Alvydas JANUŠEVIČIUS

"Salduvės" viešbutis turi tarnauti vaikų ir jaunimo sportinei bei techninei veiklai, tačiau taip nėra. Didžiulis turtas du dešimtmečius buvo naudojamas savanaudiškais tikslais. Skambiu pavadinimu sukurta draugija naudojo valstybės turtą beveik kaip privatų. Prieš pusantrų metų jau buvo nuspręsta padėti tašką, tačiau keitėsi valdžia ir viskas liko kaip buvę. Dabar vėl viskas iš pradžių, tačiau akivaizdu, kad turto jo tikriesiems savininkams, vaikams, liks nedaug.

Įmonės nuomos mokestį perveda į Sporto ir laisvalaikio labdaros ir paramos fondą. A. Salamakinui nekyla abejonių, kad fondas teoriškai ir skirtas tam, kad pinigai būtų netrukdomai pasisavinami. Autoriaus nuotr.

Pakvipo teismais

Dar prieš pusantrų metų Seimas nusprendė Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR, rusiškai vadintas DOSAAF) likusį turtą suskaičiuoti - atiduoti privatizuoti arba turto fondui. Deja, besikeičianti valdžia tai pamiršo. SDAALR buvo didžiulė techninė bazė, rengusi profesionalius vairuotojus bei organizavusi daugybę techninio sporto šakų.

Dabar Seimas prisiminė senus norus. Tokius žingsnius paskatino visiška netvarka SDAALR sistemoje, trunkanti du dešimtmečius. Seimo narys Valerijus Simulik nusprendė pakovoti dėl tos SDAALR turto dalies, kuri dar yra arba gali būti naudinga vaikų bei jaunimo techniniam sportui.

"Nekalbu apie "Salduvės" viešbutį, autoservisus ar siuvyklas. Yra kartingų trasa, lapių medžioklės klubas, aviatorių klubai. Tegul turtas išlieka vaikų klubų rankose", - sako V. Simulik.

Šiuo metu Seimo narys savo iniciatyva renka medžiagą iš visos Lietuvos. Aiškinasi, kur dar veikia vaikų ir jaunimo klubai, įsikūrę SDAALR pagrindu. Dėl pradanginto turto, anot Seimo nario, reikėtų pareikalauti turtą administruojančios Lietuvos techninio sporto draugijos (LTSD) atsakomybės. Deja, per porą dešimtmečių pasikeitė keli jos vadovai.

Buvęs Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas prisimena, kad jau buvo Seimo nuspręsta perduoti turtą apskritims, kurios turėjo naudojamus pagal paskirtį objektus atiduoti jaunimui, o balasto atsikratyti. Net buvo atliktas išsamus auditas. "Norėjome kaip geriau, o atsitiko kaip visuomet", - sistemos bejėgiškumu piktinasi A. Salamakinas.

A. Salamakinas taip pat mano, kad kadaise buvo padaryta klaida perleidžiant didžiulį turtą grupelei žmonių, kurie pradėjo tvarkytis tarsi savo kieme. "Ten, kur buvo visuomenės turtas, dabar stovi gyvenamieji namai. Pastatuose daroma tai, kas visiškai nesusiję su jaunimo techninės veiklos puoselėjimu. Ar nereikėtų iškelti baudžiamųjų bylų?" - retoriškai klausia jis.

Aferos anatomija

SDAALR turtas jau porą dešimtmečių kaupia turtą ne visuomenei ar valstybei, o privatiems asmenims. Turtas buvo ilgai grobstytas vadovaujantis įstatymu. Kaltų nerasta nė vieno.

Tiesa, vienas "atpirkimo ožys" rastas ir skaudžiai nubaustas. Greičiausiai už tai, kad matydamas neteisybę bandė kovoti. Pasvalietis ilgametis vairavimo mokytojas Ąžuolas Aleksiūnas nuėjo kryžiaus kelius, kad grobstymui būtų padarytas galas, tačiau pats gavo per pakaušį teismo vėzdu.

A. Aleksiūno dėka Pasvalyje atsirado vienos didžiausių Sovietų Sąjungoje SDAALR Šiaulių bazės padalinys - vairavimo mokykla, šaudykla. Vyras teigė net ir dabar Pasvalyje pats darantis tai, ką turėtų veikti LTSD - moko dešimtmečius vaikus vairuoti mopedą, ugdo vairuotojus. Savo mokykloje jis įrengė kambarį, kuriame gali pernakvoti iš tolimesnių rajono kampelių atvykę būsimieji vairuotojai. Visa tai - jo asmeninėse patalpose.

Principingasis pasvalietis vienintelis Lietuvoje teismo buvo priverstas sumokėti nuomą už tuos SDAALR pastatus, kurių nenaudojo. Jie - avarinės būklės. Teismas apgynė viešąjį interesą ir kartu išteisino aferistus.

Anot buvusio LTSD vadovo, dabar, kai SDAALR turtas yra visiškai išgrobstytas, susigriebta jį inventorizuoti. Tai prilygsta niekinei "kagėbistų" liustracijai po dvidešimties laisvės metų.

Dingo techninis pasas

SDAALR turto grobstymas prasidėjo 1990-aisiais, kai draugija buvo panaikinta. 1996 metais turtas atiduotas administruoti LTSD. Įstatyme buvo nurodyta, kad perduotas turtas turi būti naudojamas techninei sportinei veiklai ir jaunimo užimtumui gerinti. Tačiau diduma nekilnojamojo turto buvo išnuomota privačioms įmonėms, net alubariams.

Buvęs SDAALR turtas iki galo nesuskaičiuotas. Pasigesta turto dokumentų - techninio paso. Nežinia, kur jis dingo. Be jo beveik neįmanoma nustatyti, kiek tiksliai šio turto iššvaistyta. Auditas galėjo nustatyti tik tai, kiek to turto likę.

LTSD priklauso valstybės perduotas turtas, skirtas vairuotojų mokymo sistemai atkurti ir mokiniams apgyvendinti: Alytaus "Signalo", Klaipėdos "Jūragio", Šiaulių "Salduvės" viešbučiai. Kauno "Tauro" viešbutis jau priklauso kariškiams.

Šiauliuose būta vienos didžiausių SDAALR bazių. Ji išlikusi iki šiol, tačiau čia dabar veikia autoservisai, laidojimo namai, siuvyklos. Kas naudojasi garažais ir kitu palikimu, nežino net LTSD. Dabartiniai draugijos vadovai tikina, kad dėl visų negandų kaltas buvęs LTSD prezidentas A. Bendinskas. Pastarasis kaltina šmeižtu ir susidorojimu. Jo namus net bandyta sprogdinti.