Jūratė SOBUTIENĖ

Lygiai po savaitės, gegužės 1-ąją, sukaks dešimt metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti administraciniai teismai. Administraciniai teismai - vieninteliai specializuoti teismai Lietuvoje, jau užtikrintai įsitvirtinę Lietuvos teismų sistemoje. Jie laikomi svarbiu demokratinės valstybės elementu, nes administracinėse bylose viena iš ginčo šalių dažnai yra valstybė ar jos institucijos. Apie tai, kokie tie dešimt metų buvo Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kalbiname šio teismo pirmininką Gražvydą Poškų, administraciniam teismui Šiauliuose vadovaujantį nuo pat jo įkūrimo.

Dešimt metų Šiaulių apygardos administraciniam teismui vadovaujantis Gražvydas Poškus sako, kad per tą laiką jų teisme gauta per 20 tūkstančių skundų. Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr.

- Praėjo dešimt metų, kai ant nedidelio pastato Dvaro gatvėje, buvusio Šiaulių rajono teismo, atsirado iškaba "Šiaulių apygardos administracinis teismas". Ar administraciniai teismai jau įsitvirtinę Lietuvos teismų sistemoje? Ar nenutiks taip, kad ant to paties pastato po kiek laiko kabos nauja iškaba?

- Lietuvoje yra penki administraciniai apygardos teismai ir Vyriausiasis administracinis teismas. Tokia sistema. Neseniai kalbėta apie specializuotus darbo, šeimos teismus, tačiau jiems įsteigti reikalingos nemenkos lėšos: reikėtų atskirų patalpų, administracijos ir pan. Dabar apylinkės teismuose yra tam tikros specializacijos teisėjų, tad poreikis steigti kitus specializuotus teismus yra sumažėjęs.

Prieš keletą metų buvo suabejota administracinių teismų tikslingumu. Tada Seime buvo sudaryta grupė, kuri ištyrusi priėmė sprendimą, kad administraciniai teismai pateisina jiems skiriamas lėšas. Vis atsiranda tokių, kuriems kyla abejonių. Jos eskaluojamos priklausomai nuo tam tikrų politinių aplinkybių.

O kad pasikeistų iškaba ant šio pastato, tikrai neprieštaraučiau: sunkiai čia besutelpame, vienas kito alkūnes jaučiame dirbdami. Bet esant dabartinei situacijai apie įkurtuves erdvesniame pastate galima tik pasvajoti. Dabar teisme yra 28 žmonės, jau dirba šeši teisėjai. Kai teismas buvo įsteigtas, tebuvo keturi. Šeši teisėjai – racionalus sprendimas, nes jei byla grąžinama nagrinėti iš naujo, ją turi nagrinėti nauja trijų teisėjų kolegija, o jos suformuoti nebuvo kaip. Keisdavomės bylomis su Panevėžio teismu, nes ten buvo analogiška situacija.

Kai įsisteigėm, po metų sunkmetis prasidėjo, o dabar - vėl tas pats. Taupyti bandome visais įmanomais būdais, atsisakome pusės telefonų numerių. Įtemptai gyvename, nes lėšos atlyginimams mažinamos, nors atlyginimų koeficientai išlieka tokie pat.

- O kalbos apie gaunamus didžiulius teisėjų atlyginimus, išsimokamus priedus?

- Šiaulių apygardos administraciniame teisme, kaip ir kituose šalies teismuose, metų pabaigoje, vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymu, teisėjams buvo išmokėtos vienkartinės vieno mėnesio atlyginimo dydžio priemokos. Jos buvo mokamos atsižvelgiant į didelį darbo krūvį, nes teisme faktiškai metus dirbo tik penki teisėjai. Šios priemokos papildomo finansavimo nepareikalavo ir buvo išmokėtos iš sutaupytų darbo užmokesčiui skirtų lėšų, kurios atsirado dėl vieno teisėjo ilgalaikio nebuvimo, kitų teisėjų sirgimo.

- Kokios bylos administraciniuose teismuose dažniausiai nagrinėjamos?

- Teisme padaugėjo darbuotojų, bet gerokai padaugėjo ir darbo. Didžioji dalis skundų susiję su nuosavybės teisėmis. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas numatė terminą, per kurį galima susigrąžinti nuosavybės teises. Vėliau įstatymų leidėjas numatė galimybę šį terminą pratęsti, dėl to asmenys gali kreiptis į teismą. Pastebėjome tokią tendenciją: kai buvo labai pakilusios žemės kainos, tai tokių besikreipiančių "atsibudusių" buvo labai daug. Nuo praėjusių metų tų skundų gerokai sumažėjo.

Ne paslaptis, kad girtų vairuotojų bylos sudarydavo didžiąją dalį mūsų bylų. Nuo praeitų metų sausio jas ėmė nagrinėti bendrosios kompetencijos apylinkių teismai. Priežastis – pakeitus įstatymą už kai kuriuos pažeidimus yra numatytas administracinis areštas, tokios nuobaudos policija skirti negali, todėl šių bylų nagrinėjimas atiduotas teismams. Po šių pakeitimų iš pradžių statistiškai bylų pas mus sumažėjo, bet netrukus ėmė daugėti kitokių bylų.

Per dešimt metų Šiaulių apygardos administraciniame teisme gauti 20 695 skundai, išnagrinėtos 18 134 bylos. Skaičiai nesutampa, nes dalis skundų buvo nepriimta, o dalis bylų - sujungta.

- Skundžiamasi, kad teismai užversti bylomis, kad jos nagrinėjamos keletą metų, kad procesas vilkinamas. Ar ir jūsų teisme tokia pat situacija?

- Neišnagrinėtų bylų pas mus nėra daug - vienu metu tokių būna apie 20. Labai sunku administracinius teismus palyginti su bendrosios kompetencijos teismais. Administraciniame teisme trumpi nagrinėjimo terminai, ilgiau užtrunka apeliacija. Paprasčiau ir bylos dalyvius sukviesti: pareiškėjas pats suinteresuotas dalyvauti, o valstybinės institucijos privalo atsiųsti savo atstovą. Žinoma, būna ir pas mus, kad šalys vilkina procesą ar jis užsitęsia dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, keletą metų trukusi vadinamoji kiaulių byla, kurią ne taip seniai baigėme nagrinėti.

- Kodėl sakoma, kad Lietuvoje administraciniai teismai yra politizuoti?

- Peržiūrėjus mūsų teisme nagrinėtų bylų statistiką matyti, kad, pavyzdžiui, 2006-2007 metais bylų buvo dvigubai daugiau nei paprastai, nes nagrinėjome bylas dėl koeficiento taikymo valstybės tarnautojų atlyginimams. Tokių "bangų" – ne viena, o jos susijusios su įvairiais valdžios sprendimais. Taip nutiko ir su dirbančiais pensininkais: atmetinėjome jų skundus dėl neišmokėtos pensijos dalies, Vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, kad neišmokėta pensijos dalis dirbantiems pensininkams neturi būti grąžinta. O paskui mūsų valdžia nutarė pinigus išmokėti. Žinoma, gerai, kad žmonėms pinigai mokami, bet gaila teismų darbo. Tai taip pat viena iš mažų teismų reitingo priežasčių. Kaip visuomenė turėtų vertinti teismą, kurio sprendimus keičia politikai?

- O kaip įvertinti teisėjo darbą? Kas yra jo darbo rodiklis?

- Teisėjų darbo rezultatas – stabilumas, tai yra, kai apeliacinis teismas palieka galioti pirminį sprendimą. Aišku, idealu pasiekti 100 procentų rezultatą, bet tai gana sudėtinga, vis tiek vienas kitas sprendimas panaikinamas, byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Kažkuriais metais buvome pasiekę 98 procentus. Tačiau taip, kad vieno teisėjo darbo rezultatas – 97 procentai, o kito – 60, nėra. Jeigu teisėjo darbo rezultatai gerokai prastesni nei šalies vidurkis, jam skiriami mokymai. Jei tada situacija nepasikeičia, teisėjui gali būti skiriamas neeilinis veiklos įvertinimas ir net gali būti kreipiamasi dėl jo atleidimo. Bet nepamenu, kad taip būtų buvę.

- Kalbėta, kad administracinių teismų sistemoje turėtų būti ir kasacinė institucija. Ar tai tik kalbos, ar realūs svarstymai?

- Neseniai buvo parengtas teismų įstatymo projektas, numatantis administracinės bylos kasacine tvarka nagrinėjimą Aukščiausiajame teisme. Susiklostė keista situacija: Seime buvo pritarta šiam straipsniui, tačiau viso įstatymo projekto svarstymas buvo nutrauktas. Tačiau jei atsirastų kasacijos institutas administracinėse bylose, tai būtų išskirtinis atvejis Europos teismų sistemoje. Manau, kad jei jau kyla abejonių dėl administracinių teismų sprendimų, reikėtų numatyti galimybę atnaujinti procesą, o ne perduoti nagrinėti dar vienai instancijai.

10-mečio proga gegužės 8 dieną Šiaulių apygardos administraciniame teisme skelbiama atvirųjų durų diena, kurios metu bus galima susipažinti su teismo veikla. Išsamesnė informacija skelbiama teismo tinklalapyje www.saat.lt .

Eva JAGMINAITĖ

"Eurobarometro" atlikta apklausa rodo, kad net trys iš keturių 21-45 metų amžiaus lietuvių norėtų daugiau žinoti apie savo teises, įsigijus netinkamą prekę arba jei jei buvo suteikta prasta paslauga. Taip pat paaiškėjo, kad net du iš trijų Lietuvos gyventojai mano, kad turi mažiau teisių nei kiti ES piliečiai. Ir jie, ko gero, teisūs, mat neseniai vartotojų teisių apsaugos sistemos veikimą tikrinusi Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba per pastaruosius metus nėra nė karto kreipusis į teismus ginti viešojo intereso.

Kampanijos "Žinok savo teises ir laimėk" metu surengtas karikatūrų vartotojų teisių tema konkursas.

"Žinok savo teises ir laimėk"

Kampaniją tokiu skambiu pavadinimu Lietuvoje inicijavo ES, o trys jos reklaminiai klipai jau rodomi nacionalinių televizijų. Ringe su netinkamą prekę internetu pardavusiuoju, pakeitusiuoju kredito sąlygas ar tikrovės neatitinkančią kelionę pardavusiuoju kaunasi vartotojas. Dar kovai neprasidėjus nugalėtoju skelbiamas vartotojas. Idėja graži, kampanijai išleista daugybė lankstukų, surengtas karikatūrų konkursas vartotojų teisių tema, išrinkti šmaikščiausi nugalėtojai. Būtų puiku, jeigu ne statistika ir faktai. "Eurobarometrui" surengus apklausą paaiškėjo, kad daugiau nei pusė Lietuvos apklaustųjų mano, jog Lietuvoje pardavėjai mažiau gerbia pirkėjus nei kitose ES šalyse. Nemaža dalis gyventojų, nusipirkę tikrovės neatitinkančią prekę internete ar atsiradus papildomoms vartojamojo kredito išlaidoms už automobilį ar kompiuterį, nevykstant turistinei kelionei, kaip žadėta, pasimeta ir nebežino, kur kreiptis.

Kreipiasi ir nieko nepeša

Gudresni lietuvaičiai, įsigiję nekokybišką prekę ar paslaugą, vis dėlto bandė teisybės ieškoti pas parduotuvės savininką, pardavėją, paslaugos tiekėją arba ieškojo informacijos apie savo teises internete. Tiesa, kur kreiptis, jei problemos su pardavėju išspręsti nepavyktų, žinojo vos pusė apklaustųjų. Kas penktas Lietuvos 21-45 m. amžiaus gyventojas per pastaruosius porą metų turėjo problemų su mobiliojo ryšio kompanijomis, kas dešimtas įsigijo nekokybiškos elektronikos ar buities technikos.

Kampanija "Žinok savo teises ir laimėk" siekiama, kad visi, susidūrę su prastomis paslaugomis ar įsigiję nekokybišką prekę, žinotų savo teises ir atgautų pinigus. Dabar situacija Lietuvoje iš tiesų prasta: vartotojai pasimeta nežinodami, kur kreiptis dėl jų teisių pažeidimų, o visa, ką padaro vartotojų teises ginančios institucijos, kurių teikiamos paslaugos neretai dubliuojamos, tai siuntinėja vartotojų skundus viena kitai, tad vartotojo problemos lieka užmaršty.

Kartais, įsikišus Valstybinei vartotojų teisės apsaugos tarnybai ir priėmus sprendimą, vartotojo problema būna išspręsta, tačiau šie sprendimai tėra rekomendaciniai ir jų pardavėjas gali nevykdyti. Čia nuo vartotojo ir nusigręžia visos jį ginančios institucijos, ir jei jau jis nori, pats gali teisybės ieškoti teisme. Per pastaruosius metus pati Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra kreipusis teisman, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Turi teises, kuriomis neįmanoma pasinaudoti

"Lietuvos gyventojai turi tas pačias pagrindines vartotojo teises kaip ir kiti Europos Sąjungos gyventojai - vokiečiai, belgai, prancūzai. Bet mes turime ginti šias teises gerokai aktyviau", - teigė kampanijos ekspertas Mykolas Okulič-Kazarinas.

Ne paslaptis, kad Didžiojoje Britanijoje vartotojui užtenka savo skundą užregistruoti Consumer Direct (Vartotojų teisių apsaugos tarnyba - aut. past.) telefonu ir išsiųsti pardavusiajam laišką, į kurį pardavėjas privalo reaguoti per 14 dienų. Jei pardavėjas veiksmų nesiima, vartotojas išsiunčia priminimą. Dažniausiai pardavėjai, vengdami didžiulių baudų ir teismų, pasiūlo vartotojui priimtiną variantą: pakeisti daiktą arba grąžinti pinigus. Visi puikiai žino, kad vartotojų teisės šioje šalyje labai ginamos ir nepatikusį daiktą galima grąžinti net po šešerių metų, jei, pavyzdžiui, jis nėra išpakuotas. Įprasta, kad per 14 dienų parduotuvėje bus priimtas jums nepatikęs daiktas net ir tuomet, jei jums viso labo jo spalva nederėjo prie tapetų ar įsigyto kompaktinio disko muzika pasirodė negraži. Britai dažniausiai skundžiasi dėl prastų mobiliųjų telefonų, naudotų automobilių. Kada Lietuvoje turėsime tokias vartotojų teises? Kol kas aišku, kad dažnas, ieškantis teisybės, lieka "už borto", o keli atkaklūs laimingieji vis dėlto sugeba išsireikalauti sumokėtų pinigų. Vis dėlto pastarasis "flyLAL" pavyzdys parodė, kad Lietuvoje vartotojų teisės nėra labai ginamos.

Kampanijos "Žinok savo teises ir laimėk" organizatoriai įsitikinę, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų išdrįs ginti savo teises Autorės nuotr..

Kampanijos "Žinok savo teises ir laimėk" rengėjai sako, kad svarbu yra paviešinti tai, jog lietuviai gali reikalauti kompensacijų už tikrovės neatitinkančias reklamuotas prekes ir paslaugas, skųstis dėl nekokybiškų daiktų. Kol kas tik vienas iš keturių Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvos teisėsaugos sistema užtikrina tinkamą vartotojų teisių apsaugą bausdama verslą, kuris klaidina ir apgaudinėja vartotojus. Net du trečdaliai mano, kad ši sistema nėra pajėgi bausti sukčiaujančius verslininkus. Kampanijos rengėjai tikisi pakeisti šią nuomonę ir paskatinti žmones aktyviau ginti savo teises.

Daugėja skundų dėl "Viasat" ir "Omnitel"

Penktus metus gyvuojančio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus vadovas Vaclovas Kardašius sako, kad pernai skundų būta 53 proc. daugiau nei 2007-aisiais. Tai rodo, kad apgauti pirkėjai vis dažniau ryžtasi ieškoti teisybės. Kartais šiai tarnybai tenka tarpininkės vaidmuo, mat tenka nukreipti į atitinkamas instancijas, nes skundžiamasi ne jos kompetencijos klausimais. Pavyzdžiui, dažnai skundžiamasi dėl atliekų išvežimo. Dažniausiai šiauliečiai skundžiasi dėl nekokybiškų prekių, vartojamųjų kreditų, turizmo įmonių paslaugų. Pastaruoju metu labai padaugėjo skundų dėl "Viasat", kurie pablogino klientams sutarties sąlygas, o nutraukusiems sutartį ir negrąžinusiems kortelės toliau skaičiuoja skolą. "Buvo atėjusi verkianti šeima, kuriai "Viasat" priskaičiavo 900 litų skolą, nors sutartis buvo seniai nutraukta", - sako V. Kardašius. Nepatenkinti Šiaulių gyventojai skundžiasi ir dėl "Omnitel" kompanijos paslaugų. Žmonės į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipiasi ir tuomet, kai palikę servise automobilį nustėra išgirdę, kad teks sumokėti daugiau, mat remontininkai rado daugiau bėdų, kurias sutvarkė. Specialistai įspėja, kad toks remontais yra sutartinių įpareigojimų nevykdymas ir vartotojas neprivalo mokėti už tai, kas nebuvo sutarta.