Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

„De­vy­nios auk­lės – vai­kas be gal­vos“, – skel­bia liau­dies iš­min­tis. Šią iš­min­tį sa­vo kai­liu grei­tai pa­jus ne vie­nas mies­to dau­gia­bu­tis, nes ne­be „Šiau­lių ener­gi­jos“ spe­cia­lis­tai, o pa­tys dau­gia­bu­čių bu­tų sa­vi­nin­kai pri­žiū­rės ir re­gu­liuos šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mas. Va­kar Šiau­lių mies­to ta­ry­ba, at­si­žvelg­da­ma į Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mą, tu­rė­jo pa­tvir­tin­ti mak­si­ma­lius sis­te­mų eksp­loa­ta­vi­mo ta­ri­fus, ku­rie ko­ne dvi­gu­bai di­des­ni, nei yra da­bar, ta­čiau klau­si­mo svars­ty­mą ati­dė­jo – per daug neaiš­ku­mų. Dau­gia­bu­čių bend­ri­jų pir­mi­nin­kai stve­ria­si už gal­vų, kaip rei­kės pa­tiems re­mon­tuo­ti ir kur ras­ti ši­lu­mos punk­tus pri­žiū­rė­sian­čių spe­cia­lis­tų.

Šiau­liuo­se yra dau­gia­bu­čių, ku­rių gy­ven­to­jai jau da­bar pa­tys eksp­loa­tuo­ja ši­lu­mos maz­gus. Vis dėl­to jie ir­gi ne­ži­no, kiek ga­li tek­ti su­mo­kė­ti, jei reikės ši­lu­mos maz­gą nu­si­pirk­ti. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Mak­si­ma­lus ta­ri­fas – dvi­gu­bai di­des­nis

Ne tik Šiau­lių, bet ir vi­sos ša­lies dau­gia­bu­čių bend­ra­sa­vi­nin­kiai, ši­lu­mą ir kaš­tą van­de­nį gau­nan­tys iš cent­ra­li­zuo­tų sis­te­mų, pa­si­kei­tus Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mui tu­rės pa­tys eksp­loa­tuo­ti dau­gia­bu­čiuo­se esan­čius šil­dy­mo ir karš­to van­dens punk­tus bei sis­te­mas.
Da­bar dau­gia­bu­čių bu­tų sa­vi­nin­kai už ši­lu­mos per­da­vi­mą per mė­ne­sį mo­ka po 10 ct už 1 kv. met­rą. Pen­ki cen­tai skir­ti ši­lu­mos punk­tui eksp­loa­tuo­ti, ki­ti pen­ki – šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mai eksp­loa­tuo­ti. Toks ta­ri­fas ga­lio­ja jau 15 me­tų ir jį mo­ka vi­si dau­gia­bu­čiai, ku­riems ši­lu­mą tie­kia bend­ro­vė „Šiau­lių ener­gi­ja“.
Prieš per­duo­da­ma šil­dy­mo punk­tus bend­ri­joms eksp­loa­tuo­ti, Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pri­va­lė­jo nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lius ta­ri­fus. Po­li­ti­kams pa­teik­ta­me spren­di­mo pro­jek­te šis ta­ri­fas bu­vo nu­ro­dy­tas ko­ne dvi­gu­bai di­des­nis, nei bu­vo iki šiol – 16,5 ct už kv. met­rą.
Jei dau­gia­bu­tis ne­di­de­lis – iki tūks­tan­čio kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to, o jo šil­dy­mo sis­te­ma se­nes­nė nei 30 me­tų, tai mak­si­ma­lus ta­ri­fas ga­lės siek­ti be­veik 24 ct už kv. met­rą. Ma­žes­nis ta­ri­fas ga­lės bū­ti tai­ko­mas tik di­de­liems dau­gia­bu­čiams – šim­ta­bu­čiams, ku­rių šil­dy­mo sis­te­mos nau­jes­nės nei 10 me­tų. Šių sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jai iš bend­ra­sa­vi­nin­kių ga­lės pra­šy­ti ne dau­giau nei 9 ct už kv. met­rą.

Ši­lu­mos punk­tus teks pirk­ti gy­ven­to­jams?

Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys Ar­tū­ras Vi­soc­kas sa­kė, kad bal­suo­ti prieš Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tą įsta­ty­mą neį­ma­no­ma, ta­čiau bal­suo­ti už to­kį spren­di­mo pro­jek­tą, ku­riuo nu­sta­ty­tas ta­ri­fas ko­ne du kar­tus di­des­nis – ne­ga­li­ma. „Aki­vaiz­džiai pa­blo­gin­si­me gy­ven­to­jų si­tua­ci­ją. Siū­lau Ta­ry­bos na­riams su­si­lai­ky­ti. Taip mes duo­si­me ženk­lą Vy­riau­sy­bei, Sei­mui, kad rei­kia pa­reng­ti aiš­kią tei­si­nę ba­zę“, – sa­kė jis.
Prob­le­ma ir ta, kad sa­vi­val­dy­bės per­duo­da ši­lu­mos punk­tus dau­gia­bu­čiams, ta­čiau gy­ven­to­jams atei­ty­je teks juos nu­si­pirk­ti ar­ba iš­nuo­mo­ti. To­ma Grikš­tie­nė, bend­ro­vės „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė spau­dai, sa­ko dar nie­ko ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, nes ne­ži­nan­ti. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja dar tik ren­gia punk­tų iš­pir­ki­mo tvar­ką, ta­čiau neaiš­ku, ar gy­ven­to­jai tuos punk­tus pri­va­lės iš­pirk­ti, ar – ne.
Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja yra su­skai­čia­vu­si, kad gy­ven­to­jams už per­pir­ki­mą tek­tų mo­kė­ti nuo 1 iki 8 Lt per mė­ne­sį, pri­klau­so­mai nuo to, koks punk­tų su­si­dė­vė­ji­mas. Pas­kai­čiuo­ta, kad nau­jes­ni punk­tai vi­du­ti­nio dy­džio dau­gia­bu­čiui kai­nuo­tų nuo 15 iki 30 tūkst. Lt.
Ši­lu­mos punk­tų per­pir­ki­mo tvar­ką ren­gian­tys val­di­nin­kai ir pa­tys ne­la­bai ži­no, kaip pa­skai­čiuo­ti su­mą. Se­niau bu­vo už­si­min­ta, kad gy­ven­to­jai ga­li iš­pirk­ti punk­tus iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du ar­ba tie­siog nuo­mo­ti.
Kol Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja ren­gia ap­ra­šą, gy­ven­to­jai jau ky­la į ko­vą. Vil­niaus ir Šiau­lių gy­ven­to­jų bend­ruo­me­nės ne­se­niai krei­pė­si į ša­lies pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę, kad ši ne­pri­tar­tų ren­gia­mam Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ap­ra­šui. Šiau­lie­čiai pra­šė, kad ši­lu­mos tie­kė­jai grįž­tų į ši­lu­mos punk­tus, nes gy­ven­to­jams iš sa­vo ki­še­nės rei­kės su­kaup­ti tūks­tan­čius li­tų ši­lu­mos punk­tams re­mon­tuo­ti, o pa­skui juos iš­pirk­ti.

Ši­lu­ma pa­brangs ma­žiau, nei tu­rė­tų

Prieš pa­kei­čiant Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mą, ši­lu­mos tie­kė­jui nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čių ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros są­nau­dos bu­vo įskai­čiuo­ja­mos į šil­dy­mo ir karš­to van­dens vi­daus sis­te­mų prie­žiū­ros ta­ri­fą. Pa­kei­tus įsta­ty­mą nu­ma­ty­ta, kad nuo šių me­tų lie­pos 1 d. ši­lu­mos tie­kė­jai ne­be­ga­lės bū­ti pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jais. Į ši­lu­mos ar karš­to van­dens kai­nas ne­be­ga­lės bū­ti įtrau­kia­mos jo­kios są­nau­dos, su­si­ju­sios su pa­sta­tų vi­daus šil­dy­mo (įskai­tant ir ši­lu­mos punk­tus) ir karš­to van­dens sis­te­mo­mis.
Ar gy­ven­to­jams pa­tiems ėmus eksp­loa­tuo­ti ši­lu­mos punk­tus ši­lu­ma ir karš­tas van­duo pigs?
Bend­ro­vės „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė spau­dai To­ma Grikš­tie­nė in­for­ma­vo, kad ši­lu­ma gy­ven­to­jams dėl išim­tų ši­lu­mos punk­tų są­nau­dų pigs nuo va­sa­rio 1-osios 1,5 pro­c. Ka­dan­gi gruo­dį du­jų kai­na ši­lu­mai ga­min­ti pa­ki­lo 2,89 pro­c., tai įver­ti­nus ši­lu­mos kai­nos su­ma­žė­ji­mą dėl išim­tų ši­lu­mos punk­tų są­nau­dų aiš­kė­ja, kad va­sa­rį ši­lu­mos kai­na di­dės 0,6 pro­c.

Punk­tų pri­žiū­rė­to­jai tu­ri tu­rė­ti ser­ti­fi­ka­tus

Šiau­lių mies­te iš vi­so dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se yra 890 ši­lu­mos punk­tų, iš ku­rių apie 400 pri­žiū­ri AB „Šiau­lių ener­gi­ja“, 70 – UAB „Šiau­lių na­mų val­da“ ir ki­ti na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai ar bend­ri­jos, sam­dan­čios sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jus in­di­vi­dua­liai.
Ta­ry­bai bu­vo teik­tas ir spren­di­mo pro­jek­tas, kaip dau­gia­bu­čiai ga­lės eksp­loa­tuo­ti ši­lu­mos punk­tus bei karš­to van­dens sis­te­mas. Tvar­ka to­kia, kad dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ją ga­lės pa­tys pa­si­rink­ti dau­gia­bu­čio na­mo bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kai, dau­gia­bu­čio na­mo bend­ri­ja. Jei­gu šie ne­pri-i­ma spren­di­mo, ši­lu­mos punk­tą eksp­loa­tuos bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tų ad­mi­nist­ra­to­rius.
Ke­lia­ma są­ly­ga, kad dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ju ne­ga­li bū­ti ši­lu­mos tie­kė­jas ar as­me­nys, su­si­ję su ši­lu­mos tie­kė­ju dar­bo san­ty­kiais ar ki­tais bū­dais. Pa­ti bend­ri­ja ga­li pirk­ti at­ski­rus dar­bus ar pa­slau­gas iš su­bjek­tų, tu­rin­čių ati­tin­ka­mą kom­pe­ten­ci­ją, tech­ni­nes prie­mo­nes ir ge­bė­ji­mus. Šis ad­mi­nist­ra­to­rius tu­ri tu­rė­ti ener­ge­ti­kos įren­gi­niams eksp­loa­tuo­ti iš­duo­tą ga­lio­jan­tį ates­ta­tą.
Tvar­ka iš­dės­ty­ta, ta­čiau bend­ri­jų pir­mi­nin­kai įsi­bai­mi­nę ir stve­ria­si už gal­vos. Jau nuo lie­pos 1-osios jie tu­ri ras­ti punk­tų pri­žiū­rė­to­jus, ta­čiau vi­siš­kai neaiš­ku nei kaip, nei kur jų ieš­ko­ti.
Tuš­čia vie­ta il­gai lais­va ne­bū­na. „Šiau­liai plius“ jau ra­šė, kad „Šiau­lių ener­gi­ja“ ke­ti­na at­leis­ti apie 20 dar­buo­to­jų. Gal­būt šie kva­li­fi­kuo­ti žmo­nės ga­lės pri­žiū­rė­ti dau­gia­bu­čių ši­lu­mos punk­tus?
Tat­ja­na Vai­gaus­kie­nė, Eže­ro g. 31A bend­ri­jos pir­mi­nin­kė, sa­ko pa­skai­čia­vu­si, kad „Šiau­lių ener­gi­jai“ už ši­lu­mos punk­to eksp­loa­ta­ci­ją ati­tek­da­vo kas mė­ne­sį apie 120 Lt. Ar at­si­ras žmo­gus, ku­ris už to­kią pat pi­ni­gų su­mą su­tik­tų pri­žiū­rė­ti dau­gia­bu­čio ši­lu­mos punk­tą? Juk jis pri­va­lė­tų at­vyk­ti į dau­gia­bu­tį net nak­tį, jei kas nors su­ges­tų, be to, pri­va­lė­tų at­vyk­ti daž­nai, jei bend­ri­jos na­riai pa­gei­dau­tų su­ma­žin­ti ar pa­di­din­ti ši­lu­mą.
Ki­ta pro­ble­ma – bend­ri­jos eksp­loa­tuos ne pa­čios ge­riau­sios būk­lės ši­lu­mos punk­tus.
T. Vai­gaus­kie­nė sa­ko krei­pu­sis į „Šiau­lių ener­gi­ją“, kad kol at­si­ras žmo­gus punk­tui eksp­loa­tuo­ti, su­rū­di­ju­si įran­ga bū­tų su­re­mon­tuo­ta. Re­mon­to ne­su­lauk­ta, tik spy­na bu­vo pa­keis­ta, pir­mi­nin­kė į ši­lu­mos punk­tą net pa­tek­ti ne­ga­lė­jo.
„Bend­ri­jos gy­ven­to­jams bus tik blo­giau – teks al­gą pri­žiū­rė­to­jui mo­kė­ti, o jei kas nors su­ges, už dy­ką de­ta­lių juk ne­gau­si­me“, – sa­kė ji.
Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai siū­ly­ti pa­tvir­tin­ti ta­ri­fai bu­vo nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lūs. Ši­lu­mos punk­tų pri­žiū­rė­to­jai – bend­ri­jų pir­mi­nin­kai ar sam­dy­ti spe­cia­lis­tai – ga­lės de­rė­tis su bend­ri­jo­mis dėl jų dy­džio. Tai ne­guo­džia, nes aki­vaiz­du, kad per­da­vus ši­lu­mos punk­tus bend­ri­joms iš­lai­dų  gyventojams tik padaugės.

Po­vi­las LUN­GĖ

Kai­miš­ko­sio­se ša­lies vie­to­vė­se net 80 pro­c. gy­ve­na­mų­jų na­mų pa­deng­ta as­bes­to dan­ga - ši­fe­riu. No­rin­tys gy­ven­ti ne­ri­zi­kuo­da­mi sa­vo svei­ka­ta jau ga­li teik­ti pa­raiš­kas da­ly­vau­ti as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mo­je, ta­čiau sam­brūz­džio nė­ra. Dau­ge­lis nea­ti­tin­ka kri­te­ri­jų pa­ra­mai gau­ti, ki­ti gal­būt bi­jo pa­si­ka­bin­ti ak­me­nį po kak­lu, nes ga­vus pa­ra­mą at­si­ran­da be­ga­lė ap­ri­bo­ji­mų.

	Nuo 1961 m. Lie­tu­vo­je bu­vo pa­nau­do­ta apie 700 tūkst. to­nų as­bes­to ža­lia­vos. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Sus­kubs pa­sku­ti­nę mi­nu­tę?

Prieš pat Nau­juo­sius, gruo­džio 27-ąją, že­mės ūkio mi­nist­ras pa­tvir­ti­no nau­jas as­bes­to sto­gų dan­gos kei­ti­mo tai­syk­les. Kai­mo vie­to­vė­se esan­tiems sto­gams re­no­vuo­ti bus skir­ta 60 mln. li­tų, nu­ma­tant di­džiau­sią pa­ra­mos su­mą vie­nam pro­jek­tui 10 tūkst. Pa­raiš­kas fi­nan­si­nei pa­ra­mai gau­ti bu­vo ga­li­ma pra­dė­ti teik­ti šį pir­ma­die­nį, sau­sio 16 d.
Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Šiau­lių te­ri­to­ri­nio sky­riaus ve­dė­jos Li­di­jos Rus­tei­kie­nės pa­si­tei­ra­vus, ar ne­bu­vo sky­riu­je su­ju­di­mo – ar ne­sus­ku­bo Šiau­lių ap­skri­ties gy­ven­to­jai pa­teik­ti pa­raiš­kų, su­lauk­ta ka­te­go­riš­ko at­sa­ky­mo – vi­są rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją tei­kia Na­cio­na­li­nė mo­kė­ji­mo agen­tū­ra Vil­niu­je. Šios agen­tū­ros Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio ve­dė­ja Ais­tė Mi­lei­kai­tė, su­teik­ti konk­re­čios in­for­ma­ci­jos taip pat ne­ga­lė­jo. „Dar tik pir­mo­sios die­nos, kai gy­ven­to­jai ga­li pa­teik­ti pa­raiš­kas, to­dėl di­de­lio ant­plū­džio ne­pas­te­bi­me“, – tei­gė ji. Nes­ku­ba­ma, ma­tyt, dėl lie­tu­vių bū­do vis­ką pa­si­lik­ti pa­sku­ti­nei mi­nu­tei. O gal yra ki­tų prie­žas­čių dels­ti?

Tai­syk­lės jau kei­čia­mos

Sku­ban­tys kreip­tis dėl pa­ra­mos kai­mo vie­to­vių gy­ven­to­jai tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad sau­sio 13-ąją, pa­sku­ti­nę die­ną prieš pa­raiš­kų tei­ki­mo pra­džią, bu­vo pa­keis­tos veik­los sri­ties įgy­ven­di­ni­mo tai­syk­lės, ku­rio­se nu­ma­to­ma pa­ra­mos tei­ki­mo tvar­ka ir są­ly­gos. Ne­jau tiek il­gai ap­tar­tas ir vis nie­kaip ne­pra­dė­tas įgy­ven­din­ti pro­jek­tas, tu­rė­jęs bū­ti iki smulk­me­nų iš­lai­žy­tas, vis dar tu­ri trū­ku­mų?
Vie­nas svar­biau­sių pa­kei­ti­mų – pa­ra­mos ga­li kreip­tis ne tik vien­bu­čių, bet ir dvi­bu­čių ar dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kai, tie­sa, rei­ka­lin­gas vi­sų jų su­ti­ki­mas sto­gui keis­ti. Pa­keis­ta ir pa­ra­mos pa­raiš­kos for­ma, tad gy­ven­to­jams rei­kė­tų bū­ti ati­diems ir ne­pil­dy­ti pir­mi­nės pa­tvir­tin­tos.
Tru­pu­tį iš­ple­čiant pa­ra­ma ga­lin­čių pa­si­nau­do­ti gy­ven­to­jų ra­tą, ma­tyt, pa­gal­vo­ta apie tai, kad tų gy­ven­to­jų, ne no­rin­čių, bet ga­lin­čių rea­liai da­ly­vau­ti as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mo­je, ga­li bū­ti ne tiek ir daug. Prie­žas­tys? Jų daug.

Pri­me­na vie­šuo­sius pir­ki­mus

Pa­nag­ri­nė­jus Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tas Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2007-2013 m. pro­gra­mos prie­mo­nės „Kai­mo at­nau­ji­ni­mas ir plėt­ra“ veik­los „As­bes­ti­nių sto­gų dan­gos kei­ti­mas“ įgy­ven­di­ni­mo pla­na­vi­mo bū­du tai­syk­les, ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspū­dį, kad šia pa­ra­ma ga­lės pa­si­nau­do­ti ne­daug gy­ven­to­jų.

Vie­na iš są­ly­gų – pa­raiš­kos tei­kė­jas ne­ga­li bū­ti da­ly­va­vęs bet ko­kio­je ki­to­je Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­kia­mo­je pa­ra­mo­je, ta­čiau di­džio­ji da­lis kai­mo gy­ven­to­jų – smul­kie­ji ar stam­bie­ji ūki­nin­kai – tik­rai yra pa­si­nau­do­ję ko­kia nors ES pa­ra­ma. Tie­sa, vė­liau Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė pa­tiks­li­no, kad šiems žmo­nėms pa­ra­ma sto­gams bus tei­kia­ma, tie­siog jie ne­tu­rės pir­mu­mo tei­sės.Iš fon­do re­mia­ma 50 pro­c. ver­tės ir ski­ria­ma ne dau­giau nei 10 tūkst. li­tų su­ma. Fi­nan­sa­vi­mas bus ski­ria­mas as­bes­to at­lie­kų trans­por­ta­vi­mo ir uti­li­za­vi­mo pa­slau­gai pirk­ti, sta­ty­bi­nėms – sto­go kei­ti­mo – me­džia­goms įsi­gy­ti. Sta­ty­bos dar­bai, at­lie­ka­mi ūkio, ran­gos ar miš­riuo­ju bū­du, ne­bus fi­nan­suo­ja­mi. Ap­mo­kė­ji­mai bus at­lie­ka­mi dviem eta­pais – įsi­gi­jus me­džia­gas ir at­li­kus dar­bus, to­dėl gy­ven­to­jams iš pra­džių rei­kės tu­rė­ti ga­na ap­va­lią su­mą se­nam sto­gui pa­si­keis­ti.Prieš įsi­gy­jant me­džia­gas ne­rei­kės or­ga­ni­zuo­ti sa­vo­tiš­ko „vie­šo­jo pir­ki­mo“, kad bū­tų už­tik­rin­ta, jog sto­go dan­ga ir jos pa­kei­ti­mo dar­bai per­ka­mi ma­žiau­sia kai­na, nes yra nu­sta­ty­tos mak­si­ma­lios kai­nos, ku­rių da­lį dengs pro­gra­ma.
Pi­ni­gai už nu­pirk­tas me­džia­gas bus grą­žin­ti jau at­li­kus dar­bus, sie­kiant iš­veng­ti jų pa­nau­do­ji­mo ki­toms reik­mėms.
At­si­ra­do ir svars­tan­čių­jų, jog jei jau vis­kas tu­ri bū­ti at­lie­ka­ma griež­tai  lai­kan­tis ES įgy­ven­di­na­mų pro­jek­tų tai­syk­lių, tai prie na­mo tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­tas sto­vas, ku­ria­me tu­rė­tų bū­ti už­ra­šas „Pro­jek­tą iš da­lies fi­nan­suo­ja ES“, nu­ro­dy­tas pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­nas.
Gy­ven­to­jai tei­gia, kad jiems duo­ta per ma­žai lai­ko pa­raiš­koms pa­teik­ti. Tie, ku­rie tam iš anks­to ren­gė­si, gal ir su­spės, nes jų ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, į ku­rį bus in­ves­tuo­ja­ma, yra in­ven­to­ri­zuo­tas pa­gal As­bes­to tu­rin­čių ga­mi­nių in­ven­to­ri­za­ci­jos tvar­kos ap­ra­šą. To­kių pa­sta­tų Šiau­lių ra­jo­ne yra apie 2500.
Se­ny­vo am­žiaus žmo­nės var­gu ar su­ge­bės už­pil­dy­ti su­dė­tin­gą pa­raiš­kos for­mą, to­dėl jiems ga­li pri­reik­ti pro­fe­sio­na­lių kon­sul­tan­tų pa­gal­bos, aiš­ku, mo­ka­mos.
Pa­ra­mos ga­vė­jai tu­rės ir tam tik­rų įsi­pa­rei­go­ji­mų, vie­nas ku­rių, be­ne la­biau­siai ke­lian­tis ne­ri­mą kai­mo gy­ven­to­jams, – per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus ne­par­duo­ti sa­vo gy­ve­na­mo­jo na­mo. Mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė tei­gė, kad šis kri­te­ri­jus ir­gi nė­ra la­bai griež­tas: „Ne­bus ga­li­ma šio tur­to nei par­duo­ti, nei įkeis­ti, tie­sa, jei gy­ven­to­jui su­si­klos­ty­tų tam tik­ros ap­lin­ky­bės, jis tu­ri kreip­tis į Na­cio­na­li­nę mo­kė­ji­mų agen­tū­rą su mo­ty­vuo­tu pra­šy­mu, ko­dėl no­ri par­duo­ti būs­tą. Ki­tas svar­bus da­ly­kas, dėl ku­rio no­rė­čiau nu­ra­min­ti vi­sus, – pro­gra­mo­je da­ly­vau­jan­tiems gy­ven­to­jams ne­rei­kės ap­draus­ti būs­to, nors dau­ge­ly­je ki­tų pro­gra­mų tai yra pri­va­lo­ma.“

Sta­ty­bų bend­ro­vės užuo­dė pi­ni­gus?

Iki 2009 m. nuo­la­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas tu­rė­jo ga­li­my­bę kom­piu­te­rį ir ki­tą jo įran­gą įsi­gy­ti pi­giau – Vy­riau­sy­bė bu­vo nu­ma­čiu­si leng­va­tą, ku­ria gy­ven­to­jas ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti už vie­ną kar­tą per pen­ke­rius me­tus įsi­gy­tą as­me­ni­nį kom­piu­te­rį. 2009 m. sau­sio 1 d. ši leng­va­ta bu­vo pa­nai­kin­ta. Kom­piu­te­riai tuo­met iš­kart itin at­pi­go...
Kas to­kiais at­ve­jais iš tik­rų­jų gau­na pa­ra­mą? For­ma­liai – gy­ven­to­jai, rea­liai – pre­kei­viai. Ar neat­si­tiks pa­na­ši si­tua­ci­ja, pra­dė­jus veik­ti as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mai?
In­ter­ne­to paieš­kos lau­ke­ly­je įra­šius „as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­ma“ ga­li­ma įsi­ti­kin­ti, kad rek­la­ma, t. y. vers­las, ka­ra­liau­ja, nors ti­ki­ma­si ras­ti in­for­ma­ci­jos apie da­ly­va­vi­mo pro­gra­mo­je kri­te­ri­jus, ter­mi­nus ir kt. do­mi­nan­čius da­ly­kus. Pir­mi pa­teik­ti re­zul­ta­tai – įmo­nių, siū­lan­čių pa­si­keis­ti sto­go dan­gą. Pa­tei­kia­ma ir jos kai­na. Tie­sa, pa­tei­kia­ma ir mak­si­ma­li kom­pen­suo­ja­ma kai­na, pvz., už vie­ną plie­ni­nių čer­pių imi­ta­ci­jos dan­gos kvad­ra­ti­nį met­rą (įskai­tant izo­lia­ci­nį sluoks­nį, skar­dos pro­fi­lių krai­gus, vė­ja­len­tes, laš­ta­kius, lie­taus nu­ve­di­mo sis­te­mos la­ta­kus ir liet­vamz­džius, snie­go už­tva­ras) ga­li­ma mo­kė­ti iki 60 Lt, tad sto­gų dan­go­mis pre­kiau­jan­čioms fir­moms dar yra kur kai­nas kel­ti.
Pa­var­čius per­nai me­tų sta­ty­bi­nių me­džia­gų par­duo­tu­vių pre­kių ka­ta­lo­gus, ne­sun­ku ras­ti įvai­rių sto­gų dan­gų pa­siū­ly­mų, pa­vyz­džiui, plie­ni­nę sto­gų dan­gą „Stra­tos“ rugp­jū­tį pre­ky­bos cent­re „Bau­hof“ bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti už 22,99 Lt / kv. m. Pa­si­do­mė­ję įvai­rio­se fir­mo­se, kiek to­kia dan­ga da­bar kai­nuo­ja, su­ži­no­jo­me, kad ji šiuo me­tu bran­ges­nė ke­le­tu ar ke­lio­li­ka li­tų. Su­ži­no­jo­me ir tai, kad fir­mos ima ir tam tik­rą mo­kes­tį už sto­go plo­to iš­ma­ta­vi­mą. „Pa­gal­vo­ki­te pa­tys – rei­kia vyk­ti į ra­jo­nus, kar­tais net la­bai to­li. Kai­nuo­ja de­ga­lai, gaiš­ta­mas lai­kas. O jei klien­tas per­si­gal­vos ir at­si­sa­kys už­si­sa­ky­ti pas mus sto­gą?“ – tei­gė vie­nos iš sto­gų dan­gas par­duo­dan­čių fir­mų va­dy­bi­nin­kė.

Mies­tie­čiai nu­si­vy­lę

Pa­gal pro­gra­mą bus fi­nan­suo­ja­mas tik gy­ve­na­mų­jų na­mų  se­nų ši­fe­rio sto­gų dan­gų kei­ti­mas gy­ve­nan­tie­siems kai­me. Bet ir čia nu­sta­ty­ta tam tik­rų ap­ri­bo­ji­mų, pvz., pa­ra­ma tei­kia­ma tik tiems gy­ven­to­jams, ku­rie ne ma­žiau nei pen­ke­rius me­tus iki pa­ra­mos pa­raiš­kos pa­tei­ki­mo nuo­la­ti­nę gy­ve­na­mą­ją vie­tą bu­vo dek­la­ra­vę kai­mo vie­to­vė­je, ku­rios gy­ven­to­jų skai­čius ne­vir­ši­ja 6 tūkst. Bet ko­dėl ta­da pir­mu­mas tai­ko­mas pa­reiš­kė­jui, grį­žu­siam iš emig­ra­ci­jos? Jei­gu jis bu­vo dek­la­ra­vęs emig­ra­ci­ją, tai jo nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta bu­vo už jū­rų ma­rių.
Šiau­liuo­se gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vęs, bet Že­mai­ti­jos vi­du­ry jau be­veik 15 me­tų gy­ve­nan­tis vy­ras pik­ti­na­si, kad ne­ga­li pre­ten­duo­ti į pa­ra­mą. „Ra­šiau laiš­ką mi­nis­te­ri­jai, ar­gu­men­ta­vau, ko­dėl gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vau mies­te. Jie net ne­si­lei­do į kal­bas – ak­lai va­do­vau­ja­si nu­sta­ty­to­mis tai­syk­lė­mis“, – guo­dė­si jis.
„Ne pa­slap­tis, kad ne­ma­žai kai­mo gy­ven­to­jų ne­tu­ri pi­ni­gų net ele­men­ta­riau­siems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti, tau­po kiek įma­ny­da­mi, juk kai­me la­bai opi ne­dar­bo pro­ble­ma. Iš kur jie tu­rės pi­ni­gų sto­gui pa­si­keis­ti, jei sie­nos ir lan­gai kiau­ri? – svars­tė šiau­lie­tis. – Jie nei re­mon­ta­vo tų sto­gų, nei re­mon­tuos, kaip gy­ve­no, taip ir gy­vens su ši­fe­ri­niais.“
Anot Že­mai­ti­jos gy­ven­to­jo, tin­ka­mu­mo kri­te­ri­jai pa­ra­mai gau­ti nu­sta­ty­ti ne­la­bai lo­giš­kai. Ko­dėl rei­kia ne ma­žiau nei pen­ke­rius me­tus bū­ti dek­la­ra­vus gy­ve­na­mą­ją vie­tą kai­mo vie­to­vė­je, ko­dėl to­je vie­to­je tu­ri bū­ti ne dau­giau nei 6 tūkst. gy­ven­to­jų, ko­dėl disk­ri­mi­nuo­ja­mos so­dų bend­ri­jos ar sa­vi­val­dy­bės cent­rai, ko­dėl pir­mu­mas tai­ko­mas pa­reiš­kė­jui, grį­žu­siam iš emig­ra­ci­jos, pa­si­tei­ra­vo­me Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos. At­sa­ky­mo su­lau­kė­me iš­kal­bin­go...

„Ty­čio­tis ne­gar­bin­ga...“

„Vi­są rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją apie sto­gų kei­ti­mą ga­li­te ras­ti Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos tink­la­la­py­je www.zum.lt. Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad sto­gų at­nau­ji­ni­mo pro­gra­ma vyk­do­ma iš Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2007-2013 m. pro­gra­mos prie­mo­nės „Kai­mo at­nau­ji­ni­mas ir plėt­ra“, tad nau­dos ga­vė­jai, su­pran­ta­ma, yra kai­mo žmo­nės, o ne mies­te­lė­nai, no­rin­tys at­nau­jin­ti sa­vo so­dy­bą ar so­do na­me­lį.... Ty­čio­tis ir ko­ne­veik­ti kai­mo gy­ven­to­jus la­bai jau ne­gar­bin­ga, juo­lab pa­čiam įsi­gi­jus so­dy­bą kai­me. Prog­ra­mos pa­ra­mos prie­mo­nės ir tai­syk­lės dau­giau nei pu­sę me­tų bu­vo de­ri­na­mos vi­so­se ES at­sa­kin­go­se ins­ti­tu­ci­jo­se, to­dėl ma­no­me, jog ko­men­ta­rai, kad „ne­lo­giš­ki prio­ri­te­tai“, kad „pro­gra­ma pa­smerk­ta žlug­ti“ ir kad „neap­si­mo­ka“, yra ne­ko­rek­tiš­ki, to­dėl su­teik­ti pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos ne­ma­to­me ga­li­my­bių. Žmo­nės vi­suo­met ga­li tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę ir tu­ri ga­li­my­bę rink­tis da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je ar­ba ne. Na, o nu­si­vy­lu­siems mies­to gy­ven­to­jams be­lie­ka pa­siū­ly­ti kreip­tis į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją...“ – at­sa­kė Vi­lius Re­ke­vi­čius, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­jas.
At­sip­ra­šo­me, jei iš tik­rų­jų įžei­dė­me kai­mo gy­ven­to­jus, neiš­ga­lin­čius da­ly­vau­ti as­bes­to sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mo­je. Ki­ta ver­tus, jau­čia­mės, lyg bū­tu­me įžei­dę ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ją. O gal ji pa­ti su­vo­kia, kad ne vis­kas as­bes­to kei­ti­mo pro­gra­mo­je aiš­ku ir skaid­ru?
Kad gy­ven­to­jams bū­tų aiš­kiau, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja or­ga­ni­zuo­ja se­mi­na­rų vi­so­se ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se cik­lą. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je toks su­si­ti­ki­mas įvy­ko va­kar. Su­si­do­mė­ji­mas bu­vo mil­ži­niš­kas – sa­lė­je pri­trū­ko vie­tų. Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus sa­lė­je se­mi­na­ras vyks sau­sio 26 d. 10 val., Nau­jo­sios Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sa­lė­je – va­sa­rio 2 d. 14 val., Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės di­džio­jo­je sa­lė­je – va­sa­rio 3 d. 11 val., o Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės di­džio­jo­je sa­lė­je – va­sa­rio 3 d. 14 val.

As­bes­tas ga­min­tas ma­siš­kai

As­bes­tą dėl kenks­min­gų svei­ka­tai sa­vy­bių 1976 m. Tarp­tau­ti­nis vė­žio ty­ri­mo cent­ras įra­šė į kan­ce­ro­ge­ni­nių veiks­nių są­ra­šą kaip vė­žį su­ke­lian­čią me­džia­gą. Tei­sės ak­tais Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­so­je ES, nau­do­ti as­bes­tą yra už­draus­ta, ta­čiau vis dar daug žmo­nių gy­ve­na jo tu­rin­čio­je ap­lin­ko­je.
Nuo 1961 m. Lie­tu­vo­je bu­vo pa­nau­do­ta apie 700 tūkst. to­nų as­bes­to ža­lia­vos. Tuo­met nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je vei­kian­ti ga­myk­la, kaip ir ki­ti sto­gų dan­gų ga­min­to­jai, ma­siš­kai ga­mi­no as­bes­to sto­gų dan­gą – ši­fe­rį. Šios me­džia­gos yra be­veik vi­suo­se so­viet­me­čiu sta­ty­tų pa­sta­tų sto­guo­se, ka­ti­li­nė­se, ši­lu­mi­nė­se tra­so­se.
Nus­ta­ty­ta, kad as­bes­tas pa­vo­jin­giau­sias re­no­vuo­jant na­mus, nes di­džiau­sią pa­vo­jų ke­lia as­bes­to dul­kės, su­si­da­rančios keičiant ar taisant stogą. ­

Po­vi­las LUN­GĖ

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ krei­pė­si vie­nos mies­to dau­gia­bu­čių sa­vi­nin­kų bend­ri­jų pir­mi­nin­kė, pra­šiu­si, kad jos pa­var­dė ir bend­ri­jos ad­re­sas ne­bū­tų mi­ni­mi. „Ne­no­riu, kad pas ma­ne į na­mą pra­dė­tų ei­ti tik­rin­ti vi­so­kių ins­tan­ci­jų at­sto­vai. No­rė­da­mas ga­li ir prie stul­po pri­kib­ti“, – ap­si­draus­da­ma šmaikš­ta­vo mo­te­ris. Šį­kart pa­ban­dy­si­me pa­pa­sa­ko­ti, ką vis dėl­to ga­li­ma pa­da­ry­ti, kad są­skai­tos už šil­dy­mą ne­gąs­din­tų, ir ko­kią nau­dą tu­ri bend­ro­vė „Šiau­lių ener­gi­ja“, su­ma­ži­nu­si tie­kia­mo ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­rą.

Re­gu­liuo­ja nuo­to­li­nio val­dy­mo pul­te­liu

Bend­ri­jos pir­mi­nin­kė re­dak­ci­jai pa­skam­bi­no per­skai­čiu­si praė­ju­sią sa­vai­tę „Šiau­liai plius“ pub­li­kuo­tą straips­nį „Už gruo­džio šil­dy­mą mo­kė­si­me ma­žiau?“ ir šią sa­vai­tę ga­vu­si są­skai­tą už mi­nė­to mė­ne­sio šil­dy­mą.

„Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti sa­vo aki­mis. Bend­ri­ja tau­po kiek tik ga­li. Da­rau vis­ką, kad tik žmo­nėms tek­tų mo­kė­ti kuo ma­žiau“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Pak­laus­ta, kaip ji tai ga­lin­ti pa­da­ry­ti, pir­mi­nin­kė šiek tiek su­tri­ko, bet at­sklei­dė: „Jo­kia čia pa­slap­tis. Jei nė­ra rei­ka­lo daug šil­dy­ti, nu­si­lei­džiu į rū­sį ir su­ma­ži­nu ši­lu­mą.“

Na­mo ši­lu­mos punk­te yra prie­tai­sas, ku­rį nuo­to­li­nio val­dy­mo pul­te­liu ga­li­ma pa­re­gu­liuo­ti, tiks­liau, nu­sta­ty­ti pa­gei­dau­ja­mą na­mo šil­dy­mo sis­te­mo­je esan­čio van­dens tem­pe­ra­tū­rą. Bend­ri­jos pir­mi­nin­kė tu­ri ener­ge­ti­kos dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jos ates­ta­tą, lei­džian­tį at­lik­ti ši­lu­mos įren­gi­nių (dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų cent­ra­li­zuo­tų šil­dy­mo sis­te­mų) eksp­loa­ta­vi­mo ir tech­no­lo­gi­nio val­dy­mo dar­bus. Tai ką gi ji ten ga­li pa­re­gu­liuo­ti?

Va­do­vau­da­ma­si Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lė­mis, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ yra pa­ren­gu­si ir su Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­be bei Vals­ty­bi­ne ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja su­de­ri­nu­si bend­ro­vės ap­tar­nau­ja­mų ka­ti­li­nių ši­lum­ne­šio pa­ra­met­rų gra­fi­kus ši­lu­mos var­to­to­jams. To­kius gra­fi­kus ji  nu­sta­to kas­met. Juo­se nu­ro­dy­ta, ko­kia vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­ma ir re­ko­men­duo­ja­ma po pa­mai­šy­mo siurb­lio ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti, esant tam tik­rai lau­ko oro tem­pe­ra­tū­rai. Kad bū­tų pa­pras­čiau su­pras­ti, pa­teik­si­me pa­vyz­dį: esant lau­ke –5°C, iki na­mo tu­ri at­bėg­ti 78°C kar­čio van­duo, ku­ris, pra­bė­gęs pro pa­mai­šy­mo siurb­lį, na­mo sis­te­mo­je tu­ri už­tik­rin­ti 56 laips­nių tem­pe­ra­tū­rą, o į mies­to tink­lus tu­ri grįž­ti +42°C tem­pe­ra­tū­ros.

„Ka­dan­gi van­dens tem­pe­ra­tū­ra na­mo sis­te­mo­je yra tik re­ko­men­duo­ja­ma, va­di­na­si, ga­liu šio gra­fi­ko griež­tai ne­si­lai­ky­ti, to­dėl nu­sta­tau ke­liais laips­niais ma­žes­nę, – pa­sa­ko­jo pir­mi­nin­kė. – Aiš­ku, tai var­gas, nes bū­na, kad per die­ną ke­lis kar­tus ten­ka leis­tis į rū­sį nu­sta­ty­ti pa­ra­met­rų. Bū­na, kad sau­lei plies­kiant bu­tuo­se pa­ky­la oro tem­pe­ra­tū­ra, ta­da su­ma­ži­nu ją sis­te­mo­je. Bū­na, kad ki­lus stip­riam vė­jui, o gruo­dis bū­tent ir bu­vo la­bai vė­juo­tas, pa­ma­tau, kad sis­te­mo­je ėmė smar­kiai kris­ti tem­pe­ra­tū­ra, ta­da ją trum­pam pa­ke­liu – pa­kai­ti­nu, kad bu­tai su­šil­tų. Tai sa­vo­tiš­kas žai­di­mas, bet bend­ri­jos gy­ven­to­jai jau­čia nau­dą – mū­sų na­me už šil­dy­mą są­skai­tos bū­na ma­žes­nės nei ap­lin­ki­niuo­se.“

Nuo­to­li­nio val­dy­mo pul­te­lio myg­tu­kų mai­gy­mas, no­rint nu­sta­ty­ti pa­gei­dau­ja­mą tem­pe­ra­tū­ra, anot bend­ri­jos pir­mi­nin­kės, nė­ra pro­ble­ma, nes šis ge­ras dar­bas įver­ti­na­mas na­mo gy­ven­to­jų, dė­kin­gų mo­te­riai už pa­stan­gas pa­dė­ti tau­py­ti. Mo­te­ris pu­se lū­pų už­si­me­na, kad taip pat da­ro ir ki­tų bend­ri­jų pir­mi­nin­kai. Tie­sa, pir­mi­nin­kės nuo­mo­ne, bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti dar dau­giau, jei ne įdo­mus da­ly­kas – tie pa­tys ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kai.

Su­ma­ži­no ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­rą

„Į tuos gra­fi­kus nie­ka­da per daug dė­me­sio ne­kreip­da­vau, kol šie­met na­mo ši­lu­mos punk­te neap­si­lan­kė bend­ro­vės „Šiau­lių ener­gi­ja“ in­ži­nie­rė. Pa­ma­čiu­si, kad seg­tu­ve tu­riu tvar­kin­gai įseg­tus sep­ty­ne­rių me­tų gra­fi­kus, ji se­nes­nius pa­siė­mė teig­da­ma, kad kam čia tie se­ni be­rei­ka­lin­gi, – pri­si­me­na mo­te­ris. – Tu­rė­jau pa­si­da­riu­si ko­pi­jas, tad grį­žu­si ėmiau tuos gra­fi­kus ty­ri­nė­ti. Ir pa­ste­bė­jau įdo­mų da­ly­ką.“

Anot bend­ri­jos pir­mi­nin­kės, ly­gi­nant sep­ty­ne­rių pa­sta­rų­jų me­tų ši­lum­ne­šio tem­pe­ra­tū­ros gra­fi­kus ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kad vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­ma tem­pe­ra­tū­ra kas ke­le­rius me­tus bu­vo pa­tvir­ti­na­ma vis ma­žes­nė, nors re­ko­men­duo­ja­ma po pa­mai­šy­mo siurb­lio iš­li­ko to­kia pat, pa­vyz­džiui, esant 22 laips­niams šal­čio, 2005-2006 m. vi­du­ti­nė pa­ros pa­duo­da­ma tem­pe­ra­tū­ra pa­tvir­tin­ta +115°C, 2007-2008 m. +105°C, 2009-2010 m. jau tik +95°C. Ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­ra su­ma­žin­ta ne­tgi 20 laips­nių!

„Ki­ta ver­tus, ne­sup­ran­tu, kam rei­kia tuos tem­pe­ra­tū­rų gra­fi­kus kas­met vis tvir­tin­ti, – ste­bi­si mo­te­ris. – Juk prieš pen­ke­rius me­tus lau­ke bu­vę pen­ki laips­niai šal­čio yra ly­giai to­kie pat pen­ki laips­niai šal­čio šie­met.“

Pir­mi­nin­kė da­ro prie­lai­dą, kad į na­mą tie­kia­mo ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­ros su­ma­ži­ni­mas yra nau­din­gas ši­lu­mi­nin­kams. „Pa­gal­vo­ki­te – iš mies­to at­bė­ga vė­ses­nis van­duo, bet na­mo sis­te­mos tem­pe­ra­tū­ra pa­tvir­tin­ta ta pa­ti. Ta pa­ti pa­lik­ta ir grįž­ta­ma at­gal į mies­to tink­lus, – svars­to mo­te­ris. – Tai­gi no­rint pa­lai­ky­ti tam tik­rą tem­pe­ra­tū­ra sis­te­mo­je rei­kia, kad to vė­ses­nio ter­mo­fi­ka­to pro siurb­lį pra­bėg­tų dau­giau. Dau­giau van­dens pra­bė­ga, dau­giau ši­lu­mos su­var­to­ja­ma, tai­gi daug dau­giau ki­lo­vat­va­lan­džių. Kad jo pra­bė­ga tik­rai dau­giau, įsi­ti­ki­nau pa­ti – jei no­rint pa­lai­ky­ti pa­gei­dau­ja­mą tem­pe­ra­tū­rą sis­te­mo­je anks­čiau pra­te­kė­da­vo, tar­kim, du ku­bi­niai met­rai karš­tes­nio ter­mo­fi­ka­to, tai da­bar dvi­gu­bai dau­giau. Su­nau­do­ja­ma ir ati­tin­ka­mai dau­giau ener­gi­jos. Gal pri­si­gal­vo­ju, bet man at­sa­ky­mo nie­kas ne­pa­tei­kė. Bu­vau su­ra­šiu­si ne­tgi raš­tą Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Vla­dui Da­mu­le­vi­čiui, de­ja, at­sa­ky­mo ne­su­lau­kiau.“

Mo­kyk­li­nis už­da­vi­nys

Ar na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kės prie­lai­dos yra tei­sin­gos, pa­si­tei­ra­vo­me Šiau­lių uni­ver­si­te­to Tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­to do­cen­to My­ko­lo Pe­lik­šos.

Anot jo, na­mo įva­de esan­tys ši­lu­mi­nės tra­sos vamz­dy­nai bei pie­ti­nė­je ka­ti­li­nė­je esan­tys cir­ku­lia­ci­niai siurb­liai yra pa­jė­gūs pa­tiek­ti į ši­lu­mos punk­tą bet ko­kius van­dens de­bi­tus – pra­te­kan­čio ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens kie­kį, o na­mo ši­lu­mos punk­to au­to­ma­ti­ka pa­sii­ma tiek, kiek ji už­prog­ra­muo­ta (įpras­tai au­to­ma­ti­ka nu­sta­to­ma pa­gal var­to­to­jo po­rei­kį). Na­mo šil­dy­mo sis­te­mo­je ir na­mo karš­ta­ja­me van­den­tie­ky­je įmon­tuo­ti cir­ku­lia­ci­niai siurb­liai taip pat ga­li pa­gal var­to­to­jo po­rei­kius pa­tiek­ti įvai­rius de­bi­tus, o siurb­lių dar­bui bū­ti­nos elekt­ros ener­gi­jos są­nau­dos kin­ta la­bai ne­žy­miai ir nuo vi­sų dau­gia­bu­čio na­mo ši­lu­mos są­nau­dų ne­vir­ši­ja vie­no pro­cen­to (siurb­lių dar­bui var­to­ja­ma ne ši­lu­mi­nė, bet elekt­ros ener­gi­ja).

„Dėl šių prie­žas­čių ši­lu­mos tie­kė­jas nė­ra suin­te­re­suo­tas tiek­ti pa­že­min­tos tem­pe­ra­tū­ros van­de­nį. Tai mums, var­to­to­jams, nau­din­ga gau­ti že­mes­nės, bet pa­kan­ka­mos tem­pe­ra­tū­ros ter­mo­fi­ka­ci­nį van­de­nį“, – sa­ko do­cen­tas.

Tai dėl ko­kių prie­žas­čių ter­mo­fi­ka­to tem­pe­ra­tū­ra bu­vo su­ma­žin­ta? Anot My­ko­lo Pe­lik­šos, toks tem­pe­ra­tū­ros gra­fi­ko pa­kei­ti­mas di­džiau­sią nau­dą da­vė vi­siems ši­lu­mos var­to­to­jams, kar­tu ir gy­ven­to­jams, nes su­ma­žė­jo ši­lu­mos nuo­sto­liai ši­lu­mi­nė­se tra­so­se, tai­gi su­ma­žė­jo ir pa­ga­min­tos ši­lu­mos kie­kis bei ap­skai­ty­tos ši­lu­mos sa­vi­kai­na (pa­ga­min­tos vie­nos ki­lo­vat­va­lan­dės kai­na).

„Be abe­jo, tai šiek tiek nau­din­ga ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei, nes ji kom­pen­suo­ja už ši­lu­mą ir karš­tą van­de­nį. Vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo as­pek­tu ir mo­men­ti­nio (trum­pa­lai­kio) pel­no prieau­giu tai nau­din­ga ir „Šiau­lių ener­gi­jai“, nors pa­sta­ro­ji, pel­no sie­kian­ti įmo­nė, ga­lė­tų tik di­din­ti ši­lu­mos są­nau­das, t. y. tiek­ti karš­tes­nį ter­mo­fi­ka­ci­nį van­de­nį“, – tei­gia Šiau­lių uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas.

Tai­gi var­to­to­jui (gy­ven­to­jui) vi­siš­kai ne­svar­bi tie­kia­mo­jo ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ra, jei­gu ji yra pa­kan­ka­ma pa­lai­ky­ti nor­ma­lų mik­rok­li­ma­tą pa­tal­po­se (maž­daug 20°C) ir pa­ruoš­ti karš­tą­jį van­de­nį (maž­daug 55°C).

Kiek­vie­na­me Šiau­lių mies­to na­me esan­tis ši­lu­mos skai­tik­lis ma­tuo­ja na­mo ši­lu­mos są­nau­das pa­gal ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens pra­ras­tą ši­lu­mos kie­kį na­mo ši­lu­mos punk­te. „Iš ele­men­ta­rio­sios fi­zi­kos ži­no­ma, kad ši­lu­mos kie­kis yra ly­gus tri­jų pa­ra­met­rų san­dau­gai: van­dens ma­sės, van­dens tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čio (ak­cen­tuo­ju, ne van­dens tem­pe­ra­tū­ros, o jos po­ky­čio, t. y. at­vė­si­mo) ir van­dens sa­vi­to­sios ši­lu­mos, t. y. pra­ktiš­kai ne­kin­ta­mo van­dens ši­lu­mi­nės tal­pos koe­fi­cien­to. To­dėl rei­ka­lin­gą na­mui ši­lu­mos kie­kį ši­lu­mos punk­to au­to­ma­ti­ka, pri­klau­so­mai nuo esa­mos ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ros, pa­tie­kia keis­da­ma pra­te­kan­čio ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens kie­kį. Tai­gi var­to­to­jas iš ši­lu­mi­nės tra­sos ga­li pa­siim­ti bet ko­kį jam rei­ka­lin­gą ši­lu­mos kie­kį, to­dėl dis­ku­si­jos apie ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens tem­pe­ra­tū­ros gra­fi­ką daž­niau­siai yra gy­ven­to­jų ne­kom­pe­ten­ci­jos ap­raiš­ka“, – sa­kė uni­ver­si­te­to do­cen­tas.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių dra­mos teat­ras me­tus ža­dė­jo ko­le­goms iš Len­ki­jos E. Sev­ru­ko var­do Elb­lon­go teat­ro da­ly­vau­ti bend­ra­me lie­tu­vių, len­kų ir šve­dų teat­ra­lų pro­jek­te, ta­čiau pa­sku­ti­nę mi­nu­tę ėmė ir „išgaravo“. Įs­kau­din­ti ir iš­duo­ti len­kai svars­tė apie ga­li­my­bę su teat­ro va­do­vais by­li­nė­tis teis­me, ta­čiau pa­si­rin­ko ki­tus par­tne­rius iš Lie­tu­vos – Klai­pė­dos mu­zi­ki­nį teat­rą. „Mes ir pa­tys ne­ži­no­me, kas nu­ti­ko. Ža­dė­jęs da­ly­vau­ti pro­jek­te A. Venc­kus vė­liau te­le­fo­no ra­ge­lio ne­be­kė­lė. Taip elg­tis ne­są­ži­nin­ga. Mums la­bai ne­ma­lo­nu. Su Šiau­lių teat­ru dau­giau pro­jek­tuo­se ne­be­da­ly­vau­si­me“, – sa­ko Mi­ros­law Sied­ler, Elb­lon­go teat­ro va­do­vas.

	Šiau­lių dra­mos teat­ro di­rek­to­rius An­ta­nas Venc­kus spau­do­je gy­rė­si apie vyk­do­mus tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus, ta­čiau rea­liai jų vyk­dy­ti ne­pa­no­ro. Galbūt tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų dek­la­ra­vi­mas jam net pa­dė­jo lai­mė­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos kon­kur­są dėl teat­ro va­do­vo po­sto. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Ofi­cia­lus at­si­sa­ky­mas –

me­tų pa­bai­go­je

2010-ųjų rugp­jū­tį Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vas An­ta­nas Venc­kus spau­do­je gy­rė­si, kad teat­ras in­ten­sy­viai ren­gia­si tarp­tau­ti­niam pro­jek­tui su kai­my­ni­nių ša­lių teat­rais. Gran­dio­zi­nio pla­no idė­ja gi­mė Šiau­lių dra­mos teat­ro bi­čiu­liui – Elb­lon­go mies­to teat­rui ir jo va­do­vui M. Sied­le­riui.

Šio pro­jek­to ini­cia­to­riai len­kai, be lie­tu­vių, bend­ra­dar­biau­ti bu­vo pa­kvie­tę ir šve­dų kū­rė­jus. Pro­jek­tas skir­tas kai­my­ni­nių Pie­tų Bal­ti­jos re­gio­nų  ko­mu­ni­ka­ci­jai ak­ty­vin­ti. Ga­lu­ti­nis bend­ros kū­ry­bos ir bend­ra­dar­bia­vi­mo tiks­las – mu­zi­ki­nis spek­tak­lis, ku­ria­me da­ly­vaus po pen­kis kiek­vie­nos ša­lies ak­to­rius ir po vie­ną re­ži­sie­rių iš kiek­vie­nos ša­lies. Spek­tak­lio pa­grin­das – kiek­vie­nos ša­lies dai­nuo­ja­mo­ji poe­zi­ja, ku­rią iš­vers­tą at­liks ki­tos ša­lies at­li­kė­jai. Lie­tu­vių dai­nas šve­dai at­liks šve­dų kal­ba, o lie­tu­viai lie­tu­viš­kai dai­nuos len­kų ar­ba šve­dų dai­nas, ir at­virkš­čiai. Pro­jek­tas, tu­rin­tis ir edu­ka­ci­nių tiks­lų, tu­rė­tų ap­ke­liau­ti vi­sas tris ša­lis.

„Su Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vu A. Venc­ku­mi apie bend­rą tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą ėmė­me kal­bė­tis su­si­ti­kę Pa­lan­go­je 2009 ar 2010 me­tais. La­bai džiau­gė­mės, kad šiau­lie­čiai su­ti­ko da­ly­vau­ti mū­sų or­ga­ni­zuo­ja­ma­me pro­jek­te. Ten ir pi­ni­gai di­de­li, ir la­bai daug dar­bo rei­kė­jo įdė­ti. Šiau­lie­čiai su­ti­ko ir su tuo, kad prie pro­jek­to tu­ri pri­si­dė­ti 16 tūks­tan­čių eu­rų“, – „Šiau­liai plius“ te­le­fo­nu sa­kė M. Sied­ler.

Šiau­lių dra­mos teat­ro dar­buo­to­jai daug dar­bo įdė­jo, kol pa­ren­gė pro­jek­tą. Jis bu­vo pa­lai­min­tas, bu­vo gau­tas fi­nan­sa­vi­mas, A. Venc­kus su­tar­tį net du kar­tus pa­si­ra­šė.Maž­daug me­tus len­kai ti­kė­jo, kad pro­jek­tas taps kū­nu. Ti­kė­jo ir Šiau­lių teat­ra­lai –  per­nai rug­sė­jį ša­lies spau­do­je pub­li­kuo­tas ir straips­nis, ku­ria­me gir­ta­si, jog ru­de­nį Šiau­lių dra­mos teat­ras pir­mą kar­tą įsi­trauks į tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą pa­gal Pie­tų Bal­ti­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo per sie­ną pro­gra­mą.Per­nai rug­sė­jo vi­du­ry­je Šiau­lių dra­mos teat­ro de­le­ga­ci­ja vie­šė­jo Len­ki­jo­je, kal­bė­jo su pro­jek­to par­tne­riais. Pa­sak m. Sied­ler, apie jo­kį at­si­trau­ki­mą ne­bu­vo nė kal­bos. „O po vi­zi­to taip ir ne­su­ži­no­jo­me, kas at­si­ti­ko. Teat­ro va­do­vas mus ėmė ig­no­ruo­ti. Skam­bi­nau jam vi­sais įma­no­mais te­le­fo­no nu­me­riais, bet jis te­le­fo­no ra­ge­lio ne­kė­lė. Tik lapk­ri­čio 29-ąją su­lau­kė­me ofi­cia­laus at­sa­ky­mo, kad Šiau­lių dra­mos teat­ras pro­jek­te ne­be­da­ly­vau­ja“, – sa­kė m. Sied­ler.

Ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no ig­no­ra­vi­mas

Pro­jek­to su­ma­ny­to­jai len­kai itin rim­tai žiū­rė­jo į įgy­ven­di­na­mą tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą. Jie ieš­ko­jo dai­nų, kū­rė mu­zi­ką, ra­šė sce­na­ri­jų. „Mes at­sa­kin­gi už jo įgy­ven­di­ni­mą, to­dėl mums vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­mas Šiau­lių teat­ro va­do­vo el­ge­sys. Sup­ran­ta­me, kad ga­li nu­tik­ti įvai­rių da­ly­kų, ta­čiau apie tai, ko­kia pi­ni­gų su­ma rei­kės pri­si­dė­ti, A. Venc­kus ži­no­jo jau pro­jek­to pra­džio­je“, – ap­mau­džiai kal­bė­jo Elb­lon­go teat­ro va­do­vas.

M. Sied­le­rį la­biau­siai nu­ste­bi­no ne pa­sku­ti­nę mi­nu­tę su­lauk­tas šiau­lie­čių at­si­sa­ky­mas da­ly­vau­ti pro­jek­te, bet bū­tent A. Venc­kaus el­ge­sys ir po­zi­ci­ja – vi­siš­kas ig­no­ra­vi­mas ir slaps­ty­ma­sis.

„Ne­ži­no­me, kaip tai paaiš­kin­ti, tai la­bai ne­ma­lo­nu. Dėl Šiau­lių dra­mos teat­ro pa­si­trau­ki­mo iš pro­jek­to mums ki­lo daug pro­ble­mų. Juk mes at­sa­kin­gi už pro­jek­tą ir už tai, kad jis bet ko­kiu at­ve­ju bū­tų įgy­ven­din­tas. Keis­ta, kad apie mū­sų si­tua­ci­ją ir at­sa­ko­my­bę A. Venc­kus ne­pa­gal­vo­jo“, – sa­kė m. Sied­le­ris.

Elb­lon­go teat­ro va­do­vas tei­gia, kad su Šiau­lių dra­mos teat­ru ir ko­le­go­mis iš Ka­li­ning­ra­do ke­ti­no įgy­ven­din­ti dar vie­ną tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą. Jo me­tu vi­sų tri­jų ša­lių teat­rų ak­to­riai tu­rė­jo sta­ty­ti spek­tak­lį „Ro­meo ir Džiul­je­ta“. „Pro­jek­tas bū­tų bu­vęs la­bai reikš­min­gas ir įdo­mus vi­sos trims ša­lims, ta­čiau da­bar po to­kio Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vo poel­gio at­si­sa­ko­me bet ko­kio bend­ra­dar­bia­vi­mo su šiau­lie­čiais“, – sa­kė Elb­lon­go teat­ro va­do­vas.

Di­rek­to­rius gi­na­si per vė­lai su­ži­no­jęs apie pi­ni­gus

„Taip tik­rai ne­bu­vo, aš ne­si­slaps­čiau“, – te­le­fo­nu „Šiau­liai plius“ paaiš­ki­no Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vas A. Venc­kus. Jo tei­gi­mu, su len­kais bu­vo tar­ta­si dėl bend­ro pro­jek­to, ku­ria­me da­ly­vau­tų ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties teat­ra­lai. Anot A. Venc­kaus, pro­jek­tas su šve­dais kaž­kaip bu­vo „pri­ka­bin­tas“ vė­liau. Su­ži­no­jus, kad teks pri­si­dė­ti 16 tūks­tan­čių eu­rų, bu­vo pra­dė­ta ieš­ko­ti fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nio. Jo ne­ra­dus ir bu­vo at­si­sa­ky­ta da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nia­me pro­jek­te.

A. Venc­kus ti­ki­no tik­rai ne­si­slaps­tęs nuo ko­le­gų iš Len­ki­jos. Jam ne­va bu­vęs su­dė­tin­gas lai­ko­tar­pis – bai­gė­si jo ka­den­ci­ja, pa­skui te­ko da­ly­vau­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos skelb­ta­me kon­kur­se dėl Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vo po­sto. „Prieš ka­den­ci­jos pa­bai­gą iš­lin­do tas „šve­diš­kas“ pro­jek­tas pri­ka­bin­tas. Dėl to ir vy­ko rug­sė­ji teat­ro at­sto­vai pas len­kus aiš­kin­tis. Su­vo­kę, kad fi­nan­siš­kai mums tai ne­pa­ke­lia­ma, at­si­sa­kė­me“, – tei­gė teat­ro va­do­vas.

Įdo­mu tai, kad kon­kur­sas dėl Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vo po­sto vy­ko per­nai bir­že­lio pa­bai­go­je, o at­si­sa­ky­mą da­ly­vau­ti bend­ra­me pro­jek­te šiau­lie­čiai len­kams nu­siun­tė tik po pen­kių mė­ne­sių – lapk­ri­čio pa­bai­go­je.

„Kai­ną mes su­ži­no­jo­me tik rug­sė­jį“, – sa­kė A. Venc­kus. Keis­ta, kad teat­ro va­do­vas ne­ži­no, ko­kius do­ku­men­tus pa­si­ra­šo. „Šiau­liai plius“ tu­ri do­ku­men­to ko­pi­ją, ku­rio­je aiš­kiai ma­ty­ti A. Venc­kaus pa­ra­šas. Do­ku­men­tas, ku­ria­me nu­ro­dy­ta 16 tūks­tan­čių eu­rų su­ma, pa­si­ra­šy­tas dar 2010 me­tų gruo­džio 14-ąją.

Kas pa­neigs, kad teat­ro va­do­vo dek­la­ra­vi­mas apie da­ly­va­vi­mą tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se ne­pa­dė­jo jam nu­ga­lė­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos reng­to kon­kur­so Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vo pa­rei­goms užim­ti?

Kon­kur­se A. Venc­kus pri­sta­tė Šiau­lių dra­mos teat­ro pen­ke­rių me­tų per­spek­ty­vi­nę kū­ry­bi­nės veik­los pro­gra­mą, pa­ro­dan­čią teat­ro nuo­sta­tuo­se nu­ma­ty­tų tiks­lų bei už­da­vi­nių įgy­ven­di­ni­mą. Prog­ra­mo­je tu­rė­jo bū­ti pri­sta­ty­tas ir Lie­tu­vos kul­tū­ros ir me­no pri­sta­ty­mas už­sie­nio ša­lims bei ana­lo­giš­kos sri­ties už­sie­nio ša­lių kul­tū­ros ir me­no pri­sta­ty­mas Lie­tu­vos vi­suo­me­nei, nu­ma­to­mi bend­ri pro­jek­tai ar da­ly­va­vi­mas teat­rui ak­tua­liuo­se pro­jek­tuo­se.

A. Venc­kus abu tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus su len­kais ir šve­dais bei su len­kais ir ka­li­ning­ra­die­čiais bu­vo nu­ma­tęs ir 2011 me­tų Šiau­lių dra­mos teat­ro kū­ry­bi­nės veik­los pro­gra­mo­je. Šią pro­gra­mą, pa­tvir­tin­tą di­rek­to­riaus pa­ra­šu, teat­ras pa­tei­kė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai. Mi­nis­te­ri­ja ją pa­tvir­ti­no.

Ar dėl neį­vyk­dy­to veik­los pla­no teat­ro va­do­vui grės ko­kia nors at­sa­ko­my­bė?

Tie­sa, šie­met gruo­džio pra­džio­je A. Venc­kus iš­rink­tas va­do­vau­ti vi­suo­me­ni­nei Šiau­lių mies­to kul­tū­ros ta­ry­bai. Už nuo­pel­nus kul­tū­rai?

Elekt­ra

Lapk­ri­čio 25 d. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja (VKEKK) pa­skel­bė elekt­ros ener­gi­jos per­siun­ti­mo pa­slau­gos ir vi­suo­me­ni­nes elekt­ros ener­gi­jos kai­nas ir ta­ri­fus bei jų tai­ky­mo tvar­ką 2012 me­tais. Vi­suo­me­ni­nės elekt­ros ener­gi­jos kai­nos gy­ven­to­jams nuo 2012 m. vi­du­ti­niš­kai di­dės apie 1,4 ct/kWh (su PVM) ar­ba apie 3 pro­c. – na­mų ūkiui, vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį su­nau­do­jan­čiam apie 144 kWh, iš­lai­dos už elekt­ros ener­gi­ją ki­tą­met pa­di­dės apie 2 Lt (su PVM) per mė­ne­sį.

Du­jos

2011 m. lapk­ri­čio 30 d. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja pa­tvir­ti­no AB „Lie­tu­vos du­jos“ val­dy­bos 2011 m. lapk­ri­čio 18 d. spren­di­mu nu­sta­ty­tas gam­ti­nių du­jų per­da­vi­mo ir skirs­ty­mo pa­slau­gų kai­nas bei ta­ri­fus bui­ti­niams var­to­to­jams, ga­lio­sian­čius nuo 2012 m. sau­sio 1 d. AB „Lie­tu­vos du­jos“ val­dy­ba nu­sta­tė, kad gy­ven­to­jams ta­ri­fai ne­kei­čia­mi, tai yra nuo 2012 m. sau­sio 1 d. tai­ko­mi 2011 m. ant­rą­jį pus­me­tį ga­lio­jan­tys ta­ri­fai.

Šil­dy­mas ir karš­tas van­duo

Nuo 2012 m. sau­sio 1 d. ši­lu­mos ir karš­to van­dens kai­nos Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no var­to­to­jams ne­si­keis – ga­lios nu­sta­ty­tos nuo 2011 m. lapk­ri­čio 1 d.

Šal­tas van­duo

2011 m. gruo­džio 22 d. vy­ku­sio Šiau­lių mies­to ta­ry­bos po­sė­džio me­tu nu­spręs­ta tai­ky­ti da­bar ga­lio­jan­čias šal­to van­dens tie­ki­mo, nuo­te­kų tvar­ky­mo ir par­da­vi­mo pa­slau­gų kai­nas ir ki­tą­met.

Kal­bant apie van­dens kai­ną, su­maiš­ties su­kė­lė tai, kad Sei­mas pri­ta­rė mo­kes­čių di­di­ni­mui už da­lį iš že­mės iš­gau­na­mų iš­tek­lių, tarp ku­rių yra ir ju­ri­di­nių as­me­nų ko­mer­ci­niais tiks­lais nau­do­ja­mas po­že­mi­nis van­duo. Iki šiol po­že­mi­nis van­duo bū­da­vo ap­mo­kes­ti­na­mas 0,06 Lt už ku­bi­nį met­rą, jo mo­kes­tis ne­prik­lau­sė nuo to, ar jis nau­do­ja­mas ko­mer­ci­niais tiks­lais, ar na­mų ūkio reik­mėms bei pa­tal­poms šil­dy­ti. Pa­kei­tus tei­sės ak­tą, po­že­mi­nis van­duo na­mų ūkio reik­mėms ir pa­tal­poms šil­dy­ti kai­nuos tiek pat, o ju­ri­di­nių as­me­nų ko­mer­ci­niais tiks­lais nau­do­ja­mo van­dens, pils­to­mo į ta­rą, kai­na pa­di­dės iki 10,8 Lt už kub. met­rą. Vi­so ki­to po­že­mi­nio van­dens kai­na sieks 0,24 Lt už kub. met­rą.

Ne­si­keis ki­tą­met ir ko­mu­na­li­nių at­lie­kų rink­lia­vos dy­dis.

Vers­lo liu­di­ji­mai

Nuo 2012 m. sau­sio 1 d. brangs vers­lo liu­di­ji­mai. Mi­ni­ma­li vers­lo liu­di­ji­mo kai­na šiau­lie­čiams bus 1440 Lt per me­tus, t. y. 120 Lt dau­giau nei šie­met. Ki­tą­met stam­bi­na­mas ir veik­lų, ku­rio­mis vers­tis rei­kia įsi­gy­ti vers­lo liu­di­ji­mą, są­ra­šas. Iš šiuo me­tu ga­lio­jan­čių 105 veik­los rū­šių są­ra­še liks tik 90, pa­nai­ki­na­mos že­mės ūkio veik­lai pri­ski­ria­mos veik­los sri­tys, iš es­mės kei­čia­mos sta­ty­bos veik­los.

Nuo Nau­jų­jų me­tų tiks­li­na­ma ir pa­tal­pų nuo­mos rū­šis, ku­ri lei­džia vers­tis tik gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties pa­tal­pų nuo­ma. Iki šiol ga­lio­ju­sios aš­tuo­nios pre­ky­bi­nės veik­los rū­šys stam­bi­na­mos į dvi: „Pre­ky­ba tik ne mais­to pro­duk­tais“ ir „Pre­ky­ba“.

Mies­to gim­ta­die­nis ir „Eu­ro­Bas­ket 2011“

Rugp­jū­čio 31-rug­sė­jo 5 d. Šiau­liams te­ko at­lai­ky­ti di­džiu­lį iš­ban­dy­mą – ša­ly­je vy­ko di­džiau­sias vi­sų lai­kų tarp­tau­ti­nis ren­gi­nys „Eu­ro­Bas­ket 2011“. Į var­žy­bas Aly­tu­je, Klai­pė­do­je, Pa­ne­vė­žy­je, Šiau­liuo­se, Vil­niu­je ir Kau­ne at­vy­ko 24 stip­riau­sios Eu­ro­pos krep­ši­nio rink­ti­nės. Šiau­liuo­se su­lauk­ta ke­lio­li­kos tūks­tan­čių žmo­nių ant­plū­džio, nes rug­sė­jį į mo­ky­mo įstai­gas grį­žo ir stu­den­tai bei at­vy­ko sve­čių į rug­sė­jo 2-3 d. vy­ku­sį mies­to gim­ta­die­nį.

Kas­dien Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to B gru­pės rung­ty­nes Šiau­lių are­no­je žiū­rė­da­vo apie 4 tūkst. aist­ruo­lių. In­for­ma­ci­ją apie čem­pio­na­tą tei­kė 203 ak­re­di­tuo­ti ži­niask­lai­dos at­sto­vai, sau­gu­mu rū­pi­no­si apie 100 pa­rei­gū­nų, or­ga­ni­za­to­riams tal­ki­no 150 sa­va­no­rių.

Vi­du­ti­niš­kai į vie­nos die­nos rung­ty­nes Šiau­liuo­se bu­vo par­duo­da­ma apie 3 tūkst. bi­lie­tų. Dar maž­daug tūks­tan­tis as­me­nų į sa­lę atei­da­vo su kvie­ti­mais, ak­re­di­ta­ci­jo­mis.

Di­džiau­sio su­si­do­mė­ji­mo Šiau­liuo­se su­lau­kė Pran­cū­zi­jos ir Vo­kie­ti­jos rung­ty­nės, ku­rias are­no­je ste­bė­jo apie 5 tūkst. žmo­nių.

Kar­tu su krep­ši­nio čem­pio­na­tu tran­kiai praū­žęs Šiau­lių gim­ta­die­nis nu­džiu­gi­no mies­to val­džią – šven­tei su­reng­ti iš biu­dže­to skir­ta 100 tūkst. li­tų, per 130 tūkst. li­tų sky­rė mies­to vers­li­nin­kai, dar 50 tūkst. su­rink­ta iš pre­ky­bi­nin­kų. Or­ga­ni­za­to­riai mies­to gim­ta­die­nio šven­te bu­vo pa­ten­kin­ti – iš­nau­do­ta daug mies­to erd­vių, pa­si­ro­dė kaip nie­kad daug mies­to ko­lek­ty­vų.

Šven­tės me­tu paaiš­kė­jo ir ki­ta tie­sa – kai vie­ni rė­mė, ki­ti šven­čian­čiuo­sius api­plė­ši­nė­jo. Kai ku­rio­se mies­to ka­vi­nė­se už puo­de­lį ka­vos su pie­nu vers­li­nin­kai pra­šė 10 Lt, alaus bo­ka­las Šiau­lių ka­vi­nė­se kai­na­vo 10, sid­ro – 18, kiau­lie­nos kar­bo­na­das – 25, ne­ga­zuo­to van­dens bu­te­liu­kas – 4 Lt.

Mies­to gim­ta­die­nis, vy­kęs Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to me­tu, pa­ro­dė, ku­rie mies­to vers­li­nin­kai ne­ger­bia sa­vo nuo­la­ti­nių klien­tų ir įsi­vaiz­duo­ja, kad ga­li mul­kin­ti už­sie­nie­čius. Prie Pa­ne­vė­žio are­nos par­da­vi­nė­tas alus kai­na­vo 6, pu­sės lit­ro ko­ka­ko­los stik­li­nė – 5 Lt.

Po­li­ti­kai ėmė svars­ty­ti, ar bus pel­nin­gos TA­FI­SA žai­dy­nės Šiau­liuo­se, nes per Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą vis­kas ėjo „į mi­nu­są“.

Su „Sau­lės žie­du“ su­si­tik­si­me po dve­jų me­tų

Lie­pos vi­du­ry­je Šiau­lius su­dre­bi­no IV tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro kon­kur­sas-fes­ti­va­lis „Sau­lės žie­das“. Jis mies­to gy­ven­to­jus ir sve­čius su­pa­žin­di­no su to­li­mų ir ar­ti­mų ša­lių kul­tū­ra. Į kon­kur­są at­vy­kę vie­nuo­li­kos už­sie­nio ša­lių ir bū­rys Lie­tu­vos ko­lek­ty­vų pri­si­sta­tė šven­ti­nė­je „Sau­lės žie­do“ ei­se­no­je. Jo­je da­ly­va­vo Ka­re­li­jos (Ru­si­ja), Aust­ri­jos, Slo­va­ki­jos, Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Ne­pa­lo, Slo­vė­ni­jos, Si­ci­li­jos (Ita­li­ja), Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos at­sto­vai, pa­si­puo­šę tau­ti­niais rū­bais. Sve­čių tu­rė­jo bū­ti dau­giau, ta­čiau ko­lek­ty­vai iš Ni­ge­ri­jos, Ko­lum­bi­jos, Jor­da­ni­jos ir Ser­bi­jos neat­vy­ko, nes ne­ga­vo vi­zų.

Tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro kon­kur­sas-fes­ti­va­lis uni­ka­lus tuo, kad jo me­tu da­ly­viai ne tik kon­cer­tuo­ja, bet ir da­ly­vau­ja vie­nin­te­lia­me Ry­tų Eu­ro­po­je ren­gia­ma­me kon­kur­se. Šia­me kon­kur­se ko­lek­ty­vai run­gia­si dėl „Grand Prix“, ku­ris šie­met kar­tu su 1500 eu­rų ati­te­ko Slo­va­ki­jos folk­lo­ro an­samb­liui „De­vin“.

Šiau­lių dra­mos teat­ro ju­bi­lie­jui – kny­ga ir prem­je­ra

Rug­sė­jo 23 d. Šiau­lių dra­mos teat­ras pa­mi­nė­jo 80-me­tį. Šia pro­ga prista­ty­ta įspū­din­ga prem­je­ra – Jev­ge­ni­jaus Švar­co tri­jų veiks­mų pa­sa­ka „Še­šė­lis“. Be jo, šie­met žiū­ro­vams teat­ras pa­siū­lė dar dvi prem­je­ras: „Igua­nos nak­tį“ ir ka­lė­di­nį spek­tak­lį vai­kams „Pū­kuo­tu­ko pa­sa­ka“.

„Še­šė­lį“ re­ži­sa­vo JAV gy­ve­nan­ti re­ži­sie­rė Na­ta­ša Ogaj Ra­mer, kos­tiu­mus ir sce­nog­ra­fi­ją kū­rė dai­li­nin­kė Ol­ga Krav­če­nia ir Alek­sand­ras Va­sil­je­vas, cho­reog­ra­fi­ją – Bo­ri­sas Moi­se­je­vas. Spek­tak­ly­je vai­di­na ne tik vi­si 30 teat­ro ak­to­rių, bet ir pa­gal­bi­nis per­so­na­las.

Spe­cia­liai Dra­mos teat­ro ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti iš­leis­ta kny­ga „Šiau­lių dra­mos teat­ras nuo 1931 me­tų rug­sė­jo 23 die­nos“. Iš tik­ro teat­ro įkū­ri­mo die­na – 1931 m. rugp­jū­čio 1-oji. Ta­da bu­vo įsteig­tas Vals­ty­bės teat­ro Šiau­lių sky­rius, ta­čiau ka­dan­gi pir­mo­ji prem­je­ra – spek­tak­lis „Prin­ce­sė Tu­ran­dot“ – die­nos švie­są iš­vy­do rug­sė­jo 23-ią­ją, ši die­na ir lai­ko­ma teat­ro gi­mi­mo die­na. Atei­ty­je ke­ti­na­ma iš­leis­ti dar vie­ną kny­gą, ku­rio­je bus ap­žvelg­tas teat­ro gy­ve­ni­mas 1931-1945 m., bei pri­si­mi­ni­mų kny­gą apie ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sią ak­to­rę Rū­tą Sta­li­liū­nai­tę.

Šiau­lių dra­mos teat­ras per 80 me­tų ke­lis kar­tus kei­tė pa­va­di­ni­mą. Jis bu­vo Šiau­rės Lie­tu­vos teat­ras, Vals­ty­bės teat­ro Klai­pė­dos sky­rius, Šiau­lių mies­to teat­ras, o nuo 1944 m. ta­po Šiau­lių dra­mos teat­ru. Nuo 1931 m. ja­me bu­vo pa­sta­ty­ti 426 spek­tak­liai.

Šie me­tai, ypač me­tų pa­bai­ga, su­pur­tė re­gio­no ra­jo­nų me­rų, po­li­ti­kų kė­džių pa­ma­tus.

Rad­vi­liš­kis

Rad­vi­liš­ky­je itin pa­si­dar­ba­vo STT Šiau­lių sky­riaus pa­rei­gū­nai. Ko­rup­ci­jos ka­muo­lį ėmę narp­lio­ti tei­sėt­var­ki­nin­kai su­lai­kė še­šis įta­ria­muo­sius. Pir­mi į areš­ti­nę pa­te­ko Rad­vi­liš­kio kon­ser­va­to­rių ly­de­riai – ra­jo­no me­ras An­ta­nas Če­po­no­nis ir ta­ry­bos na­rys me­di­kas Aloy­zas Juo­dis. A. Če­po­no­nis yra kon­ser­va­to­rių Rad­vi­liš­kio sky­riaus va­do­vas, A. Juo­dis – jo pa­va­duo­to­jas. Po­li­ti­kai įta­ria­mi pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba, do­ku­men­tų klas­to­ji­mu ir su­kčia­vi­mu. Šiau­lių teis­mas me­rą iš pra­džių lei­do suim­ti sep­ty­nioms pa­roms, vė­liau suė­mi­mas pra­tęs­tas mė­ne­siui. Iš­va­ka­rė­se 14 die­nų bu­vo suim­tas A. Juo­dis. Abu pu­sę me­tų nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gų sa­vi­val­dy­bė­je. Kon­ser­va­to­rių ly­de­riai sku­bo­mis pa­skel­bė, jog stab­do­ma A. Če­po­no­nio, A. Juo­džio ir Kęs­tu­čio Čiū­da­ro na­rys­tė par­ti­jo­je. Su­lai­ky­tas ir bend­ro­vės „Leo sta­ty­ba“ dar­bų vyk­dy­to­jas Leo­nar­das Šeš­to­kas.

Įta­ri­mai pa­reikš­ti ir Rad­vi­liš­kio ta­ry­bos na­riui kon­ser­va­to­riui Gin­ta­rui Ži­lė­nui. Jis su­lai­ky­tas ki­to­je – Pa­ne­vė­žį kre­čian­čio ko­rup­ci­jos skan­da­lo by­lo­je. Jo­je vie­na įta­ria­mų­jų – įta­kin­go kon­ser­va­to­riaus Vi­to Ma­tu­zo žmo­na Da­nu­tė.

Gruo­džio 22-ąją į areš­ti­nę dviem pa­roms bu­vo už­da­ry­ta šeš­to­ji įta­ria­mo­ji – bu­vu­si įmo­nės „Leo sta­ty­ba“ di­rek­to­rė kon­ser­va­to­rė Vil­ma Ado­mai­tie­nė.

Pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ga­li­mai ne­skaid­riai įgy­ven­di­na­mų pro­jek­tų – Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Šau­ko­to Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čios res­tau­ra­vi­mo ir Rad­vi­liš­kio mies­to Obe­lė­lės gat­vės re­konst­ra­vi­mo dar­bų.

STT ki­lo įta­ri­mų, kad at­lie­kant vie­no iš Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tū­ros cent­ro pa­sta­tų – san­dė­lio – re­konst­ruk­ci­ją bu­vo su­da­ry­tos iš­skir­ti­nės są­ly­gos įmo­nei lai­mė­ti vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­są. Už 360 tūkst. Lt dar­bus at­lie­ka „Leo sta­ty­ba“, ku­rios abu pa­grin­di­niai ak­ci­nin­kai ir yra su­lai­ky­tie­ji G. Ži­lė­nas ir A. Juo­dis.

Be to, STT įta­ria, kad re­konst­ruo­jant san­dė­lį esą bu­vo klas­to­ja­mi do­ku­men­tai ir bu­vo sie­kia­ma ap­gau­le už­val­dy­ti di­de­lės ver­tės Eu­ro­pos Są­jun­gos ir sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šas. Šį pro­jek­tą Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė įgy­ven­di­na kar­tu su lat­viais.

Pak­ruo­jis

Pak­ruo­jo po­li­ti­kai gruo­džio 7 d. vy­ku­sia­me neei­li­nia­me ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je nu­spren­dė Sau­lių Ge­giec­ką at­leis­ti iš me­ro pa­rei­gų. Jas, kol bus iš­rink­tas nau­jas Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras, pa­ves­ta ei­ti me­ro pa­va­duo­to­jui Ro­mui Medz­vec­kui.

Ne­pa­si­ti­kė­ji­mą S. Ge­giec­ku pa­reiš­ku­si val­dan­čio­ji dau­gu­ma bal­suo­da­ma ne­bu­vo vie­nin­ga. Už me­ro at­lei­di­mą bal­sa­vo 13, prieš – 2 val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vai. Toks spren­di­mas ar­gu­men­tuo­tas tuo, kad dėl ne­tin­ka­mo me­ro el­ge­sio in­ter­pe­lia­ci­ją opo­zi­ci­jos at­sto­vai ini­ci­ja­vo dar 2009 m. Jie dėl me­ro gir­ta­vi­mo, ne­blai­vaus pa­si­ro­dy­mo vie­šuo­se ren­gi­niuo­se po­li­ti­kams iš­sa­kė pa­sta­bas ir šie­met, ta­čiau tuo­met į tai ko­le­gos nu­mo­jo ran­ka.

Me­ro pa­rei­gas S. Ge­giec­kas užė­mė jau tre­čią ka­den­ci­ją: pir­mą­kart bu­vo iš­rink­tas 2004 m., per­rink­tas 2007 m. ir šie­met. Pak­ruo­jo mies­to ta­ry­bo­je jis dir­bo nuo 1995 m.

Kel­mė

Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra at­lie­ka ty­ri­mą dėl Kel­mės Dar­bo bir­žo­je dir­ban­čio Kel­mės ra­jo­no ta­ry­bos na­rio Ri­man­to Mo­tu­zo ga­li­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos. Po­li­ti­kas įta­ria­mas su­kčia­vęs – fik­ty­viai re­gist­ra­vęs be­dar­bio ap­si­lan­ky­mus. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu įta­ri­mai nie­kam ne­pa­reikš­ti, ta­čiau ty­ri­mo ei­go­je spe­cia­lis­tams pa­skir­tos už­duo­tys.

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas ga­vus pra­ne­ši­mą apie Kel­mės Dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­ja­mą ne­sa­mą be­dar­bį. Paaiš­kė­jo, kad bir­žos be­dar­bių są­ra­šuo­se yra jau ku­rį lai­ką Šve­di­jo­je dir­ban­tis 35 m. kel­miš­kis, o Dar­bo bir­žo­je ras­ti ne­va jo pa­ra­šai, esą jis lai­ku lan­ky­da­vo­si pas įdar­bi­ni­mo spe­cia­lis­tą R. Mo­tu­zą.

Ta­ria­mas klien­tas Kel­mės sky­riu­je re­gist­ruo­tas apie tre­jus me­tus. R. Mo­tu­zas šį be­dar­bį ap­tar­na­vo nuo 2010 m. spa­lio. Ta­ria­mas klien­tas ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­kos iš Kel­mės sky­riaus pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ga­vo. Ti­kė­ti­na, kad bū­ti fik­ty­viu be­dar­biu jam bu­vo nau­din­ga dėl so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų. Įta­ri­mų su­kė­lė klien­to pa­ra­šai be­dar­bio ste­bė­se­nos la­pe, tad bus ti­ria­ma, ar jie ne­bu­vo klas­to­ja­mi.

Dar­bo bir­žo­je bu­vo at­lik­tas tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas, jo me­džia­ga per­duo­ta pro­ku­ra­tū­rai.

Į skan­da­lą įsi­vė­lu­siam Ra­jo­no ta­ry­bos na­riui R. Mo­tu­zui Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos Kel­mės sky­riaus va­do­vy­bės su­si­ti­ki­me bu­vo siū­lo­ma su­stab­dy­ti na­rys­tę par­ti­jo­je, ta­čiau jis at­si­sa­kė, sa­ky­da­mas, jog Dar­bo bir­žos kal­ti­ni­mai yra ne­pag­rįs­ti ir jis esąs ne­kal­tas.

Nu­tar­ta pa­lauk­ti Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros iš­va­dų. Pro­ku­ra­tū­ra, pa­sak Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vo spau­dai Mar­ty­no Po­vi­lai­čio, įta­ri­mų kol kas nie­kam ne­pa­reiš­kė. Vyks­ta ty­ri­mas, pa­skir­ta ra­šy­se­nos eks­per­ti­zė ir ki­tos spe­cia­lios už­duo­tys.

R. Mo­tu­zas kol kas dir­ba Dar­bo bir­žo­je, kaip ir dir­bęs. Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos di­rek­to­rius Ri­mun­das Do­mar­kas „Šiau­liai plius“ tei­gė taip pat lau­kian­tis pro­ku­ra­tū­ros iš­va­dų. Tik tuo­met bus spren­džia­mas klau­si­mas dėl nuo­bo­dos R. Mo­tu­zui. Jei įta­ri­mai pa­si­tvir­tins, spe­cia­lis­tui teks at­si­svei­kin­ti su tar­ny­ba.

R. Mo­tu­zas dar­bo bir­žos pa­da­li­ny­je Kel­mė­je dir­ba dau­giau nei de­šimt­me­tį. 2007 m. jam bu­vo skir­tas pa­pei­ki­mas už ap­lai­dų dar­bą.

Per pa­sta­ruo­sius po­rą de­šimt­me­čių iš dar­bo bir­žos pa­da­li­nio Kel­mė­je dėl ana­lo­giš­kų pa­žei­di­mų, ku­rie pri­ly­gi­na­mi šiurkš­tiems, at­leis­ti du dar­buo­to­jai.

Su­ma­žė­jo gy­ven­to­jų

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2011 m. vi­suo­ti­nis gy­ven­to­jų ir būs­tų su­ra­šy­mas vy­ko ko­vo-ge­gu­žės mėn. Pir­mą kar­tą gy­ven­to­jai ga­lė­jo at­sa­ky­ti į su­ra­šy­mo klau­si­mus in­ter­ne­tu (to­kia ga­li­my­be pa­si­nau­do­jo apie 32% gy­ven­to­jų). El. bū­du ne­su­si­ra­šiu­sius as­me­nis lan­kė su­ra­ši­nė­to­jai.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pra­ne­ša, kad išanks­ti­niais 2011 m. vi­suo­ti­nio gy­ven­to­jų ir būs­tų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis 2011 m. ko­vo 1 d. Lie­tu­vo­je bu­vo 3 mln. 54 tūkst. nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų. 2001 m. vi­suo­ti­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je gy­ve­no 3 mln. 484 tūkst. gy­ven­to­jų, tai­gi per de­šimt­me­tį jų su­ma­žė­jo 12% (430,2 tūkst.). La­biau­sia gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo dėl emig­ra­ci­jos (76%) – per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį iš ša­lies iš­vy­ko 328,3 tūkst. gy­ven­to­jų, o at­vy­ko 64,2 tūkst.

2001-2011 m. dau­giau­sia gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo Ute­nos (19%), Tau­ra­gės (18%), Šiau­lių (17%) ir Aly­taus (16%) ap­skri­ty­se. Ypač gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo Vi­sa­gi­no (25 %), Ak­me­nės raj. ir Pa­gė­gių (22 %) sa­vi­val­dy­bė­se.

Apie 40% ša­lies gy­ven­to­jų gy­ve­na di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se. Vil­niaus mies­te gy­ven­to­jų skai­čius ki­to ne­žy­miai (su­ma­žė­jo 2,7%), Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se ir Pa­ne­vė­žy­je su­ma­žė­jo nuo 13 iki 16%.

2011 m. mo­te­rys su­da­rė 54% ša­lies gy­ven­to­jų. Mo­te­rų bu­vo 238 tūkst. (17%) dau­giau ne­gu vy­rų (2001 m. – 225,6 tūkst. ar­ba 14% dau­giau). Šiau­lių ap­skri­ty­je bu­vo 17% dau­giau mo­te­rų nei vy­rų.

Ma­žė­jant bend­ram gy­ven­to­jų skai­čiui, jų tan­kis su­ma­žė­jo nuo 53,4 (2001 m.) iki 46,8 (2011 m.) žmo­nių vie­na­me kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­met­re. Tan­kiau­siai gy­ve­na­ma Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė­je – 2071 gy­ven­to­jas vie­na­me kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­met­re, Kau­no – 2046, Klai­pė­dos –1646, Aly­taus – 1515, Šiau­lių –1397, Vil­niaus –1344 – mies­tų sa­vi­val­dy­bė­se.

Šiau­lių ap­skri­ty­je gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo 17,4% (2001 m. bu­vo 370096, 2011 m. – 305792). Dau­giau­sia gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo Ak­me­nės raj. sa­vi­val­dy­bė­je – 22 pro­c. (nuo 30221 iki 23584). Jo­niš­kio raj. sa­vi­val­dy­bė­je gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo 18 pro­c. (nuo 31922 iki 26170), Kel­mės raj. – 21,3 pro­c. (nuo 40844 iki 32164), Pak­ruo­jo raj. – 19,9 pro­c. (nuo 29458 iki 23587), Rad­vi­liš­kio raj. – 19,4 pro­c. (nuo 52148 iki 42027), Šiau­lių mies­to – 15,5 pro­c. (nuo 133883 iki 113143), Šiau­lių raj. – 12,6 pro­c. (nuo 51620 iki 45117).

Išanks­ti­niai su­ra­šy­mo duo­me­nys, pa­teik­ti 2011 m. gruo­džio 2 d., ga­li skir­tis nuo ga­lu­ti­nių.

Re­gio­ne dau­giau mi­rė nei gi­mė

Šie­met Šiau­liuo­se mi­rė 1331 žmo­gus, gi­mė – 1303. Su­lauk­ta 14 dvy­nu­kų po­rų.

Kel­mė­je mir­čių už­re­gist­ruo­ta ge­ro­kai dau­giau nei gi­mi­mų. Šie­met ra­jo­ne mi­rė 476, gi­mė – 316. Ma­no­ma, kad si­tua­ci­ja ki­tą­met pa­ge­rės, nes iš­si­tuo­kė 82 po­ros, o su­si­tuo­kė net 183.

Rad­vi­liš­kis šie­met su­mu­šė gims­ta­mu­mo re­kor­dus. Šie­met mies­te mi­rė 385 rad­vi­liš­kie­čiai, gi­mė – 410. Rad­vi­liš­ky­je su­si­tuo­kė 207 po­ros, iš­si­tuo­kė 144.

Jo­niš­ky­je mir­čių už­re­gist­ruo­ta dvi­gu­bai dau­giau nei gi­mi­mų. Šie­met Jo­niš­kio ra­jo­ne mi­rė 422, gi­mė 247 jo­niš­kie­čiai. Nors gi­mi­mų ge­ro­kai ma­žiau, ra­jo­ną nu­džiu­gi­no try­nu­kai.

2011 m. re­gio­ne bū­ta ir re­kor­dų. Ba­lan­džio 4 d. Šiau­liuo­se gi­mė ma­žy­lis-mil­ži­nas. Ber­niu­ką pa­gim­dė 35-erių Jo­niš­kio raj. gy­ven­to­ja Eg­lė Ku­du­lie­nė. Nau­ja­gi­mio svo­ris bu­vo 5,255 kg, ūgis – 59 cm. Nau­ja­gi­mis pa­va­din­tas Ei­gar­du. Jis – di­džiau­sias per pu­sant­rų me­tų mies­te gi­męs kū­di­kis. Lie­tu­vo­je yra už­re­gist­ruo­tas 6,8 kg svo­rio nau­ja­gi­mis, ta­čiau jis gi­mė at­li­kus Ce­za­rio pjū­vį. E. Ku­du­lie­nė kū­di­kį pa­gim­dė pa­ti, po gim­dy­mo jau­tė­si ge­rai, jo­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų ne­nus­ta­ty­ta ir nau­ja­gi­miui.

Lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se – abo­nen­ti­nis mo­kes­tis

Nuo Nau­jų­jų tė­vai tu­rės kas mė­ne­sį mo­kė­ti 25 Lt abo­nen­ti­nį mo­kes­tį už ug­dy­mo ap­lin­kos iš­lai­ky­mą ir kas­dien 2 Lt už pa­tie­ka­lų ga­my­bą.

Tė­vai tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti ug­dy­mo truk­mę (nuo 4 iki 24 val.) ir mai­ti­ni­mų skai­čių (ne dau­giau nei 4 mai­ti­ni­mai ar­ba be mai­ti­ni­mo) per die­ną. Pa­si­rin­kus ne il­ges­nį nei 4 val. truk­mės ug­dy­mą per die­ną be mai­ti­ni­mo, at­ly­gi­ni­mas už mai­ti­ni­mo pa­slau­gas yra ne­mo­ka­mas – mo­ka­mas tik mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas už ug­dy­mo ap­lin­kos iš­lai­ky­mą.

Pa­vyz­džiui, lop­še­lio gru­pės vai­kams nu­sta­ty­tas 165,5 Lt mo­kes­tis, jei jie val­gys 2 kar­tus (pie­tus ir pa­va­ka­rius); 197,7 Lt – jei val­gys 3 kar­tus (pus­ry­čius, pie­tus, pa­va­ka­rius). Dar­že­lio gru­pės vai­kams nu­sta­ty­tas 178,4 Lt mo­kes­tis, jei jie val­gys 2 kar­tus; 214,9 Lt – jei val­gys 3 kar­tus (pus­ry­čius, pie­tus, pa­va­ka­rius).

Pie­tūs mo­kyk­lo­je

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no nau­ją mai­ti­ni­mo bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se ap­ra­šą, pa­gal ku­rį mo­kyk­los pa­čios spręs, už ko­kią kai­ną mai­tin­ti moks­lei­vius pie­tu­mis.

Šiau­lių mies­to mo­kyk­lo­se iki šiol pie­tūs kai­nuo­da­vo vi­du­ti­niš­kai 3,30 Lt, kai ku­rio­se – iki 5 Lt. Ka­dan­gi da­bar ga­my­bos iš­lai­dos su­da­ro apie 1,63 Lt, skai­čiuo­jant vi­sas są­nau­das, pie­tų kai­na išau­ga iki 5 Lt.

Ar di­din­ti pie­tų kai­ną, spręs pa­ti mo­kyk­la. Ne­mo­ka­mų pie­tų kai­na iš­lie­ka 4,68 Lt.

Bran­go vi­suo­me­ni­nis trans­por­tas

Nuo lie­pos 15 d. šiau­lie­čiai už va­žia­vi­mą mies­to vie­šuo­ju trans­por­tu tu­ri mo­kė­ti dau­giau – bi­lie­tas spau­dos kios­ke pa­bran­go nuo 1,40 Lt iki 1,70 Lt. Mik­roau­to­bu­so bi­lie­tai nuo 1,80 Lt pa­bran­go iki 2 Lt. Nuo­la­ti­nis bi­lie­tas pa­bran­go nuo rugp­jū­čio 1 d. – kai­nuo­ja 97 Lt.

Nors kai ku­rie po­li­ti­kai sua­be­jo­jo kai­nų ir skai­čių pa­grįs­tu­mu, pra­šė ati­dė­ti spren­di­mo priė­mi­mą ar lai­ką, nuo ka­da bi­lie­tus bran­gin­ti, dau­gu­mai la­biau rū­pė­jo, kaip gel­bė­ti „Bus­tu­rą“, o ne pa­dė­ti šiau­lie­čiams. Iš 27 po­li­ti­kų bi­lie­tų bran­gi­ni­mui pri­ta­rė 19.

Iš tri­jų pa­siū­ly­tų bi­lie­tų bran­gi­ni­mo va­rian­tų bu­vo pa­si­rink­tas tas, ku­ris la­biau­siai tin­ka išau­gus „Bus­tu­ro“ są­nau­doms dėl pa­bran­gu­sio ku­ro. Į bi­lie­tų kai­ną bu­vo įskai­čiuo­tas ir 1 mln. Lt. Jo rei­kė­ję įgy­ven­di­nant ES fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą, ku­rio dė­ka bus įsi­gy­ti aš­tuo­ni nau­ji du­jo­mis va­ro­mi au­to­bu­sai.

Po ke­lių mė­ne­sių šiau­lie­čiai jau ga­lė­jo įsi­gy­ti mė­ne­si­nius bi­lie­tus va­žiuo­ti bend­ro­vės „Bus­tu­ras“ au­to­bu­sais tik dar­bo die­noms. Bi­lie­tas kai­nuo­ja 85 li­tus.

Pa­sak „Bus­tu­ro“ at­sto­vų, mė­ne­si­nis bi­lie­tas tik dar­bo die­noms nė­ra po­pu­lia­rus. Lapk­ri­tį bu­vo par­duo­ta vos 170 to­kių bi­lie­tų. Ko­ne 100 Lt kai­nuo­jan­tį mė­ne­si­nį bi­lie­tą įsi­gy­ja apie 1,1 tūkst. šiau­lie­čių, o vien­kar­ti­nių bi­lie­tų kios­kuo­se nu­per­ka­ma itin gau­siai – apie 270 tūkst. Vai­ruo­to­jai per mė­ne­sį par­duo­da apie 110 tūkst. bi­lie­tų.

Spa­lio 13 d. UAB „Bus­tu­ras“ te­ri­to­ri­jo­je bu­vo ofi­cia­liai ati­da­ry­ta ir pra­dė­jo veik­ti pir­mo­ji su­slėg­tų gam­ti­nių du­jų de­ga­li­nė (komp­re­so­ri­nė sto­tis).

Ky­lan­čios mais­to kai­nos

Ky­lan­čios mais­to pro­duk­tų kai­nos ste­bi­no ir šiur­pi­no šiau­lie­čius vi­sus me­tus. De­ja, au­gi­mo neiš­veng­si­me ir me­tams bai­gian­tis. Šie­met la­biau­siai bran­go mė­sa, žu­vis ir pie­no pro­duk­tai. Pa­sak gy­ven­to­jų, kai ku­riuos mais­to pro­duk­tus dėl spar­taus kai­nų šuo­lio ten­ka vi­siš­kai iš­mes­ti iš ra­cio­no. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, varš­kė pa­bran­go apie 13 pro­c., sū­dy­tos sil­kės fi­lė – apie 38, smul­kus bal­ta­sis cuk­rus – apie 30, jau­tie­na – dau­giau nei 14, duo­na – 7 pro­c. Pi­go tik dar­žo­vės, pvz., svo­gū­nai ir po­mi­do­rai – apie treč­da­lį. Gy­ven­to­jų per­ka­mą­ją ga­lią su­ma­ži­no ir pa­bran­gu­si ši­lu­ma bei išau­gu­sios ku­ro kai­nos – dy­ze­li­nis ku­ras šie­met pa­bran­go be­veik 15 pro­c.

Dau­šiš­kių ka­pi­nės – duo­bė­je

Šiau­liams šie­met taip ir ne­pa­vy­ko įkur­ti nau­jos am­ži­ny­bėn išė­ju­sių­jų lai­do­ji­mo vie­tos. Gin­kū­nų ka­pi­nė­se vie­tų lai­do­ti me­tų pa­bai­go­je ne­be­li­ko, tad žmo­nės lai­do­ja­mi nai­ki­nant ža­lią­sias juos­tas, tarp me­džių ar vie­to­se, kur me­džiai bu­vo iš­rau­ti.

Nau­jų mies­to ka­pi­nių is­to­ri­ja pa­si­dė­jo dar 2009 m. ru­de­nį. Ta­da Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai su­si­gin­či­jo dėl pa­sko­los, ku­ri bū­tų pa­nau­do­ta ka­pi­nėms rei­ka­lin­gai že­mei iš pri­va­čių as­me­nų iš­pirk­ti, dy­džio. Iš pra­džių bu­vo ke­ti­na­ma im­ti

6 mln. Lt il­ga­lai­kę pa­sko­lą, iš ku­rios apie 4,5 mln. Lt bū­tų skir­ta ka­pi­nių že­mei pirk­ti. Už tiek ke­tin­ta iš­pirk­ti apie 40 ha. Pas­kui ta­po aiš­ku, kad vi­sai rei­kia­mai že­mei iš sa­vi­nin­kų iš­pirk­ti rei­kia kur kas dau­giau – 8,6 mln. Aist­ros dar la­biau įkai­to paaiš­kė­jus, kad Dau­šiš­kių kai­me net 11 ha nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­sė bu­vu­sio mies­to me­ro G. Mik­šio ar­ti­mie­siems ir 6 ha iš to plo­to pa­te­ko į ka­pi­nėms iš­per­ka­mų že­mių te­ri­to­ri­ją. Vie­no aro kai­na ten bu­vo skai­čiuo­ja­ma nuo 1230 iki 1370 Lt, tad vien me­ro ar­ti­mie­siems rei­kė­jo iš­mo­kė­ti per 800 tūkst. Lt.

Prieš 2010 m. Ka­lė­das Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ga­vo ga­lu­ti­nį ir ne­skun­džia­mą teis­mo spren­di­mą, ku­ris pa­ten­ki­no pri­va­čių as­me­nų skun­dą ir pa­nai­ki­no Dau­šiš­kių kai­mo de­ta­lų­jį pla­ną, nes ka­pi­nėms nu­ma­ty­ta dau­giau že­mės, nei lei­džia­ma tei­sės ak­tuo­se. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė, reng­da­ma de­ta­lų­jį pla­ną, neat­siž­vel­gė į 2009 m. ko­vą įsi­ga­lio­ju­sį įsta­ty­mą, ku­ria­me nu­ro­do­ma, jog ka­pi­nės tu­ri bū­ti ne di­des­nės nei 40 ha. Tuo me­tu že­mė jau bu­vo iš­pirk­ta ir bu­vu­siems jos sa­vi­nin­kams jau bu­vo su­mo­kė­ta be­veik 9 mln. Lt. Be rei­ka­lo, paaiš­kė­jo, bu­vo iš­leis­ta apie 3 mln. Lt.

De­ta­lų­jį ka­pi­nių pla­ną per teis­mus pa­nai­ki­no kau­nie­tis. Jo že­mė pa­te­ko į ka­pi­nių sa­ni­ta­ri­nę zo­ną ir jam ne­bu­vo iš­mo­kė­ta kom­pen­sa­ci­ja, nors jo že­mė, sa­vi­nin­ko tei­gi­mu, dėl to­kios kai­my­nys­tės nu­ver­tė­jo. Bū­tent ši by­la ir at­sklei­dė, kad de­ta­lu­sis pla­nas nea­ti­tin­ka įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mų, o su­pla­nuo­ta te­ri­to­ri­ja yra net 20 ha di­des­nė, nei lei­džia­ma.

Teis­mo pa­nai­kin­tam de­ta­lia­jam pla­nui reng­ti bu­vo iš­leis­ta dau­giau nei 200 tūkst. Lt. Tiek jų rei­kės ir ren­giant nau­ją pla­ną.

Iš­ki­lus vie­šu­mon, kad iš tuo­me­čio mies­to me­ro G. Mik­šio ar­ti­mų­jų bu­vo iš­pirk­ta per 6 ha že­mės ir su­mo­kė­ta per 800 tūkst. Lt, G. Mik­šys tu­rė­jo rei­ka­lų su Vy­riau­sią­ja tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK). Pas­ta­ro­ji pri­pa­ži­no, kad G. Mik­šys pa­žei­dė Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, nes da­ly­va­vo prii­mant spren­di­mus, su­si­ju­sius su sa­vo šei­ma.

Da­bar­ti­nis me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius V. Da­mu­le­vi­čius, ly­di­mi Sei­mo na­rio Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio, nu­vy­ko į Sei­mą, kur Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rius ban­dė įti­kin­ti, kad bū­ti­na įtei­sin­ti Dau­šiš­kių ka­pi­nių pa­žei­di­mus, bet bal­sų dau­gu­ma ne­bu­vo pri­tar­ta įtei­sin­ti įsta­ty­mų pa­žei­di­mus at­ga­li­ne da­ta.

Nei me­rui, nei ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Sei­me taip ir ne­pa­vy­ko įti­ki­na­mai ar­gu­men­tuo­ti, ko­dėl nuo 30 ha per ke­le­rius pla­na­vi­mo me­tus ka­pi­nių te­ri­to­ri­ja iš­si­plė­tė iki 60 ha.

Iš­pirk­tų skly­pų sa­vi­nin­kai da­bar tu­rė­tų grą­žin­ti pi­ni­gus sa­vi­val­dy­bei. Tai­gi dau­giau nei penk­me­tį tru­ku­sios nau­jų ka­pi­nių paieš­kos grį­žo į pra­di­nį taš­ką, nors joms iš­leis­ti mi­li­jo­nai.

Su­si­dū­rė or­lai­viai

Rugp­jū­čio 30 die­ną, at­lie­kant su­pla­nuo­tą tre­ni­ruo­tę, su­si­dū­rė Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų or­lai­vis L-39 ZA „Al­bat­ross“ ir Pran­cū­zi­jos nai­kin­tu­vas „Mi­ra­ge 2000C“. Ava­ri­jos me­tu bu­vo pa­žeis­tos „Al­bat­ross“ lėk­tu­vo konst­ruk­ci­jos, to­dėl jis nu­kri­to ša­lia Rė­ky­vos eže­ro ir ap­de­gė. Bu­vo pa­žeis­ta ir nai­kin­tu­vo „Mi­ra­ge“ vir­šu­ti­nė ki­lio da­lis, lie­mens kai­rė pu­sė ir kai­ry­sis spar­nas. Po su­si­dū­ri­mo or­lai­vis tę­sė skry­dį ir nu­tū­pė Šiau­lių ka­ri­nia­me ae­rod­ro­me. Lie­tu­vos or­lai­vio pi­lo­tai sėk­min­gai ka­ta­pul­ta­vo­si, vė­liau juos į Ka­ri­nių oro pa­jė­gų Avia­ci­jos ba­zę Šiau­liuo­se iš­skrai­di­no Ka­ri­nių oro pa­jė­gų paieš­kos ir gel­bė­ji­mo sraig­tas­par­nis Mi-8.

Lėk­tu­vo „Al­bat­ross“ juo­do­ji skry­džių dė­žė su­de­gė per gais­rą lėk­tu­vui su­du­žus, to­dėl neiš­li­ko duo­me­nų apie skry­džio pa­ra­met­rus. Bend­ra­dar­biau­jant su Pran­cū­zi­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja, bu­vo iša­na­li­zuo­ti Pran­cū­zi­jos ka­ri­nio or­lai­vio „Mi­ra­ge“ skry­džio pa­ra­met­rų re­gist­ra­vi­mo įren­gi­nių duo­me­nys.

Nus­ta­ty­ta, kad per tre­ni­ruo­tę (da­ly­va­vo Lie­tu­vos leng­va­sis ata­kos lėk­tu­vas „Al­bat­ross“ ir du NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ją at­lie­kan­tys Pran­cū­zi­jos nai­kin­tu­vai „Mi­ra­ge“) „Al­bat­ross“ ir vie­nas iš nai­kin­tu­vų, at­lik­da­mi or­lai­vio at­pa­ži­ni­mo bei gau­dy­mo pro­ce­dū­ras ir di­de­liu grei­čiu skris­da­mi gru­pė­je, pa­vo­jin­gai suar­tė­jo ir su­si­dū­rė ore. Tai įvy­ko to­dėl, kad abie­jų or­lai­vių pi­lo­tai skir­tin­gai in­terp­re­ta­vo skry­džio ei­gą. Ka­dan­gi to­kių pra­ti­mų me­tu or­lai­viai pa­pras­tai skren­da la­bai ar­ti vie­nas ki­to, net men­kiau­sias tar­pu­sa­vio veiks­mų skir­tu­mas tarp or­lai­vių skren­dant gru­pė­je ga­li su­kel­ti su­si­dū­ri­mą.

Ko­mi­si­jos at­lik­to ty­ri­mo me­tu nu­sta­ty­ta, kad lėk­tu­vas „Al­bat­ross“ bu­vo pa­reng­tas skry­džiui pa­gal rei­ka­la­vi­mus ir bu­vo tech­niš­kai tvar­kin­gas. Taip pat kons­ta­tuo­ta, kad or­lai­vių pi­lo­tai lai­kė­si nu­sta­ty­tų pro­ce­dū­rų ava­ri­jos at­ve­ju.

Re­mian­tis NA­TO su­si­ta­ri­mu dėl ka­ri­nių pa­jė­gų sta­tu­so, ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mas tarp Pran­cū­zi­jos ir Lie­tu­vos ne­ke­lia­mas. Pran­cū­zi­ja yra vie­na ak­ty­viau­siai NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jo­je Bal­ti­jos vals­ty­bė­se da­ly­vau­jan­čių ša­lių. Nuo NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jos pra­džios 2004 m. Pran­cū­zi­jos ka­riai mi­si­ją vyk­dė tre­čią kar­tą.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nės oro pa­jė­gos tu­ri dvie­jų mo­di­fi­ka­ci­jų sraig­tas­par­nius Mi-8: Mi-8MTV (Mi-17) ir Mi-8T, tris trans­por­ti­nius lėk­tu­vus C-27J „Spar­tan“, du trans­por­ti­nius lėk­tu­vus L-410 UVP „Tur­bo­let“, du leng­vuo­sius ata­kos lėk­tu­vus L-39 ZA, tris trans­por­ti­nius-ke­lei­vi­nius lėk­tu­vus An-2, vie­ną mo­ko­mą­jį lėk­tu­vą JAK-18T ir du mo­ko­muo­sius lėk­tu­vus JAK-52.

Siau­tė­jo ura­ga­nas

Lie­pos pa­bai­go­je Šiau­lių ap­skri­ty­je siau­tęs vie­su­las ro­vė ne tik elekt­ros li­ni­jas, bet ir me­džius bei pa­mink­lus.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne vie­su­las siau­tė­jo Aukš­tel­kų se­niū­ni­jo­je. Kal­ne­lio Gra­žio­nių, Kau­li­nių ir Žiū­ro­nų kai­muo­se nu­plėš­ti dvie­jų gy­ve­na­mų­jų ir še­šių ūki­nių pa­sta­tų sto­gai, Alks­nu­pių kai­me iš­vers­ta apie 10 ha miš­ko. Taip pat iš­var­ty­ti pa­mink­lai vie­tos ka­pi­nė­se, nu­plėš­ti ke­tu­ri gy­ve­na­mų­jų na­mų sto­gai, nu­ken­tė­jo vie­tos ūki­nin­kai.

Gin­kū­nų se­niū­ni­jo­je vie­su­las nu­trau­kė aukš­tos įtam­pos elekt­ros li­ni­jos lai­dus, to­dėl lai­ki­nai bu­vo su­tri­kęs elekt­ros tie­ki­mas tūks­tan­čiams var­to­to­jų. Bu­vo smar­kiai ap­ga­din­ti Gin­kū­nų že­mės ūkio bend­ro­vės pa­sta­tai: dvi dar­ži­nės, kar­vi­dė, ga­ra­žai ir juo­se bu­vu­si že­mės ūkio tech­ni­ka, ki­ti ga­my­bi­niai pa­sta­tai. Ap­ga­din­ti ir bend­ro­vės „Eg­mi­la“ ga­my­bi­niai pa­sta­tai.

Nuo vie­su­lo nu­ken­tė­jo ir Gin­kū­nų gy­ven­vie­tė bei jos gy­ven­to­jų so­dy­bos: nu­plėš­ti dvie­jų dau­gia­bu­čių ir sep­ty­nių pri­va­čių na­mų sto­gai, nu­vers­tos ke­lios dar­ži­nės ir šilt­na­miai, ap­ga­din­ta ke­le­tas leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, iš­vers­ta ke­lio­li­ka me­džių.

Spa­lį spe­cia­liai su­da­ry­ta ko­mi­si­ja įver­ti­no lie­pos mė­ne­sį vėt­ros pa­da­ry­tus nuo­sto­lius ir nuo jos nu­ken­tė­ju­siems gy­ven­to­jams iš­da­li­jo be­veik 23 tūkst. li­tų.

„Sno­ro“ bank­ro­tas

Šiau­lių mies­te ir ra­jo­ne dėl bank­ru­ta­vu­sio ban­ko „Sno­ras“ nu­ken­tė­jo per 3000 pen­si­jas gau­nan­čių žmo­nių ir ne­ma­žai įmo­nių. Lapk­ri­čio vi­du­ry­je va­do­vau­da­ma­si Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis, įpa­rei­go­jan­čio­mis lai­ku im­tis prie­mo­nių už­tik­rin­ti ša­lies fi­nan­sų sta­bi­lu­mą ir siek­da­ma ap­sau­go­ti in­dė­li­nin­kų lė­šas, at­si­žvelg­da­ma į Lie­tu­vos ban­ko iš­va­das ir siū­ly­mą bei vi­suo­me­nės in­te­re­sus, Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė paim­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiams ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­jas. Ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mas pri­stab­dė da­lies įmo­nių veik­lą, bu­vo įšal­dy­tos gy­ven­to­jų san­tau­pos. Ma­no­ma, kad tai tu­rės įta­kos ir ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mui.

Gruo­džio vi­du­ry­je pra­dė­jus mo­kė­ti in­dė­lių drau­di­mo iš­mo­kas gy­ven­to­jams, šie su­sku­bo į SEB‘ą, ku­rio ap­gul­tis ne­si­liau­ja iki šiol – kas ry­tą prie ban­ko fi­lia­lų iš­si­ri­kiuo­ja ei­lės žmo­nių.

Bank­ru­ta­vęs „Sno­ro“ ban­kas su­men­ki­no pi­lie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­vos ko­mer­ci­niais ban­kais – jų vi­suo­me­ni­nis rei­tin­gas smu­ko per­pus, pa­ste­bi­mai su­men­kin­da­mas ir pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­vos ban­ku.

UAB „Baž­ny­čia“ veik­la

Šiau­lių ra­jo­no ta­ry­bos dau­gu­ma nu­spren­dė pri­tar­ti Kry­žių kal­no de­ta­lio­jo pla­no ko­re­ga­vi­mo Šiau­lių ra­jo­ne, Meš­kui­čių se­niū­ni­jo­je, Do­man­tų kai­me, kon­cep­ci­jai. Tai­gi bu­vo su­da­ry­tos vi­sos ga­li­my­bės čia sta­ty­ti baž­ny­čią. 14 Ta­ry­bos na­rių bal­sa­vo už, ke­tu­ri bu­vo prieš, ki­ti ne­bal­sa­vo ar­ba su­si­lai­kė.

Prieš tai at­lik­tos ap­klau­sos, su­lauk­ta Šiau­lių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos nuo­mo­nės – bu­vo tei­gia­ma, kad dau­gu­ma žmo­nių no­rė­tų baž­ny­čios prie Kry­žių kal­no. Ta­ry­bos na­riams bu­vo iš­pla­tin­tas ir mi­nist­ro pir­mi­nin­ko And­riaus Ku­bi­liaus raš­tas, jie su­pa­žin­din­ti su kul­tū­ros mi­nist­ro Arū­no Ge­lū­no, ki­tų ša­lies at­sa­kin­gų pa­rei­gū­nų nuo­mo­nė­mis.

Baž­ny­čios prie Kry­žių kal­no sta­ty­boms ne­pri­ta­rė da­lis šiau­lie­čių. Pa­ta­ria­mą­jį bal­są tu­rin­ti Kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­ja ste­bė­jo­si Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ir dva­si­nin­kų spren­di­mais, esą su baž­ny­čios at­sto­vais kal­bė­ta dar prieš ket­ve­rius me­tus ir mė­gin­ta juos įti­kin­ti, kad baž­ny­čia šio­je vie­to­je ir ne­tin­ka, ir yra ne­rei­ka­lin­ga. Kry­žių kal­nas, kaip iš­skir­ti­nės ver­tės ir reikš­mės komp­lek­sas, išim­ti­ne nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­so Lie­tu­vai, o ne baž­ny­čiai, to­dėl, pa­sak pa­vel­do­sau­gi­nin­kų, tu­rė­tų bū­ti iš­sau­go­ta sak­ra­li­nė šios vie­tos erd­vė ir ap­gin­tas vie­ša­sis in­te­re­sas.

De­šimt me­tų ne­rims­tant aist­roms dėl baž­ny­čios ša­lia Kry­žių kal­no sta­ty­bų, bu­vo kei­čia­ma ir ga­li­ma jos vie­ta, ir dy­dis. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas tei­gia, kad ne­lei­do sta­ty­bų Kry­žių kal­no te­ri­to­ri­jo­je, ta­čiau ne­ga­li jų už­draus­ti ša­lia, vi­zua­li­nės ap­sau­gos zo­no­je, to­dėl ap­ri­bo­jo to­kios baž­ny­čios aukš­tį iki 8 met­rų su kry­žiu­mi. At­ro­do, kad ape­ti­tas di­dė­ja be­val­gant ir tuo pa­si­ten­kin­ta ne­bus – at­si­ra­do nuo­mo­nių, kad baž­ny­čia tu­ri bū­ti ge­ro­kai aukš­tes­nė ir ne­rei­kia ri­bo­ti ar­chi­tek­tų fan­ta­zi­jos. Be to, anot Lie­tu­vos pi­lig­ri­mų bend­ri­jos, sak­ra­li­nių pa­sta­tų komp­lek­sas prie Kry­žių kal­no tu­rė­tų bū­ti ne­tgi ple­čia­mas, ži­no­ma, ne­su­ga­di­nant Kry­žių kal­no vi­zua­lu­mo ir sak­ra­lu­mo. Už­sie­nio ir Lie­tu­vos pi­lig­ri­mai lau­kia ir ki­tų jiems ak­tua­lių sta­ti­nių: di­de­lė po­že­mi­nė baž­ny­čia leis­tų or­ga­ni­zuo­ti prie Kry­žių kal­no ma­si­nius ren­gi­nius ir žie­mą, be to, no­ri­ma, kad ap­link Kry­žių kal­ną bū­tų įreng­tos Kry­žiaus ke­lio sto­tys.

Ki­tas daug dis­ku­si­jų te­be­ke­lian­tis ob­jek­tas – Šiau­lių ka­ted­ros pa­šo­nė­je ky­lan­tis vys­ku­pi­jos pa­sto­ra­ci­nis cent­ras. Nau­jas pa­sta­tas sta­to­mas ša­lia ka­ted­ros pa­lei Til­žės gat­vę. Mies­to bend­ruo­me­nė ne­pa­ten­kin­ta tuo, kad jis už­sto­ja ka­ted­rą, už­vė­rė ša­lia jos esan­čią erd­vę. Dvie­jų aukš­tų su man­sar­da pa­sto­ra­ci­nio cent­ro pa­sta­to aukš­tis sieks 12 met­rų. Ka­ted­ros aukš­tis iki krai­go yra 30 met­rų.

Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis sa­kė, kad pa­sto­ra­ci­nis cent­ras, ku­ria­me įsi­kur­tų šei­mos, jau­ni­mo, ka­te­che­ti­kos, evan­ge­li­za­ci­jos cent­rai, jau­nai Šiau­lių vys­ku­pi­jai yra bū­ti­nas. Da­bar to­kie cent­rai vei­kia nuo­mo­ja­mo­se pa­tal­po­se. Į pa­sto­ra­ci­nį cent­rą tu­rė­tų per­si­kel­ti ir Šiau­lių vys­ku­pi­jos ku­ri­ja. Vys­ku­pas iš­reiš­kė vil­tį, kad įkur­tu­vės bus šven­čia­mos jau ki­tą ru­de­nį.

Pas­to­ra­ci­nio cent­ro pro­jek­tą pri­sta­tęs vie­nas jo bend­raau­to­rių sa­kė, kad šio plo­to už­sta­ty­mas bu­vo nu­ma­ty­tas ir de­ta­lia­ja­me Šiau­lių mies­to pla­ne. Dėl sta­ty­bos ša­lia ka­ted­ros prie­kaiš­tų ne­tu­rė­jo ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kai. Tai, kad ne­ma­žai šiau­lie­čių pik­ti­na­si dėl vyk­do­mų sta­ty­bų, anot ar­chi­tek­tų, yra nor­ma­li žmo­nių reak­ci­ja į vyks­tan­čius po­ky­čius.

Re­konst­ruo­ja­mas ke­lias Rad­vi­liš­kis-Šiau­liai

Baig­tas pir­ma­sis ke­lio Pa­ne­vė­žys-Šiau­liai re­konst­ruk­ci­jos eta­pas – Rad­vi­liš­kio ap­link­ke­lio tie­si­mo ir mo­der­ni­za­vi­mo dar­bai. Ke­lio il­gis 6,5 km. Bend­ra dar­bų ver­tė – 76,5 mln. Lt. Vie­ną di­džiau­sių Lie­tu­vo­je ke­lių A9 Pa­ne­vė­žys-Šiau­liai re­konst­ruo­ti bend­ro­vė „Šiau­lių plen­tas“ pra­dė­jo 2009 m. rug­sė­jį.
Ke­ly­je įreng­ta pir­mo­ji Lie­tu­vo­je dvie­jų eis­mo juos­tų „tur­bo“ žie­di­nė san­kry­ža – pa­ts sau­giau­sias ir pra­lai­džiau­sias vie­no ly­gio san­kry­žos ti­pas. Šniū­rai­čių san­kry­žo­je įreng­tas vie­nas di­džiau­sių Lie­tu­vo­je tu­ne­li­nių via­du­kų iš gof­ruo­tų lakš­tų ant mo­no­li­ti­nių be­to­ni­nių pa­ma­tų. Be to, šio­je san­kry­žo­je įreng­ta po­že­mi­nė pės­čių­jų pe­rė­ja. Vie­ti­nius ke­lius, so­dy­bas, dir­ba­mus lau­kus jun­gia jun­gia­mie­ji ke­liai, esan­tys abie­jo­se ma­gist­ra­lės pu­sė­se. Bend­ras jų il­gis šia­me ruo­že – 10 km.
Daug dė­me­sio skir­ta ir ap­lin­ko­sau­gos prie­mo­nėms: pa­keis­ti ša­lia ke­lio esan­čių na­mų lan­gai, Šniū­rai­čiuo­se pa­sta­ty­ta akus­ti­nė triukš­mą ma­ži­nan­ti sie­na, var­lia­gy­viams ap­sau­go­ti įreng­ta me­ta­li­nė tvo­re­lė ir pan.

Nau­jas se­na­sis via­du­kas

Šiau­lių m. sa­vi­val­dy­bei pa­si­ra­šius su­tar­tį su UAB „Že­mai­ti­jos ke­liai“, bu­vo pra­dė­tas re­konst­ruo­ti Til­žės gat­vės via­du­kas. Bend­ro­vė bu­vo įsi­pa­rei­go­ju­si už 8,2 mln. Lt jį re­konst­ruo­ti iki šių me­tų rugp­jū­čio 31 d. Kad dar­bai vyk­tų grei­čiau, dar­bų vyk­dy­to­jas pa­si­ra­šė jung­ti­nės veik­los su­tar­tį su šiau­liš­ke bend­ro­ve „Šiau­lių plen­tas“ ir lat­vių bend­ro­ve „Tilts“.
Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą, va­žiuo­ja­mo­ji da­lis bu­vo pa­pla­tin­ta iki ke­tu­rių eis­mo juos­tų (bu­vo tik dvi), su­re­mon­tuo­ta per­dan­ga, įreng­ti de­for­ma­ci­niai pjū­viai, pės­tie­siems su­re­mon­tuo­ti ša­li­til­čiai su ap­švie­ti­mu, laip­tai.
1962 m. sta­ty­to via­du­ko re­mon­to ne­bu­vo ga­li­ma ati­dė­lio­ti. Jo dan­ga dėl šal­čio bu­vo su­trū­ki­nė­ju­si, pa­te­kęs van­duo ir šal­tis de­for­ma­vo va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį, te­ko ri­bo­ti eis­mo grei­tį. Pas­ku­ti­nį kar­tą via­du­kas bu­vo re­mon­tuo­tas 1990 m., tad klo­tos dan­gos ter­mi­nas (12 m.) se­niai bu­vo iš­se­kęs.

Te­bet­var­ko­ma Talk­šos  pa­kran­tė

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pra­dė­jo įgy­ven­din­ti pro­jek­tą „Šiau­lių mies­to Talk­šos eže­ro šiau­ri­nės da­lies va­ly­mas ir priei­gų su­tvar­ky­mas“. Pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas iš Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do ir įkai­no­tas dau­giau nei 6 mln. li­tų. Ran­gos dar­bus at­lie­ka UAB „Pas­va­lio me­lio­ra­ci­ja“, jung­ti­nės veik­los su­tar­ties pa­grin­du vei­kian­ti su VĮ Vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ci­ja.
Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą, 2011-2012 m. nu­ma­ty­ta iš­va­ly­ti eže­rus jun­gian­čią pel­kę, iš­trauk­ti eže­re nu­sken­du­sias sta­ty­bi­nio ir ki­to­kio lau­žo lie­ka­nas bei šiukš­les, iš­kirs­ti ir uti­li­zuo­ti krū­mus tar­pe­že­rio zo­no­je, su­tvar­ky­ti pa­kran­čių te­ri­to­ri­ją pa­si­tel­kus dau­gia­funk­ces žem­siur­bes, eks­ka­va­to­rius ir ki­tus me­cha­niz­mus, pa­ša­li­nant da­lį grun­to ir iš­va­lant 10,3 ha eže­ro plo­to.
Tvar­ko­mos ir Prū­de­lio priei­gos. Se­no­ji prie Prū­de­lio esan­ti gel­bė­ji­mo sto­tis šie­met vi­siš­kai pa­si­kei­tė. Pa­gal pro­jek­tą pa­sta­to re­konst­ruk­ci­ja ga­li kai­nuo­ti dau­giau nei 600 tūkst. li­tų. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai nu­ro­do, kad bus su­tvar­ky­tas ne tik pa­sta­tas, bet ir ap­lin­ka: įreng­ta tink­li­nio aikš­te­lė, ta­kai, ap­švie­ti­mas ir pa­plū­di­miai, bus nu­ties­ti cent­ra­li­zuo­ti van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai.
Talk­šos ir Prū­de­lio eže­rų pa­kran­tės bei gel­bė­ji­mo sto­tis tvar­ko­mos už Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės pi­ni­gus. ES tu­riz­mo ob­jek­tų plėt­rai sky­rė mi­li­jo­ną li­tų, sa­vi­val­dy­bė – 180 tūkst. li­tų.

Van­dent­var­kos dar­bai

Mies­te įgy­ven­di­na­mas pro­jek­tas „Van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ra Šiau­liuo­se“. Pro­jek­to tiks­las – už­tik­rin­ti vie­šai tie­kia­mo tin­ka­mos ko­ky­bės ge­ria­mo­jo van­dens ir tvar­ko­mų nuo­te­kų pa­slau­gų plėt­rą Šiau­lių mies­te.
Įgy­ven­di­nant pir­mą­jį pro­jek­to eta­pą, už 44,45 mln. Lt (be PVM) bu­vo nu­ties­ti nau­ji van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai Me­de­ly­no ir Kal­niu­ko mik­ro­ra­jo­nuo­se bei re­konst­ruo­tos trys esa­mos nuo­te­kų per­pum­pa­vi­mo siurb­li­nės.Įgy­ven­di­nant ant­rą­jį pro­jek­to eta­pą, nau­ji van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai nu­ties­ti Pa­ba­lių mik­ro­ra­jo­ne ir Til­žės, Ver­du­lių, Ka­na­pių, Gi­ru­lių gat­vių kvar­ta­le. Dar­bų ver­tė – 8,9 mln. Lt (be PVM). Sta­ty­bos už­bai­gi­mo ko­mi­si­ja spa­lio 6-11 d. įver­ti­no ran­go­vės UAB „Žem­da“ at­lik­tus tink­lų sta­ty­bos dar­bus Pa­ba­lių mik­ro­ra­jo­ne ir pri­pa­ži­no, kad sta­ty­ba baig­ta ir ob­jek­tas yra tin­ka­mas eksp­loa­tuo­ti.
Dar­bus bend­ro­vė „Žem­da“ tu­rė­jo baig­ti dar lie­pą, ta­čiau už­del­sė. Nuo spa­lio 1 d. bend­ro­vei bu­vo pra­dė­ti skai­čiuo­ti dels­pi­ni­giai.

Mies­tas – kiau­ro­mis ki­še­nė­mis

2011-ie­ji Šiau­liams ga­li baig­tis su 7 mln. Lt sky­le. At­ly­gi­ni­mams mo­kė­ti lė­šų jau ne­bė­ra, o iš biu­dže­to iš­lai­ko­mų įstai­gų dar­buo­to­jai ne­ten­ka dar­bo.

Šių me­tų biu­dže­tas bu­vo ap­kar­py­tas be­veik 20 mln. Lt. Ne­su­ren­ka­mas biu­dže­tas, tad pro­gno­zuo­ja­ma, kad trūks 7 mln. Lt pla­nuo­tų pa­ja­mų. Dėl šios prie­žas­ties Sa­vi­val­dy­bės ir jos iš­lai­ko­mų įstai­gų spe­cia­lis­tai at­ly­gi­ni­mų už gruo­dį su­lauks tik sau­sį.

Va­kar, gruo­džio 29 d., pa­sku­ti­nis šių me­tų Šiau­lių mies­to ta­ry­bos po­sė­dis vir­to pi­giu spek­tak­liu, o val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja, priim­da­ma spren­di­mus, su­si­ju­sius su tau­py­mu, aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad by­ra. Pir­mą kar­tą per Šiau­lių mies­to ta­ry­bos gy­va­vi­mo is­to­ri­ją po­sė­dis bu­vo nu­trauk­tas, o mies­to me­rui po­li­ti­kai ne­gai­lė­jo rep­li­kų, kad jis ne­val­do si­tua­ci­jos.

Va­kar svars­ty­ti itin svar­būs mies­tui klau­si­mai dėl mo­kes­ti­nių leng­va­tų spor­to ir kul­tū­ros rė­mė­jams, biu­dže­to tau­py­mo, vals­ty­bės do­ta­ci­jų per­skirs­ty­mo. Po­li­ti­kai sa­vo su­si­skal­dy­mą pa­ro­dė prieš pat priim­da­mi klau­si­mą dėl tau­py­mo. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pla­nuo­ja su­ma­žin­ti net 36 eta­tus. Da­bar jo­je yra 276 eta­tai. Sa­vi­val­dy­bė pla­nuo­ja at­leis­ti sar­gus ir va­ly­to­jus – 17 žmo­nių. Po­li­ti­kai su­si­gin­či­jo, ar tau­po­ma ten, kur rei­kia. Už spren­di­mo pro­jek­tą ir koa­li­ci­jos įsi­pa­rei­go­ji­mą tau­py­ti bal­sa­vo tik 14 iš 29 Ta­ry­bos na­rių, 5 bu­vo prieš, 10 su­si­lai­kė. Pa­si­gir­do rep­li­kų, kad koa­li­ci­ja kai­šo sau pa­ga­lius į ra­tus, mies­to me­ras ki­lus pa­ni­kai pa­skel­bė 10 mi­nu­čių per­trau­ką.

Po per­trau­kos Ta­ry­bos po­sė­dis bu­vo nu­trauk­tas, nes po­li­ti­kai iš­si­skirs­tė. Dėl spren­di­mo tau­py­ti nu­sta­tant vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir dar­buo­to­jų pa­gal dar­bo su­tar­tis skai­čių su­si­skal­dė so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja, Dar­bo par­ti­ja. Koa­li­ci­ja pa­kri­ko, jos su­da­ry­tas tau­py­mo pla­nas ne­be­ga­lio­ja. Po per­trau­kos Šiau­lių mies­to ta­ry­ba priė­mė spren­di­mą dėl vals­ty­bės do­ta­ci­jų per­skirs­ty­mo, taip pat dėl Ta­ry­bos veik­los reg­la­men­to ir ko­mi­te­tų.

Me­tų pa­bai­go­je paaiš­kė­jo, kad mies­to sko­la šiuo me­tu yra 130 mln. Ban­dy­da­ma gel­bė­ti mies­tą nuo bank­ro­to, val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja pa­si­ra­šė mo­ra­li­nį su­si­ta­ri­mą, kad biu­dže­ti­nės įstai­gos tu­rės iš­gy­ven­ti 20-30 pro­c. ma­žes­nė­mis pa­ja­mo­mis. Ti­ki­ma­si su­tau­py­ti 15-17 mln. Lt.

Nuo 2009 m. sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pa­ja­mų ro­dik­lius Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja su­ma­ži­no 31 pro­c. Sa­vi­val­dy­bė sa­va­ran­kiš­koms funk­ci­joms vyk­dy­ti gau­da­vo 161 mln. Lt, o ki­tą­met gaus tik 108 mln. Ta­ry­bos na­rių kan­ce­lia­ri­nės iš­mo­kos bus su­ma­žin­tos vi­du­ti­niš­kai 30 pro­c.

Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lės ir au­di­to tar­ny­ba ki­tą­met ski­ria­mas lė­šas pri­va­lės su­ma­žin­ti 25 pro­c. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­rės su­tau­py­ti 25 pro­c. lė­šų.

Sa­vi­val­dy­bė šie­met in­ves­ta­vo į mies­tui svar­bius pro­jek­tus, to­dėl su­si­da­rė kre­di­ti­nis įsi­sko­li­ni­mas. Pas­ko­loms grą­žin­ti rei­kės 15 mln. li­tų.

In­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų, fi­nan­suo­ja­mų ES lė­šo­mis, at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na­ma. Jie bus įgy­ven­di­na­mi imant pa­sko­las, biu­dže­to lė­šos ne­bus nau­do­ja­mos.

Ki­tą­met ke­ti­na­ma ties­ti dvi­ra­čių ta­kus, bus tvar­ko­mos Talk­šos eže­ro priei­gos, įren­gia­mos vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės, ku­ria­mas Me­nų in­ku­ba­to­rius. Pro­jek­tai bus įgy­ven­di­na­mi ES lė­šo­mis, nors teks pri­si­dė­ti ir sa­vi­val­dy­bei. Ke­ti­na­ma „įtilp­ti“ į pa­si­sko­lin­tus 10 mln., o Me­nų in­ku­ba­to­rių pra­dė­ti sta­ty­ti tik 2013 m.

Tau­py­ti pri­va­lės ir kul­tū­ros, so­cia­li­nių pa­slau­gų bei švie­ti­mo įstai­gos.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, 2011 m. ko­vo 31 d. bu­vo pra­sko­lin­ta 41,6 pro­c. Šiau­lių mies­to biu­dže­to. Au­di­to­riai nu­sta­tė, kad šie­met su­pla­nuo­tos 163 mln. Lt įplau­kos net 35,9 pro­c. vir­ši­ja pa­gal Me­to­di­kos įsta­ty­mą su­da­ry­tą pro­gno­zę, ir pri­pa­ži­no, kad tik­ra­sis mies­to biu­dže­to pa­ja­mų ir sko­lų san­ty­kis jau sie­kia net 84 pro­c. – bank­ro­to ri­ba se­niai per­ženg­ta. Per­ženg­tas ir sko­li­ni­mo­si li­mi­tas – sa­vi­val­dy­bėms lei­džia­ma 40 pro­c. ri­ba.

Rugp­jū­čio 25 d. Šiau­lių mies­to ta­ry­ba bu­vo pri­vers­ta pa­keis­ti biu­dže­tą. Per pus­me­tį ne­su­rin­kus be­veik 9 mln. Lt pa­ja­mų, biu­dže­to pa­ja­mos bu­vo su­ma­žin­tos 17 mln. – nuo 287 iki 266 mln. Iš­lai­dos vis tiek li­ko di­des­nės už pa­ja­mas dau­giau nei 20 mln. Lt.

Ži­no­ma, bu­vo su­da­ry­tas ir ma­ži­ni­mų są­ra­šas – dau­giau nei 20 punk­tų. 11,5 mln. Lt su­ma­žin­tos biu­dže­to pa­ja­mos iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, nes jo ne­su­ren­ka­ma dau­giau­sia. Biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų lė­šos už­mo­kes­čiui su­ma­žin­tos dau­giau nei 24 mln. Lt.

Ke­ti­na­mos su­jung­ti mo­kyk­los

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja ru­de­nį pa­skel­bė sa­vo ver­dik­tą – ma­žė­jant mo­ki­nių, ke­ti­na­ma už­da­ry­ti še­šias mies­to mo­kyk­las. Per­mai­nų bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­go­se no­ri­ma im­tis, nes mies­te 10 tūkst. su­ma­žė­jo mo­ki­nių.

Sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja pa­siū­lė nuo 2012 m. reor­ga­ni­zuo­ti tris mo­kyk­las: Aukš­ta­ba­lio pra­di­nę pri­jung­ti prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nę – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, Du­bi­jos pa­grin­di­nę – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos. Nuo 2013 m. siū­lo­ma Cent­ro pra­di­nę mo­kyk­lą pri­jung­ti prie Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos, Lie­po­rių pra­di­nę – prie Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­jos, o „Sau­lės“ pra­di­nę – prie „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos. Ki­ti mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo veiks­mai bū­tų nu­ma­ty­ti ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­ja­me pla­ne.

Pa­gal pa­reng­tą gra­fi­ką Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai vy­ko į mo­kyk­las su­si­tik­ti su jų bend­ruo­me­nė­mis. Nors mo­kyk­lų bend­ruo­me­nių na­riai bu­vo kvie­čia­mi ak­ty­viai da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­muo­se, mo­kyk­lų at­sto­vai tei­gė, kad per­tvar­kos pla­nai tar­si bu­vo sle­pia­mi nuo vi­suo­me­nės. Di­rek­to­riams ne­tgi bu­vo nu­ro­dy­ta, kiek bend­ruo­me­nės na­rių ga­li da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­muo­se su mies­to val­džios at­sto­vais, tie­sa, vė­liau leis­ta atei­ti vi­siems no­rin­tiems.

Nusk­riaus­tų­jų mo­kyk­lų bend­ruo­me­nė­se už­vi­rė aist­ros – ko­dėl bū­tent jas ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie ki­tų ug­dy­mo įstai­gų? Praė­jus ke­liems mė­ne­siams, mo­kyk­lų bend­ruo­me­nė­se aist­ros dėl mo­kyk­lų su­jun­gi­mo ap­ri­mo.

Po­vi­las LUN­GĖ, Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

„Prem­je­ras sa­kė, kad po Jo­ni­nių gy­ve­ni­mas pa­ge­rės, bet taip neį­vy­ko. Iš­gy­ve­no­me su­si­kau­pi­mo, ra­cio­na­lių spren­di­mų me­tus, ku­riuos bai­gia­me su neį­vyk­dy­tu biu­dže­tu“, – sa­ko Šiau­lių mies­to me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas. Be­si­bai­gian­čius me­tus val­džia ver­ti­na kaip sun­kių, bet rei­ka­lin­gų spren­di­mų lai­ko­tar­pį. De­ja, ir ki­ti ne­bus leng­ves­ni, nes į juos nu­kel­ti neat­lik­ti dar­bai, o fi­nan­sa­vi­mas ma­ži­na­mas ko­ne treč­da­liu.

Ju­bi­lie­ji­nės „Šiau­lių die­nos“, ly­di­mos krep­ši­nio čem­pio­na­to nuo­tai­kų, – vie­nas švie­ses­nių ir šven­tiš­kes­nių šių me­tų įspū­džių Šiau­liuo­se, kaip ir mies­tą prieš tai nu­spal­vi­nęs tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis „Sau­lės žie­das“. Me­tų pra­džio­je pa­tvir­tin­tą iki 306 mln. Lt iš­pūs­tą mies­to biu­dže­tą te­ko kar­py­ti tris kar­tus, kiek­vie­ną­kart ati­mant da­lį skir­to fi­nan­sa­vi­mo įstai­goms, mies­tui tvar­ky­ti, švie­ti­mui ir kul­tū­rai, ma­ži­nant dar­buo­to­jų al­gas. Praei­nan­čius me­tus ap­žvelg­da­mi mies­to va­do­vai su­skai­čia­vo, kad jiems te­ko su­sprog­din­ti net 40 mln. Lt bur­bu­lą – tiek per di­de­lio mies­to iž­do ti­kė­ta­si. Be to, te­ko už­baig­ti pra­dė­tus pro­jek­tus: re­no­vuo­ti mo­kyk­las, se­ną­jį mies­to via­du­ką, su­tvar­ky­ti Prū­de­lio pa­plū­di­mį ir Talk­šos pa­kran­tę. 2012-ie­ji ne­ža­da bū­ti leng­ves­ni: teks te­sė­ti pa­ža­dus re­mon­tuo­ti gat­ves, įreng­ti išar­dy­tas vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, tvar­ky­ti mies­to par­kus.

„Sun­kiau­sias da­ly­kas, kliu­vęs pra­dė­jus dirb­ti – mo­kyk­lų re­no­va­ci­ja, – prieš pus­me­tį tei­gė me­ras. – Vai­kų ma­žė­ja, to­dėl tu­ri­me pa­gal­vo­ti ir apie ma­žiau mo­kyk­lų.“ Me­ro žo­džiai įgi­jo kū­ną – ru­de­nį pa­skelb­ta apie ke­ti­na­mas pri­jung­ti mo­kyk­las, cent­ra­li­zuo­tą ap­sau­gos pa­slau­gos pir­ki­mą, at­si­sa­kant sar­gų eta­tų mo­kyk­lo­se ir lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se. Cent­ra­li­zuo­tos bu­hal­te­rių pa­slau­gos at­si­sa­ky­ta sua­be­jo­jus jos nau­da. Iš­sau­go­ti ir vi­rė­jų eta­tai, tie­sa, pa­kė­lus mo­kes­tį už vai­ko lop­še­lio-dar­že­lio mo­kes­tį, pa­bran­gi­nus pie­tus mo­kyk­lo­se.

Tad ko­kie gi bu­vo svar­biau­si 2011-ųjų įvy­kiai?

Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mai ir nau­ja­sis me­ras

2011 m. vy­ko sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mai. Šiau­lių mies­te da­ly­va­vo 36996 (39,43%) rin­ki­mų tei­sę tu­rin­tys pi­lie­čiai. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja ga­vo 10 man­da­tų Ta­ry­bo­je, par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ – 4, Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai – 4,  Nau­jo­ji są­jun­ga (so­cial­li­be­ra­lai) –  3, Dar­bo par­ti­ja –  3, Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga –  3, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­dis – 2 man­da­tus. Iš­rink­ti pa­tys sa­ve iš­si­kė­lę Ar­tū­ras Vi­soc­kas ir Sta­sys Tu­mė­nas.

Šiau­lių ra­jo­ne da­ly­va­vo 15091 (39,59%) rin­ki­mų tei­sę tu­rin­tis pi­lie­tis. Lie­tu­vos vals­tie­čių liau­di­nin­kų są­jun­ga ga­vo 7 man­da­tus Ta­ry­bo­je, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja –  7, Dar­bo par­ti­ja –  4, Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai –  3, par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ –  2, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­dis –  2 man­da­tus.

Ba­lan­džio 5 d. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je įvy­ko pir­ma­sis 2011-2015 m. ka­den­ci­jos Ta­ry­bos po­sė­dis. Jo me­tu bu­vo iš­rink­tas me­ras, pa­tvir­tin­tos me­ro pa­va­duo­to­jos ir Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius. Pir­mą kar­tą per 21-erius sa­vi­val­dos is­to­ri­jos me­tus Ta­ry­bos na­riai tu­rė­jo duo­ti prie­sai­ką.
Slap­tu bal­sa­vi­mu Šiau­lių mies­to me­ru iš­rink­tas so­cial­de­mok­ra­tas Jus­ti­nas Sar­taus­kas. Ta­ry­ba me­ro pa­va­duo­to­jo­mis pa­tvir­ti­no par­ti­jos „Tvar­ka ir Tei­sin­gu­mas“ at­sto­vę Dai­vą Ma­to­nie­nę bei Dar­bo par­ti­jos na­rę Dan­guo­lę Mar­tin­kie­nę. D. Ma­to­nie­nė vi­ce­me­rės pa­rei­gas ei­na jau ant­rą ka­den­ci­ją iš ei­lės, o D. Mar­tin­kie­nė dir­bo bu­vu­sio me­ro G. Mik­šio pa­ta­rė­ja. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­ti pa­skir­tas kon­ser­va­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius, pa­si­bai­gu­sią ka­den­ci­ją taip pat va­do­va­vęs Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai.

Me­tų tau­py­mai

Me­tų pro­jek­tai

Me­tų sta­ty­bos

Me­tų ne­lai­mės

Me­tų nuo­spren­dis

Nau­jos iš­lai­dos

Me­tų sta­tis­ti­ka

Me­tų gal­vap­jū­tė

Me­tų ren­gi­niai

Mo­kes­čiai ki­tą­met

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Kai ku­rios Šiau­lių re­gio­no sa­vi­val­dy­bės nu­si­pel­nė ra­žo ir san­kci­jų. To­kia fra­zė lyg kal­ti­ni­mas mes­ta Pak­ruo­jo, Jo­niš­kio, Ak­me­nės ir Kel­mės sa­vi­val­dy­bių at­sto­vams už tai, kad jie ko­ne pra­sčiau­siai ša­ly­je įsi­sa­vi­na ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šas. Rad­vi­liš­kis, Šiau­lių mies­tas ir ra­jo­nas įsi­sa­vi­na vi­du­ti­niš­kai pu­sę ES ski­ria­mų lė­šų, o Pak­ruo­jis – pa­sku­ti­nis ša­ly­je, nes ge­ba įsi­sa­vin­ti vos 9,5 pro­c. Re­gio­no sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai ne­ty­li – įsi­sa­vin­ti lė­šas truk­do ne­lanks­tūs ES siū­lo­mi pro­jek­tai ir ne­to­bu­las vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas. ES at­sto­vai ar­gu­men­tų ne­gir­di. Ko­dėl?

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė gi­ria­ma už ge­bė­ji­mą įsi­sa­vin­ti eu­ro­pi­nes lė­šas. Ke­le­rius me­tus bu­vo tvar­ko­mos Talk­šos eže­ro priei­gos ir va­lo­mas pa­ts eže­ras, dar­bai bus tę­sia­mi ir ki­tą­met. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

Lė­šos so­cia­li­niam būs­tui – pro­ble­mai „nu­pud­ruo­ti“

Gruo­džio pra­džio­je į Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos po­sė­dį at­vy­kę Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Re­gio­nų po­li­ti­kos de­par­ta­men­to at­sto­vai ke­liems ra­jo­nų va­do­vams bu­vo griež­ti. Pa­gy­rė Rad­vi­liš­kį, ku­ris 2007-2013 m. su­ge­bė­jo įsi­sa­vin­ti net 60 pro­c. lė­šų, bet ba­rė Pak­ruo­jį, o Jo­niš­kiui, Kel­mei ir Ak­me­nei ža­dė­jo tai­ky­ti san­kci­jas.
Pa­gal re­gio­no pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo re­zul­ta­tus Šiau­lių mies­to ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pir­mau­ja ne tik Šiau­lių re­gio­ne, bet ir ge­ro­kai len­kia ša­lies vi­dur­kį pa­gal su­da­ry­tų su­tar­čių ir iš­mo­kė­tų pa­ra­mos lė­šų pro­cen­ti­nę da­lį.
Iš vi­so Šiau­lių re­gio­no so­cia­li­nei ir eko­no­mi­nei plėt­rai ska­tin­ti 2007-2013 m. lai­ko­tar­piu ski­ria­ma 209 mln. Lt ES ir vals­ty­bės biu­dže­to pa­ra­mos pa­gal įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų ad­mi­nist­ruo­ja­mas prie­mo­nes. Pa­gal VRM ad­mi­nist­ruo­ja­mas in­ves­ti­ci­nes prie­mo­nes re­gio­nui ten­ka per 108 mln. Lt ES ir vals­ty­bės biu­dže­to pa­ra­mos.
Jo­niš­kio ir Kel­mės sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai pra­stus ro­dik­lius įsi­sa­vi­nant ES lė­šas lin­kę at­mes­ti. Prob­le­ma ta, kad šias lė­šas ga­li­ma pa­nau­do­ti tik la­bai griež­tai, pa­gal ati­tin­ka­mai siū­lo­mus įgy­ven­din­ti pro­jek­tus. Iš­ties rei­ka­lin­gų pro­jek­tų re­gio­nams net ne­siū­lo­ma, pa­vyz­džiui, ne­duo­da­ma lė­šų so­cia­li­niam būs­tui žem­dir­biš­kuo­se ra­jo­nuo­se. re­konst­ruo­ti.
Anot Kel­mės ra­jo­no me­ro Kos­to Ar­va­se­vi­čiaus, pa­nau­do­ti ES lė­šų so­cia­li­niam būs­tui re­konst­ruo­ti neį­ma­no­ma, nes nė­ra to­kių ob­jek­tų – mo­kyk­lų, bend­ra­bu­čių, ku­riuos bū­tų ga­li­ma re­konst­ruo­ti ir pri­tai­ky­ti so­cia­li­niam būs­tui. Šie pa­sta­tai jau se­niau bu­vo su­tvar­ky­ti, tad ES lė­šas teks grą­žin­ti.
Ki­tas da­ly­kas – mies­te yra be­pras­miš­ka kur­ti so­cia­li­nį būs­tą. Pa­gal pro­gra­mą so­cia­li­nį būs­tą Kel­mės ra­jo­ne ga­li­ma re­konst­ruo­ti tik Kel­mė­je ir Ty­tu­vė­nuo­se. Įkė­lus so­cia­liai rem­ti­nus žmo­nes į su­re­mon­tuo­tus bu­tus, po pus­me­čio dėl sko­lų už ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus šei­mas ten­ka iš­kel­din­ti. Ir vėl ten­ka su­kti gal­vą, ką su jais da­ry­ti.

Jei bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė kai­muo­se ES lė­šo­mis re­konst­ruo­ti so­cia­li­nį būs­tą, šei­mos ga­lė­tų dar­žuo­se dar­žo­vių už­siau­gin­ti, gal­vi­jų lai­ky­ti, mal­ko­mis kū­ren­ti bu­tus.
Jo­niš­kio ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Eu­ge­ni­jus But­kus sa­ko, jog ra­jo­nas la­biau no­rė­tų, kad ES lė­šas bū­tų ga­li­ma nau­do­ti dau­gia­bu­čiams, ku­riuo­se yra so­cia­li­nis būs­tas, re­no­vuo­ti. Aps-k­ri­tai, įgy­ven­di­nant pro­jek­tus, su­si­ju­sius su so­cia­li­niu būs­tu, no­ri­ma dau­giau lanks­tu­mo. Sa­vi­val­dy­bės no­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę pa­si­rink­ti nau­do­ti lė­šas ten, kur la­biau­siai rei­kia. Vis dėl­to dau­giau­sia lė­šų rei­kė­tų skir­ti dar­bo vie­toms kur­ti. Jei žmo­nės tu­rė­tų dar­bo, ne­pri­reik­tų ir so­cia­li­nių būs­tų.
„Bu­vo ren­gia­mas pro­jek­tas įsi­sa­vin­ti 2 mln. li­tų ir Ža­ga­rė­je re­no­vuo­ti dau­gia­bu­tį, ku­ria­me yra 15 bu­tų. Sa­vi­val­dy­bei bū­tų rei­kė­ję pri­si­dė­ti 300 tūkst. li­tų. Pas­kai­čia­vo­me, kad re­no­va­vus bu­tus vie­no jų kai­na bū­tų 200 tūkst. li­tų. Mes už tuos 300 tūkst., ku­riais tu­rė­tu­me pri­si­dė­ti, Jo­niš­ky­je dau­giau bu­tų ga­li­me nu­pirk­ti. Re­no­vuo­ti bu­tus už to­kią kai­ną – ab­sur­diš­ka“, – tei­gė E. But­kus.
Ta­ry­bos na­rio tei­gi­mu, Jo­niš­kio me­ras Ge­di­mi­nas Če­pu­lis ant­ra­die­nį lan­kė­si Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je ir de­rė­jo­si, kad už tas lė­šas bū­tų ga­li­ma dau­gia­bu­čius re­no­vuo­ti.
Per­ša­si iš­va­da, kad ES kler­kai ne­no­ri ma­ty­ti, jog Lie­tu­vo­je vis dau­gė­ja skurs­tan­čių žmo­nių, kad dėl ne­dar­bo vis dau­giau šei­mų neiš­ga­li pra­si­mai­tin­ti, iš­lai­ky­ti būs­to. Kaip ki­taip ga­li­ma paaiš­kin­ti fak­tą, jog duo­dant lė­šas so­cia­li­niam būs­tui jos ski­ria­mos ne toms sri­tims, ku­rios rea­liai pa­dė­tų ES pi­lie­čiams, o toms, ku­rios tik „nu­pud­ruo­tų“ bė­dą – ją pa­slėp­tų?

Vie­šie­ji pir­ki­mai nu­ve­ja į teis­mus

Ki­ta pro­ble­ma, su ku­ria su­si­du­ria re­gio­no sa­vi­val­dy­bės – vie­šie­ji pir­ki­mai. Pas­kelb­da­mos kon­kur­są ran­go­vui, sa­vi­val­dy­bės pri­vers­tos nu­ga­lė­to­ja skelb­ti tą įmo­nę, ku­ri pa­siū­lo ma­žiau­sią kai­ną. Ne­re­tai nu­ga­li įmo­nės, ku­rios ne­ge­ba nei ko­ky­biš­kai, nei lai­ku at­lik­ti dar­bų.
Įdo­mu tai, kad ma­žiau­sią kai­ną pa­siū­liu­sios įmo­nės lai­mi kon­kur­sus vyk­dant ko­ne vi­sus pro­jek­tus re­gio­ne, o su dar­bais ne­su­sit­var­ko. Sa­vi­val­dy­bės su to­kio­mis įmo­nė­mis įsi­ve­lia į teis­mų ma­ra­to­nus. Pra­dė­ti dar­bai su­sto­ja, pro­jek­tai ne­vyk­do­mi, to­dėl pa­si­pi­la ga­ly­bė pro­ble­mų.
Pak­ruo­jo ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Al­gir­das Vepš­tas sa­ko, kad Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas tu­ri bū­ti ko­re­guo­ja­mas. Rei­kia su­da­ry­ti ir ne­pa­ti­ki­mų ran­go­vų są­ra­šą. Jei įmo­nė lai­ku neį­vyk­dė įsi­pa­rei­go­ji­mų, bū­ti­na jai už­draus­ti da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se ke­le­rius me­tus pro­jek­tams at­lik­ti. Juk jei žmo­gų meist­rai nu­vy­lė, jis jų dau­giau ne­kvie­čia dirb­ti. Ta­čiau vals­ty­bė lei­džia ga­min­ti bro­ką ir ne­si­lai­ky­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų at­lie­kant vals­ty­bi­nius už­sa­ky­mus net ne­pa­ti­ki­moms ir ne kar­tą „pa­si­šiukš­li­nu­sioms“ sta­ty­bų bend­ro­vėms.
Pa­ti­kė­jus dar­bus kon­kur­se lai­mė­ju­siai ma­žiau­sią kai­ną pa­siū­liu­siai įmo­nei, ky­la ir dau­giau bė­dų. Juk tos įmo­nės dar­buo­to­jai už dar­bą gau­na ir itin ma­žą al­gą. Tai reiš­kia, kad vals­ty­bei mo­kes­čių for­ma grįž­ta itin ne­daug lė­šų, o dar­bi­nin­kai yra nu­ste­ke­na­mi.
Vo­kie­ti­jo­je, pa­vyz­džiui, kon­kur­suo­se da­ly­vau­jan­čios įmo­nės pri­va­lo nu­ro­dy­ti, ko­kio dy­džio al­ga bus mo­ka­ma dar­buo­to­jams, at­lie­kan­tiems dar­bus. Lat­vi­jo­je ren­giant kon­kur­sus pa­siū­ly­ta dar­bų kai­na nė­ra svar­biau­sia – pir­miau­sia ver­ti­na­ma įmo­nės dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja, pa­ti­ki­mu­mas.
Anot A. Vepš­to, ne­to­bu­las vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mas – ša­lies bė­da. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ir Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja tu­rė­tų la­biau ak­cen­tuo­ti šį klau­si­mą, spręs­ti pro­ble­mą, kad sa­vi­val­dy­bės su kon­kur­sus lai­mė­ju­sio­mis įmo­nė­mis neat­si­dur­tų teis­muo­se ir pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas neįst­rig­tų ke­le­rius me­tus.

Lė­šos – ir pro­ble­mi­nių te­ri­to­ri­jų plėt­rai

Nuo­mo­nę, ko­dėl lai­ku neį­si­sa­vi­na­mos lė­šos ir kas truk­do jas įsi­sa­vin­ti, iš­sa­kė ir Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų va­do­vas bei sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Vid­man­tas Ja­per­tas. Jo tei­gi­mu, kar­tais pa­reng­ta ir pro­jek­to ver­tin­to­jams nu­siųs­ta pa­raiš­ka bū­na ver­ti­na­ma me­tus ar net dve­jus, nors tei­sės ak­tai įpa­rei­go­ja pa­raiš­ką įver­tin­ti per mė­ne­sį. Dėl šios prie­žas­ties sa­vi­val­dy­bės lai­ku ne­gau­na lė­šų pro­jek­tams įgy­ven­din­ti, nu­ke­lia­mi dar­bai.Pak­ruo­jo ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Al­gir­das Vepš­tas sa­ko, kad šio mies­to sa­vi­val­dy­bė nie­kaip ne­ga­li „pra­muš­ti“ pro­jek­tų per agen­tū­ras. Jau ko­ne pu­sant­rų me­tų yra įstri­gęs pro­jek­tas dėl Pak­ruo­jo dva­ro at­sta­ty­mo, įsi­ki­šu­si net pro­ku­ra­tū­ra. „La­bai il­gai trun­ka pro­jek­tų tik­ri­ni­mas. Pri­va­lo per mė­ne­sį, o vis pa­pra­šo pa­pil­dy­ti, vėl tik­ri­na – tvir­ti­ni­mas už­si­tę­sia me­tus ar dau­giau“, – sa­kė jis.Dar vie­na pro­ble­ma, ko­dėl sa­vi­val­dy­bės ne­no­ri reng­ti kai ku­rių pro­jek­tų ES fi­nan­sa­vi­mui gau­ti – keis­tai su­for­mu­luo­ti siū­lo­mų įgy­ven­din­ti pro­jek­tų pa­va­di­ni­mai, pa­vyz­džiui, „Prob­le­mi­nių te­ri­to­ri­jų plėt­ra“. „Mes ne­no­ri­me plės­ti pro­ble­mi­nių te­ri­to­ri­jų“, – tei­gė V. Ja­per­tas.

Kom­pe­ten­ci­jų ne­trūks­ta

Ko­dėl vie­nos re­gio­no sa­vi­val­dy­bės ge­ba pa­siim­ti ES žars­to­mus pi­ni­gus, o ki­toms se­ka­si sun­kiai? Kas kal­tas – tin­gi­nys­tė, ne­ti­kę siū­lo­mi pro­jek­tai ar abe­jin­gas re­gio­no sa­vi­val­dy­bių val­di­nin­kų po­žiū­ris?
Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bė pa­gal ES lė­šų įsi­sa­vi­ni­mą ly­de­rė yra ne tik Šiau­lių re­gio­ne, bet ir ša­ly­je. Ra­jo­no me­ras An­ta­nas Če­po­no­nis, dar prieš sulaikant STT pa­rei­gū­nams, įta­riant jį su­kčia­vi­mu ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mu, „Šiau­liai plius“ sa­kė, kad nė­ra jo­kios pa­slap­ties, ko­dėl jiems se­ka­si.
„Rei­kia kiek­vie­ną die­ną kiek­vie­ną sa­vai­tę įver­tin­ti nu­veik­tus dar­bus pa­gal gra­fi­ką. Šis pro­ce­sas nė­ra for­ma­lus, o or­ga­niš­kas ir gy­vas. Jei koks nors dar­bas ar pro­jek­tas nors sa­vai­tę vė­luo­ja, ieš­ko­me prie­žas­ties, ska­ti­na­me, ra­gi­na­me. Taip dir­ba­me me­to­diš­kai kas sa­vai­tę, kiek­vie­nas dir­ba sa­vo dar­bą“, – sa­kė jis.
A. Če­po­no­nio nuo­mo­ne, kom­pe­ten­ci­jos tik­rai vi­siems pa­kan­ka, tik ne­re­tai bū­tent jos trū­ku­mu ir dangs­to­ma­si. Juk jei pa­vyks­ta pro­jek­tą ati­duo­ti vė­liau, va­di­na­si, kom­pe­ten­ci­jų yra, tik ma­žiau dė­me­sio tam dar­bui bu­vo skir­ta ar su­vei­kė žmo­giš­ka­sis fak­to­rius.
„Kiek­vie­ną pir­ma­die­nį per ga­my­bi­nius su­si­ti­ki­mus klau­siu, ko­kių pro­ble­mų dėl pro­jek­tų ki­lo. Joms iš­ki­lus, tel­kia­me vi­sas pa­jė­gas, ša­li­na­me trū­ku­mus. Tu­ri dirb­ti ko­man­da, nes jei ne­ma­tai vi­su­mos, jei kas nors pri­tin­gi, vis­kas su­šlu­buo­ja“, – sa­kė me­ras.
A. Če­po­no­nio įsi­ti­ki­ni­mu, įgy­ven­di­nant ES pro­jek­tus at­si­tik­ti­nu­mų ne­bū­na. Pas­lap­tis – tik kruopš­tus dar­bas.
 

Po­vi­las LUN­GĖ

Dau­ge­lis cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jų jau ži­no, kiek jiems teks su­plo­ti už lapk­ri­čio mė­ne­sio šil­dy­mą. Dau­ge­lis tik­rai pa­gal­vo­jo, kad ta są­skai­ta, at­si­žvel­giant į šil­tą lapk­ri­tį, kaž­ko­dėl ne to­kia jau ma­ža. Dau­ge­lis tur­būt pa­svars­tė, kad jau ge­riau nu­si­pjau­ti ra­dia­to­rius, nu­si­pirk­ti „bur­žui­ką“, iš­kiš­ti ka­mi­nė­lį pro or­lai­dę ir kū­ren­tis pa­tiems – at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.

Neteisėtai atsijungę, kiek ga­li­ma grei­čiau iš­mo­ki­te laip­ti­nė­je su­ti­kę kai­my­ną nu­sta­ty­ti „kiau­lės akis“, jei jie pa­prie­kaiš­tau­tų dėl iš­de­rin­tos na­mo šil­dy­mo sis­te­mos ir iš­reikš­tų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl vi­sai ne­kai­my­niš­kų sa­va­va­liš­kų veiks­mų. Aurelijos Paulauskaitės nuotr.

Chu­li­ga­niš­kas pla­nas

Nar­šant in­ter­ne­to ty­ruo­se, ga­li­ma ras­ti įvai­rių pa­ta­ri­mų, kaip at­si­jung­ti nuo šil­dy­mo sis­te­mos. Pa­ta­ria­ma ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be, nes ši pro­ce­dū­ra ga­li už­truk­ti ke­le­rius me­tus, ar­ba siū­lo­ma tai pa­da­ry­ti pa­pras­čiau­siai gud­rau­jant ir pa­žei­džiant įsta­ty­mus. Kaip?

Pa­si­ro­do, at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos  ga­li­ma la­bai pa­pras­tai. Te­rei­kia „pa­goog­lin­ti“... O ten – pa­ta­ri­mų be­ga­lė. Pa­vyz­džiui, siū­lo­mas toks veiks­mų pla­nas: pir­miau­sia rei­kia pra­neš­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui, kad bu­te bus kei­čia­mi ra­dia­to­riai ar­ba tie­siog kad vie­nas iš jų pra­kiu­ro, to­dėl no­rint jį su­re­mon­tuo­ti rei­kia iš ra­dia­to­rių sis­te­mos iš­leis­ti skys­tį. Ta­da nie­ko ne­lau­kiant rei­kia juos vi­sus nu­pjau­ti. Jei esa­te tvir­tai nu­spren­dę im­tis to­kio chu­li­ga­niš­ko pla­no, kad vė­liau nu­pjo­vę ra­dia­to­rius ne­gaiš­tu­mė­te lai­ko, prieš tai pa­si­ruoš­ki­te me­džia­gas sto­vams ap­šil­tin­ti ir tvar­kin­gai pa­slėp­ti po gip­so kar­to­nu. Jei rei­kia, elekt­ros ga­lin­gu­mą bu­te pa­di­din­ki­te iki 7 kW, įsi­ren­ki­te elekt­ri­nį šil­dy­mą ir kai­tin­tu­vą karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti. Ta­da re­gist­ruo­tu laiš­ku pra­neš­ki­te cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui (jei įsteig­ta bend­ri­ja – pir­mi­nin­kui), kad vamz­džiai yra nu­pjau­ti ir bu­te nė­ra ra­dia­to­rių, ir pa­rei­ka­lau­ki­te, kad na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius ar pir­mi­nin­kas at­vy­kęs su­ra­šy­tų ak­tą. Kar­tu at­vyks ir pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės at­sto­vas. Nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tas yra ofi­cia­liai at­jung­tas nuo šil­dy­mo!

Aiš­ku, tuoj pat gau­si­te iš cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės gra­si­nan­tį laiš­ką, kad esa­te at­sa­kin­gas už vi­sas pa­sek­mes ir t. t. Laiš­ko pa­bai­go­je bus pa­ra­šy­ta, kad nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tui ne­bus skai­čiuo­ja­mas mo­kes­tis už šil­dy­mą. Ga­li lik­ti sim­bo­li­nis mo­kes­tis už bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų, pa­vyz­džiui, laip­ti­nės, šil­dy­mą.

Be to, ga­li­te su­lauk­ti skam­bu­čio iš Ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos ir gau­ti bau­dą už ši­lu­mos var­to­ji­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad ins­pek­ci­ja pro­to­ko­lo ne­su­ra­šys per še­šis mė­ne­sius ir sueis se­na­ties ter­mi­nas.

Ma­no­te, kad ši­lu­mą tie­kian­ti bend­ro­vė ir to­liau pa­teiks są­skai­tas už šil­dy­mą? Lie­tu­vo­je jau yra bu­vę at­ve­jų, kai to­kios bend­ro­vės ne­lai­mė­jo by­lų, ban­dy­da­mos skai­čiuo­ti mo­kes­tį už ši­lu­mą at­si­jun­gu­siems bu­tams, ta­čiau teis­mas nu­spren­dė, kad ne­ga­li­ma rei­ka­lau­ti mo­kė­ti už ne­pa­tiek­tą ener­gi­ją, o pa­tiek­ti neį­ma­no­ma, nes nė­ra ra­dia­to­rių. Juk nie­kas ne­ga­li pri­vers­ti var­to­to­jų var­to­ti jiems ne­rei­ka­lin­gų pre­kių ar pa­slau­gų.

Štai taip pa­ta­ria­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­se. Aiš­ku, rei­kė­tų kiek ga­li­ma grei­čiau iš­mok­ti laip­ti­nė­je su­ti­kus kai­my­nus įjung­ti „kiau­lės akis“, jei jie pa­prie­kaiš­taus dėl iš­de­rin­tos na­mo šil­dy­mo sis­te­mos ir iš­reikš ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl vi­sai ne­kai­my­niš­kų sa­va­va­liš­kų veiks­mų.

Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai, ir pa­gal tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą (LR Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas, Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės, LR Sta­ty­bos įsta­ty­mas ir kt.), ir pa­gal Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­ką ci­vi­li­nė­se by­lo­se (pvz., 2007-10-24 LAT nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-7-359/2007) bu­tų sa­vi­nin­kams įtvir­tin­ta tei­sė at­jung­ti sa­vo bu­to šil­dy­mo sis­te­mą nuo bend­ros dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­mo sis­te­mos, ta­čiau įgy­ven­din­da­mi šią tei­sę jie tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos tvar­kos. „LR Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­sta­ty­ta, kad drau­džia­ma pikt­nau­džiau­ti sa­vo tei­se, t. y. drau­džia­ma įgy­ven­din­ti ci­vi­li­nes tei­ses to­kiu bū­du ir prie­mo­nė­mis, ku­rios be tei­si­nio pa­grin­do pa­žeis­tų ar var­žy­tų ki­tų as­me­nų tei­ses ar įsta­ty­mų sau­go­mus in­te­re­sus ar da­ry­tų ža­los ki­tiems as­me­nims“, – sa­kė ji.

Mi­nė­tuo­se tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­ta ir nuo­sta­ta, kad pa­sta­to, sek­ci­jos (blo­ko) ar­ba dau­gia­bu­čio na­mo bu­to ar ki­tų pa­tal­pų ši­lu­mos var­to­ji­mo įren­gi­niai pri­pa­žįs­ta­mi at­jung­ti tik nuo at­jun­gi­mo ak­to ir su­si­ta­ri­mo dėl ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­si­ra­šy­mo die­nos, jei­gu ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­je ne­nus­ta­ty­ta ki­taip.

Šiau­lie­čiai taip pat ne­kvai­li?

Gud­ra­gal­vių, pa­si­nau­do­ju­sių to­kiu pat ar pa­na­šiu pla­nu, yra ir mū­sų mies­te. Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nu­si šiau­lie­tė ste­bė­jo­si na­mų šil­dy­mo ypa­tu­mais. Anot jos, Til­žės gat­vė­je cent­re esan­čio na­mo pir­mas aukš­tas ne­šil­do­mas, ant­ras šil­do­mas, tre­čias ne­šil­do­mas, ket­vir­tas vėl šil­do­mas, o penk­tas – pa­lė­pė – vėl ne­šil­do­mas. „Mū­sų na­mas – kaip sluoks­niuo­tas py­ra­gas, tik tie sluoks­niai grei­tai pe­lė­siu pa­si­dengs“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Kaip gi nu­ti­ko, kad na­me šil­do­mas kas ant­ras aukš­tas? Pa­si­ro­do, pir­ma­me aukš­te esan­čios pa­tal­pos ne­šil­do­mos, nes ne­vyks­ta jo­kia ko­mer­ci­nė veik­la, o tre­čio aukš­to bu­to sa­vi­nin­kai, anot pa­skam­bi­nu­sios mo­ters, ma­tyt, pa­skai­čia­vę, kad gy­ven­ti nuo­sa­va­me na­me vaiz­din­go­je vie­to­je už­mies­ty­je ir dar iš­lai­ky­ti tuš­čią bu­tą mies­to cent­re yra per bran­gu, taip pat grie­bė­si „pla­no chu­li­ga­no“. Jie pra­ne­šė cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą mies­te tie­kian­čiai bend­ro­vei „Šiau­lių ener­gi­ja“, kad no­ri pa­si­keis­ti ra­dia­to­rius. Da­vu­siems lei­di­mą ir vė­liau at­vy­ku­siems priim­ti at­lik­tų dar­bų bend­ro­vės spe­cia­lis­tams te­ko kons­ta­tuo­ti – su­ra­šy­ti ak­tą, kad se­ni ra­dia­to­riai nuim­ti, o nau­ji... neuž­dė­ti. „Šiau­lių ener­gi­ja“, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ir to­liau siun­tė są­skai­tas už šil­dy­mą bu­to sa­vi­nin­kams, ku­rie jas tie­siog ig­no­ra­vo. Su­si­da­rius ne­men­kai „sko­lai“, sa­vi­nin­kai at­si­dū­rė teis­me. Ir pa­tei­kė do­ku­men­tą – „Šiau­lių ener­gi­jos“ su­ra­šy­tą ak­tą, kad ra­dia­to­rių jų bu­te nė­ra, va­di­na­si, pa­slau­ga ne­tei­kia­ma, tai­gi ir mo­kes­čio už šil­dy­mą mo­kė­ti ne­rei­kė­tų...

Bet ku­ris lo­giš­kai mąs­tan­tis šiau­lie­tis su­pras, kad bend­ro­vė šiuo at­ve­ju tik­rai nuo­sto­lių ne­pa­tirs – iš­da­lys juos ant ki­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pe­čių. Kas bu­vo nu­baus­tas? Anot na­mo gy­ven­to­jos – „kraš­ti­nis“ – na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“.

Kry­žiaus ke­liai

Gy­ven­to­jams ar jų bend­ri­joms, no­rin­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, kar­tais ten­ka nuei­ti kry­žiaus ke­lius, kad pa­siek­tų sa­vo tiks­lą. Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai net tre­jus me­tus my­nė įvai­rių val­di­nin­kų slenks­čius, kad na­mui bū­tų leis­ta šil­dy­tis au­to­no­miš­kai. At­ro­do, nie­ko su­dė­tin­go ne­tu­rė­jo bū­ti – 1957 m. sta­ty­ta­me na­me se­niau ne­tgi bu­vo kū­ren­ta mal­ko­mis, yra ka­mi­nai, vamz­džiai – taip pat tin­ka­mo dia­met­ro, to­dėl at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ne­tu­rė­jo bū­ti su­dė­tin­ga. „Su­dė­tin­ga“ pa­si­ro­dė val­di­nin­kams, gal­būt pa­pras­čiau­siai ne­no­rin­tiems to na­mo at­jung­ti. Ko­dėl? Gal­būt va­do­vau­ja­ma­si po­sa­kiu, kad „blo­gas“ pa­vyz­dys yra už­kre­čia­mas ir gy­ven­to­jai, pa­ju­tę au­to­no­mi­nio šil­dy­mo nau­dą, puls ma­siš­kai at­si­jung­ti nuo sis­te­mos, cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą mies­te tei­kian­ti bend­ro­vė pa­tirs nuo­sto­lių ir t. t.

„Mo­no­po­lis yra mo­no­po­lis. Val­di­nin­kų ar­gu­men­tas bu­vo tas, kad ter­ši­me orą mies­to cent­re. Bet juk mes ir taip du­jo­mis kas­dien van­de­nį šil­do­me – kiek­vie­na­me bu­te yra po du­ji­nį van­dens šil­dy­tu­vą. Ne­rei­kė­jo nei di­des­nio dia­met­ro vamz­džių, į se­nus ka­mi­nus bu­vo įdė­ti nau­ji įdėk­lai. At­ro­do, jo­kių kliū­čių ne­tu­rė­jo bū­ti, bet pro­ce­dū­ra už­tru­ko ke­le­rius me­tus“, – pa­sa­ko­jo na­mo gy­ven­to­ja.

Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai tuoj švęs per­ga­lę – po tre­jų me­tų ban­dy­mo pe­rei­ti prie au­to­no­mi­nio šil­dy­mo be­li­ko pa­si­ra­šy­ti įren­gi­nių priė­mi­mo ak­tą, ki­ti dar­bai jau at­lik­ti.

Ta­čiau ne vi­siems gy­ven­to­jams ten­ka taip il­gai ko­vo­ti už sa­vo tei­sę į pi­ges­nį šil­dy­mą. Gum­bi­nės g. 75 dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų bend­ri­ja sa­vo tiks­lą jau pa­sie­kė. Ko­kia to­kios grei­tos sėk­mės for­mu­lė? Na­mas tie­siog yra pa­sku­ti­nis šil­dy­mo tra­so­je, tur­būt to­dėl „Šiau­lių ener­gi­jai“ ne­bu­vo jo­kio skir­tu­mo, kur už­suk­ti „kra­niu­ką“ – prieš na­mą ar už jo.

„Pla­nuo­ja­me su­tau­py­ti apie 30 pro­c. Aiš­ku, la­bai daug in­ves­ta­vo­me, – tei­gė na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. – Sąs­kai­tas už šil­dy­mą ir „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tį da­bar pa­skai­čiuo­ja­me pa­tys.“

Ko­mer­ci­nių pa­tal­pų ne­šil­do?

Daug ko­mer­ci­nių pa­tal­pų mies­to cent­re nau­do­ja­si au­to­no­mi­niu šil­dy­mu. Esant sunk­me­čiui, kai ku­rios iš jų tie­siog sto­vi tuš­čios ne­šil­do­mos. Virš jų esan­čių bu­tų gy­ven­to­jams ten­ka šal­ti. Iš­si­gan­dę, kad taip ne­nu­tik­tų ir jiems, kad ne­bū­tų iš­ba­lan­suo­ta na­mo šil­dy­mo sis­te­ma ir kad ne­pa­di­dė­tų mo­kes­tis už šil­dy­mą, Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai puo­lė prie­šin­tis pa­tal­pų, esan­čių pir­ma­me aukš­te, sa­vi­nin­kų už­ma­čioms  šil­dy­tis elekt­ra. At­ro­do, kad pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kas Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys so­cial­de­mok­ra­tas Ar­vy­das Moc­kus vis­ką da­rė tei­sė­tai, ta­čiau Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos Šiau­lių sky­rius (to­liau – VEI) nu­sta­tė pa­žei­di­mų.

VEI bu­vo ga­vu­si pra­šy­mus, ku­riuo­se in­for­muo­ja­ma apie dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo Vil­niaus g. 158 pir­ma­me aukš­te esan­čių ne­gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų at­jun­gi­mo nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ap­lin­ky­bes, pra­šo­ma pa­tik­rin­ti at­jun­gi­mo tei­sė­tu­mą ir paaiš­kin­ti ga­li­mas at­jun­gi­mo pa­sek­mes bei įta­ką na­me li­ku­siems cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jams. Ką gi VEI nu­sta­tė? Pa­si­ro­do, kai ku­rie at­si­jun­gi­mo ini­cia­to­rių veiks­mai vi­siš­kai nea­ti­ti­ko Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mų. Na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tus ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“ įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka neor­ga­ni­za­vo na­mo bend­ro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­mo, ku­rio me­tu jie tu­rė­jo priim­ti spren­di­mą ir leis­ti pa­keis­ti pa­tal­pų šil­dy­mo bū­dą su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mu ap­tar­to­mis są­ly­go­mis. Sa­vi­val­dy­bei ne­bu­vo pa­teik­tas pri­va­lo­mas pra­šy­mas iš­duo­ti ra­šy­ti­nį pri­ta­ri­mą pa­sta­to pa­pras­to­jo re­mon­to pro­jek­tui ir pri­va­lo­mais do­ku­men­tais ir ati­tin­ka­mai tai­syk­lių nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­bu­vo gau­tas Sa­vi­val­dy­bės ra­šy­ti­nis pri­ta­ri­mas pro­jek­tui.

At­siž­velg­da­ma į nu­sta­ty­tas fak­ti­nes ap­lin­ky­bes VEI kons­ta­ta­vo, kad pa­tal­pos nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo at­jung­tos ne­si­lai­kant tai­syk­lių nu­sta­ty­tos tvar­kos. Ak­cen­tuo­ja­ma, kad at­jun­gi­mo ini­cia­to­riai, teik­da­mi pra­šy­mą Sa­vi­val­dy­bei, pri­va­lo pri­dė­ti na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­vės pa­žy­mą, pa­grįs­tą tech­ni­niais, eko­no­mi­niais bei tei­si­niais ar­gu­men­tais, kad dėl pa­keis­to bu­to ar ki­tų pa­tal­pų šil­dy­mo bū­do bus ne­pa­žei­džia­mos ar pa­žei­džia­mos ki­tų dau­gia­bu­čio na­mo bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kų tei­sės ar tei­sė­ti in­te­re­sai.

Ka­ras?

Ko­dėl Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai taip pa­si­prie­ši­no pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kų už­ma­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos? Ogi dėl skau­džios pa­tir­ties. Pa­si­ro­do, vie­nas na­mo bu­tų jau yra nuo sis­te­mos at­si­jun­gęs. „At­si­jun­gė tuo­met Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pir­mi­nin­ku bu­vęs Jo­nas Tru­čins­kas. Išg­rio­vė lu­bas į pa­lė­pę, laip­tus įren­gė. Šil­dė, kol gy­ve­no.

Da­bar bu­te gy­ve­nan­ti mo­te­ris ne­šil­do. Bu­vau nuė­ju­si, tai elekt­ri­nį šil­dy­tu­vą įsi­jun­gu­si, dviem cha­la­tais ap­si­ren­gu­si. Kar­tais ži­di­nį už­si­ku­ria. Ir A. Moc­kus pir­mo aukš­to nak­ti­mis tik­rai ne­šil­dys, – tei­gė na­mo gy­ven­to­ja. – Ne­tu­rė­tu­me po vie­ną at­si­jung­ti. Taip tik iš­ba­lan­suo­si­me šil­dy­mo sis­te­mą. Ki­tą­met pla­na­vo­me at­si­jung­ti, bū­tų vi­si skai­tik­lius su­si­dė­ję. Mes ne prieš na­mo res­tau­ra­vi­mą, tvar­ky­mą, tik rei­kia at­si­žvelg­ti į ki­tus.“

Anot po­li­ti­ko A. Moc­kaus, ne­su­tik­ti jam leis­ti šil­dy­tis elekt­ra yra gy­ven­to­jų prin­ci­po rei­ka­las. „Man sa­ko – kam ka­riau­ji? Aš ne­ka­riau­ju, aš esu oku­puo­tas. Nu­pir­kau įran­gą, ku­ri kai­na­vo apie 13 tūks­tan­čių. Tą įran­gą dar rei­kia pa­ka­bin­ti, tai dar kai­nuos tris tūks­tan­čius. Ne­tu­riu lei­di­mo, – pa­sa­ko­ja Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys. – Jei gy­ven­to­jams rū­pė­tų šil­dy­mas, jie vie­naip ar ki­taip ei­tų į kon­tak­tą. Juk už pa­pil­do­mas šil­do­mas pa­tal­pas su­ti­kau mo­kė­ti pa­gal pa­tį di­džiau­sią koe­fi­cien­tą.“

Anot A. Moc­kaus, su­si­tar­ti ga­li­ma su­si­rin­ki­me, ki­tu at­ve­ju jis ma­to tik ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą. „Gy­ven­to­jų aš at­si­pra­šiau, nors ne­ma­nau, kad tai ma­no kal­tė, tie­siog – pa­mo­ka, kad rei­kia pa­tik­rin­ti, ar vis­kas pa­da­ry­ta. Ki­ta ver­tus, jei bū­čiau tik­ri­nęs, bū­tų sa­kę, kad ki­šuo­si kaip Ta­ry­bos na­rys. Vis­ką bu­vau pa­li­kęs sa­vo ei­gai. Ma­niau, kad žmo­nės ži­no, juk to­kia gran­di­nė ne­ga­li su­klys­ti“, – tei­gė jis.

Anot Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus vi­ce­pir­mi­nin­kės Eg­lės Šim­ke­vi­čie­nės, 2010 m. Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės bu­vo pa­keis­tos var­to­to­jo nau­dai – lei­džia pa­keis­ti šil­dy­mo bū­dą pa­si­tel­kiant eko­lo­giš­kas sis­te­mas, ta­čiau šil­dy­mo bū­dą no­rin­tis pa­keis­ti as­muo tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. „Ki­ta ver­tus, gy­ven­to­jai ne­tu­ri tei­sės ne­leis­ti at­si­jung­ti, ta­čiau jie tu­ri nu­spręs­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis bus at­si­jung­ta, – sa­ko ji. – Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad šiuo at­ve­ju ne vi­si do­ku­men­tai bu­vo pa­teik­ti – ne­bu­vo lai­ky­ta­si im­pe­ra­ty­vių tei­sės nor­mų, ap­ra­šy­tų tai­syk­lė­se. Sa­vi­val­dy­bė ga­lė­jo pra­šy­mą at­mes­ti. Ta­da at­jun­gi­mo ini­cia­to­rius ga­lė­jo kreip­tis dar kar­tą, įvyk­dęs vi­sus rei­ka­la­vi­mus.“

Tre­čia­die­nio va­ka­rą Vil­niaus g. 158 na­mo laip­ti­nė­je įvy­ko su­si­rin­ki­mas, ku­ris pa­gal tai­syk­les tu­rė­jo bū­ti or­ga­ni­zuo­tas ge­ro­kai anks­čiau. Na­mo gy­ven­to­jų tei­gi­mu, jis bu­vo la­biau pa­na­šus į bend­ro­vės „Nord­li­ta“ pro­duk­ci­jos pri­sta­ty­mą. Tos pa­čios, ku­ri pro­jek­ta­vo A. Moc­kui pri­klau­san­čių pir­mo aukš­to pa­tal­pų šil­dy­mo sis­te­mą.

Pag­ra­si­nus vie­ni ki­tiems teis­mais, bu­vo priei­ta bend­ra nuo­mo­nė, kad neį­vyk­dy­ti vi­si ins­pek­ci­jos rei­ka­la­vi­mai, to­dėl bal­sa­vi­mas dėl pir­mo aukš­to at­jun­gi­mo nuo šil­dy­mo bu­vo ati­dė­tas.

AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ ne­ren­ka de­ta­lios in­for­ma­ci­jos, kiek gy­ven­to­jų at­si­jun­gia nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo. Andriaus Tverijono nuotr.

Ko­kio­je zo­no­je gy­ve­na­te?

Anot AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai To­mos Grikš­tie­nės, mies­tas yra pa­da­ly­tas į tam tik­ras zo­nas, ku­rio­se nu­ma­ty­tas tik tam tik­ro po­bū­džio šil­dy­mas. Vie­no­se zo­no­se ga­li­mas tik cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas, ki­to­se – pa­si­rink­ti­nai. „Ža­liuo­ju bū­du, pa­vyz­džiui, elekt­ra, no­rin­tys šil­dy­tis žmo­nės tu­ri dau­giau ga­li­my­bių at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos sis­te­mos. Du­jos nė­ra eko­lo­giš­kiau­sias bū­das šil­dy­tis, nes ter­šia­ma ap­lin­ka“, – sa­kė ji.

Pak­laus­ta, kiek na­mų ar gy­ven­to­jų pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, bend­ro­vės at­sto­vė spau­dai tei­gė, kad to­kia in­for­ma­ci­ja įmo­nės nė­ra ren­ka­ma. Ji pa­ta­rė kreip­tis į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­rių, de­ja, jo spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo su­teik­ti to­kios in­for­ma­ci­jos. O gal ji ne­pa­to­gi šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir val­di­nin­kams?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Juo­zas Va­rap­nic­kas apie at­si­jun­gu­sių­jų sta­tis­ti­ką ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti nie­ko, nes „nie­kas ne­skai­čiuo­ja to­kių da­ly­kų“. Kad vis dau­giau gy­ven­to­jų pa­gei­dau­ja at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo, spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti, nes nė­ra sta­tis­ti­kos. „Per ket­ve­rius me­tus, kiek dir­bu Sa­vi­val­dy­bė­je, pa­ste­bė­jau, kad pra­šy­mų leis­ti at­si­jung­ti pa­gau­sė­ja pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui, ta­čiau kad tai di­dė­jan­ti ten­den­ci­ja – ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. To­kiam žings­niui ga­li ryž­tis tik la­bai daug kant­ry­bės tu­rin­tys žmo­nės, ka­dan­gi pro­ce­dū­ra yra il­ga ir daž­niau­siai var­gi­nan­ti. Tie­sa, vie­na­reikš­miš­kai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių at­si­jun­gi­mo pro­ce­są, nuo­sta­tos su­da­ro ge­ro­kai pa­pras­tes­nes ir leng­ves­nes są­ly­gas at­si­jung­ti, nau­do­jant ža­lią­ją ener­gi­ją“, – tei­gė jis.

Pa­bai­go­je no­rė­tų­si už­tar­ti vi­sus tuos, ku­rie su­kąs­tais dan­ti­mis ap­mo­ka są­skai­tas už šil­dy­mą. Ki­ta ver­tus, no­rė­tų­si už­tar­ti ir cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą. Nuo­sa­vų gy­ve­na­mų­jų na­mų gy­ven­to­jai tik­rai ne­pa­neigs, kad įsi­vy­ra­vus šal­tiems drėg­niems orams jų gy­ve­na­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se tvy­ro smo­gas, tad ga­li­ma teig­ti, kad cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas yra ga­na eko­lo­giš­kas.  Ir kaip cent­ra­li­zuo­tai tei­kia­ma pa­slau­ga tu­rė­tų bū­ti ga­na pi­gi, nors pa­žvel­gus į są­skai­tas to­kia neat­ro­do.

Po­vi­las LUN­GĖ

Dau­ge­lis cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jų jau ži­no, kiek jiems teks su­plo­ti už lapk­ri­čio mė­ne­sio šil­dy­mą. Dau­ge­lis tik­rai pa­gal­vo­jo, kad ta są­skai­ta, at­si­žvel­giant į šil­tą lapk­ri­tį, kaž­ko­dėl ne to­kia jau ma­ža. Dau­ge­lis tur­būt pa­svars­tė, kad jau ge­riau nu­si­pjau­ti ra­dia­to­rius, nu­si­pirk­ti „bur­žui­ką“, iš­kiš­ti ka­mi­nė­lį pro or­lai­dę ir kū­ren­tis pa­tiems – at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.

Chu­li­ga­niš­kas pla­nas

Nar­šant in­ter­ne­to ty­ruo­se, ga­li­ma ras­ti įvai­rių pa­ta­ri­mų, kaip at­si­jung­ti nuo šil­dy­mo sis­te­mos. Pa­ta­ria­ma ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be, nes ši pro­ce­dū­ra ga­li už­truk­ti ke­le­rius me­tus, ar­ba siū­lo­ma tai pa­da­ry­ti pa­pras­čiau­siai gud­rau­jant ir pa­žei­džiant įsta­ty­mus. Kaip?
Pa­si­ro­do, at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos  ga­li­ma la­bai pa­pras­tai. Te­rei­kia „pa­goog­lin­ti“... O ten – pa­ta­ri­mų be­ga­lė. Pa­vyz­džiui, siū­lo­mas toks veiks­mų pla­nas: pir­miau­sia rei­kia pra­neš­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui, kad bu­te bus kei­čia­mi ra­dia­to­riai ar­ba tie­siog kad vie­nas iš jų pra­kiu­ro, to­dėl no­rint jį su­re­mon­tuo­ti rei­kia iš ra­dia­to­rių sis­te­mos iš­leis­ti skys­tį. Ta­da nie­ko ne­lau­kiant rei­kia juos vi­sus nu­pjau­ti. Jei esa­te tvir­tai nu­spren­dę im­tis to­kio chu­li­ga­niš­ko pla­no, kad vė­liau nu­pjo­vę ra­dia­to­rius ne­gaiš­tu­mė­te lai­ko, prieš tai pa­si­ruoš­ki­te me­džia­gas sto­vams ap­šil­tin­ti ir tvar­kin­gai pa­slėp­ti po gip­so kar­to­nu. Jei rei­kia, elekt­ros ga­lin­gu­mą bu­te pa­di­din­ki­te iki 7 kW, įsi­ren­ki­te elekt­ri­nį šil­dy­mą ir kai­tin­tu­vą karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti. Ta­da re­gist­ruo­tu laiš­ku pra­neš­ki­te cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui (jei įsteig­ta bend­ri­ja – pir­mi­nin­kui), kad vamz­džiai yra nu­pjau­ti ir bu­te nė­ra ra­dia­to­rių, ir pa­rei­ka­lau­ki­te, kad na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius ar pir­mi­nin­kas at­vy­kęs su­ra­šy­tų ak­tą. Kar­tu at­vyks ir pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės at­sto­vas. Nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tas yra ofi­cia­liai at­jung­tas nuo šil­dy­mo!
Aiš­ku, tuoj pat gau­si­te iš cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės gra­si­nan­tį laiš­ką, kad esa­te at­sa­kin­gas už vi­sas pa­sek­mes ir t. t. Laiš­ko pa­bai­go­je bus pa­ra­šy­ta, kad nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tui ne­bus skai­čiuo­ja­mas mo­kes­tis už šil­dy­mą. Ga­li lik­ti sim­bo­li­nis mo­kes­tis už bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų, pa­vyz­džiui, laip­ti­nės, šil­dy­mą.
Be to, ga­li­te su­lauk­ti skam­bu­čio iš Ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos ir gau­ti bau­dą už ši­lu­mos var­to­ji­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad ins­pek­ci­ja pro­to­ko­lo ne­su­ra­šys per še­šis mė­ne­sius ir sueis se­na­ties ter­mi­nas.
Ma­no­te, kad ši­lu­mą tie­kian­ti bend­ro­vė ir to­liau pa­teiks są­skai­tas už šil­dy­mą? Lie­tu­vo­je jau yra bu­vę at­ve­jų, kai to­kios bend­ro­vės ne­lai­mė­jo by­lų, ban­dy­da­mos skai­čiuo­ti mo­kes­tį už ši­lu­mą at­si­jun­gu­siems bu­tams, ta­čiau teis­mas nu­spren­dė, kad ne­ga­li­ma rei­ka­lau­ti mo­kė­ti už ne­pa­tiek­tą ener­gi­ją, o pa­tiek­ti neį­ma­no­ma, nes nė­ra ra­dia­to­rių. Juk nie­kas ne­ga­li pri­vers­ti var­to­to­jų var­to­ti jiems ne­rei­ka­lin­gų pre­kių ar pa­slau­gų.
Štai taip pa­ta­ria­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­se. Aiš­ku, rei­kė­tų kiek ga­li­ma grei­čiau iš­mok­ti laip­ti­nė­je su­ti­kus kai­my­nus įjung­ti „kiau­lės akis“, jei jie pa­prie­kaiš­taus dėl iš­de­rin­tos na­mo šil­dy­mo sis­te­mos ir iš­reikš ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl vi­sai ne­kai­my­niš­kų sa­va­va­liš­kų veiks­mų.
Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai, ir pa­gal tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą (LR Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas, Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės, LR Sta­ty­bos įsta­ty­mas ir kt.), ir pa­gal Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­ką ci­vi­li­nė­se by­lo­se (pvz., 2007-10-24 LAT nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-7-359/2007) bu­tų sa­vi­nin­kams įtvir­tin­ta tei­sė at­jung­ti sa­vo bu­to šil­dy­mo sis­te­mą nuo bend­ros dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­mo sis­te­mos, ta­čiau įgy­ven­din­da­mi šią tei­sę jie tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos tvar­kos. „LR Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­sta­ty­ta, kad drau­džia­ma pikt­nau­džiau­ti sa­vo tei­se, t. y. drau­džia­ma įgy­ven­din­ti ci­vi­li­nes tei­ses to­kiu bū­du ir prie­mo­nė­mis, ku­rios be tei­si­nio pa­grin­do pa­žeis­tų ar var­žy­tų ki­tų as­me­nų tei­ses ar įsta­ty­mų sau­go­mus in­te­re­sus ar da­ry­tų ža­los ki­tiems as­me­nims“, – sa­kė ji.
Mi­nė­tuo­se tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­ta ir nuo­sta­ta, kad pa­sta­to, sek­ci­jos (blo­ko) ar­ba dau­gia­bu­čio na­mo bu­to ar ki­tų pa­tal­pų ši­lu­mos var­to­ji­mo įren­gi­niai pri­pa­žįs­ta­mi at­jung­ti tik nuo at­jun­gi­mo ak­to ir su­si­ta­ri­mo dėl ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­si­ra­šy­mo die­nos, jei­gu ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­je ne­nus­ta­ty­ta ki­taip.

Šiau­lie­čiai taip pat ne­kvai­li?

Gud­ra­gal­vių, pa­si­nau­do­ju­sių to­kiu pat ar pa­na­šiu pla­nu, yra ir mū­sų mies­te. Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nu­si šiau­lie­tė ste­bė­jo­si na­mų šil­dy­mo ypa­tu­mais. Anot jos, Til­žės gat­vė­je cent­re esan­čio na­mo pir­mas aukš­tas ne­šil­do­mas, ant­ras šil­do­mas, tre­čias ne­šil­do­mas, ket­vir­tas vėl šil­do­mas, o penk­tas – pa­lė­pė – vėl ne­šil­do­mas. „Mū­sų na­mas – kaip sluoks­niuo­tas py­ra­gas, tik tie sluoks­niai grei­tai pe­lė­siu pa­si­dengs“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.
Kaip gi nu­ti­ko, kad na­me šil­do­mas kas ant­ras aukš­tas? Pa­si­ro­do, pir­ma­me aukš­te esan­čios pa­tal­pos ne­šil­do­mos, nes ne­vyks­ta jo­kia ko­mer­ci­nė veik­la, o tre­čio aukš­to bu­to sa­vi­nin­kai, anot pa­skam­bi­nu­sios mo­ters, ma­tyt, pa­skai­čia­vę, kad gy­ven­ti nuo­sa­va­me na­me vaiz­din­go­je vie­to­je už­mies­ty­je ir dar iš­lai­ky­ti tuš­čią bu­tą mies­to cent­re yra per bran­gu, taip pat grie­bė­si „pla­no chu­li­ga­no“. Jie pra­ne­šė cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą mies­te tie­kian­čiai bend­ro­vei „Šiau­lių ener­gi­ja“, kad no­ri pa­si­keis­ti ra­dia­to­rius. Da­vu­siems lei­di­mą ir vė­liau at­vy­ku­siems priim­ti at­lik­tų dar­bų bend­ro­vės spe­cia­lis­tams te­ko kons­ta­tuo­ti – su­ra­šy­ti ak­tą, kad se­ni ra­dia­to­riai nuim­ti, o nau­ji... neuž­dė­ti. „Šiau­lių ener­gi­ja“, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ir to­liau siun­tė są­skai­tas už šil­dy­mą bu­to sa­vi­nin­kams, ku­rie jas tie­siog ig­no­ra­vo. Su­si­da­rius ne­men­kai „sko­lai“, sa­vi­nin­kai at­si­dū­rė teis­me. Ir pa­tei­kė do­ku­men­tą – „Šiau­lių ener­gi­jos“ su­ra­šy­tą ak­tą, kad ra­dia­to­rių jų bu­te nė­ra, va­di­na­si, pa­slau­ga ne­tei­kia­ma, tai­gi ir mo­kes­čio už šil­dy­mą mo­kė­ti ne­rei­kė­tų...
Bet ku­ris lo­giš­kai mąs­tan­tis šiau­lie­tis su­pras, kad bend­ro­vė šiuo at­ve­ju tik­rai nuo­sto­lių ne­pa­tirs – iš­da­lys juos ant ki­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pe­čių. Kas bu­vo nu­baus­tas? Anot na­mo gy­ven­to­jos – „kraš­ti­nis“ – na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“.

Kry­žiaus ke­liai

Gy­ven­to­jams ar jų bend­ri­joms, no­rin­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, kar­tais ten­ka nuei­ti kry­žiaus ke­lius, kad pa­siek­tų sa­vo tiks­lą. Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai net tre­jus me­tus my­nė įvai­rių val­di­nin­kų slenks­čius, kad na­mui bū­tų leis­ta šil­dy­tis au­to­no­miš­kai. At­ro­do, nie­ko su­dė­tin­go ne­tu­rė­jo bū­ti – 1957 m. sta­ty­ta­me na­me se­niau ne­tgi bu­vo kū­ren­ta mal­ko­mis, yra ka­mi­nai, vamz­džiai – taip pat tin­ka­mo dia­met­ro, to­dėl at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ne­tu­rė­jo bū­ti su­dė­tin­ga. „Su­dė­tin­ga“ pa­si­ro­dė val­di­nin­kams, gal­būt pa­pras­čiau­siai ne­no­rin­tiems to na­mo at­jung­ti. Ko­dėl? Gal­būt va­do­vau­ja­ma­si po­sa­kiu, kad „blo­gas“ pa­vyz­dys yra už­kre­čia­mas ir gy­ven­to­jai, pa­ju­tę au­to­no­mi­nio šil­dy­mo nau­dą, puls ma­siš­kai at­si­jung­ti nuo sis­te­mos, cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą mies­te tei­kian­ti bend­ro­vė pa­tirs nuo­sto­lių ir t. t.
„Mo­no­po­lis yra mo­no­po­lis. Val­di­nin­kų ar­gu­men­tas bu­vo tas, kad ter­ši­me orą mies­to cent­re. Bet juk mes ir taip du­jo­mis kas­dien van­de­nį šil­do­me – kiek­vie­na­me bu­te yra po du­ji­nį van­dens šil­dy­tu­vą. Ne­rei­kė­jo nei di­des­nio dia­met­ro vamz­džių, į se­nus ka­mi­nus bu­vo įdė­ti nau­ji įdėk­lai. At­ro­do, jo­kių kliū­čių ne­tu­rė­jo bū­ti, bet pro­ce­dū­ra už­tru­ko ke­le­rius me­tus“, – pa­sa­ko­jo na­mo gy­ven­to­ja.
Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai tuoj švęs per­ga­lę – po tre­jų me­tų ban­dy­mo pe­rei­ti prie au­to­no­mi­nio šil­dy­mo be­li­ko pa­si­ra­šy­ti įren­gi­nių priė­mi­mo ak­tą, ki­ti dar­bai jau at­lik­ti.
Ta­čiau ne vi­siems gy­ven­to­jams ten­ka taip il­gai ko­vo­ti už sa­vo tei­sę į pi­ges­nį šil­dy­mą. Gum­bi­nės g. 75 dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų bend­ri­ja sa­vo tiks­lą jau pa­sie­kė. Ko­kia to­kios grei­tos sėk­mės for­mu­lė? Na­mas tie­siog yra pa­sku­ti­nis šil­dy­mo tra­so­je, tur­būt to­dėl „Šiau­lių ener­gi­jai“ ne­bu­vo jo­kio skir­tu­mo, kur už­suk­ti „kra­niu­ką“ – prieš na­mą ar už jo.
„Pla­nuo­ja­me su­tau­py­ti apie 30 pro­c. Aiš­ku, la­bai daug in­ves­ta­vo­me, – tei­gė na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. – Sąs­kai­tas už šil­dy­mą ir „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tį da­bar pa­skai­čiuo­ja­me pa­tys.“

Ko­mer­ci­nių pa­tal­pų ne­šil­do?

Daug ko­mer­ci­nių pa­tal­pų mies­to cent­re nau­do­ja­si au­to­no­mi­niu šil­dy­mu. Esant sunk­me­čiui, kai ku­rios iš jų tie­siog sto­vi tuš­čios ne­šil­do­mos. Virš jų esan­čių bu­tų gy­ven­to­jams ten­ka šal­ti. Iš­si­gan­dę, kad taip ne­nu­tik­tų ir jiems, kad ne­bū­tų iš­ba­lan­suo­ta na­mo šil­dy­mo sis­te­ma ir kad ne­pa­di­dė­tų mo­kes­tis už šil­dy­mą, Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai puo­lė prie­šin­tis pa­tal­pų, esan­čių pir­ma­me aukš­te, sa­vi­nin­kų už­ma­čioms  šil­dy­tis elekt­ra. At­ro­do, kad pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kas Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys so­cial­de­mok­ra­tas Ar­vy­das Moc­kus vis­ką da­rė tei­sė­tai, ta­čiau Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos Šiau­lių sky­rius (to­liau – VEI) nu­sta­tė pa­žei­di­mų.
VEI bu­vo ga­vu­si pra­šy­mus, ku­riuo­se in­for­muo­ja­ma apie dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo Vil­niaus g. 158 pir­ma­me aukš­te esan­čių ne­gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų at­jun­gi­mo nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ap­lin­ky­bes, pra­šo­ma pa­tik­rin­ti at­jun­gi­mo tei­sė­tu­mą ir paaiš­kin­ti ga­li­mas at­jun­gi­mo pa­sek­mes bei įta­ką na­me li­ku­siems cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jams. Ką gi VEI nu­sta­tė? Pa­si­ro­do, kai ku­rie at­si­jun­gi­mo ini­cia­to­rių veiks­mai vi­siš­kai nea­ti­ti­ko Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mų. Na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tus ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“ įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka neor­ga­ni­za­vo na­mo bend­ro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­mo, ku­rio me­tu jie tu­rė­jo priim­ti spren­di­mą ir leis­ti pa­keis­ti pa­tal­pų šil­dy­mo bū­dą su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mu ap­tar­to­mis są­ly­go­mis. Sa­vi­val­dy­bei ne­bu­vo pa­teik­tas pri­va­lo­mas pra­šy­mas iš­duo­ti ra­šy­ti­nį pri­ta­ri­mą pa­sta­to pa­pras­to­jo re­mon­to pro­jek­tui ir pri­va­lo­mais do­ku­men­tais ir ati­tin­ka­mai tai­syk­lių nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­bu­vo gau­tas Sa­vi­val­dy­bės ra­šy­ti­nis pri­ta­ri­mas pro­jek­tui.
At­siž­velg­da­ma į nu­sta­ty­tas fak­ti­nes ap­lin­ky­bes VEI kons­ta­ta­vo, kad pa­tal­pos nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo at­jung­tos ne­si­lai­kant tai­syk­lių nu­sta­ty­tos tvar­kos. Ak­cen­tuo­ja­ma, kad at­jun­gi­mo ini­cia­to­riai, teik­da­mi pra­šy­mą Sa­vi­val­dy­bei, pri­va­lo pri­dė­ti na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­vės pa­žy­mą, pa­grįs­tą tech­ni­niais, eko­no­mi­niais bei tei­si­niais ar­gu­men­tais, kad dėl pa­keis­to bu­to ar ki­tų pa­tal­pų šil­dy­mo bū­do bus ne­pa­žei­džia­mos ar pa­žei­džia­mos ki­tų dau­gia­bu­čio na­mo bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kų tei­sės ar tei­sė­ti in­te­re­sai.

Ka­ras?

Ko­dėl Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai taip pa­si­prie­ši­no pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kų už­ma­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos? Ogi dėl skau­džios pa­tir­ties. Pa­si­ro­do, vie­nas na­mo bu­tų jau yra nuo sis­te­mos at­si­jun­gęs. „At­si­jun­gė tuo­met Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pir­mi­nin­ku bu­vęs Jo­nas Tru­čins­kas. Išg­rio­vė lu­bas į pa­lė­pę, laip­tus įren­gė. Šil­dė, kol gy­ve­no.

Da­bar bu­te gy­ve­nan­ti mo­te­ris ne­šil­do. Bu­vau nuė­ju­si, tai elekt­ri­nį šil­dy­tu­vą įsi­jun­gu­si, dviem cha­la­tais ap­si­ren­gu­si. Kar­tais ži­di­nį už­si­ku­ria. Ir A. Moc­kus pir­mo aukš­to nak­ti­mis tik­rai ne­šil­dys, – tei­gė na­mo gy­ven­to­ja. – Ne­tu­rė­tu­me po vie­ną at­si­jung­ti. Taip tik iš­ba­lan­suo­si­me šil­dy­mo sis­te­mą. Ki­tą­met pla­na­vo­me at­si­jung­ti, bū­tų vi­si skai­tik­lius su­si­dė­ję. Mes ne prieš na­mo res­tau­ra­vi­mą, tvar­ky­mą, tik rei­kia at­si­žvelg­ti į ki­tus.“
Anot po­li­ti­ko A. Moc­kaus, ne­su­tik­ti jam leis­ti šil­dy­tis elekt­ra yra gy­ven­to­jų prin­ci­po rei­ka­las. „Man sa­ko – kam ka­riau­ji? Aš ne­ka­riau­ju, aš esu oku­puo­tas. Nu­pir­kau įran­gą, ku­ri kai­na­vo apie 13 tūks­tan­čių. Tą įran­gą dar rei­kia pa­ka­bin­ti, tai dar kai­nuos tris tūks­tan­čius. Ne­tu­riu lei­di­mo, – pa­sa­ko­ja Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys. – Jei gy­ven­to­jams rū­pė­tų šil­dy­mas, jie vie­naip ar ki­taip ei­tų į kon­tak­tą. Juk už pa­pil­do­mas šil­do­mas pa­tal­pas su­ti­kau mo­kė­ti pa­gal pa­tį di­džiau­sią koe­fi­cien­tą.“
Anot A. Moc­kaus, su­si­tar­ti ga­li­ma su­si­rin­ki­me, ki­tu at­ve­ju jis ma­to tik ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą. „Gy­ven­to­jų aš at­si­pra­šiau, nors ne­ma­nau, kad tai ma­no kal­tė, tie­siog – pa­mo­ka, kad rei­kia pa­tik­rin­ti, ar vis­kas pa­da­ry­ta. Ki­ta ver­tus, jei bū­čiau tik­ri­nęs, bū­tų sa­kę, kad ki­šuo­si kaip Ta­ry­bos na­rys. Vis­ką bu­vau pa­li­kęs sa­vo ei­gai. Ma­niau, kad žmo­nės ži­no, juk to­kia gran­di­nė ne­ga­li su­klys­ti“, – tei­gė jis.
Anot Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus vi­ce­pir­mi­nin­kės Eg­lės Šim­ke­vi­čie­nės, 2010 m. Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės bu­vo pa­keis­tos var­to­to­jo nau­dai – lei­džia pa­keis­ti šil­dy­mo bū­dą pa­si­tel­kiant eko­lo­giš­kas sis­te­mas, ta­čiau šil­dy­mo bū­dą no­rin­tis pa­keis­ti as­muo tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. „Ki­ta ver­tus, gy­ven­to­jai ne­tu­ri tei­sės ne­leis­ti at­si­jung­ti, ta­čiau jie tu­ri nu­spręs­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis bus at­si­jung­ta, – sa­ko ji. – Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad šiuo at­ve­ju ne vi­si do­ku­men­tai bu­vo pa­teik­ti – ne­bu­vo lai­ky­ta­si im­pe­ra­ty­vių tei­sės nor­mų, ap­ra­šy­tų tai­syk­lė­se. Sa­vi­val­dy­bė ga­lė­jo pra­šy­mą at­mes­ti. Ta­da at­jun­gi­mo ini­cia­to­rius ga­lė­jo kreip­tis dar kar­tą, įvyk­dęs vi­sus rei­ka­la­vi­mus.“
Tre­čia­die­nio va­ka­rą Vil­niaus g. 158 na­mo laip­ti­nė­je įvy­ko su­si­rin­ki­mas, ku­ris pa­gal tai­syk­les tu­rė­jo bū­ti or­ga­ni­zuo­tas ge­ro­kai anks­čiau. Na­mo gy­ven­to­jų tei­gi­mu, jis bu­vo la­biau pa­na­šus į bend­ro­vės „Nord­li­ta“ pro­duk­ci­jos pri­sta­ty­mą. Tos pa­čios, ku­ri pro­jek­ta­vo A. Moc­kui pri­klau­san­čių pir­mo aukš­to pa­tal­pų šil­dy­mo sis­te­mą.
Pag­ra­si­nus vie­ni ki­tiems teis­mais, bu­vo priei­ta bend­ra nuo­mo­nė, kad neį­vyk­dy­ti vi­si ins­pek­ci­jos rei­ka­la­vi­mai, to­dėl bal­sa­vi­mas dėl pir­mo aukš­to at­jun­gi­mo nuo šil­dy­mo bu­vo ati­dė­tas.

Ko­kio­je zo­no­je gy­ve­na­te?

Anot AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai To­mos Grikš­tie­nės, mies­tas yra pa­da­ly­tas į tam tik­ras zo­nas, ku­rio­se nu­ma­ty­tas tik tam tik­ro po­bū­džio šil­dy­mas. Vie­no­se zo­no­se ga­li­mas tik cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas, ki­to­se – pa­si­rink­ti­nai. „Ža­liuo­ju bū­du, pa­vyz­džiui, elekt­ra, no­rin­tys šil­dy­tis žmo­nės tu­ri dau­giau ga­li­my­bių at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos sis­te­mos. Du­jos nė­ra eko­lo­giš­kiau­sias bū­das šil­dy­tis, nes ter­šia­ma ap­lin­ka“, – sa­kė ji.
Pak­laus­ta, kiek na­mų ar gy­ven­to­jų pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, bend­ro­vės at­sto­vė spau­dai tei­gė, kad to­kia in­for­ma­ci­ja įmo­nės nė­ra ren­ka­ma. Ji pa­ta­rė kreip­tis į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­rių, de­ja, jo spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo su­teik­ti to­kios in­for­ma­ci­jos. O gal ji ne­pa­to­gi šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir val­di­nin­kams?
Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Juo­zas Va­rap­nic­kas apie at­si­jun­gu­sių­jų sta­tis­ti­ką ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti nie­ko, nes „nie­kas ne­skai­čiuo­ja to­kių da­ly­kų“. Kad vis dau­giau gy­ven­to­jų pa­gei­dau­ja at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo, spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti, nes nė­ra sta­tis­ti­kos. „Per ket­ve­rius me­tus, kiek dir­bu Sa­vi­val­dy­bė­je, pa­ste­bė­jau, kad pra­šy­mų leis­ti at­si­jung­ti pa­gau­sė­ja pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui, ta­čiau kad tai di­dė­jan­ti ten­den­ci­ja – ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. To­kiam žings­niui ga­li ryž­tis tik la­bai daug kant­ry­bės tu­rin­tys žmo­nės, ka­dan­gi pro­ce­dū­ra yra il­ga ir daž­niau­siai var­gi­nan­ti. Tie­sa, vie­na­reikš­miš­kai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių at­si­jun­gi­mo pro­ce­są, nuo­sta­tos su­da­ro ge­ro­kai pa­pras­tes­nes ir leng­ves­nes są­ly­gas at­si­jung­ti, nau­do­jant ža­lią­ją ener­gi­ją“, – tei­gė jis.
Pa­bai­go­je no­rė­tų­si už­tar­ti vi­sus tuos, ku­rie su­kąs­tais dan­ti­mis ap­mo­ka są­skai­tas už šil­dy­mą. Ki­ta ver­tus, no­rė­tų­si už­tar­ti ir cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą. Nuo­sa­vų gy­ve­na­mų­jų na­mų gy­ven­to­jai tik­rai ne­pa­neigs, kad įsi­vy­ra­vus šal­tiems drėg­niems orams jų gy­ve­na­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se tvy­ro smo­gas, tad ga­li­ma teig­ti, kad cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas yra ga­na eko­lo­giš­kas.  Ir kaip cent­ra­li­zuo­tai tei­kia­ma pa­slau­ga tu­rė­tų bū­ti ga­na pi­gi, nors pa­žvel­gus į są­skai­tas to­kia neat­ro­do.
 

Po­vi­las LUN­GĖ

Da­bar ma­din­ga tau­py­ti. Tai da­ro­ma vi­sur – biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se, pri­va­čio­se įmo­nė­se, par­duo­tu­vė­se ir net na­mie. Tik ar vi­sa­da tau­pu­mas duo­da lau­kia­mų re­zul­ta­tų? Kar­tais jis ga­li kai­nuo­ti ne­tgi gy­vy­bę.

Nus­ta­to ma­žes­nę tem­pe­ra­tū­rą

Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nę dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai tei­gė, kad nak­ti­mis, pa­pras­tai po vi­dur­nak­čio, iš čiau­po bė­ga vė­ses­nis van­duo. „Su­gal­vo­jau po dvy­lik­tos pa­lįs­ti po du­šu ir bu­vau ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­tas, kai be­si­prau­siant vie­toj ma­no nu­sta­ty­to vė­saus ėmė bėg­ti vi­sai šal­tas van­duo. Pa­su­ki­nė­jęs „kra­niu­kus“ su­pra­tau, kad ge­ro­kai su­ma­žė­jo karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­ra“, – te­le­fo­nu pa­sa­ko­jo šiau­lie­tis.

Vie­no dau­gia­bu­čio sa­vi­nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­kas pa­tvir­ti­no, kad na­me nuo 24 iki 5 val. ry­to tie­kia­mas vė­ses­nis van­duo. „Nak­ti­mis bė­ga 45 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros van­duo, o die­no­mis – 50, – tei­gė jis. – Ne aš taip su­gal­vo­jau, o na­mo gy­ven­to­jai nu­spren­dė. Sten­gia­mės tau­py­ti kur tik ga­li­me.“

Ki­tos bend­ri­jos pir­mi­nin­kė tei­gė karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­ros ne­re­gu­liuo­jan­ti – nu­sta­čiu­si 48°C. „Jei nu­sta­ty­čiau dau­giau, tai ran­kas nu­si­pli­ky­tu­mė­te. Va­sa­rą dar la­biau su­ma­ži­nu tem­pe­ra­tū­rą – praus­tis ši­lu­mos už­ten­ka. Daug bend­ri­jų taip da­ro, ne­sa­me mes iš­skir­ti­niai“, – sa­kė ji.

De­ja, toks tau­py­mo bū­das su­kė­lė gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą – jie ma­no esan­tys ap­gau­di­nė­ja­mi ir ti­ki­na, kad tei­kia­ma pra­stos ko­ky­bės pa­slau­ga. „Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ką jie ten tau­po, nes karš­to van­dens kai­na yra nu­sta­ty­ta vi­sam mies­tui vie­no­da, tai ko­dėl aš ta­da už drung­ną van­de­nį tu­riu mo­kė­ti tiek pat?“ – py­ko sa­vait­raš­čio re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nęs šiau­lie­tis.

Anot dau­gia­bu­čių pir­mi­nin­kų, su­ma­ži­nus karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą, su­tau­po­ma ši­lu­mos ener­gi­ja. „Su­ma­žin­da­mi tem­pe­ra­tū­rą, su­nau­do­ja­me ma­žiau ener­gi­jos karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti. Ka­dan­gi žie­mą „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tis vi­siems vie­no­das, tai su­mo­ka­me už šil­dy­mą ma­žiau, o va­sa­rą „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tis bū­na ma­žes­nis. Nors ku­bi­nis met­ras van­dens kai­nuo­ja ir tiek pat, su­tau­po­ma ki­tur, – tei­gia jie. – Jei kas nors abe­jo­ja vi­so to nau­da, te­gul pa­rei­ka­lau­ja iš „Šiau­lių ener­gi­jos“, kad pa­tiek­tų na­mui 60 laips­nių karš­čio van­de­nį, ir te­gul ta­da pa­si­žiū­ri į są­skai­tą.“

Gy­ven­to­jai pa­tys daž­nai nu­spren­džia, kad na­me bū­tų tie­kia­mas vė­ses­nis van­duo, nė ne­pa­gal­vo­da­mi, kad ga­li už­si­krės­ti mir­ti­na li­ga le­gio­ne­lio­ze. Saskia MASSINK nuotr.

Su­ke­lia mir­ti­ną li­gą

Drung­nas van­duo du­še ne tik su­ke­lia dis­kom­for­tą. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma, ku­ri ga­li kil­ti dėl ne­tin­ka­mos cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mo van­dens tem­pe­ra­tū­ros, anot Jū­ra­tės Ka­ra­le­vi­čie­nės, Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­jos, yra ti­ki­my­bė su­si­rgti le­gio­ne­lio­ze.

Spa­lio mė­ne­sį le­gio­ne­lio­zė diag­no­zuo­ta 38-erių me­tų kau­nie­tei. Jos bu­to vo­nio­je vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ap­ti­ko le­gio­ne­lių, ta­čiau ne­ga­li­ma tvir­tin­ti, kad mo­te­ris už­si­krė­tė bū­tent sa­vo na­muo­se, nes jos li­gą su­kė­lė ki­tos gru­pės bak­te­ri­jos, nei ras­tos at­li­kus su­si­rgu­sios mo­ters bu­to van­dens ty­ri­mus.

Kur mo­te­ris už­si­krė­tė li­ga, vos ne­si­bai­gu­sia mir­ti­mi, epi­de­mio­lo­gai ne­nus­ta­tė, bet at­li­kę van­dens ty­ri­mą jie ak­cen­ta­vo, kad mo­ters bu­tui, ku­ris yra

12-ame aukš­te, tie­kia­mas ne­tin­ka­mos, t. y. že­mes­nės tem­pe­ra­tū­ros van­duo.

Idea­lios są­ly­gos dau­gin­tis

„Pa­lan­kiau­sia van­dens tem­pe­ra­tū­ra le­gio­ne­lėms dau­gin­tis yra 20-45°C. Van­den­tie­kio van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri ne­leis­ti le­gio­ne­lėms dau­gin­tis: šal­to van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti ma­žes­nė nei 20°C, o karš­to van­dens – di­des­nė nei 60°C, – tei­gia sky­riaus ve­dė­ja. – Jei nu­sta­to­ma, kad le­gio­ne­lio­zės prie­žas­tis yra už­terš­tas tie­kia­mas van­duo, bū­ti­na pa­kel­ti van­dens tem­pe­ra­tū­rą dau­giau nei 66°C ir iš­lai­ky­ti ne ma­žiau kaip 25-30 min., tuo­met le­gio­ne­lės žus.“

La­bai svar­bu ne­leis­ti van­de­niui už­si­sto­vė­ti, to­dėl ban­dan­tiems „ap­gau­ti“ se­nes­nius skai­tik­lius –  lei­džian­tiems jį la­bai silp­na sro­ve­le, kad skai­tik­lis ne­si­suk­tų – rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad to­kiu bū­du su­ku­ria­mos pa­lan­kios są­ly­gos le­gio­ne­lėms dau­gin­tis.

Lie­tu­vo­je le­gio­ne­lio­zės at­ve­jų už­re­gist­ruo­ja­ma ga­na re­tai, ta­čiau at­lie­ka­mi ty­ri­mai ro­do, kad šios li­gos su­kė­lė­jas mū­sų ap­lin­ko­je eg­zis­tuo­ja. Le­gio­ne­lio­ze daž­niau­siai už­si­kre­čia­ma įkvė­pus le­gio­ne­lė­mis už­krės­to oro, ku­ris su­si­da­ro du­šuo­se, tua­le­tuo­se, vo­nio­se, sau­no­se bei šių pa­tal­pų kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mo­se. Daž­niau­siai už­si­kre­čia­ma vieš­bu­čiuo­se, li­go­ni­nė­se, dar­bo vie­to­se, spor­to klu­buo­se įreng­to­se mau­dy­mo­si pa­tal­po­se.

Pa­žei­džia Hi­gie­nos nor­mą

Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mo­je HN 24:2003 „Ge­ria­mo­jo van­dens sau­gos ir ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai“ nu­sta­ty­ta, kad pa­sta­to karš­to van­dens sis­te­mo­je van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti 50-60°C. Ko­kią tem­pe­ra­tū­rą pa­lai­ky­ti konk­re­taus gy­ve­na­mo­jo na­mo ši­lu­mos punk­te, ne­nu­si­žen­giant šiam tei­sės ak­tui, pa­si­ren­ka na­mo gy­ven­to­jai, apie sa­vo spren­di­mą in­for­muo­da­mi na­mo vi­daus šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­ją.

na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų pir­mi­nin­kai, ku­rie, at­ro­do, ne­pa­žei­džia Hi­gie­nos nor­mos rei­ka­la­vi­mų – yra nu­sta­tę 50 laips­nių karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą, iš da­lies vis tiek ją pa­žei­džia. „Yra nu­sta­ty­ta, kad to­kia tem­pe­ra­tū­ra bū­tų bū­tent vi­so­je pa­sta­to karš­to van­dens sis­te­mo­je, o ne tik prie ter­mo­met­ro. Jei van­duo ir pa­šil­do­mas iki 50°C, tai kol jis at­bė­ga iki ma­no bu­to, atauš­ta 2-3 laips­niais, va­di­na­si, le­gio­ne­lės ga­li sėk­min­gai sau dau­gin­tis“, – tei­gė vie­no iš dau­gia­bu­čių gy­ven­to­ja ma­ma, vai­kiš­ku van­dens ter­mo­met­ru nu­sta­čiu­si iš čiau­po bė­gan­čio van­dens tem­pe­ra­tū­rą +48°C.

Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai, bend­ro­vė be pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jo (bend­ri­jos pir­mi­nin­ko, na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės, as­mens, at­sa­kin­go už pa­sta­to ši­lu­mos ūkį) ži­nios nie­ko ne­nus­ta­to – kiek­vie­nam dau­gia­bu­čiui yra pa­ren­ka­mas in­di­vi­dua­lus, t. y. to na­mo gy­ven­to­jų po­rei­kius ati­tin­kan­tis ši­lu­mos tie­ki­mo gra­fi­kas.

„Jei­gu tie­kia­mo karš­to van­dens ko­ky­bė nea­ti­tin­ka tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tų ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mų, var­to­to­jai tu­ri tei­sę kreip­tis į dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo vi­daus šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­ją ar­ba karš­to van­dens tie­kė­ją, kad šie už­tik­rin­tų tin­ka­mos ko­ky­bės karš­to van­dens tie­ki­mą,  – pa­ta­ria T. Grikš­tie­nė. –  Pap­ras­tai karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą dau­gia­bu­čiuo­se nu­sta­to pir­mi­nin­kai, tad pir­miau­sia rei­kė­tų kreip­tis į juos. Jei dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo pri­žiū­rė­to­jas yra AB „Šiau­lių ener­gi­ja“, var­to­to­jai tu­rė­tų kreip­tis į Abo­nen­tų ap­tar­na­vi­mo tar­ny­bą, jei ne – ši tar­ny­ba su­teiks in­for­ma­ci­ją, į ką kreip­tis“.

Pas­ta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens vi­daus sis­te­mos yra to pa­sta­to sa­vi­nin­kų nuo­sa­vy­bė, ku­riai pri­žiū­rė­ti pa­si­tel­kia­mas pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jas. Tai­gi už­tik­rin­ti ra­cio­na­lią ši­lu­mos ūkio prie­žiū­rą ir yra jo pa­rei­ga.

Anot bend­ro­vės at­sto­vės spau­dai, prie­žas­čių, ko­dėl tie­kia­mas že­mes­nės tem­pe­ra­tū­ros karš­tas van­duo, ga­li bū­ti ir dau­giau, pa­vyz­džiui, cir­ku­lia­ci­jos su­tri­ki­mai karš­to van­dens sto­vuo­se (už­si­ne­šę sto­vai), cir­ku­lia­ci­nio siurb­lio ge­di­mai ir pan. Konk­re­čias prie­žas­tis nu­sta­to pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jas ar­ba jo pa­si­telk­ti spe­cia­lis­tai.

De­zin­fe­kuo­ja tik rei­ka­lui esant

Da­ly­je Klai­pė­dos dau­gia­bu­čių na­mų karš­to van­dens sis­te­mų pe­rio­diš­kai at­lie­ka­ma ter­mi­nė de­zin­fek­ci­ja, kad vamz­džiuo­se ne­si­kaup­tų le­gio­ne­lės. Pro­ce­są kont­ro­liuo­ja karš­to van­dens ir ši­lu­mos sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jai. Klai­pė­do­je nė­ra bu­vę at­ve­jų, kad van­de­ny­je bū­tų ap­tik­tos šios bak­te­ri­jos. O Šiau­liuo­se?

2004-ųjų lie­pą „Šiau­lių“ vieš­bu­ty­je ras­tos le­gio­ne­lio­zės bak­te­ri­jos iš­gąs­di­no Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vę sau­go­ju­sių Da­ni­jos ka­ri­nių oro pa­jė­gų ka­rius. Dėl ne­tvar­kos vieš­bu­ty­je 35 ka­riai tuo­met iš­si­kė­lė iš Šiau­lių ir ap­si­gy­ve­no Pa­ne­vė­žy­je.

AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė spau­dai T. Grikš­tie­nė aiš­ki­no, jog no­rint, kad ne­si­kaup­tų le­gio­ne­lės, vamz­džiuo­se esan­čio karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą rei­kia pa­di­din­ti iki 55 laips­nių. Tie­sa, ji už­si­mi­nė, kad to­kia ter­mi­nė de­zin­fek­ci­ja at­lie­ka­ma tik tuo­met, kai yra po­rei­kis – nu­sta­to­ma le­gio­ne­lės bak­te­ri­jų.

„At­lie­kant de­zin­fek­ci­ją na­mo gy­ven­to­jai tu­ri at­suk­ti ab­so­liu­čiai vi­sus van­dens čiau­pus, – pa­brė­žia T. Grikš­tie­nė. – Jei bent vie­nas gy­ven­to­jas ne­pa­leis van­dens, tar­kim, pro du­šo gal­vu­tę, tai jo­je esan­čios le­gio­ne­lės vėl pa­plis po vi­są na­mo van­den­tie­kio sis­te­mą.“

Po­vi­las LUN­GĖ

Sko­lo­se skęs­tan­čiai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei grie­bu­sis pa­sku­ti­nio šiau­do – dras­tiš­kai su­ma­ži­nus švie­ti­mo įstai­gų dar­buo­to­jų ir pa­kė­lus mo­kes­tį už lop­še­lio-dar­že­lio lan­ky­mą, pa­si­girs­ta vis dau­giau kal­bų, kad pa­tys sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai pil­vų tik­rai ne­sku­ba verž­tis. Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­ban­dė pa­ly­gin­ti, kiek už au­to­mo­bi­lių eksp­loa­ta­ci­ją ir te­le­fo­no po­kal­bius mo­ka Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ir Jo­niš­kio ra­jo­nų bei Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bių tar­nau­to­jai. Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė in­for­ma­ci­jos pa­teik­ti kaž­ko­dėl ne­pa­no­ro.

Tre­jus me­tus ne pa­gal ki­še­nę gy­ve­nu­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ki­tą­met tu­rės su­tau­py­ti 40 mln. li­tų. Tačiau atrodo, kad autoūkio išlaidos nemažėja. Alvydo Januševičiaus nuotr.

 Kas mėgsta pasivažinėti?

Anot Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai Jū­ra­tės Rau­du­vie­nės, ad­mi­nist­ra­ci­jai pri­klau­so 15 au­to­mo­bi­lių, iš ku­rių du mik­roau­to­bu­sai ir fur­go­nas „VW Cad­dy“. Dy­ze­li­ną nau­do­ja bū­tent šie trys au­to­mo­bi­liai, ki­ti va­ro­mi ben­zi­nu. Sa­vi­val­dy­bė­je dir­ba ke­tu­ri vai­ruo­to­jai. Au­to­mo­bi­liams iš­lai­ky­ti ir ku­rui šie­met iš­leis­ta apie 130 tūkst. Lt. Ats­to­vė spau­dai at­krei­pia dė­me­sį, kad šiais au­to­mo­bi­liais nau­do­ja­si ne tik sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai – mik­roau­to­bu­sai daž­nai ski­ria­mi įvai­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ke­lio­nėms, ve­ža spor­ti­nin­kus, kul­tū­ri­nin­kus į įvai­rius ren­gi­nius ki­tuo­se mies­tuo­se, mies­to sve­čius, per­ve­ža rei­ka­lin­gą įran­gą ir pan.
Gy­ven­to­jų skai­čiu­mi nuo Šiau­lių ma­žai at­si­lie­kan­čio ir su mū­sų mies­tu nuo­lat vers­lo ir ki­to­se sri­ty­se kon­ku­ruo­jan­čio Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė tu­ri 11 au­to­mo­bi­lių, iš ku­rių ke­tu­ri yra nuo­mo­ja­mi. Vie­nas – Vai­ko tei­sių sky­riaus – gau­tas iš So­cia­li­nės ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, ki­ti pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei. Vie­nas au­to­mo­bi­lis yra dy­ze­li­nis, ki­ti – ben­zi­ni­niai. Pa­ly­gin­ti su Šiau­liais, čia dir­ba iš­ties daug vai­ruo­to­jų – net sep­ty­ni. De­ga­lams iki lapk­ri­čio mė­ne­sio iš­leis­ta apie 75 tūkst. Lt, au­to­mo­bi­liams pri­žiū­rė­ti – apie 12 tūkst., iš vi­so – 87 tūkst. Lt.
Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­ri net 17 au­to­mo­bi­lių, dar 14 yra se­niū­ni­jo­se. At­ro­dy­tų, daug, ta­čiau rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti, kad ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­ja yra ge­ro­kai di­des­nė ne­gu mies­to, ten­ka vyk­ti į ato­kiau­sius ra­jo­no kam­pe­lius, nes, anot Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai Gi­ta­nos Ku­du­lie­nės, „ka­bi­ne­te rei­ka­lų ne­sut­var­ky­si“. Ra­jo­ne yra 11 se­niū­ni­jų. Di­džiau­sios – Šiau­lių kai­miš­ko­ji ir Kur­šė­nų miesto bei kaimiškoji - tui po du automobilius.

Vi­siems šiems au­to­mo­bi­liams eksp­loa­tuo­ti – ku­rui, re­mon­tui ir drau­di­mui – per me­tus iš­leis­ti 339 tūkst. Lt. Ats­to­vė spau­dai nu­ro­dė, kad ku­ras per­ka­mas „Lu­koil“ de­ga­li­nė­se. Dau­giau­sia sa­vi­val­dy­bė va­ži­nė­ja dy­ze­li­niais au­to­mo­bi­liais, du­jo­mis va­ro­mų nė­ra. Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je, pa­ly­gin­ti su Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio mies­tų sa­vi­val­dy­bė­mis, dir­ba tik trys vai­ruo­to­jai – iš­ties ma­žai. Anot sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės, jie nė­ra pri­skir­ti konk­re­tiems tar­nau­to­jams, nes dau­ge­lis sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų ga­li vai­ruo­ti pa­tys. Vai­ruo­to­jų rū­pes­tis – pri­žiū­rė­ti au­to­mo­bi­lius ir rei­ka­lui esant vež­ti žmo­nių gru­pes į eks­kur­si­jas ar kt. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės par­kas at­nau­jin­tas 2007-2008 m. Nau­jau­sias au­to­mo­bi­lis – 2008 m. „VW Pas­sat“, ku­riuo va­ži­nė­ja ra­jo­no me­ras Al­gi­man­tas Gau­bas.
Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos au­to­mo­bi­lių par­ką su­da­ro 14 au­to­mo­bi­lių, tarp ku­rių yra sunk­ve­ži­mis ir ma­ža­sis au­to­bu­sas. Iš 14 au­to­mo­bi­lių de­vy­ni yra dy­ze­li­niai. Ad­mi­nist­ra­ci­jo­je dir­ba trys vai­ruo­to­jai, pa­ve­žan­tys tar­nau­to­jus. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė ne­nu­ro­dė, kiek au­to­mo­bi­lių pri­klau­so se­niū­ni­joms. Jos už au­to­mo­bi­lius mo­ka at­ski­rai, o sa­vi­val­dy­bei ata­skai­tas pri­va­lo pa­teik­ti kas tris mė­ne­sius.  Ats­to­vė pa­tei­kė tiks­lias Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos au­to­mo­bi­lių par­kui iš­leis­tas su­mas. Anot jos,  2011 m. sau­sio-spa­lio mė­ne­siais Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja tar­ny­bi­niam au­tot­rans­por­tui pa­nau­do­jo 97 877,61 Lt, iš ku­rių de­ga­lams – 68 896,58 Lt,  at­sar­gi­nėms da­lims ir prie­žiū­rai – 21 316,31 Lt, au­to­mo­bi­lių drau­di­mui – 7 664,72 Lt.
Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ir 10 se­niū­ni­jų nau­do­ja 20 au­to­mo­bi­lių. Jiems pri­žiū­rė­ti 2010 me­tais iš­leis­ta 15 tūkst. Lt, ku­rui – 60 tūkst. Ši sa­vi­val­dy­bė tu­ri 17 ben­zi­ni­nių  ir tris dy­ze­li­nius au­to­mo­bi­lius. Anot Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos kul­tū­ros ir vie­šų­jų ry­šių vyr. spe­cia­lis­tės Edi­tos Jo­nai­ty­tės, pa­gal dar­bo su­tar­tis dir­ba trys vai­ruo­to­jai, ku­rie pri­žiū­ri de­vy­nis au­to­mo­bi­lius. Ki­tus au­to­mo­bi­lius pri­žiū­ri se­niū­ni­jų ūk­ve­džiai. Šių me­tų duo­me­nų sa­vi­val­dy­bė ne­pa­tei­kė.
Pa­ban­dy­ki­me pa­skai­čiuo­ti, ku­ri sa­vi­val­dy­bė yra di­džiau­sia iš­lai­dū­nė – dau­giau­sia su­mo­ka vie­no au­to­mo­bi­lio prie­žiū­rai, eksp­loa­ta­ci­jai, nuo­mai ir drau­di­mui. Ka­dan­gi ne vi­sos sa­vi­val­dy­bės nu­ro­dė, per kiek mė­ne­sių iš­lei­do mi­nė­tas su­mas, ma­ny­si­me, kad jos tai pa­da­rė iki šių me­tų lapk­ri­čio, o Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė – per 12 per­nai me­tų mė­ne­sių.
Jei sa­vi­val­dy­bės sa­vo iš­lai­das pa­tei­kė tiks­liai, tai di­džiau­sia iš­lai­dū­nė tarp jų – Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, per mė­ne­sį vie­nam au­to­mo­bi­liui iš­lei­džian­ti 1093,54 Lt. Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio mies­tų sa­vi­val­dy­bės iš­lai­dau­ja maž­daug taip pat: pir­mo­ji vie­nam au­to­mo­bi­liui iš­lai­ky­ti per mė­ne­sį ski­ria 866,66 Lt, ant­ro­ji – 790,90. Ne­daug nuo jų at­si­lie­ka ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė (699,12 Lt au­to­mo­bi­liui), na, o tau­piau­sia – Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, vie­nam sa­vo ad­mi­nist­ra­ci­jos au­to­mo­bi­liui iš­lei­džian­ti tik 312,50 Lt.

O kas mėgs­ta pa­pliurp­ti?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai nau­do­ja­si bend­ro­vės „TEO“ fik­suo­to ry­šio ir UAB „Bi­tė“ mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­go­mis. Pas­lau­gos per­ka­mos vie­šo­jo pir­ki­mo bū­du. Fik­suo­to ry­šio pa­slau­ga sa­vi­val­dy­bė­je nau­do­ja­si 240 abo­nen­tų, per mė­ne­sį su­mo­ka­ma apie 9200 Lt („Vers­lo pla­nas“), už 86 mo­bi­lio­jo ry­šio abo­nen­tus – apie 1900 Lt („Vals­ty­bi­nis pla­nas“).
Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai – ne to­kie „mo­bi­lūs“: mo­bi­lio­jo ry­šio abo­nen­tų yra apie 60, o fik­suo­to – 250. Nuo lapk­ri­čio 18 d. sa­vi­val­dy­bė pra­dė­jo nau­do­tis „Tele2“ pa­slau­go­mis (anks­čiau – „Om­ni­tel“), o fik­suo­to ry­šio pa­slau­gos tei­kė­ja vi­suo­met bu­vo bend­ro­vė „TEO“. Mo­bi­lio­jo ry­šio ta­ri­fai: 15 Lt be PVM, o po­kal­biai ir SMS ne­mo­ka­mi į vi­sus tink­lus (pa­slau­ga pirk­ta per Cent­ri­nę per­kan­čią­ją or­ga­ni­za­ci­ją). Anot Pa­ne­vė­žio sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės spau­dai, anks­čiau „Om­ni­te­liui“ sa­vi­val­dy­bė mo­kė­da­vo apie 4 tūkst. Lt, „Teo“ – 6,5 tūkst. Lt per mė­ne­sį, o da­bar ti­ki­ma­si už mo­bi­lų­jį ry­šį mo­kė­ti kur kas ma­žiau – apie 1,1 tūkst. Lt.
Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je yra 70 mo­bi­lio­jo ry­šio abo­nen­tų, ku­rie nau­do­ja­si „Bi­tės“ pa­slau­go­mis. 2011 m. bu­vo skelb­tas kon­kur­sas mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­gai pirk­ti, ku­ria­me da­ly­va­vo ir ope­ra­to­rius „Om­ni­tel“. Da­bar ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai mo­ka 5 cen­tus už mi­nu­tę, skam­bin­da­mi į bet ku­rį te­le­fo­no tink­lą, o tar­pu­sa­vy­je kal­ba­si ne­mo­ka­mai.
Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja vi­du­ti­niš­kai (3 mėn. vi­dur­kis) iš­lei­džia 1137,73 Lt mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­goms ir 3459,33 Lt fik­suo­to ry­šio pa­slau­goms. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je yra 42 mo­bi­lio­jo ry­šio („Om­ni­tel“) ir 78 fik­suo­to ry­šio („TEO“) abo­nen­tai. Anot Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės, va­do­vau­jan­tis su UAB „Om­ni­tel“ ir AB „TEO“ pa­si­ra­šy­to­mis ko­mu­ni­ka­ci­nių pa­slau­gų tei­ki­mo su­tar­ti­mis, ku­rio­se įtvir­tin­ta kon­fi­den­cia­lu­mo są­ly­ga ne­skleis­ti su­tar­čių tu­ri­nio tre­tie­siems as­me­nims, sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri ga­li­my­bės at­skleis­ti po­kal­bių įkai­nių.
Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja už fik­suo­to­jo ry­šio pa­slau­gas su­mo­ka 3100 Lt per mė­ne­sį, o mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­gas – 2300 Lt. Fik­suo­to ry­šio išo­ri­nių te­le­fo­ni­nių nu­me­rių yra 52, vi­di­nių – 128. Mo­bi­lio­jo ry­šio abo­nen­tų yra 85. Nau­do­ja­ma­si „TEO“ ir „Om­ni­tel“ pa­slau­go­mis. Mo­bi­lio­jo ry­šio ta­ri­fai: „Sa­va ko­man­da“ – 0,00 Lt/min., „Sa­vas tink­las“ – 0,09 Lt/min., ki­ti tink­lai – 0,18 Lt/min. Mi­ni­ma­lus pra­kal­ba­mas mė­ne­sio pa­slau­gos mo­kes­tis – 19 Lt abo­nen­tui.
Pa­ly­gi­nus duo­me­nis pa­tei­ku­sių sa­vi­val­dy­bių iš­lai­das už mo­bi­lų­jį ry­šį ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad dau­giau­sia už jį (66 Lt per mė­ne­sį) mo­kė­jo Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė, tie­sa, nuo lapk­ri­čio ji pa­si­rin­ko ki­tą ope­ra­to­rių. Jį pa­si­rin­ku­si sa­vi­val­dy­bė tik­rai su­tau­pys – kas mė­ne­sį mo­kės maž­daug 18 Lt už abo­nen­tą. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė taip pat ne­ma­žai mo­kė­jo už mo­bi­lų­jį ry­šį – net 27 Lt per mė­ne­sį už abo­nen­tą. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė mo­kė­jo 22 Lt, Jo­niš­kio ra­jo­no – 18 Lt per mėnesį už abonentą.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Po Nau­jų­jų me­tų Šiau­lių mies­to mo­kyk­las lan­kan­tys vai­kai už mais­tą mo­kyk­lų val­gyk­lo­se mo­kės dau­giau. Šiuo me­tu ant­kai­nis mais­tui yra 10, o ki­tą­met ga­li šok­te­lė­ti net iki 40 pro­c. Pa­di­di­nę mais­to kai­nas, val­di­nin­kai ti­ki­si gau­ti lė­šų val­gyk­lų dar­buo­to­jų eta­tams iš­lai­ky­ti. Tė­vai stve­ria­si už gal­vų, o mo­kyk­los, ga­lin­čios ne­mo­ka­mai vai­kus gir­dy­ti pie­nu ir mai­tin­ti vai­siais bei dar­žo­vė­mis, at­si­kal­bi­nė­ja ir ne­no­ri da­ly­vau­ti ES fi­nan­suo­ja­mo­se pro­gra­mo­se.

Smū­gis tė­vams

Šiau­lių mo­kyk­lų va­do­vų su­si­ti­ki­me Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius iš­dės­tė, kad mo­kyk­lų val­gyk­lo­se nuo ki­tų me­tų ant­kai­nis už mais­tą ga­li bū­ti di­des­nis 40 pro­c. Esą už gau­tus pa­pil­do­mus pi­ni­gus mo­kyk­lų val­gyk­lo­se ga­li bū­ti įkur­tas nau­jas eta­tas, nes šiuo me­tu val­gyk­lų dar­buo­to­jų krū­viai yra mil­ži­niš­ki. Ga­vus pa­pil­do­mų lė­šų, iš biu­dže­to ne­rei­kė­tų skir­ti pi­ni­gų val­gyk­lų dar­buo­to­jų al­goms.

Mais­to ant­kai­nį tu­rė­tų su­mo­kė­ti vai­kų, ku­rie ne­gau­na ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo, tė­vai. Tiems vai­kams, už ku­rių ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą su­mo­ka vals­ty­bė iš ša­lies biu­dže­to, ant­kai­nis ne­di­dė­tų.

Ky­la klau­si­mas – kuo mies­to val­džiai nu­si­kal­to dir­ban­tys, pa­šal­pų ne­pra­šan­tys ir vai­kus ge­ban­tys į mo­kyk­las leis­ti tė­vai? Juk ne­re­tai men­kas at­ly­gi­ni­mas vos li­tu vir­ši­ja ri­bą, kad tė­vai ga­lė­tų gau­ti įvai­rias kom­pen­sa­ci­jas už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas ir ne­mo­ka­mam vai­kų mai­ti­ni­mui ug­dy­mo įstai­go­se. Ar mo­kyk­las lan­kan­čių vai­kų tė­vai ga­li ras­ti at­lie­ka­mų li­tų, kad „at­lai­ky­tų“ ky­lan­čias kai­nas? Juk tai reiš­kia, kad tė­vai ne tik mo­kės dau­giau už sa­vo vai­kų mais­tą, bet, mo­kė­da­mi mo­kes­čius, su­mo­kės ir už var­gin­giau gy­ve­nan­čių šei­mų vai­kų mais­tą.

Mo­ky­to­jai sa­ko ma­tan­tys, kad ne­re­tai tie vai­kai, ku­rie mo­kyk­lo­se gau­na ne­mo­ka­mus pie­tus, tik­rai ne­ba­dau­ja. Ba­dau­jan­tis vai­kas su­val­gy­tų vi­sa, kas ant sta­lo pa­dė­ta. „Pa­lie­ka vai­sius, ne­pa­lies­tus pa­tie­ka­lus. Maž­daug treč­da­liui vai­kų ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas tik­rai ski­ria­mas be rei­ka­lo. Su­sit­var­ko tė­vai po­pie­rius, o su „mer­sais“ vai­kus į mo­kyk­las at­ve­ža. Na, ne­ži­no­me, ko­kia rea­li pa­dė­tis šei­mo­je, bet to­kius fak­tus pa­ste­bi­me“, – sa­kė vie­nos iš mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rė.

„Pas­kam­bi­no ma­ma, ku­rios vai­kas gau­na ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą, ir įspė­jo, kad vai­kas į mo­kyk­lą ke­lias die­nas neat­vyks – jie ato­sto­gau­ja Is­pa­ni­jo­je. Ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas daž­nai bū­na ski­ria­mas ne­bū­ti­nai tiems, ku­riems jo iš tik­rų­jų rei­kia“, – kal­bė­jo pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja.

Ar tė­vai tu­ri nu­ken­tė­ti fi­nan­siš­kai to­dėl, kad biu­dže­te trūks­ta lė­šų mo­kyk­lų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams? Gal tė­vams atei­ty­je teks dar ir mo­kė­ti al­gas mo­ky­to­jams? „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Iš­lai­ky­ti eta­tus – tė­vų rū­pes­tis?

Ne­mo­ka­mus pie­tus Šiau­lių mo­kyk­lo­se gau­na per pen­kis tūks­tan­čius vai­kų. Mo­ki­niai tu­ri tei­sę į ne­mo­ka­mus pie­tus ir pa­ra­mą mo­ki­nio reik­me­nims įsi­gy­ti, jei­gu vi­du­ti­nės pa­ja­mos vie­nam šei­mos na­riui per mė­ne­sį yra ma­žes­nės nei 525 Lt. Jei šei­mos pa­ja­mos vos li­tu di­des­nės, vai­kai mo­kyk­lo­se mais­tą per­ka.

Šiuo me­tu pra­di­nu­ko pus­ry­čiams ir pie­tums tė­vai per 20 die­nų iš­lei­džia apie 150 li­tų. Jei mais­to mo­kyk­lo­se ant­kai­nis šok­te­lės 50 pro­c., vai­ko pus­ry­čiai ir pie­tūs kai­nuos per 200 Lt.

„Tik­rai ne­be­pirk­siu mais­to. Įdė­siu į dė­žu­tę su­muš­ti­nių, nes neiš­ga­lė­siu tiek su­mo­kė­ti. Au­gi­na­me du vai­kus, mais­to kai­nos ky­la lyg ant mie­lių, al­gos ne­di­dė­ja. Tai bū­tų skau­dus smū­gis šei­mos biu­dže­tui“, – „Šiau­liai plius“ tei­gė ma­ma.

Mo­kyk­lų di­rek­to­riai, su­si­tik­da­mi su V. Da­mu­le­vi­či­mi, iš­sa­kė sa­vo nuo­gąs­ta­vi­mus dėl nu­ma­to­mo mais­to mo­kyk­lo­se bran­gi­ni­mo. Dau­gu­ma tam ne­pri­ta­ria. Spren­di­mo pro­jek­tui dar tu­ri pri­tar­ti Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba.

Šiau­lių Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Na­ta­li­ja Kau­nic­kie­nė tei­gia ne­pri­ta­rian­ti mais­to bran­gi­ni­mui mo­kyk­lo­se. Jos nuo­mo­ne, aki­vaiz­du, kad po­li­ti­kai ant­kai­nį pa­di­dins, bet gal ne 50 pro­c., o ma­žiau.

Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Di­na­ra Vit­ku­vie­nė sa­ko, kad šiuo me­tu per mė­ne­sį iš 10 pro­c. ant­kai­nio val­gyk­la už­si­dir­ba apie tūks­tan­tį li­tų. Pa­gal įsta­ty­mą už­dirb­tas lė­šas ga­li­ma nau­do­ti tik val­gyk­los reik­mėms, tad pi­ni­gai bū­na pa­nau­do­ja­mi įran­gai at­nau­jin­ti, in­dams nu­pirk­ti. „Jei pa­di­di­nus ant­kai­nį lė­šos bus ski­ria­mos dar­buo­to­jų al­goms, ne­be­tu­rė­si­me iš ko nu­pirk­ti in­dų. Aps-k­ri­tai neaiš­ku, kiek vai­kų iš­ga­lės mai­tin­tis mo­kyk­lo­se, kai mai­ti­ni­mas pa­brangs. Ar bus su­rink­ta tiek lė­šų, kiek rei­kė­tų al­goms?“ – svars­tė di­rek­to­rė.

Vis dėl­to mo­kyk­lų va­do­vai sa­ko, kad yra ne­są­ži­nin­ga at­sa­ko­my­bę dėl sky­lė­to mies­to biu­dže­to už­krau­ti ant dir­ban­čių tė­vų pe­čių. Ar tė­vai tu­ri nu­ken­tė­ti fi­nan­siš­kai to­dėl, kad biu­dže­te trūks­ta lė­šų mo­kyk­lų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams? Gal tė­vams atei­ty­je teks dar ir mo­kė­ti al­gas mo­ky­to­jams?

Ne­mo­ka­mi pro­duk­tai – nau­da ir rū­pes­tis

Šiau­lių mo­kyk­los tu­ri ga­li­my­bę moks­lei­vių ra­cio­ną ne­mo­ka­mai pa­pil­dy­ti pie­no pro­duk­tais ir vai­siais bei dar­žo­vė­mis, ta­čiau tuo nau­do­ja­si vos treč­da­lis mo­kyk­lų. Vai­ko tei­sių kont­ro­lie­rei pa­si­do­mė­jus, ko­dėl mo­kyk­los ven­gia da­ly­vau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­suo­ja­mo­je pro­gra­mo­je, šiau­lie­čių mo­kyk­lų ar­gu­men­tai Sa­vi­val­dy­bei pa­si­ro­dė neį­ti­ki­na­mi.

Sal­du­vės vi­du­ri­nė mo­kyk­la ne vie­ne­rius me­tus da­ly­vau­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos vyk­do­mo­se pro­gra­mo­se, ska­ti­nan­čio­se svei­kes­nę vai­kų mi­ty­bą: vai­kai ne­mo­ka­mai gau­na pie­no pro­duk­tų, ku­rių po­rci­jos ver­tė – 1,15 li­to, ir 200 gra­mų vai­sių ar dar­žo­vių. Tai ga­lė­tų da­ry­ti vi­sos mo­kyk­los – abi pro­gra­mos yra ne­mo­ka­mos.

De­ja, iš 32 Šiau­lių mo­kyk­lų pro­gra­mo­je vai­siams ir dar­žo­vėms gau­ti da­ly­vau­ja de­šimt, o pie­no pro­duk­tams – tik aš­tuo­nios. Vai­ko tei­sių kont­ro­lie­rei pa­si­do­mė­jus, ko­dėl yra to­kia si­tua­ci­ja, mo­kyk­los iš­dės­tė įvai­rius mo­ty­vus. Nors mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­jos pri­pa­žįs­ta, kad vai­kai pro­gra­mas mė­go, jų bu­vo at­si­sa­ky­ta.

Mo­ni­ka Da­nie­lė, Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tė, tei­gė, kad pra­di­nu­kai no­riai val­gė pie­no pro­duk­tus, gė­rė jį, bet pro­gra­mos ne­be­vyks­ta mo­kyk­lo­se dėl... di­de­lio po­pie­riz­mo. Anot M. Da­nie­lės, iš pra­džių pro­gra­mų ren­gė­jai tei­gė, kad rei­kės vie­nos ata­skai­tos, o pa­skui te­ko pil­dy­ti krū­vą jų ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, jei ata­skai­tų lai­ku ne­pa­teik­tum.

Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė D. Vit­ku­vie­nė sa­kė, kad dar­buo­to­jai, pil­dan­čiai ata­skai­tas, su­kly­dus ji su­lau­ku­si gra­si­ni­mų bau­do­mis. Bau­dos – net 5-10 tūkst. li­tų. Mo­kyk­lai tai bū­tų pra­gaiš­tin­ga. „Kar­tą pa­gąs­di­no, ki­tą – iš­si­gan­dau. Ieš­ko­me ki­tų bū­dų, kaip vai­kams ne­mo­ka­mų pro­duk­tų gau­ti“, – sa­kė di­rek­to­rė.

Sal­du­vės mo­kyk­los di­rek­to­rė N. Kau­nic­kie­nė sa­ko, kad jos va­do­vau­ja­mos mo­kyk­los dar­buo­to­jai ne­si­skun­džia di­de­liu po­pie­riz­mu, nė kar­to ne­su­lauk­ta ir įspė­ji­mų dėl ata­skai­tų ne­tin­ka­mu­mo. „Pa­tys mo­kyk­los dar­buo­to­jai su­gal­vo­jo pa­si­nau­do­ti to­kia ES pa­ra­ma“, – tei­gė ji.

At­si­sa­ky­mo mo­ty­vų yra ir dau­giau: mo­kyk­lų at­sto­vai tei­gia ne­tu­rin­tys san­dė­lio pro­duk­tams, per ma­žai dar­buo­to­jų mais­tui da­lin­ti, teig­ta, kad vai­kai ne­no­ri svei­kiau mai­tin­tis.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja to­kius ar­gu­men­tus ver­ti­na kaip at­si­kal­bi­nė­ji­mą ir ne­no­rą dirb­ti. Vik­to­ras Strups, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, sa­ko, kad pir­miau­sia rei­kia dirb­ti, o iš­ki­lus pro­ble­moms to­bu­lin­ti dar­bą. Sa­vi­val­dy­bė ža­da ieš­ko­ti prie­mo­nių, kaip mo­ty­vuo­čiau pa­ra­gin­ti įstai­gas nau­do­tis šio­mis pro­gra­mo­mis.

Šiau­lių vai­kams per me­tus nu­ma­ty­ti 2 mln. li­tų pie­no pro­duk­tams ir 800 tūkst. li­tų vai­siams ir dar­žo­vėms pirk­ti.

Sus­tab­dy­ta ban­ko „Sno­ras“ veik­la su­kė­lė ne­ri­mą bei ne­pa­to­gu­mų ei­na­mą­sias są­skai­tas ja­me tu­rin­tiems gy­ven­to­jams ir įmo­nėms. Ri­bo­tą veik­lą ban­kas at­nau­jins šeš­ta­die­nio ry­tą, o ne pir­ma­die­nį, kaip bu­vo skelb­ta. Pir­mie­ji ne­ri­mą nu­mal­ši­no „Sno­ro“ mo­kė­ji­mo kor­te­lių tu­rė­to­jai, jau ket­vir­ta­die­nio pa­va­ka­rę ga­lė­ję iš ban­ko­ma­tų pa­siim­ti po 500 li­tų. To­les­nių spren­di­mų lau­kia vers­lo įmo­nės, ku­rių są­skai­tos įšal­dy­tos, ir in­dė­li­nin­kai. Kai ku­rie vėl pri­si­mi­nė 20 me­tų se­nu­mo įvy­kius.

Si­tua­ci­ja da­bar yra kaip lai­ve, tad vi­si tu­ri ma­žiau ju­dė­ti, kad tas lai­vas ne­pak­ryp­tų ir kuo ma­žiau skęs­tų. Žmo­nių ne­ri­mas ir sku­ba at­siim­ti in­dė­lius tik pa­blo­gin­tų padėtį. Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Po 500 Lt per die­ną

Ket­vir­ta­die­nį vi­są die­ną prie pa­grin­di­nio ban­ko „Sno­ras“ Šiau­lių fi­lia­lo ėjo žmo­nės. De­ja, du­rys bu­vo už­ra­kin­tos. Iš­ka­bin­ta in­for­ma­ci­ja juos  tu­rė­jo pa­guos­ti – ban­kas „Sno­ras“ yra val­do­mas lai­ki­no­sios ad­mi­nist­ra­ci­jos ir nė­ra ne­mo­kus, o ri­bo­tą veik­lą at­nau­jins per pa­rą. Ei­na­mo­sios są­skai­tos bu­vo pa­ra­ly­žiuo­tos. Bū­tent dėl si­tua­ci­jos įkai­tais ta­pu­sių gy­ven­to­jų lai­ki­na­sis ad­mi­nist­ra­to­rius priė­mė spren­di­mą – nuo pie­tų į dar­bą iš­kvies­ti ban­ko in­ka­sa­to­riai pa­pil­dė pi­ni­gais vi­sus ban­ko­ma­tus, tad jau pa­va­ka­rę kiek­vie­nas kor­te­lės tu­rė­to­jas ga­lė­jo pa­siim­ti po 500 li­tų.

Vers­lui – ne py­ra­gai

De­ja, są­skai­tas „Sno­re“ tu­rin­čioms įmo­nėms to­kio spren­di­mo dar teks pa­lauk­ti. Ri­bo­ta veik­la ža­da­ma nuo pir­ma­die­nio. La­biau pa­si­se­kė toms įmo­nėms, ku­rios tu­ri są­skai­tų ke­liuo­se ban­kuo­se.

Keb­lio­je si­tua­ci­jo­je at­si­dū­rė tie vers­li­nin­kai, ypač smul­kie­ji, ku­rie tu­ri tik vie­ną są­skai­tą – ne­ga­li vyk­ti jo­kie at­si­skai­ty­mai. Kiek to­kių, kol kas neaiš­ku, bet jei jie pa­tirs nuo­sto­lių, neat­me­ta­ma ir teis­mi­nio gin­čo ga­li­my­bė. Vers­li­nin­kai, jei ir pri­ta­ria ban­ko veik­los su­stab­dy­mui kaip pre­ven­ci­nei prie­mo­nei, vis tiek ją lai­ko kraš­tu­ti­ne. Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė vi­suo­me­nės po­rei­kiams pe­rim­ti 100 pro­c. ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­jų. Eks­per­tai tai ver­ti­na tei­gia­mai – Vy­riau­sy­bė yra pa­ti­ki­mas ak­ci­nin­kas. Ki­ta ver­tus, tai ke­lia ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ne­di­de­liais ban­kais. Šiau­lių ban­kas, nors ir su­lau­kė su­si­rū­pi­nu­sių klien­tų, is­te­ri­jos iš­ven­gė – ti­ki­na, kad fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja yra sta­bi­li, nie­kas ne­puo­lė at­siim­ti in­dė­lių, o šio­mis die­no­mis net su­lau­kė nau­jų są­skai­tų ir in­dė­li­nin­kų, ta­čiau pre­ven­ci­jos prie­mo­nių ėmė­si.

„Sno­ro“ ban­ko Šiau­lių fi­lia­lui sa­vo pi­ni­gus yra pa­ti­kė­ję apie tūks­tan­tį ju­ri­di­nių as­me­nų ir 35 tūkst. fi­zi­nių. Bū­tent gy­ven­to­jai jau­čia di­džiau­sią ne­ri­mą dėl as­me­ni­nių pi­ni­gų, vi­są gy­ve­ni­mą juo­dai die­nai kaup­tų lė­šų ir ne­di­du­kų in­dė­lių, iš ku­rių pa­lū­ka­nų jie gy­ve­na. Ban­ko veik­los su­stab­dy­mo žmo­nės ne­si­ti­kė­jo. Nors dau­ge­lis yra su­si­rū­pi­nę, bet ma­no, kad si­tua­ci­ja sta­bi­li­zuo­sis.

Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas

Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas And­rius Ne­ve­ra sa­ko, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl „Sno­ro“ ban­ko at­lie­ka­mas pa­gal daug Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nių.

„Ten yra ir bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos ap­lai­dus tvar­ky­mas, ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mas, pikt­nau­džia­vi­mas, ir pi­ni­gų plo­vi­mas – vi­sas spekt­ras Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nių“, – žur­na­lis­tams sa­kė A. Ne­ve­ra, ket­vir­ta­die­nį Sei­me su­si­ti­kęs su opo­zi­ci­nė­mis frak­ci­jo­mis.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ir Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba sieks ap­klaus­ti ban­ko va­do­vus ir pa­grin­di­nius ak­ci­nin­kus. Tai no­ri­ma pa­da­ry­ti at­lie­kant ty­ri­mą dėl Lie­tu­vos ban­ko in­for­ma­ci­jos apie ban­ke „Sno­ras“ pa­tik­ri­ni­mo me­tu nu­sta­ty­tus ga­li­mus pa­žei­di­mus.

Anot Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros, tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nai ima­si vi­sų prie­mo­nių dėl ban­kui ga­li­mai ža­lą pa­da­riu­sių as­me­nų tur­to paieš­kos Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je bei tai­ko tur­to areš­tus.

Ra­gi­na at­si­žvelg­ti ne tik į in­dė­li­nin­kų in­te­re­sus

In­ves­tuo­to­jų aso­cia­ci­ja tei­gia, kad skai­dant ban­ką „Sno­ras“ į „ge­rą“ ir „blo­gą“, tu­ri bū­ti at­si­žvelg­ta į vi­sų kre­di­to­rių – ne tik in­dė­li­nin­kų – in­te­re­sus.

Pri­me­na­me, kad Vy­riau­sy­bė lapk­ri­čio 16 d. nu­ta­rė vi­suo­me­nės po­rei­kiams pe­rim­ti 100 pro­c. ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­jų, nes ban­ko tur­tas ga­li bū­ti ma­žes­nis nei įsi­pa­rei­go­ji­mai. Va­di­na­si, pe­ri­ma­mos ne tik pa­grin­di­nių „Sno­ro“ ak­ci­nin­kų – Vla­di­mi­ro An­to­no­vo (68,1 pro­c.) ir Rai­mon­do Ba­ra­naus­ko (25,31 pro­c.), bet ir su jais ne­su­si­ju­sių 3,7 tūkst. smul­kių­jų ak­ci­nin­kų (6,59 pro­c.) ak­ci­jų. Ban­ko ak­ci­jų ka­pi­ta­li­za­ci­ja, skai­čiuo­jant pa­gal jų kai­ną NAS­DAQ OMX Vil­niaus bir­žo­je, bu­vo 109,5 mln. eu­rų, iš ku­rių vien pri­klau­san­čių smul­kie­siems ak­ci­nin­kams – 7,2 mln. eu­rų. To­kį ban­ko pro­ble­mų spren­di­mo bū­dą Vy­riau­sy­bei pa­siū­lė Lie­tu­vos ban­ko val­dy­ba. Ak­ci­jų pe­rė­mi­mas grin­džia­mas sie­kiu ap­sau­go­ti in­dė­li­nin­kų lė­šas, ku­rioms bu­vo iš­ki­lu­si grės­mė dėl su­ma­žė­ju­sio „Sno­ro“ tur­to. Vi­si ban­ko in­dė­liai iki 100 tūkst. eu­rų yra ap­draus­ti, jų sau­gu­mą ga­ran­tuo­ja vals­ty­bė.

Ak­ci­jas vals­ty­bė nu­sa­vi­na ne­del­siant, to­dėl, aso­cia­ci­jos nuo­mo­ne, jei in­ves­tuo­to­jas jas bu­vo par­da­vęs bir­žo­je, ta­čiau at­si­skai­ty­mas dėl jų dar neį­vy­kęs (at­si­skai­ty­mai vyks­ta tre­čią dar­bo die­ną po san­do­rio), san­do­ris ne­tu­rė­tų įvyk­ti. Va­di­na­si, ak­ci­jas šią sa­vai­tę pir­kę in­ves­tuo­to­jai lė­šų ne­pra­ras, nes už jas dar neat­sis­kai­ty­ta, tuo tar­pu jas par­da­vę lauk­tų pi­ni­gų ne­gaus.

Eti­kos sar­gai su­ju­do

Ki­lus są­my­šiui, Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pra­šo­ma iš­siaiš­kin­ti, ar ku­ris nors iš Sei­mo na­rių šio­mis die­nomis sku­biai neat­siė­mė in­dė­lio iš pro­ble­miš­ko „Sno­ro“ ban­ko. To­kį pa­siū­ly­mą eti­kos sar­gams ket­vir­ta­die­nį pa­tei­kė Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė.

Par­la­men­to va­do­vės nuo­mo­ne, bū­tų ge­rai iš­siaiš­kin­ti, ar tarp ak­ty­viai dis­ku­si­jo­se Sei­me da­ly­vau­jan­čių po­li­ti­kų nė­ra suin­te­re­suo­tų as­me­nų. I. De­gu­tie­nė no­rė­tų ži­no­ti, ar tie Sei­mo na­riai ar­ba jų šei­mų na­riai per mi­nė­tą pe­rio­dą at­siė­mė in­dė­lius iš ban­ko ne ei­lės tvar­ka.

I. De­gu­tie­nė taip pat pa­kvie­tė ko­le­gas, tu­rin­čius ak­ci­jų ar in­dė­lių „Sno­ro“ ban­ke, nu­si­ša­lin­ti ir nuo dis­ku­si­jų, ir nuo pa­si­sa­ky­mų, ir tuo la­biau nuo bal­sa­vi­mo.

Par­la­men­ta­ras And­rius Še­džius ti­ki­no tik­rai ži­nąs, kad tarp Sei­mo na­rių yra to­kių, ku­rie sa­vo in­dė­lius iš „Sno­ro“ per­ve­dė į ki­tus ban­kus. Po­li­ti­kas ma­no, kad to­kie par­la­men­ta­rai nu­si­pel­nė ap­kal­tos.

Vals­ty­bės ži­nion pe­rim­to ban­ko ak­ci­jų tu­rė­jo Sei­mo na­rys „dar­bie­tis“ Me­čis­lo­vas Zas­čiu­rins­kas. Tai nu­sta­tė Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja, per­žiū­rė­ju­si vi­sų Sei­mo na­rių ir jų šei­mų vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jas.

Sei­mo na­rys Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas sa­kė, kad m. Zas­čiu­rins­kas tu­ri pa­ts ap­si­spręs­ti dėl da­ly­va­vi­mo Sei­me prii­mant su „Sno­ro“ ban­ku su­si­ju­sius įsta­ty­mus.

At­sa­ky­mai į klien­tų klau­si­mus – te­le­fo­nu

Ban­ko „Sno­ras“ klien­tai at­sa­ky­mus į klau­si­mus, ka­da ir kaip bus at­nau­jin­tas pa­slau­gų tei­ki­mas, apie in­dė­lius, lė­šas są­skai­to­se ir apie ki­tą ban­ko veik­lą ga­li gau­ti pa­skam­bi­nę ban­ko te­le­fo­no nu­me­riu Vil­niu­je (8~5) 239 22 39. In­for­ma­ci­ja tei­kia­ma ir Lie­tu­vos ban­ke te­le­fo­nu Vil­niu­je (8~5) 268 00 29 ar­ba 268 00 30.

So­cia­li­nių iš­mo­kų ga­vė­jai, tu­rin­tys są­skai­tas ban­ke „Sno­ras“, tu­rė­tų ar­ba lauk­ti, kol bus at­nau­jin­ta ban­ko veik­la, ar­ba ga­li at­si­da­ry­ti są­skai­tą ki­ta­me Lie­tu­vo­je vei­kian­čia­me ko­mer­ci­nia­me ban­ke.

„Šiau­liai plius“, „El­tos“ in­for­ma­ci­ja

Veiks­mams pri­ta­ria, ta­čiau bi­jo nuo­sto­lių

Šiau­lių pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Arū­nas Rup­šys sa­ko, kad vers­lo at­sto­vai pa­lai­ko Lie­tu­vos ban­ko veiks­mus ban­ko „Sno­ras“ at­žvil­giu, ta­čiau to­kius poel­gius va­di­na kraš­tu­ti­ne prie­mo­ne, nes pa­ker­ta­mas var­to­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas ban­kais. A. Rup­šys įsi­ti­ki­nęs, kad įmo­nės, dėl įšal­dy­tų są­skai­tų ga­li­mai pa­tir­sian­čios nuo­sto­lių, ga­li kreip­tis į teis­mą.

„Šo­kas vi­sa­da yra blo­gai. Kai ku­riems žmo­nėms yra ne­lauk­ta, o mes ži­no­me lie­tu­vių na­tū­rą – jei kal­ba­ma pu­se lū­pų, va­di­na­si, tas kaž­kas vyks­ta la­biau, nei apie tai kal­ba­ma“, – sa­kė A. Rup­šys.

Aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to tei­gi­mu, ver­ti­nant smul­kius var­to­to­jus – tuos, ku­rie ban­ke lai­ko tik at­ly­gi­ni­mus – aiš­ku, kad su­stab­dy­ta ne tik ban­ko, bet ir šei­mų veik­la. „Ma­ny­čiau, kad ir vers­las dėl to nu­ken­tės, nes jei šei­ma ne­ga­lės nu­si­pirk­ti duo­nos, su­ma­žės vers­lo fi­nan­si­niai srau­tai“, – sa­kė jis.

A. Rup­šys tei­gia no­rin­tis ti­kė­ti, kad ban­ko są­skai­tų įšal­dy­mas ne­truks il­gai ir fi­nan­si­nės ope­ra­ci­jos bus vi­siš­kai at­nau­jin­tos. „Jei tai įvyk­tų, ga­lė­tu­me spręs­ti, ar Lie­tu­vos ban­ko žings­nis bu­vo tiks­lin­gas. Tik atei­tis ga­li pa­ro­dy­ti, ar ne­bu­vo ki­tų prie­mo­nių. Žmo­nių ne­pa­si­ti­kė­ji­mas kil­tų ir ki­tais ne­di­de­liais ban­kais. Tas ne­pa­si­ti­kė­ji­mas su­ke­lia žmo­nių no­rą su­si­tvar­ky­ti sa­vo fi­nan­sus la­bai grei­tai ir ki­tur. O tas „ki­tur“ – bau­gi­na“, – tei­gė jis.

A. Rup­šys sa­ko, kad nė vie­nas ne­ži­no tiks­lios in­for­ma­ci­jos, kaip bu­vo, nes ji da­li­ja­ma sai­kin­gai. Tik Lie­tu­vos ban­kas ga­li pa­sa­ky­ti, ar „Sno­ras“ tik­rai bu­vo ne­mo­kus. „Ma­ny­čiau, kad ban­kas ga­lė­jo tu­rė­ti ki­tų prie­mo­nių, nei kirs­ti iš pe­ties. Ban­ko pe­rė­mi­mas yra kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė. Veik­los su­stab­dy­mas įsta­ty­miš­kai lei­džia­mas iki dvie­jų mė­ne­sių. Jei tai truks pa­rą – ge­rai, tik svar­bu, kad ne­kil­tų gran­di­ni­nė reak­ci­ja. Ban­ko veik­los at­kū­ri­mas užims dau­giau lai­ko ir tai yra pro­ble­ma. „Sno­ras“ tu­ri daug smul­kių var­to­to­jų ir žmo­nės gel­bės sa­vo pi­ni­gus“, – sa­kė A. Rup­šys.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

D. Gry­baus­kai­tė: „Tai bu­vo įžū­li ata­ka prieš Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mą ir Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sus“

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­lai­ko Cent­ri­nio ša­lies ban­ko ir Vy­riau­sy­bės veiks­mus pe­ri­mant ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­jas. Šio ban­ko va­do­vy­bės veiks­mus ji pa­va­di­no įžū­lia ata­ka ne tik prieš Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mą, bet ir Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sus.

„In­for­ma­ci­ja, ku­ri man bu­vo pa­teik­ta, su­tei­kia man ga­li­my­bę pa­sa­ky­ti, kad vi­siš­kai pa­lai­kau Lie­tu­vos ban­ko ir Vy­riau­sy­bės veiks­mus pe­ri­mant „Sno­ro“ ban­ko ak­ci­jas vals­ty­bės reik­mėms. Šie veiks­mai bu­vo at­lik­ti ope­ra­ty­viai, lai­ku ir bu­vo bū­ti­ni. Tai pi­giau­sias bū­das, kaip vals­ty­bė ga­lė­jo ap­sau­go­ti Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mą ir Lie­tu­vos žmo­nių nuo­sa­vy­bę. Šis veiks­mas pa­dė­jo su­stab­dy­ti įžū­lią ata­ką prieš Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mą ir prieš Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sus“, – sa­kė D. Gry­baus­kai­tė.

Pre­zi­den­tė pa­ra­gi­no Sei­mą kuo sku­biau priim­ti Vy­riau­sy­bės tei­kia­mą įsta­ty­mų pa­ke­tą, ku­ris už­tik­rin­tų ban­kų sis­te­mos sta­bi­lu­mą.

D. Gry­baus­kai­tė tei­gia­mai įver­ti­no, kad pa­vy­ko už­kirs­ti ke­lią ga­li­mai fi­nan­si­nei ma­ni­pu­lia­ci­jai vals­ty­bės ir žmo­nių pi­ni­gais. Pa­sak jos, šis pre­ce­den­tas ro­do, kad atei­ty­je Lie­tu­vo­je ne­bus vie­tos nei lie­tu­viš­kiems, nei tarp­tau­ti­niams ar iš už­sie­nio at­vy­ku­siems fi­nan­si­niams spe­ku­lian­tams ir ma­ni­pu­lia­to­riams.

Pa­si­tei­ra­vus, kaip ši si­tua­ci­ja ga­li pa­veik­ti Lie­tu­vos ver­ti­ni­mą tarp­tau­ti­nė­se rin­ko­se, ga­li­my­bę sko­lin­tis, D. Gry­baus­kai­tė tei­gė žvel­gian­ti po­zi­ty­viai, nes tai esą ne sis­te­mi­nė pro­ble­ma, o vie­no ban­ko įta­ria­mai nu­si­kals­ta­ma vei­ka, ir kad spren­di­mas vals­ty­bei pe­rim­ti ban­ko ak­ci­jas bu­vo ope­ra­ty­vus. Pre­zi­den­tė at­me­tė tei­gi­nius, kad Lie­tu­va pra­šys pa­gal­bos iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do ar­ba Eu­ro­pos Są­jun­gos.

Pa­sak pre­zi­den­tės, tai bu­vo są­mo­nin­ga ata­ka prieš Lie­tu­vos ban­ko sis­te­mą. „Taip. As­me­niš­kai ma­ny­čiau, kad taip, nes fak­tai, ro­dan­tys, jog šios sa­vai­tės pra­džio­je dvi die­nas itin pa­grei­tė­jo pi­ni­gų iš­ve­di­mas iš Lie­tu­vos, pa­ro­do, kad ata­ka bu­vo są­mo­nin­ga“, – tei­gė D. Gry­baus­kai­tė.

Kal­bė­da­ma apie ban­ko va­do­vų at­sa­ko­my­bę D. Gry­baus­kai­tė sa­kė, kad pro­ku­ro­rai yra pra­dė­ję iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, va­do­vai bus kvie­čia­mi į ap­klau­są.

Ban­kas „Sno­ras“, D. Gry­baus­kai­tės tei­gi­mu, ne­ga­li bū­ti va­di­na­mas lie­tu­viš­ku ban­ku. Taip ji pa­nei­gė ži­niask­lai­do­je šią sa­vai­tę pa­si­ro­džiu­sią in­for­ma­ci­ją apie sie­kį su­nai­kin­ti lie­tu­viš­kus ban­kus.

Lie­tu­viš­ku šį ban­ką, anot pre­zi­den­tės, pa­va­din­ti tur­būt sun­ku, nes 68 pro­c. ak­ci­jų pri­klau­so Ru­si­jos pi­lie­čiui ir ban­kas rea­liai bu­vo val­do­mas ir bu­vo nuo­sa­vy­bė tik dvie­jų as­me­nų.

Pre­zi­den­tė taip pat nu­ra­mi­no, kad Vy­riau­sy­bė ir Lie­tu­vos ban­kas tu­ri pa­kan­ka­mai lė­šų, kad vi­siems in­dė­li­nin­kams bū­tų ga­ran­tuo­ta drau­džia­mo­ji su­ma – 350 tūkst. li­tų.

„El­tos“ in­for­ma­ci­ja

And­rius ŽIUGŽ­DA, „Šiau­lių ban­ko“ ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas

- Ar su­stab­dy­ta ban­ko „Sno­ras“ veik­la pa­vei­kė Jus – vie­ti­nį ban­ką? Ar jau­čia­te ko­kį nors žmo­nių su­si­rū­pi­ni­mą?

- Tur­būt pa­vei­kė vi­sus. To­kia nau­jie­na ne­ga­li ne­pa­veik­ti. Aiš­ku, tie žmo­nės, ku­rie su­si­rū­pi­nę, su­ne­ri­mę, daug skam­bi­na, daug klau­sia. Dau­ge­lis žmo­nių sku­ba atei­ti į ban­ką, pa­si­kal­bė­ti su spe­cia­lis­tais. Dau­ge­lis ati­da­ro nau­ją są­skai­tą, kad tu­rė­tų ga­li­my­bę gau­ti at­ly­gi­ni­mą ar pen­si­ją.

„Šiau­lių ban­kas“ jau­čia­si sau­giai, tvir­tai. Mū­sų pa­grin­di­nis ak­ci­nin­kas yra tarp­tau­ti­nė fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­ja – Eu­ro­pos re­konst­ruk­ci­jos plėt­ros ban­kas, to­dėl no­ri­me už­tik­rin­ti ir nu­ra­min­ti sa­vo klien­tus, kad jų pi­ni­gai yra sau­gūs.

- Kaip ver­ti­na­te Lie­tu­vos ban­ko pa­si­rink­tą prie­mo­nę – veik­los su­stab­dy­mą? Ar tai ne­pa­ker­ta pa­si­ti­kė­ji­mo ban­kų sis­te­ma?

- Vy­riau­sy­bė jau pra­ne­šė, kad per 24 val. bent jau da­lis ope­ra­ci­jų ban­ke „Sno­ras“ tu­rė­tų bū­ti at­nau­jin­ta. Dar ne­ži­no­me, ko­kios jos, ta­čiau rei­kia vil­tis, kad žmo­nės ga­lės pa­si­nau­do­ti bent jau da­li­mi sa­vo pi­ni­gų, esan­čių kor­te­lė­se.

- Kaip ver­ti­na­te to­kį žings­nį?

- Sun­ku ver­tin­ti ne­ži­nant in­for­ma­ci­jos. Žings­nis drą­sus, tvir­tas. Gal­būt po jo bus dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo ki­tais ban­kais.

- O kaip tarp­ban­ki­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai? Ar Jū­sų ban­kas ne­tu­rė­jo to­kių su „Sno­ru“?

- Mes ne­tu­rė­jo­me nė cen­to ban­ke „Sno­ras“, jo­kių ver­ty­bi­nių po­pie­rių, jo­kių in­dė­lių, jo­kių li­ku­čių.

- Ar po šio įvy­kio ne­jau­čia­te di­des­nio Lie­tu­vos ban­ko ar ko­kių nors tik­ri­nan­čių ins­ti­tu­ci­jų dė­me­sio bū­tent vie­ti­nės kil­mės ban­kams?

- Mus nuo­lat tik­ri­na ir Lie­tu­vos ban­kas, ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Vi­sai ne­se­niai bu­vo toks pa­tik­ri­ni­mas. Sten­gia­mės bū­ti la­bai skaid­rūs, są­ži­nin­gi, lai­ky­tis vi­sų įsta­ty­mų, vi­sų tvar­kų.

- Kaip ver­ti­na­te ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mą? Ką tai reiš­kia? Ar dėl to žmo­nėms rei­kė­tų su­ne­rim­ti?

- Ne­ri­mas, ma­nau, yra neiš­ven­gia­mas. Kai ban­ke „už­šą­la“ ar už­strin­ga pi­ni­gai, be abe­jo, vi­si jau­di­na­si ir ne­ri­mau­ja. Kai Vy­riau­sy­bė pa­ruoš pla­ną, tai reikš, kad ban­kas tu­ri stip­res­nį ak­ci­nin­ką, nes Vy­riau­sy­bė da­bar yra pa­ti­ki­mas ak­ci­nin­kas, ku­ris pa­si­rū­pins, kad žmo­nės at­gau­tų sa­vo pi­ni­gus. Rei­kė­tų lauk­ti to veiks­mų pla­no, ku­rį tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti Lie­tu­vos ban­kas ir Vy­riau­sy­bė. Tai jie ža­dė­jo pa­da­ry­ti iki sek­ma­die­nio. Penk­ta­die­nį ža­da­ma at­nau­jin­ti bent jau da­lį ope­ra­ci­jų. Ma­nau, kad jie el­gia­si pro­tin­gai, ope­ra­ty­viai ir žmo­nės ga­lės nau­do­tis sa­vo pi­ni­gais jau grei­tai.

Jo­lan­ta BA­NY­TĖ-GAU­ČIE­NĖ, fi­nan­sų spe­cia­lis­tė

Pir­miau­sia, ma­no nuo­mo­ne, no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ši­to ban­ko pro­ble­mos nė­ra ten­den­cin­gos ir bū­din­gos vi­sai da­bar­ti­nei Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mai. Ne­ži­nau, ko­kios yra vals­ty­bės ga­li­my­bės šian­dien, bet prie­mo­nės, ku­rio­mis kont­ro­liuo­ja­mi ban­kai, pri­žiū­ri­ma jų veik­la, yra aukš­čiau­sio ly­gio. Nors vi­si ir kri­ti­kuo­ja­me ban­kus kri­zės me­tu, bet juos rei­kė­tų ir pa­gir­ti, nes nė vie­nas iš jų ne­bank­ru­ta­vo. At­virkš­čiai, iš kri­zės da­bar pa­ma­žu išei­na­ma. La­bai svar­bus ro­dik­lis yra tai, kad Cent­ri­nis ban­kas tu­ri griež­tas kont­ro­lės prie­mo­nes. Ma­no nuo­mo­ne, šios prie­mo­nės atei­ty­je bus dar griež­ti­na­mos. Ki­tas svar­bus ro­dik­lis yra įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­den­gi­mas tur­tu, ku­ris ir yra „Sno­ro“ ban­ko pro­ble­ma. Prob­le­ma ne to­dėl, kad kaž­ko kaž­kas ne­su­kont­ro­lia­vo, bet kad ban­kas nu­slė­pė tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją. Va­di­na­si, tai yra konk­re­taus ban­ko konk­re­ti pro­ble­ma. Ma­no nuo­mo­ne, tai nė­ra jo­kia ban­kų griū­ties ten­den­ci­ja ir ne­su­si­ję su kri­ze – tik su tam tik­rų as­me­nų ne­tei­sin­gais spren­di­mais.

Kaip šio­je si­tua­ci­jo­je rei­kė­tų elg­tis, pa­sa­ky­ti sun­ku. Pri­si­min­ki­me „Pa­rex“ ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mą Lat­vi­jo­je. Tai di­džiu­lis, kaž­ka­da bu­vęs vals­ty­bi­nis ban­kas, ku­ris tu­rė­jo la­bai di­de­lę rin­ką. Lie­tu­vo­je „Sno­ras“ tu­ri apie 10 pro­c. rin­kos, tad jį „iš­trauk­ti“ sun­ku ne­bus, nes nė­ra toks di­de­lis, tik kiek bus ver­ta tai da­ry­ti.

Si­tua­ci­ja da­bar yra kaip lai­ve, tad vi­si tu­ri ma­žiau ju­dė­ti, tu­riu gal­vo­je konk­re­čiai „Sno­ro“ klien­tus, kad tas lai­vas ne­pak­ryp­tų ir kuo ma­žiau skęs­tų. Žmo­nių ne­ri­mas ir sku­ba at­siim­ti in­dė­lius tik pa­blo­gin­tų si­tua­ci­ją. Ban­kas juk yra pa­sko­li­nęs ne sa­vo pi­ni­gus, o tuos, ku­rie yra pa­si­sko­lin­ti, to­kia yra jo veik­los es­mė – sko­lin­ti pa­sko­lin­tus. Jis yra tar­pi­nin­kas – tas, ku­ris, su­ren­ka iš daug smul­kių klien­tų ir pa­sko­li­na di­des­niems, to­kiu bū­du pum­puo­ja ir au­gi­na eko­no­mi­ką. Bet ku­ris ban­kas, no­rė­da­mas ati­duo­ti tai, ką pa­si­sko­li­no, ir tai, ką pa­sko­li­no, tu­ri už­si­da­ry­ti. Tai­gi pa­ni­ka­vi­mas tai ap­sun­ki­na.

Jei­gu kal­bė­ti apie na­cio­na­li­za­vi­mą, tai ma­nau, kad vis­kas vyks­ta pa­pras­tai. Sa­vi­nin­kas bu­vo fi­zi­nis as­muo ar­ba vers­lo at­sto­vas, da­bar tuo sa­vi­nin­ku tam­pa vals­ty­bė. Klien­tams jo­kio skir­tu­mo, kas yra sa­vi­nin­kas, nes ban­kas to­liau vei­kia. Vals­ty­bė pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę ir lė­šomis, ir ki­tais da­ly­kais. Klien­tams bus ap­ri­bo­ja­mi in­dė­lių at­siė­mi­mai dėl pa­ni­kos, ku­ri ga­li pa­blo­gin­ti pro­ble­mą. Ban­kas to­liau vei­kia, pa­si­kei­tė tik ak­ci­nin­kas.

Tai­gi ne­rei­kė­tų pa­ni­kuo­ti, nes tai nė­ra kri­zės pa­sek­mė, o konk­re­taus ban­ko pro­ble­ma. Ta­čiau kaip gar­siai be­bū­tų kal­ba­ma, kad ne­rei­kia pa­ni­kuo­ti ir at­siim­ti in­dė­lių, vėl­gi kiek­vie­nas pai­sys sa­vo in­te­re­sų. Man vi­sa­me ta­me pro­ce­se la­bai no­rė­tų­si skaid­ru­mo.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Tre­čia­die­nį ry­tą Šiau­liuo­se su­lai­ky­tas Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) vir­ši­nin­kas, Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ir Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos Šiau­lių sky­riaus na­rys 37 me­tų Eval­das Vai­nei­kis ne tik įta­ria­mas ban­dy­mu pa­pirk­ti Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo sky­riaus pro­ku­ro­rą. Dar­be jis bu­vo ne­blai­vus. Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) Šiau­lių val­dy­bos pa­rei­gū­nams tę­siant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl pa­si­kė­si­ni­mo pa­pirk­ti, bu­vo su­lai­ky­tas ir bu­vęs Šiau­lių mies­to vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Vi­das Mai­gys.

Kaip STT Šiau­lius ėmė: vals­ty­bės tar­nau­to­jas ir bu­vęs pa­rei­gū­nas – įta­ria­mie­ji bandymo papirkti by­lo­je. „Šiau­liai plius“ ar­chy­vo nuo­tr.

Nus­ta­ty­tas leng­vas gir­tu­mas

Tre­čia­die­nį apie 9 val. ry­to į Vil­niaus gat­vė­je įsi­kū­ru­sios Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) vir­ši­nin­ko ka­bi­ne­tą užė­ju­siems STT Šiau­lių val­dy­bos pa­rei­gū­nams ki­lo įta­ri­mų, kad E. Vai­nei­kis yra ne­blai­vus. Pa­siū­lius pa­si­tik­rin­ti gir­tu­mą al­ko­tes­te­riu, E. Vai­nei­kis tai pa­da­ry­ti at­si­sa­kė. Pa­ke­liui į STT Šiau­lių val­dy­bos būs­ti­nę E. Vai­nei­kis bu­vo nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę krau­jo mė­gi­niui paim­ti.

Me­di­kai įta­ria­mo­jo krau­jy­je nu­sta­tė 1,06 pro­mi­lės eti­lo al­ko­ho­lio – nu­sta­ty­tas leng­vas gir­tu­mas. Krau­jo ty­ri­mas jam bu­vo at­lik­tas tarp 11 ir 12 val.

Va­ka­rop po ap­klau­sos STT būs­ti­nė­je įta­ria­ma­sis pa­leis­tas. STT krei­pė­si į teis­mą ir Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mo spren­di­mu E. Vai­nei­kis du mė­ne­sius nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gų Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je. Jai lai­ki­nai pa­skir­ta va­do­vau­ti vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ja Zo­nė La­pie­nė.

STT pa­rei­gū­nai pas E. Vai­nei­kį at­vy­ko to­dėl, kad jis įta­ria­mas ban­dy­mu pa­pirk­ti Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo sky­riaus pro­ku­ro­rą. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas praė­ju­sią sa­vai­tę, kai į STT krei­pė­si pa­ts šio sky­riaus pro­ku­ro­ras.

Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, į pro­ku­ro­rą E. Vai­nei­kis praė­ju­sią sa­vai­tę krei­pė­si dėl pa­lan­kaus spren­di­mo bau­džia­mo­jo­je by­lo­je. Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos va­do­vas už ža­da­mą at­ly­gį sie­kė, kad spren­di­mas bū­tų švel­nus pa­žįs­ta­mam vers­li­nin­kui, ku­ris yra įta­ria­mas 2,7 mln. li­tų sve­ti­mo tur­to pa­si­sa­vi­ni­mu.

E. Vai­nei­kiui pa­reikš­ti įta­ri­mai pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 227 straips­nio 2 da­lį (jo­je kal­ba­ma apie siū­ly­mą duo­ti ky­šį, di­des­nį nei 250 MGL – 32 500 li­tų).

Jei nu­si­kals­ta­ma vei­ka bus įro­dy­ta, E. Vai­nei­kiui gre­sia bau­da, areš­tas ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki pen­ke­rių me­tų.

Tę­siant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, lapk­ri­čio 10 d. dėl pa­si­kė­si­ni­mo pa­pirk­ti bu­vo su­lai­ky­tas bu­vęs Šiau­lių mies­to vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Vi­das Mai­gys. Jam pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl kurs­ty­mo pikt­nau­džiau­ti (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 228 straips­nio 1 da­lis).

Neat­me­ta­ma, kad tarp įta­ria­mų­jų ga­li bū­ti ir vi­suo­me­nei ge­rai ži­no­mų as­me­nų. Pa­sak šal­ti­nių, by­la yra ga­na aiš­ki ir jos ty­ri­mas ne­tu­rė­tų il­gai už­truk­ti.

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Vit­ke­vi­čius tei­gė, kad nu­si­skun­di­mų dėl E. Vai­nei­kio el­ge­sio ne­bu­vo gau­ta, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu jo dar­bo ko­ky­bė VMI ne­ten­ki­no.

Ne­teks na­rys­tės par­ti­jo­je ir Ta­ry­bos na­rio man­da­to?

Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai va­do­vau­jan­tis E. Vai­nei­kis yra Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys.

So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos Šiau­lių sky­riaus va­do­vas Ed­var­das Ža­ka­ris in­for­ma­vo, kad vyk­sian­čia­me ei­li­nia­me par­ti­jos po­sė­dy­je bus svars­to­mas klau­si­mas dėl E. Vai­nei­kio na­rys­tės su­stab­dy­mo par­ti­jo­je.

Šiau­lie­tis E. Vai­nei­kis 1998 m. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te įgi­jo va­dy­bi­nin­ko spe­cia­ly­bę, o 2002-ai­siais Lie­tu­vos tei­sės uni­ver­si­te­te – tei­si­nin­ko spe­cia­ly­bę.

1998-1999 m. jis dir­bo AB „Šiau­lių pie­nas“ mar­ke­tin­go sky­riaus vir­ši­nin­ku, 1999-2001 m. – Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos Re­gio­no plėt­ros de­par­ta­men­to Re­gio­no eko­no­mi­kos ir so­cia­li­nio vys­ty­mo sky­riaus ve­dė­ju. 2001 m. pir­mą­jį pus­me­tį bu­vo Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­va­duo­to­jas eko­no­mi­nei plėt­rai, 2001-2004 m. – Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ju­ri­di­nio sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas, Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės de­par­ta­men­to va­do­vas, Šiau­lių ap­skri­ties Tei­sės de­par­ta­men­to Ju­ri­di­nio sky­riaus ve­dė­jas.

Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai E. Vai­nei­kis va­do­va­vo nuo 2006 m. ba­lan­džio mė­ne­sio.

Mies­to po­li­ci­jai va­do­va­vo aš­tuo­ne­rius me­tus

Mies­to po­li­ci­jai Vi­das Mai­gys va­do­va­vo nuo  2000-ųjų lie­pos. Ta­da jam bu­vo 39-eri. Prieš pa­sky­ri­mą šis pa­rei­gū­nas dir­bo vy­res­niuo­ju ko­mi­sa­ru Va­rė­nos pa­sie­nio po­li­ci­jos rink­ti­nė­je.

V. Mai­gys sa­vo tar­ny­bą Vi­daus rei­ka­lų sis­te­mo­je pra­dė­jo 1981 m., kai grį­žo iš tar­ny­bos ar­mi­jo­je. Iš pra­džių jis dir­bo mi­li­ci­nin­ku Jo­niš­ky­je. 1986 m. V. Mai­gys bai­gė Mins­ko aukš­to­sios mi­li­ci­jos mo­kyk­los Vil­niaus fi­lia­lą ir at­li­ko pra­kti­ką Šiau­lių vi­daus rei­ka­lų sky­riaus Kri­mi­na­li­nė­je mi­li­ci­jo­je. Po to jis ku­rį lai­ką va­do­va­vo Jo­niš­kio kri­mi­na­li­nei mi­li­ci­jai.

1991 m. V. Mai­gys pa­skir­tas Va­rė­nos ra­jo­no po­li­ci­jos va­do­vu. Šias pa­rei­gas jis ėjo iki 1999 m. lie­pos, kai bu­vo per­ves­tas į Pa­sie­nio po­li­ci­jos rink­ti­nę. Iš ten at­vy­ko į Šiau­lius.

Šiau­lių po­li­ci­jai V. Mai­gys va­do­va­vo iki 2008-ųjų gruo­džio.

Po­vi­las LUN­GĖ

Mo­kyk­lų ka­rai jau pra­si­dė­jo. Ke­lis mė­ne­sius dir­bu­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja prieš ke­lias sa­vai­tes pa­skel­bė sa­vo ver­dik­tą - ma­žė­jant mo­ki­nių, ke­ti­na­ma už­da­ry­ti še­šias mies­to mo­kyk­las. Nusk­riaus­tų­jų mo­kyk­lų bend­ruo­me­nė­se už­vi­rė aist­ros - ko­dėl bū­tent jas ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie ki­tų ug­dy­mo įstai­gų? Kad iš­lik­tų, mo­kyk­los ima­si ir ne vi­sai gra­žių ko­vos už bū­vį bū­dų.

Op­ti­mi­za­vus mo­kyk­lų tink­lą, li­ku­sioms teks iš nau­jo pri­skir­ti mies­to te­ri­to­ri­jas, iš ku­rių į jas eis mo­ki­niai. Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Per­mai­nų bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­go­se sie­kia­ma im­tis, nes mies­te 10 tūkstančių su­ma­žė­jo mo­ki­nių. Sie­kia­ma, kad biu­dže­to lė­šos bū­tų ski­ria­mos ne iš­tuš­tė­ju­siems mo­kyk­lų pa­sta­tams ir per­so­na­lui iš­lai­ky­ti, bet vai­kų ug­dy­mo ko­ky­bei už­tik­rin­ti.

Su­si­ti­ki­mai su bend­ruo­me­nė­mis

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja siū­lo nuo 2012 m. reor­ga­ni­zuo­ti tris mo­kyk­las: Aukš­ta­ba­lio pra­di­nę pri­jung­ti prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nę – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, Du­bi­jos pa­grin­di­nę – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos.

Nuo 2013 m. siū­lo­ma Cent­ro pra­di­nę mo­kyk­lą pri­jung­ti prie Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos, Lie­po­rių pra­di­nę – prie Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­jos, o „Sau­lės“ pra­di­nę – prie „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos. Ki­ti mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo veiks­mai bū­tų nu­ma­ty­ti ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­ja­me pla­ne.

Pa­reng­tas ir gra­fi­kas, pa­gal ku­rį Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai vyks­ta į mo­kyk­las su­si­tik­ti su jų bend­ruo­me­nė­mis. Nors mo­kyk­lų bend­ruo­me­nių na­riai kvie­čia­mi ak­ty­viai da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­muo­se, mo­kyk­lų at­sto­vai tei­gia, kad per­tvar­kos pla­nai tar­si sle­pia­mi nuo vi­suo­me­nės. Di­rek­to­riams ne­tgi bu­vo nu­ro­dy­ta, kiek bend­ruo­me­nės na­rių ga­li da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­muo­se su mies­to val­džios at­sto­vais, tie­sa, vė­liau leis­ta atei­ti vi­siems no­rin­tiems.

Ka­ras spau­do­je

Pa­na­šu, kad užuo­t su­si­vie­ni­ju­sios, mo­kyk­los ėmė vie­na prie­šais ki­tą mo­suo­ti gink­lais. Mo­ky­mo įstai­gų ko­va už vie­tą po sau­le per­si­kė­lė net į res­pub­li­ki­nę spau­dą. Šią sa­vai­tę „Lie­tu­vos ry­tas“ iš­spaus­di­no straips­nį „Mo­kyk­loms – tie­sos die­ta ir mir­tis“, ku­ria­me lyg ir išaukš­ti­na­ma Cent­ro pra­di­nė. Tei­gia­ma, kad Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­ja, prie ku­rios ir ke­ti­na­ma pri­jung­ti pra­di­nę, yra net už po­ros ki­lo­met­rų nuo pa­sta­ro­sios. Ži­nant tai, kad pa­to­gu­mo su­me­ti­mais į Cent­ro pra­di­nę mo­kyk­lą sa­vo at­ža­las ve­ža mies­to cent­re dir­ban­tys tė­vai ar net tie, ku­rie gy­ve­na už­mies­ty, su­si­da­ro keis­tas įspū­dis, kad jiems tuos po­rą ki­lo­met­rų su­dė­tin­ga pa­ke­liui į dar­bą pa­va­žiuo­ti.

Res­pub­li­ki­niam dien­raš­čiui, tiks­liau, jo kal­bin­tam vers­li­nin­kui, ve­dan­čiam du sa­vo vai­kus į Cent­ro pra­di­nę, už­kliu­vo net „pra­stą re­pu­ta­ci­ją tu­rin­ti“ Vi­jo­lių vi­du­ri­nė. Tei­gia­ma, kad į ją „nie­kas ne­no­ri leis­ti sa­vo vai­kų, šie­met ji su­lau­kė tik de­vy­nių pir­mo­kų“. Pa­si­pik­ti­nu­si straips­niu Vi­jo­lių vi­du­ri­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nė iš­pla­ti­no vie­šą krei­pi­mą­si, ku­ria­me tei­gia, kad pir­mo­ji kla­sė bu­vo su­komp­lek­tuo­ta vi­sa: „Mo­ki­nių skai­čiaus ma­žė­ji­mas, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais moks­lo me­tais ir bend­ru ša­lies mo­ki­nių ma­žė­ji­mo vi­dur­kiu, nė­ra di­de­lis. Šie­met mo­kyk­lo­je mo­ko­si iš vi­so 434 mo­ki­niai, t. y. tik 23 mo­ki­niais ma­žiau ne­gu per­nai.“

Gal ne­tiks­lios ar „rei­ka­lin­gos“ in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mas lyg sa­vo­tiš­ka rek­la­ma sa­vo eg­zis­ten­ci­jos pa­bai­gą nu­jau­čian­čioms mo­kyk­loms, kad šios iš­lik­tų kiek įma­no­ma il­giau?

Nu­jaus­da­ma sa­vo ga­lą,  Du­bi­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nė ėmė­si žy­gių – rin­ko pa­ra­šus už mo­kyk­los iš­li­ki­mą. Ini­cia­ty­va gra­ži, bet įdo­mu tai, kad pa­ra­šai bu­vo ren­ka­mi ne tik mo­kyk­lai pri­skir­to­je te­ri­to­ri­jo­je, bet ir mies­to pie­ti­nė­je da­ly­je, cent­re esan­čio­je sto­te­lė­je. Ste­bi­no ir pa­ra­šų rin­kė­jai – į na­mus už­su­ko ket­vir­to­kė.

Šuo lo­ja, ka­ra­va­nas ei­na

„Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jo­je pa­sta­ro­sios ir prie jos ke­ti­na­mos pri­jung­ti Aukš­ta­ba­lio pra­di­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nių su­si­ti­ki­mas praė­ju­sį ket­vir­ta­dienį praė­jo ra­miai. Tuo tar­pu šį tre­čia­die­nį Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jo­je, ga­li­ma sa­ky­ti, žvan­gin­ta gink­lais. Ir tė­vai, ir pe­da­go­gai reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, konst­ruk­ty­vios dis­ku­si­jos pa­siek­ti ne­pa­vy­ko, kal­bė­ta emo­ci­jo­mis. La­biau­siai ne­pa­si­ten­ki­ni­mą reiš­kė Du­bi­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los at­sto­vai, bet tai su­pran­ta­ma, nes juk šią įstai­gą ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos.

Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė Ni­jo­lė Bud­ry­tė ra­mi­no su­si­rin­ku­siuo­sius, kad nė­ra įpra­tu­si kal­bė­ti „ur­mu“, ir konk­re­ti­za­vo: „2012 m. nu­ma­ty­ta Du­bi­jos re­no­va­ci­ja stab­do­ma. Jei mo­kyk­lai ne­pa­kan­ka lė­šų, ji ne­ga­li eg­zis­tuo­ti. Juk jei ne­tu­riu li­to sep­ty­nias­de­šimt ki­še­nė­je, ne­ga­liu au­to­bu­su va­žiuo­ti.“

Anot mies­to me­ro Jus­ti­no Sar­taus­ko, dėl su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos kal­tas po­li­ti­kų del­si­mas, nes lai­ku ne­bu­vo priim­ti spren­di­mai: „Su­jun­gus mo­kyk­las verks abi pu­sės, nes pir­mai­siais me­tais ne­bus ge­rai abiem.“

Pra­kal­bus apie mo­ky­to­jų at­lei­di­mą iš dar­bo, V. Dams­kie­nė sa­kė, kad jų rei­kės tiek, kiek bus mo­ki­nių: „Ko ver­tas mo­ky­to­jas be mo­ki­nių? Kiek ateis mo­ki­nių iš Du­bi­jos, tiek rei­kės ir mo­ky­to­jų. Vie­na atei­nan­ti kla­sė at­si­ves ir 1,8 mo­ky­to­jo.“

Ma­ma, ve­dan­ti vai­ką į Du­bi­jos mo­kyk­lą, pa­reiš­kė, kad gy­ve­na­me de­mok­ra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je, to­dėl bus ko­vo­ja­ma – jei rei­kės, bus krei­pia­ma­si į ša­lies ar net tarp­tau­ti­nes ins­ti­tu­ci­jas.

Žvel­giant iš ša­lies su­si­da­rė įspū­dis, kad be­si­vai­di­jan­tys mo­kyk­lų mo­ky­to­jai tur­būt pa­mir­šo, jog anks­čiau ar vė­liau, su­jun­gus mo­kyk­las, vis tiek teks dirb­ti kar­tu, tad užuo­t py­lę pa­maz­gas vie­ni ant ki­tų tu­rė­tų pa­gal­vo­ti, kad po me­tų ki­tų teks dir­bant žiū­rė­ti vie­nas ki­tam į akis ir bend­ra­dar­biau­ti.

Di­džiau­sias gal­vos skaus­mas, anot po mo­kyk­lų bend­ruo­me­nių susitikimo kal­bin­tos Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rės Na­ta­li­jos Kau­nic­kie­nės, tas, kad pri­jun­gus Du­bi­jos mo­kyk­lą prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos į pa­sta­rą­ją ateis be­veik pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­jų. „Dar­bo ko­dek­se to­kiems žmo­nėms yra nu­ma­ty­tas „sau­gik­lis“ – li­kus ke­le­riems me­tams iki pen­si­jos jų ne­ga­li­ma at­leis­ti, – tei­gia di­rek­to­rė. – Jie sė­di ra­mūs, nes jiems jo­kia mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­ja ne­bai­si. O ką man pa­sa­ky­ti sa­viems mo­ky­to­jams? Kaip juos at­leis­ti? Juk čia ne pen­sio­nas ar ko­kia nors so­cia­li­nė prie­glau­da.“

Pri­jung­ti, su­jung­ti, už­da­ry­ti?

Ką reiš­kia „už­da­ry­ti“, tu­rė­tų bū­ti vi­siems su­pran­ta­ma, o štai dėl su­jun­gi­mo ir pri­jun­gi­mo mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­joms, pe­da­go­gams ir ki­tiems dar­buo­to­jams ki­lo daug klau­si­mų. Bau­gi­na ne­ži­nia, ar pri­jun­gus mo­kyk­las pe­da­go­gai tu­rės to­kį pat dar­bo krū­vį, ar ne­teks at­leis­ti be­si­dub­liuo­jan­čių ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų, ki­tų spe­cia­lis­tų ar dar­bi­nin­kų.

Lau­ra Ste­pon­kie­nė, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės sky­riaus ve­dė­ja, ma­no, kad kiek­vie­nu konk­re­čiu mo­kyk­lų su­jun­gi­mo, pri­jun­gi­mo ar už­da­ry­mo at­ve­ju rei­kė­tų ver­tin­ti si­tua­ci­ją in­di­vi­dua­liai ir spręs­ti ki­lu­sius klau­si­mus. Ve­dė­ja pa­tei­kė bend­ro po­bū­džio in­for­ma­ci­ją, rem­da­ma­si LR tei­sės ak­tų nuo­sta­to­mis.

Va­do­vau­jan­tis LR CK 2.97 straips­nio 1 da­li­mi, ju­ri­di­niai as­me­nys ga­li bū­ti reor­ga­ni­zuo­ja­mi jun­gi­mo ir skai­dy­mo bū­du. Pa­gal to pa­ties straips­nio 2 da­lį jun­gi­mo bū­dai yra du – su­jun­gi­mas ir pri­jun­gi­mas.

Vie­nos mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rė li­tua­nis­tė, pa­klaus­ta, kuo ski­ria­si šie žo­džiai, sa­ko, kad lie­tu­vių kal­bos žo­dy­ne nu­ro­do­mos pa­na­šios šių žo­džių reikš­mės, tik „pri­jung­ti“ la­biau reiš­kia „pri­dur­ti“, „pri­dė­ti“, „pri­skir­ti“, o „su­jung­ti“ – „su­sie­ti“, „su­vie­ny­ti“.

Tei­siš­kai pri­jun­gi­mas yra vie­no ar dau­giau ju­ri­di­nių as­me­nų pri­jun­gi­mas prie ki­to ju­ri­di­nio as­mens, ku­riam pe­rei­na vi­sos reor­ga­ni­zuo­ja­mo as­mens tei­sės ir pa­rei­gos. Su­jun­gi­mas – tai dvie­jų ar dau­giau ju­ri­di­nių as­me­nų su­si­vie­ni­ji­mas į nau­ją ju­ri­di­nį as­me­nį, ku­riam pe­rei­na vi­sos reor­ga­ni­zuo­tų as­me­nų tei­sės ir pa­rei­gos.

Rei­kia reor­ga­ni­za­vi­mo są­ly­gų

Va­do­vau­jan­tis LR CK 2.99 straips­niu, reor­ga­ni­za­vi­me da­ly­vau­jan­čių ju­ri­di­nių as­me­nų val­dy­mo or­ga­nai pri­va­lo pa­reng­ti ju­ri­di­nio as­mens reor­ga­ni­za­vi­mo są­ly­gas, ku­rio­se tu­ri bū­ti in­for­ma­ci­ja apie pa­čius reor­ga­ni­za­vi­me da­ly­vau­jan­čius ju­ri­di­nius as­me­nis, reor­ga­ni­za­vi­mo bū­das, pa­si­bai­gian­tys ir po reor­ga­ni­za­vi­mo veik­lą tę­sian­tys ju­ri­di­niai as­me­nys, reor­ga­ni­zuo­ja­mo ju­ri­di­nio as­mens da­ly­vio ta­pi­mo tę­sian­čio veik­lą po reor­ga­ni­za­vi­mo ju­ri­di­nio as­mens da­ly­viu tvar­ka, są­ly­gos ir ter­mi­nai, iš­mo­kos ju­ri­di­nio as­mens da­ly­viams, mo­men­tas, nuo ku­rio pa­si­bai­gian­čio ju­ri­di­nio as­mens tei­sės ir pa­rei­gos pe­rei­na tę­sian­čiam veik­lą po reor­ga­ni­za­vi­mo ju­ri­di­niam as­me­niui ir pan.

Šio straips­nio nuo­sta­tos aiš­kiai pa­ro­do, kad tu­ri at­si­ras­ti pa­grin­di­nis do­ku­men­tas – reor­ga­ni­za­vi­mo są­ly­gos, ku­rio­se ir bus ap­tar­ti mo­kyk­lų su­jun­gi­mo ar pri­jun­gi­mo klau­si­mai.

Darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis rei­ka­la­vi­mų

Ju­ri­di­nio as­mens lik­vi­da­vi­mą (šiuo at­ve­ju mo­kyk­los už­da­ry­mą – aut. pa­st.) reg­la­men­tuo­ja LR CK 2.106 straips­nis, ku­rio 1 da­lies 1 punk­tas nu­ma­to, kad ju­ri­di­nio as­mens da­ly­vio spren­di­mu ju­ri­di­nio as­mens veik­la ga­li bū­ti nu­trauk­ta, t. y. ju­ri­di­nis as­muo ga­li bū­ti lik­vi­duo­ja­mas.

Va­do­vau­jan­tis LR Dar­bo ko­dek­so 129 straips­niu, dar­bo su­tar­tys su dar­buo­to­jas ga­li bū­ti nu­trauk­tos darb­da­vio ini­cia­ty­va. To prie­žas­tis ga­li bū­ti dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai. To­kiu at­ve­ju darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis rei­ka­la­vi­mų, vie­nas ku­rių – va­do­vau­da­ma­sis LR DK 130 straips­niu pri­va­lo­mai tu­ri pa­teik­ti įspė­ji­mą apie ga­li­mą at­lei­di­mą iš dar­bo. Po to sek­tų išei­ti­nių iš­mo­kų bei kom­pen­sa­ci­jų už ne­pa­nau­do­tas kas­me­tes ato­sto­gas mo­kė­ji­mas.

Lapk­ri­čio 7 d. (pir­ma­die­nį) 14 val. tie­sio­gi­nės nau­jie­nų po­rta­lo „Etap­lius.lt“ kon­fe­ren­ci­jos me­tu Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Dams­kie­nė ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vik­to­ras Strups pri­sta­tys mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo pla­ną ir at­sa­kys į mies­tie­čiams ak­tua­lius klau­si­mus.

Po­vi­las LUN­GĖ

Ki­tų me­tų mies­to biu­dže­tas – var­ga­nas. Sko­lin­tis iš ban­kų ne­va­lia, nes sko­li­ni­mo­si li­mi­tas se­niai iš­nau­do­tas. Yra išei­tis – už­da­ry­ti ar su­jung­ti mo­kyk­las, at­leis­ti sar­gus ir va­ly­to­jas, cent­ra­li­zuo­ti bu­hal­te­ri­ją, su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­ją, pa­di­din­ti mo­kes­čius už lop­še­lius-dar­že­lius, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pa­slau­gas tei­kian­čias mu­zi­kos, dai­lės ir spor­to mo­kyk­las, pirk­ti pi­ges­nę elekt­ros ener­gi­ją. O gal sa­vi­val­dy­bei de­rė­tų pra­dė­ti tau­py­ti nuo sa­vęs pa­čios?

Be­si­gel­bė­da­ma nuo bank­ro­to, mies­to val­džia ke­ti­na su­tau­py­ti ma­žin­da­ma švie­ti­mo įstai­gų dar­buo­to­jų eta­tų, užuo­t pra­dė­ju­si nuo sa­vęs. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Pa­na­šu, kad po­li­ti­kai fi­nan­si­nę naš­tą nu­mes mies­tie­čiams ant pe­čių. Iš­gel­bė­ti nuo bank­ro­to ga­li tik griež­tos tau­py­mo prie­mo­nės. 2012 m. iš­lai­das teks su­ma­žin­ti 19 mln., dar ki­tą­met – net 29 mln. li­tų.

Ži­no­jo, bet del­sė

Pa­si­rin­ku­si ne­prik­lau­so­mą elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­ją, sa­vi­val­dy­bė per me­tus ke­ti­na su­tau­py­ti apie mi­li­jo­ną li­tų. Nuo lapk­ri­čio pir­mo­sios Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė skelbs kon­kur­są dėl cent­ra­li­zuo­to elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mo švie­ti­mo, spor­to ir kul­tū­ros įstai­goms. Ji jau spė­jo pa­si­gir­ti, kiek su­tau­pys, bet ko­dėl to ne­pa­da­rė ta­da, kai bu­vo li­be­ra­li­zuo­ta rin­ka ir di­die­ji elekt­ros ener­gi­jos var­to­to­jai ga­lė­jo lais­vai rink­tis, iš ko pirk­ti elekt­rą?

2009 m. gruo­džio 21 d. bu­vo priim­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos elekt­ros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mas, ku­ria­me bu­vo nu­ma­ty­ta, kad re­gu­liuo­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos kai­nos ne­bus tai­ko­mos vers­lo klien­tų ob­jek­tams, ku­rių leis­ti­no­ji nau­do­ti ga­lia 2009 m. lie­pos 31 d. (ar­ba vė­liau) bu­vo ly­gi ar­ba di­des­nė nei 400 kW, ta­da re­gu­liuo­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos kai­nos bū­tų ne­be­tai­ky­tos nuo 2010 m. sau­sio 1 d.

Sa­vi­val­dy­bė tai ži­no­jo, bet del­sė. Juk AB „LES­TO“, iš ku­rios ji per­ka elekt­rą, yra tik Lie­tu­vos elekt­ros skirs­to­mų­jų tink­lų ope­ra­to­rius, ku­rio vie­na pa­grin­di­nių funk­ci­jų – elekt­ros per­siun­ti­mas var­to­to­jams skirs­ty­mo tink­lais. Ki­taip sa­kant, tai „fu­ra“, ku­ri tik per­ve­ža kro­vi­nį iš vie­nos vie­tos į ki­tą. Sa­vi­val­dy­bė jau prieš po­rą me­tų tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­si­rink­ti, iš ko tą „kro­vi­nį“ pi­giau pirk­ti.

Įver­tin­ti, kiek sa­vi­val­dy­bė ga­lė­jo per tą lai­ką su­tau­py­ti, sun­ku, bet pa­skai­čiuo­ti ga­li­ma, juk pa­si­rin­ku­si ne­prik­lau­so­mą elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­ją ji per me­tus ke­ti­na su­tau­py­ti apie mi­li­jo­ną li­tų ar net dau­giau.

Sau­gos cent­ra­li­zuo­tai?

Itin su­ma­žė­jus mo­ki­nių, per ki­tus dve­jus me­tus pla­nuo­ja­ma už­da­ry­ti po tris mo­kyk­las kas­met, ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų, cent­ra­li­zuo­tai pirk­ti sar­gų pa­slau­gas.

Biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se dir­ba 329 sar­gai, ku­riems per me­tus iš­lai­ky­ti rei­kia 5,1 mln. li­tų. Anot Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Vik­to­ro Strups, lop­še­lis-dar­že­lis per mė­ne­sį tri­jų sar­gų at­ly­gi­ni­mams iš­lei­džia be­veik 5 tūkst. li­tų. Jei­gu bū­tų įdieg­ta ap­sau­gos sis­te­ma, tiek tek­tų mo­kė­ti per me­tus, va­di­na­si, teo­riš­kai pa­slau­ga at­pig­tų 12 kar­tų. Jei bū­tų at­si­sa­ky­ta sar­gų pa­slau­gų, bū­tų pa­si­telk­ta cent­ra­li­zuo­ta sau­gos sis­te­ma.

Ry­tą šluos­tys aša­ras?

Pa­kal­bin­tas sau­gos fir­mos at­sto­vas ma­no, kad eko­no­mi­nė sar­gų at­si­sa­ky­mo nau­da bū­tų: „Ne­bė­ra sar­go, lie­ka elekt­ro­ni­nė sau­gos sis­te­ma. Jai įsi­jun­gus va­žiuo­tu­me, žiū­rė­tu­me, kur koks lan­gas iš­dauž­tas ar du­rys iš­lauž­tos.“ Anot at­sto­vo, kil­tų vie­nin­te­lė pro­ble­ma – bū­tų sau­go­mas tik pa­tal­pų vi­dus, o ša­lia lau­ko te­ri­to­ri­jos tu­rė­tų sto­vė­ti eki­pa­žas. Ar­ba tas pa­ts sar­gas.

Aiš­ku, ga­li­ma ug­dy­mo įstai­gas ap­tver­ti dvie­jų met­rų tvo­ra, ku­ri taip pat bū­tų in­ves­ti­ci­ja, bet kas tam skirs lė­šų, jei pla­nuo­ja­ma tau­py­ti? Mo­kyk­los ir dar­že­liai dau­giau­sia sto­vi ap­sup­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų. Pas­ta­čius tvo­rą, šių įstai­gų te­ri­to­ri­jo­se ne­be­vaikš­čio­tų ke­lią na­mo no­rin­tys su­trum­pin­ti ar sa­vo au­gin­ti­nių pa­ve­džio­ti išė­ję žmo­nės, to­dėl ne­be­rei­kė­tų sau­go­ti lau­ko in­ven­to­riaus, o įvy­kus va­gys­tei ar van­da­liz­mo ak­tui – ry­tą brauk­ti aša­rų.

Tie­sa, yra išei­tis – bran­gios vaiz­do ka­me­ros. Pas­ta­rų­jų rei­kė­tų prie pa­sta­to tik­rai ne po vie­ną – ma­žiau­siai ke­tu­rių. „Kiek­vie­nas na­mas tu­ri ke­tu­ris kam­pus, o ug­dy­mo įstai­gos – net dau­giau. Yra vi­so­kių už­ka­bo­rių, ku­riems ste­bė­ti taip pat rei­kė­tų ka­me­rų, – sa­ko sau­gos tar­ny­bos at­sto­vas. – Ki­ta ver­tus, kas ste­bės vi­sus ka­me­rų trans­liuo­ja­mus vaiz­dus? Pas­kai­čiuo­ki­te, kiek mies­te yra ug­dy­mo įstai­gų – lop­še­lių-dar­že­lių, mo­kyk­lų. Rei­kė­tų ke­lių žmo­nių, kad jie ga­lė­tų ste­bė­ti ka­me­rų trans­liuo­ja­mą me­džia­gą ir te­ri­to­ri­ją ap­sau­go­ti 100 pro­c. Ne­ži­nau, ku­ri sau­gos tar­ny­ba ap­siim­tų tai da­ry­ti.“

Sig­na­li­za­ci­ja su­vei­kė dėl gam­ti­nių da­ly­kų

Sal­du­vės pro­gim­na­zi­ja sau­gos tar­ny­bos pa­slau­go­mis nau­do­ja­si nuo 2008 m. rugp­jū­čio mė­ne­sio. Anot ato­kiau nuo cent­ro ir jud­rių gat­vių įsi­kū­ru­sios pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rės Na­ta­li­jos Kau­nic­kie­nės, anks­čiau mo­kyk­la ke­tu­riem sar­gam at­ly­gi­ni­mams per mė­ne­sį iš­leis­da­vo per 3 tūkst. li­tų. „At­si­sa­kius nak­ti­nių sar­gų, per tre­jus me­tus te­ko iš­si­pirk­ti sau­gos tar­ny­bos su­mon­tuo­tą įran­gą. Per mė­ne­sį tai at­siei­da­vo tru­pu­tį dau­giau nei 1000 li­tų. Nuo šių me­tų rug­sė­jo kas mė­ne­sį mo­ka­me jau tik už pa­slau­gą – po 180 li­tų“, – sa­ko di­rek­to­rė.

Pak­laus­ta, ar per tre­jus me­tus nė kar­to ne­pa­si­gai­lė­ta, kad mo­kyk­lo­je nė­ra sar­go, N. Kau­nic­kie­nė sa­ko, jog ke­le­tą kar­tų sig­na­li­za­ci­ja bu­vo įsi­jun­gu­si, bet  tik dėl gam­ti­nių da­ly­kų. „Gal vė­jas, gal le­das pri­ša­lęs su­ju­di­no lan­gą, gal koks ru­pū­žo­kas pra­ro­po­jo“, – juo­kia­si ji.

Juo­da­sis są­ra­šas

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­skai­čia­vo, kad tiks­lin­ga bū­tų at­si­sa­ky­ti ir va­ly­to­jų eta­tų, o šią pa­slau­gą pirk­ti cent­ra­li­zuo­tai. Mies­to biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se dir­ba apie 150 bu­hal­te­rių ir ap­skai­ti­nin­kių. Aps­kai­tos pa­slau­gas tei­kiant cent­ra­li­zuo­tai, šių pa­kak­tų tik treč­da­lio. Vis dėl­to šią sa­vai­tę ma­žin­ti bu­hal­te­rių at­si­sa­ky­ta.

Anot vie­nos iš mies­to mo­kyk­lų di­rek­to­rių, at­si­sa­ky­ti nuo­la­ti­nių va­ly­to­jų – la­bai blo­gai. „Tai mū­sų žmo­nės, ge­rai dir­ban­tys sa­vo dar­bą, pui­kiai pa­žįs­tan­tys vai­kus, – tei­gia ji. – Sam­dy­tos įmo­nės dar­bi­nin­kai tik at­liks sa­vo dar­bą ir išeis. Ki­ta ver­tus, ką aš ga­lė­čiau sve­ti­mam žmo­gui pa­sa­ky­ti? Jis ne­bū­tų mū­sų ko­lek­ty­vo na­rys. Juk žmo­nės su­ku­ria or­ga­ni­za­ci­jos kul­tū­rą.“

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius tei­gia, kad jei bū­tų at­lei­džia­mos va­ly­to­jos ir bū­tų sam­do­ma va­ly­mo pa­slau­gas tei­kian­ti įmo­nė, su­tar­ty­se bū­tų ke­lia­ma są­ly­ga, kad at­leis­ti va­ly­to­jai bū­tų prii­ma­mi dirb­ti šio­je įmo­nė­je.

Ar tiks­lin­ga at­leis­ti ir vi­sus lop­še­lių-dar­že­lių vi­rė­jus, dar skai­čiuo­ja­ma. Pir­miau­sia nu­spręs­ta pa­kel­ti mo­kes­tį už vai­ko iš­lai­ky­mą dar­že­ly­je. Sa­vi­val­dy­bė su­skai­čia­vo, kad da­bar tė­vų mo­ka­mi maž­daug 150 li­tų – tik iš­lai­dos už vai­kų mai­ti­ni­mą, o įver­ti­nus ki­tas iš­lai­das mo­kes­tis tu­rė­tų di­dė­ti iki 220. Pa­kė­lus mai­ti­ni­mo dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se kai­ną, vi­rė­jų at­leis­ti ne­be­rei­kė­tų. „Jei bū­tų nu­sta­ty­ta tin­ka­ma kai­no­da­ra – klien­tai su­si­mo­kė­tų vi­są kai­ną, ta­da vi­rė­jos bū­tų iš­lai­ko­mos 100 pro­c., – tei­gia V. Da­mu­le­vi­čius. – Da­bar su­mo­ka­ma tik mais­to pro­duk­tų ver­tė, bet ne dar­bo, ener­gi­jos re­sur­sai.“

Po­li­ti­kai ke­ti­no nai­kin­ti ir mo­kes­čio leng­va­tas vie­ni­šiems, stu­di­juo­jan­tiems ir ka­ri­nę tar­ny­bą at­lie­kan­tiems tė­vams, ku­rių vai­kai lan­ko lop­še­lį-dar­že­lį. To­kiu bū­du pa­pil­do­mai pla­nuo­ta su­rink­ti po 20 tūkst. li­tų kas mė­ne­sį.

Va­kar vy­ku­sia­me Šiau­lų mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je klau­si­mas dėl mo­kes­čio už vai­ko iš­lai­ky­mą sa­vi­val­dy­bės iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se nu­sta­ty­mo tvar­kos ap­ra­šo pa­kei­ti­mo ne­bu­vo svars­ty­tas. Leng­va­tos yra pa­tvir­tin­tos Vy­riau­sy­bės spren­di­mu, to­dėl Sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri tei­sės jų keis­ti.

Kiek žmo­nių liks be dar­bo, kol kas skai­čiuo­ja­ma. „Apie tūks­tan­čius mes ne­kal­ba­me, bet kai ku­rias funk­ci­jas biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se ga­li­ma nu­si­pirk­ti rin­ko­je ar­ba kreip­tis į spe­cia­lias pa­slau­gas tei­kian­čias įmo­nes ir ne­lai­ky­ti tų žmo­nių, ku­rie dir­ba ne vi­sai efek­ty­viai“, – sa­ko V. Da­mu­le­vi­čius.

Tau­py­ti dar yra kur!

Iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų iš­lai­ko­mos sa­vi­val­dy­bės įstai­gos smar­kiai per­mo­ka ir už mo­bi­lų­jį ry­šį, o mo­kes­čiams už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas – ši­lu­mą, elekt­rą ir van­de­nį – fi­nan­sa­vi­mą gau­na pa­gal tre­jų me­tų vi­dur­kį. V. Da­mu­le­vi­čius sa­ko, kad įstai­gos re­no­vuo­ja­mos, ta­čiau ener­gi­jos iš­nau­do­ja tiek pat, kiek ir prieš re­no­va­ci­ją, to­dėl ki­tą­met ža­da­ma pa­tvir­tin­ti ska­ti­ni­mo tau­py­ti tai­syk­les.

Anot Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus, kiek lė­šų bus už van­de­nį ar ši­lu­mą su­tau­py­ta, tiek liks įstai­gai ir va­do­vai tu­rės tei­sę su ko­lek­ty­vu nu­spręs­ti, gal­būt skir­ti at­ly­gi­ni­mo da­liai pa­di­din­ti.

Lop­še­liams-dar­že­liams ir to­liau ke­lia­mi ne­rea­lūs tau­py­mo pla­nai – ket­vir­ta­da­liu su­ma­žin­ti biu­dže­tą. Anot An­ta­ni­nos Il­čiu­kie­nės, lop­še­lio-dar­že­lio „Vo­ve­rai­tė“ di­rek­to­rės, pa­čios di­rek­to­rės tu­ri žiū­rė­ti, pa­čios tu­ri tau­py­ti: „Ki­tų me­tų fi­nan­sa­vi­mas su­ma­žės 25 pro­c., o tiek su­tau­py­ti iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se neį­ma­no­ma.“ Maž­daug 15 pro­c. pla­nuo­ja­ma di­din­ti mo­kes­čius už bū­re­lius.

Po­vi­las LUN­GĖ

Jei ati­džiai per­žiū­rė­tu­mė­te sa­vo vais­ti­nė­lė­je su­kaup­tų vais­tų ga­lio­ji­mo lai­ką, treč­da­lis jų pa­si­ro­dy­tų ne­be­tin­ka­mi var­to­ti. Kur sau­giai ati­duo­ti stal­čiuo­se de­šimt­me­čius kaup­tus vais­tus ar su­du­žu­sius gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus? Bi­jo­da­mi, kad neap­si­nuo­dy­tų vai­kai, gy­ven­to­jai me­di­ka­men­tus iš­me­ta kar­tu su šiukš­lė­mis, iš­pi­la į ka­na­li­za­ci­ją, už­ka­sa ar su­de­gi­na. Kar­tais taip el­gia­ma­si ir su gyv­si­dab­riu iš ter­mo­met­rų.

Jei „mėgs­ta­te“ sirg­ti ir dar tu­ri­te įpro­tį kaup­ti vais­tus, tai jū­sų vais­ti­nė­lė­je tik­rai ga­li­ma ras­ti pa­se­nu­sių ar ne­be­rei­ka­lin­gų medikamentų. Gun­ter MUL­LER nuo­tr.

Kur dė­ti?

„O kur tas vais­ti­nin­kas dės?“ – ne­ši­ni san­da­riai už­da­ry­tu in­du, ku­ria­me – su­dau­žy­tas gyv­si­dab­rio ter­mo­met­ras, iš­gir­do­me užė­ję į pir­mą pa­si­tai­kiu­sią vais­ti­nę. Pa­gal­vo­jo­me, kad jei jau vais­ti­nė­je pir­ko­me, tai ji ir tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti ter­mo­met­ro „po­ga­ran­ti­niu ap­tar­na­vi­mu“. „Jau dau­giau nei dve­jus me­tus ne­pre­kiau­ja­me to­kiais, tai nu­sii­ma­me ir at­sa­ko­my­bę, – to­liau mū­sų at­neš­to „kro­vi­nio“ kra­tė­si vais­ti­nin­kė. – Ne­gi mes da­bar tą dė­žu­tę pa­si­dė­ję me­tus uos­ty­sim? Ne mū­sų kom­pe­ten­ci­ja.“

Bet į kon­tei­ne­rį juk ne­me­si, o na­mie „ko­lek­cio­nuo­ti“ ir­gi ne­si­no­ri. „Neš­ki­te į di­des­nes vais­ti­nes ar­ba kreip­ki­tės į gam­tos ap­sau­gą“, – pa­ta­rė vais­ti­nin­kė. „Gi­liai už­kas­ki­te į že­mę ar­ba su­de­gin­ki­te“, – pa­ta­ri­mų ne­gai­lė­jo ir vais­ti­nė­je gre­ta sto­vė­ju­si pa­gy­ve­nu­si mo­te­riš­kė. Esa­me „ža­li“, gam­tos terš­ti ne­no­ri­me, to­dėl pra­de­da­me sa­vo il­gą, nors iš pra­džių taip ne­ma­nė­me, ke­lio­nę per įstai­gas.

Pa­ke­liui už­su­ka­me į „di­des­nę“ vais­ti­nę, anot vais­ti­nin­kės, pri­klau­san­čią di­de­liam tink­lui. „Nep­rii­ma­me. Anks­čiau, prieš ko­kius dve­jus me­tus, priim­da­vom tik svei­kus ter­mo­met­rus, – su­ži­no­ju­si, ko atė­jo­me, sa­kė vais­ti­nin­kė. – Ten pas gais­ri­nin­kus kaž­kur prii­ma.“ Nu­ta­ria­me kreip­tis „ofi­cia­liau“.

Skam­bi­na­me į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rą. Mus ma­lo­niai nu­krei­pia į Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rą. Pas­kam­bi­nę ten iš­girs­ta­me, kad tu­rė­tu­me kreip­tis į Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rą. Prieš tai dar pa­si­do­mi­me Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­te, ku­ris pa­siū­lo kreip­tis į „Tok­si­ką“.

At­ro­do, švie­sa tu­ne­lio ga­le jau ma­ty­ti. „Pas mus mo­ka­ma“, – iš­girs­ta­me pa­skam­bi­nę į įmo­nę la­bai jau tok­siš­ku pa­va­di­ni­mu. – Prik­lau­so nuo svo­rio. Sve­ria­me vi­są ter­mo­met­rą, gyv­si­dab­rio ne­krapš­to­me.“ Pa­si­ro­do, no­rint at­si­kra­ty­ti sa­vo tok­siš­ko ter­mo­met­ro, tek­tų su­mo­kė­ti maž­daug pen­kis li­tus. Be to, įmo­nė įsi­kū­ru­si Aukšt­ra­kiuo­se, Šiau­lių ra­jo­ne, o mums tai vi­sai ne pa­ke­liui. „Su­si­sie­ki­te su Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gais. Ji taip pat tu­ri įren­gu­si pa­vo­jin­gų at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lę. Ne­mo­ka­mą“, – pa­ta­ria.

Skam­bi­na­me į Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos sky­rių. Jo ve­dė­jas Ro­mal­das Še­me­ta pa­ga­liau už­bai­gia mū­sų odi­sė­ją: „Prie Kai­rių są­var­ty­no yra įreng­tas pa­vo­jin­gų at­lie­kų su­rin­ki­mo punk­tas. Kol kas to­kia aikš­te­lė prie Šiau­lių vie­nin­te­lė, bet ke­ti­na­me jų įreng­ti mies­te ir dau­giau.“

Pa­si­ro­do, iš kar­to ir rei­kė­jo skam­bin­ti „ten pas gais­ri­nin­kus kaž­kur“. Ma­nė­me, kad bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112 at­si­lie­pian­tys pa­rei­gū­nai la­biau rū­pi­na­si žmo­nių gy­vy­bė­mis at­si­ti­kus rim­tai ne­lai­mei, o ne to­kiais menk­nie­kiais. At­si­lie­pęs vy­ru­kas iš­kart pa­slau­giai pa­ta­rė mū­sų pa­vo­jin­gą kro­vi­nį nu­vež­ti į prie Kai­rių są­var­ty­no esan­tį pa­vo­jin­gų at­lie­kų su­rin­ki­mo punk­tą, ne­tgi te­le­fo­no nu­me­rį pa­dik­ta­vo. Tik ne­tu­rint nuo­sa­vo au­to­mo­bi­lio ten nu­si­gau­ti be­veik neį­ma­no­ma, ne­bent nu­pė­din­ti vaiz­din­go­mis Alek­sand­ri­jos kal­vo­mis.

Kenks­min­gi ga­rai

Dar vi­sai ne­se­niai dėl sa­vo ypa­tin­gų sa­vy­bių gyv­si­dab­ris gau­siai bu­vo nau­do­ja­mas ter­mo­met­ruo­se ir ki­tuo­se ma­ta­vi­mo prie­tai­suo­se, plom­boms ga­min­ti, kal­na­ka­sy­bo­je ar net laik­raš­čiams spaus­din­ti nau­do­ja­miems da­žams ga­min­ti. O kiek so­viet­me­čiu jo iš­vie­tė­se į minkš­tą­ją bu­vo įtrin­ta...

Gyv­si­dab­ris – vie­nin­te­lis me­ta­las, ku­riuo ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti įpras­ti­nė­mis są­ly­go­mis – jis pa­vo­jin­gas net kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je. Nors ter­mo­met­re gyv­si­dab­rio nė­ra daug, net ir toks kie­kis, esant aukš­tes­nei tem­pe­ra­tū­rai, ga­li su­kel­ti rim­tų pa­da­ri­nių svei­ka­tai. Esant

30-40 laips­nių, gyv­si­dab­ris pra­de­da smar­kiai ga­ruo­ti.

At­si­tik­ti­nai pra­ri­jus gyv­si­dab­rio, jis be di­des­nės ža­los pa­si­ša­lins su iš­ma­to­mis, ta­čiau jei gyv­si­dab­rio la­še­lis nu­rie­dė­tų kur nors po spin­ta, tai il­gai­niui ga­ruo­da­mas pri­da­ry­tų daug ne­ma­lo­nu­mų. Net 1 mg/m3 gyv­si­dab­rio kon­cent­ra­ci­ja ore ga­li pa­žeis­ti plau­čius, o di­des­nė – baig­tis mir­ti­mi. Ap­si­nuo­di­jus or­ga­ni­niais gyv­si­dab­rio jun­gi­niais, daž­niau­siai pa­žei­džia­ma ner­vų sis­te­ma, at­si­ran­da re­gos, klau­sos, psi­chi­kos su­tri­ki­mų, iš­si­vys­to pa­ra­ly­žius. Ap­si­nuo­di­jus neor­ga­ni­niais gyv­si­dab­rio jun­gi­niais, at­si­ran­da vė­mi­mas, vi­du­ria­vi­mas, stip­rūs pil­vo skaus­mai, su­trin­ka inks­tų veik­la.

Jo­kio siurb­lio!

Su­du­žus ter­mo­met­rui dau­ge­lis ne­ži­no, ką da­ry­ti su iš­te­kė­ju­siu gyv­si­dab­riu. Vie­ni jį tie­siog su­šluos­to drėg­nu sku­du­ru ir iš­me­ta, ki­ti su­siur­bia siurb­liu.

Su­du­žus ter­mo­met­rui, jo­kiu bū­du neiš­mes­ki­te gyv­si­dab­rio į šiukš­lių dė­žę ar uni­ta­zą. Ne­va­ly­ki­te gyv­si­dab­rio šluos­te, ta­da tik dar la­biau jį pa­sklei­si­te ir pa­di­din­si­te ga­ra­vi­mo pa­vir­šių. Pas­kam­bin­ki­te te­le­fo­nu 112 – at­va­žia­vę ug­nia­ge­siai spe­cia­lio­mis prie­mo­nė­mis su­rinks iš­si­lie­ju­sį me­ta­lą.

Jei ne­no­ri­te truk­dy­ti gy­vy­bių gel­bė­ji­mu už­siė­mu­sių gais­ri­nin­kų ar gy­ve­na­te nuo­ša­liai, gyv­si­dab­rį su­rink­ti ga­li­te pa­tys. Di­džiau­sius gyv­si­dab­rio la­šus me­ta­li­ne ar­ba stik­li­ne laz­de­le su­stum­ki­te ant po­pie­riaus la­po ir su­pil­ki­te į bu­te­lį. Ma­žes­nius la­šus su­siurb­ki­te gu­mi­ne kriau­še ir iš­pūs­ki­te į bu­te­lį su van­de­niu. Pa­čius ma­žiau­sius su­rin­ki­te lip­nia juos­ta ar kli­jais iš­tep­tu po­pie­riaus la­pu. Pa­vir­šių, ant ku­rio bu­vo iš­si­lie­jęs gyv­si­dab­ris, nu­va­ly­ki­te ka­lio per­man­ga­na­to tir­pa­lu. Pa­tal­pas iš­plau­ki­te ir ge­rai iš­vė­din­ki­te. Į bu­te­lį su­rink­tą gyv­si­dab­rį san­da­riai už­da­ry­ki­te.

Nors ter­mo­met­re gyv­si­dab­rio nė­ra daug, net ir toks kie­kis, jam su­du­žus, ga­li su­kel­ti rim­tų svei­ka­tos ne­ga­la­vi­mų. Eve­li­nos RIM­KU­TĖS nuo­tr.

Tik ne į šiukš­lia­dė­žę

Jei „mėgs­ta­te“ sirg­ti ir dar tu­ri­te bjau­rų įpro­tį kaup­ti vais­tus, tai jū­sų tal­pio­je vais­ti­nė­lė­je tik­rai ga­li­ma ras­ti pa­se­nu­sių ar ne­be­rei­ka­lin­gų vais­tų. Ką su šiais vais­tais da­ry­ti? Dau­gu­ma juos tie­siog iš­me­ta į šiukš­lia­dė­žę ar „pa­sė­ja“ kur nors pie­vo­je.

Pa­se­nę vais­tai pa­vo­jin­gi dėl su­si­da­ran­čių kenks­min­gų che­mi­nių me­džia­gų. Jei to­kie vais­tai at­si­du­ria są­var­ty­ne, tai che­mi­nės me­džia­gos pa­ten­ka į dir­vo­že­mį, au­ga­lus, ku­riuos suė­da gy­vū­nai, to­kiu bū­du su­grįž­ta ža­lo­ti mū­sų svei­ka­tos.

Vais­tų jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma mes­ti į šiukš­lių ki­bi­rą. Vais­ti­nės Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo yra įpa­rei­go­tos priim­ti iš gy­ven­to­jų nai­kin­ti­nus vais­ti­nius pre­pa­ra­tus (ne­ko­ky­biš­kus, pa­si­bai­gu­sio tin­ka­mu­mo lai­ko, fal­si­fi­kuo­tus ir kt.). Tai­gi to­kius vais­tus kuo grei­čiau, kol dėl neap­dai­ru­mo jų ne­pra­ri­jo šei­mos na­riai, tu­rė­tu­mė­te nu­neš­ti į vais­ti­nę.

Pas­kam­bi­nus į ke­lias at­si­tik­ti­nes vais­ti­nes vais­ti­nin­kės pa­tvir­ti­no, kad to­kia pa­slau­ga yra tei­kia­ma, tie­sa, at­ne­šan­čių­jų vais­tų tė­ra vos vie­nas ki­tas. Vais­tus, su­mo­kė­jus tam tik­rą mo­kes­tį, prii­ma ir „Tok­si­ka“. Kai­na pri­klau­so nuo svo­rio.

Ma­žai gy­ven­to­jų at­ne­ša pa­se­nu­sių vais­tų, nes yra men­kai in­for­muo­ti apie to­kią ga­li­my­bę ir apie ne­tin­ka­mo vais­tų nai­ki­ni­mo ža­lą gam­tai bei svei­ka­tai. Vais­ti­nės to ne­da­ro, nes už in­for­ma­vi­mą ir gy­ven­to­jų at­neš­tų vais­tų uti­li­za­vi­mą yra pri­vers­tos mo­kė­ti pa­čios.

„Pur­vi­ni“ vais­tai

Anot kal­bin­tos vais­ti­nin­kės, gy­ven­to­jų at­neš­ti vais­tai su­pa­kuo­ti per­duo­da­mi did­me­ni­nin­kui, tie­kian­čiam vais­ti­nei vais­tus. Yra nu­sta­ty­tas tam tik­ras svo­ris, ku­rį vir­ši­ju­si vais­ti­nė pri­va­lo su­mo­kė­ti iš sa­vo ki­še­nės. Vy­riau­sy­bė ver­čia far­ma­ci­nin­kus sa­vo lė­šo­mis iš gy­ven­to­jų rink­ti bei uti­li­zuo­ti pa­se­nu­sius me­di­ka­men­tus, bet vais­ti­nėms ne­kom­pen­suo­ja dėl to pa­tir­tų iš­lai­dų.

Kol ne­pat­vir­tin­ta Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo 42 str. 1 d. nu­ma­ty­ta tvar­ka, vais­ti­nės tu­ri pa­čios ap­mo­kė­ti už iš gy­ven­to­jų su­rink­tų nai­kin­ti­nų vais­ti­nių pre­pa­ra­tų tvar­ky­mą. Mi­nė­ta tvar­ka bus pa­reng­ta iki 2012 m. Pat­vir­ti­nus ją, už nai­kin­ti­nų vais­tų, su­rink­tų iš gy­ven­to­jų, tvar­ky­mą bus ap­mo­ka­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to.

„Vals­ty­bė ne taip da­ro. Tu­rė­tų bū­ti tam tik­ri kon­tei­ne­riai, į ku­riuos gy­ven­to­jai ga­lė­tų iš­mes­ti ne­be­rei­ka­lin­gus vais­tus, kaip iš­me­ta pa­nau­do­tas ba­te­ri­jas, – pa­sa­ko­jo pa­kal­bin­ta vais­ti­nin­kė. – Gy­ven­to­jų at­neš­tas tab­le­tes tu­ri­me iš­rū­šiuo­ti, nu­ro­dy­ti tiks­lų jų kie­kį ir kt. Jei at­ne­ša psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, tu­ri­me už­ra­šy­ti at­ne­šu­sio­jo as­mens duo­me­nis, už­re­gist­ruo­ti. Nė­ra ma­lo­nu im­ti „pur­vi­nus“ vais­tus – ne­ga­li ži­no­ti, kas ten kuo sir­go.“

De­ja, vais­ti­nės pri­va­lo priim­ti tik nai­kin­ti­nus vais­tus, bet ne me­di­ci­nos prie­tai­sus, pvz., ter­mo­met­rus. „At­ne­šė mo­te­riš­kė gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rą ir nu­me­tė mums ant pre­kys­ta­lio. Pa­tys ne­ži­no­jo­me, kur jį dė­ti, tai su­pa­ka­vo­me kar­tu su pa­si­bai­gu­sios rea­li­za­ci­jos vais­tais ir ati­da­vė­me įmo­nei, tiekian­čiai vais­tus“, – sa­kė vais­ti­nin­kė.

Far­ma­ci­jos de­par­ta­men­tas tei­gia, kad vais­ti­nėms spe­cia­lių bau­dų už at­si­sa­ky­mą priim­ti iš gy­ven­to­jų nai­kin­ti­nus vais­tus nė­ra. Ta­čiau jei žmo­gus krei­pė­si į vais­ti­nę dėl far­ma­ci­nių at­lie­kų su­rin­ki­mo ir jų ne­priė­mė, jis tu­ri tei­sę pa­ra­šy­ti skun­dą vais­ti­nės ad­mi­nist­ra­ci­jai ir Vals­ty­bi­nei vais­tų kont­ro­lės tar­ny­bai. Ko­kios san­kci­jos bus tai­ko­mos vais­ti­nei, spren­džia ši tar­ny­ba, įver­ti­nu­si pa­žei­di­mą.

De­rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad ter­šė­jas ir­gi mo­ka – at­sa­ko­my­bė už tar­šą ir gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą ten­ka var­to­to­jams, t. y. mums vi­siems, iš­me­tu­siems į pa­tvo­rį pa­se­nu­sius vais­tus ar iš­py­lu­siems gyv­si­dab­rį į ka­na­li­za­ci­ją.

Po­vi­las LUN­GĖ

Ki­tų di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų po­li­ti­kai se­niai per­tvar­kė mo­kyk­lų tink­lą, o Šiau­lių ne­si­ryž­ta. Mo­kyk­los sie­kia iš­lik­ti, mo­ky­to­jai bi­jo ne­tek­ti dar­bo. Po­li­ti­kai tei­gia, kad per­tvar­kos yra bū­ti­nos, nes 2001 m. Šiau­lių bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se bu­vo 23 tūkst., šie­met – jau tik 15 tūkst. mo­ki­nių.

Še­šių mo­kyk­lų bend­ruo­me­nės jau spė­jo „pa­lai­do­ti“ sa­vo ug­dy­mo įstai­gas, nors ko­mi­si­ja pri­sta­tė tik jų per­tvar­kos pro­jek­tą. Au­re­li­jos PAU­LAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Pa­reng­tas pro­jek­tas

Ke­lis mė­ne­sius dir­bu­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja per dve­jus moks­lo me­tus siū­lo už­da­ry­ti še­šias mies­to mo­kyk­las: nuo 2012 m. rug­sė­jo 1 d. Aukš­ta­ba­lio pra­di­nę mo­kyk­lą pri­jung­ti prie „Ra­sos“ pro­gim­na­zi­jos, Dai­nų pra­di­nę – prie Dai­nų pro­gim­na­zi­jos, Du­bi­jos pa­grin­di­nę – prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos, nuo 2013 m. rug­sė­jo 1-osios Lie­po­rių pra­di­nę pri­jung­ti prie Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­jos, Cent­ro pra­di­nę – prie Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos, „Sau­lės“ pra­di­nę – prie „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos, o ki­tus mo­kyk­lų op­ti­mi­za­vi­mo veiks­mus nu­ma­ty­ti bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­ja­me pla­ne.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­reng­tą pro­jek­tą pir­ma­die­nį svars­tė spe­cia­li Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rių ko­mi­si­ja, ku­riai va­do­vau­ja me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Dams­kie­nė nu­ro­dė, kad ko­mi­si­ja ne­ver­ti­no tik gim­na­zi­jų. Ki­tos mo­kyk­los bu­vo ver­ti­na­mos pa­gal 11 kri­te­ri­jų – at­si­žvelg­ta į mo­ki­nių skai­čių, lė­šas ir mo­kyk­los pa­sta­to būk­lę. Iš vi­so tei­gia­mais ir nei­gia­mais ba­lais įver­tin­tos 23 mo­kyk­los.

Pliu­siu­kai ir mi­nu­siu­kai

Mak­si­ma­lų tei­gia­mų ba­lų skai­čių (11) pel­nė Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­ja, po 10 – „Ju­ven­tos“ ir „Ro­mu­vos“ pro­gim­na­zi­jos, 9 – Jo­va­ro pro­gim­na­zi­ja. Ne­daug nuo jų at­si­li­ko Dai­nų, Sal­du­vės ir „San­do­ros“ pro­gim­na­zi­jos.

Dau­giau­sia nei­gia­mų ba­lų (10) su­rin­ko Dai­nų pra­di­nė, 9 ba­lus – Du­bi­jos pa­grin­di­nė, trys mo­kyk­los (Aukš­ta­ba­lio pra­di­nė, Rė­ky­vos pro­gim­na­zi­ja ir Gy­ta­rių pro­gim­na­zi­ja) – po 8, Lie­po­rių pra­di­nė ir Tė­vo Be­ne­dik­to And­ruš­kos pra­di­nė – po 7 nei­gia­mus ba­lus.

Dau­giau­sia mo­kyk­lų (18) nea­ti­ti­ko „mo­ki­nio krep­še­lio“ lė­šų pa­pil­dy­mo, atė­ju­sių į pir­mą kla­sę ir po­ten­cia­lių mo­kyk­los te­ri­to­ri­jos pir­mo­kų san­ty­kio (13), vi­du­ti­nio mo­ki­nių skai­čiaus 1-12 kla­sė­se (13), sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų, ten­kan­čių 1 kv. m mo­kyk­los plo­to (12), kri­te­ri­jų. Ge­riau­siai įver­tin­tas mo­ki­nių ir pir­mų­jų kla­sių skai­čius – tik še­šios mo­kyk­los įver­tin­tos nei­gia­mai.

Mo­ky­to­jams ne­ver­tė­tų ne­ri­mau­ti?

„Mo­kyk­los ver­tin­tos pa­gal kri­te­ri­jus, ku­riais ma­tuo­ja­mas švie­ti­mas – tai mo­ki­niai, lė­šos mo­kyk­lai ir pa­sta­tas. Net­gi bu­vo ver­ti­na­mas mo­kyk­los pa­trauk­lu­mas pa­gal tai, kiek ra­jo­ne bu­vo pir­mo­kų ir kiek jų rea­liai atė­jo į pir­mą kla­sę. Pas­ta­tai ver­tin­ti pa­gal tai, į ku­riuos yra in­ves­tuo­ta, ku­riuo­se nie­ko ne­da­ry­ta ir ar ap­skri­tai ver­ta da­ry­ti, – tei­gė Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja

V. Dams­kie­nė. – Mo­kyk­la ga­li bū­ti ir dvie­juo­se pa­sta­tuo­se, ga­li tu­rė­ti sky­rių.“

Mo­kyk­los pri­jun­gi­mas įstei­giant sky­rių la­biau pa­vo­jin­gas ad­mi­nist­ra­ci­jai, nes vie­toj dvie­jų di­rek­to­rių be­rei­kia vie­no, ne­be­rei­kia be­si­dub­liuo­jan­čio per­so­na­lo, o mo­ki­niams ir mo­ky­to­jams pa­vo­jaus nė­ra. Dar ne­sus­kai­čiuo­ta, kiek žmo­nių bus at­leis­ta, bet, anot sky­riaus ve­dė­jos, tai ga­li­ma la­bai pa­pras­tai pa­da­ry­ti: „Vie­na kla­sė yra 1,5 mo­ky­to­jo. Jei su­ma­žė­tų 1000 mo­ki­nių, tai maž­daug 90 mo­ky­to­jų ne­tek­tų dar­bo. Jau ke­le­ri me­tai per me­tus tik apie 40 mo­ky­to­jų ne­ten­ka dar­bo, va­di­na­si, mo­kyk­lo­se jie per­si­skirs­to pa­mo­kas, dir­ba ma­žes­niu krū­viu. Pri­jun­gus mo­kyk­las, rei­kės konk­re­čiai su­skai­čiuo­ti, kiek yra mo­ky­to­jų, ar su­ma­žės kla­sių.“

Ver­tė­tų mo­ky­to­jus nu­ra­min­ti, kad mo­kyk­lų pri­jun­gi­mas jiems ga­ran­tuo­ja jų tei­sių, mo­ky­to­jo dar­bo vie­tos pe­rė­mi­mą, o to­liau, jei mo­ki­nių ma­žė­tų, mo­ky­to­jai bū­tų bend­ra tvar­ka at­lei­džia­mi pa­gal Dar­bo ko­dek­są ir ki­tus tei­sės ak­tus.

Lė­šos ne suau­gu­sie­siems, o vai­kams

Anot švie­ti­mo vi­ce­mi­nist­ro Vai­do­to Ba­cio, mo­kyk­loms ski­ria­mos lė­šos vi­sų pir­ma skir­tos mo­ki­niams, o ne suau­gu­sie­siems – per­so­na­lui ar mo­ky­to­jams. „To­kie spren­di­mai nė­ra po­pu­lia­rūs, nes už­da­ry­mas nė­ra ma­lo­nus da­ly­kas. Švie­ti­mo sky­rius pa­siū­lė ra­cio­na­lius spren­di­mus. Pa­siū­ly­tas pri­jun­gi­mo bū­das lei­džia mak­si­ma­liai iš­sau­go­ti dar­buo­to­jų tei­ses, so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. Ne prie pa­sta­to mes pri­si­ri­ša­me, o prie mo­ki­nių. Bū­tent jų po­rei­kiai yra aukš­čiau mo­kyk­lų va­do­vų, po­li­ti­kų, par­ti­jų, per­so­na­lo in­te­re­sų“, – tei­gė jis.

Svars­tant mo­kyk­lų per­tvar­kos pro­jek­tą, ne­bus ven­gia­ma vie­šu­mo – bus vyks­ta­ma į mo­kyk­las, dis­ku­tuo­ja­ma su bend­ruo­me­ne ir tik ta­da ima­ma­si per­tva­rų. „Pas­ta­tai bus par­duo­ti ar­ba iš­nuo­mo­ti. Tai nu­spręs Sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pė. Tik ra­cio­na­liai nau­do­da­mi re­sur­sus ga­lė­si­me pa­ge­rin­ti ug­dy­mo ko­ky­bę“, – tei­gė Šiau­lių mies­to me­ras Jus­ti­nas Sar­taus­kas.

Be­veik vi­si kal­bin­ti val­di­nin­kai, mo­kyk­lų di­rek­to­riai ar pe­da­go­gai ak­cen­ta­vo, kad ne mo­kyk­los pa­sta­tai yra svar­biau­sia. Svar­biau­sia - vai­kai ir jų po­rei­kiai. Alek­sand­ro OS­TA­ŠEN­KO­VO nuo­tr.

Vienintelė mies­te

Vi­siš­kai neaiš­kus vie­nin­te­lės mies­te li­ku­sios vi­du­ri­nės – Vi­jo­lių mo­kyk­los – li­ki­mas. Jos sie­kis yra tap­ti spor­to gim­na­zi­ja. Šios mo­kyk­los li­ki­mas bus nu­lem­tas bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos 2012-2015 m. bend­ra­ja­me pla­ne. Vi­jo­lių vi­du­ri­nę yra bai­gęs ir Šiau­lių mies­to me­ras J. Sar­taus­kas.

Pak­laus­ta apie mo­kyk­los per­spek­ty­vą, Vi­jo­lių vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Ir­ma Ab­ro­mai­tie­nė pa­brė­žė, kad ug­dan­čių aukš­to spor­ti­nio meist­riš­ku­mo mo­ki­nius mo­kyk­lų Lie­tu­vo­je nė­ra daug – Vi­jo­lių mo­kyk­la, spor­ti­nes kla­ses for­muo­jan­ti nuo 2004 m., yra vie­na iš tri­jų to­kių mo­kyk­lų (ki­tos dvi – Kau­no Ge­di­mi­no spor­to svei­ka­ti­ni­mo mo­kyk­la ir Vil­niaus Ozo vi­du­ri­nė).

Mo­kyk­los geog­ra­fi­nė pa­dė­tis pa­to­gi spor­ti­nin­kams, lan­kan­tiems ry­ti­nes tre­ni­ruo­tes Fut­bo­lo aka­de­mi­jo­je, Leng­vo­sios at­le­ti­kos spor­to mo­kyk­loje, žo­lės rie­du­lio sta­dio­ne. Di­de­lis ir mo­kyk­los sta­dio­nas, ku­ria­me įreng­ta dirb­ti­nės dan­gos zo­na fut­bo­lui. Mo­kyk­la su­jung­ta ko­ri­do­riu­mi su Vai­kų glo­bos na­mais, ku­rių vir­šu­ti­nia­me aukš­te įreng­tas spor­ti­nin­kų bend­ra­bu­tis. Pa­ty­ru­siems trau­mą ne­rei­kia nu­trauk­ti moks­lo, mo­ky­to­jai atei­na į bend­ra­bu­tį.

„Pla­nuo­ja­mų iš­kel­ti glo­bos na­mų pa­sta­te bū­tų ga­li­ma ap­gy­ven­din­ti dau­giau spor­ti­nin­kų iš Šiau­lių re­gio­no, no­rin­čių­jų yra, bet šiuo me­tu bend­ra­bu­ty­je nė­ra vie­tų. Ma­nau, bū­tų pui­kios są­ly­gos iš­tuš­tė­ju­sio­se glo­bos na­mų pa­tal­po­se įkur­ti spor­to komp­lek­są“, – sa­kė vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė.

Ky­la aist­ros

Cent­ro pra­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Ed­mun­das Va­luc­kas tei­gia, kad mo­kyk­lo­je mo­ko­si net 50 pro­c. vai­kų iš ki­tų mies­to ra­jo­nų. „Vie­ni sa­ko, kad tai yra mo­kyk­los trū­ku­mas, mes ma­no­me, kad pri­va­lu­mas“, – sa­ko jis. Šie­met mo­kyk­lo­je su­for­muo­tos trys pir­mo­sios kla­sės. Siū­lo­ma Cent­ro pra­di­nę pri­jung­ti prie Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jos. „Tė­vai ne­ves vai­kų į aną pu­sę ge­le­žin­ke­lio“, – sa­ko mo­kyk­los di­rek­to­rius.

Du­bi­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nė yra įsi­ti­ki­nu­si, kad mo­kyk­lą no­ri­ma už­da­ry­ti tik dėl pra­stos pa­sta­to būk­lės, nors ji yra įtrauk­ta į 2012 m. re­no­vuo­ti­nų mo­kyk­lų są­ra­šą. Šią mo­kyk­lą ke­ti­na­ma pri­jung­ti prie Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos. „Ko­dėl pa­sta­tas, ku­ria­me ga­li tilp­ti dau­giau mo­ki­nių, ne­ga­li pa­si­tar­nau­ti Sal­du­vės mo­kyk­los pri­jun­gi­mui prie Du­bi­jos, ją re­no­va­vus?“ – klau­sia Du­bi­jos pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Dai­nė Bag­do­nai­tė.

Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Na­ta­li­ja Kau­nic­kie­nė tei­gia, kad per­kė­lus Du­bi­jos mo­kyk­los mo­ki­nius į Sal­du­vės, mo­ki­nių skai­čius ne­bū­tų vir­šy­tas, be to, bū­tų su­tau­py­ta lė­šų vie­nos mo­kyk­los re­no­va­ci­jai. „Du­bi­jos mo­kyk­lo­je šie­met mo­ko­si 313 mo­ki­nių, ki­tą­met liks tik apie 250, o Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jo­je mo­ki­nių kas­met maž­daug 360. Lo­giš­ka bū­tų ma­žes­nę jung­ti prie di­des­nės, juk ne pa­sta­tas es­mė“, – tei­gia ji.

Su­ži­no­jo iš ži­niask­lai­dos

Šiau­lių mies­to pra­di­nių mo­kyk­lų va­do­vų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė Re­gi­na Mie­žie­nė sa­ko, kad mo­kyk­loms pri­trū­ko in­for­ma­ci­jos apie pla­nuo­ja­mas per­tvar­kas. Jos ją su­ži­no­jo tik iš ži­niask­lai­dos. Jo­kios in­for­ma­ci­jos ne­bu­vo pa­teik­ta nei Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je, nei at­siųs­ta elekt­ro­ni­niu pa­štu. Iki šiol mo­kyk­lų ofi­cia­liai nein­for­ma­vo Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja.

„Mū­sų vi­sų tiks­las yra vis­kas vai­kui, t. y. pa­slau­gos ko­ky­bės ge­ri­ni­mas“, – sa­ko R. Mie­žie­nė.

Dėl mo­kyk­lų už­da­ry­mo spren­di­mas ne­priim­tas. Pa­siū­ly­mą svars­tys bend­ruo­me­nės, at­sar­giai jį ver­ti­na ir po­li­ti­kai, nes ki­tų me­tų ru­de­nį or­ga­ni­zuo­ja­mi rin­ki­mai.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Pa­ti iš­si­ka­su­si sau duo­bę, be­pla­nuo­da­ma įreng­ti nau­jas ka­pi­nes Dau­šiš­kiuo­se ir į tą duo­bę įme­tu­si net 9 mln. li­tų, Šiau­lių val­džia nau­jas ka­pi­nes ga­lės pa­siū­ly­ti ge­riau­siu at­ve­ju po dve­jų me­tų. Šiau­liuo­se kas­met vi­du­ti­niš­kai pa­lai­do­ja­ma 1,5 tūkst. žmo­nių, o vie­tų ka­pi­nė­se be­veik ne­bė­ra. Ko­dėl ne­pa­gal­vo­ja­ma apie al­ter­na­ty­vą – ko­lum­ba­riu­mą? Klai­pė­do­je dar iki Vė­li­nių pra­dės veik­ti pir­ma­sis ša­ly­je pri­va­tus ko­lum­ba­riu­mas. Gin­kū­nų ka­pi­nių sie­na idea­liai tik­tų ur­noms lai­ky­ti, o kre­ma­to­riu­mas yra ne tik Ry­go­je – jis ati­da­ry­tas ir Kė­dai­niuo­se.

Iš­mo­nin­gai įreng­ti ko­lum­ba­riu­mai ne tik taupo kapinių plotą, bet ir ga­li tap­ti šei­mų ka­pa­vie­tė­mis. Gun­ter Mul­ler nuo­tr.

By­la grą­žin­ta nag­ri­nė­ti iš nau­jo

Va­sa­rą Gin­kū­nų ka­pi­nė­se be­bu­vo li­ku­sios 106 lais­vos dvi­vie­tės ka­pa­vie­tės, da­bar pla­ni­nių vie­tų ne­bė­ra. Prob­le­ma, kur lai­do­ti žmo­nes, spren­džia­ma ža­lių­jų plo­tų, me­džių są­skai­ta – jie nai­ki­na­mi ka­pa­vie­tėms. K. Do­ne­lai­čio ka­pi­nių pan­teo­ne, kur lai­do­ja­mi įžy­mūs žmo­nės, li­ku­sios 164 lais­vos vie­tos. Šio­se ka­pi­nė­se yra pa­ruoš­ta ir 781 dvi­vie­tė ka­pa­vie­tė, ta­čiau tai – re­zer­vas. Jo­se bus pra­dė­ta lai­do­ti tik iš­nau­do­jus vi­sas Gin­kū­nų ka­pi­nių lai­do­ji­mo vie­tas. O kas ta­da? Kur bus lai­do­ja­mi šiau­lie­čiai?

Aki­vaiz­du, kad šie­met ru­de­nį pla­nuo­tų įreng­ti ka­pi­nių Dau­šiš­kiuo­se tik­rai ne­bus. Ka­pi­nės pa­sken­do skan­da­luo­se.

Nau­jų­jų Šiau­lių ka­pi­nių de­ta­lu­sis pla­nas teis­mo spren­di­mu pa­nai­kin­tas, nes nea­ti­ti­ko Žmo­nių pa­lai­kų lai­do­ji­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tų. Įs­ta­ty­me nu­ro­dy­ta, kad nau­jų ka­pi­nių plo­tas mies­tuo­se ne­tu­ri bū­ti di­des­nis nei 40 ha.

Dau­šiš­kių ka­pi­nių de­ta­lu­sis pla­nas bu­vo pa­reng­tas be­veik 60-iai hek­ta­rų, nes anks­čiau ka­pi­nių plo­tas ne­bu­vo ri­bo­ja­mas. Įs­ta­ty­mas įsi­ga­lio­jo 2010 m. ko­vą, o de­ta­lu­sis ka­pi­nių pla­nas, reng­tas ke­le­tą me­tų, bu­vo pa­tvir­tin­tas po ke­lių mė­ne­sių.

Vi­sai ne­se­niai, rug­sė­jo 1-ąją, Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra priė­mė nu­ta­ri­mą tęs­ti ty­ri­mą dėl Dau­šiš­kių ka­pi­nių. Toks nu­ta­ri­mas priim­tas po to, kai į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą krei­pė­si Sei­mo na­riai Ed­var­das Ža­ka­ris, Va­le­ri­jus Si­mu­li­k, Jo­nas Juo­za­pai­tis ir Eval­das Le­men­taus­kas.

Pa­va­sa­rį Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra nag­ri­nė­jo ap­lin­ky­bes dėl ga­li­mai pa­žeis­to vie­šo­jo in­te­re­so – dėl že­mės paė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams pro­jek­to pa­ren­gi­mo ir tei­siš­ko pa­grin­di­mo, dėl ne­pag­rįs­tai di­de­lio at­ly­gi­ni­mo že­mės sa­vi­nin­kams už vi­suo­me­nės po­rei­kiams paim­tą že­mę. Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra at­si­sa­kė kreip­tis į teis­mą dėl vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo.

„Į Sei­mo na­rius krei­pė­si pa­si­pik­ti­nę mies­to bend­ruo­me­nės at­sto­vai. Pri­ta­ria­me jiems ir ma­no­me, kad Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra neat­siž­vel­gė į vi­sas ap­lin­ky­bes Dau­šiš­kių ka­pi­nių is­to­ri­jo­je, kad šio­je is­to­ri­jo­je yra pa­žeis­tas vie­ša­sis in­te­re­sas ir įsta­ty­mai, to­dėl krei­pė­mės į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą“, – tei­gia krei­pi­mą­si pa­si­ra­šę Sei­mo na­riai.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pa­nai­ki­no Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros nu­ta­ri­mą. „Nu­ta­ri­mas pa­nai­kin­tas ir me­džia­ga grą­žin­ta Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­rai pa­pil­do­mam ty­ri­mui at­lik­ti, sie­kiant pa­tik­rin­ti vi­sų že­mės skly­pų paė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams (Šiau­lių mies­to ka­pi­nėms) Dau­šiš­kių kai­me pa­grįs­tu­mą bei tei­sė­tu­mą, at­krei­piant dė­me­sį į mi­nė­tų že­mės skly­pų ver­ti­ni­mą“, – tei­gia­ma Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros nu­ta­ri­me.Jei pa­pil­do­mo ty­ri­mo me­tu bus nu­sta­ty­ta pa­žei­di­mų, Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra nu­ro­dė kreip­tis į teis­mą dėl res­ti­tu­ci­jos ga­li­my­bės – vi­sų san­do­rių pa­nai­ki­ni­mo. Tai reikš­tų, kad vi­sos lė­šos – apie 9 mln. li­tų – bū­tų grą­žin­tos į Šiau­lių mies­to biu­dže­tą.

Al­ter­na­ty­va – ko­lum­ba­riu­mas?

Ko­dėl Šiau­lių mies­to val­džia ne­svars­to al­ter­na­ty­vos – ko­lum­ba­riu­mo įren­gi­mo? Gin­kū­nų ka­pi­nių tvo­ra idea­liai tik­tų ur­noms.

Ko­lum­ba­riu­mas (lot. co­lum­ba­rium, pa­žo­džiui „kar­ve­li­dė“) – ur­nų su mi­ru­sio­jo pa­lai­kais lai­ky­mo pa­tal­pa, sta­ti­nys ar sa­lė. Pas­to­gė­se su ar­ko­mis ap­link ka­pi­nes yra pa­mink­li­nės len­te­lės. Lie­tu­vo­je val­diš­ki ko­lum­ba­riu­mai vei­kia Klai­pė­do­je, Kau­ne ir Vil­niu­je, o Klai­pė­do­je, Jo­niš­kės ka­pi­nė­se, dar iki Vė­li­nių tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti pir­ma­sis Lie­tu­vo­je pri­va­tus ko­lum­ba­riu­mas.

„La­bai no­ri­me spė­ti iki Vė­li­nių. Ko­lum­ba­riu­mo po­rei­kis tik­rai yra – jau dvi­de­šimt žmo­nių iš­reiš­kė pa­gei­da­vi­mą, re­gist­ruo­ja­me juos“, – sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ tei­gė pri­va­čios bend­ro­vės, sta­tan­čios ko­lum­ba­riu­mą ša­lia sa­vo lai­do­ji­mo na­mų ir ka­pi­nių tvo­ros, va­do­vė Vi­ta­li­ja Rum­bai­tie­nė.

Ko­lum­ba­riu­me, įreng­ta­me dvie­jo­se ša­lia Jo­niš­kės ka­pi­nių esan­čio­se sie­no­se, bus 162 ir 260 krip­tų ur­noms sau­go­ti. Vie­no­je krip­to­je tilps iki še­šių ar net aš­tuo­nių ur­nų, tad krip­tos pui­kiai ga­li tap­ti šei­mos ka­pais.

Pir­mo­jo ko­lum­ba­riu­mo Lie­tu­vo­je, įreng­to 2007 m. Klai­pė­dos Lė­bar­tų ka­pi­nė­se, sta­ty­ba kai­na­vo dau­giau nei 320 tūkst. li­tų. Čia vie­ta ur­nai lai­ky­ti bū­da­vo su­tei­kia­ma ne­mo­ka­mai ir vos per dve­jus me­tus vi­sos 168 vie­tos šia­me ko­lum­ba­riu­me bu­vo už­pil­dy­tos, tad ur­nas klai­pė­die­čiams vėl te­ko lai­do­ti ka­puo­se ar­ba lai­ky­ti na­mie.

Bend­ro­vei min­tis kur­ti pri­va­tų ko­lum­ba­riu­mą ki­lo, kai bu­vo nu­spręs­ta re­mon­tuo­ti ša­lia lai­do­ji­mo na­mų esan­čią tvo­rą, ku­ri pa­si­ro­dė la­bai tin­ka­ma pa­sta­ra­jam.

„Pap­ras­ta ne­bu­vo. Te­ko il­gai de­rin­ti su sa­vi­val­dy­be de­ta­liuo­sius pla­nus. Prob­le­mos tik dėl do­ku­men­ta­ci­jos. Kol kas ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, kiek ko­lum­ba­riu­mas kai­na­vo, nes dar­bai dar ne­baig­ti, ta­čiau iš­leis­ta su­ma – ne de­šim­tys tūks­tan­čių, bet ir ne mi­li­jo­nai – ke­li šim­tai tūks­tan­čių“, – sa­kė V. Rum­bai­tie­nė.

Anot pa­šne­ko­vės, žmo­nės tam­pa vis to­le­ran­tiš­kes­ni kre­ma­vi­mui, ta­čiau ne­tu­ri kur lai­ky­ti ur­nų. Daž­niau­siai lai­ko jas na­mie. „Da­lis no­rės su­si­de­gin­ti, da­lis – ne, ta­čiau ko­lum­ba­riu­mo po­rei­kis yra. Jau da­bar su­lau­kia­me skam­bu­čių iš vi­sos Lie­tu­vos. Vie­tą už­si­sa­ko pa­gy­ve­nę, ar­ti­mų­jų ne­tu­rin­tys žmo­nės“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Ko­lum­ba­riu­mai at­si­ran­da ir ki­to­se ša­lies vie­to­vė­se. Per­nai 450 vie­tų ko­lum­ba­riu­mas įreng­tas Kre­tin­gos ra­jo­no Dar­bė­nų se­niū­ni­jos Balt­kal­nio kai­me. Vie­ta ur­noms su mi­ru­sių­jų kre­muo­tais pa­lai­kais lai­ky­ti bai­gia­ma įreng­ti ir Obe­liuo­se, Ro­kiš­kio ra­jo­ne. Ko­lum­ba­riu­mą ci­vi­li­nė­se ka­pi­nė­se esan­čio­je kop­ly­čio­je ke­ti­na įreng­ti ir Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė.

Ga­li tap­ti ir šei­mos ka­pais

Nau­jie­nų po­rta­las „Etap­lius.lt“ skai­ty­to­jų klau­sė, ar pa­sta­rie­ji no­rė­tų, kad po mir­ties jie ar jų ar­ti­mie­ji bū­tų kre­muo­ti. Net 82 pro­cen­tai da­ly­va­vu­sių ap­klau­so­je žmo­nių į klau­si­mą at­sa­kė tei­gia­mai.

Vie­nų Šiau­lių lai­do­ji­mo na­mų va­do­vas Er­nes­tas Pil­ka sa­ko, kad Lie­tu­vo­je ir ap­skri­tai pa­sau­ly­je kre­ma­ci­ja po­pu­lia­rė­ja. Jo nuo­mo­ne, po de­šim­ties me­tų Lie­tu­vo­je bus kre­muo­ja­ma apie 20 pro­c. mi­ru­sių­jų.

„Daž­niau­siai žmo­nės pa­tys iš­reiš­kia no­rą, kad bū­tų kre­muo­ti po mir­ties. Jie ne­no­ri, kad ap­lin­ki­niai ma­ty­tų jų gen­dan­tį kū­ną“, – sa­kė E. Pil­ka. Vis dėl­to lai­do­ji­mo na­mų va­do­vas sa­kė ne­ma­nan­tis, kad Gin­kū­nų ka­pi­nių sie­na bū­tų tin­ka­ma vie­ta ko­lum­ba­riu­mui įreng­ti vien to­dėl, kad nuo se­no bu­vo įpras­ta, jog prie ka­pi­nių tvo­ros ar už jos bū­da­vo lai­do­ja­mi nu­si­kal­tė­liai, sa­vi­žu­džiai.

„Ko­lum­ba­riu­mas tvo­ro­je gal tik­tų tiems, ku­rie ne­tu­ri pi­ni­gų bū­ti iš­kil­min­gai pa­lai­do­ti. Pa­sau­ly­je tur­tin­gi žmo­nės tu­ri at­ski­rus pa­sta­tus – ko­lum­ba­riu­mus, nuo­sa­vas ka­pi­nes, šei­mos ka­pi­nes. Ko­lum­ba­riu­mas sie­no­je – pi­gus va­rian­tas, bet juk lai­do­tu­vės – ne šiaip mi­ru­sio­jo už­ka­si­mas. Tai ir pa­gar­bos mi­ru­sia­jam iš­raiš­ka“, – sa­kė jis.

E. Pil­ka sa­ko, kad kiek­vie­nam mies­tui tu­rė­ti ko­lum­ba­riu­mą yra ge­rai, ta­čiau ma­no, kad nuo­sa­vus ko­lum­ba­riu­mus ka­po skly­puo­se ga­li įsi­reng­ti kiek­vie­na šei­ma. Tai ga­lė­tų bū­ti ir sie­na ur­noms su­dė­ti, ir iš­be­to­nuo­ta an­ga su dang­čiu, pri­klau­so­mai nuo kiek­vie­no fan­ta­zi­jos. To­kiu at­ve­ju šei­mų na­riams ne­be­rei­kė­tų su­kti gal­vos dėl vie­tų ka­pi­nė­se. Vie­na­me skly­pe bū­tų vi­sų gi­mi­nės mi­ru­sių­jų ur­nos su pe­le­nais.

Bu­vo nu­ma­ty­tas

Ką tik Kė­dai­niuo­se baig­tas sta­ty­ti pir­ma­sis Lie­tu­vo­je kre­ma­to­riu­mas. Po mė­ne­sį truk­sian­čių ban­do­mų­jų de­gi­ni­mų ja­me bus pra­dė­ti kre­muo­ti mi­ru­sie­ji. Kre­ma­to­riu­me mi­ru­sy­sis pe­le­nais pa­virs per 45 mi­nu­tes, o Len­ki­jos ir Lat­vi­jos kre­ma­to­riu­muo­se, į ku­riuos kre­muo­ti pa­pras­tai ga­be­na­mi mū­sų kraš­to mi­ru­sie­ji, ši pro­ce­dū­ra trun­ka dvi­gu­bai il­giau.

Kre­ma­to­riu­mas pa­sta­ty­tas Kė­dai­nių pra­mo­ni­nia­me par­ke, zo­no­je, kur per ge­rus tris ki­lo­met­rus nė­ra nė vie­no gy­ve­na­mo­jo na­mo. Ja­me su­mon­tuo­ta vie­na kros­nis. Pa­lai­kai bus prii­ma­mi pa­šar­vo­ti, o grą­ži­na­mi – kap­su­lė­je. Mi­ru­sio žmo­gaus ar­ti­mie­ji ga­lės pa­si­rink­ti, ką su ja da­ry­ti to­liau. Jei mi­ru­sy­sis į kre­ma­to­riu­mą bus at­vež­tas la­von­mai­šy­je ir ne­pa­reng­tas lai­do­tu­vėms, kre­muo­ti bus at­si­sa­ko­ma, nes mi­ru­sia­jam tu­ri bū­ti ro­do­ma pa­gar­ba.

Ar Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė­je ne­svars­to­ma ga­li­my­bė įreng­ti ko­lum­ba­riu­mą Gin­kū­nų ka­pi­nė­se? Ele­na Ja­kai­tie­nė, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė, in­for­ma­vo, kad pir­ma­ja­me ka­pi­nių Dau­šiš­kiuo­se pla­ne ko­lum­ba­riu­mas bu­vo nu­ma­ty­tas. „Ka­dan­gi ren­gia­mas nau­jas pla­nas, ši idė­ja tu­rė­tų iš­lik­ti“, – sa­kė ji.

Ka­dan­gi vi­siš­kai neaiš­ku, ka­da ka­pi­nės Dau­šiš­kiuo­se dėl nag­ri­nė­ja­mų by­lų bus įreng­tos, ko­lum­ba­riu­mo teks pa­lauk­ti. Ar ne­svars­to­ma ga­li­my­bė jį įreng­ti Gin­kū­nų ka­pi­nė­se? Anot E. Ja­kai­tie­nės, pa­gal įsta­ty­mą ka­pa­vie­tės tu­ri bū­ti ski­ria­mos ne­mo­ka­mai, to­dėl kil­tų klau­si­mų dėl pri­va­ti­nin­kų įreng­to ko­lum­ba­riu­mo val­diš­ko­se ka­pi­nė­se ju­ri­di­nio įtei­si­ni­mo. Val­di­nin­kai pa­tys to­kio va­rian­to ne­svars­tė.

Po­vi­las LUN­GĖ

Mū­sų po­li­ti­kai vai­kų ug­dy­mu rū­pi­na­si for­ma­liai. Dek­la­ruo­ja­ma, kad svar­bu išug­dy­ti as­me­ny­bę do­rą, ta­čiau ma­žai kas da­ro­ma, kad vai­kai ne­be­siš­lais­ty­tų gat­vė­mis ar va­lan­dų va­lan­das nekiurk­so­tų prie kom­piu­te­rio. Mo­kyk­los ar ki­tos ug­dy­mo įstai­gos siū­lo daug ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo for­mų, ta­čiau ne pa­slap­tis, kad ga­ly­bė pri­steig­tų bū­re­lių ar ra­te­lių vei­kia tik „po­pie­riu­je“, rea­liai ne­vyk­dant jo­kios veik­los. Vi­sai ki­toks „ug­dy­mas“ vyks­ta tė­vų ir mo­ky­to­jų pa­no­sė­je – iš pa­žiū­ros ne­kal­tuo­se kom­piu­te­rių žai­di­muo­se sly­pi sek­sua­li­nės užuo­mi­nos, prie­var­ta ar žiau­ru­mas.

Tai, kas vyks­ta kom­piu­te­rio ar te­le­vi­zo­riaus ek­ra­ne, vai­kai sten­gia­si per­kel­ti į gy­ve­ni­mą. Juk jie mo­ko­si tam tik­ro el­ge­sio ste­bė­da­mi ki­tus. Andriaus TVERIJONO fotomontažas

Pir­mo­ji pa­tir­tis

„Esu šo­ki­ruo­tas, – į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs pra­dė­jo pa­sa­ko­ti vy­ras. – Vi­sa­da ma­niau ir ma­ny­siu, kad kom­piu­te­rių žai­di­mai nie­ko ge­ro ne­duo­da. Tik kai iš dar­že­lio grį­žęs sū­nus ėmė guos­tis, kad jo drau­gai kal­ba­si apie kom­piu­te­rių žai­di­mus, o jis nie­ko apie tai neiš­ma­no ir jam dėl to liūd­na, pa­my­niau sa­vo prin­ci­pus ir vai­ko la­bui įjun­giau kom­piu­te­rį.“

Tai, ką te­ko pa­tir­ti ma­ža­me­čio tė­vui, tur­būt šo­ki­ruo­tų dau­ge­lį. Vy­ras pa­sa­ko­ja el­gę­sis taip, kaip re­ko­men­duo­ja vai­kų ug­dy­mo spe­cia­lis­tai – mė­gi­nęs pa­tik­rin­ti žai­di­mus, kad juo­se ne­bū­tų vai­kams ne­tin­ka­mo tu­ri­nio.

„Goog­le“ paieš­kos lau­ke­ly­je įra­šiau „žai­di­mai vai­kams“. Bu­vo pa­teik­ta ga­ly­bė tink­la­la­pių pa­siū­ly­mų, pa­si­rin­kau pa­tį pir­mą­jį, lie­tu­viš­ką. Ir bu­vau tik­rai ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­tas, – pa­sa­ko­jo vy­ras. – Tarp tų „kū­di­kiš­kų“ žai­di­mų bu­vo to­kių, ku­riuos žai­džiant rei­kė­jo, kad mer­gi­na ir vai­ki­nas, sė­din­tys au­to­bu­se, slap­ta kuo dau­giau pa­si­bu­čiuo­tų, kad nie­kas ne­pa­ma­ty­tų. Tas „nie­kas“ – au­to­bu­so vai­ruo­to­jas, pa­ma­tęs, kas vyks­ta jam už nu­ga­ros, taip stai­ga su­stab­dė au­to­bu­są, kad varg­šas vai­ki­nas sta­čia gal­va iš­lė­kė pro prie­ki­nį au­to­bu­so stik­lą vi­sas kru­vi­nas...“

Ky­la klau­si­mas, kas kont­ro­liuo­ja to­kių žai­di­mų tu­ri­nį in­ter­ne­te. Juk žai­di­mų kū­rė­jai pa­tys tu­rė­tų nu­ro­dy­ti, ko­kio am­žiaus vai­kams žai­di­mai yra tin­ka­mi.

Ne „N-7“, o „S“!

Anot vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­riaus pa­ta­rė­jo Egi­di­jaus Mei­laus, in­for­ma­ci­ją, ati­tin­kan­čią Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­gia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus (ero­ti­nio, smur­ti­nio po­bū­džio ir kt.), drau­džia­ma tie­sio­giai skelb­ti ar pla­tin­ti ne­pil­na­me­čiams ir ji ga­li bū­ti skel­bia­ma tik vie­to­se, į ku­rias ne­pil­na­me­čiai ne­ga­li pa­tek­ti, ir (ar­ba) to­kiu lai­ku, ku­riuo ne­pil­na­me­čiai ne­ga­lė­tų ja nau­do­tis, ar­ba kai nau­do­jant tech­ni­nes prie­mo­nes yra su­da­ro­mos są­ly­gos at­sa­kin­giems už vai­kų auk­lė­ji­mą ir prie­žiū­rą as­me­nims už­tik­rin­ti ga­li­my­bę ri­bo­ti to­kios in­for­ma­ci­jos pa­siū­lą ne­pil­na­me­čiams.

Pa­ta­rė­jas at­krei­pia dė­me­sį, kad įsta­ty­mas nu­sta­to pa­rei­gą žy­mė­ti kom­piu­te­rių žai­di­mus, pla­ti­na­mus ir vie­šuo­siuo­se kom­piu­te­rių tink­luo­se (in­ter­ne­te), pa­gal var­to­to­jų am­žiaus cen­zą Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka. Kom­piu­te­rių žai­di­mai tu­ri bū­ti kla­si­fi­kuo­ja­mi į gru­pes pa­gal am­žiaus cen­zą – ati­tin­ka­mai žy­mi­mi „N-3“, „N-7“, „N-12“, „N-16“, „S“. Žai­di­mų, ku­riuos ga­li­ma žais­ti in­ter­ne­te, in­dek­sai tu­ri bū­ti pa­tei­kia­mi prieš žai­di­mo pra­džią.Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė pa­ti tu­ri įver­tin­ti ir pa­žy­mė­ti te­le­vi­zi­jos lai­dą, žai­di­mą ir kt. Jei­gu ji ne­tei­sin­gai pa­žy­mė­jo lai­dą ar jos anon­są, gre­sia san­kci­jos (įspė­ji­mas, ad­mi­nist­ra­ci­nė nuo­bau­da).

Šie­met – vie­nin­te­lis nu­si­skun­di­mas

Anot vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­riaus pa­ta­rė­jo, dėl kom­piu­te­rių žai­di­mų vie­šuo­siuo­se kom­piu­te­rių tink­luo­se (in­ter­ne­te) 2011 m. bu­vo gau­tas vie­nin­te­lis krei­pi­ma­sis. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad tink­la­la­pio val­dy­to­jas ne­tin­ka­mai pa­žy­mė­jo ja­me esan­čią in­for­ma­ci­ją (eks­per­tų gru­pė nu­sta­tė, kad pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja skir­ta as­me­nims nuo 18 me­tų) ir žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­rė įpa­rei­go­jo pa­ša­lin­ti įsta­ty­mo pa­žei­di­mus.

Ka­dan­gi tė­vai yra at­sa­kin­gi už vai­ko prie­žiū­rą ir auk­lė­ji­mą, vei­kian­ti vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ženk­li­ni­mo sis­te­ma yra pir­miau­sia skir­ta tė­vams (glo­bė­jams, rū­pin­to­jams). Prog­ra­mos, lai­dos ir kt. žy­mi­mos pa­gal am­žiaus cen­zą ar­ba tu­ri­nį tam, kad pir­miau­sia bū­tų įspė­ti suau­gu­sie­ji. Tė­vai, bū­da­mi rū­pes­tin­gi ir pa­rei­gin­gi, pri­va­lo do­mė­tis, ko­kia in­for­ma­ci­ja nau­do­ja­si vai­kai. Ap­sau­go­ti vai­kus nuo nei­gia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio ga­li pa­dė­ti ki­tos prie­mo­nės (te­le­vi­zo­riu­je vei­kian­ti funk­ci­ja, lei­džian­ti „už­ra­kin­ti“ tam tik­ras lai­das; in­ter­ne­to tu­ri­nio filt­ra­vi­mo pro­gra­mos ir kt.).

„Sek­ma­die­ni­niuo­se fil­muo­se vai­kai my­li ir bu­čiuo­ja­si“

Egi­di­jus Mei­lus in­for­ma­vo, kad vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­rė dėl sa­vait­raš­čio pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos įver­ti­ni­mo krei­pė­si į Žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­riaus tar­ny­bą, ir pa­dė­ko­jo dar­že­li­nu­ko tė­ve­liui už rū­pes­tį ir nea­be­jin­gu­mą vai­kų pro­ble­moms.

O kaip rea­ga­vo pa­ts tink­la­la­pis, ku­ria­me ras­ti mi­nė­ti žai­di­mai?

„Tu­rė­čiau pri­pa­žin­ti, kad Jū­sų pa­ste­bė­ti žai­di­mai ga­li bū­ti šiek tiek dvip­ras­miš­ki, to­dėl juos išė­mė­me iš žai­di­mų vai­kams ka­te­go­ri­jos. – tei­gė Vy­tau­tas Girgž­dys, tink­la­la­pio pro­jek­tų va­do­vas. – Įkel­da­mi žai­di­mus sten­gia­mės, kad žai­di­mas bū­tų pri­skir­tas tin­ka­mai ka­te­go­ri­jai, ta­čiau nė­ra leng­va juos vi­sus per­žais­ti. Jei no­rė­jo­te pa­klaus­ti, ar ne­ma­no­me, kad to­kie žai­di­mai da­ro nei­gia­mą įta­ką vai­kams, tai juk jie tik­rai nė­ra blo­ges­ni už sek­ma­die­ni­nius fil­mus vai­kams, kur vai­kai my­li ir bu­čiuo­ja­si...“

La­bai veiks­min­gas mo­ky­to­jas

Psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus, pa­klaus­tas, ko­kią įta­ką to­kie „žai­di­mai“ da­ro vai­kams, tei­gia, kad bet ku­ris kom­piu­te­rių žai­di­mas yra ne kas ki­ta, tik si­mu­lia­ci­ja.

„Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos lei­džia si­mu­liuo­ti ne tik lėk­tu­vo ar au­to­mo­bi­lio val­dy­mą, bet ir žmo­nių san­ty­kius ar ne­tgi už­siim­ti vir­tua­liu sek­su. Kar­tu kom­piu­te­rių žai­di­mas yra ir la­bai veiks­min­gas mo­ky­to­jas – kad pro­gre­suo­tum, žais­da­mas tu­ri daug kar­tų at­lik­ti tą pa­tį veiks­mą. Tai reiš­kia, kad tai, ką vai­kas žais­da­mas da­ro, jis neiš­ven­gia­mai įsi­sa­vi­na, įsi­są­mo­ni­na ir daž­nai pa­nau­do­ja rea­lia­me gy­ve­ni­me“, – tei­gia A. Nor­kus.

Psi­cho­lo­gas pri­me­na dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį JAV nu­skam­bė­ju­sią is­to­ri­ją, kai Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je du mo­ki­niai nu­šo­vė 13 mo­ki­nių, dar 23 su­žei­dė, o pa­skui nu­si­žu­dė pa­tys. Psi­cho­lo­gų ma­ny­mu, vie­na iš tra­ge­di­jos prie­žas­čių bu­vo žiau­rus kom­piu­te­rių žai­di­mas „Doom“, ku­rį mė­go žais­ti mi­nė­ti ma­ža­me­čiai.

Žai­di­mus per­ke­lia į gy­ve­ni­mą

Anot A. Nor­kaus, jei smur­tą pro­pa­guo­jan­tys žai­di­mai ska­ti­na ag­re­sy­vu­mą, tai su sek­sua­li­niu el­ge­siu ir ne­tgi sek­sua­li­nė­mis var­žy­bo­mis su­si­ję žai­di­mai neiš­ven­gia­mai ska­ti­na sek­sua­lu­mą.

„Vi­si žmo­nės yra sek­sua­lūs, jie to­kie gims­ta, ta­čiau per anks­ty­vas dirb­ti­nis sek­sua­lu­mo pro­pa­ga­vi­mas ga­li tu­rė­ti itin ne­ma­lo­nių pa­sek­mių. Vi­sų pir­ma tai, kas vyks­ta kom­piu­te­rio ek­ra­ne, vi­sa­da sten­gia­ma­si per­kel­ti į gy­ve­ni­mą. Tie­siog su­vei­kia so­cia­li­nio iš­mo­ki­mo pro­ce­sas – žmo­gus mo­ko­si tam tik­ro el­ge­sio ste­bė­da­mas ki­tus, mo­de­liuo­da­mas tą el­ge­sį ir jį pri­tai­ky­da­mas sa­vo gy­ve­ni­me. To­dėl jau pa­si­girs­ta kal­bų apie penk­to­kų ren­gia­mus bu­čia­vi­mo­si čem­pio­na­tus, ly­ti­nių san­ty­kių var­žy­bas tarp paaug­lių ir pan. Sek­sua­li­nio gy­ve­ni­mo ele­men­tai iš kom­piu­te­rio per­ke­lia­mi į rea­ly­bę“, – pa­sa­ko­ja psi­cho­lo­gas.

Kom­piu­te­rių žai­di­muo­se nė­ra mo­ra­li­nės at­sa­ko­my­bės už sa­vo veiks­mą (juk jį vi­sa­da ga­li­ma pa­kar­to­ti), to­dėl neiš­moks­ta­ma at­sa­ko­my­bės pri­siim­ti ir rea­liuo­se san­ty­kiuo­se. Vir­tua­lios ir rea­lios at­sa­ko­my­bės ne­bu­vi­mas ska­ti­na nuo­sta­tą, kad vis­kas ga­li­ma. Tai ypač ak­tua­lu tais at­ve­jais, kai į kom­piu­te­rių žai­di­mo sce­na­ri­jų yra įtrauk­ti ap­do­va­no­ji­mai už tam tik­rus veiks­mus, pvz., pe­rė­ji­mas į aukš­tes­nį lyg­me­nį, taš­kų ar ba­lų rin­ki­mas ir pan. Fak­tiš­kai tai yra ne kas ki­ta, tik są­ly­gi­nio ref­lekso ugdy­mas. „Bū­si šau­nes­nis, jei su­rink­si dau­giau bu­či­nių, mei­lės įro­dy­mų ir pan. Rea­lia­me gy­ve­ni­me toks są­ly­gi­nis reflek­sas ga­li tu­rė­ti ne­nus­pė­ja­mų pa­sek­mių. Ne­se­na tra­ge­di­ja Vil­niu­je, kai paaug­lys, per pir­mą pa­si­ma­ty­mą siek­da­mas ly­ti­nių san­ty­kių, nu­žu­dė drau­gę – aki­vaiz­dus to pa­vyz­dys“, – tei­gia A. Nor­kus.

Dau­ge­liui žai­džian­čių­jų kil­tų no­ras ne ap­reng­ti, o nu­reng­ti šią mer­gi­ną. Pra­ne­šus apie ga­li­mą pa­žei­di­mą, žai­di­mas bu­vo pa­ša­lin­tas iš tink­la­la­pio. Autoriaus nuotr.

„Man jau yra 18“

Psi­cho­lo­gas tai, kad vai­kams siū­lo­mi su sek­sua­li­niu el­ge­siu ir ne­tgi sek­sua­li­nė­mis var­žy­bo­mis su­si­ję žai­di­mai, vi­sų pir­ma ver­ti­na kaip nee­tiš­ką suau­gu­sių­jų el­ge­sį. Psi­cho­lo­gai, rek­la­mos spe­cia­lis­tai ir va­dy­bi­nin­kai pui­kiai ži­no, kad vie­nas pa­trauk­liau­sių ir efek­ty­viau­sių sti­mu­lų bet ką par­duo­dant – sek­sua­li­nis. Kar­tu su žai­di­mu tink­la­la­py­je gau­su įvai­rios rek­la­mos, tai­gi vai­kais yra ma­ni­pu­liuo­ja­ma kaip po­ten­cia­liais pir­kė­jais ar var­to­to­jais.

Ap­si­sau­go­ti nuo to ga­li­ma su­da­rant kuo ma­žes­nes ga­li­my­bes bū­ti ano­ni­mu. Ta­čiau apie tai ne­gal­vo­ja nei di­džio­ji da­lis nau­jie­nų po­rta­lų, nei įvai­rios sve­tai­nės, ku­rio­se jos lan­ky­to­jus nuo vai­kams ne­tin­ka­mos in­for­ma­ci­jos ski­ria tik pe­lės sprag­te­lė­ji­mas. „Net­gi tre­jų me­tų vai­kas ga­li ne­ty­čia pe­le baks­te­lė­ti už­ra­šą „Man jau 18”. Šiek tiek vy­res­nis bū­ti­nai baks­te­lės tą nuo­ro­dą, ve­da­mas įgim­to smal­su­mo. Ne ką veiks­min­ges­nės yra re­gist­ra­ci­jos, nes nie­kas ne­truk­do vie­nuo­lik­me­čiui į pa­teik­tą an­ke­tą įra­šy­ti bet ko­kią gi­mi­mo da­tą. Gal­būt la­biau pa­dė­tų IP ad­re­so nu­sta­ty­mas ir tik­ri­ni­mas, kie­no ir ko­kio am­žiaus var­du jis re­gist­ruo­tas, ar ki­ta pa­na­šaus po­bū­džio iden­ti­fi­ka­ci­ja, ta­čiau vei­kiau­siai nė­ra vie­nin­te­lio efek­ty­vaus bū­do, lei­džian­čio ap­sau­go­ti vai­ką nuo nei­gia­mos in­for­ma­ci­jos, – svars­to psi­cho­lo­gas. – Daug dau­giau prie to tu­rė­tų pri­si­dė­ti ir tė­vai, tik­ri­nan­tys, ką vai­kas vei­kia prie kom­piu­te­rio, ir blo­kuo­jan­tys tam tik­rus pus­la­pius, ir įvai­rių tink­la­la­pių sa­vi­nin­kai bei kū­rė­jai.“

At­min­ti­nė tė­vams

Tė­vams, ne­ri­mau­jan­tiems, kad jų vai­kai nie­kaip neiš­si­ren­ka už­kla­si­nės veik­los ir iš­ti­są die­ną nar­šo in­ter­ne­te, pa­gal­bos ran­ką tie­sia ir pa­čios in­ter­ne­to pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės.

„Vis dau­giau tė­vų iš­sa­ko sa­vo būgš­ta­vi­mus dėl to, kad jiems bū­nant dar­be vai­kai ne­ri­bo­tą lai­ką nar­šo in­ter­ne­te ir ne­no­ri už­siim­ti jo­kia ki­ta veik­la. Abo­nen­tai, no­rin­tys, kad jų na­muo­se bū­tų ga­li­my­bė lai­ki­nai nu­trauk­ti in­ter­ne­to ry­šį, ga­li bet ka­da pa­si­nau­do­ti, pa­vyz­džiui, mū­sų tei­kia­ma pa­slau­ga „Sto­pas“. Te­rei­kia pa­skam­bin­ti ir in­ter­ne­tas bus už­blo­kuo­tas ar­ba vėl tie­kia­mas. Įdo­mu tai, kad tė­vai, pa­gei­dau­jan­tys pa­slau­gos, ga­li už­sa­ky­ti ir spe­cia­lų teks­tą, ku­ris at­si­ras­tų mo­ni­to­riaus ek­ra­ne, lai­ki­nai su­stab­džius in­ter­ne­to tie­ki­mą, pvz., „Ar jau pa­ruo­šei pa­mo­kas?“ – sa­ko in­ter­ne­to pa­slau­gas tei­kian­čios bend­ro­vės mar­ke­tin­go di­rek­to­rė In­ga Ka­ric­kie­nė. – To­kia pa­slau­ga ga­li tap­ti pa­gal­bi­nin­ke sie­kiant vai­ką su­do­min­ti nau­din­ges­niais lais­va­lai­kio lei­di­mo bū­dais, gal net ko­kiu nors bū­re­liu ar ki­to­kiu už­siė­mi­mu.“

Tė­vai tu­rė­tų paaiš­kin­ti vai­kams, kad bend­rau­jant in­ter­ne­tu ne­rei­kė­tų at­skleis­ti in­for­ma­ci­jos, su­si­ju­sios su as­mens duo­me­ni­mis. Tė­vai tu­ri do­mė­tis, ką vai­kas vei­kia ir kuo do­mi­si, ne­pa­žeis­da­mi vai­ko tei­sės į pri­va­tų gy­ve­ni­mą. Pa­ta­ri­mų vai­kams, jų tė­vams apie sau­gų in­ter­ne­tą ga­li­ma ras­ti tink­la­la­py­je www.drau­gis­ka­sin­ter­ne­tas.lt, www.esau­gu­mas.lt ir kt.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Lie­tu­va – pa­vo­jų žmo­nių gy­vy­bei ke­lian­čių gir­tų vai­ruo­to­jų ro­jus. Su­lai­ko po­li­ci­ja gir­tą vai­ruo­to­ją, pa­si­bai­si gir­tu­mu ir... pa­grū­mo­ja pirš­tu. Vai­ruo­to­jas ir to­liau sėk­min­gai va­ži­nė­ja. To­kie įsta­ty­mai. Vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą ati­ma tik teis­mas. O iki jo, oi, kaip to­li.

Su­lai­ky­tas gir­tas vai­ruo­to­jas gau­na lai­ki­ną vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą ir, per­sė­dęs į ki­tą au­to­mo­bi­lį, ga­li va­žiuo­ti to­liau. Ro­lan­do PA­RA­FI­NA­VI­ČIAUS nuo­tr.

Jei jus su­lai­kė gir­tu­tė­lį už vai­ro, neiš­gy­ven­ki­te, kad ne­tek­si­te vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo. Vos tik įvy­kio vie­to­je bus su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las, jums iš­kart bus iš­ra­šy­tas ir lai­ki­nas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas. Au­to­mo­bi­lį, aiš­ku, grei­čiau­siai paims, bet jei esa­te „prie pi­ni­gė­lio“ ir na­mie tu­ri­te ki­tą au­to­mo­bi­lį ar­ba jei jū­sų kar­tu šven­tęs drau­gas pa­si­jus per daug iš­gė­ręs, kad vai­ruo­tų sa­vo ma­ši­ną, jūs ga­li­te iš­kart sės­ti už jos vai­ro – tei­sę vai­ruo­ti juk tu­ri­te. Al­ko­ho­lis per tą lai­ką iš jū­sų gal dar ir neiš­ga­ra­vo, bet kam tai rū­pi. Po­li­ci­nin­kas sa­vo pa­rei­gą at­li­ko – gir­tą su­lai­kė, vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą atė­mė, lai­ki­ną­jį iš­da­vė. O jei vėl su­lai­kys gir­tą, tai gal ir vie­toj šio lai­ki­no­jo nau­ją iš­ra­šys... Iš­sib­lai­vius be­lie­ka įsi­suk­ti į teis­mų ir ape­lia­ci­jų ka­ru­se­lę ir ne­si­jau­din­ti – su­lauk­si­te se­na­ties ter­mi­no, o pel­ny­tos baus­mės grei­čiau­siai ne. Ki­to­se ša­ly­se su gir­tuok­liais el­gia­ma­si griež­tai ir ne­gai­les­tin­gai, o Ma­ri­jos že­mė­je jiems ke­liuo­se traiš­ky­ti žmo­nes su­da­ro­mos idea­lios są­ly­gos.

Su­ža­lo­jo lauk­da­mas teis­mo

Rug­sė­jo pa­bai­go­je Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas nag­ri­nės nu­teis­to­jo Kor­ne­li­jaus Nu­tau­to ape­lia­ci­nį skun­dą. Bu­vęs „Sno­ro“ ban­ko ap­sau­gos va­das, bū­da­mas vi­siš­kai gir­tas šar­vuo­čiu ta­ra­na­vęs au­to­mo­bi­lį ir sun­kiai su­ža­lo­jęs jo vai­ruo­to­ją bei jos sū­nų, nu­spren­dė, kad jam skir­ta per griež­ta baus­mė – lais­vės atė­mi­mas dve­jiems me­tams še­šiems mė­ne­siams, baus­mę at­lie­kant at­vi­ro­jo­je ko­lo­ni­jo­je, ir pa­skir­ta bau­džia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nė – drau­di­mas vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nę tre­jus me­tams.

Nu­teis­ta­sis gin­či­ja Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mo įro­dy­mų ver­ti­ni­mą. Jo ma­ny­mu, teis­mas neob­jek­ty­viai ir neiš­sa­miai įver­ti­no vi­sus by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus, neį­ver­ti­no vi­sų iš­tir­tų by­lo­je įro­dy­mų, be to, teis­mas bu­vo ša­liš­kas.

Sa­vo ape­lia­ci­nia­me skun­de nu­teis­ta­sis mo­ty­vuo­ja tuo, kad nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­rė pir­mą kar­tą, ir nuo­šir­džiai gai­li­si ir pra­šo teis­mo pa­nai­kin­ti pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo nuo­spren­dį ir bau­džia­mą­ją by­lą nu­trauk­ti.

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ jau ra­šė, kad vis dėl­to nu­teis­ta­sis sis­te­min­gai pa­žei­di­nė­jo ke­lių eis­mo tai­syk­les, yra bent ke­tu­ris kar­tus baus­tas ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka už ga­na šiurkš­čius pa­žei­di­mus. Jis yra pa­si­ša­li­nęs iš eis­mo įvy­kio vie­tos, vir­ši­jęs leis­ti­ną grei­tį, pa­li­kęs trans­por­to prie­mo­nę sto­vė­ti ant ša­li­gat­vio, o 2008 m. spa­lio 9 d. ne­pak­lu­so rei­ka­la­vi­mui su­stab­dy­ti trans­por­to prie­mo­nę ir ven­gė pa­tik­rin­ti blai­vu­mą.

Už pa­sta­rą­jį įvy­kį teis­mas K. Nu­tau­tui sky­rė 3 tūkst. li­tų bau­dą, nea­tim­da­mas tei­sės vai­ruo­ti. Šiau­lių vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ras teis­mo spren­di­mą ap­skun­dė Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. Teis­mo pra­šy­ta pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos spren­di­mą, nes jis per švel­nus – vai­ruo­to­jui pa­gal pri­tai­ko­mą ATPK straips­nį tu­rė­tų bū­ti skir­ta ne tik bau­da, bet ir atim­ta tei­sė vai­ruo­ti ma­žiau­siai dve­jus me­tus.

2009 m. rugp­jū­čio 28 d. tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­nai­ki­no pir­mo­sios ins­tan­ci­jos nu­ta­ri­mą ir grą­ži­no by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo. Ta­čiau nu­ti­ko ne­paaiš­ki­na­mas da­ly­kas – Vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas by­lą nu­spren­dė grą­žin­ti 2009 m. rugp­jū­čio 28 d., ta­čiau ji kaž­ko­kiu ne­paaiš­ki­na­mu bū­du Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mui grą­žin­ta tik 2010 m. gruo­džio 14-ąją. Po vie­ne­rių me­tų dvie­jų mė­ne­sių!

Jau po tri­jų die­nų – 2010 m. gruo­džio 17-ąją – Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mas priė­mė spren­di­mą nu­trauk­ti ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą, suė­jus ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn pa­trau­ki­mo se­na­ties ter­mi­nui.

To­kiu bū­du K. Nu­tau­tas li­ko ne­nu­baus­tas. Bū­tent tuo me­tu, kai by­la kaž­kur ne­paaiš­ki­na­mu bū­du „ky­bo­jo“, 2010 m. va­sa­rio 27-ąją jis, bū­da­mas gir­tas, ir rė­žė­si į mo­ters vai­ruo­ja­mą au­to­mo­bi­lį. Vy­ras tu­rė­jo tei­sę vai­ruo­ti ir ga­lų ga­le, bū­da­mas gir­tas, pri­si­va­ži­nė­jo.

Pa­rei­gū­nai si­tua­ci­jos ne­ko­men­tuo­ja

Ar ava­ri­ja, ku­rios me­tu su­ža­lo­ti du žmo­nės, bū­tų įvy­ku­si, jei by­la bū­tų Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mą pa­sie­ku­si lai­ku ir iš K. Nu­tau­to bū­tų atim­ta tei­sė vai­ruo­ti? Tai ga­lė­jo bū­ti pa­da­ry­ta dar 2009-ųjų pa­bai­go­je. Įver­ti­nus teis­mo pro­ce­są, K. Nu­tau­tas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą bū­tų at­ga­vęs tik šie­met.

Pa­si­tei­ra­vo­me Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko Kęs­tu­čio Di­čiaus, ko­dėl pa­rei­gū­nai, ap­skun­dę nu­tar­tį, ne­pa­si­do­mė­jo by­los baig­ti­mi.

„Ne­su įga­lio­tas ko­men­tuo­ti teis­mo nu­ta­ri­mų ir nu­tar­čių. Tei­sės vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nes atė­mi­mo vyk­dy­mas (ad­mi­nist­ra­ci­nė­se by­lo­se) yra ap­tar­tas Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­se“, – at­sa­kė pa­rei­gū­nas.

Įdo­mu tai, kad kol „Sno­ro“ šar­vuo­čio vai­ruo­to­jo K. Nu­tau­to by­la bu­vo nag­ri­nė­ja­ma teis­me, paaiš­kė­jo, kad bu­vęs ban­ko dar­buo­to­jas, nors ir at­leis­tas iš ban­ko, to­liau dir­bo vie­no­je įmo­nė­je vai­ruo­to­ju. Nors tai, kad K. Nu­tau­tas vai­ra­vo gir­tas, paaiš­kė­jo iš­kart po ava­ri­jos, tei­sė vai­ruo­ti iš jo ne­bu­vo atim­ta.

Ar eg­zis­tuo­ja Lie­tu­vo­je tei­sin­gu­mas ir kiek rei­kia lai­ko, kad gir­tas vai­ruo­to­jas ne­tek­tų tei­sės sės­ti už au­to­mo­bi­lio vai­ro?

Trans­por­to prie­mo­nės vai­ra­vi­mas bū­nant stip­riai ap­svai­gus nuo al­ko­ho­lio ro­do as­mens itin di­de­lį neat­sar­gu­mą ir abe­jin­gu­mą ne tik įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mams, bet ir ki­tiems eis­mo da­ly­viams.

Juk bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio ir sės­da­mas prie au­to­mo­bi­lio vai­ro as­muo su­vo­kia, kad dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo jo dė­me­sys ir orien­ta­ci­ja su­si­lpnė­ju­si ir tai pa­di­di­na eis­mo įvy­kio ki­li­mo ti­ki­my­bę. To­dėl vei­ka, ku­rios me­tu as­muo, bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio, pa­žei­džia Ke­lių eis­mo tai­syk­les, kai žū­va ar su­ža­lo­ja­mi žmo­nės, yra daug pa­vo­jin­ges­nė už vei­ką, kai ana­lo­giš­kas pa­sek­mes, pa­žeis­da­mas šias tai­syk­les, su­ke­lia blai­vus vai­ruo­to­jas.

Emig­ran­tai vai­ruo­to­jai Lie­tu­vo­je ger­ti ga­li

Sve­tur emig­ra­vę tau­tie­čiai, grį­žę pa­si­sve­čiuo­ti į gim­ti­nę, taip pat sė­da prie vai­ro iš­gė­rę, ne­bi­jo­da­mi, kad įklius po­li­ci­jai. Su­mo­kė­ję bau­dą, pra­ras­tą vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą jie ga­li iš kar­to gau­ti ki­to­je vals­ty­bė­je.

Tie­sa ta, kad ES ša­lys ne­tu­ri bend­ros duo­me­nų ba­zės, ku­rio­je ga­lė­tų keis­tis in­for­ma­ci­ja apie vai­ruo­to­jų pa­da­ry­tus Ke­lių eis­mo tai­syk­lių (KET) pa­žei­di­mus ir ma­ty­tų, ko­kios nuo­bau­dos skir­tos pa­žei­dė­jams vie­no­je ar ki­to­je Bend­ri­jos vals­ty­bė­je.

Ko­dėl in­for­ma­ci­jos pa­si­kei­ti­mo me­cha­niz­mas ne­tai­ko­mas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mams? Spe­cia­lis­tai Lie­tu­vo­je dar 2005 m. pra­džio­je siū­lė po­li­ti­kams pa­tvir­tin­ti kon­ven­ci­ją dėl vai­ruo­to­jų pa­žy­mė­ji­mų atė­mi­mo. Ki­taip sa­kant, bu­vo siū­lo­ma, kad nu­si­žen­gi­mą pa­da­riu­siam vai­ruo­to­jui tai­ky­ti­na at­sa­ko­my­bė ga­lio­tų vi­so­je ES. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja da­bar ren­gia nau­ją di­rek­ty­vą, ku­rią pa­tvir­ti­nus vai­ruo­to­jai, pa­da­rę KET pa­žei­di­mų vie­no­je vals­ty­bė­je, ne­bū­tų rea­bi­li­tuo­ti at­si­dū­rę ki­to­je ša­ly­je.

Kas pa­keis įsta­ty­mą?

„Šiau­liai plius“ pa­si­tei­ra­vo Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­tų, ko­dėl mū­sų ša­lies po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­tu­ri tei­sės gir­tam vai­ruo­to­jui atim­ti tei­sės vai­ruo­ti. Pa­si­tei­rau­ta ir dėl per­spek­ty­vų – gal­būt Lie­tu­vo­je ke­ti­na­ma  pa­keis­ti si­tua­ci­ją?

At­sa­ky­mo su­lauk­ta „iš­sa­maus ir iš­kal­bin­go“: „Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­tis ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais, tais at­ve­jais, kai už pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą nu­ma­ty­tas tei­sės vai­ruo­ti atė­mi­mas, vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas yra su­lai­ko­mas (pai­ma­mas), kol bus iš­nag­ri­nė­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė by­la. Šiam lai­ko­tar­piui iš­duo­da­mas lai­ki­nas lei­di­mas vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nes. Toks as­muo iki teis­mo spren­di­mo priė­mi­mo ne­lai­ko­mas baus­tu už šį pa­žei­di­mą (ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja), to­dėl tei­sę vai­ruo­ti tu­ri.“

Kiek lai­ko ga­lio­ja lai­ki­nas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas? Dve­ji me­tai yra lai­ki­na? Ar su lai­ki­nu vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mu ga­li­ma vyk­ti į už­sie­nį? Per to­kį lai­ki­nu­mą ga­li nu­tik­ti dar ne vie­na ava­ri­ja.

Lo­re­nas Dai­naus­kas, Šiau­lių ap­skri­ties VPK Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los ir eis­mo įvy­kių ty­ri­mo po­sky­rio vir­ši­nin­kas, sa­ko, kad su­lai­kius gir­tą vai­ruo­to­ją iš jo vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas yra ati­ma­mas ir, kai su­ra­šo­mas pro­to­ko­las, iš­kart iš­duo­da­mas lai­ki­nas lei­di­mas vai­ruo­ti. Jis ga­lio­ja iki teis­mo.

Ko­dėl vie­na tei­sė vai­ruo­ti pa­žei­dė­jui ati­ma­ma ir iš­syk su­tei­kia­ma ki­ta? Ar tai ne ab­sur­diš­ka?

„Čia yra įsta­ty­mo spra­ga. Mes pa­žei­dė­jui vėl lei­džia­me vai­ruo­ti. Ta­čiau po­li­ci­ja ne­ku­ria įsta­ty­mų, o juos vyk­do. Įs­ta­ty­mus lei­džia Sei­mas“, – paaiš­ki­no pa­rei­gū­nas.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bei sunk­me­tis, at­ro­do, bai­gė­si. Įver­ti­nus val­di­nin­kų gau­na­mus at­ly­gi­ni­mus, ku­rie vie­šai skel­bia­mi sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, ma­ty­ti, kad al­gos ke­lia­mos. Ati­tin­ka­mai ky­la ir val­di­nin­kų gau­na­mi prie­dai prie at­ly­gi­ni­mų. Jie, pa­si­ro­do, ski­ria­mi ne už darbą, ne už nuopelnus, o tie­siog šiaip, už gra­žias akis. Pa­ra­dok­sa­lu, kad bank­ro­to ri­ba jau se­niai per­ženg­ta, biu­dže­tas ma­ži­na­mas, o val­džios vy­rai tur­tė­ja. Skurs­tan­čios vi­suo­me­nės nuo­mo­nės, ko­kių al­gų nu­si­pel­nė jų tar­nai, nie­kas ne­klau­sia.