Eva JAGMINAITĖ

Šią savaitę išplėstiniame Švietimo, sporto ir kultūros posėdyje dalyvavo didžioji dalis Šiaulių miesto tarybos narių, politikų bei miesto valdžios atsovų, kurie, išsakydami pastabas dėl Gytarių rajono mokyklų jungimo negailėjo priekaištų ir vienas kitam. Vis dėlto komitetas balsų dauguma nusprendė, kad Tarybai siūlys Šventupio mokyklą nuo šių metų rugsėjo sujungti su Gytarių mokykla, įkurdinant ją Gytarių mokyklos pastate.

Priekaištai politikams ir mokytojams

Miesto politikams ir mokyklų bendruomenėms darbo grupė pasiūlė du variantus: pirmasis - nuo šių metų rugsėjo pirmosios sujungti Šventupio ir Gytarių mokyklas, įkurdinant vieną mokyklą dabartinėse Gytarių mokyklos patalpose; antrasis - atidėti mokyklų sujungimą ir numatyti jį mokyklų optimizavimo plane. Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė paaiškino, kad Gytarių mokykloje pastato būklė yra geresnė, atskirti korpusai, mokykla turi tarptautinį sertifikatą, o iki balandžio pirmosios į šią mokyklą eiti norą pareiškė net 26 būsimieji pirmokėliai, o tai daugiau nei dvigubai daugiau nei į Šventupio mokyklą. Todėl čia įsikurti bendrai mokyklai būtų palankiau. Šventupio mokyklos pastate galbūt po remonto galima būtų įrengti neformalaus, popamokinio ugdymo centrą, mat iki šiol tokios įstaigos pietinio miesto rajono moksleiviai šalia namų neturi. Vos paskelbus galimus variantus, politikai ėmė svaidyti kritikos strėles, vieni aiškino, kad darbo grupė neatlikusi savo darbo, kiti kaltino kolegas politikavimu. Tačiau penkiems komiteto nariams balsavus už mokyklų sujungimą nuo rugsėjo ir trim susilaikius nutarta, kad Tarybai bus teikiamas pirmasis variantas, jungti mokyklas, tęsiant ugdymo procesą Gytarių mokykloje. Miesto meras Genadijus Mikšys sakė, nesąs patenkintas darbo grupės pateiktais variantais, todėl iki Tarybos posėdžio jame dar gali atsirasti pataisymų. O vicemerė Alma Javtokienė teigė pasitikinti darbo grupės specialistų išvadomis ir nematanti pagrindo jomis abejoti.

Kišo koją kaimynams

Kol kelis mėnesius vyko diskusijos dėl mokyklų jungimo, Šventupio bendruomenė užsispyrusi reikalavo jungti ne dvi, o tris mokyklas, prijungti dar ir katalikiškos pakraipos "Sandoros" pagrindinę mokyklą. Diskusijose Gytarių mokyklos bendruomenė rado daugybę savo mokyklos privalumų, o Šventupio mokyklos atstovai ir toliau reikalavo jungti tris mokyklas arba nekeisti nieko ir palikti kaip buvo iki šiol. Būtent dėl šios mokyklos keliamų aistrų, iki šiol nepavyksta rasti bendro sprendimo.

V. Damskienė paaiškino, kad trijų mokyklų jungimas kol kas neįmanomas, mat tuomet neturėtų kur tęsti mokslų B. Andriuškos katalikiškosios pakraipos pradinės mokyklos moksleiviai. Taip pat sujungus tris mokyklas darbo netektų žemesnę kvalifikaciją turintys mokytojai,o tai nebūtų teisinga, nes taupydami šiuo metu dalį darbų jie aplieka nemokamai, o kvalifikacijos neskuba kelti taupant lėšas.

Iš dviejų blogybių - mažesnė

Darbo grupės nariai posėdyje išsakė liūdnas prognozes, kad 2013 metais iš dabar esamų 38 miesto mokyklų dėl sparčiai mažėjančio moksleivių skaičiaus turėtų likti 23. Kasmet rugsėjo pirmąją į Šiauilų mokyklas ateina tūkstančiu mažau mokinių, taigi Šiauliai netenka vienos mokyklos. Sujungus mokyklas darbo netektų du pavaduotojus ir septyni mokytojai, nesujungus darbo netektų beveik dvigubai daugiau mokytojų ir du pavaduotojai. Per metus Šventupio mokykloje buvo alteista 11 darbuotojų, Gytariuose - 3.

Šventupio mokyklos atstovai susirinkime neigė, jog prieš mokyklų jungimą nuteikė mokyklos bendruomenę, vaikų tėvelius ir vaikus. "Net jei nuo to priklausytų mūsų darbo vietos, mes negalime tėvų įtikinti, o vaikų priversti eiti į kitą mokyklą", - teigė Šventupio mokyklos mokytoja - ekspertė Jolanta Skridulienė. Darbo grupės paskaičiavimais, mikrorajonui kur gyvena per 10 tūkstančių gyventojų, būtinos dvi mokyklos. V. Damskienė pažymėjo, kad jungiamoms Gytarių ir Šventupio mokykloms nuolat trūksta lėšų, o daug kam kliūvanti "Sandoros" mokykla puikiai išgyvena iš "mokinio krepšelio" lėšų.

Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių universitete šiemet beveik 90 studijų programų. Kai kurių programų šakos yra unikalios, nes jų nėra nė viename kitame šalies universitete. ŠU vadovybė pripažįsta, kad dešimtį programų pripažinus lygtinomis teks pasitempti ir per dvejus metus įrodyti, kad šios programos gali būti dėstomos ŠU.

Prasidėjo neakivaizdininkų priėmimas

Šią savaitę prasidėjo pirmojo etapo priėmimas į neakivaizdines studijas. Šiame etape priimami ne šiemet baigiantys, o jau brandos atestatus turintieji. Šiųmečiai abiturientai į neakivaizdines studijas galės stoti birželio, liepos menesiais. Pernai sulaukę 400 pageidavusiųjų studijuoti neakivaizdiniame skyriuje, ŠU vadovai panašaus antplūdžio planuoja sulaukti ir šiemet. Pernai didžiausio susidomėjimo sulaukė verslo, ekonomikos, verslo administravimas, edukologijos, socialinės pedagogikos, Technologijos ir Humanitarinio fakulteto studijų programos. Šiemet neakivaizdininkams ŠU pasiūlė naują studijų programą - sociokultūrinę antropoligiją.

Nerimą sukėlęs pareiškimas

"Ar tyčia, ar netyčia Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Eugenijus Stumbrys nepasakė, kad mini jau seniai ŠU neegzistuojančias programas, kurios jau aštuonerius metus nevykdomos ir yra išregistruotos. Šiuo metu yra programos tuo pačiu pavadinimu, tačiau anuomet jos buvo su mokytojo kvalifikacija, o dabar tai akademinės studijų programos. Direktorius pamiršta, kad visai neseniai pats patvirtino anglų filologijos programą be sąlygų, o anglų ir rusų kalbas - lygtinai", - piktinasi J. Pabrėža, reaguodamas į pasisakymus, jog ŠU neva nebegalės vykdyti kai kurių studijų programų.

Naujas įstatymas skatina konkurenciją

Kovo pabaigoje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas baigto svarstyti naujojo mokslo ir studijų įstatymo patvirtinimą, Seimas šią savaitę atidėjo, tačiau akademinė bendruomenė neabejoja, kad įstatymas bus priimtas. Būtent todėl prasidėjo arši kova dėl studentų. "Šis įstatymas itin pakoregavo priėmimo taisykles, todėl kol kas paskelbėme tik preliminarias. Šiemet pirmąkart bendrojo priėmimo procedūra vyks kartu su "krepšelio dalybomis", t. y. valstybinių vietų dalybomis. Būtent dėl jų šiemet labai konkuruoja universitetai, - sako ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža. - Šiemet "krepšelius" dalysis beveik pusšimtis aukštųjų mokyklų. Pirmiausiai liepos pabaigoje bus dalijami "krepšeliai" universitetams, po savaitės bus dalinama kolegijoms. Taigi nepatekę į universitetus, galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas kolegijose."

Suvienodintas balų skaičiavimas

Naujovė ta, kad šiemet suvienodinta ir balų skaičiavimo sistema. Bet kokiame universitete bus vienodai skaičiuojami konkursiniai balai. J. Pabrėža neslepia, kad kone dešimt metų prorektoriai nesugebėjo susitarti dėl to, koks dalykas svarbesnis stojant į tą pačią studijų programą tik skirtinguose universitetuose. Tai privertė ieškoti kompromisų ir suderinti bendrą sistemą. Stojant į bet kurį šalies universitetą, bus vertinami trijų brandos egzaminų balai: 40 proc. balo sudarys pagrindinio krypties egzamino pažymys, kiti du egzaminai sudarys po 20 proc., likusius 20 proc. sudarys vieno iš dalykų metinis pažimys. "Nepriklausomai nuo to, ar Vilniuje, ar Šiauliuose abiturientas norės studijuoti ekonomiką ir verslo administravimą, matematikos brandos egzamino požymys sudarys 40 proc., lietuvių ir užsienio kalba - po 20 proc., o metinis atestato požymys už istorija - dar 20 proc.," - naująją sistemą paaiškina J. Pabrėža.

Tiesa, išimtis taikoma menų specialybės studentams, kuriems tebebus stojamasis egzaminas, sudarysiantis 50 proc. balo. Nauja tik tai, kad šis egzaminas bus unifikuotas, t. y. tas pats visuose šalies universitetuose, tik skirsis stojantiems į skirtingas studijų programas, pavyzdžiui, į teatro specialybę stojantiems egzaminas skirsis nuo tų, kurie stos į audiovizualinį meną.

Tokia balų vertinimo sistema galios ir dieninio, ir neakivaizdinio, ir vakarinio skyriaus būsimiesiems studentams.

Smulkių balų pridėjimo atsisakyta

Šiais metais Šiaulių universitete bus paskelbtas priėmimas į 70 studijų programų, kurių 42 yra bakalauro, 28 – magistro ir specializuotų profesinių studijų. Skirtingai nei anksčiau, šiemet nebus pridedama balų už smulkius nuopelnus. "Kiekvienas universitetas individualiai pridėdavo balų už informatikos ar matematikos mokyklos baigimą. Šiemet to nebebus", - sako J. Pabrėža. Papildomi balai pagal unifikuotą universitetų priėmimo tvarką bus pridedami tik už reikšmingus laimėjimus olimpiadose arba tarptautiniuose konkursuose. Nustatyta, kad balai bus pridedami tik užėmusiems prizines vietas - 5 balai už pirmąją vietą, 3 - už antrąją, 2 - už trečiąją vietą. Sporto krypties programose už dalyvavimą olimpinėse ir suaugusiųjų rinktinėse bus pridedami 5 balai, jaunimo ir jaunių rinktinėse – 4 balai.

Vilnius gąsdina, kad trūks studentų

Dvyliktus metus veikiantis Šiaulių universitetas turi unikalių, nei viename kitame universitete nedėstomų programų - optometrija, dekoratyvioji želdininkystė, sociokultūrinė antropologija, estrados menas, sveikatos edukologija, ankstyvasis anglų kalbos ugdymas, signalų technologija, šeimos pedagogika ir vaiko teisių apsauga, ekologinė matematika, logistikos vadyba, renginių vadyba, viešojo sektoriaus ekonomika. J. Pabrėža sako, kad girdintis pastabų iš vilniečių, jog ŠU sunkiai šiemet seksis surinkti kontingentą, tačiau yra įsitikinęs, kad regioninį statusą turintis universitetas, kurio 70 proc. studentų sudaro atvykę studijuoti iš visos apskrities ir toliau išliks populiarus, nors neneigia, kad studentų persiskirstymo išvengti nepavyks.

Kai kas atpigo, kai kas pabrango

Neakivaizdinės ir vakarinės studijos šiais mokslo metais bus gerokai pigesnės nei dieninės. Per metus už neakivaizdines ar vakarinės studijas studijuojantiems populiarias programas reikės mokėti 3640 litų, o už mažiau paklausias programas teks išleisti 3120 litų per metus. Gerokai brangiau mokės dieninio skyriaus studentai. "Pigiausios bus socialinių ir kai kurių humanitarinių studijų programos, kainuosiančios 4000 litų vieneriems metams. Nuo 5500 iki 8000 litų kainuos technologijų ir gamtos programos. Brangiausios universitete – menų krypties studijų programos, kurių kaina - 11500 litų per akademinius metus.