Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Paskutinį balandžio sekmadienį sukaks aštuoniolika metų, kai visas pasaulis mini Gyvybės dieną, kurios pagrindinis tikslas – padėti individualioms sąžinėms, šeimoms, Bažnyčiai ir visuomenei pripažinti žmogaus gyvybės prasmę ir vertę visais jo etapais ir visomis sąlygomis. "Kiekviena į šį pasaulį ateinanti gyvybė yra begalinis gėris, todėl ji turi būti laukiama ir mylima, nes visa informacija, kuri užkoduojama dar negimusio vaiko širdutėje, turi įtakos jo tolimesniam gyvenimui", - sako Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Vyskupas Eugenijus Bartulis sako, kad jokiam žmogui nevalia spręsti, kam dovanoti, o kam atimti gyvybę, nes gyvybė yra šventa ir neliečiama. Autorės nuotr.

Gyvybė – meilės dovana

Amžius, kuriame gyvename, kupinas didžiulų grėsmingų pokyčių. Daug kalbame apie žmogaus teises ir laisves, tačiau labai dažnai pamirštame esminę žmogaus teisę – teisę gyventi. Žmogaus egzistencijoje šios teisės galiojimas įgyja ypatingą svarbą dviem reikšmingiausiais momentais: gimstant, kai žmogus dar negali savęs apginti bei savimi pasirūpinti, ir senatvėje, kai nebegali to padaryti.

Vyskupas Eugenijus Bartulis sako, jog visuomenė supranta, kad gyvybei iškilo labai didelis pavojus, tačiau ši itin aktuali problema yra skirtingai sprendžiama. "Gyvybė negali būti kaip nuodėmės paseka arba atsitiktinumas, - teigia vyskupas. – Jokiam žmogui nevalia spręsti, kam dovanoti, o kam atimti gyvybę, nes gyvybė yra šventa ir neliečiama, todėl turime ginti ir teikti pagarbą kiekvienai gyvybei nuo pat jos prasidėjimo momento iki pabaigos. Tik tuomet, kai žmonės supras, jog užsimezgusi gyvybė yra žmogiškoji būtybė nuo pat prasidėjimo momento, gebės priimti gyvybę kaip meilės dovaną, ateinančią į šį pasaulį susiliejus dviems mylinčioms širdims. Žmogaus gyvybė yra nuostabi vertybė, tačiau tik išmokę ją vertinti žmonės ją brangins, puoselės, jos lauks ir vertins sulaukę."

Visatos kūrėjas pakvietė žmogų būti bendradarbiu puoselėjant jo sukurtą pasaulį ir pratęsti pasaulio kūrimą patikėjo šeimai. Kiekvienas kūdikis yra Dievo vilties ženklas. Lietuva labai - nedidelis kraštas, todėl kiekviena šeima, anot vyskupo, turi mąstyti apie tai, kad kuo daugiau naujų gyvybių ateitų į šį pasaulį. Problema išties labai didelė – Lietuva jau kelerius metus gyvena demografinės krizės sąlygomis - gimstamumas mažėja, todėl uždaromos mokyklos, visuomenė sensta, mažėja jaunimo, galinčio pagelbėti pagyvenusiems žmonėms.

Ateitis priklauso nuo kokybės

"Reikia naujos kokybės gyvybių, todėl kiekviena šeima turi pagalvoti apie kokybišką meilės gyvenimą. Deja, šioje srityje kol kas pirmauja alkoholikai", - apgailestauja vyskupas. Statistika teigia, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų, sveikų vaikų yra penkis kartus mažiau, vaikų mirštamumas yra penkis kartus didesnis, o ligonių - 3,5 karto daugiau. Pačios baisiausios alkoholio vartojimo pasekmės - vis didėjantis žmonių išsigimimas, todėl, anot vyskupo, ne patys gražiausi vaikai ateina į šį pasaulį, tarp jų yra daug apsigimusių, nevisaverčių visuomenės narių. Geriantys tėvai atima iš vaikų ne tik visa, kas gražiausia - vaikystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę - bet ir suluošina jų sveikatą.

Žmogus privalo rūpintis savo sveikata, nes tik būdamas sveikas gebės susilaukti sveikų palikuonių. "Mes turime rūpintis Lietuvos ateitimi, tačiau pažiūrėkite, kas dedasi vyrams - tinkamų karinei tarnybai jaunuolių kasmet vis mažiau. Jeigu jie netinka net šautuvui laikyti, tai kaip jie gali būti tinkami šeimai kurti? - stebisi vyskupas. – Šeimos kūrimas yra labai svarbus ir atsakingas žmogaus gyvenimo žingsnis. Pagrinidinis santuokos tikslas – ne tik perduoti gyvybę, bet ir auklėti palikuonis. Vaikai turi matyti tik gražius dalykus, nes blogio jie ir taip daug sutiks šiame pasaulyje. Duodami vaikams vien tik gėrį, iš jų širdžių išstumsime blogį, tik sveikas dvasinis maistas padės jiems tapti kilniais žmonėmis".

Tik laukiama gyvybė bus laiminga

Bet kokiomis sąlygomis pradėta gyvybė yra gyvybė, ir mes jokiu būdu neturime teisės jos žudyti – kiekvienas į pasaulį ateinantis žmogus turi būti laukiamas, nes žmogus negali tapti brandžia asmenybe, jeigu kūdikystėje jam stigo besąlygiškos tėvų meilės ir psichologinio saugumo. Toks žmogus neišmoksta mylėti, nepasitiki savimi bei kitais ir tampa našta visuomenei. Anot vyskupo, išpažinčių, atvirų pokalbių metu jam neretai tenka išgirsti žmogų skundžiantis, jog jo tėveliai nelaukė, todėl į šį pasaulį jis atėjo kaip atsitiktinis kūdikis. Taip dažniausiai atvirauja nusikaltėliai bei kitomis sudėtingomis gyvenimo sąlygomis gyvenantys žmonės. Dėl meilės trūkumo žmonės dažniau linkę tapti priklausomais nuo alkoholio, narkotikų, tabako. "Man neapsakomai skaudu matyti jaunas rūkančias merginas, - prisipažįsta vyskupas. - Juk jos – būsimos motinos, visiškai negalvojančios ne tik apie save, bet ir apie savo būsimų vaikų sveikatą. O kiek matome jau besilaukiančių, tačiau vis vien rūkančių moterų, kurios, deja, dažnai net žinodamos, kad kenkia nešiojamam vaisiui, neatsisako žalingo įpročio. Gal jos nelaukia savo vaikelio?"

Taika prasideda motinos širdy

Žmogaus asmenybės pagrindai susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Geriausia vieta, kur vaikas išmoksta meilės ir maldos, yra šeima. Meilė prasideda namuose, tad viskas priklauso nuo to, kaip mes vienas kitą mylime. Auklėti vaikus reikalingas abipusis įsipareigojimas, juk auklėjimas pirmiausia yra tėvų uždavinys. Turime pakeisti savo požiūrį ir pažvelgti kitokiu žvilgsniu į vaikų pasaulį. Kai motina ir tėvas savo sprendimais neskelbs karo naujai užsimezgusiai gyvybei, niekada nepakels rankos prieš ją, pradėsime gyventi taikiai. Anot vyskupo, ypač nuo motinų elgesio priklauso kiekvieno mūsų likimas: jeigu motina pasikėsino į savy užsimezgusią gyvybę, ateityje savo blogus jausmus ji perduoda kitoms į pasaulį ateinančioms gyvybėms, nes kuo ji pati kvėpuoja, gyvena, ką mąsto, jaučia - visa tai perduoda naujai gyvybei. "Tuomet, kai motina nebepakels rankos prieš kūdikį, pasaulyje įsivyraus taika", - sako vyskupas.

Eva JAGMINAITĖ

Premjero Andriaus Kubiliaus vizito dienotvarkė buvo įtempta. Po vizito Šiaulių miesto savivaldybėje apžiūrėjęs amžiaus statybomis pramintą Moters ir vaiko kliniką ministras pirmininkas pažadėjo, kad ji dar šią vasarą turėtų būti iškilmingai atidaryta. Vėliau A. Kubilius susitiko su Šiaulių pramonininkais ir Šiaulių visuomene.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius susitiko su pramonininkais, politikais ir visuomene. Autorės nuotr.

Su miesto vadovais premjeras aptarė ES projektų įgyvendinimo galimybes, viešo logistikos centro Zokniuose perspektyvą. Susitikimo su žurnalistais pradžioje pašmaikštavo, kad Šiaulių savivaldybė itin "džiaugiasi" asignavimo lėšų mažinimu visoms savivaldybėms. Paklaustas apie šio logistikos centro plėtrą, pajuokavo: "Jei nebus kuriami planai kosminių laivų nusileidimui..."

Premjeras pabrėžė, kad sunkmetis - palankiausias laikas iki šiol atidėliotoms reformoms ir permainoms. "Todėl ir girdite, kaip mažinsime išlaidas. Viskas prasideda nuo premjero atlyginimo mažinimo ir panašių dalykų", - spaudos konferencijoje kalbėjo ministras pirmininkas, pabrėždamas, kad socialiai jautriems visuomenės sluoksniams - pensininkams, neįgaliesiems, motinystės išmokas gaunantiems - išmokos nebus mažinamos.

Antruoju savo prioritetu ministras pirmininkas įvardijo ekonomikos skatinimą, verslo sąlygų gerinimą, trečiuoju - konstruktyvią diskusiją su visuomene. Premjeras patvirtino, kad buvo svarstyta nesuteikti regioninei žiniasklaidai trijų milijonų litų paramos. "Tačiau šie pinigai bus, tik kol kas neaišku, kaip bus paskirstyti", - sakė A. Kubilius. Teigiamu pokyčiu ministras pirmininkas įvardija aukštojo mokslo reformą, kuri, jo manymu, turėtų paskatinti universitetų konkurenciją, gali pagerinti studijų kokybę ir visiškai neturėtų gluminti būsimųjų studentų.

Premjeras stebisi, jog į daugiabučių renovaciją žvelgiama skeptiškai. "Vieno pastato renovacijai reikia 1,5 mln. litų, 27 tūkstančiams senos statybos daugiabučių reikėtų kone 40 milijardų litų. Vyriausybė iškėlė tikslą per metus renovuoti 2000 pastatų, šiemet - 500 namų, 2010-aisiais - tūkstantį - sakė A. Kubilius. - Bus įsteigtas specialus fondas, kurio pagrindą sudarys ES bei Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko pinigai." Premjeras tikisi, kad bankai suteiks lengvatines paskolas renovacijai su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis, o dar 15 proc. būtų skirta subsidijomis. Paskaičiuota, kad jei per metus bus renovuojama tik 200 pastatų, renovacija užsitęstų šimtus metų. Pasak A. Kubiliaus, pagrindinis tikslas - kad žmogus, iki renovacijos mokėjęs už šildymą tam tikrą sumą, po renovacijos nemokėtų nė lito daugiau, įskaičiuojant ir renovacijos išlaidas. Socialiai remtinų, už šildymą nemokančiųjų renovacijos išlaidas prisiimtų valstybė.

Premjeras aplankė šias, kol kas pustuštes, tačiau būtiniausia įranga jau aprūpintas amžiaus statyba vadinamas Moters ir vaiko klinikos patalpas.

Premjeras nurodė, kad kitąmet arba vėliausiai iki savivaldos rinkimų 2011-aisiais turėtų būti panaikintos apskritys. "Nematome perspektyvos apskritims, turinčioms 129 funkcijas, kurių nemaža dalis net nebuvo vykdoma. Reikalingas funkcijas sėkmingai gali vykdyti savivaldybės, seniūnijos", - sakė premjeras. Paklaustas, kaip per tokį trumpą laiką pakeis šimtus įstatymų, kitus teisės aktus, premjeras vėl juokavo: "Pora naktų, ir pakeisime."

Aplankęs Moters ir vaiko kliniką premjeras džiaugėsi, kad ligoninei atidaryti puikiai pasirengta, ir sakė, jog būtų neprotinga, jei šis pastatas ir toliau nefunkcionuotų. Vyriausybės planuose šiemet numatyta per 9 milijonus litų, kad Moters ir vaiko klinika būtų atidaryta jau šią vasarą. Į klausimą, kada pirmoji moteris atvažiuos į kliniką, premjeras atsakė šmaikščiai: "Na, aš, kaip vyras, galiu sakyti, kad gali atvažiuoti nors dabar. O štai kada galės priimti gydytojai, priklausys nuo jų."

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Čia kaip namie. Ryškiaspalviai žaislai, skanus maistas, minkštos lovos, jaukumo suteikiančios interjero detalės... Trūksta tik vieno - mamos. Švelnias jos rankas vaikų globos namų "Šaltinis" globotiniams atstoja auklėtojos. Augindamos savuosius, ne mažiau šilumos ir meilės skiria svetimiems.

Auklėtojos Sanjana ir Živilė stengiasi, kad "Kregždučių šeimynoje" būtų jauku kaip namie.

Padėkos diena globėjams

Kai pirmąjį gegužės sekmadienį sveikinsite savo mamą ar vešite gėlių ant jos kapo, vaikų globos namuose padėkos žodžiai skambės globėjams, eilėraščiai ir žiedai bus skiriami auklėtojoms. Jau tradicija "Šaltinyje" tapo gegužės 8-ąją vadinti globėjų padėkos diena.

Globėjai - tai žmonės, paremiantys vaikų globos namų auklėtinius. Jų susiranda patys auklėtojai. Kiekviena grupė turi skirtingus globėjus, tad Motinos dieną vaikai dėkoja saviesiems.

"Kregždučių šeimynoje" gyvena dešimt specialiųjų poreikių vaikų. Dauguma jų našlaičiai, dalis turi tėvus, kuriems atimtos tėvystės teisės. "Šaltinio" darbuotojai siekia bet kokia kaina palaikyti ryšį su gimdytojais ar surasti kokių nors giminaičių, juk išėjus iš vaikų namų labai reikalinga užuovėja.

"Kregždučių šeimyna" materialinės paramos daugiausia sulaukia iš Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos Šiaulių krašto, kuriam vadovauja vyriausiasis miesto architektas Algimantas Jukna. Šiaulių krašto skyriaus bajorai kasmet šiai grupei skiria 500 litų. Už surinktus pinigus "Kregždučių šeimyna" įsigijo vaizdo grotuvą, kilimą, žaidimų, užuolaidas.

Dukart per metus vaikų sielos atsigauna apsilankius "Trijų paršiukų" sodyboje. Tai Šiaulių bajorams priklausantys trys vienas greta kito stovintys namai. Kai atvyksta našlaičiai, kieme čirškinamos dešrelės ir kvepia ožkos pienu. Vaikų pralinksminti dainomis, megztomis kojinėmis ir žaislais apsilanko Šiaulių miesto žmonių su negale klubas "Židinys". Anksčiau vaikai važiuodavo stovyklauti į pajūrį, šiemet, esant sunkesnei finansinei situacijai, poilsio stovykloje jie gali ir nesulaukti. Kartais našlaičius savaitgalį pasiima geraširdžiai žmonės.

Dukros pasirinko mamos kelią

Atvirukas, laiškas, darbelis ar gėlė iš globotinių rankų keliauja ir auklėtojoms. Kai kurios čia dirba apie keturiasdešimt metų, nuo pirmųjų vaikų globos namų "Šaltinis" dienų. Motinos dieną gėlių buvusioms auklėtojoms atneša jau užaugę našlaičiai.

Svečius direktorė Marija Makarovienė vedasi į išpuoselėtą "Kregždučių šeimyną", kur įrengti trys atskiri miegamieji, svetainė ir valgomasis. Viena seniausiai čia dirbančių auklėtojų - Nijolė Veikutienė. Tris dešimtis metų svetimiems vaikams šilumą dalija Genutė Medekšienė. Anksčiau dirbusi dienomis, dabar ji vaikus prižiūri naktimis. Tai jos iniciatyva vyksta remontas, žaliuoja gėlės, kabo originalios užuolaidos, lovas dengia siūtos lovatiesės, spinteles ir lentynas nutūpusios akiai mielos smulkmenos. "Norisi, kad vaikai jaustųsi kaip namie", - atvirauja auklėtoja Genutė.

"Viską sugalvoja mama, o mes įgyvendiname", - pieštus paveikslus rodo Sanjana Autorės nuotr..

Į G. Medeikšienės darbą užsukdamos užaugo keturios dukterys. Dvi jų pasuko mamos keliu. "Kregždučių šeimynos" auklėtojos Sanjana Šedovikienė ir Živilė Stoškevičienė lyg susitarusios sako, kad specialiojo pedagogo profesiją pasirinko, nes matė užkrečiantį mamos pavyzdį. "Jai darbas - šventė. Ilgiau užsibūti namie ji negali - skuba į darbą. Pas vaikus ateina anksčiau, negu priklauso", - šiltų žodžių negaili dukterys.

Iš Ringuvos specialiosios mokyklos grįžę vaikai su auklėtojomis ruošia pamokas, atlieka namų ruošos darbus, piešia, žaidžia, eina į renginius, dalyvauja miesto skelbiamuose konkursuose. Vaikams ir auklėtojoms padeda auklėtojos padėjėja Virginija Gutauskienė, kai reikia, ranką ištiesia direktorė.

Našlaitė tapo šeimos nare

Tarsi nebūtų gana savų keturių vaikų, auklėtoja Genutė Medekšienė vasarą namo pasiima globoti ir vaikų globos namų auklėtinių, bėdų prislėgtų giminaičių vaikus. "Neatsimenu, kad namai kada nors būtų tušti. Mama vis sako, kad ateis kita vasara ir jau vaikų nebeims, bet vos ji ateina, namai vėl klega. Kartais ji perdėtai jautriai ir atsakingai į savo darbą žiūri", - sako Sanjana. "Namai visada būna pilni vaikų. Kartais net pykstame ant mamos, bet baigiame susitaikyti su tuo. Tiesiog jos tokia prigimtis", - priduria Živilė.

Viena našlaitė iš grupės pas auklėtoją Genutę namie praleisdavo savaitgalius ir vasaras ištisus penkiolika metų. Aušra tapo šeimos nariu, be kurio neapsieina nė viena šeimos šventė ar gimtadienis. Jai Genutė padėjo įsitvirtinti gyvenime, mergina auklėtoją vadina mama. "Kiek kartų vaikiau kavalierius ir gainiojau iš krūmų, kad vaikų neparsineštų. Iš "Šaltinio" išėjusi Aušra ėmė mokytis Radviliškio profesinio rengimo centre. Ji - gera, patikli mergaitė. Sutiko netikusį vyrą, todėl prikalbinau grįžti į Šiaulius. Įstojo mokytis virėjo amato. Dabar dirba kavinėje virėjos padėjėja, gyvena bendrabutyje", - pasakoja G. Medekšienė. "Aušrai - 23-eji, bet ją iki šiol mama globoja, veža maisto į darbą, o vasarą ji praleidžia pas mus", - priduria dukterys.

Moteris sako bandžiusi surasti kokį nors našlaitės giminaitį, tačiau ne visada klostosi taip, kaip norėtųsi: "Aušra turi tetą, kuri nenori pasimatyti su dukterėčia, tačiau pasikalba telefonu ir pataria nesimatyti su taurelę mėgstančiu broliu."