindinio krypties egzamino pažymys, kiti du egzamino pažymiai sudarys po 20 proc., likusius 20 proc. sudarys vieno iš dalykų metinis pažymys. Papildomai iki penkių balų bus pridėta tik olimpiadų ir tarptautinių konkursų prizininkams.

Rinktis yra iš ko

Šiemet ŠU siūlo 70 studijų programų, daugiau nei pusė kurių - bakalauro. J. Pabrėža sako, kad neišgalintys sumokėti už dienines studijas gali studijuoti tęstinėse studijose, nes jos šiemet pigesnės. Populiariausios studijos kainuos 3640, ne tokios populiarios - 3120 litų per metus.

Vis dėlto išvengti studentų rotacijos universitetams nepavyks. Neįstojusieji į nemokamas vietas universitete gali pretenduoti į valstybines vietas kolegijose. "Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 43, t. y. beveik visos šalies aukštosios mokyklos. Abiturientai prašyme gali nurodyti net 32 pageidavimus. Tai nėra tiek daug, kaip gali atrodyti, nes jei norintys studijuoti ekonomiką nurodo dieninį valstybės finansuojamą, dieninį mokamą, vakarinį ir neakivaizdinį variantus, tai jau yra keturi pageidavimai sąraše, o ne vienas", - sako J. Pabrėža. Tik vieną pageidavimą įrašantys turės sumokėti 80 litų, nuo 2 iki 16 pageidavimų - 150 litų, nuo 17 iki 32 - 200 litų.

Prašymai studijuoti aukštojoje mokykloje bus priimami iki liepos 18 dienos. Išimtis - norintiems studijuoti meno specialybes. Jie prašymus privalo pateikti iki liepos 8-osios, nes per likusias dešimt dienų laikys stojamąjį egzaminą. Konkursinė eilė valstybės finansavimui, t. y. "studijų krepšeliams" gauti, universitetuose bus paskelbta liepos 22 dieną, o kolegijose - liepos 28 dieną.

Rugpjūčio pradžioje vyks papildomas centralizuotas priėmimas. Jei šio nepakaks, analogiškas priėmimas bus dar ir rugpjūčio viduryje. Taigi šiemet priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks kone visą vasarą.

Nepatiks, išeis su "krepšeliu" kitur

Šiuo metu Lietuvoje nemokamai studijuoja apie 12 tūkstančių pirmakursių, kiti moka dalinę studijų įmoką – 1000 Lt per metus. Šiemet Lietuvoje yra per 40 tūkstančių abiturientų. Šių metų abiturientai galės gauti 21 tūkstantį "studijų krepšelių" – 11 tūkstančių universitetuose ir 10 tūkstančių kolegijose. Švietimo ir mokslo ministerija yra nustačiusi studijų krepšelių skaičių pagal studijų sritis: humanitarinius mokslus nemokamai studijuos 1500 pirmakursių, socialinius – 6800, biomedicinos – 2700, fizikos – 1800, technologijų – 7100, meno studijas – 1200. Tiesa, studijų reforma privers pasitempti ir dėstytojus, nes studentas, jei jo netenkinta studijų kokybė ar sąlygos, turi teisę "krepšelį" "persinešti" į tą pačią studijų sritį kitoje aukštojoje mokykloje, o tai dar labiau stiprins įsiplieskusią konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų.

Būsimieji emigrantai

Nuo rugsėjo neliks iš dalies mokamų studijų, o bus tik visiškai valstybės finansuojamos arba mokamos, todėl studentai baiminasi, kad numatyto 100 milijonų litų paskoloms greičiausiai gali nepakakti.

Švietimo ir mokslo ministerija viešai skelbia, jog visų pakopų valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai galės gauti paskolą. Bus teikiamos keturių rūšių paskolos: studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis ir studijų įmokoms. Paskoloms bus teikiama valstybės garantija, todėl nereikės užstatyti turto ar gauti laidavimo. Tačiau iki šiol neaišku, kokios bus palūkanos, nes panašu, kad pažadas, jog jos tesieks 3-4 proc., tebuvo muilo burbulas ir jau dabar aišku, kad geriausiu atveju jos bus apie 6 proc.

"Paskolų studijoms klausimas kol kas skaudžiausias. Apmaudu, kad dėl to neteksime dalies gabių ir talentingų studentų, kurie išvyks studijuoti ar dirbti į užsienį", - sako J. Pabrėža. Jis įsitikinęs, kad valstybei turėtų būti gėda, kad gabus jaunimas bus priverstas patraukti svetur.