Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Archyvas
2010-01-%7Barticle_url%7D
Pirmas puslapis
- Galvos skausmas dėl daugiabučių šildymo punktų
-
Oksana LAURUTYTĖ „Devynios auklės – vaikas be galvos“, – skelbia liaudies išmintis. Šią išmintį savo kailiu greitai pajus ne vienas miesto daugiabutis, nes nebe „Šiaulių energijos“ specialistai, o patys daugiabučių butų savininkai prižiūrės ir reguliuos šildymo ir karšto vandens sistemas. Vakar Šiaulių miesto taryba, atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymą, turėjo patvirtinti maksimalius sistemų eksploatavimo tarifus, kurie kone dvigubai didesni, nei yra dabar, tačiau klausimo svarstymą atidėjo – per daug neaiškumų. Daugiabučių bendrijų pirmininkai stveriasi už galvų, kaip reikės patiems remontuoti ir kur rasti šilumos punktus prižiūrėsiančių specialistų.
| | | 
Šiauliuose yra daugiabučių, kurių gyventojai jau dabar patys eksploatuoja šilumos mazgus. Vis dėlto jie irgi nežino, kiek gali tekti sumokėti, jei reikės šilumos mazgą nusipirkti. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
| |
Maksimalus tarifas – dvigubai didesnisNe tik Šiaulių, bet ir visos šalies daugiabučių bendrasavininkiai, šilumą ir kaštą vandenį gaunantys iš centralizuotų sistemų, pasikeitus Šilumos ūkio įstatymui turės patys eksploatuoti daugiabučiuose esančius šildymo ir karšto vandens punktus bei sistemas. Dabar daugiabučių butų savininkai už šilumos perdavimą per mėnesį moka po 10 ct už 1 kv. metrą. Penki centai skirti šilumos punktui eksploatuoti, kiti penki – šildymo ir karšto vandens sistemai eksploatuoti. Toks tarifas galioja jau 15 metų ir jį moka visi daugiabučiai, kuriems šilumą tiekia bendrovė „Šiaulių energija“. Prieš perduodama šildymo punktus bendrijoms eksploatuoti, Savivaldybės taryba privalėjo nustatyti maksimalius tarifus. Politikams pateiktame sprendimo projekte šis tarifas buvo nurodytas kone dvigubai didesnis, nei buvo iki šiol – 16,5 ct už kv. metrą. Jei daugiabutis nedidelis – iki tūkstančio kvadratinių metrų ploto, o jo šildymo sistema senesnė nei 30 metų, tai maksimalus tarifas galės siekti beveik 24 ct už kv. metrą. Mažesnis tarifas galės būti taikomas tik dideliems daugiabučiams – šimtabučiams, kurių šildymo sistemos naujesnės nei 10 metų. Šių sistemų prižiūrėtojai iš bendrasavininkių galės prašyti ne daugiau nei 9 ct už kv. metrą. Šilumos punktus teks pirkti gyventojams?Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas sakė, kad balsuoti prieš Vyriausybės patvirtintą įstatymą neįmanoma, tačiau balsuoti už tokį sprendimo projektą, kuriuo nustatytas tarifas kone du kartus didesnis – negalima. „Akivaizdžiai pabloginsime gyventojų situaciją. Siūlau Tarybos nariams susilaikyti. Taip mes duosime ženklą Vyriausybei, Seimui, kad reikia parengti aiškią teisinę bazę“, – sakė jis. Problema ir ta, kad savivaldybės perduoda šilumos punktus daugiabučiams, tačiau gyventojams ateityje teks juos nusipirkti arba išnuomoti. Toma Grikštienė, bendrovės „Šiaulių energija“ atstovė spaudai, sako dar nieko negalinti pasakyti, nes nežinanti. Energetikos ministerija dar tik rengia punktų išpirkimo tvarką, tačiau neaišku, ar gyventojai tuos punktus privalės išpirkti, ar – ne. Energetikos ministerija yra suskaičiavusi, kad gyventojams už perpirkimą tektų mokėti nuo 1 iki 8 Lt per mėnesį, priklausomai nuo to, koks punktų susidėvėjimas. Paskaičiuota, kad naujesni punktai vidutinio dydžio daugiabučiui kainuotų nuo 15 iki 30 tūkst. Lt. Šilumos punktų perpirkimo tvarką rengiantys valdininkai ir patys nelabai žino, kaip paskaičiuoti sumą. Seniau buvo užsiminta, kad gyventojai gali išpirkti punktus išperkamosios nuomos būdu arba tiesiog nuomoti. Kol Energetikos ministerija rengia aprašą, gyventojai jau kyla į kovą. Vilniaus ir Šiaulių gyventojų bendruomenės neseniai kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši nepritartų rengiamam Energetikos ministerijos aprašui. Šiauliečiai prašė, kad šilumos tiekėjai grįžtų į šilumos punktus, nes gyventojams iš savo kišenės reikės sukaupti tūkstančius litų šilumos punktams remontuoti, o paskui juos išpirkti.
Šiluma pabrangs mažiau, nei turėtųPrieš pakeičiant Šilumos ūkio įstatymą, šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudos buvo įskaičiuojamos į šildymo ir karšto vandens vidaus sistemų priežiūros tarifą. Pakeitus įstatymą numatyta, kad nuo šių metų liepos 1 d. šilumos tiekėjai nebegalės būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojais. Į šilumos ar karšto vandens kainas nebegalės būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Ar gyventojams patiems ėmus eksploatuoti šilumos punktus šiluma ir karštas vanduo pigs? Bendrovės „Šiaulių energija“ atstovė spaudai Toma Grikštienė informavo, kad šiluma gyventojams dėl išimtų šilumos punktų sąnaudų pigs nuo vasario 1-osios 1,5 proc. Kadangi gruodį dujų kaina šilumai gaminti pakilo 2,89 proc., tai įvertinus šilumos kainos sumažėjimą dėl išimtų šilumos punktų sąnaudų aiškėja, kad vasarį šilumos kaina didės 0,6 proc.
Punktų prižiūrėtojai turi turėti sertifikatusŠiaulių mieste iš viso daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra 890 šilumos punktų, iš kurių apie 400 prižiūri AB „Šiaulių energija“, 70 – UAB „Šiaulių namų valda“ ir kiti namų administratoriai ar bendrijos, samdančios sistemų prižiūrėtojus individualiai. Tarybai buvo teiktas ir sprendimo projektas, kaip daugiabučiai galės eksploatuoti šilumos punktus bei karšto vandens sistemas. Tvarka tokia, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją galės patys pasirinkti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo bendrija. Jeigu šie nepri-ima sprendimo, šilumos punktą eksploatuos bendrojo naudojimo objektų administratorius. Keliama sąlyga, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar kitais būdais. Pati bendrija gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Šis administratorius turi turėti energetikos įrenginiams eksploatuoti išduotą galiojantį atestatą. Tvarka išdėstyta, tačiau bendrijų pirmininkai įsibaiminę ir stveriasi už galvos. Jau nuo liepos 1-osios jie turi rasti punktų prižiūrėtojus, tačiau visiškai neaišku nei kaip, nei kur jų ieškoti. Tuščia vieta ilgai laisva nebūna. „Šiauliai plius“ jau rašė, kad „Šiaulių energija“ ketina atleisti apie 20 darbuotojų. Galbūt šie kvalifikuoti žmonės galės prižiūrėti daugiabučių šilumos punktus? Tatjana Vaigauskienė, Ežero g. 31A bendrijos pirmininkė, sako paskaičiavusi, kad „Šiaulių energijai“ už šilumos punkto eksploataciją atitekdavo kas mėnesį apie 120 Lt. Ar atsiras žmogus, kuris už tokią pat pinigų sumą sutiktų prižiūrėti daugiabučio šilumos punktą? Juk jis privalėtų atvykti į daugiabutį net naktį, jei kas nors sugestų, be to, privalėtų atvykti dažnai, jei bendrijos nariai pageidautų sumažinti ar padidinti šilumą. Kita problema – bendrijos eksploatuos ne pačios geriausios būklės šilumos punktus. T. Vaigauskienė sako kreipusis į „Šiaulių energiją“, kad kol atsiras žmogus punktui eksploatuoti, surūdijusi įranga būtų suremontuota. Remonto nesulaukta, tik spyna buvo pakeista, pirmininkė į šilumos punktą net patekti negalėjo. „Bendrijos gyventojams bus tik blogiau – teks algą prižiūrėtojui mokėti, o jei kas nors suges, už dyką detalių juk negausime“, – sakė ji. Savivaldybės tarybai siūlyti patvirtinti tarifai buvo nustatyti maksimalūs. Šilumos punktų prižiūrėtojai – bendrijų pirmininkai ar samdyti specialistai – galės derėtis su bendrijomis dėl jų dydžio. Tai neguodžia, nes akivaizdu, kad perdavus šilumos punktus bendrijoms išlaidų gyventojams tik padaugės.
- Nauju stogu paramos trūkumų neuždengsi
-
Povilas LUNGĖ Kaimiškosiose šalies vietovėse net 80 proc. gyvenamųjų namų padengta asbesto danga - šiferiu. Norintys gyventi nerizikuodami savo sveikata jau gali teikti paraiškas dalyvauti asbesto stogų keitimo programoje, tačiau sambrūzdžio nėra. Daugelis neatitinka kriterijų paramai gauti, kiti galbūt bijo pasikabinti akmenį po kaklu, nes gavus paramą atsiranda begalė apribojimų.

| | | | | 
Nuo 1961 m. Lietuvoje buvo panaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Suskubs paskutinę minutę?Prieš pat Naujuosius, gruodžio 27-ąją, žemės ūkio ministras patvirtino naujas asbesto stogų dangos keitimo taisykles. Kaimo vietovėse esantiems stogams renovuoti bus skirta 60 mln. litų, numatant didžiausią paramos sumą vienam projektui 10 tūkst. Paraiškas finansinei paramai gauti buvo galima pradėti teikti šį pirmadienį, sausio 16 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjos Lidijos Rusteikienės pasiteiravus, ar nebuvo skyriuje sujudimo – ar nesuskubo Šiaulių apskrities gyventojai pateikti paraiškų, sulaukta kategoriško atsakymo – visą reikiamą informaciją teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra Vilniuje. Šios agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė, suteikti konkrečios informacijos taip pat negalėjo. „Dar tik pirmosios dienos, kai gyventojai gali pateikti paraiškas, todėl didelio antplūdžio nepastebime“, – teigė ji. Neskubama, matyt, dėl lietuvių būdo viską pasilikti paskutinei minutei. O gal yra kitų priežasčių delsti?
Taisyklės jau keičiamosSkubantys kreiptis dėl paramos kaimo vietovių gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad sausio 13-ąją, paskutinę dieną prieš paraiškų teikimo pradžią, buvo pakeistos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės, kuriose numatoma paramos teikimo tvarka ir sąlygos. Nejau tiek ilgai aptartas ir vis niekaip nepradėtas įgyvendinti projektas, turėjęs būti iki smulkmenų išlaižytas, vis dar turi trūkumų? Vienas svarbiausių pakeitimų – paramos gali kreiptis ne tik vienbučių, bet ir dvibučių ar daugiabučių namų savininkai, tiesa, reikalingas visų jų sutikimas stogui keisti. Pakeista ir paramos paraiškos forma, tad gyventojams reikėtų būti atidiems ir nepildyti pirminės patvirtintos. Truputį išplečiant parama galinčių pasinaudoti gyventojų ratą, matyt, pagalvota apie tai, kad tų gyventojų, ne norinčių, bet galinčių realiai dalyvauti asbesto stogų keitimo programoje, gali būti ne tiek ir daug. Priežastys? Jų daug.
Primena viešuosius pirkimusPanagrinėjus Žemės ūkio ministerijos pateiktas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisykles, galima susidaryti įspūdį, kad šia parama galės pasinaudoti nedaug gyventojų. Viena iš sąlygų – paraiškos teikėjas negali būti dalyvavęs bet kokioje kitoje Europos Sąjungos teikiamoje paramoje, tačiau didžioji dalis kaimo gyventojų – smulkieji ar stambieji ūkininkai – tikrai yra pasinaudoję kokia nors ES parama. Tiesa, vėliau Žemės ūkio ministerijos atstovė patikslino, kad šiems žmonėms parama stogams bus teikiama, tiesiog jie neturės pirmumo teisės.Iš fondo remiama 50 proc. vertės ir skiriama ne daugiau nei 10 tūkst. litų suma. Finansavimas bus skiriamas asbesto atliekų transportavimo ir utilizavimo paslaugai pirkti, statybinėms – stogo keitimo – medžiagoms įsigyti. Statybos darbai, atliekami ūkio, rangos ar mišriuoju būdu, nebus finansuojami. Apmokėjimai bus atliekami dviem etapais – įsigijus medžiagas ir atlikus darbus, todėl gyventojams iš pradžių reikės turėti gana apvalią sumą senam stogui pasikeisti.Prieš įsigyjant medžiagas nereikės organizuoti savotiško „viešojo pirkimo“, kad būtų užtikrinta, jog stogo danga ir jos pakeitimo darbai perkami mažiausia kaina, nes yra nustatytos maksimalios kainos, kurių dalį dengs programa. Pinigai už nupirktas medžiagas bus grąžinti jau atlikus darbus, siekiant išvengti jų panaudojimo kitoms reikmėms. Atsirado ir svarstančiųjų, jog jei jau viskas turi būti atliekama griežtai laikantis ES įgyvendinamų projektų taisyklių, tai prie namo turėtų būti pastatytas stovas, kuriame turėtų būti užrašas „Projektą iš dalies finansuoja ES“, nurodytas projekto įgyvendinimo terminas. Gyventojai teigia, kad jiems duota per mažai laiko paraiškoms pateikti. Tie, kurie tam iš anksto rengėsi, gal ir suspės, nes jų nekilnojamasis turtas, į kurį bus investuojama, yra inventorizuotas pagal Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą. Tokių pastatų Šiaulių rajone yra apie 2500. Senyvo amžiaus žmonės vargu ar sugebės užpildyti sudėtingą paraiškos formą, todėl jiems gali prireikti profesionalių konsultantų pagalbos, aišku, mokamos. Paramos gavėjai turės ir tam tikrų įsipareigojimų, vienas kurių, bene labiausiai keliantis nerimą kaimo gyventojams, – per artimiausius penkerius metus neparduoti savo gyvenamojo namo. Ministerijos atstovė teigė, kad šis kriterijus irgi nėra labai griežtas: „Nebus galima šio turto nei parduoti, nei įkeisti, tiesa, jei gyventojui susiklostytų tam tikros aplinkybės, jis turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą su motyvuotu prašymu, kodėl nori parduoti būstą. Kitas svarbus dalykas, dėl kurio norėčiau nuraminti visus, – programoje dalyvaujantiems gyventojams nereikės apdrausti būsto, nors daugelyje kitų programų tai yra privaloma.“
Statybų bendrovės užuodė pinigus?Iki 2009 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas turėjo galimybę kompiuterį ir kitą jo įrangą įsigyti pigiau – Vyriausybė buvo numačiusi lengvatą, kuria gyventojas galėjo pasinaudoti už vieną kartą per penkerius metus įsigytą asmeninį kompiuterį. 2009 m. sausio 1 d. ši lengvata buvo panaikinta. Kompiuteriai tuomet iškart itin atpigo... Kas tokiais atvejais iš tikrųjų gauna paramą? Formaliai – gyventojai, realiai – prekeiviai. Ar neatsitiks panaši situacija, pradėjus veikti asbesto stogų keitimo programai? Interneto paieškos laukelyje įrašius „asbesto stogų keitimo programa“ galima įsitikinti, kad reklama, t. y. verslas, karaliauja, nors tikimasi rasti informacijos apie dalyvavimo programoje kriterijus, terminus ir kt. dominančius dalykus. Pirmi pateikti rezultatai – įmonių, siūlančių pasikeisti stogo dangą. Pateikiama ir jos kaina. Tiesa, pateikiama ir maksimali kompensuojama kaina, pvz., už vieną plieninių čerpių imitacijos dangos kvadratinį metrą (įskaitant izoliacinį sluoksnį, skardos profilių kraigus, vėjalentes, laštakius, lietaus nuvedimo sistemos latakus ir lietvamzdžius, sniego užtvaras) galima mokėti iki 60 Lt, tad stogų dangomis prekiaujančioms firmoms dar yra kur kainas kelti. Pavarčius pernai metų statybinių medžiagų parduotuvių prekių katalogus, nesunku rasti įvairių stogų dangų pasiūlymų, pavyzdžiui, plieninę stogų dangą „Stratos“ rugpjūtį prekybos centre „Bauhof“ buvo galima įsigyti už 22,99 Lt / kv. m. Pasidomėję įvairiose firmose, kiek tokia danga dabar kainuoja, sužinojome, kad ji šiuo metu brangesnė keletu ar keliolika litų. Sužinojome ir tai, kad firmos ima ir tam tikrą mokestį už stogo ploto išmatavimą. „Pagalvokite patys – reikia vykti į rajonus, kartais net labai toli. Kainuoja degalai, gaištamas laikas. O jei klientas persigalvos ir atsisakys užsisakyti pas mus stogą?“ – teigė vienos iš stogų dangas parduodančių firmų vadybininkė.
| | |   Pinigai už nupirktas medžiagas bus grąžinti atlikus darbus, siekiant išvengti jų panaudojimo kitoms reikmėms. Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| |
Miestiečiai nusivylęPagal programą bus finansuojamas tik gyvenamųjų namų senų šiferio stogų dangų keitimas gyvenantiesiems kaime. Bet ir čia nustatyta tam tikrų apribojimų, pvz., parama teikiama tik tiems gyventojams, kurie ne mažiau nei penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Bet kodėl tada pirmumas taikomas pareiškėjui, grįžusiam iš emigracijos? Jeigu jis buvo deklaravęs emigraciją, tai jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už jūrų marių. Šiauliuose gyvenamąją vietą deklaravęs, bet Žemaitijos vidury jau beveik 15 metų gyvenantis vyras piktinasi, kad negali pretenduoti į paramą. „Rašiau laišką ministerijai, argumentavau, kodėl gyvenamąją vietą deklaravau mieste. Jie net nesileido į kalbas – aklai vadovaujasi nustatytomis taisyklėmis“, – guodėsi jis. „Ne paslaptis, kad nemažai kaimo gyventojų neturi pinigų net elementariausiems poreikiams patenkinti, taupo kiek įmanydami, juk kaime labai opi nedarbo problema. Iš kur jie turės pinigų stogui pasikeisti, jei sienos ir langai kiauri? – svarstė šiaulietis. – Jie nei remontavo tų stogų, nei remontuos, kaip gyveno, taip ir gyvens su šiferiniais.“ Anot Žemaitijos gyventojo, tinkamumo kriterijai paramai gauti nustatyti nelabai logiškai. Kodėl reikia ne mažiau nei penkerius metus būti deklaravus gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kodėl toje vietoje turi būti ne daugiau nei 6 tūkst. gyventojų, kodėl diskriminuojamos sodų bendrijos ar savivaldybės centrai, kodėl pirmumas taikomas pareiškėjui, grįžusiam iš emigracijos, pasiteiravome Žemės ūkio ministerijos. Atsakymo sulaukėme iškalbingo...
„Tyčiotis negarbinga...“„Visą reikalingą informaciją apie stogų keitimą galite rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt. Reikia atkreipti dėmesį, kad stogų atnaujinimo programa vykdoma iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, tad naudos gavėjai, suprantama, yra kaimo žmonės, o ne miestelėnai, norintys atnaujinti savo sodybą ar sodo namelį.... Tyčiotis ir koneveikti kaimo gyventojus labai jau negarbinga, juolab pačiam įsigijus sodybą kaime. Programos paramos priemonės ir taisyklės daugiau nei pusę metų buvo derinamos visose ES atsakingose institucijose, todėl manome, jog komentarai, kad „nelogiški prioritetai“, kad „programa pasmerkta žlugti“ ir kad „neapsimoka“, yra nekorektiški, todėl suteikti papildomos informacijos nematome galimybių. Žmonės visuomet gali turėti savo nuomonę ir turi galimybę rinktis dalyvauti programoje arba ne. Na, o nusivylusiems miesto gyventojams belieka pasiūlyti kreiptis į Aplinkos ministeriją...“ – atsakė Vilius Rekevičius, Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas. Atsiprašome, jei iš tikrųjų įžeidėme kaimo gyventojus, neišgalinčius dalyvauti asbesto stogų keitimo programoje. Kita vertus, jaučiamės, lyg būtume įžeidę ir Žemės ūkio ministeriją. O gal ji pati suvokia, kad ne viskas asbesto keitimo programoje aišku ir skaidru? Kad gyventojams būtų aiškiau, Žemės ūkio ministerija organizuoja seminarų visose šalies savivaldybėse ciklą. Šiaulių rajono savivaldybėje toks susitikimas įvyko vakar. Susidomėjimas buvo milžiniškas – salėje pritrūko vietų. Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus salėje seminaras vyks sausio 26 d. 10 val., Naujosios Akmenės rajono savivaldybės salėje – vasario 2 d. 14 val., Joniškio rajono savivaldybės didžiojoje salėje – vasario 3 d. 11 val., o Pakruojo rajono savivaldybės didžiojoje salėje – vasario 3 d. 14 val.
Asbestas gamintas masiškaiAsbestą dėl kenksmingų sveikatai savybių 1976 m. Tarptautinis vėžio tyrimo centras įrašė į kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip vėžį sukeliančią medžiagą. Teisės aktais Lietuvoje, kaip ir visoje ES, naudoti asbestą yra uždrausta, tačiau vis dar daug žmonių gyvena jo turinčioje aplinkoje. Nuo 1961 m. Lietuvoje buvo panaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Tuomet naujojoje Akmenėje veikianti gamykla, kaip ir kiti stogų dangų gamintojai, masiškai gamino asbesto stogų dangą – šiferį. Šios medžiagos yra beveik visuose sovietmečiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose. Nustatyta, kad asbestas pavojingiausias renovuojant namus, nes didžiausią pavojų kelia asbesto dulkės, susidarančios keičiant ar taisant stogą.
- Žaidimas Šilta-šalta
-
Povilas LUNGĖ Į savaitraštį „Šiauliai plius“ kreipėsi vienos miesto daugiabučių savininkų bendrijų pirmininkė, prašiusi, kad jos pavardė ir bendrijos adresas nebūtų minimi. „Nenoriu, kad pas mane į namą pradėtų eiti tikrinti visokių instancijų atstovai. Norėdamas gali ir prie stulpo prikibti“, – apsidrausdama šmaikštavo moteris. Šįkart pabandysime papasakoti, ką vis dėlto galima padaryti, kad sąskaitos už šildymą negąsdintų, ir kokią naudą turi bendrovė „Šiaulių energija“, sumažinusi tiekiamo termofikato temperatūrą.
Reguliuoja nuotolinio valdymo pulteliuBendrijos pirmininkė redakcijai paskambino perskaičiusi praėjusią savaitę „Šiauliai plius“ publikuotą straipsnį „Už gruodžio šildymą mokėsime mažiau?“ ir šią savaitę gavusi sąskaitą už minėto mėnesio šildymą. „Negalėjau patikėti savo akimis. Bendrija taupo kiek tik gali. Darau viską, kad tik žmonėms tektų mokėti kuo mažiau“, – pasakojo moteris. Paklausta, kaip ji tai galinti padaryti, pirmininkė šiek tiek sutriko, bet atskleidė: „Jokia čia paslaptis. Jei nėra reikalo daug šildyti, nusileidžiu į rūsį ir sumažinu šilumą.“ Namo šilumos punkte yra prietaisas, kurį nuotolinio valdymo pulteliu galima pareguliuoti, tiksliau, nustatyti pageidaujamą namo šildymo sistemoje esančio vandens temperatūrą. Bendrijos pirmininkė turi energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą, leidžiantį atlikti šilumos įrenginių (daugiabučių gyvenamųjų namų centralizuotų šildymo sistemų) eksploatavimo ir technologinio valdymo darbus. Tai ką gi ji ten gali pareguliuoti? Vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, AB „Šiaulių energija“ yra parengusi ir su Šiaulių miesto savivaldybe bei Valstybine energetikos inspekcija suderinusi bendrovės aptarnaujamų katilinių šilumnešio parametrų grafikus šilumos vartotojams. Tokius grafikus ji nustato kasmet. Juose nurodyta, kokia vidutinė paros paduodama ir rekomenduojama po pamaišymo siurblio termofikato temperatūra turi būti, esant tam tikrai lauko oro temperatūrai. Kad būtų paprasčiau suprasti, pateiksime pavyzdį: esant lauke –5°C, iki namo turi atbėgti 78°C karčio vanduo, kuris, prabėgęs pro pamaišymo siurblį, namo sistemoje turi užtikrinti 56 laipsnių temperatūrą, o į miesto tinklus turi grįžti +42°C temperatūros. „Kadangi vandens temperatūra namo sistemoje yra tik rekomenduojama, vadinasi, galiu šio grafiko griežtai nesilaikyti, todėl nustatau keliais laipsniais mažesnę, – pasakojo pirmininkė. – Aišku, tai vargas, nes būna, kad per dieną kelis kartus tenka leistis į rūsį nustatyti parametrų. Būna, kad saulei plieskiant butuose pakyla oro temperatūra, tada sumažinu ją sistemoje. Būna, kad kilus stipriam vėjui, o gruodis būtent ir buvo labai vėjuotas, pamatau, kad sistemoje ėmė smarkiai kristi temperatūra, tada ją trumpam pakeliu – pakaitinu, kad butai sušiltų. Tai savotiškas žaidimas, bet bendrijos gyventojai jaučia naudą – mūsų name už šildymą sąskaitos būna mažesnės nei aplinkiniuose.“ Nuotolinio valdymo pultelio mygtukų maigymas, norint nustatyti pageidaujamą temperatūra, anot bendrijos pirmininkės, nėra problema, nes šis geras darbas įvertinamas namo gyventojų, dėkingų moteriai už pastangas padėti taupyti. Moteris puse lūpų užsimena, kad taip pat daro ir kitų bendrijų pirmininkai. Tiesa, pirmininkės nuomone, būtų galima sutaupyti dar daugiau, jei ne įdomus dalykas – tie patys šilumnešio temperatūrų grafikai. Sumažino termofikato temperatūrą„Į tuos grafikus niekada per daug dėmesio nekreipdavau, kol šiemet namo šilumos punkte neapsilankė bendrovės „Šiaulių energija“ inžinierė. Pamačiusi, kad segtuve turiu tvarkingai įsegtus septynerių metų grafikus, ji senesnius pasiėmė teigdama, kad kam čia tie seni bereikalingi, – prisimena moteris. – Turėjau pasidariusi kopijas, tad grįžusi ėmiau tuos grafikus tyrinėti. Ir pastebėjau įdomų dalyką.“ Anot bendrijos pirmininkės, lyginant septynerių pastarųjų metų šilumnešio temperatūros grafikus galima pastebėti, kad vidutinė paros paduodama temperatūra kas kelerius metus buvo patvirtinama vis mažesnė, nors rekomenduojama po pamaišymo siurblio išliko tokia pat, pavyzdžiui, esant 22 laipsniams šalčio, 2005-2006 m. vidutinė paros paduodama temperatūra patvirtinta +115°C, 2007-2008 m. +105°C, 2009-2010 m. jau tik +95°C. Termofikato temperatūra sumažinta netgi 20 laipsnių! „Kita vertus, nesuprantu, kam reikia tuos temperatūrų grafikus kasmet vis tvirtinti, – stebisi moteris. – Juk prieš penkerius metus lauke buvę penki laipsniai šalčio yra lygiai tokie pat penki laipsniai šalčio šiemet.“ Pirmininkė daro prielaidą, kad į namą tiekiamo termofikato temperatūros sumažinimas yra naudingas šilumininkams. „Pagalvokite – iš miesto atbėga vėsesnis vanduo, bet namo sistemos temperatūra patvirtinta ta pati. Ta pati palikta ir grįžtama atgal į miesto tinklus, – svarsto moteris. – Taigi norint palaikyti tam tikrą temperatūra sistemoje reikia, kad to vėsesnio termofikato pro siurblį prabėgtų daugiau. Daugiau vandens prabėga, daugiau šilumos suvartojama, taigi daug daugiau kilovatvalandžių. Kad jo prabėga tikrai daugiau, įsitikinau pati – jei norint palaikyti pageidaujamą temperatūrą sistemoje anksčiau pratekėdavo, tarkim, du kubiniai metrai karštesnio termofikato, tai dabar dvigubai daugiau. Sunaudojama ir atitinkamai daugiau energijos. Gal prisigalvoju, bet man atsakymo niekas nepateikė. Buvau surašiusi netgi raštą Savivaldybės administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui, deja, atsakymo nesulaukiau.“ Mokyklinis uždavinysAr namo bendrijos pirmininkės prielaidos yra teisingos, pasiteiravome Šiaulių universiteto Technologijos fakulteto docento Mykolo Pelikšos. Anot jo, namo įvade esantys šiluminės trasos vamzdynai bei pietinėje katilinėje esantys cirkuliaciniai siurbliai yra pajėgūs patiekti į šilumos punktą bet kokius vandens debitus – pratekančio termofikacinio vandens kiekį, o namo šilumos punkto automatika pasiima tiek, kiek ji užprogramuota (įprastai automatika nustatoma pagal vartotojo poreikį). Namo šildymo sistemoje ir namo karštajame vandentiekyje įmontuoti cirkuliaciniai siurbliai taip pat gali pagal vartotojo poreikius patiekti įvairius debitus, o siurblių darbui būtinos elektros energijos sąnaudos kinta labai nežymiai ir nuo visų daugiabučio namo šilumos sąnaudų neviršija vieno procento (siurblių darbui vartojama ne šiluminė, bet elektros energija). „Dėl šių priežasčių šilumos tiekėjas nėra suinteresuotas tiekti pažemintos temperatūros vandenį. Tai mums, vartotojams, naudinga gauti žemesnės, bet pakankamos temperatūros termofikacinį vandenį“, – sako docentas. Tai dėl kokių priežasčių termofikato temperatūra buvo sumažinta? Anot Mykolo Pelikšos, toks temperatūros grafiko pakeitimas didžiausią naudą davė visiems šilumos vartotojams, kartu ir gyventojams, nes sumažėjo šilumos nuostoliai šiluminėse trasose, taigi sumažėjo ir pagamintos šilumos kiekis bei apskaitytos šilumos savikaina (pagamintos vienos kilovatvalandės kaina). „Be abejo, tai šiek tiek naudinga ir Šiaulių miesto savivaldybei, nes ji kompensuoja už šilumą ir karštą vandenį. Viešojo intereso gynimo aspektu ir momentinio (trumpalaikio) pelno prieaugiu tai naudinga ir „Šiaulių energijai“, nors pastaroji, pelno siekianti įmonė, galėtų tik didinti šilumos sąnaudas, t. y. tiekti karštesnį termofikacinį vandenį“, – teigia Šiaulių universiteto dėstytojas. | |  Žmonės su baime žiūri orų prognozes, ypač kai pranašaujamas atšalimas. Ne todėl, kad nežinotų ką apsirengti – juos gąsdina nenuspėjamos sąskaitos už šildymą. Sue Byford nuotr.
| | | |
Taigi vartotojui (gyventojui) visiškai nesvarbi tiekiamojo termofikacinio vandens temperatūra, jeigu ji yra pakankama palaikyti normalų mikroklimatą patalpose (maždaug 20°C) ir paruošti karštąjį vandenį (maždaug 55°C). Kiekviename Šiaulių miesto name esantis šilumos skaitiklis matuoja namo šilumos sąnaudas pagal termofikacinio vandens prarastą šilumos kiekį namo šilumos punkte. „Iš elementariosios fizikos žinoma, kad šilumos kiekis yra lygus trijų parametrų sandaugai: vandens masės, vandens temperatūros pokyčio (akcentuoju, ne vandens temperatūros, o jos pokyčio, t. y. atvėsimo) ir vandens savitosios šilumos, t. y. praktiškai nekintamo vandens šiluminės talpos koeficiento. Todėl reikalingą namui šilumos kiekį šilumos punkto automatika, priklausomai nuo esamos termofikacinio vandens temperatūros, patiekia keisdama pratekančio termofikacinio vandens kiekį. Taigi vartotojas iš šiluminės trasos gali pasiimti bet kokį jam reikalingą šilumos kiekį, todėl diskusijos apie termofikacinio vandens temperatūros grafiką dažniausiai yra gyventojų nekompetencijos apraiška“, – sakė universiteto docentas.
- Teatro vadovas lenkams pakišo kiaulę
-
Oksana LAURUTYTĖ Šiaulių dramos teatras metus žadėjo kolegoms iš Lenkijos E. Sevruko vardo Elblongo teatro dalyvauti bendrame lietuvių, lenkų ir švedų teatralų projekte, tačiau paskutinę minutę ėmė ir „išgaravo“. Įskaudinti ir išduoti lenkai svarstė apie galimybę su teatro vadovais bylinėtis teisme, tačiau pasirinko kitus partnerius iš Lietuvos – Klaipėdos muzikinį teatrą. „Mes ir patys nežinome, kas nutiko. Žadėjęs dalyvauti projekte A. Venckus vėliau telefono ragelio nebekėlė. Taip elgtis nesąžininga. Mums labai nemalonu. Su Šiaulių teatru daugiau projektuose nebedalyvausime“, – sako Miroslaw Siedler, Elblongo teatro vadovas.
| |  | | | Šiaulių dramos teatro direktorius Antanas Venckus spaudoje gyrėsi apie vykdomus tarptautinius projektus, tačiau realiai jų vykdyti nepanoro. Galbūt tarptautinių projektų deklaravimas jam net padėjo laimėti Kultūros ministerijos konkursą dėl teatro vadovo posto. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Oficialus atsisakymas – metų pabaigoje 2010-ųjų rugpjūtį Šiaulių dramos teatro vadovas Antanas Venckus spaudoje gyrėsi, kad teatras intensyviai rengiasi tarptautiniam projektui su kaimyninių šalių teatrais. Grandiozinio plano idėja gimė Šiaulių dramos teatro bičiuliui – Elblongo miesto teatrui ir jo vadovui M. Siedleriui. Šio projekto iniciatoriai lenkai, be lietuvių, bendradarbiauti buvo pakvietę ir švedų kūrėjus. Projektas skirtas kaimyninių Pietų Baltijos regionų komunikacijai aktyvinti. Galutinis bendros kūrybos ir bendradarbiavimo tikslas – muzikinis spektaklis, kuriame dalyvaus po penkis kiekvienos šalies aktorius ir po vieną režisierių iš kiekvienos šalies. Spektaklio pagrindas – kiekvienos šalies dainuojamoji poezija, kurią išverstą atliks kitos šalies atlikėjai. Lietuvių dainas švedai atliks švedų kalba, o lietuviai lietuviškai dainuos lenkų arba švedų dainas, ir atvirkščiai. Projektas, turintis ir edukacinių tikslų, turėtų apkeliauti visas tris šalis. „Su Šiaulių dramos teatro vadovu A. Venckumi apie bendrą tarptautinį projektą ėmėme kalbėtis susitikę Palangoje 2009 ar 2010 metais. Labai džiaugėmės, kad šiauliečiai sutiko dalyvauti mūsų organizuojamame projekte. Ten ir pinigai dideli, ir labai daug darbo reikėjo įdėti. Šiauliečiai sutiko ir su tuo, kad prie projekto turi prisidėti 16 tūkstančių eurų“, – „Šiauliai plius“ telefonu sakė M. Siedler. Šiaulių dramos teatro darbuotojai daug darbo įdėjo, kol parengė projektą. Jis buvo palaimintas, buvo gautas finansavimas, A. Venckus sutartį net du kartus pasirašė.Maždaug metus lenkai tikėjo, kad projektas taps kūnu. Tikėjo ir Šiaulių teatralai – pernai rugsėjį šalies spaudoje publikuotas ir straipsnis, kuriame girtasi, jog rudenį Šiaulių dramos teatras pirmą kartą įsitrauks į tarptautinį projektą pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą.Pernai rugsėjo viduryje Šiaulių dramos teatro delegacija viešėjo Lenkijoje, kalbėjo su projekto partneriais. Pasak m. Siedler, apie jokį atsitraukimą nebuvo nė kalbos. „O po vizito taip ir nesužinojome, kas atsitiko. Teatro vadovas mus ėmė ignoruoti. Skambinau jam visais įmanomais telefono numeriais, bet jis telefono ragelio nekėlė. Tik lapkričio 29-ąją sulaukėme oficialaus atsakymo, kad Šiaulių dramos teatras projekte nebedalyvauja“, – sakė m. Siedler. Nemaloniai nustebino ignoravimas Projekto sumanytojai lenkai itin rimtai žiūrėjo į įgyvendinamą tarptautinį projektą. Jie ieškojo dainų, kūrė muziką, rašė scenarijų. „Mes atsakingi už jo įgyvendinimą, todėl mums visiškai nesuprantamas Šiaulių teatro vadovo elgesys. Suprantame, kad gali nutikti įvairių dalykų, tačiau apie tai, kokia pinigų suma reikės prisidėti, A. Venckus žinojo jau projekto pradžioje“, – apmaudžiai kalbėjo Elblongo teatro vadovas. M. Siedlerį labiausiai nustebino ne paskutinę minutę sulauktas šiauliečių atsisakymas dalyvauti projekte, bet būtent A. Venckaus elgesys ir pozicija – visiškas ignoravimas ir slapstymasis. „Nežinome, kaip tai paaiškinti, tai labai nemalonu. Dėl Šiaulių dramos teatro pasitraukimo iš projekto mums kilo daug problemų. Juk mes atsakingi už projektą ir už tai, kad jis bet kokiu atveju būtų įgyvendintas. Keista, kad apie mūsų situaciją ir atsakomybę A. Venckus nepagalvojo“, – sakė m. Siedleris. Elblongo teatro vadovas teigia, kad su Šiaulių dramos teatru ir kolegomis iš Kaliningrado ketino įgyvendinti dar vieną tarptautinį projektą. Jo metu visų trijų šalių teatrų aktoriai turėjo statyti spektaklį „Romeo ir Džiuljeta“. „Projektas būtų buvęs labai reikšmingas ir įdomus visos trims šalims, tačiau dabar po tokio Šiaulių dramos teatro vadovo poelgio atsisakome bet kokio bendradarbiavimo su šiauliečiais“, – sakė Elblongo teatro vadovas. Direktorius ginasi per vėlai sužinojęs apie pinigus „Taip tikrai nebuvo, aš nesislapsčiau“, – telefonu „Šiauliai plius“ paaiškino Šiaulių dramos teatro vadovas A. Venckus. Jo teigimu, su lenkais buvo tartasi dėl bendro projekto, kuriame dalyvautų ir Kaliningrado srities teatralai. Anot A. Venckaus, projektas su švedais kažkaip buvo „prikabintas“ vėliau. Sužinojus, kad teks prisidėti 16 tūkstančių eurų, buvo pradėta ieškoti finansavimo šaltinio. Jo neradus ir buvo atsisakyta dalyvauti tarptautiniame projekte. A. Venckus tikino tikrai nesislapstęs nuo kolegų iš Lenkijos. Jam neva buvęs sudėtingas laikotarpis – baigėsi jo kadencija, paskui teko dalyvauti Kultūros ministerijos skelbtame konkurse dėl Šiaulių dramos teatro vadovo posto. „Prieš kadencijos pabaigą išlindo tas „švediškas“ projektas prikabintas. Dėl to ir vyko rugsėji teatro atstovai pas lenkus aiškintis. Suvokę, kad finansiškai mums tai nepakeliama, atsisakėme“, – teigė teatro vadovas. Įdomu tai, kad konkursas dėl Šiaulių dramos teatro vadovo posto vyko pernai birželio pabaigoje, o atsisakymą dalyvauti bendrame projekte šiauliečiai lenkams nusiuntė tik po penkių mėnesių – lapkričio pabaigoje. „Kainą mes sužinojome tik rugsėjį“, – sakė A. Venckus. Keista, kad teatro vadovas nežino, kokius dokumentus pasirašo. „Šiauliai plius“ turi dokumento kopiją, kurioje aiškiai matyti A. Venckaus parašas. Dokumentas, kuriame nurodyta 16 tūkstančių eurų suma, pasirašytas dar 2010 metų gruodžio 14-ąją. | | | | 
Šiaulių dramos teatro direktoriaus Antano Venckaus atmintis „sušlubavo“. Direktorius teigia, kad apie lėšas, reikalingas projektui, sužinojo tik pernai rudenį, tačiau dar 2010 m. birželį jis pasirašė dokumentą, kur reikalinga suma buvo nurodyta.
|
Kas paneigs, kad teatro vadovo deklaravimas apie dalyvavimą tarptautiniuose projektuose nepadėjo jam nugalėti Kultūros ministerijos rengto konkurso Šiaulių dramos teatro vadovo pareigoms užimti? Konkurse A. Venckus pristatė Šiaulių dramos teatro penkerių metų perspektyvinę kūrybinės veiklos programą, parodančią teatro nuostatuose numatytų tikslų bei uždavinių įgyvendinimą. Programoje turėjo būti pristatytas ir Lietuvos kultūros ir meno pristatymas užsienio šalims bei analogiškos srities užsienio šalių kultūros ir meno pristatymas Lietuvos visuomenei, numatomi bendri projektai ar dalyvavimas teatrui aktualiuose projektuose. A. Venckus abu tarptautinius projektus su lenkais ir švedais bei su lenkais ir kaliningradiečiais buvo numatęs ir 2011 metų Šiaulių dramos teatro kūrybinės veiklos programoje. Šią programą, patvirtintą direktoriaus parašu, teatras pateikė Kultūros ministerijai. Ministerija ją patvirtino. Ar dėl neįvykdyto veiklos plano teatro vadovui grės kokia nors atsakomybė? Tiesa, šiemet gruodžio pradžioje A. Venckus išrinktas vadovauti visuomeninei Šiaulių miesto kultūros tarybai. Už nuopelnus kultūrai?
- Mokesčiai kitąmet
-
Elektra Lapkričio 25 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus bei jų taikymo tvarką 2012 metais. Visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams nuo 2012 m. vidutiniškai didės apie 1,4 ct/kWh (su PVM) arba apie 3 proc. – namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitąmet padidės apie 2 Lt (su PVM) per mėnesį. Dujos 2011 m. lapkričio 30 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu nustatytas gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas bei tarifus buitiniams vartotojams, galiosiančius nuo 2012 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos dujos“ valdyba nustatė, kad gyventojams tarifai nekeičiami, tai yra nuo 2012 m. sausio 1 d. taikomi 2011 m. antrąjį pusmetį galiojantys tarifai. Šildymas ir karštas vanduo Nuo 2012 m. sausio 1 d. šilumos ir karšto vandens kainos Šiaulių miesto ir rajono vartotojams nesikeis – galios nustatytos nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Šaltas vanduo 2011 m. gruodžio 22 d. vykusio Šiaulių miesto tarybos posėdžio metu nuspręsta taikyti dabar galiojančias šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir pardavimo paslaugų kainas ir kitąmet. Kalbant apie vandens kainą, sumaišties sukėlė tai, kad Seimas pritarė mokesčių didinimui už dalį iš žemės išgaunamų išteklių, tarp kurių yra ir juridinių asmenų komerciniais tikslais naudojamas požeminis vanduo. Iki šiol požeminis vanduo būdavo apmokestinamas 0,06 Lt už kubinį metrą, jo mokestis nepriklausė nuo to, ar jis naudojamas komerciniais tikslais, ar namų ūkio reikmėms bei patalpoms šildyti. Pakeitus teisės aktą, požeminis vanduo namų ūkio reikmėms ir patalpoms šildyti kainuos tiek pat, o juridinių asmenų komerciniais tikslais naudojamo vandens, pilstomo į tarą, kaina padidės iki 10,8 Lt už kub. metrą. Viso kito požeminio vandens kaina sieks 0,24 Lt už kub. metrą. Nesikeis kitąmet ir komunalinių atliekų rinkliavos dydis. Verslo liudijimai Nuo 2012 m. sausio 1 d. brangs verslo liudijimai. Minimali verslo liudijimo kaina šiauliečiams bus 1440 Lt per metus, t. y. 120 Lt daugiau nei šiemet. Kitąmet stambinamas ir veiklų, kuriomis verstis reikia įsigyti verslo liudijimą, sąrašas. Iš šiuo metu galiojančių 105 veiklos rūšių sąraše liks tik 90, panaikinamos žemės ūkio veiklai priskiriamos veiklos sritys, iš esmės keičiamos statybos veiklos. Nuo Naujųjų metų tikslinama ir patalpų nuomos rūšis, kuri leidžia verstis tik gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Iki šiol galiojusios aštuonios prekybinės veiklos rūšys stambinamos į dvi: „Prekyba tik ne maisto produktais“ ir „Prekyba“.
- Metų renginiai
-
Miesto gimtadienis ir „EuroBasket 2011“ Rugpjūčio 31-rugsėjo 5 d. Šiauliams teko atlaikyti didžiulį išbandymą – šalyje vyko didžiausias visų laikų tarptautinis renginys „EuroBasket 2011“. Į varžybas Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune atvyko 24 stipriausios Europos krepšinio rinktinės. Šiauliuose sulaukta keliolikos tūkstančių žmonių antplūdžio, nes rugsėjį į mokymo įstaigas grįžo ir studentai bei atvyko svečių į rugsėjo 2-3 d. vykusį miesto gimtadienį. Kasdien Europos krepšinio čempionato B grupės rungtynes Šiaulių arenoje žiūrėdavo apie 4 tūkst. aistruolių. Informaciją apie čempionatą teikė 203 akredituoti žiniasklaidos atstovai, saugumu rūpinosi apie 100 pareigūnų, organizatoriams talkino 150 savanorių. Vidutiniškai į vienos dienos rungtynes Šiauliuose buvo parduodama apie 3 tūkst. bilietų. Dar maždaug tūkstantis asmenų į salę ateidavo su kvietimais, akreditacijomis. Didžiausio susidomėjimo Šiauliuose sulaukė Prancūzijos ir Vokietijos rungtynės, kurias arenoje stebėjo apie 5 tūkst. žmonių. Kartu su krepšinio čempionatu trankiai praūžęs Šiaulių gimtadienis nudžiugino miesto valdžią – šventei surengti iš biudžeto skirta 100 tūkst. litų, per 130 tūkst. litų skyrė miesto verslininkai, dar 50 tūkst. surinkta iš prekybininkų. Organizatoriai miesto gimtadienio švente buvo patenkinti – išnaudota daug miesto erdvių, pasirodė kaip niekad daug miesto kolektyvų. Šventės metu paaiškėjo ir kita tiesa – kai vieni rėmė, kiti švenčiančiuosius apiplėšinėjo. Kai kuriose miesto kavinėse už puodelį kavos su pienu verslininkai prašė 10 Lt, alaus bokalas Šiaulių kavinėse kainavo 10, sidro – 18, kiaulienos karbonadas – 25, negazuoto vandens buteliukas – 4 Lt. Miesto gimtadienis, vykęs Europos krepšinio čempionato metu, parodė, kurie miesto verslininkai negerbia savo nuolatinių klientų ir įsivaizduoja, kad gali mulkinti užsieniečius. Prie Panevėžio arenos pardavinėtas alus kainavo 6, pusės litro kokakolos stiklinė – 5 Lt. Politikai ėmė svarstyti, ar bus pelningos TAFISA žaidynės Šiauliuose, nes per Europos krepšinio čempionatą viskas ėjo „į minusą“. Su „Saulės žiedu“ susitiksime po dvejų metų Liepos viduryje Šiaulius sudrebino IV tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“. Jis miesto gyventojus ir svečius supažindino su tolimų ir artimų šalių kultūra. Į konkursą atvykę vienuolikos užsienio šalių ir būrys Lietuvos kolektyvų prisistatė šventinėje „Saulės žiedo“ eisenoje. Joje dalyvavo Karelijos (Rusija), Austrijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos, Nepalo, Slovėnijos, Sicilijos (Italija), Baltarusijos ir Lietuvos atstovai, pasipuošę tautiniais rūbais. Svečių turėjo būti daugiau, tačiau kolektyvai iš Nigerijos, Kolumbijos, Jordanijos ir Serbijos neatvyko, nes negavo vizų. Tarptautinis folkloro konkursas-festivalis unikalus tuo, kad jo metu dalyviai ne tik koncertuoja, bet ir dalyvauja vieninteliame Rytų Europoje rengiamame konkurse. Šiame konkurse kolektyvai rungiasi dėl „Grand Prix“, kuris šiemet kartu su 1500 eurų atiteko Slovakijos folkloro ansambliui „Devin“. Šiaulių dramos teatro jubiliejui – knyga ir premjera Rugsėjo 23 d. Šiaulių dramos teatras paminėjo 80-metį. Šia proga pristatyta įspūdinga premjera – Jevgenijaus Švarco trijų veiksmų pasaka „Šešėlis“. Be jo, šiemet žiūrovams teatras pasiūlė dar dvi premjeras: „Iguanos naktį“ ir kalėdinį spektaklį vaikams „Pūkuotuko pasaka“. „Šešėlį“ režisavo JAV gyvenanti režisierė Nataša Ogaj Ramer, kostiumus ir scenografiją kūrė dailininkė Olga Kravčenia ir Aleksandras Vasiljevas, choreografiją – Borisas Moisejevas. Spektaklyje vaidina ne tik visi 30 teatro aktorių, bet ir pagalbinis personalas. Specialiai Dramos teatro jubiliejui paminėti išleista knyga „Šiaulių dramos teatras nuo 1931 metų rugsėjo 23 dienos“. Iš tikro teatro įkūrimo diena – 1931 m. rugpjūčio 1-oji. Tada buvo įsteigtas Valstybės teatro Šiaulių skyrius, tačiau kadangi pirmoji premjera – spektaklis „Princesė Turandot“ – dienos šviesą išvydo rugsėjo 23-iąją, ši diena ir laikoma teatro gimimo diena. Ateityje ketinama išleisti dar vieną knygą, kurioje bus apžvelgtas teatro gyvenimas 1931-1945 m., bei prisiminimų knygą apie anapilin iškeliavusią aktorę Rūtą Staliliūnaitę. Šiaulių dramos teatras per 80 metų kelis kartus keitė pavadinimą. Jis buvo Šiaurės Lietuvos teatras, Valstybės teatro Klaipėdos skyrius, Šiaulių miesto teatras, o nuo 1944 m. tapo Šiaulių dramos teatru. Nuo 1931 m. jame buvo pastatyti 426 spektakliai.
- Metų galvapjūtė
-
Šie metai, ypač metų pabaiga, supurtė regiono rajonų merų, politikų kėdžių pamatus. Radviliškis Radviliškyje itin pasidarbavo STT Šiaulių skyriaus pareigūnai. Korupcijos kamuolį ėmę narplioti teisėtvarkininkai sulaikė šešis įtariamuosius. Pirmi į areštinę pateko Radviliškio konservatorių lyderiai – rajono meras Antanas Čepononis ir tarybos narys medikas Aloyzas Juodis. A. Čepononis yra konservatorių Radviliškio skyriaus vadovas, A. Juodis – jo pavaduotojas. Politikai įtariami piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu ir sukčiavimu. Šiaulių teismas merą iš pradžių leido suimti septynioms paroms, vėliau suėmimas pratęstas mėnesiui. Išvakarėse 14 dienų buvo suimtas A. Juodis. Abu pusę metų nušalinti nuo pareigų savivaldybėje. Konservatorių lyderiai skubomis paskelbė, jog stabdoma A. Čepononio, A. Juodžio ir Kęstučio Čiūdaro narystė partijoje. Sulaikytas ir bendrovės „Leo statyba“ darbų vykdytojas Leonardas Šeštokas. Įtarimai pareikšti ir Radviliškio tarybos nariui konservatoriui Gintarui Žilėnui. Jis sulaikytas kitoje – Panevėžį krečiančio korupcijos skandalo byloje. Joje viena įtariamųjų – įtakingo konservatoriaus Vito Matuzo žmona Danutė. Gruodžio 22-ąją į areštinę dviem paroms buvo uždaryta šeštoji įtariamoji – buvusi įmonės „Leo statyba“ direktorė konservatorė Vilma Adomaitienė. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl Radviliškio rajono savivaldybės galimai neskaidriai įgyvendinamų projektų – Radviliškio rajono Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo ir Radviliškio miesto Obelėlės gatvės rekonstravimo darbų. STT kilo įtarimų, kad atliekant vieno iš Radviliškio miesto kultūros centro pastatų – sandėlio – rekonstrukciją buvo sudarytos išskirtinės sąlygos įmonei laimėti viešųjų pirkimų konkursą. Už 360 tūkst. Lt darbus atlieka „Leo statyba“, kurios abu pagrindiniai akcininkai ir yra sulaikytieji G. Žilėnas ir A. Juodis. Be to, STT įtaria, kad rekonstruojant sandėlį esą buvo klastojami dokumentai ir buvo siekiama apgaule užvaldyti didelės vertės Europos Sąjungos ir savivaldybės biudžeto lėšas. Šį projektą Radviliškio rajono savivaldybė įgyvendina kartu su latviais. Pakruojis Pakruojo politikai gruodžio 7 d. vykusiame neeiliniame rajono savivaldybės tarybos posėdyje nusprendė Saulių Gegiecką atleisti iš mero pareigų. Jas, kol bus išrinktas naujas Pakruojo rajono savivaldybės meras, pavesta eiti mero pavaduotojui Romui Medzveckui. Nepasitikėjimą S. Gegiecku pareiškusi valdančioji dauguma balsuodama nebuvo vieninga. Už mero atleidimą balsavo 13, prieš – 2 valdančiosios daugumos atstovai. Toks sprendimas argumentuotas tuo, kad dėl netinkamo mero elgesio interpeliaciją opozicijos atstovai inicijavo dar 2009 m. Jie dėl mero girtavimo, neblaivaus pasirodymo viešuose renginiuose politikams išsakė pastabas ir šiemet, tačiau tuomet į tai kolegos numojo ranka. Mero pareigas S. Gegieckas užėmė jau trečią kadenciją: pirmąkart buvo išrinktas 2004 m., perrinktas 2007 m. ir šiemet. Pakruojo miesto taryboje jis dirbo nuo 1995 m. Kelmė Kelmės rajono apylinkės prokuratūra atlieka tyrimą dėl Kelmės Darbo biržoje dirbančio Kelmės rajono tarybos nario Rimanto Motuzo galimos nusikalstamos veikos. Politikas įtariamas sukčiavęs – fiktyviai registravęs bedarbio apsilankymus. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai niekam nepareikšti, tačiau tyrimo eigoje specialistams paskirtos užduotys. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie Kelmės Darbo biržoje registruojamą nesamą bedarbį. Paaiškėjo, kad biržos bedarbių sąrašuose yra jau kurį laiką Švedijoje dirbantis 35 m. kelmiškis, o Darbo biržoje rasti neva jo parašai, esą jis laiku lankydavosi pas įdarbinimo specialistą R. Motuzą. Tariamas klientas Kelmės skyriuje registruotas apie trejus metus. R. Motuzas šį bedarbį aptarnavo nuo 2010 m. spalio. Tariamas klientas nedarbo draudimo išmokos iš Kelmės skyriaus pastaruoju metu negavo. Tikėtina, kad būti fiktyviu bedarbiu jam buvo naudinga dėl socialinių garantijų. Įtarimų sukėlė kliento parašai bedarbio stebėsenos lape, tad bus tiriama, ar jie nebuvo klastojami. Darbo biržoje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, jo medžiaga perduota prokuratūrai. Į skandalą įsivėlusiam Rajono tarybos nariui R. Motuzui Lietuvos socialdemokratų partijos Kelmės skyriaus vadovybės susitikime buvo siūloma sustabdyti narystę partijoje, tačiau jis atsisakė, sakydamas, jog Darbo biržos kaltinimai yra nepagrįsti ir jis esąs nekaltas. Nutarta palaukti Kelmės rajono apylinkės prokuratūros išvadų. Prokuratūra, pasak Šiaulių apygardos prokuratūros atstovo spaudai Martyno Povilaičio, įtarimų kol kas niekam nepareiškė. Vyksta tyrimas, paskirta rašysenos ekspertizė ir kitos specialios užduotys. R. Motuzas kol kas dirba Darbo biržoje, kaip ir dirbęs. Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas „Šiauliai plius“ teigė taip pat laukiantis prokuratūros išvadų. Tik tuomet bus sprendžiamas klausimas dėl nuobodos R. Motuzui. Jei įtarimai pasitvirtins, specialistui teks atsisveikinti su tarnyba. R. Motuzas darbo biržos padalinyje Kelmėje dirba daugiau nei dešimtmetį. 2007 m. jam buvo skirtas papeikimas už aplaidų darbą. Per pastaruosius porą dešimtmečių iš darbo biržos padalinio Kelmėje dėl analogiškų pažeidimų, kurie prilyginami šiurkštiems, atleisti du darbuotojai.
- Metų statistika
-
Sumažėjo gyventojų Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas vyko kovo-gegužės mėn. Pirmą kartą gyventojai galėjo atsakyti į surašymo klausimus internetu (tokia galimybe pasinaudojo apie 32% gyventojų). El. būdu nesusirašiusius asmenis lankė surašinėtojai. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų. 2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 484 tūkst. gyventojų, taigi per dešimtmetį jų sumažėjo 12% (430,2 tūkst.). Labiausia gyventojų sumažėjo dėl emigracijos (76%) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst. 2001-2011 m. daugiausia gyventojų sumažėjo Utenos (19%), Tauragės (18%), Šiaulių (17%) ir Alytaus (16%) apskrityse. Ypač gyventojų sumažėjo Visagino (25 %), Akmenės raj. ir Pagėgių (22 %) savivaldybėse. Apie 40% šalies gyventojų gyvena didžiuosiuose miestuose. Vilniaus mieste gyventojų skaičius kito nežymiai (sumažėjo 2,7%), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sumažėjo nuo 13 iki 16%. 2011 m. moterys sudarė 54% šalies gyventojų. Moterų buvo 238 tūkst. (17%) daugiau negu vyrų (2001 m. – 225,6 tūkst. arba 14% daugiau). Šiaulių apskrityje buvo 17% daugiau moterų nei vyrų. Mažėjant bendram gyventojų skaičiui, jų tankis sumažėjo nuo 53,4 (2001 m.) iki 46,8 (2011 m.) žmonių viename kvadratiniame kilometre. Tankiausiai gyvenama Panevėžio miesto savivaldybėje – 2071 gyventojas viename kvadratiniame kilometre, Kauno – 2046, Klaipėdos –1646, Alytaus – 1515, Šiaulių –1397, Vilniaus –1344 – miestų savivaldybėse. Šiaulių apskrityje gyventojų sumažėjo 17,4% (2001 m. buvo 370096, 2011 m. – 305792). Daugiausia gyventojų sumažėjo Akmenės raj. savivaldybėje – 22 proc. (nuo 30221 iki 23584). Joniškio raj. savivaldybėje gyventojų sumažėjo 18 proc. (nuo 31922 iki 26170), Kelmės raj. – 21,3 proc. (nuo 40844 iki 32164), Pakruojo raj. – 19,9 proc. (nuo 29458 iki 23587), Radviliškio raj. – 19,4 proc. (nuo 52148 iki 42027), Šiaulių miesto – 15,5 proc. (nuo 133883 iki 113143), Šiaulių raj. – 12,6 proc. (nuo 51620 iki 45117). Išankstiniai surašymo duomenys, pateikti 2011 m. gruodžio 2 d., gali skirtis nuo galutinių. Regione daugiau mirė nei gimė Šiemet Šiauliuose mirė 1331 žmogus, gimė – 1303. Sulaukta 14 dvynukų porų. Kelmėje mirčių užregistruota gerokai daugiau nei gimimų. Šiemet rajone mirė 476, gimė – 316. Manoma, kad situacija kitąmet pagerės, nes išsituokė 82 poros, o susituokė net 183. Radviliškis šiemet sumušė gimstamumo rekordus. Šiemet mieste mirė 385 radviliškiečiai, gimė – 410. Radviliškyje susituokė 207 poros, išsituokė 144. Joniškyje mirčių užregistruota dvigubai daugiau nei gimimų. Šiemet Joniškio rajone mirė 422, gimė 247 joniškiečiai. Nors gimimų gerokai mažiau, rajoną nudžiugino trynukai. 2011 m. regione būta ir rekordų. Balandžio 4 d. Šiauliuose gimė mažylis-milžinas. Berniuką pagimdė 35-erių Joniškio raj. gyventoja Eglė Kudulienė. Naujagimio svoris buvo 5,255 kg, ūgis – 59 cm. Naujagimis pavadintas Eigardu. Jis – didžiausias per pusantrų metų mieste gimęs kūdikis. Lietuvoje yra užregistruotas 6,8 kg svorio naujagimis, tačiau jis gimė atlikus Cezario pjūvį. E. Kudulienė kūdikį pagimdė pati, po gimdymo jautėsi gerai, jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta ir naujagimiui.
- Naujos išlaidos
-
Lopšeliuose-darželiuose – abonentinis mokestis Nuo Naujųjų tėvai turės kas mėnesį mokėti 25 Lt abonentinį mokestį už ugdymo aplinkos išlaikymą ir kasdien 2 Lt už patiekalų gamybą. Tėvai turi teisę pasirinkti ugdymo trukmę (nuo 4 iki 24 val.) ir maitinimų skaičių (ne daugiau nei 4 maitinimai arba be maitinimo) per dieną. Pasirinkus ne ilgesnį nei 4 val. trukmės ugdymą per dieną be maitinimo, atlyginimas už maitinimo paslaugas yra nemokamas – mokamas tik mėnesinis atlyginimas už ugdymo aplinkos išlaikymą. Pavyzdžiui, lopšelio grupės vaikams nustatytas 165,5 Lt mokestis, jei jie valgys 2 kartus (pietus ir pavakarius); 197,7 Lt – jei valgys 3 kartus (pusryčius, pietus, pavakarius). Darželio grupės vaikams nustatytas 178,4 Lt mokestis, jei jie valgys 2 kartus; 214,9 Lt – jei valgys 3 kartus (pusryčius, pietus, pavakarius). Pietūs mokykloje Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino naują maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose aprašą, pagal kurį mokyklos pačios spręs, už kokią kainą maitinti moksleivius pietumis. Šiaulių miesto mokyklose iki šiol pietūs kainuodavo vidutiniškai 3,30 Lt, kai kuriose – iki 5 Lt. Kadangi dabar gamybos išlaidos sudaro apie 1,63 Lt, skaičiuojant visas sąnaudas, pietų kaina išauga iki 5 Lt. Ar didinti pietų kainą, spręs pati mokykla. Nemokamų pietų kaina išlieka 4,68 Lt. Brango visuomeninis transportas Nuo liepos 15 d. šiauliečiai už važiavimą miesto viešuoju transportu turi mokėti daugiau – bilietas spaudos kioske pabrango nuo 1,40 Lt iki 1,70 Lt. Mikroautobuso bilietai nuo 1,80 Lt pabrango iki 2 Lt. Nuolatinis bilietas pabrango nuo rugpjūčio 1 d. – kainuoja 97 Lt. Nors kai kurie politikai suabejojo kainų ir skaičių pagrįstumu, prašė atidėti sprendimo priėmimą ar laiką, nuo kada bilietus branginti, daugumai labiau rūpėjo, kaip gelbėti „Busturą“, o ne padėti šiauliečiams. Iš 27 politikų bilietų branginimui pritarė 19. Iš trijų pasiūlytų bilietų branginimo variantų buvo pasirinktas tas, kuris labiausiai tinka išaugus „Busturo“ sąnaudoms dėl pabrangusio kuro. Į bilietų kainą buvo įskaičiuotas ir 1 mln. Lt. Jo reikėję įgyvendinant ES finansuojamą projektą, kurio dėka bus įsigyti aštuoni nauji dujomis varomi autobusai. Po kelių mėnesių šiauliečiai jau galėjo įsigyti mėnesinius bilietus važiuoti bendrovės „Busturas“ autobusais tik darbo dienoms. Bilietas kainuoja 85 litus. Pasak „Busturo“ atstovų, mėnesinis bilietas tik darbo dienoms nėra populiarus. Lapkritį buvo parduota vos 170 tokių bilietų. Kone 100 Lt kainuojantį mėnesinį bilietą įsigyja apie 1,1 tūkst. šiauliečių, o vienkartinių bilietų kioskuose nuperkama itin gausiai – apie 270 tūkst. Vairuotojai per mėnesį parduoda apie 110 tūkst. bilietų. Spalio 13 d. UAB „Busturas“ teritorijoje buvo oficialiai atidaryta ir pradėjo veikti pirmoji suslėgtų gamtinių dujų degalinė (kompresorinė stotis). Kylančios maisto kainos Kylančios maisto produktų kainos stebino ir šiurpino šiauliečius visus metus. Deja, augimo neišvengsime ir metams baigiantis. Šiemet labiausiai brango mėsa, žuvis ir pieno produktai. Pasak gyventojų, kai kuriuos maisto produktus dėl spartaus kainų šuolio tenka visiškai išmesti iš raciono. Statistikos departamento duomenimis, varškė pabrango apie 13 proc., sūdytos silkės filė – apie 38, smulkus baltasis cukrus – apie 30, jautiena – daugiau nei 14, duona – 7 proc. Pigo tik daržovės, pvz., svogūnai ir pomidorai – apie trečdalį. Gyventojų perkamąją galią sumažino ir pabrangusi šiluma bei išaugusios kuro kainos – dyzelinis kuras šiemet pabrango beveik 15 proc.
- Metų nuosprendis
-
Daušiškių kapinės – duobėje Šiauliams šiemet taip ir nepavyko įkurti naujos amžinybėn išėjusiųjų laidojimo vietos. Ginkūnų kapinėse vietų laidoti metų pabaigoje nebeliko, tad žmonės laidojami naikinant žaliąsias juostas, tarp medžių ar vietose, kur medžiai buvo išrauti. Naujų miesto kapinių istorija pasidėjo dar 2009 m. rudenį. Tada Šiaulių miesto savivaldybės politikai susiginčijo dėl paskolos, kuri būtų panaudota kapinėms reikalingai žemei iš privačių asmenų išpirkti, dydžio. Iš pradžių buvo ketinama imti 6 mln. Lt ilgalaikę paskolą, iš kurios apie 4,5 mln. Lt būtų skirta kapinių žemei pirkti. Už tiek ketinta išpirkti apie 40 ha. Paskui tapo aišku, kad visai reikiamai žemei iš savininkų išpirkti reikia kur kas daugiau – 8,6 mln. Aistros dar labiau įkaito paaiškėjus, kad Daušiškių kaime net 11 ha nuosavybės teise priklausė buvusio miesto mero G. Mikšio artimiesiems ir 6 ha iš to ploto pateko į kapinėms išperkamų žemių teritoriją. Vieno aro kaina ten buvo skaičiuojama nuo 1230 iki 1370 Lt, tad vien mero artimiesiems reikėjo išmokėti per 800 tūkst. Lt. Prieš 2010 m. Kalėdas Šiaulių miesto savivaldybė gavo galutinį ir neskundžiamą teismo sprendimą, kuris patenkino privačių asmenų skundą ir panaikino Daušiškių kaimo detalųjį planą, nes kapinėms numatyta daugiau žemės, nei leidžiama teisės aktuose. Šiaulių miesto savivaldybė, rengdama detalųjį planą, neatsižvelgė į 2009 m. kovą įsigaliojusį įstatymą, kuriame nurodoma, jog kapinės turi būti ne didesnės nei 40 ha. Tuo metu žemė jau buvo išpirkta ir buvusiems jos savininkams jau buvo sumokėta beveik 9 mln. Lt. Be reikalo, paaiškėjo, buvo išleista apie 3 mln. Lt. Detalųjį kapinių planą per teismus panaikino kaunietis. Jo žemė pateko į kapinių sanitarinę zoną ir jam nebuvo išmokėta kompensacija, nors jo žemė, savininko teigimu, dėl tokios kaimynystės nuvertėjo. Būtent ši byla ir atskleidė, kad detalusis planas neatitinka įstatymų reikalavimų, o suplanuota teritorija yra net 20 ha didesnė, nei leidžiama. Teismo panaikintam detaliajam planui rengti buvo išleista daugiau nei 200 tūkst. Lt. Tiek jų reikės ir rengiant naują planą. Iškilus viešumon, kad iš tuomečio miesto mero G. Mikšio artimųjų buvo išpirkta per 6 ha žemės ir sumokėta per 800 tūkst. Lt, G. Mikšys turėjo reikalų su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pastaroji pripažino, kad G. Mikšys pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nes dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su savo šeima. Dabartinis meras Justinas Sartauskas ir administracijos direktorius V. Damulevičius, lydimi Seimo nario Valentino Mazuronio, nuvyko į Seimą, kur Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius bandė įtikinti, kad būtina įteisinti Daušiškių kapinių pažeidimus, bet balsų dauguma nebuvo pritarta įteisinti įstatymų pažeidimus atgaline data. Nei merui, nei administracijos direktoriui Seime taip ir nepavyko įtikinamai argumentuoti, kodėl nuo 30 ha per kelerius planavimo metus kapinių teritorija išsiplėtė iki 60 ha. Išpirktų sklypų savininkai dabar turėtų grąžinti pinigus savivaldybei. Taigi daugiau nei penkmetį trukusios naujų kapinių paieškos grįžo į pradinį tašką, nors joms išleisti milijonai.
- Metų nelaimės
-
Susidūrė orlaiviai Rugpjūčio 30 dieną, atliekant suplanuotą treniruotę, susidūrė Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivis L-39 ZA „Albatross“ ir Prancūzijos naikintuvas „Mirage 2000C“. Avarijos metu buvo pažeistos „Albatross“ lėktuvo konstrukcijos, todėl jis nukrito šalia Rėkyvos ežero ir apdegė. Buvo pažeista ir naikintuvo „Mirage“ viršutinė kilio dalis, liemens kairė pusė ir kairysis sparnas. Po susidūrimo orlaivis tęsė skrydį ir nutūpė Šiaulių kariniame aerodrome. Lietuvos orlaivio pilotai sėkmingai katapultavosi, vėliau juos į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose išskraidino Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis Mi-8. Lėktuvo „Albatross“ juodoji skrydžių dėžė sudegė per gaisrą lėktuvui sudužus, todėl neišliko duomenų apie skrydžio parametrus. Bendradarbiaujant su Prancūzijos gynybos ministerija, buvo išanalizuoti Prancūzijos karinio orlaivio „Mirage“ skrydžio parametrų registravimo įrenginių duomenys. Nustatyta, kad per treniruotę (dalyvavo Lietuvos lengvasis atakos lėktuvas „Albatross“ ir du NATO oro policijos misiją atliekantys Prancūzijos naikintuvai „Mirage“) „Albatross“ ir vienas iš naikintuvų, atlikdami orlaivio atpažinimo bei gaudymo procedūras ir dideliu greičiu skrisdami grupėje, pavojingai suartėjo ir susidūrė ore. Tai įvyko todėl, kad abiejų orlaivių pilotai skirtingai interpretavo skrydžio eigą. Kadangi tokių pratimų metu orlaiviai paprastai skrenda labai arti vienas kito, net menkiausias tarpusavio veiksmų skirtumas tarp orlaivių skrendant grupėje gali sukelti susidūrimą. Komisijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad lėktuvas „Albatross“ buvo parengtas skrydžiui pagal reikalavimus ir buvo techniškai tvarkingas. Taip pat konstatuota, kad orlaivių pilotai laikėsi nustatytų procedūrų avarijos atveju. Remiantis NATO susitarimu dėl karinių pajėgų statuso, žalos atlyginimo klausimas tarp Prancūzijos ir Lietuvos nekeliamas. Prancūzija yra viena aktyviausiai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaujančių šalių. Nuo NATO oro policijos misijos pradžios 2004 m. Prancūzijos kariai misiją vykdė trečią kartą. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos turi dviejų modifikacijų sraigtasparnius Mi-8: Mi-8MTV (Mi-17) ir Mi-8T, tris transportinius lėktuvus C-27J „Spartan“, du transportinius lėktuvus L-410 UVP „Turbolet“, du lengvuosius atakos lėktuvus L-39 ZA, tris transportinius-keleivinius lėktuvus An-2, vieną mokomąjį lėktuvą JAK-18T ir du mokomuosius lėktuvus JAK-52. Siautėjo uraganas Liepos pabaigoje Šiaulių apskrityje siautęs viesulas rovė ne tik elektros linijas, bet ir medžius bei paminklus. Radviliškio rajone viesulas siautėjo Aukštelkų seniūnijoje. Kalnelio Gražionių, Kaulinių ir Žiūronų kaimuose nuplėšti dviejų gyvenamųjų ir šešių ūkinių pastatų stogai, Alksnupių kaime išversta apie 10 ha miško. Taip pat išvartyti paminklai vietos kapinėse, nuplėšti keturi gyvenamųjų namų stogai, nukentėjo vietos ūkininkai. Ginkūnų seniūnijoje viesulas nutraukė aukštos įtampos elektros linijos laidus, todėl laikinai buvo sutrikęs elektros tiekimas tūkstančiams vartotojų. Buvo smarkiai apgadinti Ginkūnų žemės ūkio bendrovės pastatai: dvi daržinės, karvidė, garažai ir juose buvusi žemės ūkio technika, kiti gamybiniai pastatai. Apgadinti ir bendrovės „Egmila“ gamybiniai pastatai. Nuo viesulo nukentėjo ir Ginkūnų gyvenvietė bei jos gyventojų sodybos: nuplėšti dviejų daugiabučių ir septynių privačių namų stogai, nuverstos kelios daržinės ir šiltnamiai, apgadinta keletas lengvųjų automobilių, išversta keliolika medžių. Spalį specialiai sudaryta komisija įvertino liepos mėnesį vėtros padarytus nuostolius ir nuo jos nukentėjusiems gyventojams išdalijo beveik 23 tūkst. litų. „Snoro“ bankrotas Šiaulių mieste ir rajone dėl bankrutavusio banko „Snoras“ nukentėjo per 3000 pensijas gaunančių žmonių ir nemažai įmonių. Lapkričio viduryje vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis laiku imtis priemonių užtikrinti šalies finansų stabilumą ir siekdama apsaugoti indėlininkų lėšas, atsižvelgdama į Lietuvos banko išvadas ir siūlymą bei visuomenės interesus, Vyriausybė nutarė paimti visuomenės poreikiams banko „Snoras“ akcijas. Banko nacionalizavimas pristabdė dalies įmonių veiklą, buvo įšaldytos gyventojų santaupos. Manoma, kad tai turės įtakos ir šalies ekonomikos augimui. Gruodžio viduryje pradėjus mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams, šie suskubo į SEB‘ą, kurio apgultis nesiliauja iki šiol – kas rytą prie banko filialų išsirikiuoja eilės žmonių. Bankrutavęs „Snoro“ bankas sumenkino piliečių pasitikėjimą Lietuvos komerciniais bankais – jų visuomeninis reitingas smuko perpus, pastebimai sumenkindamas ir pasitikėjimą Lietuvos banku.
- Metų statybos
-
UAB „Bažnyčia“ veikla Šiaulių rajono tarybos dauguma nusprendė pritarti Kryžių kalno detaliojo plano koregavimo Šiaulių rajone, Meškuičių seniūnijoje, Domantų kaime, koncepcijai. Taigi buvo sudarytos visos galimybės čia statyti bažnyčią. 14 Tarybos narių balsavo už, keturi buvo prieš, kiti nebalsavo arba susilaikė. Prieš tai atliktos apklausos, sulaukta Šiaulių vyskupijos kurijos nuomonės – buvo teigiama, kad dauguma žmonių norėtų bažnyčios prie Kryžių kalno. Tarybos nariams buvo išplatintas ir ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus raštas, jie supažindinti su kultūros ministro Arūno Gelūno, kitų šalies atsakingų pareigūnų nuomonėmis. Bažnyčios prie Kryžių kalno statyboms nepritarė dalis šiauliečių. Patariamąjį balsą turinti Kultūros paveldo komisija stebėjosi Šiaulių savivaldybės ir dvasininkų sprendimais, esą su bažnyčios atstovais kalbėta dar prieš ketverius metus ir mėginta juos įtikinti, kad bažnyčia šioje vietoje ir netinka, ir yra nereikalinga. Kryžių kalnas, kaip išskirtinės vertės ir reikšmės kompleksas, išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvai, o ne bažnyčiai, todėl, pasak paveldosaugininkų, turėtų būti išsaugota sakralinė šios vietos erdvė ir apgintas viešasis interesas. Dešimt metų nerimstant aistroms dėl bažnyčios šalia Kryžių kalno statybų, buvo keičiama ir galima jos vieta, ir dydis. Kultūros paveldo departamentas teigia, kad neleido statybų Kryžių kalno teritorijoje, tačiau negali jų uždrausti šalia, vizualinės apsaugos zonoje, todėl apribojo tokios bažnyčios aukštį iki 8 metrų su kryžiumi. Atrodo, kad apetitas didėja bevalgant ir tuo pasitenkinta nebus – atsirado nuomonių, kad bažnyčia turi būti gerokai aukštesnė ir nereikia riboti architektų fantazijos. Be to, anot Lietuvos piligrimų bendrijos, sakralinių pastatų kompleksas prie Kryžių kalno turėtų būti netgi plečiamas, žinoma, nesugadinant Kryžių kalno vizualumo ir sakralumo. Užsienio ir Lietuvos piligrimai laukia ir kitų jiems aktualių statinių: didelė požeminė bažnyčia leistų organizuoti prie Kryžių kalno masinius renginius ir žiemą, be to, norima, kad aplink Kryžių kalną būtų įrengtos Kryžiaus kelio stotys. Kitas daug diskusijų tebekeliantis objektas – Šiaulių katedros pašonėje kylantis vyskupijos pastoracinis centras. Naujas pastatas statomas šalia katedros palei Tilžės gatvę. Miesto bendruomenė nepatenkinta tuo, kad jis užstoja katedrą, užvėrė šalia jos esančią erdvę. Dviejų aukštų su mansarda pastoracinio centro pastato aukštis sieks 12 metrų. Katedros aukštis iki kraigo yra 30 metrų. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis sakė, kad pastoracinis centras, kuriame įsikurtų šeimos, jaunimo, katechetikos, evangelizacijos centrai, jaunai Šiaulių vyskupijai yra būtinas. Dabar tokie centrai veikia nuomojamose patalpose. Į pastoracinį centrą turėtų persikelti ir Šiaulių vyskupijos kurija. Vyskupas išreiškė viltį, kad įkurtuvės bus švenčiamos jau kitą rudenį. Pastoracinio centro projektą pristatęs vienas jo bendraautorių sakė, kad šio ploto užstatymas buvo numatytas ir detaliajame Šiaulių miesto plane. Dėl statybos šalia katedros priekaištų neturėjo ir paveldosaugininkai. Tai, kad nemažai šiauliečių piktinasi dėl vykdomų statybų, anot architektų, yra normali žmonių reakcija į vykstančius pokyčius.
- Metų projektai
-
Rekonstruojamas kelias Radviliškis-ŠiauliaiBaigtas pirmasis kelio Panevėžys-Šiauliai rekonstrukcijos etapas – Radviliškio aplinkkelio tiesimo ir modernizavimo darbai. Kelio ilgis 6,5 km. Bendra darbų vertė – 76,5 mln. Lt. Vieną didžiausių Lietuvoje kelių A9 Panevėžys-Šiauliai rekonstruoti bendrovė „Šiaulių plentas“ pradėjo 2009 m. rugsėjį. Kelyje įrengta pirmoji Lietuvoje dviejų eismo juostų „turbo“ žiedinė sankryža – pats saugiausias ir pralaidžiausias vieno lygio sankryžos tipas. Šniūraičių sankryžoje įrengtas vienas didžiausių Lietuvoje tunelinių viadukų iš gofruotų lakštų ant monolitinių betoninių pamatų. Be to, šioje sankryžoje įrengta požeminė pėsčiųjų perėja. Vietinius kelius, sodybas, dirbamus laukus jungia jungiamieji keliai, esantys abiejose magistralės pusėse. Bendras jų ilgis šiame ruože – 10 km. Daug dėmesio skirta ir aplinkosaugos priemonėms: pakeisti šalia kelio esančių namų langai, Šniūraičiuose pastatyta akustinė triukšmą mažinanti siena, varliagyviams apsaugoti įrengta metalinė tvorelė ir pan.
Naujas senasis viadukasŠiaulių m. savivaldybei pasirašius sutartį su UAB „Žemaitijos keliai“, buvo pradėtas rekonstruoti Tilžės gatvės viadukas. Bendrovė buvo įsipareigojusi už 8,2 mln. Lt jį rekonstruoti iki šių metų rugpjūčio 31 d. Kad darbai vyktų greičiau, darbų vykdytojas pasirašė jungtinės veiklos sutartį su šiauliške bendrove „Šiaulių plentas“ ir latvių bendrove „Tilts“. Įgyvendinant projektą, važiuojamoji dalis buvo paplatinta iki keturių eismo juostų (buvo tik dvi), suremontuota perdanga, įrengti deformaciniai pjūviai, pėstiesiems suremontuoti šalitilčiai su apšvietimu, laiptai. 1962 m. statyto viaduko remonto nebuvo galima atidėlioti. Jo danga dėl šalčio buvo sutrūkinėjusi, patekęs vanduo ir šaltis deformavo važiuojamąją kelio dalį, teko riboti eismo greitį. Paskutinį kartą viadukas buvo remontuotas 1990 m., tad klotos dangos terminas (12 m.) seniai buvo išsekęs.
Tebetvarkoma Talkšos pakrantėŠiaulių miesto savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Šiaulių miesto Talkšos ežero šiaurinės dalies valymas ir prieigų sutvarkymas“. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir įkainotas daugiau nei 6 mln. litų. Rangos darbus atlieka UAB „Pasvalio melioracija“, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti su VĮ Vidaus vandens kelių direkcija. Įgyvendinant projektą, 2011-2012 m. numatyta išvalyti ežerus jungiančią pelkę, ištraukti ežere nuskendusias statybinio ir kitokio laužo liekanas bei šiukšles, iškirsti ir utilizuoti krūmus tarpežerio zonoje, sutvarkyti pakrančių teritoriją pasitelkus daugiafunkces žemsiurbes, ekskavatorius ir kitus mechanizmus, pašalinant dalį grunto ir išvalant 10,3 ha ežero ploto. Tvarkomos ir Prūdelio prieigos. Senoji prie Prūdelio esanti gelbėjimo stotis šiemet visiškai pasikeitė. Pagal projektą pastato rekonstrukcija gali kainuoti daugiau nei 600 tūkst. litų. Savivaldybės administracijos vadovai nurodo, kad bus sutvarkytas ne tik pastatas, bet ir aplinka: įrengta tinklinio aikštelė, takai, apšvietimas ir paplūdimiai, bus nutiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Talkšos ir Prūdelio ežerų pakrantės bei gelbėjimo stotis tvarkomos už Europos Sąjungos ir Šiaulių miesto savivaldybės pinigus. ES turizmo objektų plėtrai skyrė milijoną litų, savivaldybė – 180 tūkst. litų.
Vandentvarkos darbaiMieste įgyvendinamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiauliuose“. Projekto tikslas – užtikrinti viešai tiekiamo tinkamos kokybės geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų paslaugų plėtrą Šiaulių mieste. Įgyvendinant pirmąjį projekto etapą, už 44,45 mln. Lt (be PVM) buvo nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai Medelyno ir Kalniuko mikrorajonuose bei rekonstruotos trys esamos nuotekų perpumpavimo siurblinės.Įgyvendinant antrąjį projekto etapą, nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai nutiesti Pabalių mikrorajone ir Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale. Darbų vertė – 8,9 mln. Lt (be PVM). Statybos užbaigimo komisija spalio 6-11 d. įvertino rangovės UAB „Žemda“ atliktus tinklų statybos darbus Pabalių mikrorajone ir pripažino, kad statyba baigta ir objektas yra tinkamas eksploatuoti. Darbus bendrovė „Žemda“ turėjo baigti dar liepą, tačiau uždelsė. Nuo spalio 1 d. bendrovei buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai.
- Metų taupymai
-
Miestas – kiauromis kišenėmis2011-ieji Šiauliams gali baigtis su 7 mln. Lt skyle. Atlyginimams mokėti lėšų jau nebėra, o iš biudžeto išlaikomų įstaigų darbuotojai netenka darbo. Šių metų biudžetas buvo apkarpytas beveik 20 mln. Lt. Nesurenkamas biudžetas, tad prognozuojama, kad trūks 7 mln. Lt planuotų pajamų. Dėl šios priežasties Savivaldybės ir jos išlaikomų įstaigų specialistai atlyginimų už gruodį sulauks tik sausį. Vakar, gruodžio 29 d., paskutinis šių metų Šiaulių miesto tarybos posėdis virto pigiu spektakliu, o valdančioji koalicija, priimdama sprendimus, susijusius su taupymu, akivaizdžiai parodė, kad byra. Pirmą kartą per Šiaulių miesto tarybos gyvavimo istoriją posėdis buvo nutrauktas, o miesto merui politikai negailėjo replikų, kad jis nevaldo situacijos. Vakar svarstyti itin svarbūs miestui klausimai dėl mokestinių lengvatų sporto ir kultūros rėmėjams, biudžeto taupymo, valstybės dotacijų perskirstymo. Politikai savo susiskaldymą parodė prieš pat priimdami klausimą dėl taupymo. Savivaldybės administracija planuoja sumažinti net 36 etatus. Dabar joje yra 276 etatai. Savivaldybė planuoja atleisti sargus ir valytojus – 17 žmonių. Politikai susiginčijo, ar taupoma ten, kur reikia. Už sprendimo projektą ir koalicijos įsipareigojimą taupyti balsavo tik 14 iš 29 Tarybos narių, 5 buvo prieš, 10 susilaikė. Pasigirdo replikų, kad koalicija kaišo sau pagalius į ratus, miesto meras kilus panikai paskelbė 10 minučių pertrauką. Po pertraukos Tarybos posėdis buvo nutrauktas, nes politikai išsiskirstė. Dėl sprendimo taupyti nustatant valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartis skaičių susiskaldė socialdemokratų frakcija, Darbo partija. Koalicija pakriko, jos sudarytas taupymo planas nebegalioja. Po pertraukos Šiaulių miesto taryba priėmė sprendimą dėl valstybės dotacijų perskirstymo, taip pat dėl Tarybos veiklos reglamento ir komitetų. Metų pabaigoje paaiškėjo, kad miesto skola šiuo metu yra 130 mln. Bandydama gelbėti miestą nuo bankroto, valdančioji koalicija pasirašė moralinį susitarimą, kad biudžetinės įstaigos turės išgyventi 20-30 proc. mažesnėmis pajamomis. Tikimasi sutaupyti 15-17 mln. Lt. Nuo 2009 m. savivaldybės biudžeto pajamų rodiklius Finansų ministerija sumažino 31 proc. Savivaldybė savarankiškoms funkcijoms vykdyti gaudavo 161 mln. Lt, o kitąmet gaus tik 108 mln. Tarybos narių kanceliarinės išmokos bus sumažintos vidutiniškai 30 proc. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba kitąmet skiriamas lėšas privalės sumažinti 25 proc. Savivaldybės administracija turės sutaupyti 25 proc. lėšų. Savivaldybė šiemet investavo į miestui svarbius projektus, todėl susidarė kreditinis įsiskolinimas. Paskoloms grąžinti reikės 15 mln. litų. Investicinių projektų, finansuojamų ES lėšomis, atsisakyti neketinama. Jie bus įgyvendinami imant paskolas, biudžeto lėšos nebus naudojamos. Kitąmet ketinama tiesti dviračių takus, bus tvarkomos Talkšos ežero prieigos, įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, kuriamas Menų inkubatorius. Projektai bus įgyvendinami ES lėšomis, nors teks prisidėti ir savivaldybei. Ketinama „įtilpti“ į pasiskolintus 10 mln., o Menų inkubatorių pradėti statyti tik 2013 m. Taupyti privalės ir kultūros, socialinių paslaugų bei švietimo įstaigos. Finansų ministerijos duomenimis, 2011 m. kovo 31 d. buvo praskolinta 41,6 proc. Šiaulių miesto biudžeto. Auditoriai nustatė, kad šiemet suplanuotos 163 mln. Lt įplaukos net 35,9 proc. viršija pagal Metodikos įstatymą sudarytą prognozę, ir pripažino, kad tikrasis miesto biudžeto pajamų ir skolų santykis jau siekia net 84 proc. – bankroto riba seniai peržengta. Peržengtas ir skolinimosi limitas – savivaldybėms leidžiama 40 proc. riba. Rugpjūčio 25 d. Šiaulių miesto taryba buvo priversta pakeisti biudžetą. Per pusmetį nesurinkus beveik 9 mln. Lt pajamų, biudžeto pajamos buvo sumažintos 17 mln. – nuo 287 iki 266 mln. Išlaidos vis tiek liko didesnės už pajamas daugiau nei 20 mln. Lt. Žinoma, buvo sudarytas ir mažinimų sąrašas – daugiau nei 20 punktų. 11,5 mln. Lt sumažintos biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, nes jo nesurenkama daugiausia. Biudžetinių įstaigų darbuotojų lėšos užmokesčiui sumažintos daugiau nei 24 mln. Lt. Ketinamos sujungti mokyklosŠiaulių miesto savivaldybės administracijos komisija rudenį paskelbė savo verdiktą – mažėjant mokinių, ketinama uždaryti šešias miesto mokyklas. Permainų bendrojo lavinimo įstaigose norima imtis, nes mieste 10 tūkst. sumažėjo mokinių. Savivaldybėje sudaryta bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos laikinoji komisija pasiūlė nuo 2012 m. reorganizuoti tris mokyklas: Aukštabalio pradinę prijungti prie „Rasos“ progimnazijos, Dainų pradinę – prie Dainų progimnazijos, Dubijos pagrindinę – prie Salduvės progimnazijos. Nuo 2013 m. siūloma Centro pradinę mokyklą prijungti prie Ragainės progimnazijos, Lieporių pradinę – prie Gegužių progimnazijos, o „Saulės“ pradinę – prie „Romuvos“ progimnazijos. Kiti mokyklų tinklo optimizavimo veiksmai būtų numatyti ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrajame plane. Pagal parengtą grafiką Savivaldybės atstovai vyko į mokyklas susitikti su jų bendruomenėmis. Nors mokyklų bendruomenių nariai buvo kviečiami aktyviai dalyvauti susitikimuose, mokyklų atstovai teigė, kad pertvarkos planai tarsi buvo slepiami nuo visuomenės. Direktoriams netgi buvo nurodyta, kiek bendruomenės narių gali dalyvauti susitikimuose su miesto valdžios atstovais, tiesa, vėliau leista ateiti visiems norintiems. Nuskriaustųjų mokyklų bendruomenėse užvirė aistros – kodėl būtent jas ketinama prijungti prie kitų ugdymo įstaigų? Praėjus keliems mėnesiams, mokyklų bendruomenėse aistros dėl mokyklų sujungimo aprimo.
- Šluojant 2011-ųjų aruodus svarbiausi įvykiai ir sprendimai
-
Povilas LUNGĖ, Oksana LAURUTYTĖ „Premjeras sakė, kad po Joninių gyvenimas pagerės, bet taip neįvyko. Išgyvenome susikaupimo, racionalių sprendimų metus, kuriuos baigiame su neįvykdytu biudžetu“, – sako Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas. Besibaigiančius metus valdžia vertina kaip sunkių, bet reikalingų sprendimų laikotarpį. Deja, ir kiti nebus lengvesni, nes į juos nukelti neatlikti darbai, o finansavimas mažinamas kone trečdaliu.
Jubiliejinės „Šiaulių dienos“, lydimos krepšinio čempionato nuotaikų, – vienas šviesesnių ir šventiškesnių šių metų įspūdžių Šiauliuose, kaip ir miestą prieš tai nuspalvinęs tarptautinis festivalis „Saulės žiedas“. Metų pradžioje patvirtintą iki 306 mln. Lt išpūstą miesto biudžetą teko karpyti tris kartus, kiekvienąkart atimant dalį skirto finansavimo įstaigoms, miestui tvarkyti, švietimui ir kultūrai, mažinant darbuotojų algas. Praeinančius metus apžvelgdami miesto vadovai suskaičiavo, kad jiems teko susprogdinti net 40 mln. Lt burbulą – tiek per didelio miesto iždo tikėtasi. Be to, teko užbaigti pradėtus projektus: renovuoti mokyklas, senąjį miesto viaduką, sutvarkyti Prūdelio paplūdimį ir Talkšos pakrantę. 2012-ieji nežada būti lengvesni: teks tesėti pažadus remontuoti gatves, įrengti išardytas vaikų žaidimų aikšteles, tvarkyti miesto parkus.
„Sunkiausias dalykas, kliuvęs pradėjus dirbti – mokyklų renovacija, – prieš pusmetį teigė meras. – Vaikų mažėja, todėl turime pagalvoti ir apie mažiau mokyklų.“ Mero žodžiai įgijo kūną – rudenį paskelbta apie ketinamas prijungti mokyklas, centralizuotą apsaugos paslaugos pirkimą, atsisakant sargų etatų mokyklose ir lopšeliuose-darželiuose. Centralizuotos buhalterių paslaugos atsisakyta suabejojus jos nauda. Išsaugoti ir virėjų etatai, tiesa, pakėlus mokestį už vaiko lopšelio-darželio mokestį, pabranginus pietus mokyklose. Tad kokie gi buvo svarbiausi 2011-ųjų įvykiai? Savivaldybių tarybų rinkimai ir naujasis meras2011 m. vyko savivaldybių tarybų rinkimai. Šiaulių mieste dalyvavo 36996 (39,43%) rinkimų teisę turintys piliečiai. Lietuvos socialdemokratų partija gavo 10 mandatų Taryboje, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 4, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 4, Naujoji sąjunga (socialliberalai) – 3, Darbo partija – 3, Liberalų ir centro sąjunga – 3, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 2 mandatus. Išrinkti patys save išsikėlę Artūras Visockas ir Stasys Tumėnas. Šiaulių rajone dalyvavo 15091 (39,59%) rinkimų teisę turintis pilietis. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga gavo 7 mandatus Taryboje, Lietuvos socialdemokratų partija – 7, Darbo partija – 4, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 2, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 2 mandatus. Balandžio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko pirmasis 2011-2015 m. kadencijos Tarybos posėdis. Jo metu buvo išrinktas meras, patvirtintos mero pavaduotojos ir Administracijos direktorius. Pirmą kartą per 21-erius savivaldos istorijos metus Tarybos nariai turėjo duoti priesaiką. Slaptu balsavimu Šiaulių miesto meru išrinktas socialdemokratas Justinas Sartauskas. Taryba mero pavaduotojomis patvirtino partijos „Tvarka ir Teisingumas“ atstovę Daivą Matonienę bei Darbo partijos narę Danguolę Martinkienę. D. Matonienė vicemerės pareigas eina jau antrą kadenciją iš eilės, o D. Martinkienė dirbo buvusio mero G. Mikšio patarėja. Administracijos direktoriaus pareigas eiti paskirtas konservatorius Vladas Damulevičius, pasibaigusią kadenciją taip pat vadovavęs Savivaldybės administracijai.
- Įgyvendinant ES projektus atsitiktinumų nebūna?
-
Oksana LAURUTYTĖ Kai kurios Šiaulių regiono savivaldybės nusipelnė ražo ir sankcijų. Tokia frazė lyg kaltinimas mesta Pakruojo, Joniškio, Akmenės ir Kelmės savivaldybių atstovams už tai, kad jie kone prasčiausiai šalyje įsisavina ES struktūrinių fondų lėšas. Radviliškis, Šiaulių miestas ir rajonas įsisavina vidutiniškai pusę ES skiriamų lėšų, o Pakruojis – paskutinis šalyje, nes geba įsisavinti vos 9,5 proc. Regiono savivaldybių atstovai netyli – įsisavinti lėšas trukdo nelankstūs ES siūlomi projektai ir netobulas viešųjų pirkimų įstatymas. ES atstovai argumentų negirdi. Kodėl?
 | Šiaulių savivaldybė giriama už gebėjimą įsisavinti europines lėšas. Kelerius metus buvo tvarkomos Talkšos ežero prieigos ir valomas pats ežeras, darbai bus tęsiami ir kitąmet. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Lėšos socialiniam būstui – problemai „nupudruoti“
Gruodžio pradžioje į Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdį atvykę Vidaus reikalų ministerijos Regionų politikos departamento atstovai keliems rajonų vadovams buvo griežti. Pagyrė Radviliškį, kuris 2007-2013 m. sugebėjo įsisavinti net 60 proc. lėšų, bet barė Pakruojį, o Joniškiui, Kelmei ir Akmenei žadėjo taikyti sankcijas. Pagal regiono projektų įgyvendinimo rezultatus Šiaulių miesto ir Radviliškio rajono savivaldybės pirmauja ne tik Šiaulių regione, bet ir gerokai lenkia šalies vidurkį pagal sudarytų sutarčių ir išmokėtų paramos lėšų procentinę dalį. Iš viso Šiaulių regiono socialinei ir ekonominei plėtrai skatinti 2007-2013 m. laikotarpiu skiriama 209 mln. Lt ES ir valstybės biudžeto paramos pagal įvairių institucijų administruojamas priemones. Pagal VRM administruojamas investicines priemones regionui tenka per 108 mln. Lt ES ir valstybės biudžeto paramos. Joniškio ir Kelmės savivaldybių atstovai prastus rodiklius įsisavinant ES lėšas linkę atmesti. Problema ta, kad šias lėšas galima panaudoti tik labai griežtai, pagal atitinkamai siūlomus įgyvendinti projektus. Išties reikalingų projektų regionams net nesiūloma, pavyzdžiui, neduodama lėšų socialiniam būstui žemdirbiškuose rajonuose. rekonstruoti. Anot Kelmės rajono mero Kosto Arvasevičiaus, panaudoti ES lėšų socialiniam būstui rekonstruoti neįmanoma, nes nėra tokių objektų – mokyklų, bendrabučių, kuriuos būtų galima rekonstruoti ir pritaikyti socialiniam būstui. Šie pastatai jau seniau buvo sutvarkyti, tad ES lėšas teks grąžinti. Kitas dalykas – mieste yra beprasmiška kurti socialinį būstą. Pagal programą socialinį būstą Kelmės rajone galima rekonstruoti tik Kelmėje ir Tytuvėnuose. Įkėlus socialiai remtinus žmones į suremontuotus butus, po pusmečio dėl skolų už komunalinius patarnavimus šeimas tenka iškeldinti. Ir vėl tenka sukti galvą, ką su jais daryti. Jei būtų suteikta galimybė kaimuose ES lėšomis rekonstruoti socialinį būstą, šeimos galėtų daržuose daržovių užsiauginti, galvijų laikyti, malkomis kūrenti butus. Joniškio rajono tarybos narys Eugenijus Butkus sako, jog rajonas labiau norėtų, kad ES lėšas būtų galima naudoti daugiabučiams, kuriuose yra socialinis būstas, renovuoti. Aps-kritai, įgyvendinant projektus, susijusius su socialiniu būstu, norima daugiau lankstumo. Savivaldybės nori turėti galimybę pasirinkti naudoti lėšas ten, kur labiausiai reikia. Vis dėlto daugiausia lėšų reikėtų skirti darbo vietoms kurti. Jei žmonės turėtų darbo, neprireiktų ir socialinių būstų. „Buvo rengiamas projektas įsisavinti 2 mln. litų ir Žagarėje renovuoti daugiabutį, kuriame yra 15 butų. Savivaldybei būtų reikėję prisidėti 300 tūkst. litų. Paskaičiavome, kad renovavus butus vieno jų kaina būtų 200 tūkst. litų. Mes už tuos 300 tūkst., kuriais turėtume prisidėti, Joniškyje daugiau butų galime nupirkti. Renovuoti butus už tokią kainą – absurdiška“, – teigė E. Butkus. Tarybos nario teigimu, Joniškio meras Gediminas Čepulis antradienį lankėsi Vidaus reikalų ministerijoje ir derėjosi, kad už tas lėšas būtų galima daugiabučius renovuoti. Peršasi išvada, kad ES klerkai nenori matyti, jog Lietuvoje vis daugėja skurstančių žmonių, kad dėl nedarbo vis daugiau šeimų neišgali prasimaitinti, išlaikyti būsto. Kaip kitaip galima paaiškinti faktą, jog duodant lėšas socialiniam būstui jos skiriamos ne toms sritims, kurios realiai padėtų ES piliečiams, o toms, kurios tik „nupudruotų“ bėdą – ją paslėptų?
Viešieji pirkimai nuveja į teismusKita problema, su kuria susiduria regiono savivaldybės – viešieji pirkimai. Paskelbdamos konkursą rangovui, savivaldybės priverstos nugalėtoja skelbti tą įmonę, kuri pasiūlo mažiausią kainą. Neretai nugali įmonės, kurios negeba nei kokybiškai, nei laiku atlikti darbų. Įdomu tai, kad mažiausią kainą pasiūliusios įmonės laimi konkursus vykdant kone visus projektus regione, o su darbais nesusitvarko. Savivaldybės su tokiomis įmonėmis įsivelia į teismų maratonus. Pradėti darbai sustoja, projektai nevykdomi, todėl pasipila galybė problemų. Pakruojo rajono tarybos narys Algirdas Vepštas sako, kad Viešųjų pirkimų įstatymas turi būti koreguojamas. Reikia sudaryti ir nepatikimų rangovų sąrašą. Jei įmonė laiku neįvykdė įsipareigojimų, būtina jai uždrausti dalyvauti konkursuose kelerius metus projektams atlikti. Juk jei žmogų meistrai nuvylė, jis jų daugiau nekviečia dirbti. Tačiau valstybė leidžia gaminti broką ir nesilaikyti įsipareigojimų atliekant valstybinius užsakymus net nepatikimoms ir ne kartą „pasišiukšlinusioms“ statybų bendrovėms. Patikėjus darbus konkurse laimėjusiai mažiausią kainą pasiūliusiai įmonei, kyla ir daugiau bėdų. Juk tos įmonės darbuotojai už darbą gauna ir itin mažą algą. Tai reiškia, kad valstybei mokesčių forma grįžta itin nedaug lėšų, o darbininkai yra nustekenami. Vokietijoje, pavyzdžiui, konkursuose dalyvaujančios įmonės privalo nurodyti, kokio dydžio alga bus mokama darbuotojams, atliekantiems darbus. Latvijoje rengiant konkursus pasiūlyta darbų kaina nėra svarbiausia – pirmiausia vertinama įmonės darbuotojų kvalifikacija, patikimumas. Anot A. Vepšto, netobulas viešųjų pirkimų įstatymas – šalies bėda. Aplinkos ministerija ir Savivaldybių asociacija turėtų labiau akcentuoti šį klausimą, spręsti problemą, kad savivaldybės su konkursus laimėjusiomis įmonėmis neatsidurtų teismuose ir projektų įgyvendinimas neįstrigtų kelerius metus.
Lėšos – ir probleminių teritorijų plėtraiNuomonę, kodėl laiku neįsisavinamos lėšos ir kas trukdo jas įsisavinti, išsakė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas bei savivaldybės tarybos narys Vidmantas Japertas. Jo teigimu, kartais parengta ir projekto vertintojams nusiųsta paraiška būna vertinama metus ar net dvejus, nors teisės aktai įpareigoja paraišką įvertinti per mėnesį. Dėl šios priežasties savivaldybės laiku negauna lėšų projektams įgyvendinti, nukeliami darbai.Pakruojo rajono tarybos narys Algirdas Vepštas sako, kad šio miesto savivaldybė niekaip negali „pramušti“ projektų per agentūras. Jau kone pusantrų metų yra įstrigęs projektas dėl Pakruojo dvaro atstatymo, įsikišusi net prokuratūra. „Labai ilgai trunka projektų tikrinimas. Privalo per mėnesį, o vis paprašo papildyti, vėl tikrina – tvirtinimas užsitęsia metus ar daugiau“, – sakė jis.Dar viena problema, kodėl savivaldybės nenori rengti kai kurių projektų ES finansavimui gauti – keistai suformuluoti siūlomų įgyvendinti projektų pavadinimai, pavyzdžiui, „Probleminių teritorijų plėtra“. „Mes nenorime plėsti probleminių teritorijų“, – teigė V. Japertas.
Kompetencijų netrūkstaKodėl vienos regiono savivaldybės geba pasiimti ES žarstomus pinigus, o kitoms sekasi sunkiai? Kas kaltas – tinginystė, netikę siūlomi projektai ar abejingas regiono savivaldybių valdininkų požiūris? Radviliškio savivaldybė pagal ES lėšų įsisavinimą lyderė yra ne tik Šiaulių regione, bet ir šalyje. Rajono meras Antanas Čepononis, dar prieš sulaikant STT pareigūnams, įtariant jį sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, „Šiauliai plius“ sakė, kad nėra jokios paslapties, kodėl jiems sekasi. „Reikia kiekvieną dieną kiekvieną savaitę įvertinti nuveiktus darbus pagal grafiką. Šis procesas nėra formalus, o organiškas ir gyvas. Jei koks nors darbas ar projektas nors savaitę vėluoja, ieškome priežasties, skatiname, raginame. Taip dirbame metodiškai kas savaitę, kiekvienas dirba savo darbą“, – sakė jis. A. Čepononio nuomone, kompetencijos tikrai visiems pakanka, tik neretai būtent jos trūkumu ir dangstomasi. Juk jei pavyksta projektą atiduoti vėliau, vadinasi, kompetencijų yra, tik mažiau dėmesio tam darbui buvo skirta ar suveikė žmogiškasis faktorius. „Kiekvieną pirmadienį per gamybinius susitikimus klausiu, kokių problemų dėl projektų kilo. Joms iškilus, telkiame visas pajėgas, šaliname trūkumus. Turi dirbti komanda, nes jei nematai visumos, jei kas nors pritingi, viskas sušlubuoja“, – sakė meras. A. Čepononio įsitikinimu, įgyvendinant ES projektus atsitiktinumų nebūna. Paslaptis – tik kruopštus darbas.
- Idée fixe: kaip atsijungti nuo šildymo sistemos
-
Povilas LUNGĖ Daugelis centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų jau žino, kiek jiems teks suploti už lapkričio mėnesio šildymą. Daugelis tikrai pagalvojo, kad ta sąskaita, atsižvelgiant į šiltą lapkritį, kažkodėl ne tokia jau maža. Daugelis turbūt pasvarstė, kad jau geriau nusipjauti radiatorius, nusipirkti „buržuiką“, iškišti kaminėlį pro orlaidę ir kūrentis patiems – atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.
| |   
Neteisėtai atsijungę, kiek galima greičiau išmokite laiptinėje sutikę kaimyną nustatyti „kiaulės akis“, jei jie papriekaištautų dėl išderintos namo šildymo sistemos ir išreikštų nepasitenkinimą dėl visai nekaimyniškų savavališkų veiksmų. Aurelijos Paulauskaitės nuotr. |
Chuliganiškas planasNaršant interneto tyruose, galima rasti įvairių patarimų, kaip atsijungti nuo šildymo sistemos. Patariama apsišarvuoti kantrybe, nes ši procedūra gali užtrukti kelerius metus, arba siūloma tai padaryti paprasčiausiai gudraujant ir pažeidžiant įstatymus. Kaip? Pasirodo, atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galima labai paprastai. Tereikia „pagooglinti“... O ten – patarimų begalė. Pavyzdžiui, siūlomas toks veiksmų planas: pirmiausia reikia pranešti namo administratoriui, kad bute bus keičiami radiatoriai arba tiesiog kad vienas iš jų prakiuro, todėl norint jį suremontuoti reikia iš radiatorių sistemos išleisti skystį. Tada nieko nelaukiant reikia juos visus nupjauti. Jei esate tvirtai nusprendę imtis tokio chuliganiško plano, kad vėliau nupjovę radiatorius negaištumėte laiko, prieš tai pasiruoškite medžiagas stovams apšiltinti ir tvarkingai paslėpti po gipso kartonu. Jei reikia, elektros galingumą bute padidinkite iki 7 kW, įsirenkite elektrinį šildymą ir kaitintuvą karštam vandeniui paruošti. Tada registruotu laišku praneškite centralizuoto šildymo paslaugą teikiančiai bendrovei ir namo administratoriui (jei įsteigta bendrija – pirmininkui), kad vamzdžiai yra nupjauti ir bute nėra radiatorių, ir pareikalaukite, kad namo administratorius ar pirmininkas atvykęs surašytų aktą. Kartu atvyks ir paslaugą teikiančios bendrovės atstovas. Nuo akto surašymo momento butas yra oficialiai atjungtas nuo šildymo! Aišku, tuoj pat gausite iš centralizuoto šildymo paslaugą teikiančios bendrovės grasinantį laišką, kad esate atsakingas už visas pasekmes ir t. t. Laiško pabaigoje bus parašyta, kad nuo akto surašymo momento butui nebus skaičiuojamas mokestis už šildymą. Gali likti simbolinis mokestis už bendro naudojimo patalpų, pavyzdžiui, laiptinės, šildymą. Be to, galite sulaukti skambučio iš Energetikos inspekcijos ir gauti baudą už šilumos vartojimo taisyklių pažeidimą. Belieka tikėtis, kad inspekcija protokolo nesurašys per šešis mėnesius ir sueis senaties terminas. Manote, kad šilumą tiekianti bendrovė ir toliau pateiks sąskaitas už šildymą? Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai tokios bendrovės nelaimėjo bylų, bandydamos skaičiuoti mokestį už šilumą atsijungusiems butams, tačiau teismas nusprendė, kad negalima reikalauti mokėti už nepatiektą energiją, o patiekti neįmanoma, nes nėra radiatorių. Juk niekas negali priversti vartotojų vartoti jiems nereikalingų prekių ar paslaugų. Štai taip patariama interneto svetainėse. Aišku, reikėtų kiek galima greičiau išmokti laiptinėje sutikus kaimynus įjungti „kiaulės akis“, jei jie papriekaištaus dėl išderintos namo šildymo sistemos ir išreikš nepasitenkinimą dėl visai nekaimyniškų savavališkų veiksmų. Anot Tomos Grikštienės, AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai, ir pagal teisinį reglamentavimą (LR Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Statybos įstatymas ir kt.), ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose (pvz., 2007-10-24 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007) butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos. „LR Civiliniame kodekse nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims“, – sakė ji. Minėtuose teisės aktuose įtvirtinta ir nuostata, kad pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti tik nuo atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Šiauliečiai taip pat nekvaili?Gudragalvių, pasinaudojusių tokiu pat ar panašiu planu, yra ir mūsų mieste. Savaitraščio „Šiauliai plius“ redakcijai paskambinusi šiaulietė stebėjosi namų šildymo ypatumais. Anot jos, Tilžės gatvėje centre esančio namo pirmas aukštas nešildomas, antras šildomas, trečias nešildomas, ketvirtas vėl šildomas, o penktas – palėpė – vėl nešildomas. „Mūsų namas – kaip sluoksniuotas pyragas, tik tie sluoksniai greitai pelėsiu pasidengs“, – pasakojo moteris. Kaip gi nutiko, kad name šildomas kas antras aukštas? Pasirodo, pirmame aukšte esančios patalpos nešildomos, nes nevyksta jokia komercinė veikla, o trečio aukšto buto savininkai, anot paskambinusios moters, matyt, paskaičiavę, kad gyventi nuosavame name vaizdingoje vietoje užmiestyje ir dar išlaikyti tuščią butą miesto centre yra per brangu, taip pat griebėsi „plano chuligano“. Jie pranešė centralizuotą šildymą mieste tiekiančiai bendrovei „Šiaulių energija“, kad nori pasikeisti radiatorius. Davusiems leidimą ir vėliau atvykusiems priimti atliktų darbų bendrovės specialistams teko konstatuoti – surašyti aktą, kad seni radiatoriai nuimti, o nauji... neuždėti. „Šiaulių energija“, savaime suprantama, ir toliau siuntė sąskaitas už šildymą buto savininkams, kurie jas tiesiog ignoravo. Susidarius nemenkai „skolai“, savininkai atsidūrė teisme. Ir pateikė dokumentą – „Šiaulių energijos“ surašytą aktą, kad radiatorių jų bute nėra, vadinasi, paslauga neteikiama, taigi ir mokesčio už šildymą mokėti nereikėtų... Bet kuris logiškai mąstantis šiaulietis supras, kad bendrovė šiuo atveju tikrai nuostolių nepatirs – išdalys juos ant kitų mokesčių mokėtojų pečių. Kas buvo nubaustas? Anot namo gyventojos – „kraštinis“ – namą administruojanti UAB „Mūsų butas“. Kryžiaus keliaiGyventojams ar jų bendrijoms, norinčioms atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, kartais tenka nueiti kryžiaus kelius, kad pasiektų savo tikslą. Varpo g. 17 namo gyventojai net trejus metus mynė įvairių valdininkų slenksčius, kad namui būtų leista šildytis autonomiškai. Atrodo, nieko sudėtingo neturėjo būti – 1957 m. statytame name seniau netgi buvo kūrenta malkomis, yra kaminai, vamzdžiai – taip pat tinkamo diametro, todėl atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos neturėjo būti sudėtinga. „Sudėtinga“ pasirodė valdininkams, galbūt paprasčiausiai nenorintiems to namo atjungti. Kodėl? Galbūt vadovaujamasi posakiu, kad „blogas“ pavyzdys yra užkrečiamas ir gyventojai, pajutę autonominio šildymo naudą, puls masiškai atsijungti nuo sistemos, centralizuoto šildymo paslaugą mieste teikianti bendrovė patirs nuostolių ir t. t. „Monopolis yra monopolis. Valdininkų argumentas buvo tas, kad teršime orą miesto centre. Bet juk mes ir taip dujomis kasdien vandenį šildome – kiekviename bute yra po dujinį vandens šildytuvą. Nereikėjo nei didesnio diametro vamzdžių, į senus kaminus buvo įdėti nauji įdėklai. Atrodo, jokių kliūčių neturėjo būti, bet procedūra užtruko kelerius metus“, – pasakojo namo gyventoja. Varpo g. 17 namo gyventojai tuoj švęs pergalę – po trejų metų bandymo pereiti prie autonominio šildymo beliko pasirašyti įrenginių priėmimo aktą, kiti darbai jau atlikti. Tačiau ne visiems gyventojams tenka taip ilgai kovoti už savo teisę į pigesnį šildymą. Gumbinės g. 75 daugiabučio namo savininkų bendrija savo tikslą jau pasiekė. Kokia tokios greitos sėkmės formulė? Namas tiesiog yra paskutinis šildymo trasoje, turbūt todėl „Šiaulių energijai“ nebuvo jokio skirtumo, kur užsukti „kraniuką“ – prieš namą ar už jo. „Planuojame sutaupyti apie 30 proc. Aišku, labai daug investavome, – teigė namo bendrijos pirmininkė. – Sąskaitas už šildymą ir „gyvatuko“ mokestį dabar paskaičiuojame patys.“ Komercinių patalpų nešildo?Daug komercinių patalpų miesto centre naudojasi autonominiu šildymu. Esant sunkmečiui, kai kurios iš jų tiesiog stovi tuščios nešildomos. Virš jų esančių butų gyventojams tenka šalti. Išsigandę, kad taip nenutiktų ir jiems, kad nebūtų išbalansuota namo šildymo sistema ir kad nepadidėtų mokestis už šildymą, Vilniaus g. 158 namo gyventojai puolė priešintis patalpų, esančių pirmame aukšte, savininkų užmačioms šildytis elektra. Atrodo, kad pirmo aukšto patalpų savininkas Šiaulių miesto tarybos narys socialdemokratas Arvydas Mockus viską darė teisėtai, tačiau Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau – VEI) nustatė pažeidimų. VEI buvo gavusi prašymus, kuriuose informuojama apie daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 158 pirmame aukšte esančių negyvenamųjų patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos aplinkybes, prašoma patikrinti atjungimo teisėtumą ir paaiškinti galimas atjungimo pasekmes bei įtaką name likusiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. Ką gi VEI nustatė? Pasirodo, kai kurie atsijungimo iniciatorių veiksmai visiškai neatitiko Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų. Namo bendrojo naudojimo objektus administruojanti UAB „Mūsų butas“ įstatymų nustatyta tvarka neorganizavo namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo, kurio metu jie turėjo priimti sprendimą ir leisti pakeisti patalpų šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Savivaldybei nebuvo pateiktas privalomas prašymas išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui ir privalomais dokumentais ir atitinkamai taisyklių nustatyta tvarka nebuvo gautas Savivaldybės rašytinis pritarimas projektui. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes VEI konstatavo, kad patalpos nuo centralizuoto šildymo atjungtos nesilaikant taisyklių nustatytos tvarkos. Akcentuojama, kad atjungimo iniciatoriai, teikdami prašymą Savivaldybei, privalo pridėti namą administruojančios bendrovės pažymą, pagrįstą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai. Karas?Kodėl Vilniaus g. 158 namo gyventojai taip pasipriešino pirmo aukšto patalpų savininkų užmačioms atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos? Ogi dėl skaudžios patirties. Pasirodo, vienas namo butų jau yra nuo sistemos atsijungęs. „Atsijungė tuomet Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininku buvęs Jonas Tručinskas. Išgriovė lubas į palėpę, laiptus įrengė. Šildė, kol gyveno. Dabar bute gyvenanti moteris nešildo. Buvau nuėjusi, tai elektrinį šildytuvą įsijungusi, dviem chalatais apsirengusi. Kartais židinį užsikuria. Ir A. Mockus pirmo aukšto naktimis tikrai nešildys, – teigė namo gyventoja. – Neturėtume po vieną atsijungti. Taip tik išbalansuosime šildymo sistemą. Kitąmet planavome atsijungti, būtų visi skaitiklius susidėję. Mes ne prieš namo restauravimą, tvarkymą, tik reikia atsižvelgti į kitus.“ Anot politiko A. Mockaus, nesutikti jam leisti šildytis elektra yra gyventojų principo reikalas. „Man sako – kam kariauji? Aš nekariauju, aš esu okupuotas. Nupirkau įrangą, kuri kainavo apie 13 tūkstančių. Tą įrangą dar reikia pakabinti, tai dar kainuos tris tūkstančius. Neturiu leidimo, – pasakoja Savivaldybės tarybos narys. – Jei gyventojams rūpėtų šildymas, jie vienaip ar kitaip eitų į kontaktą. Juk už papildomas šildomas patalpas sutikau mokėti pagal patį didžiausią koeficientą.“ Anot A. Mockaus, susitarti galima susirinkime, kitu atveju jis mato tik galimybę kreiptis į teismą. „Gyventojų aš atsiprašiau, nors nemanau, kad tai mano kaltė, tiesiog – pamoka, kad reikia patikrinti, ar viskas padaryta. Kita vertus, jei būčiau tikrinęs, būtų sakę, kad kišuosi kaip Tarybos narys. Viską buvau palikęs savo eigai. Maniau, kad žmonės žino, juk tokia grandinė negali suklysti“, – teigė jis. Anot Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyriaus vicepirmininkės Eglės Šimkevičienės, 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės buvo pakeistos vartotojo naudai – leidžia pakeisti šildymo būdą pasitelkiant ekologiškas sistemas, tačiau šildymo būdą norintis pakeisti asmuo turi laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų. „Kita vertus, gyventojai neturi teisės neleisti atsijungti, tačiau jie turi nuspręsti, kokiomis sąlygomis bus atsijungta, – sako ji. – Galima daryti išvadą, kad šiuo atveju ne visi dokumentai buvo pateikti – nebuvo laikytasi imperatyvių teisės normų, aprašytų taisyklėse. Savivaldybė galėjo prašymą atmesti. Tada atjungimo iniciatorius galėjo kreiptis dar kartą, įvykdęs visus reikalavimus.“ Trečiadienio vakarą Vilniaus g. 158 namo laiptinėje įvyko susirinkimas, kuris pagal taisykles turėjo būti organizuotas gerokai anksčiau. Namo gyventojų teigimu, jis buvo labiau panašus į bendrovės „Nordlita“ produkcijos pristatymą. Tos pačios, kuri projektavo A. Mockui priklausančių pirmo aukšto patalpų šildymo sistemą. Pagrasinus vieni kitiems teismais, buvo prieita bendra nuomonė, kad neįvykdyti visi inspekcijos reikalavimai, todėl balsavimas dėl pirmo aukšto atjungimo nuo šildymo buvo atidėtas.  | AB „Šiaulių energija“ nerenka detalios informacijos, kiek gyventojų atsijungia nuo centralizuoto šildymo. Andriaus Tverijono nuotr. |
Kokioje zonoje gyvenate?Anot AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai Tomos Grikštienės, miestas yra padalytas į tam tikras zonas, kuriose numatytas tik tam tikro pobūdžio šildymas. Vienose zonose galimas tik centralizuotas šildymas, kitose – pasirinktinai. „Žaliuoju būdu, pavyzdžiui, elektra, norintys šildytis žmonės turi daugiau galimybių atsijungti nuo centralizuotos sistemos. Dujos nėra ekologiškiausias būdas šildytis, nes teršiama aplinka“, – sakė ji. Paklausta, kiek namų ar gyventojų pastaruoju metu atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, bendrovės atstovė spaudai teigė, kad tokia informacija įmonės nėra renkama. Ji patarė kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, deja, jo specialistas taip pat negalėjo suteikti tokios informacijos. O gal ji nepatogi šildymo paslaugą teikiančiai bendrovei ir valdininkams? Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Juozas Varapnickas apie atsijungusiųjų statistiką negalėjo pasakyti nieko, nes „niekas neskaičiuoja tokių dalykų“. Kad vis daugiau gyventojų pageidauja atsijungti nuo centralizuoto šildymo, specialistas taip pat negalėjo patvirtinti, nes nėra statistikos. „Per ketverius metus, kiek dirbu Savivaldybėje, pastebėjau, kad prašymų leisti atsijungti pagausėja pasibaigus šildymo sezonui, tačiau kad tai didėjanti tendencija – negalėčiau pasakyti. Tokiam žingsniui gali ryžtis tik labai daug kantrybės turintys žmonės, kadangi procedūra yra ilga ir dažniausiai varginanti. Tiesa, vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad teisės aktų, reglamentuojančių atsijungimo procesą, nuostatos sudaro gerokai paprastesnes ir lengvesnes sąlygas atsijungti, naudojant žaliąją energiją“, – teigė jis. Pabaigoje norėtųsi užtarti visus tuos, kurie sukąstais dantimis apmoka sąskaitas už šildymą. Kita vertus, norėtųsi užtarti ir centralizuotą šildymą. Nuosavų gyvenamųjų namų gyventojai tikrai nepaneigs, kad įsivyravus šaltiems drėgniems orams jų gyvenamuosiuose rajonuose tvyro smogas, tad galima teigti, kad centralizuotas šildymas yra gana ekologiškas. Ir kaip centralizuotai teikiama paslauga turėtų būti gana pigi, nors pažvelgus į sąskaitas tokia neatrodo.
- Idée fixe: kaip atsijungti nuo šildymo sistemos
-
Povilas LUNGĖ Daugelis centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų jau žino, kiek jiems teks suploti už lapkričio mėnesio šildymą. Daugelis tikrai pagalvojo, kad ta sąskaita, atsižvelgiant į šiltą lapkritį, kažkodėl ne tokia jau maža. Daugelis turbūt pasvarstė, kad jau geriau nusipjauti radiatorius, nusipirkti „buržuiką“, iškišti kaminėlį pro orlaidę ir kūrentis patiems – atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Chuliganiškas planasNaršant interneto tyruose, galima rasti įvairių patarimų, kaip atsijungti nuo šildymo sistemos. Patariama apsišarvuoti kantrybe, nes ši procedūra gali užtrukti kelerius metus, arba siūloma tai padaryti paprasčiausiai gudraujant ir pažeidžiant įstatymus. Kaip? Pasirodo, atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galima labai paprastai. Tereikia „pagooglinti“... O ten – patarimų begalė. Pavyzdžiui, siūlomas toks veiksmų planas: pirmiausia reikia pranešti namo administratoriui, kad bute bus keičiami radiatoriai arba tiesiog kad vienas iš jų prakiuro, todėl norint jį suremontuoti reikia iš radiatorių sistemos išleisti skystį. Tada nieko nelaukiant reikia juos visus nupjauti. Jei esate tvirtai nusprendę imtis tokio chuliganiško plano, kad vėliau nupjovę radiatorius negaištumėte laiko, prieš tai pasiruoškite medžiagas stovams apšiltinti ir tvarkingai paslėpti po gipso kartonu. Jei reikia, elektros galingumą bute padidinkite iki 7 kW, įsirenkite elektrinį šildymą ir kaitintuvą karštam vandeniui paruošti. Tada registruotu laišku praneškite centralizuoto šildymo paslaugą teikiančiai bendrovei ir namo administratoriui (jei įsteigta bendrija – pirmininkui), kad vamzdžiai yra nupjauti ir bute nėra radiatorių, ir pareikalaukite, kad namo administratorius ar pirmininkas atvykęs surašytų aktą. Kartu atvyks ir paslaugą teikiančios bendrovės atstovas. Nuo akto surašymo momento butas yra oficialiai atjungtas nuo šildymo! Aišku, tuoj pat gausite iš centralizuoto šildymo paslaugą teikiančios bendrovės grasinantį laišką, kad esate atsakingas už visas pasekmes ir t. t. Laiško pabaigoje bus parašyta, kad nuo akto surašymo momento butui nebus skaičiuojamas mokestis už šildymą. Gali likti simbolinis mokestis už bendro naudojimo patalpų, pavyzdžiui, laiptinės, šildymą. Be to, galite sulaukti skambučio iš Energetikos inspekcijos ir gauti baudą už šilumos vartojimo taisyklių pažeidimą. Belieka tikėtis, kad inspekcija protokolo nesurašys per šešis mėnesius ir sueis senaties terminas. Manote, kad šilumą tiekianti bendrovė ir toliau pateiks sąskaitas už šildymą? Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai tokios bendrovės nelaimėjo bylų, bandydamos skaičiuoti mokestį už šilumą atsijungusiems butams, tačiau teismas nusprendė, kad negalima reikalauti mokėti už nepatiektą energiją, o patiekti neįmanoma, nes nėra radiatorių. Juk niekas negali priversti vartotojų vartoti jiems nereikalingų prekių ar paslaugų. Štai taip patariama interneto svetainėse. Aišku, reikėtų kiek galima greičiau išmokti laiptinėje sutikus kaimynus įjungti „kiaulės akis“, jei jie papriekaištaus dėl išderintos namo šildymo sistemos ir išreikš nepasitenkinimą dėl visai nekaimyniškų savavališkų veiksmų. Anot Tomos Grikštienės, AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai, ir pagal teisinį reglamentavimą (LR Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Statybos įstatymas ir kt.), ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose (pvz., 2007-10-24 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007) butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos. „LR Civiliniame kodekse nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims“, – sakė ji. Minėtuose teisės aktuose įtvirtinta ir nuostata, kad pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti tik nuo atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.
Šiauliečiai taip pat nekvaili?Gudragalvių, pasinaudojusių tokiu pat ar panašiu planu, yra ir mūsų mieste. Savaitraščio „Šiauliai plius“ redakcijai paskambinusi šiaulietė stebėjosi namų šildymo ypatumais. Anot jos, Tilžės gatvėje centre esančio namo pirmas aukštas nešildomas, antras šildomas, trečias nešildomas, ketvirtas vėl šildomas, o penktas – palėpė – vėl nešildomas. „Mūsų namas – kaip sluoksniuotas pyragas, tik tie sluoksniai greitai pelėsiu pasidengs“, – pasakojo moteris. Kaip gi nutiko, kad name šildomas kas antras aukštas? Pasirodo, pirmame aukšte esančios patalpos nešildomos, nes nevyksta jokia komercinė veikla, o trečio aukšto buto savininkai, anot paskambinusios moters, matyt, paskaičiavę, kad gyventi nuosavame name vaizdingoje vietoje užmiestyje ir dar išlaikyti tuščią butą miesto centre yra per brangu, taip pat griebėsi „plano chuligano“. Jie pranešė centralizuotą šildymą mieste tiekiančiai bendrovei „Šiaulių energija“, kad nori pasikeisti radiatorius. Davusiems leidimą ir vėliau atvykusiems priimti atliktų darbų bendrovės specialistams teko konstatuoti – surašyti aktą, kad seni radiatoriai nuimti, o nauji... neuždėti. „Šiaulių energija“, savaime suprantama, ir toliau siuntė sąskaitas už šildymą buto savininkams, kurie jas tiesiog ignoravo. Susidarius nemenkai „skolai“, savininkai atsidūrė teisme. Ir pateikė dokumentą – „Šiaulių energijos“ surašytą aktą, kad radiatorių jų bute nėra, vadinasi, paslauga neteikiama, taigi ir mokesčio už šildymą mokėti nereikėtų... Bet kuris logiškai mąstantis šiaulietis supras, kad bendrovė šiuo atveju tikrai nuostolių nepatirs – išdalys juos ant kitų mokesčių mokėtojų pečių. Kas buvo nubaustas? Anot namo gyventojos – „kraštinis“ – namą administruojanti UAB „Mūsų butas“.
Kryžiaus keliaiGyventojams ar jų bendrijoms, norinčioms atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, kartais tenka nueiti kryžiaus kelius, kad pasiektų savo tikslą. Varpo g. 17 namo gyventojai net trejus metus mynė įvairių valdininkų slenksčius, kad namui būtų leista šildytis autonomiškai. Atrodo, nieko sudėtingo neturėjo būti – 1957 m. statytame name seniau netgi buvo kūrenta malkomis, yra kaminai, vamzdžiai – taip pat tinkamo diametro, todėl atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos neturėjo būti sudėtinga. „Sudėtinga“ pasirodė valdininkams, galbūt paprasčiausiai nenorintiems to namo atjungti. Kodėl? Galbūt vadovaujamasi posakiu, kad „blogas“ pavyzdys yra užkrečiamas ir gyventojai, pajutę autonominio šildymo naudą, puls masiškai atsijungti nuo sistemos, centralizuoto šildymo paslaugą mieste teikianti bendrovė patirs nuostolių ir t. t. „Monopolis yra monopolis. Valdininkų argumentas buvo tas, kad teršime orą miesto centre. Bet juk mes ir taip dujomis kasdien vandenį šildome – kiekviename bute yra po dujinį vandens šildytuvą. Nereikėjo nei didesnio diametro vamzdžių, į senus kaminus buvo įdėti nauji įdėklai. Atrodo, jokių kliūčių neturėjo būti, bet procedūra užtruko kelerius metus“, – pasakojo namo gyventoja. Varpo g. 17 namo gyventojai tuoj švęs pergalę – po trejų metų bandymo pereiti prie autonominio šildymo beliko pasirašyti įrenginių priėmimo aktą, kiti darbai jau atlikti. Tačiau ne visiems gyventojams tenka taip ilgai kovoti už savo teisę į pigesnį šildymą. Gumbinės g. 75 daugiabučio namo savininkų bendrija savo tikslą jau pasiekė. Kokia tokios greitos sėkmės formulė? Namas tiesiog yra paskutinis šildymo trasoje, turbūt todėl „Šiaulių energijai“ nebuvo jokio skirtumo, kur užsukti „kraniuką“ – prieš namą ar už jo. „Planuojame sutaupyti apie 30 proc. Aišku, labai daug investavome, – teigė namo bendrijos pirmininkė. – Sąskaitas už šildymą ir „gyvatuko“ mokestį dabar paskaičiuojame patys.“
Komercinių patalpų nešildo?Daug komercinių patalpų miesto centre naudojasi autonominiu šildymu. Esant sunkmečiui, kai kurios iš jų tiesiog stovi tuščios nešildomos. Virš jų esančių butų gyventojams tenka šalti. Išsigandę, kad taip nenutiktų ir jiems, kad nebūtų išbalansuota namo šildymo sistema ir kad nepadidėtų mokestis už šildymą, Vilniaus g. 158 namo gyventojai puolė priešintis patalpų, esančių pirmame aukšte, savininkų užmačioms šildytis elektra. Atrodo, kad pirmo aukšto patalpų savininkas Šiaulių miesto tarybos narys socialdemokratas Arvydas Mockus viską darė teisėtai, tačiau Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau – VEI) nustatė pažeidimų. VEI buvo gavusi prašymus, kuriuose informuojama apie daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 158 pirmame aukšte esančių negyvenamųjų patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos aplinkybes, prašoma patikrinti atjungimo teisėtumą ir paaiškinti galimas atjungimo pasekmes bei įtaką name likusiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. Ką gi VEI nustatė? Pasirodo, kai kurie atsijungimo iniciatorių veiksmai visiškai neatitiko Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų. Namo bendrojo naudojimo objektus administruojanti UAB „Mūsų butas“ įstatymų nustatyta tvarka neorganizavo namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo, kurio metu jie turėjo priimti sprendimą ir leisti pakeisti patalpų šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Savivaldybei nebuvo pateiktas privalomas prašymas išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui ir privalomais dokumentais ir atitinkamai taisyklių nustatyta tvarka nebuvo gautas Savivaldybės rašytinis pritarimas projektui. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes VEI konstatavo, kad patalpos nuo centralizuoto šildymo atjungtos nesilaikant taisyklių nustatytos tvarkos. Akcentuojama, kad atjungimo iniciatoriai, teikdami prašymą Savivaldybei, privalo pridėti namą administruojančios bendrovės pažymą, pagrįstą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.
Karas?Kodėl Vilniaus g. 158 namo gyventojai taip pasipriešino pirmo aukšto patalpų savininkų užmačioms atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos? Ogi dėl skaudžios patirties. Pasirodo, vienas namo butų jau yra nuo sistemos atsijungęs. „Atsijungė tuomet Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininku buvęs Jonas Tručinskas. Išgriovė lubas į palėpę, laiptus įrengė. Šildė, kol gyveno. Dabar bute gyvenanti moteris nešildo. Buvau nuėjusi, tai elektrinį šildytuvą įsijungusi, dviem chalatais apsirengusi. Kartais židinį užsikuria. Ir A. Mockus pirmo aukšto naktimis tikrai nešildys, – teigė namo gyventoja. – Neturėtume po vieną atsijungti. Taip tik išbalansuosime šildymo sistemą. Kitąmet planavome atsijungti, būtų visi skaitiklius susidėję. Mes ne prieš namo restauravimą, tvarkymą, tik reikia atsižvelgti į kitus.“ Anot politiko A. Mockaus, nesutikti jam leisti šildytis elektra yra gyventojų principo reikalas. „Man sako – kam kariauji? Aš nekariauju, aš esu okupuotas. Nupirkau įrangą, kuri kainavo apie 13 tūkstančių. Tą įrangą dar reikia pakabinti, tai dar kainuos tris tūkstančius. Neturiu leidimo, – pasakoja Savivaldybės tarybos narys. – Jei gyventojams rūpėtų šildymas, jie vienaip ar kitaip eitų į kontaktą. Juk už papildomas šildomas patalpas sutikau mokėti pagal patį didžiausią koeficientą.“ Anot A. Mockaus, susitarti galima susirinkime, kitu atveju jis mato tik galimybę kreiptis į teismą. „Gyventojų aš atsiprašiau, nors nemanau, kad tai mano kaltė, tiesiog – pamoka, kad reikia patikrinti, ar viskas padaryta. Kita vertus, jei būčiau tikrinęs, būtų sakę, kad kišuosi kaip Tarybos narys. Viską buvau palikęs savo eigai. Maniau, kad žmonės žino, juk tokia grandinė negali suklysti“, – teigė jis. Anot Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyriaus vicepirmininkės Eglės Šimkevičienės, 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės buvo pakeistos vartotojo naudai – leidžia pakeisti šildymo būdą pasitelkiant ekologiškas sistemas, tačiau šildymo būdą norintis pakeisti asmuo turi laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų. „Kita vertus, gyventojai neturi teisės neleisti atsijungti, tačiau jie turi nuspręsti, kokiomis sąlygomis bus atsijungta, – sako ji. – Galima daryti išvadą, kad šiuo atveju ne visi dokumentai buvo pateikti – nebuvo laikytasi imperatyvių teisės normų, aprašytų taisyklėse. Savivaldybė galėjo prašymą atmesti. Tada atjungimo iniciatorius galėjo kreiptis dar kartą, įvykdęs visus reikalavimus.“ Trečiadienio vakarą Vilniaus g. 158 namo laiptinėje įvyko susirinkimas, kuris pagal taisykles turėjo būti organizuotas gerokai anksčiau. Namo gyventojų teigimu, jis buvo labiau panašus į bendrovės „Nordlita“ produkcijos pristatymą. Tos pačios, kuri projektavo A. Mockui priklausančių pirmo aukšto patalpų šildymo sistemą. Pagrasinus vieni kitiems teismais, buvo prieita bendra nuomonė, kad neįvykdyti visi inspekcijos reikalavimai, todėl balsavimas dėl pirmo aukšto atjungimo nuo šildymo buvo atidėtas.
Kokioje zonoje gyvenate?Anot AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai Tomos Grikštienės, miestas yra padalytas į tam tikras zonas, kuriose numatytas tik tam tikro pobūdžio šildymas. Vienose zonose galimas tik centralizuotas šildymas, kitose – pasirinktinai. „Žaliuoju būdu, pavyzdžiui, elektra, norintys šildytis žmonės turi daugiau galimybių atsijungti nuo centralizuotos sistemos. Dujos nėra ekologiškiausias būdas šildytis, nes teršiama aplinka“, – sakė ji. Paklausta, kiek namų ar gyventojų pastaruoju metu atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, bendrovės atstovė spaudai teigė, kad tokia informacija įmonės nėra renkama. Ji patarė kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, deja, jo specialistas taip pat negalėjo suteikti tokios informacijos. O gal ji nepatogi šildymo paslaugą teikiančiai bendrovei ir valdininkams? Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Juozas Varapnickas apie atsijungusiųjų statistiką negalėjo pasakyti nieko, nes „niekas neskaičiuoja tokių dalykų“. Kad vis daugiau gyventojų pageidauja atsijungti nuo centralizuoto šildymo, specialistas taip pat negalėjo patvirtinti, nes nėra statistikos. „Per ketverius metus, kiek dirbu Savivaldybėje, pastebėjau, kad prašymų leisti atsijungti pagausėja pasibaigus šildymo sezonui, tačiau kad tai didėjanti tendencija – negalėčiau pasakyti. Tokiam žingsniui gali ryžtis tik labai daug kantrybės turintys žmonės, kadangi procedūra yra ilga ir dažniausiai varginanti. Tiesa, vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad teisės aktų, reglamentuojančių atsijungimo procesą, nuostatos sudaro gerokai paprastesnes ir lengvesnes sąlygas atsijungti, naudojant žaliąją energiją“, – teigė jis. Pabaigoje norėtųsi užtarti visus tuos, kurie sukąstais dantimis apmoka sąskaitas už šildymą. Kita vertus, norėtųsi užtarti ir centralizuotą šildymą. Nuosavų gyvenamųjų namų gyventojai tikrai nepaneigs, kad įsivyravus šaltiems drėgniems orams jų gyvenamuosiuose rajonuose tvyro smogas, tad galima teigti, kad centralizuotas šildymas yra gana ekologiškas. Ir kaip centralizuotai teikiama paslauga turėtų būti gana pigi, nors pažvelgus į sąskaitas tokia neatrodo.
- Taupome rizikuodami susirgti?
-
Povilas LUNGĖ Dabar madinga taupyti. Tai daroma visur – biudžetinėse įstaigose, privačiose įmonėse, parduotuvėse ir net namie. Tik ar visada taupumas duoda laukiamų rezultatų? Kartais jis gali kainuoti netgi gyvybę.
Nustato mažesnę temperatūrąSavaitraščio „Šiauliai plius“ redakcijai paskambinę daugiabučių gyventojai teigė, kad naktimis, paprastai po vidurnakčio, iš čiaupo bėga vėsesnis vanduo. „Sugalvojau po dvyliktos palįsti po dušu ir buvau nemaloniai nustebintas, kai besiprausiant vietoj mano nustatyto vėsaus ėmė bėgti visai šaltas vanduo. Pasukinėjęs „kraniukus“ supratau, kad gerokai sumažėjo karšto vandens temperatūra“, – telefonu pasakojo šiaulietis. Vieno daugiabučio savininkų bendrijos pirmininkas patvirtino, kad name nuo 24 iki 5 val. ryto tiekiamas vėsesnis vanduo. „Naktimis bėga 45 laipsnių temperatūros vanduo, o dienomis – 50, – teigė jis. – Ne aš taip sugalvojau, o namo gyventojai nusprendė. Stengiamės taupyti kur tik galime.“ Kitos bendrijos pirmininkė teigė karšto vandens temperatūros nereguliuojanti – nustačiusi 48°C. „Jei nustatyčiau daugiau, tai rankas nusiplikytumėte. Vasarą dar labiau sumažinu temperatūrą – praustis šilumos užtenka. Daug bendrijų taip daro, nesame mes išskirtiniai“, – sakė ji. Deja, toks taupymo būdas sukėlė gyventojų nepasitenkinimą – jie mano esantys apgaudinėjami ir tikina, kad teikiama prastos kokybės paslauga. „Niekaip nesuprantu, ką jie ten taupo, nes karšto vandens kaina yra nustatyta visam miestui vienoda, tai kodėl aš tada už drungną vandenį turiu mokėti tiek pat?“ – pyko savaitraščio redakcijai paskambinęs šiaulietis. Anot daugiabučių pirmininkų, sumažinus karšto vandens temperatūrą, sutaupoma šilumos energija. „Sumažindami temperatūrą, sunaudojame mažiau energijos karštam vandeniui paruošti. Kadangi žiemą „gyvatuko“ mokestis visiems vienodas, tai sumokame už šildymą mažiau, o vasarą „gyvatuko“ mokestis būna mažesnis. Nors kubinis metras vandens kainuoja ir tiek pat, sutaupoma kitur, – teigia jie. – Jei kas nors abejoja viso to nauda, tegul pareikalauja iš „Šiaulių energijos“, kad patiektų namui 60 laipsnių karščio vandenį, ir tegul tada pasižiūri į sąskaitą.“  | Gyventojai patys dažnai nusprendžia, kad name būtų tiekiamas vėsesnis vanduo, nė nepagalvodami, kad gali užsikrėsti mirtina liga legionelioze. Saskia MASSINK nuotr.
|
Sukelia mirtiną ligąDrungnas vanduo duše ne tik sukelia diskomfortą. Pagrindinė problema, kuri gali kilti dėl netinkamos centralizuotai tiekiamo vandens temperatūros, anot Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, yra tikimybė susirgti legionelioze. Spalio mėnesį legioneliozė diagnozuota 38-erių metų kaunietei. Jos buto vonioje visuomenės sveikatos specialistai aptiko legionelių, tačiau negalima tvirtinti, kad moteris užsikrėtė būtent savo namuose, nes jos ligą sukėlė kitos grupės bakterijos, nei rastos atlikus susirgusios moters buto vandens tyrimus. Kur moteris užsikrėtė liga, vos nesibaigusia mirtimi, epidemiologai nenustatė, bet atlikę vandens tyrimą jie akcentavo, kad moters butui, kuris yra 12-ame aukšte, tiekiamas netinkamos, t. y. žemesnės temperatūros vanduo. Idealios sąlygos daugintis„Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20-45°C. Vandentiekio vandens temperatūra turi neleisti legionelėms daugintis: šalto vandens temperatūra turi būti mažesnė nei 20°C, o karšto vandens – didesnė nei 60°C, – teigia skyriaus vedėja. – Jei nustatoma, kad legioneliozės priežastis yra užterštas tiekiamas vanduo, būtina pakelti vandens temperatūrą daugiau nei 66°C ir išlaikyti ne mažiau kaip 25-30 min., tuomet legionelės žus.“ Labai svarbu neleisti vandeniui užsistovėti, todėl bandantiems „apgauti“ senesnius skaitiklius – leidžiantiems jį labai silpna srovele, kad skaitiklis nesisuktų – reikėtų prisiminti, kad tokiu būdu sukuriamos palankios sąlygos legionelėms daugintis. Lietuvoje legioneliozės atvejų užregistruojama gana retai, tačiau atliekami tyrimai rodo, kad šios ligos sukėlėjas mūsų aplinkoje egzistuoja. Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto oro, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose. Dažniausiai užsikrečiama viešbučiuose, ligoninėse, darbo vietose, sporto klubuose įrengtose maudymosi patalpose. Pažeidžia Higienos normąLietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60°C. Kokią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant šiam teisės aktui, pasirenka namo gyventojai, apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją. namų savininkų bendrijų pirmininkai, kurie, atrodo, nepažeidžia Higienos normos reikalavimų – yra nustatę 50 laipsnių karšto vandens temperatūrą, iš dalies vis tiek ją pažeidžia. „Yra nustatyta, kad tokia temperatūra būtų būtent visoje pastato karšto vandens sistemoje, o ne tik prie termometro. Jei vanduo ir pašildomas iki 50°C, tai kol jis atbėga iki mano buto, ataušta 2-3 laipsniais, vadinasi, legionelės gali sėkmingai sau daugintis“, – teigė vieno iš daugiabučių gyventoja mama, vaikišku vandens termometru nustačiusi iš čiaupo bėgančio vandens temperatūrą +48°C. Anot Tomos Grikštienės, AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai, bendrovė be pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (bendrijos pirmininko, namą administruojančios įmonės, asmens, atsakingo už pastato šilumos ūkį) žinios nieko nenustato – kiekvienam daugiabučiui yra parenkamas individualus, t. y. to namo gyventojų poreikius atitinkantis šilumos tiekimo grafikas. „Jeigu tiekiamo karšto vandens kokybė neatitinka teisės aktuose nustatytų kokybės reikalavimų, vartotojai turi teisę kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją arba karšto vandens tiekėją, kad šie užtikrintų tinkamos kokybės karšto vandens tiekimą, – pataria T. Grikštienė. – Paprastai karšto vandens temperatūrą daugiabučiuose nustato pirmininkai, tad pirmiausia reikėtų kreiptis į juos. Jei daugiabučio gyvenamojo namo prižiūrėtojas yra AB „Šiaulių energija“, vartotojai turėtų kreiptis į Abonentų aptarnavimo tarnybą, jei ne – ši tarnyba suteiks informaciją, į ką kreiptis“. Pastato šildymo ir karšto vandens vidaus sistemos yra to pastato savininkų nuosavybė, kuriai prižiūrėti pasitelkiamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Taigi užtikrinti racionalią šilumos ūkio priežiūrą ir yra jo pareiga. Anot bendrovės atstovės spaudai, priežasčių, kodėl tiekiamas žemesnės temperatūros karštas vanduo, gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, cirkuliacijos sutrikimai karšto vandens stovuose (užsinešę stovai), cirkuliacinio siurblio gedimai ir pan. Konkrečias priežastis nustato pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba jo pasitelkti specialistai. Dezinfekuoja tik reikalui esantDalyje Klaipėdos daugiabučių namų karšto vandens sistemų periodiškai atliekama terminė dezinfekcija, kad vamzdžiuose nesikauptų legionelės. Procesą kontroliuoja karšto vandens ir šilumos sistemų prižiūrėtojai. Klaipėdoje nėra buvę atvejų, kad vandenyje būtų aptiktos šios bakterijos. O Šiauliuose? 2004-ųjų liepą „Šiaulių“ viešbutyje rastos legioneliozės bakterijos išgąsdino Baltijos šalių oro erdvę saugojusių Danijos karinių oro pajėgų karius. Dėl netvarkos viešbutyje 35 kariai tuomet išsikėlė iš Šiaulių ir apsigyveno Panevėžyje. AB „Šiaulių energija“ atstovė spaudai T. Grikštienė aiškino, jog norint, kad nesikauptų legionelės, vamzdžiuose esančio karšto vandens temperatūrą reikia padidinti iki 55 laipsnių. Tiesa, ji užsiminė, kad tokia terminė dezinfekcija atliekama tik tuomet, kai yra poreikis – nustatoma legionelės bakterijų. „Atliekant dezinfekciją namo gyventojai turi atsukti absoliučiai visus vandens čiaupus, – pabrėžia T. Grikštienė. – Jei bent vienas gyventojas nepaleis vandens, tarkim, pro dušo galvutę, tai joje esančios legionelės vėl paplis po visą namo vandentiekio sistemą.“
- Kuri regiono savivaldybė yra švaistūnė?
-
Povilas LUNGĖ Skolose skęstančiai Šiaulių miesto savivaldybei griebusis paskutinio šiaudo – drastiškai sumažinus švietimo įstaigų darbuotojų ir pakėlus mokestį už lopšelio-darželio lankymą, pasigirsta vis daugiau kalbų, kad patys savivaldybės tarnautojai pilvų tikrai neskuba veržtis. Savaitraštis „Šiauliai plius“ pabandė palyginti, kiek už automobilių eksploataciją ir telefono pokalbius moka Šiaulių miesto ir rajono, Radviliškio ir Joniškio rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybių tarnautojai. Kelmės rajono savivaldybė informacijos pateikti kažkodėl nepanoro.
  | Trejus metus ne pagal kišenę gyvenusi Šiaulių miesto savivaldybė kitąmet turės sutaupyti 40 mln. litų. Tačiau atrodo, kad autoūkio išlaidos nemažėja. Alvydo Januševičiaus nuotr. |
Kas mėgsta pasivažinėti?
Anot Šiaulių miesto savivaldybės atstovės spaudai Jūratės Rauduvienės, administracijai priklauso 15 automobilių, iš kurių du mikroautobusai ir furgonas „VW Caddy“. Dyzeliną naudoja būtent šie trys automobiliai, kiti varomi benzinu. Savivaldybėje dirba keturi vairuotojai. Automobiliams išlaikyti ir kurui šiemet išleista apie 130 tūkst. Lt. Atstovė spaudai atkreipia dėmesį, kad šiais automobiliais naudojasi ne tik savivaldybės darbuotojai – mikroautobusai dažnai skiriami įvairių nevyriausybinių organizacijų kelionėms, veža sportininkus, kultūrininkus į įvairius renginius kituose miestuose, miesto svečius, perveža reikalingą įrangą ir pan. Gyventojų skaičiumi nuo Šiaulių mažai atsiliekančio ir su mūsų miestu nuolat verslo ir kitose srityse konkuruojančio Panevėžio miesto savivaldybė turi 11 automobilių, iš kurių keturi yra nuomojami. Vienas – Vaiko teisių skyriaus – gautas iš Socialinės apsaugos ministerijos, kiti priklauso savivaldybei. Vienas automobilis yra dyzelinis, kiti – benzininiai. Palyginti su Šiauliais, čia dirba išties daug vairuotojų – net septyni. Degalams iki lapkričio mėnesio išleista apie 75 tūkst. Lt, automobiliams prižiūrėti – apie 12 tūkst., iš viso – 87 tūkst. Lt. Šiaulių rajono savivaldybės administracija turi net 17 automobilių, dar 14 yra seniūnijose. Atrodytų, daug, tačiau reikėtų nepamiršti, kad rajono savivaldybės teritorija yra gerokai didesnė negu miesto, tenka vykti į atokiausius rajono kampelius, nes, anot Šiaulių rajono savivaldybės atstovės spaudai Gitanos Kudulienės, „kabinete reikalų nesutvarkysi“. Rajone yra 11 seniūnijų. Didžiausios – Šiaulių kaimiškoji ir Kuršėnų miesto bei kaimiškoji - tui po du automobilius. Visiems šiems automobiliams eksploatuoti – kurui, remontui ir draudimui – per metus išleisti 339 tūkst. Lt. Atstovė spaudai nurodė, kad kuras perkamas „Lukoil“ degalinėse. Daugiausia savivaldybė važinėja dyzeliniais automobiliais, dujomis varomų nėra. Rajono savivaldybėje, palyginti su Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėmis, dirba tik trys vairuotojai – išties mažai. Anot savivaldybės atstovės, jie nėra priskirti konkretiems tarnautojams, nes daugelis savivaldybės darbuotojų gali vairuoti patys. Vairuotojų rūpestis – prižiūrėti automobilius ir reikalui esant vežti žmonių grupes į ekskursijas ar kt. Šiaulių rajono savivaldybės parkas atnaujintas 2007-2008 m. Naujausias automobilis – 2008 m. „VW Passat“, kuriuo važinėja rajono meras Algimantas Gaubas. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos automobilių parką sudaro 14 automobilių, tarp kurių yra sunkvežimis ir mažasis autobusas. Iš 14 automobilių devyni yra dyzeliniai. Administracijoje dirba trys vairuotojai, pavežantys tarnautojus. Radviliškio rajono savivaldybės atstovė nenurodė, kiek automobilių priklauso seniūnijoms. Jos už automobilius moka atskirai, o savivaldybei ataskaitas privalo pateikti kas tris mėnesius. Atstovė pateikė tikslias Radviliškio rajono savivaldybės administracijos automobilių parkui išleistas sumas. Anot jos, 2011 m. sausio-spalio mėnesiais Savivaldybės administracija tarnybiniam autotransportui panaudojo 97 877,61 Lt, iš kurių degalams – 68 896,58 Lt, atsarginėms dalims ir priežiūrai – 21 316,31 Lt, automobilių draudimui – 7 664,72 Lt. Joniškio rajono savivaldybės administracija ir 10 seniūnijų naudoja 20 automobilių. Jiems prižiūrėti 2010 metais išleista 15 tūkst. Lt, kurui – 60 tūkst. Ši savivaldybė turi 17 benzininių ir tris dyzelinius automobilius. Anot Joniškio rajono savivaldybės administracijos kultūros ir viešųjų ryšių vyr. specialistės Editos Jonaitytės, pagal darbo sutartis dirba trys vairuotojai, kurie prižiūri devynis automobilius. Kitus automobilius prižiūri seniūnijų ūkvedžiai. Šių metų duomenų savivaldybė nepateikė. Pabandykime paskaičiuoti, kuri savivaldybė yra didžiausia išlaidūnė – daugiausia sumoka vieno automobilio priežiūrai, eksploatacijai, nuomai ir draudimui. Kadangi ne visos savivaldybės nurodė, per kiek mėnesių išleido minėtas sumas, manysime, kad jos tai padarė iki šių metų lapkričio, o Joniškio rajono savivaldybė – per 12 pernai metų mėnesių. Jei savivaldybės savo išlaidas pateikė tiksliai, tai didžiausia išlaidūnė tarp jų – Šiaulių rajono savivaldybė, per mėnesį vienam automobiliui išleidžianti 1093,54 Lt. Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės išlaidauja maždaug taip pat: pirmoji vienam automobiliui išlaikyti per mėnesį skiria 866,66 Lt, antroji – 790,90. Nedaug nuo jų atsilieka ir Radviliškio rajono savivaldybė (699,12 Lt automobiliui), na, o taupiausia – Joniškio rajono savivaldybė, vienam savo administracijos automobiliui išleidžianti tik 312,50 Lt.
O kas mėgsta papliurpti?Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai naudojasi bendrovės „TEO“ fiksuoto ryšio ir UAB „Bitė“ mobiliojo ryšio paslaugomis. Paslaugos perkamos viešojo pirkimo būdu. Fiksuoto ryšio paslauga savivaldybėje naudojasi 240 abonentų, per mėnesį sumokama apie 9200 Lt („Verslo planas“), už 86 mobiliojo ryšio abonentus – apie 1900 Lt („Valstybinis planas“). Panevėžio miesto savivaldybės tarnautojai – ne tokie „mobilūs“: mobiliojo ryšio abonentų yra apie 60, o fiksuoto – 250. Nuo lapkričio 18 d. savivaldybė pradėjo naudotis „Tele2“ paslaugomis (anksčiau – „Omnitel“), o fiksuoto ryšio paslaugos teikėja visuomet buvo bendrovė „TEO“. Mobiliojo ryšio tarifai: 15 Lt be PVM, o pokalbiai ir SMS nemokami į visus tinklus (paslauga pirkta per Centrinę perkančiąją organizaciją). Anot Panevėžio savivaldybės atstovės spaudai, anksčiau „Omniteliui“ savivaldybė mokėdavo apie 4 tūkst. Lt, „Teo“ – 6,5 tūkst. Lt per mėnesį, o dabar tikimasi už mobilųjį ryšį mokėti kur kas mažiau – apie 1,1 tūkst. Lt. Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje yra 70 mobiliojo ryšio abonentų, kurie naudojasi „Bitės“ paslaugomis. 2011 m. buvo skelbtas konkursas mobiliojo ryšio paslaugai pirkti, kuriame dalyvavo ir operatorius „Omnitel“. Dabar rajono savivaldybės tarnautojai moka 5 centus už minutę, skambindami į bet kurį telefono tinklą, o tarpusavyje kalbasi nemokamai. Radviliškio rajono savivaldybės administracija vidutiniškai (3 mėn. vidurkis) išleidžia 1137,73 Lt mobiliojo ryšio paslaugoms ir 3459,33 Lt fiksuoto ryšio paslaugoms. Savivaldybės administracijoje yra 42 mobiliojo ryšio („Omnitel“) ir 78 fiksuoto ryšio („TEO“) abonentai. Anot Radviliškio rajono savivaldybės atstovės, vadovaujantis su UAB „Omnitel“ ir AB „TEO“ pasirašytomis komunikacinių paslaugų teikimo sutartimis, kuriose įtvirtinta konfidencialumo sąlyga neskleisti sutarčių turinio tretiesiems asmenims, savivaldybė neturi galimybės atskleisti pokalbių įkainių. Joniškio rajono savivaldybės administracija už fiksuotojo ryšio paslaugas sumoka 3100 Lt per mėnesį, o mobiliojo ryšio paslaugas – 2300 Lt. Fiksuoto ryšio išorinių telefoninių numerių yra 52, vidinių – 128. Mobiliojo ryšio abonentų yra 85. Naudojamasi „TEO“ ir „Omnitel“ paslaugomis. Mobiliojo ryšio tarifai: „Sava komanda“ – 0,00 Lt/min., „Savas tinklas“ – 0,09 Lt/min., kiti tinklai – 0,18 Lt/min. Minimalus prakalbamas mėnesio paslaugos mokestis – 19 Lt abonentui. Palyginus duomenis pateikusių savivaldybių išlaidas už mobilųjį ryšį galima daryti išvadą, kad daugiausia už jį (66 Lt per mėnesį) mokėjo Panevėžio miesto savivaldybė, tiesa, nuo lapkričio ji pasirinko kitą operatorių. Jį pasirinkusi savivaldybė tikrai sutaupys – kas mėnesį mokės maždaug 18 Lt už abonentą. Radviliškio rajono savivaldybė taip pat nemažai mokėjo už mobilųjį ryšį – net 27 Lt per mėnesį už abonentą. Šiaulių miesto savivaldybė mokėjo 22 Lt, Joniškio rajono – 18 Lt per mėnesį už abonentą.
- Tėvai mokės algas valgyklų darbuotojams?
-
Oksana LAURUTYTĖ Po Naujųjų metų Šiaulių miesto mokyklas lankantys vaikai už maistą mokyklų valgyklose mokės daugiau. Šiuo metu antkainis maistui yra 10, o kitąmet gali šoktelėti net iki 40 proc. Padidinę maisto kainas, valdininkai tikisi gauti lėšų valgyklų darbuotojų etatams išlaikyti. Tėvai stveriasi už galvų, o mokyklos, galinčios nemokamai vaikus girdyti pienu ir maitinti vaisiais bei daržovėmis, atsikalbinėja ir nenori dalyvauti ES finansuojamose programose.
Smūgis tėvamsŠiaulių mokyklų vadovų susitikime Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius išdėstė, kad mokyklų valgyklose nuo kitų metų antkainis už maistą gali būti didesnis 40 proc. Esą už gautus papildomus pinigus mokyklų valgyklose gali būti įkurtas naujas etatas, nes šiuo metu valgyklų darbuotojų krūviai yra milžiniški. Gavus papildomų lėšų, iš biudžeto nereikėtų skirti pinigų valgyklų darbuotojų algoms. Maisto antkainį turėtų sumokėti vaikų, kurie negauna nemokamo maitinimo, tėvai. Tiems vaikams, už kurių nemokamą maitinimą sumoka valstybė iš šalies biudžeto, antkainis nedidėtų. Kyla klausimas – kuo miesto valdžiai nusikalto dirbantys, pašalpų neprašantys ir vaikus gebantys į mokyklas leisti tėvai? Juk neretai menkas atlyginimas vos litu viršija ribą, kad tėvai galėtų gauti įvairias kompensacijas už komunalines paslaugas ir nemokamam vaikų maitinimui ugdymo įstaigose. Ar mokyklas lankančių vaikų tėvai gali rasti atliekamų litų, kad „atlaikytų“ kylančias kainas? Juk tai reiškia, kad tėvai ne tik mokės daugiau už savo vaikų maistą, bet, mokėdami mokesčius, sumokės ir už vargingiau gyvenančių šeimų vaikų maistą. Mokytojai sako matantys, kad neretai tie vaikai, kurie mokyklose gauna nemokamus pietus, tikrai nebadauja. Badaujantis vaikas suvalgytų visa, kas ant stalo padėta. „Palieka vaisius, nepaliestus patiekalus. Maždaug trečdaliui vaikų nemokamas maitinimas tikrai skiriamas be reikalo. Susitvarko tėvai popierius, o su „mersais“ vaikus į mokyklas atveža. Na, nežinome, kokia reali padėtis šeimoje, bet tokius faktus pastebime“, – sakė vienos iš miesto mokyklų direktorė. „Paskambino mama, kurios vaikas gauna nemokamą maitinimą, ir įspėjo, kad vaikas į mokyklą kelias dienas neatvyks – jie atostogauja Ispanijoje. Nemokamas maitinimas dažnai būna skiriamas nebūtinai tiems, kuriems jo iš tikrųjų reikia“, – kalbėjo pradinių klasių mokytoja.  | Ar tėvai turi nukentėti finansiškai todėl, kad biudžete trūksta lėšų mokyklų darbuotojų atlyginimams? Gal tėvams ateityje teks dar ir mokėti algas mokytojams? „Šiauliai plius“ archyvo nuotr. |
Išlaikyti etatus – tėvų rūpestis?Nemokamus pietus Šiaulių mokyklose gauna per penkis tūkstančius vaikų. Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 525 Lt. Jei šeimos pajamos vos litu didesnės, vaikai mokyklose maistą perka. Šiuo metu pradinuko pusryčiams ir pietums tėvai per 20 dienų išleidžia apie 150 litų. Jei maisto mokyklose antkainis šoktelės 50 proc., vaiko pusryčiai ir pietūs kainuos per 200 Lt. „Tikrai nebepirksiu maisto. Įdėsiu į dėžutę sumuštinių, nes neišgalėsiu tiek sumokėti. Auginame du vaikus, maisto kainos kyla lyg ant mielių, algos nedidėja. Tai būtų skaudus smūgis šeimos biudžetui“, – „Šiauliai plius“ teigė mama. Mokyklų direktoriai, susitikdami su V. Damulevičimi, išsakė savo nuogąstavimus dėl numatomo maisto mokyklose branginimo. Dauguma tam nepritaria. Sprendimo projektui dar turi pritarti Savivaldybės taryba. Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė teigia nepritarianti maisto branginimui mokyklose. Jos nuomone, akivaizdu, kad politikai antkainį padidins, bet gal ne 50 proc., o mažiau. Ragainės progimnazijos direktorė Dinara Vitkuvienė sako, kad šiuo metu per mėnesį iš 10 proc. antkainio valgykla užsidirba apie tūkstantį litų. Pagal įstatymą uždirbtas lėšas galima naudoti tik valgyklos reikmėms, tad pinigai būna panaudojami įrangai atnaujinti, indams nupirkti. „Jei padidinus antkainį lėšos bus skiriamos darbuotojų algoms, nebeturėsime iš ko nupirkti indų. Aps-kritai neaišku, kiek vaikų išgalės maitintis mokyklose, kai maitinimas pabrangs. Ar bus surinkta tiek lėšų, kiek reikėtų algoms?“ – svarstė direktorė. Vis dėlto mokyklų vadovai sako, kad yra nesąžininga atsakomybę dėl skylėto miesto biudžeto užkrauti ant dirbančių tėvų pečių. Ar tėvai turi nukentėti finansiškai todėl, kad biudžete trūksta lėšų mokyklų darbuotojų atlyginimams? Gal tėvams ateityje teks dar ir mokėti algas mokytojams? Nemokami produktai – nauda ir rūpestisŠiaulių mokyklos turi galimybę moksleivių racioną nemokamai papildyti pieno produktais ir vaisiais bei daržovėmis, tačiau tuo naudojasi vos trečdalis mokyklų. Vaiko teisių kontrolierei pasidomėjus, kodėl mokyklos vengia dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamoje programoje, šiauliečių mokyklų argumentai Savivaldybei pasirodė neįtikinami. Salduvės vidurinė mokykla ne vienerius metus dalyvauja Europos Sąjungos vykdomose programose, skatinančiose sveikesnę vaikų mitybą: vaikai nemokamai gauna pieno produktų, kurių porcijos vertė – 1,15 lito, ir 200 gramų vaisių ar daržovių. Tai galėtų daryti visos mokyklos – abi programos yra nemokamos. Deja, iš 32 Šiaulių mokyklų programoje vaisiams ir daržovėms gauti dalyvauja dešimt, o pieno produktams – tik aštuonios. Vaiko teisių kontrolierei pasidomėjus, kodėl yra tokia situacija, mokyklos išdėstė įvairius motyvus. Nors mokyklų administracijos pripažįsta, kad vaikai programas mėgo, jų buvo atsisakyta. Monika Danielė, Ragainės progimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, teigė, kad pradinukai noriai valgė pieno produktus, gėrė jį, bet programos nebevyksta mokyklose dėl... didelio popierizmo. Anot M. Danielės, iš pradžių programų rengėjai teigė, kad reikės vienos ataskaitos, o paskui teko pildyti krūvą jų ir prisiimti atsakomybę, jei ataskaitų laiku nepateiktum. Ragainės progimnazijos direktorė D. Vitkuvienė sakė, kad darbuotojai, pildančiai ataskaitas, suklydus ji sulaukusi grasinimų baudomis. Baudos – net 5-10 tūkst. litų. Mokyklai tai būtų pragaištinga. „Kartą pagąsdino, kitą – išsigandau. Ieškome kitų būdų, kaip vaikams nemokamų produktų gauti“, – sakė direktorė. Salduvės mokyklos direktorė N. Kaunickienė sako, kad jos vadovaujamos mokyklos darbuotojai nesiskundžia dideliu popierizmu, nė karto nesulaukta ir įspėjimų dėl ataskaitų netinkamumo. „Patys mokyklos darbuotojai sugalvojo pasinaudoti tokia ES parama“, – teigė ji. Atsisakymo motyvų yra ir daugiau: mokyklų atstovai teigia neturintys sandėlio produktams, per mažai darbuotojų maistui dalinti, teigta, kad vaikai nenori sveikiau maitintis. Šiaulių miesto savivaldybės administracija tokius argumentus vertina kaip atsikalbinėjimą ir nenorą dirbti. Viktoras Strups, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sako, kad pirmiausia reikia dirbti, o iškilus problemoms tobulinti darbą. Savivaldybė žada ieškoti priemonių, kaip motyvuočiau paraginti įstaigas naudotis šiomis programomis. Šiaulių vaikams per metus numatyti 2 mln. litų pieno produktams ir 800 tūkst. litų vaisiams ir daržovėms pirkti.
- Įšaldytos sąskaitos, nerimas ir ikiteisminis tyrimas
-
Sustabdyta banko „Snoras“ veikla sukėlė nerimą bei nepatogumų einamąsias sąskaitas jame turintiems gyventojams ir įmonėms. Ribotą veiklą bankas atnaujins šeštadienio rytą, o ne pirmadienį, kaip buvo skelbta. Pirmieji nerimą numalšino „Snoro“ mokėjimo kortelių turėtojai, jau ketvirtadienio pavakarę galėję iš bankomatų pasiimti po 500 litų. Tolesnių sprendimų laukia verslo įmonės, kurių sąskaitos įšaldytos, ir indėlininkai. Kai kurie vėl prisiminė 20 metų senumo įvykius.
| Situacija dabar yra kaip laive, tad visi turi mažiau judėti, kad tas laivas nepakryptų ir kuo mažiau skęstų. Žmonių nerimas ir skuba atsiimti indėlius tik pablogintų padėtį. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Po 500 Lt per dienąKetvirtadienį visą dieną prie pagrindinio banko „Snoras“ Šiaulių filialo ėjo žmonės. Deja, durys buvo užrakintos. Iškabinta informacija juos turėjo paguosti – bankas „Snoras“ yra valdomas laikinosios administracijos ir nėra nemokus, o ribotą veiklą atnaujins per parą. Einamosios sąskaitos buvo paralyžiuotos. Būtent dėl situacijos įkaitais tapusių gyventojų laikinasis administratorius priėmė sprendimą – nuo pietų į darbą iškviesti banko inkasatoriai papildė pinigais visus bankomatus, tad jau pavakarę kiekvienas kortelės turėtojas galėjo pasiimti po 500 litų. Verslui – ne pyragaiDeja, sąskaitas „Snore“ turinčioms įmonėms tokio sprendimo dar teks palaukti. Ribota veikla žadama nuo pirmadienio. Labiau pasisekė toms įmonėms, kurios turi sąskaitų keliuose bankuose. Keblioje situacijoje atsidūrė tie verslininkai, ypač smulkieji, kurie turi tik vieną sąskaitą – negali vykti jokie atsiskaitymai. Kiek tokių, kol kas neaišku, bet jei jie patirs nuostolių, neatmetama ir teisminio ginčo galimybė. Verslininkai, jei ir pritaria banko veiklos sustabdymui kaip prevencinei priemonei, vis tiek ją laiko kraštutine. Vyriausybė nutarė visuomenės poreikiams perimti 100 proc. banko „Snoras“ akcijų. Ekspertai tai vertina teigiamai – Vyriausybė yra patikimas akcininkas. Kita vertus, tai kelia nepasitikėjimą nedideliais bankais. Šiaulių bankas, nors ir sulaukė susirūpinusių klientų, isterijos išvengė – tikina, kad finansinė situacija yra stabili, niekas nepuolė atsiimti indėlių, o šiomis dienomis net sulaukė naujų sąskaitų ir indėlininkų, tačiau prevencijos priemonių ėmėsi. „Snoro“ banko Šiaulių filialui savo pinigus yra patikėję apie tūkstantį juridinių asmenų ir 35 tūkst. fizinių. Būtent gyventojai jaučia didžiausią nerimą dėl asmeninių pinigų, visą gyvenimą juodai dienai kauptų lėšų ir nedidukų indėlių, iš kurių palūkanų jie gyvena. Banko veiklos sustabdymo žmonės nesitikėjo. Nors daugelis yra susirūpinę, bet mano, kad situacija stabilizuosis. Pradėtas ikiteisminis tyrimasGeneralinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera sako, kad ikiteisminis tyrimas dėl „Snoro“ banko atliekamas pagal daug Baudžiamojo kodekso straipsnių. „Ten yra ir buhalterinės apskaitos aplaidus tvarkymas, ir dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimas, ir pinigų plovimas – visas spektras Baudžiamojo kodekso straipsnių“, – žurnalistams sakė A. Nevera, ketvirtadienį Seime susitikęs su opozicinėmis frakcijomis. Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sieks apklausti banko vadovus ir pagrindinius akcininkus. Tai norima padaryti atliekant tyrimą dėl Lietuvos banko informacijos apie banke „Snoras“ patikrinimo metu nustatytus galimus pažeidimus. Anot Generalinės prokuratūros, teisėsaugos pareigūnai imasi visų priemonių dėl bankui galimai žalą padariusių asmenų turto paieškos Lietuvoje ir užsienyje bei taiko turto areštus. Ragina atsižvelgti ne tik į indėlininkų interesusInvestuotojų asociacija teigia, kad skaidant banką „Snoras“ į „gerą“ ir „blogą“, turi būti atsižvelgta į visų kreditorių – ne tik indėlininkų – interesus. Primename, kad Vyriausybė lapkričio 16 d. nutarė visuomenės poreikiams perimti 100 proc. banko „Snoras“ akcijų, nes banko turtas gali būti mažesnis nei įsipareigojimai. Vadinasi, perimamos ne tik pagrindinių „Snoro“ akcininkų – Vladimiro Antonovo (68,1 proc.) ir Raimondo Baranausko (25,31 proc.), bet ir su jais nesusijusių 3,7 tūkst. smulkiųjų akcininkų (6,59 proc.) akcijų. Banko akcijų kapitalizacija, skaičiuojant pagal jų kainą NASDAQ OMX Vilniaus biržoje, buvo 109,5 mln. eurų, iš kurių vien priklausančių smulkiesiems akcininkams – 7,2 mln. eurų. Tokį banko problemų sprendimo būdą Vyriausybei pasiūlė Lietuvos banko valdyba. Akcijų perėmimas grindžiamas siekiu apsaugoti indėlininkų lėšas, kurioms buvo iškilusi grėsmė dėl sumažėjusio „Snoro“ turto. Visi banko indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti, jų saugumą garantuoja valstybė. Akcijas valstybė nusavina nedelsiant, todėl, asociacijos nuomone, jei investuotojas jas buvo pardavęs biržoje, tačiau atsiskaitymas dėl jų dar neįvykęs (atsiskaitymai vyksta trečią darbo dieną po sandorio), sandoris neturėtų įvykti. Vadinasi, akcijas šią savaitę pirkę investuotojai lėšų nepraras, nes už jas dar neatsiskaityta, tuo tarpu jas pardavę lauktų pinigų negaus. Etikos sargai sujudoKilus sąmyšiui, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma išsiaiškinti, ar kuris nors iš Seimo narių šiomis dienomis skubiai neatsiėmė indėlio iš problemiško „Snoro“ banko. Tokį pasiūlymą etikos sargams ketvirtadienį pateikė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Parlamento vadovės nuomone, būtų gerai išsiaiškinti, ar tarp aktyviai diskusijose Seime dalyvaujančių politikų nėra suinteresuotų asmenų. I. Degutienė norėtų žinoti, ar tie Seimo nariai arba jų šeimų nariai per minėtą periodą atsiėmė indėlius iš banko ne eilės tvarka. I. Degutienė taip pat pakvietė kolegas, turinčius akcijų ar indėlių „Snoro“ banke, nusišalinti ir nuo diskusijų, ir nuo pasisakymų, ir tuo labiau nuo balsavimo. Parlamentaras Andrius Šedžius tikino tikrai žinąs, kad tarp Seimo narių yra tokių, kurie savo indėlius iš „Snoro“ pervedė į kitus bankus. Politikas mano, kad tokie parlamentarai nusipelnė apkaltos. Valstybės žinion perimto banko akcijų turėjo Seimo narys „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas. Tai nustatė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, peržiūrėjusi visų Seimo narių ir jų šeimų viešųjų ir privačių interesų deklaracijas. Seimo narys Algimantas Salamakinas sakė, kad m. Zasčiurinskas turi pats apsispręsti dėl dalyvavimo Seime priimant su „Snoro“ banku susijusius įstatymus. Atsakymai į klientų klausimus – telefonuBanko „Snoras“ klientai atsakymus į klausimus, kada ir kaip bus atnaujintas paslaugų teikimas, apie indėlius, lėšas sąskaitose ir apie kitą banko veiklą gali gauti paskambinę banko telefono numeriu Vilniuje (8~5) 239 22 39. Informacija teikiama ir Lietuvos banke telefonu Vilniuje (8~5) 268 00 29 arba 268 00 30. Socialinių išmokų gavėjai, turintys sąskaitas banke „Snoras“, turėtų arba laukti, kol bus atnaujinta banko veikla, arba gali atsidaryti sąskaitą kitame Lietuvoje veikiančiame komerciniame banke. „Šiauliai plius“, „Eltos“ informacija Veiksmams pritaria, tačiau bijo nuostolių
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys sako, kad verslo atstovai palaiko Lietuvos banko veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu, tačiau tokius poelgius vadina kraštutine priemone, nes pakertamas vartotojų pasitikėjimas bankais. A. Rupšys įsitikinęs, kad įmonės, dėl įšaldytų sąskaitų galimai patirsiančios nuostolių, gali kreiptis į teismą. „Šokas visada yra blogai. Kai kuriems žmonėms yra nelaukta, o mes žinome lietuvių natūrą – jei kalbama puse lūpų, vadinasi, tas kažkas vyksta labiau, nei apie tai kalbama“, – sakė A. Rupšys. Asociacijos prezidento teigimu, vertinant smulkius vartotojus – tuos, kurie banke laiko tik atlyginimus – aišku, kad sustabdyta ne tik banko, bet ir šeimų veikla. „Manyčiau, kad ir verslas dėl to nukentės, nes jei šeima negalės nusipirkti duonos, sumažės verslo finansiniai srautai“, – sakė jis. A. Rupšys teigia norintis tikėti, kad banko sąskaitų įšaldymas netruks ilgai ir finansinės operacijos bus visiškai atnaujintos. „Jei tai įvyktų, galėtume spręsti, ar Lietuvos banko žingsnis buvo tikslingas. Tik ateitis gali parodyti, ar nebuvo kitų priemonių. Žmonių nepasitikėjimas kiltų ir kitais nedideliais bankais. Tas nepasitikėjimas sukelia žmonių norą susitvarkyti savo finansus labai greitai ir kitur. O tas „kitur“ – baugina“, – teigė jis. A. Rupšys sako, kad nė vienas nežino tikslios informacijos, kaip buvo, nes ji dalijama saikingai. Tik Lietuvos bankas gali pasakyti, ar „Snoras“ tikrai buvo nemokus. „Manyčiau, kad bankas galėjo turėti kitų priemonių, nei kirsti iš peties. Banko perėmimas yra kraštutinė priemonė. Veiklos sustabdymas įstatymiškai leidžiamas iki dviejų mėnesių. Jei tai truks parą – gerai, tik svarbu, kad nekiltų grandininė reakcija. Banko veiklos atkūrimas užims daugiau laiko ir tai yra problema. „Snoras“ turi daug smulkių vartotojų ir žmonės gelbės savo pinigus“, – sakė A. Rupšys. „Šiauliai plius“ informacija D. Grybauskaitė: „Tai buvo įžūli ataka prieš Lietuvos bankų sistemą ir Lietuvos žmonių interesus“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko Centrinio šalies banko ir Vyriausybės veiksmus perimant banko „Snoras“ akcijas. Šio banko vadovybės veiksmus ji pavadino įžūlia ataka ne tik prieš Lietuvos bankų sistemą, bet ir Lietuvos žmonių interesus. „Informacija, kuri man buvo pateikta, suteikia man galimybę pasakyti, kad visiškai palaikau Lietuvos banko ir Vyriausybės veiksmus perimant „Snoro“ banko akcijas valstybės reikmėms. Šie veiksmai buvo atlikti operatyviai, laiku ir buvo būtini. Tai pigiausias būdas, kaip valstybė galėjo apsaugoti Lietuvos bankų sistemą ir Lietuvos žmonių nuosavybę. Šis veiksmas padėjo sustabdyti įžūlią ataką prieš Lietuvos bankų sistemą ir prieš Lietuvos žmonių interesus“, – sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė paragino Seimą kuo skubiau priimti Vyriausybės teikiamą įstatymų paketą, kuris užtikrintų bankų sistemos stabilumą. D. Grybauskaitė teigiamai įvertino, kad pavyko užkirsti kelią galimai finansinei manipuliacijai valstybės ir žmonių pinigais. Pasak jos, šis precedentas rodo, kad ateityje Lietuvoje nebus vietos nei lietuviškiems, nei tarptautiniams ar iš užsienio atvykusiems finansiniams spekuliantams ir manipuliatoriams. Pasiteiravus, kaip ši situacija gali paveikti Lietuvos vertinimą tarptautinėse rinkose, galimybę skolintis, D. Grybauskaitė teigė žvelgianti pozityviai, nes tai esą ne sisteminė problema, o vieno banko įtariamai nusikalstama veika, ir kad sprendimas valstybei perimti banko akcijas buvo operatyvus. Prezidentė atmetė teiginius, kad Lietuva prašys pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo arba Europos Sąjungos. Pasak prezidentės, tai buvo sąmoninga ataka prieš Lietuvos banko sistemą. „Taip. Asmeniškai manyčiau, kad taip, nes faktai, rodantys, jog šios savaitės pradžioje dvi dienas itin pagreitėjo pinigų išvedimas iš Lietuvos, parodo, kad ataka buvo sąmoninga“, – teigė D. Grybauskaitė. Kalbėdama apie banko vadovų atsakomybę D. Grybauskaitė sakė, kad prokurorai yra pradėję ikiteisminį tyrimą, vadovai bus kviečiami į apklausą. Bankas „Snoras“, D. Grybauskaitės teigimu, negali būti vadinamas lietuvišku banku. Taip ji paneigė žiniasklaidoje šią savaitę pasirodžiusią informaciją apie siekį sunaikinti lietuviškus bankus. Lietuvišku šį banką, anot prezidentės, pavadinti turbūt sunku, nes 68 proc. akcijų priklauso Rusijos piliečiui ir bankas realiai buvo valdomas ir buvo nuosavybė tik dviejų asmenų. Prezidentė taip pat nuramino, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas turi pakankamai lėšų, kad visiems indėlininkams būtų garantuota draudžiamoji suma – 350 tūkst. litų. „Eltos“ informacija Andrius ŽIUGŽDA, „Šiaulių banko“ administracijos vadovas
- Ar sustabdyta banko „Snoras“ veikla paveikė Jus – vietinį banką? Ar jaučiate kokį nors žmonių susirūpinimą? - Turbūt paveikė visus. Tokia naujiena negali nepaveikti. Aišku, tie žmonės, kurie susirūpinę, sunerimę, daug skambina, daug klausia. Daugelis žmonių skuba ateiti į banką, pasikalbėti su specialistais. Daugelis atidaro naują sąskaitą, kad turėtų galimybę gauti atlyginimą ar pensiją. „Šiaulių bankas“ jaučiasi saugiai, tvirtai. Mūsų pagrindinis akcininkas yra tarptautinė finansų institucija – Europos rekonstrukcijos plėtros bankas, todėl norime užtikrinti ir nuraminti savo klientus, kad jų pinigai yra saugūs. - Kaip vertinate Lietuvos banko pasirinktą priemonę – veiklos sustabdymą? Ar tai nepakerta pasitikėjimo bankų sistema? - Vyriausybė jau pranešė, kad per 24 val. bent jau dalis operacijų banke „Snoras“ turėtų būti atnaujinta. Dar nežinome, kokios jos, tačiau reikia viltis, kad žmonės galės pasinaudoti bent jau dalimi savo pinigų, esančių kortelėse. - Kaip vertinate tokį žingsnį? - Sunku vertinti nežinant informacijos. Žingsnis drąsus, tvirtas. Galbūt po jo bus daugiau pasitikėjimo kitais bankais. - O kaip tarpbankiniai įsipareigojimai? Ar Jūsų bankas neturėjo tokių su „Snoru“? - Mes neturėjome nė cento banke „Snoras“, jokių vertybinių popierių, jokių indėlių, jokių likučių. - Ar po šio įvykio nejaučiate didesnio Lietuvos banko ar kokių nors tikrinančių institucijų dėmesio būtent vietinės kilmės bankams? - Mus nuolat tikrina ir Lietuvos bankas, ir kitos institucijos. Visai neseniai buvo toks patikrinimas. Stengiamės būti labai skaidrūs, sąžiningi, laikytis visų įstatymų, visų tvarkų. - Kaip vertinate banko nacionalizavimą? Ką tai reiškia? Ar dėl to žmonėms reikėtų sunerimti? - Nerimas, manau, yra neišvengiamas. Kai banke „užšąla“ ar užstringa pinigai, be abejo, visi jaudinasi ir nerimauja. Kai Vyriausybė paruoš planą, tai reikš, kad bankas turi stipresnį akcininką, nes Vyriausybė dabar yra patikimas akcininkas, kuris pasirūpins, kad žmonės atgautų savo pinigus. Reikėtų laukti to veiksmų plano, kurį turėtų patvirtinti Lietuvos bankas ir Vyriausybė. Tai jie žadėjo padaryti iki sekmadienio. Penktadienį žadama atnaujinti bent jau dalį operacijų. Manau, kad jie elgiasi protingai, operatyviai ir žmonės galės naudotis savo pinigais jau greitai. Jolanta BANYTĖ-GAUČIENĖ, finansų specialistė
Pirmiausia, mano nuomone, norėčiau pabrėžti, kad šito banko problemos nėra tendencingos ir būdingos visai dabartinei Lietuvos bankų sistemai. Nežinau, kokios yra valstybės galimybės šiandien, bet priemonės, kuriomis kontroliuojami bankai, prižiūrima jų veikla, yra aukščiausio lygio. Nors visi ir kritikuojame bankus krizės metu, bet juos reikėtų ir pagirti, nes nė vienas iš jų nebankrutavo. Atvirkščiai, iš krizės dabar pamažu išeinama. Labai svarbus rodiklis yra tai, kad Centrinis bankas turi griežtas kontrolės priemones. Mano nuomone, šios priemonės ateityje bus dar griežtinamos. Kitas svarbus rodiklis yra įsipareigojimų padengimas turtu, kuris ir yra „Snoro“ banko problema. Problema ne todėl, kad kažko kažkas nesukontroliavo, bet kad bankas nuslėpė teisingą informaciją. Vadinasi, tai yra konkretaus banko konkreti problema. Mano nuomone, tai nėra jokia bankų griūties tendencija ir nesusiję su krize – tik su tam tikrų asmenų neteisingais sprendimais. Kaip šioje situacijoje reikėtų elgtis, pasakyti sunku. Prisiminkime „Parex“ banko nacionalizavimą Latvijoje. Tai didžiulis, kažkada buvęs valstybinis bankas, kuris turėjo labai didelę rinką. Lietuvoje „Snoras“ turi apie 10 proc. rinkos, tad jį „ištraukti“ sunku nebus, nes nėra toks didelis, tik kiek bus verta tai daryti. Situacija dabar yra kaip laive, tad visi turi mažiau judėti, turiu galvoje konkrečiai „Snoro“ klientus, kad tas laivas nepakryptų ir kuo mažiau skęstų. Žmonių nerimas ir skuba atsiimti indėlius tik pablogintų situaciją. Bankas juk yra paskolinęs ne savo pinigus, o tuos, kurie yra pasiskolinti, tokia yra jo veiklos esmė – skolinti paskolintus. Jis yra tarpininkas – tas, kuris, surenka iš daug smulkių klientų ir paskolina didesniems, tokiu būdu pumpuoja ir augina ekonomiką. Bet kuris bankas, norėdamas atiduoti tai, ką pasiskolino, ir tai, ką paskolino, turi užsidaryti. Taigi panikavimas tai apsunkina. Jeigu kalbėti apie nacionalizavimą, tai manau, kad viskas vyksta paprastai. Savininkas buvo fizinis asmuo arba verslo atstovas, dabar tuo savininku tampa valstybė. Klientams jokio skirtumo, kas yra savininkas, nes bankas toliau veikia. Valstybė prisiima atsakomybę ir lėšomis, ir kitais dalykais. Klientams bus apribojami indėlių atsiėmimai dėl panikos, kuri gali pabloginti problemą. Bankas toliau veikia, pasikeitė tik akcininkas. Taigi nereikėtų panikuoti, nes tai nėra krizės pasekmė, o konkretaus banko problema. Tačiau kaip garsiai bebūtų kalbama, kad nereikia panikuoti ir atsiimti indėlių, vėlgi kiekvienas paisys savo interesų. Man visame tame procese labai norėtųsi skaidrumo.
- Sulaikytas neblaivus mokesčių inspekcijos vadovas ir buvęs miesto policijos vadas
-
Oksana LAURUTYTĖ Trečiadienį rytą Šiauliuose sulaikytas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas, Šiaulių savivaldybės tarybos ir Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus narys 37 metų Evaldas Vaineikis ne tik įtariamas bandymu papirkti Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą. Darbe jis buvo neblaivus. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnams tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo papirkti, buvo sulaikytas ir buvęs Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vidas Maigys.
 | Kaip STT Šiaulius ėmė: valstybės tarnautojas ir buvęs pareigūnas – įtariamieji bandymo papirkti byloje.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Nustatytas lengvas girtumasTrečiadienį apie 9 val. ryto į Vilniaus gatvėje įsikūrusios Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko kabinetą užėjusiems STT Šiaulių valdybos pareigūnams kilo įtarimų, kad E. Vaineikis yra neblaivus. Pasiūlius pasitikrinti girtumą alkotesteriu, E. Vaineikis tai padaryti atsisakė. Pakeliui į STT Šiaulių valdybos būstinę E. Vaineikis buvo nugabentas į ligoninę kraujo mėginiui paimti. Medikai įtariamojo kraujyje nustatė 1,06 promilės etilo alkoholio – nustatytas lengvas girtumas. Kraujo tyrimas jam buvo atliktas tarp 11 ir 12 val. Vakarop po apklausos STT būstinėje įtariamasis paleistas. STT kreipėsi į teismą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu E. Vaineikis du mėnesius nušalintas nuo pareigų Mokesčių inspekcijoje. Jai laikinai paskirta vadovauti viršininko pavaduotoja Zonė Lapienė. STT pareigūnai pas E. Vaineikį atvyko todėl, kad jis įtariamas bandymu papirkti Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusią savaitę, kai į STT kreipėsi pats šio skyriaus prokuroras. Tyrimo duomenimis, į prokurorą E. Vaineikis praėjusią savaitę kreipėsi dėl palankaus sprendimo baudžiamojoje byloje. Mokesčių inspekcijos vadovas už žadamą atlygį siekė, kad sprendimas būtų švelnus pažįstamam verslininkui, kuris yra įtariamas 2,7 mln. litų svetimo turto pasisavinimu. E. Vaineikiui pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį (joje kalbama apie siūlymą duoti kyšį, didesnį nei 250 MGL – 32 500 litų). Jei nusikalstama veika bus įrodyta, E. Vaineikiui gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tęsiant ikiteisminį tyrimą, lapkričio 10 d. dėl pasikėsinimo papirkti buvo sulaikytas buvęs Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vidas Maigys. Jam pareikšti įtarimai dėl kurstymo piktnaudžiauti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis). Neatmetama, kad tarp įtariamųjų gali būti ir visuomenei gerai žinomų asmenų. Pasak šaltinių, byla yra gana aiški ir jos tyrimas neturėtų ilgai užtrukti. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Vytautas Vitkevičius teigė, kad nusiskundimų dėl E. Vaineikio elgesio nebuvo gauta, tačiau pastaruoju metu jo darbo kokybė VMI netenkino. Neteks narystės partijoje ir Tarybos nario mandato?
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai vadovaujantis E. Vaineikis yra Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys. Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus vadovas Edvardas Žakaris informavo, kad vyksiančiame eiliniame partijos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl E. Vaineikio narystės sustabdymo partijoje. Šiaulietis E. Vaineikis 1998 m. Kauno technologijos universitete įgijo vadybininko specialybę, o 2002-aisiais Lietuvos teisės universitete – teisininko specialybę. 1998-1999 m. jis dirbo AB „Šiaulių pienas“ marketingo skyriaus viršininku, 1999-2001 m. – Šiaulių apskrities viršininko administracijos Regiono plėtros departamento Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus vedėju. 2001 m. pirmąjį pusmetį buvo Šiaulių miesto savivaldybės administratoriaus pavaduotojas ekonominei plėtrai, 2001-2004 m. – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento vadovas, Šiaulių apskrities Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjas. Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai E. Vaineikis vadovavo nuo 2006 m. balandžio mėnesio. Miesto policijai vadovavo aštuonerius metus
Miesto policijai Vidas Maigys vadovavo nuo 2000-ųjų liepos. Tada jam buvo 39-eri. Prieš paskyrimą šis pareigūnas dirbo vyresniuoju komisaru Varėnos pasienio policijos rinktinėje. V. Maigys savo tarnybą Vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1981 m., kai grįžo iš tarnybos armijoje. Iš pradžių jis dirbo milicininku Joniškyje. 1986 m. V. Maigys baigė Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus filialą ir atliko praktiką Šiaulių vidaus reikalų skyriaus Kriminalinėje milicijoje. Po to jis kurį laiką vadovavo Joniškio kriminalinei milicijai. 1991 m. V. Maigys paskirtas Varėnos rajono policijos vadovu. Šias pareigas jis ėjo iki 1999 m. liepos, kai buvo pervestas į Pasienio policijos rinktinę. Iš ten atvyko į Šiaulius. Šiaulių policijai V. Maigys vadovavo iki 2008-ųjų gruodžio.
- Kas liks prie suskilusios geldos?
-
Povilas LUNGĖ Mokyklų karai jau prasidėjo. Kelis mėnesius dirbusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos komisija prieš kelias savaites paskelbė savo verdiktą - mažėjant mokinių, ketinama uždaryti šešias miesto mokyklas. Nuskriaustųjų mokyklų bendruomenėse užvirė aistros - kodėl būtent jas ketinama prijungti prie kitų ugdymo įstaigų? Kad išliktų, mokyklos imasi ir ne visai gražių kovos už būvį būdų.
 | Optimizavus mokyklų tinklą, likusioms teks iš naujo priskirti miesto teritorijas, iš kurių į jas eis mokiniai.
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Permainų bendrojo lavinimo įstaigose siekiama imtis, nes mieste 10 tūkstančių sumažėjo mokinių. Siekiama, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos ne ištuštėjusiems mokyklų pastatams ir personalui išlaikyti, bet vaikų ugdymo kokybei užtikrinti. Susitikimai su bendruomenėmisŠiaulių miesto savivaldybėje sudaryta bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos laikinoji komisija siūlo nuo 2012 m. reorganizuoti tris mokyklas: Aukštabalio pradinę prijungti prie „Rasos“ progimnazijos, Dainų pradinę – prie Dainų progimnazijos, Dubijos pagrindinę – prie Salduvės progimnazijos. Nuo 2013 m. siūloma Centro pradinę mokyklą prijungti prie Ragainės progimnazijos, Lieporių pradinę – prie Gegužių progimnazijos, o „Saulės“ pradinę – prie „Romuvos“ progimnazijos. Kiti mokyklų tinklo optimizavimo veiksmai būtų numatyti ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrajame plane. Parengtas ir grafikas, pagal kurį Savivaldybės atstovai vyksta į mokyklas susitikti su jų bendruomenėmis. Nors mokyklų bendruomenių nariai kviečiami aktyviai dalyvauti susitikimuose, mokyklų atstovai teigia, kad pertvarkos planai tarsi slepiami nuo visuomenės. Direktoriams netgi buvo nurodyta, kiek bendruomenės narių gali dalyvauti susitikimuose su miesto valdžios atstovais, tiesa, vėliau leista ateiti visiems norintiems. Karas spaudojePanašu, kad užuot susivienijusios, mokyklos ėmė viena priešais kitą mosuoti ginklais. Mokymo įstaigų kova už vietą po saule persikėlė net į respublikinę spaudą. Šią savaitę „Lietuvos rytas“ išspausdino straipsnį „Mokykloms – tiesos dieta ir mirtis“, kuriame lyg ir išaukštinama Centro pradinė. Teigiama, kad Ragainės progimnazija, prie kurios ir ketinama prijungti pradinę, yra net už poros kilometrų nuo pastarosios. Žinant tai, kad patogumo sumetimais į Centro pradinę mokyklą savo atžalas veža miesto centre dirbantys tėvai ar net tie, kurie gyvena užmiesty, susidaro keistas įspūdis, kad jiems tuos porą kilometrų sudėtinga pakeliui į darbą pavažiuoti. Respublikiniam dienraščiui, tiksliau, jo kalbintam verslininkui, vedančiam du savo vaikus į Centro pradinę, užkliuvo net „prastą reputaciją turinti“ Vijolių vidurinė. Teigiama, kad į ją „niekas nenori leisti savo vaikų, šiemet ji sulaukė tik devynių pirmokų“. Pasipiktinusi straipsniu Vijolių vidurinės mokyklos bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame teigia, kad pirmoji klasė buvo sukomplektuota visa: „Mokinių skaičiaus mažėjimas, palyginti su praėjusiais mokslo metais ir bendru šalies mokinių mažėjimo vidurkiu, nėra didelis. Šiemet mokykloje mokosi iš viso 434 mokiniai, t. y. tik 23 mokiniais mažiau negu pernai.“ Gal netikslios ar „reikalingos“ informacijos pateikimas lyg savotiška reklama savo egzistencijos pabaigą nujaučiančioms mokykloms, kad šios išliktų kiek įmanoma ilgiau? Nujausdama savo galą, Dubijos pagrindinės mokyklos bendruomenė ėmėsi žygių – rinko parašus už mokyklos išlikimą. Iniciatyva graži, bet įdomu tai, kad parašai buvo renkami ne tik mokyklai priskirtoje teritorijoje, bet ir miesto pietinėje dalyje, centre esančioje stotelėje. Stebino ir parašų rinkėjai – į namus užsuko ketvirtokė. Šuo loja, karavanas eina„Rasos“ progimnazijoje pastarosios ir prie jos ketinamos prijungti Aukštabalio pradinės mokyklos bendruomenių susitikimas praėjusį ketvirtadienį praėjo ramiai. Tuo tarpu šį trečiadienį Salduvės progimnazijoje, galima sakyti, žvanginta ginklais. Ir tėvai, ir pedagogai reiškė nepasitenkinimą, konstruktyvios diskusijos pasiekti nepavyko, kalbėta emocijomis. Labiausiai nepasitenkinimą reiškė Dubijos pagrindinės mokyklos atstovai, bet tai suprantama, nes juk šią įstaigą ketinama prijungti prie Salduvės progimnazijos. Savivaldybės tarybos narė Nijolė Budrytė ramino susirinkusiuosius, kad nėra įpratusi kalbėti „urmu“, ir konkretizavo: „2012 m. numatyta Dubijos renovacija stabdoma. Jei mokyklai nepakanka lėšų, ji negali egzistuoti. Juk jei neturiu lito septyniasdešimt kišenėje, negaliu autobusu važiuoti.“ Anot miesto mero Justino Sartausko, dėl susiklosčiusios situacijos kaltas politikų delsimas, nes laiku nebuvo priimti sprendimai: „Sujungus mokyklas verks abi pusės, nes pirmaisiais metais nebus gerai abiem.“ Prakalbus apie mokytojų atleidimą iš darbo, V. Damskienė sakė, kad jų reikės tiek, kiek bus mokinių: „Ko vertas mokytojas be mokinių? Kiek ateis mokinių iš Dubijos, tiek reikės ir mokytojų. Viena ateinanti klasė atsives ir 1,8 mokytojo.“ Mama, vedanti vaiką į Dubijos mokyklą, pareiškė, kad gyvename demokratinėje visuomenėje, todėl bus kovojama – jei reikės, bus kreipiamasi į šalies ar net tarptautines institucijas. Žvelgiant iš šalies susidarė įspūdis, kad besivaidijantys mokyklų mokytojai turbūt pamiršo, jog anksčiau ar vėliau, sujungus mokyklas, vis tiek teks dirbti kartu, tad užuot pylę pamazgas vieni ant kitų turėtų pagalvoti, kad po metų kitų teks dirbant žiūrėti vienas kitam į akis ir bendradarbiauti. Didžiausias galvos skausmas, anot po mokyklų bendruomenių susitikimo kalbintos Salduvės progimnazijos direktorės Natalijos Kaunickienės, tas, kad prijungus Dubijos mokyklą prie Salduvės progimnazijos į pastarąją ateis beveik pensinio amžiaus mokytojų. „Darbo kodekse tokiems žmonėms yra numatytas „saugiklis“ – likus keleriems metams iki pensijos jų negalima atleisti, – teigia direktorė. – Jie sėdi ramūs, nes jiems jokia mokyklų reorganizacija nebaisi. O ką man pasakyti saviems mokytojams? Kaip juos atleisti? Juk čia ne pensionas ar kokia nors socialinė prieglauda.“ Prijungti, sujungti, uždaryti?Ką reiškia „uždaryti“, turėtų būti visiems suprantama, o štai dėl sujungimo ir prijungimo mokyklų administracijoms, pedagogams ir kitiems darbuotojams kilo daug klausimų. Baugina nežinia, ar prijungus mokyklas pedagogai turės tokį pat darbo krūvį, ar neteks atleisti besidubliuojančių administracijos darbuotojų, kitų specialistų ar darbininkų. Laura Steponkienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėja, mano, kad kiekvienu konkrečiu mokyklų sujungimo, prijungimo ar uždarymo atveju reikėtų vertinti situaciją individualiai ir spręsti kilusius klausimus. Vedėja pateikė bendro pobūdžio informaciją, remdamasi LR teisės aktų nuostatomis. Vadovaujantis LR CK 2.97 straipsnio 1 dalimi, juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jungimo būdai yra du – sujungimas ir prijungimas. Vienos miesto mokyklų direktorė lituanistė, paklausta, kuo skiriasi šie žodžiai, sako, kad lietuvių kalbos žodyne nurodomos panašios šių žodžių reikšmės, tik „prijungti“ labiau reiškia „pridurti“, „pridėti“, „priskirti“, o „sujungti“ – „susieti“, „suvienyti“. Teisiškai prijungimas yra vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo asmens teisės ir pareigos. Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų asmenų teisės ir pareigos. Reikia reorganizavimo sąlygųVadovaujantis LR CK 2.99 straipsniu, reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi būti informacija apie pačius reorganizavime dalyvaujančius juridinius asmenis, reorganizavimo būdas, pasibaigiantys ir po reorganizavimo veiklą tęsiantys juridiniai asmenys, reorganizuojamo juridinio asmens dalyvio tapimo tęsiančio veiklą po reorganizavimo juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai, išmokos juridinio asmens dalyviams, momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui ir pan. Šio straipsnio nuostatos aiškiai parodo, kad turi atsirasti pagrindinis dokumentas – reorganizavimo sąlygos, kuriose ir bus aptarti mokyklų sujungimo ar prijungimo klausimai. Darbdavys privalo laikytis reikalavimųJuridinio asmens likvidavimą (šiuo atveju mokyklos uždarymą – aut. past.) reglamentuoja LR CK 2.106 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punktas numato, kad juridinio asmens dalyvio sprendimu juridinio asmens veikla gali būti nutraukta, t. y. juridinis asmuo gali būti likviduojamas. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 129 straipsniu, darbo sutartys su darbuotojas gali būti nutrauktos darbdavio iniciatyva. To priežastis gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Tokiu atveju darbdavys privalo laikytis reikalavimų, vienas kurių – vadovaudamasis LR DK 130 straipsniu privalomai turi pateikti įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo. Po to sektų išeitinių išmokų bei kompensacijų už nepanaudotas kasmetes atostogas mokėjimas. Lapkričio 7 d. (pirmadienį) 14 val. tiesioginės naujienų portalo „Etaplius.lt“ konferencijos metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups pristatys mokyklų tinklo optimizavimo planą ir atsakys į miestiečiams aktualius klausimus.
- Užuot susiveržusi pilvą, savivaldybė kilpą neria kitiems
-
Povilas LUNGĖ Kitų metų miesto biudžetas – varganas. Skolintis iš bankų nevalia, nes skolinimosi limitas seniai išnaudotas. Yra išeitis – uždaryti ar sujungti mokyklas, atleisti sargus ir valytojas, centralizuoti buhalteriją, sumažinti administraciją, padidinti mokesčius už lopšelius-darželius, neformaliojo ugdymo paslaugas teikiančias muzikos, dailės ir sporto mokyklas, pirkti pigesnę elektros energiją. O gal savivaldybei derėtų pradėti taupyti nuo savęs pačios?
 | Besigelbėdama nuo bankroto, miesto valdžia ketina sutaupyti mažindama švietimo įstaigų darbuotojų etatų, užuot pradėjusi nuo savęs. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Panašu, kad politikai finansinę naštą numes miestiečiams ant pečių. Išgelbėti nuo bankroto gali tik griežtos taupymo priemonės. 2012 m. išlaidas teks sumažinti 19 mln., dar kitąmet – net 29 mln. litų. Žinojo, bet delsėPasirinkusi nepriklausomą elektros energijos tiekėją, savivaldybė per metus ketina sutaupyti apie milijoną litų. Nuo lapkričio pirmosios Šiaulių miesto savivaldybė skelbs konkursą dėl centralizuoto elektros energijos tiekimo švietimo, sporto ir kultūros įstaigoms. Ji jau spėjo pasigirti, kiek sutaupys, bet kodėl to nepadarė tada, kai buvo liberalizuota rinka ir didieji elektros energijos vartotojai galėjo laisvai rinktis, iš ko pirkti elektrą? 2009 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame buvo numatyta, kad reguliuojamos elektros energijos kainos nebus taikomos verslo klientų objektams, kurių leistinoji naudoti galia 2009 m. liepos 31 d. (arba vėliau) buvo lygi arba didesnė nei 400 kW, tada reguliuojamos elektros energijos kainos būtų nebetaikytos nuo 2010 m. sausio 1 d. Savivaldybė tai žinojo, bet delsė. Juk AB „LESTO“, iš kurios ji perka elektrą, yra tik Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius, kurio viena pagrindinių funkcijų – elektros persiuntimas vartotojams skirstymo tinklais. Kitaip sakant, tai „fura“, kuri tik perveža krovinį iš vienos vietos į kitą. Savivaldybė jau prieš porą metų turėjo galimybę pasirinkti, iš ko tą „krovinį“ pigiau pirkti. Įvertinti, kiek savivaldybė galėjo per tą laiką sutaupyti, sunku, bet paskaičiuoti galima, juk pasirinkusi nepriklausomą elektros energijos tiekėją ji per metus ketina sutaupyti apie milijoną litų ar net daugiau. Saugos centralizuotai?Itin sumažėjus mokinių, per kitus dvejus metus planuojama uždaryti po tris mokyklas kasmet, mažinti administracijos darbuotojų, centralizuotai pirkti sargų paslaugas. Biudžetinėse įstaigose dirba 329 sargai, kuriems per metus išlaikyti reikia 5,1 mln. litų. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Viktoro Strups, lopšelis-darželis per mėnesį trijų sargų atlyginimams išleidžia beveik 5 tūkst. litų. Jeigu būtų įdiegta apsaugos sistema, tiek tektų mokėti per metus, vadinasi, teoriškai paslauga atpigtų 12 kartų. Jei būtų atsisakyta sargų paslaugų, būtų pasitelkta centralizuota saugos sistema. Rytą šluostys ašaras?Pakalbintas saugos firmos atstovas mano, kad ekonominė sargų atsisakymo nauda būtų: „Nebėra sargo, lieka elektroninė saugos sistema. Jai įsijungus važiuotume, žiūrėtume, kur koks langas išdaužtas ar durys išlaužtos.“ Anot atstovo, kiltų vienintelė problema – būtų saugomas tik patalpų vidus, o šalia lauko teritorijos turėtų stovėti ekipažas. Arba tas pats sargas. Aišku, galima ugdymo įstaigas aptverti dviejų metrų tvora, kuri taip pat būtų investicija, bet kas tam skirs lėšų, jei planuojama taupyti? Mokyklos ir darželiai daugiausia stovi apsupti gyvenamųjų namų. Pastačius tvorą, šių įstaigų teritorijose nebevaikščiotų kelią namo norintys sutrumpinti ar savo augintinių pavedžioti išėję žmonės, todėl nebereikėtų saugoti lauko inventoriaus, o įvykus vagystei ar vandalizmo aktui – rytą braukti ašarų. Tiesa, yra išeitis – brangios vaizdo kameros. Pastarųjų reikėtų prie pastato tikrai ne po vieną – mažiausiai keturių. „Kiekvienas namas turi keturis kampus, o ugdymo įstaigos – net daugiau. Yra visokių užkaborių, kuriems stebėti taip pat reikėtų kamerų, – sako saugos tarnybos atstovas. – Kita vertus, kas stebės visus kamerų transliuojamus vaizdus? Paskaičiuokite, kiek mieste yra ugdymo įstaigų – lopšelių-darželių, mokyklų. Reikėtų kelių žmonių, kad jie galėtų stebėti kamerų transliuojamą medžiagą ir teritoriją apsaugoti 100 proc. Nežinau, kuri saugos tarnyba apsiimtų tai daryti.“ Signalizacija suveikė dėl gamtinių dalykųSalduvės progimnazija saugos tarnybos paslaugomis naudojasi nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio. Anot atokiau nuo centro ir judrių gatvių įsikūrusios progimnazijos direktorės Natalijos Kaunickienės, anksčiau mokykla keturiem sargam atlyginimams per mėnesį išleisdavo per 3 tūkst. litų. „Atsisakius naktinių sargų, per trejus metus teko išsipirkti saugos tarnybos sumontuotą įrangą. Per mėnesį tai atsieidavo truputį daugiau nei 1000 litų. Nuo šių metų rugsėjo kas mėnesį mokame jau tik už paslaugą – po 180 litų“, – sako direktorė. Paklausta, ar per trejus metus nė karto nepasigailėta, kad mokykloje nėra sargo, N. Kaunickienė sako, jog keletą kartų signalizacija buvo įsijungusi, bet tik dėl gamtinių dalykų. „Gal vėjas, gal ledas prišalęs sujudino langą, gal koks rupūžokas praropojo“, – juokiasi ji. Juodasis sąrašasSavivaldybės administracija paskaičiavo, kad tikslinga būtų atsisakyti ir valytojų etatų, o šią paslaugą pirkti centralizuotai. Miesto biudžetinėse įstaigose dirba apie 150 buhalterių ir apskaitininkių. Apskaitos paslaugas teikiant centralizuotai, šių pakaktų tik trečdalio. Vis dėlto šią savaitę mažinti buhalterių atsisakyta. Anot vienos iš miesto mokyklų direktorių, atsisakyti nuolatinių valytojų – labai blogai. „Tai mūsų žmonės, gerai dirbantys savo darbą, puikiai pažįstantys vaikus, – teigia ji. – Samdytos įmonės darbininkai tik atliks savo darbą ir išeis. Kita vertus, ką aš galėčiau svetimam žmogui pasakyti? Jis nebūtų mūsų kolektyvo narys. Juk žmonės sukuria organizacijos kultūrą.“ Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius teigia, kad jei būtų atleidžiamos valytojos ir būtų samdoma valymo paslaugas teikianti įmonė, sutartyse būtų keliama sąlyga, kad atleisti valytojai būtų priimami dirbti šioje įmonėje. Ar tikslinga atleisti ir visus lopšelių-darželių virėjus, dar skaičiuojama. Pirmiausia nuspręsta pakelti mokestį už vaiko išlaikymą darželyje. Savivaldybė suskaičiavo, kad dabar tėvų mokami maždaug 150 litų – tik išlaidos už vaikų maitinimą, o įvertinus kitas išlaidas mokestis turėtų didėti iki 220. Pakėlus maitinimo darželiuose ir mokyklose kainą, virėjų atleisti nebereikėtų. „Jei būtų nustatyta tinkama kainodara – klientai susimokėtų visą kainą, tada virėjos būtų išlaikomos 100 proc., – teigia V. Damulevičius. – Dabar sumokama tik maisto produktų vertė, bet ne darbo, energijos resursai.“ Politikai ketino naikinti ir mokesčio lengvatas vienišiems, studijuojantiems ir karinę tarnybą atliekantiems tėvams, kurių vaikai lanko lopšelį-darželį. Tokiu būdu papildomai planuota surinkti po 20 tūkst. litų kas mėnesį. Vakar vykusiame Šiaulų miesto tarybos posėdyje klausimas dėl mokesčio už vaiko išlaikymą savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose nustatymo tvarkos aprašo pakeitimo nebuvo svarstytas. Lengvatos yra patvirtintos Vyriausybės sprendimu, todėl Savivaldybė neturi teisės jų keisti. Kiek žmonių liks be darbo, kol kas skaičiuojama. „Apie tūkstančius mes nekalbame, bet kai kurias funkcijas biudžetinėse įstaigose galima nusipirkti rinkoje arba kreiptis į specialias paslaugas teikiančias įmones ir nelaikyti tų žmonių, kurie dirba ne visai efektyviai“, – sako V. Damulevičius. Taupyti dar yra kur!Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos savivaldybės įstaigos smarkiai permoka ir už mobilųjį ryšį, o mokesčiams už komunalines paslaugas – šilumą, elektrą ir vandenį – finansavimą gauna pagal trejų metų vidurkį. V. Damulevičius sako, kad įstaigos renovuojamos, tačiau energijos išnaudoja tiek pat, kiek ir prieš renovaciją, todėl kitąmet žadama patvirtinti skatinimo taupyti taisykles. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, kiek lėšų bus už vandenį ar šilumą sutaupyta, tiek liks įstaigai ir vadovai turės teisę su kolektyvu nuspręsti, galbūt skirti atlyginimo daliai padidinti. Lopšeliams-darželiams ir toliau keliami nerealūs taupymo planai – ketvirtadaliu sumažinti biudžetą. Anot Antaninos Ilčiukienės, lopšelio-darželio „Voveraitė“ direktorės, pačios direktorės turi žiūrėti, pačios turi taupyti: „Kitų metų finansavimas sumažės 25 proc., o tiek sutaupyti ikimokyklinėse įstaigose neįmanoma.“ Maždaug 15 proc. planuojama didinti mokesčius už būrelius.
- Pavojinga chemija vaistinėlėje
-
Povilas LUNGĖ Jei atidžiai peržiūrėtumėte savo vaistinėlėje sukauptų vaistų galiojimo laiką, trečdalis jų pasirodytų nebetinkami vartoti. Kur saugiai atiduoti stalčiuose dešimtmečius kauptus vaistus ar sudužusius gyvsidabrio termometrus? Bijodami, kad neapsinuodytų vaikai, gyventojai medikamentus išmeta kartu su šiukšlėmis, išpila į kanalizaciją, užkasa ar sudegina. Kartais taip elgiamasi ir su gyvsidabriu iš termometrų.
 | Jei „mėgstate“ sirgti ir dar turite įprotį kaupti vaistus, tai jūsų vaistinėlėje tikrai galima rasti pasenusių ar nebereikalingų medikamentų. Gunter MULLER nuotr.
|
Kur dėti?„O kur tas vaistininkas dės?“ – nešini sandariai uždarytu indu, kuriame – sudaužytas gyvsidabrio termometras, išgirdome užėję į pirmą pasitaikiusią vaistinę. Pagalvojome, kad jei jau vaistinėje pirkome, tai ji ir turėtų pasirūpinti termometro „pogarantiniu aptarnavimu“. „Jau daugiau nei dvejus metus neprekiaujame tokiais, tai nusiimame ir atsakomybę, – toliau mūsų atnešto „krovinio“ kratėsi vaistininkė. – Negi mes dabar tą dėžutę pasidėję metus uostysim? Ne mūsų kompetencija.“ Bet į konteinerį juk nemesi, o namie „kolekcionuoti“ irgi nesinori. „Neškite į didesnes vaistines arba kreipkitės į gamtos apsaugą“, – patarė vaistininkė. „Giliai užkaskite į žemę arba sudeginkite“, – patarimų negailėjo ir vaistinėje greta stovėjusi pagyvenusi moteriškė. Esame „žali“, gamtos teršti nenorime, todėl pradedame savo ilgą, nors iš pradžių taip nemanėme, kelionę per įstaigas. Pakeliui užsukame į „didesnę“ vaistinę, anot vaistininkės, priklausančią dideliam tinklui. „Nepriimame. Anksčiau, prieš kokius dvejus metus, priimdavom tik sveikus termometrus, – sužinojusi, ko atėjome, sakė vaistininkė. – Ten pas gaisrininkus kažkur priima.“ Nutariame kreiptis „oficialiau“. Skambiname į Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biurą. Mus maloniai nukreipia į Visuomenės sveikatos centrą. Paskambinę ten išgirstame, kad turėtume kreiptis į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą. Prieš tai dar pasidomime Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, kuris pasiūlo kreiptis į „Toksiką“. Atrodo, šviesa tunelio gale jau matyti. „Pas mus mokama“, – išgirstame paskambinę į įmonę labai jau toksišku pavadinimu. – Priklauso nuo svorio. Sveriame visą termometrą, gyvsidabrio nekrapštome.“ Pasirodo, norint atsikratyti savo toksiško termometro, tektų sumokėti maždaug penkis litus. Be to, įmonė įsikūrusi Aukštrakiuose, Šiaulių rajone, o mums tai visai ne pakeliui. „Susisiekite su Šiaulių miesto savivaldybės ekologais. Ji taip pat turi įrengusi pavojingų atliekų surinkimo aikštelę. Nemokamą“, – pataria. Skambiname į Savivaldybės administracijos Aplinkos skyrių. Jo vedėjas Romaldas Šemeta pagaliau užbaigia mūsų odisėją: „Prie Kairių sąvartyno yra įrengtas pavojingų atliekų surinkimo punktas. Kol kas tokia aikštelė prie Šiaulių vienintelė, bet ketiname jų įrengti mieste ir daugiau.“ Pasirodo, iš karto ir reikėjo skambinti „ten pas gaisrininkus kažkur“. Manėme, kad bendruoju pagalbos telefonu 112 atsiliepiantys pareigūnai labiau rūpinasi žmonių gyvybėmis atsitikus rimtai nelaimei, o ne tokiais menkniekiais. Atsiliepęs vyrukas iškart paslaugiai patarė mūsų pavojingą krovinį nuvežti į prie Kairių sąvartyno esantį pavojingų atliekų surinkimo punktą, netgi telefono numerį padiktavo. Tik neturint nuosavo automobilio ten nusigauti beveik neįmanoma, nebent nupėdinti vaizdingomis Aleksandrijos kalvomis. Kenksmingi garaiDar visai neseniai dėl savo ypatingų savybių gyvsidabris gausiai buvo naudojamas termometruose ir kituose matavimo prietaisuose, plomboms gaminti, kalnakasyboje ar net laikraščiams spausdinti naudojamiems dažams gaminti. O kiek sovietmečiu jo išvietėse į minkštąją buvo įtrinta... Gyvsidabris – vienintelis metalas, kuriuo galima apsinuodyti įprastinėmis sąlygomis – jis pavojingas net kambario temperatūroje. Nors termometre gyvsidabrio nėra daug, net ir toks kiekis, esant aukštesnei temperatūrai, gali sukelti rimtų padarinių sveikatai. Esant 30-40 laipsnių, gyvsidabris pradeda smarkiai garuoti. Atsitiktinai prarijus gyvsidabrio, jis be didesnės žalos pasišalins su išmatomis, tačiau jei gyvsidabrio lašelis nuriedėtų kur nors po spinta, tai ilgainiui garuodamas pridarytų daug nemalonumų. Net 1 mg/m3 gyvsidabrio koncentracija ore gali pažeisti plaučius, o didesnė – baigtis mirtimi. Apsinuodijus organiniais gyvsidabrio junginiais, dažniausiai pažeidžiama nervų sistema, atsiranda regos, klausos, psichikos sutrikimų, išsivysto paralyžius. Apsinuodijus neorganiniais gyvsidabrio junginiais, atsiranda vėmimas, viduriavimas, stiprūs pilvo skausmai, sutrinka inkstų veikla. Jokio siurblio!Sudužus termometrui daugelis nežino, ką daryti su ištekėjusiu gyvsidabriu. Vieni jį tiesiog sušluosto drėgnu skuduru ir išmeta, kiti susiurbia siurbliu. Sudužus termometrui, jokiu būdu neišmeskite gyvsidabrio į šiukšlių dėžę ar unitazą. Nevalykite gyvsidabrio šluoste, tada tik dar labiau jį paskleisite ir padidinsite garavimo paviršių. Paskambinkite telefonu 112 – atvažiavę ugniagesiai specialiomis priemonėmis surinks išsiliejusį metalą. Jei nenorite trukdyti gyvybių gelbėjimu užsiėmusių gaisrininkų ar gyvenate nuošaliai, gyvsidabrį surinkti galite patys. Didžiausius gyvsidabrio lašus metaline arba stikline lazdele sustumkite ant popieriaus lapo ir supilkite į butelį. Mažesnius lašus susiurbkite gumine kriauše ir išpūskite į butelį su vandeniu. Pačius mažiausius surinkite lipnia juosta ar klijais išteptu popieriaus lapu. Paviršių, ant kurio buvo išsiliejęs gyvsidabris, nuvalykite kalio permanganato tirpalu. Patalpas išplaukite ir gerai išvėdinkite. Į butelį surinktą gyvsidabrį sandariai uždarykite.  | Nors termometre gyvsidabrio nėra daug, net ir toks kiekis, jam sudužus, gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų. Evelinos RIMKUTĖS nuotr. |
Tik ne į šiukšliadėžęJei „mėgstate“ sirgti ir dar turite bjaurų įprotį kaupti vaistus, tai jūsų talpioje vaistinėlėje tikrai galima rasti pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Ką su šiais vaistais daryti? Dauguma juos tiesiog išmeta į šiukšliadėžę ar „pasėja“ kur nors pievoje. Pasenę vaistai pavojingi dėl susidarančių kenksmingų cheminių medžiagų. Jei tokie vaistai atsiduria sąvartyne, tai cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, augalus, kuriuos suėda gyvūnai, tokiu būdu sugrįžta žaloti mūsų sveikatos. Vaistų jokiu būdu negalima mesti į šiukšlių kibirą. Vaistinės Farmacijos įstatymo yra įpareigotos priimti iš gyventojų naikintinus vaistinius preparatus (nekokybiškus, pasibaigusio tinkamumo laiko, falsifikuotus ir kt.). Taigi tokius vaistus kuo greičiau, kol dėl neapdairumo jų neprarijo šeimos nariai, turėtumėte nunešti į vaistinę. Paskambinus į kelias atsitiktines vaistines vaistininkės patvirtino, kad tokia paslauga yra teikiama, tiesa, atnešančiųjų vaistų tėra vos vienas kitas. Vaistus, sumokėjus tam tikrą mokestį, priima ir „Toksika“. Kaina priklauso nuo svorio. Mažai gyventojų atneša pasenusių vaistų, nes yra menkai informuoti apie tokią galimybę ir apie netinkamo vaistų naikinimo žalą gamtai bei sveikatai. Vaistinės to nedaro, nes už informavimą ir gyventojų atneštų vaistų utilizavimą yra priverstos mokėti pačios. „Purvini“ vaistaiAnot kalbintos vaistininkės, gyventojų atnešti vaistai supakuoti perduodami didmenininkui, tiekiančiam vaistinei vaistus. Yra nustatytas tam tikras svoris, kurį viršijusi vaistinė privalo sumokėti iš savo kišenės. Vyriausybė verčia farmacininkus savo lėšomis iš gyventojų rinkti bei utilizuoti pasenusius medikamentus, bet vaistinėms nekompensuoja dėl to patirtų išlaidų. Kol nepatvirtinta Farmacijos įstatymo 42 str. 1 d. numatyta tvarka, vaistinės turi pačios apmokėti už iš gyventojų surinktų naikintinų vaistinių preparatų tvarkymą. Minėta tvarka bus parengta iki 2012 m. Patvirtinus ją, už naikintinų vaistų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą bus apmokama iš valstybės biudžeto. „Valstybė ne taip daro. Turėtų būti tam tikri konteineriai, į kuriuos gyventojai galėtų išmesti nebereikalingus vaistus, kaip išmeta panaudotas baterijas, – pasakojo pakalbinta vaistininkė. – Gyventojų atneštas tabletes turime išrūšiuoti, nurodyti tikslų jų kiekį ir kt. Jei atneša psichotropinių medžiagų, turime užrašyti atnešusiojo asmens duomenis, užregistruoti. Nėra malonu imti „purvinus“ vaistus – negali žinoti, kas ten kuo sirgo.“ Deja, vaistinės privalo priimti tik naikintinus vaistus, bet ne medicinos prietaisus, pvz., termometrus. „Atnešė moteriškė gyvsidabrio termometrą ir numetė mums ant prekystalio. Patys nežinojome, kur jį dėti, tai supakavome kartu su pasibaigusios realizacijos vaistais ir atidavėme įmonei, tiekiančiai vaistus“, – sakė vaistininkė. Farmacijos departamentas teigia, kad vaistinėms specialių baudų už atsisakymą priimti iš gyventojų naikintinus vaistus nėra. Tačiau jei žmogus kreipėsi į vaistinę dėl farmacinių atliekų surinkimo ir jų nepriėmė, jis turi teisę parašyti skundą vaistinės administracijai ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Kokios sankcijos bus taikomos vaistinei, sprendžia ši tarnyba, įvertinusi pažeidimą. Derėtų nepamiršti, kad teršėjas irgi moka – atsakomybė už taršą ir gamtai padarytą žalą tenka vartotojams, t. y. mums visiems, išmetusiems į patvorį pasenusius vaistus ar išpylusiems gyvsidabrį į kanalizaciją.
- Šešetas mokyklų pateko valdžios nemalonėn
-
Povilas LUNGĖ Kitų didžiųjų Lietuvos miestų politikai seniai pertvarkė mokyklų tinklą, o Šiaulių nesiryžta. Mokyklos siekia išlikti, mokytojai bijo netekti darbo. Politikai teigia, kad pertvarkos yra būtinos, nes 2001 m. Šiaulių bendrojo lavinimo mokyklose buvo 23 tūkst., šiemet – jau tik 15 tūkst. mokinių.
 | Šešių mokyklų bendruomenės jau spėjo „palaidoti“ savo ugdymo įstaigas, nors komisija pristatė tik jų pertvarkos projektą. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Parengtas projektasKelis mėnesius dirbusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos komisija per dvejus mokslo metus siūlo uždaryti šešias miesto mokyklas: nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Aukštabalio pradinę mokyklą prijungti prie „Rasos“ progimnazijos, Dainų pradinę – prie Dainų progimnazijos, Dubijos pagrindinę – prie Salduvės progimnazijos, nuo 2013 m. rugsėjo 1-osios Lieporių pradinę prijungti prie Gegužių progimnazijos, Centro pradinę – prie Ragainės progimnazijos, „Saulės“ pradinę – prie „Romuvos“ progimnazijos, o kitus mokyklų optimizavimo veiksmus numatyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrajame plane. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos parengtą projektą pirmadienį svarstė speciali Šiaulių miesto tarybos narių komisija, kuriai vadovauja meras Justinas Sartauskas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė nurodė, kad komisija nevertino tik gimnazijų. Kitos mokyklos buvo vertinamos pagal 11 kriterijų – atsižvelgta į mokinių skaičių, lėšas ir mokyklos pastato būklę. Iš viso teigiamais ir neigiamais balais įvertintos 23 mokyklos. Pliusiukai ir minusiukaiMaksimalų teigiamų balų skaičių (11) pelnė Gegužių progimnazija, po 10 – „Juventos“ ir „Romuvos“ progimnazijos, 9 – Jovaro progimnazija. Nedaug nuo jų atsiliko Dainų, Salduvės ir „Sandoros“ progimnazijos. Daugiausia neigiamų balų (10) surinko Dainų pradinė, 9 balus – Dubijos pagrindinė, trys mokyklos (Aukštabalio pradinė, Rėkyvos progimnazija ir Gytarių progimnazija) – po 8, Lieporių pradinė ir Tėvo Benedikto Andruškos pradinė – po 7 neigiamus balus. Daugiausia mokyklų (18) neatitiko „mokinio krepšelio“ lėšų papildymo, atėjusių į pirmą klasę ir potencialių mokyklos teritorijos pirmokų santykio (13), vidutinio mokinių skaičiaus 1-12 klasėse (13), savivaldybės biudžeto lėšų, tenkančių 1 kv. m mokyklos ploto (12), kriterijų. Geriausiai įvertintas mokinių ir pirmųjų klasių skaičius – tik šešios mokyklos įvertintos neigiamai. Mokytojams nevertėtų nerimauti?„Mokyklos vertintos pagal kriterijus, kuriais matuojamas švietimas – tai mokiniai, lėšos mokyklai ir pastatas. Netgi buvo vertinamas mokyklos patrauklumas pagal tai, kiek rajone buvo pirmokų ir kiek jų realiai atėjo į pirmą klasę. Pastatai vertinti pagal tai, į kuriuos yra investuota, kuriuose nieko nedaryta ir ar apskritai verta daryti, – teigė Švietimo skyriaus vedėja V. Damskienė. – Mokykla gali būti ir dviejuose pastatuose, gali turėti skyrių.“ Mokyklos prijungimas įsteigiant skyrių labiau pavojingas administracijai, nes vietoj dviejų direktorių bereikia vieno, nebereikia besidubliuojančio personalo, o mokiniams ir mokytojams pavojaus nėra. Dar nesuskaičiuota, kiek žmonių bus atleista, bet, anot skyriaus vedėjos, tai galima labai paprastai padaryti: „Viena klasė yra 1,5 mokytojo. Jei sumažėtų 1000 mokinių, tai maždaug 90 mokytojų netektų darbo. Jau keleri metai per metus tik apie 40 mokytojų netenka darbo, vadinasi, mokyklose jie persiskirsto pamokas, dirba mažesniu krūviu. Prijungus mokyklas, reikės konkrečiai suskaičiuoti, kiek yra mokytojų, ar sumažės klasių.“ Vertėtų mokytojus nuraminti, kad mokyklų prijungimas jiems garantuoja jų teisių, mokytojo darbo vietos perėmimą, o toliau, jei mokinių mažėtų, mokytojai būtų bendra tvarka atleidžiami pagal Darbo kodeksą ir kitus teisės aktus. Lėšos ne suaugusiesiems, o vaikamsAnot švietimo viceministro Vaidoto Bacio, mokykloms skiriamos lėšos visų pirma skirtos mokiniams, o ne suaugusiesiems – personalui ar mokytojams. „Tokie sprendimai nėra populiarūs, nes uždarymas nėra malonus dalykas. Švietimo skyrius pasiūlė racionalius sprendimus. Pasiūlytas prijungimo būdas leidžia maksimaliai išsaugoti darbuotojų teises, socialines garantijas. Ne prie pastato mes prisirišame, o prie mokinių. Būtent jų poreikiai yra aukščiau mokyklų vadovų, politikų, partijų, personalo interesų“, – teigė jis. Svarstant mokyklų pertvarkos projektą, nebus vengiama viešumo – bus vykstama į mokyklas, diskutuojama su bendruomene ir tik tada imamasi pertvarų. „Pastatai bus parduoti arba išnuomoti. Tai nuspręs Savivaldybėje sudaryta darbo grupė. Tik racionaliai naudodami resursus galėsime pagerinti ugdymo kokybę“, – teigė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.  | Beveik visi kalbinti valdininkai, mokyklų direktoriai ar pedagogai akcentavo, kad ne mokyklos pastatai yra svarbiausia. Svarbiausia - vaikai ir jų poreikiai. Aleksandro OSTAŠENKOVO nuotr. |
Vienintelė miesteVisiškai neaiškus vienintelės mieste likusios vidurinės – Vijolių mokyklos – likimas. Jos siekis yra tapti sporto gimnazija. Šios mokyklos likimas bus nulemtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrajame plane. Vijolių vidurinę yra baigęs ir Šiaulių miesto meras J. Sartauskas. Paklausta apie mokyklos perspektyvą, Vijolių vidurinės mokyklos direktorė Irma Abromaitienė pabrėžė, kad ugdančių aukšto sportinio meistriškumo mokinius mokyklų Lietuvoje nėra daug – Vijolių mokykla, sportines klases formuojanti nuo 2004 m., yra viena iš trijų tokių mokyklų (kitos dvi – Kauno Gedimino sporto sveikatinimo mokykla ir Vilniaus Ozo vidurinė). Mokyklos geografinė padėtis patogi sportininkams, lankantiems rytines treniruotes Futbolo akademijoje, Lengvosios atletikos sporto mokykloje, žolės riedulio stadione. Didelis ir mokyklos stadionas, kuriame įrengta dirbtinės dangos zona futbolui. Mokykla sujungta koridoriumi su Vaikų globos namais, kurių viršutiniame aukšte įrengtas sportininkų bendrabutis. Patyrusiems traumą nereikia nutraukti mokslo, mokytojai ateina į bendrabutį. „Planuojamų iškelti globos namų pastate būtų galima apgyvendinti daugiau sportininkų iš Šiaulių regiono, norinčiųjų yra, bet šiuo metu bendrabutyje nėra vietų. Manau, būtų puikios sąlygos ištuštėjusiose globos namų patalpose įkurti sporto kompleksą“, – sakė vidurinės mokyklos direktorė. Kyla aistrosCentro pradinės mokyklos direktorius Edmundas Valuckas teigia, kad mokykloje mokosi net 50 proc. vaikų iš kitų miesto rajonų. „Vieni sako, kad tai yra mokyklos trūkumas, mes manome, kad privalumas“, – sako jis. Šiemet mokykloje suformuotos trys pirmosios klasės. Siūloma Centro pradinę prijungti prie Ragainės progimnazijos. „Tėvai neves vaikų į aną pusę geležinkelio“, – sako mokyklos direktorius. Dubijos pagrindinės mokyklos bendruomenė yra įsitikinusi, kad mokyklą norima uždaryti tik dėl prastos pastato būklės, nors ji yra įtraukta į 2012 m. renovuotinų mokyklų sąrašą. Šią mokyklą ketinama prijungti prie Salduvės progimnazijos. „Kodėl pastatas, kuriame gali tilpti daugiau mokinių, negali pasitarnauti Salduvės mokyklos prijungimui prie Dubijos, ją renovavus?“ – klausia Dubijos pagrindinės mokyklos direktorė Dainė Bagdonaitė. Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė teigia, kad perkėlus Dubijos mokyklos mokinius į Salduvės, mokinių skaičius nebūtų viršytas, be to, būtų sutaupyta lėšų vienos mokyklos renovacijai. „Dubijos mokykloje šiemet mokosi 313 mokinių, kitąmet liks tik apie 250, o Salduvės progimnazijoje mokinių kasmet maždaug 360. Logiška būtų mažesnę jungti prie didesnės, juk ne pastatas esmė“, – teigia ji. Sužinojo iš žiniasklaidosŠiaulių miesto pradinių mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė Regina Miežienė sako, kad mokykloms pritrūko informacijos apie planuojamas pertvarkas. Jos ją sužinojo tik iš žiniasklaidos. Jokios informacijos nebuvo pateikta nei Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje, nei atsiųsta elektroniniu paštu. Iki šiol mokyklų oficialiai neinformavo Savivaldybės administracijos komisija. „Mūsų visų tikslas yra viskas vaikui, t. y. paslaugos kokybės gerinimas“, – sako R. Miežienė. Dėl mokyklų uždarymo sprendimas nepriimtas. Pasiūlymą svarstys bendruomenės, atsargiai jį vertina ir politikai, nes kitų metų rudenį organizuojami rinkimai.
- Kapinių problemą išspręstų kolumbariumas
-
Oksana LAURUTYTĖ Pati išsikasusi sau duobę, beplanuodama įrengti naujas kapines Daušiškiuose ir į tą duobę įmetusi net 9 mln. litų, Šiaulių valdžia naujas kapines galės pasiūlyti geriausiu atveju po dvejų metų. Šiauliuose kasmet vidutiniškai palaidojama 1,5 tūkst. žmonių, o vietų kapinėse beveik nebėra. Kodėl nepagalvojama apie alternatyvą – kolumbariumą? Klaipėdoje dar iki Vėlinių pradės veikti pirmasis šalyje privatus kolumbariumas. Ginkūnų kapinių siena idealiai tiktų urnoms laikyti, o krematoriumas yra ne tik Rygoje – jis atidarytas ir Kėdainiuose.
 | Išmoningai įrengti kolumbariumai ne tik taupo kapinių plotą, bet ir gali tapti šeimų kapavietėmis. Gunter Muller nuotr. |
Byla grąžinta nagrinėti iš naujoVasarą Ginkūnų kapinėse bebuvo likusios 106 laisvos dvivietės kapavietės, dabar planinių vietų nebėra. Problema, kur laidoti žmones, sprendžiama žaliųjų plotų, medžių sąskaita – jie naikinami kapavietėms. K. Donelaičio kapinių panteone, kur laidojami įžymūs žmonės, likusios 164 laisvos vietos. Šiose kapinėse yra paruošta ir 781 dvivietė kapavietė, tačiau tai – rezervas. Jose bus pradėta laidoti tik išnaudojus visas Ginkūnų kapinių laidojimo vietas. O kas tada? Kur bus laidojami šiauliečiai? Akivaizdu, kad šiemet rudenį planuotų įrengti kapinių Daušiškiuose tikrai nebus. Kapinės paskendo skandaluose. Naujųjų Šiaulių kapinių detalusis planas teismo sprendimu panaikintas, nes neatitiko Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatų. Įstatyme nurodyta, kad naujų kapinių plotas miestuose neturi būti didesnis nei 40 ha. Daušiškių kapinių detalusis planas buvo parengtas beveik 60-iai hektarų, nes anksčiau kapinių plotas nebuvo ribojamas. Įstatymas įsigaliojo 2010 m. kovą, o detalusis kapinių planas, rengtas keletą metų, buvo patvirtintas po kelių mėnesių. Visai neseniai, rugsėjo 1-ąją, Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą tęsti tyrimą dėl Daušiškių kapinių. Toks nutarimas priimtas po to, kai į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Seimo nariai Edvardas Žakaris, Valerijus Simulik, Jonas Juozapaitis ir Evaldas Lementauskas. Pavasarį Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėjo aplinkybes dėl galimai pažeisto viešojo intereso – dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo ir teisiško pagrindimo, dėl nepagrįstai didelio atlyginimo žemės savininkams už visuomenės poreikiams paimtą žemę. Šiaulių apygardos prokuratūra atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. „Į Seimo narius kreipėsi pasipiktinę miesto bendruomenės atstovai. Pritariame jiems ir manome, kad Šiaulių apygardos prokuratūra neatsižvelgė į visas aplinkybes Daušiškių kapinių istorijoje, kad šioje istorijoje yra pažeistas viešasis interesas ir įstatymai, todėl kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, – teigia kreipimąsi pasirašę Seimo nariai. Generalinė prokuratūra panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą. „Nutarimas panaikintas ir medžiaga grąžinta Šiaulių apygardos prokuratūrai papildomam tyrimui atlikti, siekiant patikrinti visų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Šiaulių miesto kapinėms) Daušiškių kaime pagrįstumą bei teisėtumą, atkreipiant dėmesį į minėtų žemės sklypų vertinimą“, – teigiama Generalinės prokuratūros nutarime.Jei papildomo tyrimo metu bus nustatyta pažeidimų, Generalinė prokuratūra nurodė kreiptis į teismą dėl restitucijos galimybės – visų sandorių panaikinimo. Tai reikštų, kad visos lėšos – apie 9 mln. litų – būtų grąžintos į Šiaulių miesto biudžetą. Alternatyva – kolumbariumas?Kodėl Šiaulių miesto valdžia nesvarsto alternatyvos – kolumbariumo įrengimo? Ginkūnų kapinių tvora idealiai tiktų urnoms. Kolumbariumas (lot. columbarium, pažodžiui „karvelidė“) – urnų su mirusiojo palaikais laikymo patalpa, statinys ar salė. Pastogėse su arkomis aplink kapines yra paminklinės lentelės. Lietuvoje valdiški kolumbariumai veikia Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje, o Klaipėdoje, Joniškės kapinėse, dar iki Vėlinių turėtų pradėti veikti pirmasis Lietuvoje privatus kolumbariumas. „Labai norime spėti iki Vėlinių. Kolumbariumo poreikis tikrai yra – jau dvidešimt žmonių išreiškė pageidavimą, registruojame juos“, – savaitraščiui „Šiauliai plius“ teigė privačios bendrovės, statančios kolumbariumą šalia savo laidojimo namų ir kapinių tvoros, vadovė Vitalija Rumbaitienė. Kolumbariume, įrengtame dviejose šalia Joniškės kapinių esančiose sienose, bus 162 ir 260 kriptų urnoms saugoti. Vienoje kriptoje tilps iki šešių ar net aštuonių urnų, tad kriptos puikiai gali tapti šeimos kapais. Pirmojo kolumbariumo Lietuvoje, įrengto 2007 m. Klaipėdos Lėbartų kapinėse, statyba kainavo daugiau nei 320 tūkst. litų. Čia vieta urnai laikyti būdavo suteikiama nemokamai ir vos per dvejus metus visos 168 vietos šiame kolumbariume buvo užpildytos, tad urnas klaipėdiečiams vėl teko laidoti kapuose arba laikyti namie. Bendrovei mintis kurti privatų kolumbariumą kilo, kai buvo nuspręsta remontuoti šalia laidojimo namų esančią tvorą, kuri pasirodė labai tinkama pastarajam. „Paprasta nebuvo. Teko ilgai derinti su savivaldybe detaliuosius planus. Problemos tik dėl dokumentacijos. Kol kas negalime pasakyti, kiek kolumbariumas kainavo, nes darbai dar nebaigti, tačiau išleista suma – ne dešimtys tūkstančių, bet ir ne milijonai – keli šimtai tūkstančių“, – sakė V. Rumbaitienė. Anot pašnekovės, žmonės tampa vis tolerantiškesni kremavimui, tačiau neturi kur laikyti urnų. Dažniausiai laiko jas namie. „Dalis norės susideginti, dalis – ne, tačiau kolumbariumo poreikis yra. Jau dabar sulaukiame skambučių iš visos Lietuvos. Vietą užsisako pagyvenę, artimųjų neturintys žmonės“, – sakė pašnekovė. Kolumbariumai atsiranda ir kitose šalies vietovėse. Pernai 450 vietų kolumbariumas įrengtas Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Baltkalnio kaime. Vieta urnoms su mirusiųjų kremuotais palaikais laikyti baigiama įrengti ir Obeliuose, Rokiškio rajone. Kolumbariumą civilinėse kapinėse esančioje koplyčioje ketina įrengti ir Neringos savivaldybė. Gali tapti ir šeimos kapaisNaujienų portalas „Etaplius.lt“ skaitytojų klausė, ar pastarieji norėtų, kad po mirties jie ar jų artimieji būtų kremuoti. Net 82 procentai dalyvavusių apklausoje žmonių į klausimą atsakė teigiamai. Vienų Šiaulių laidojimo namų vadovas Ernestas Pilka sako, kad Lietuvoje ir apskritai pasaulyje kremacija populiarėja. Jo nuomone, po dešimties metų Lietuvoje bus kremuojama apie 20 proc. mirusiųjų. „Dažniausiai žmonės patys išreiškia norą, kad būtų kremuoti po mirties. Jie nenori, kad aplinkiniai matytų jų gendantį kūną“, – sakė E. Pilka. Vis dėlto laidojimo namų vadovas sakė nemanantis, kad Ginkūnų kapinių siena būtų tinkama vieta kolumbariumui įrengti vien todėl, kad nuo seno buvo įprasta, jog prie kapinių tvoros ar už jos būdavo laidojami nusikaltėliai, savižudžiai. „Kolumbariumas tvoroje gal tiktų tiems, kurie neturi pinigų būti iškilmingai palaidoti. Pasaulyje turtingi žmonės turi atskirus pastatus – kolumbariumus, nuosavas kapines, šeimos kapines. Kolumbariumas sienoje – pigus variantas, bet juk laidotuvės – ne šiaip mirusiojo užkasimas. Tai ir pagarbos mirusiajam išraiška“, – sakė jis. E. Pilka sako, kad kiekvienam miestui turėti kolumbariumą yra gerai, tačiau mano, kad nuosavus kolumbariumus kapo sklypuose gali įsirengti kiekviena šeima. Tai galėtų būti ir siena urnoms sudėti, ir išbetonuota anga su dangčiu, priklausomai nuo kiekvieno fantazijos. Tokiu atveju šeimų nariams nebereikėtų sukti galvos dėl vietų kapinėse. Viename sklype būtų visų giminės mirusiųjų urnos su pelenais. Buvo numatytasKą tik Kėdainiuose baigtas statyti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Po mėnesį truksiančių bandomųjų deginimų jame bus pradėti kremuoti mirusieji. Krematoriume mirusysis pelenais pavirs per 45 minutes, o Lenkijos ir Latvijos krematoriumuose, į kuriuos kremuoti paprastai gabenami mūsų krašto mirusieji, ši procedūra trunka dvigubai ilgiau. Krematoriumas pastatytas Kėdainių pramoniniame parke, zonoje, kur per gerus tris kilometrus nėra nė vieno gyvenamojo namo. Jame sumontuota viena krosnis. Palaikai bus priimami pašarvoti, o grąžinami – kapsulėje. Mirusio žmogaus artimieji galės pasirinkti, ką su ja daryti toliau. Jei mirusysis į krematoriumą bus atvežtas lavonmaišyje ir neparengtas laidotuvėms, kremuoti bus atsisakoma, nes mirusiajam turi būti rodoma pagarba. Ar Šiaulių savivaldybėje nesvarstoma galimybė įrengti kolumbariumą Ginkūnų kapinėse? Elena Jakaitienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė, informavo, kad pirmajame kapinių Daušiškiuose plane kolumbariumas buvo numatytas. „Kadangi rengiamas naujas planas, ši idėja turėtų išlikti“, – sakė ji. Kadangi visiškai neaišku, kada kapinės Daušiškiuose dėl nagrinėjamų bylų bus įrengtos, kolumbariumo teks palaukti. Ar nesvarstoma galimybė jį įrengti Ginkūnų kapinėse? Anot E. Jakaitienės, pagal įstatymą kapavietės turi būti skiriamos nemokamai, todėl kiltų klausimų dėl privatininkų įrengto kolumbariumo valdiškose kapinėse juridinio įteisinimo. Valdininkai patys tokio varianto nesvarstė.
- Nevaikiški vaikų žaidimai
-
Povilas LUNGĖ Mūsų politikai vaikų ugdymu rūpinasi formaliai. Deklaruojama, kad svarbu išugdyti asmenybę dorą, tačiau mažai kas daroma, kad vaikai nebesišlaistytų gatvėmis ar valandų valandas nekiurksotų prie kompiuterio. Mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos siūlo daug neformaliojo ugdymo formų, tačiau ne paslaptis, kad galybė pristeigtų būrelių ar ratelių veikia tik „popieriuje“, realiai nevykdant jokios veiklos. Visai kitoks „ugdymas“ vyksta tėvų ir mokytojų panosėje – iš pažiūros nekaltuose kompiuterių žaidimuose slypi seksualinės užuominos, prievarta ar žiaurumas.
 | Tai, kas vyksta kompiuterio ar televizoriaus ekrane, vaikai stengiasi perkelti į gyvenimą. Juk jie mokosi tam tikro elgesio stebėdami kitus. Andriaus TVERIJONO fotomontažas |
Pirmoji patirtis„Esu šokiruotas, – į redakciją paskambinęs pradėjo pasakoti vyras. – Visada maniau ir manysiu, kad kompiuterių žaidimai nieko gero neduoda. Tik kai iš darželio grįžęs sūnus ėmė guostis, kad jo draugai kalbasi apie kompiuterių žaidimus, o jis nieko apie tai neišmano ir jam dėl to liūdna, pamyniau savo principus ir vaiko labui įjungiau kompiuterį.“ Tai, ką teko patirti mažamečio tėvui, turbūt šokiruotų daugelį. Vyras pasakoja elgęsis taip, kaip rekomenduoja vaikų ugdymo specialistai – mėginęs patikrinti žaidimus, kad juose nebūtų vaikams netinkamo turinio. „Google“ paieškos laukelyje įrašiau „žaidimai vaikams“. Buvo pateikta galybė tinklalapių pasiūlymų, pasirinkau patį pirmąjį, lietuvišką. Ir buvau tikrai nemaloniai nustebintas, – pasakojo vyras. – Tarp tų „kūdikiškų“ žaidimų buvo tokių, kuriuos žaidžiant reikėjo, kad mergina ir vaikinas, sėdintys autobuse, slapta kuo daugiau pasibučiuotų, kad niekas nepamatytų. Tas „niekas“ – autobuso vairuotojas, pamatęs, kas vyksta jam už nugaros, taip staiga sustabdė autobusą, kad vargšas vaikinas stačia galva išlėkė pro priekinį autobuso stiklą visas kruvinas...“ Kyla klausimas, kas kontroliuoja tokių žaidimų turinį internete. Juk žaidimų kūrėjai patys turėtų nurodyti, kokio amžiaus vaikams žaidimai yra tinkami. Ne „N-7“, o „S“!Anot vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjo Egidijaus Meilaus, informaciją, atitinkančią Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nustatytus kriterijus (erotinio, smurtinio pobūdžio ir kt.), draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilnamečiams ir ji gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios informacijos pasiūlą nepilnamečiams. Patarėjas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nustato pareigą žymėti kompiuterių žaidimus, platinamus ir viešuosiuose kompiuterių tinkluose (internete), pagal vartotojų amžiaus cenzą Vyriausybės nustatyta tvarka. Kompiuterių žaidimai turi būti klasifikuojami į grupes pagal amžiaus cenzą – atitinkamai žymimi „N-3“, „N-7“, „N-12“, „N-16“, „S“. Žaidimų, kuriuos galima žaisti internete, indeksai turi būti pateikiami prieš žaidimo pradžią.Visuomenės informavimo priemonė pati turi įvertinti ir pažymėti televizijos laidą, žaidimą ir kt. Jeigu ji neteisingai pažymėjo laidą ar jos anonsą, gresia sankcijos (įspėjimas, administracinė nuobauda). Šiemet – vienintelis nusiskundimasAnot vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjo, dėl kompiuterių žaidimų viešuosiuose kompiuterių tinkluose (internete) 2011 m. buvo gautas vienintelis kreipimasis. Buvo nustatyta, kad tinklalapio valdytojas netinkamai pažymėjo jame esančią informaciją (ekspertų grupė nustatė, kad pateikta informacija skirta asmenims nuo 18 metų) ir žurnalistų etikos inspektorė įpareigojo pašalinti įstatymo pažeidimus. Kadangi tėvai yra atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, veikianti viešosios informacijos ženklinimo sistema yra pirmiausia skirta tėvams (globėjams, rūpintojams). Programos, laidos ir kt. žymimos pagal amžiaus cenzą arba turinį tam, kad pirmiausia būtų įspėti suaugusieji. Tėvai, būdami rūpestingi ir pareigingi, privalo domėtis, kokia informacija naudojasi vaikai. Apsaugoti vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio gali padėti kitos priemonės (televizoriuje veikianti funkcija, leidžianti „užrakinti“ tam tikras laidas; interneto turinio filtravimo programos ir kt.). „Sekmadieniniuose filmuose vaikai myli ir bučiuojasi“Egidijus Meilus informavo, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė dėl savaitraščio pateiktos informacijos įvertinimo kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, ir padėkojo darželinuko tėveliui už rūpestį ir neabejingumą vaikų problemoms. O kaip reagavo pats tinklalapis, kuriame rasti minėti žaidimai? „Turėčiau pripažinti, kad Jūsų pastebėti žaidimai gali būti šiek tiek dviprasmiški, todėl juos išėmėme iš žaidimų vaikams kategorijos. – teigė Vytautas Girgždys, tinklalapio projektų vadovas. – Įkeldami žaidimus stengiamės, kad žaidimas būtų priskirtas tinkamai kategorijai, tačiau nėra lengva juos visus peržaisti. Jei norėjote paklausti, ar nemanome, kad tokie žaidimai daro neigiamą įtaką vaikams, tai juk jie tikrai nėra blogesni už sekmadieninius filmus vaikams, kur vaikai myli ir bučiuojasi...“ Labai veiksmingas mokytojasPsichologas Arūnas Norkus, paklaustas, kokią įtaką tokie „žaidimai“ daro vaikams, teigia, kad bet kuris kompiuterių žaidimas yra ne kas kita, tik simuliacija. „Šiuolaikinės technologijos leidžia simuliuoti ne tik lėktuvo ar automobilio valdymą, bet ir žmonių santykius ar netgi užsiimti virtualiu seksu. Kartu kompiuterių žaidimas yra ir labai veiksmingas mokytojas – kad progresuotum, žaisdamas turi daug kartų atlikti tą patį veiksmą. Tai reiškia, kad tai, ką vaikas žaisdamas daro, jis neišvengiamai įsisavina, įsisąmonina ir dažnai panaudoja realiame gyvenime“, – teigia A. Norkus. Psichologas primena daugiau nei prieš dešimtmetį JAV nuskambėjusią istoriją, kai Kolorado valstijoje du mokiniai nušovė 13 mokinių, dar 23 sužeidė, o paskui nusižudė patys. Psichologų manymu, viena iš tragedijos priežasčių buvo žiaurus kompiuterių žaidimas „Doom“, kurį mėgo žaisti minėti mažamečiai. Žaidimus perkelia į gyvenimąAnot A. Norkaus, jei smurtą propaguojantys žaidimai skatina agresyvumą, tai su seksualiniu elgesiu ir netgi seksualinėmis varžybomis susiję žaidimai neišvengiamai skatina seksualumą. „Visi žmonės yra seksualūs, jie tokie gimsta, tačiau per ankstyvas dirbtinis seksualumo propagavimas gali turėti itin nemalonių pasekmių. Visų pirma tai, kas vyksta kompiuterio ekrane, visada stengiamasi perkelti į gyvenimą. Tiesiog suveikia socialinio išmokimo procesas – žmogus mokosi tam tikro elgesio stebėdamas kitus, modeliuodamas tą elgesį ir jį pritaikydamas savo gyvenime. Todėl jau pasigirsta kalbų apie penktokų rengiamus bučiavimosi čempionatus, lytinių santykių varžybas tarp paauglių ir pan. Seksualinio gyvenimo elementai iš kompiuterio perkeliami į realybę“, – pasakoja psichologas. Kompiuterių žaidimuose nėra moralinės atsakomybės už savo veiksmą (juk jį visada galima pakartoti), todėl neišmokstama atsakomybės prisiimti ir realiuose santykiuose. Virtualios ir realios atsakomybės nebuvimas skatina nuostatą, kad viskas galima. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai į kompiuterių žaidimo scenarijų yra įtraukti apdovanojimai už tam tikrus veiksmus, pvz., perėjimas į aukštesnį lygmenį, taškų ar balų rinkimas ir pan. Faktiškai tai yra ne kas kita, tik sąlyginio reflekso ugdymas. „Būsi šaunesnis, jei surinksi daugiau bučinių, meilės įrodymų ir pan. Realiame gyvenime toks sąlyginis refleksas gali turėti nenuspėjamų pasekmių. Nesena tragedija Vilniuje, kai paauglys, per pirmą pasimatymą siekdamas lytinių santykių, nužudė draugę – akivaizdus to pavyzdys“, – teigia A. Norkus.  | Daugeliui žaidžiančiųjų kiltų noras ne aprengti, o nurengti šią merginą. Pranešus apie galimą pažeidimą, žaidimas buvo pašalintas iš tinklalapio. Autoriaus nuotr. |
„Man jau yra 18“Psichologas tai, kad vaikams siūlomi su seksualiniu elgesiu ir netgi seksualinėmis varžybomis susiję žaidimai, visų pirma vertina kaip neetišką suaugusiųjų elgesį. Psichologai, reklamos specialistai ir vadybininkai puikiai žino, kad vienas patraukliausių ir efektyviausių stimulų bet ką parduodant – seksualinis. Kartu su žaidimu tinklalapyje gausu įvairios reklamos, taigi vaikais yra manipuliuojama kaip potencialiais pirkėjais ar vartotojais. Apsisaugoti nuo to galima sudarant kuo mažesnes galimybes būti anonimu. Tačiau apie tai negalvoja nei didžioji dalis naujienų portalų, nei įvairios svetainės, kuriose jos lankytojus nuo vaikams netinkamos informacijos skiria tik pelės spragtelėjimas. „Netgi trejų metų vaikas gali netyčia pele bakstelėti užrašą „Man jau 18”. Šiek tiek vyresnis būtinai bakstelės tą nuorodą, vedamas įgimto smalsumo. Ne ką veiksmingesnės yra registracijos, nes niekas netrukdo vienuolikmečiui į pateiktą anketą įrašyti bet kokią gimimo datą. Galbūt labiau padėtų IP adreso nustatymas ir tikrinimas, kieno ir kokio amžiaus vardu jis registruotas, ar kita panašaus pobūdžio identifikacija, tačiau veikiausiai nėra vienintelio efektyvaus būdo, leidžiančio apsaugoti vaiką nuo neigiamos informacijos, – svarsto psichologas. – Daug daugiau prie to turėtų prisidėti ir tėvai, tikrinantys, ką vaikas veikia prie kompiuterio, ir blokuojantys tam tikrus puslapius, ir įvairių tinklalapių savininkai bei kūrėjai.“ Atmintinė tėvamsTėvams, nerimaujantiems, kad jų vaikai niekaip neišsirenka užklasinės veiklos ir ištisą dieną naršo internete, pagalbos ranką tiesia ir pačios interneto paslaugą teikiančios bendrovės. „Vis daugiau tėvų išsako savo būgštavimus dėl to, kad jiems būnant darbe vaikai neribotą laiką naršo internete ir nenori užsiimti jokia kita veikla. Abonentai, norintys, kad jų namuose būtų galimybė laikinai nutraukti interneto ryšį, gali bet kada pasinaudoti, pavyzdžiui, mūsų teikiama paslauga „Stopas“. Tereikia paskambinti ir internetas bus užblokuotas arba vėl tiekiamas. Įdomu tai, kad tėvai, pageidaujantys paslaugos, gali užsakyti ir specialų tekstą, kuris atsirastų monitoriaus ekrane, laikinai sustabdžius interneto tiekimą, pvz., „Ar jau paruošei pamokas?“ – sako interneto paslaugas teikiančios bendrovės marketingo direktorė Inga Karickienė. – Tokia paslauga gali tapti pagalbininke siekiant vaiką sudominti naudingesniais laisvalaikio leidimo būdais, gal net kokiu nors būreliu ar kitokiu užsiėmimu.“ Tėvai turėtų paaiškinti vaikams, kad bendraujant internetu nereikėtų atskleisti informacijos, susijusios su asmens duomenimis. Tėvai turi domėtis, ką vaikas veikia ir kuo domisi, nepažeisdami vaiko teisės į privatų gyvenimą. Patarimų vaikams, jų tėvams apie saugų internetą galima rasti tinklalapyje www.draugiskasinternetas.lt, www.esaugumas.lt ir kt.
- Girtuokliai pralenda pro įstatymo spragą
-
Oksana LAURUTYTĖ Lietuva – pavojų žmonių gyvybei keliančių girtų vairuotojų rojus. Sulaiko policija girtą vairuotoją, pasibaisi girtumu ir... pagrūmoja pirštu. Vairuotojas ir toliau sėkmingai važinėja. Tokie įstatymai. Vairuotojo pažymėjimą atima tik teismas. O iki jo, oi, kaip toli.

| Sulaikytas girtas vairuotojas gauna laikiną vairuotojo pažymėjimą ir, persėdęs į kitą automobilį, gali važiuoti toliau. Rolando PARAFINAVIČIAUS nuotr.
|
Jei jus sulaikė girtutėlį už vairo, neišgyvenkite, kad neteksite vairuotojo pažymėjimo. Vos tik įvykio vietoje bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, jums iškart bus išrašytas ir laikinas vairuotojo pažymėjimas. Automobilį, aišku, greičiausiai paims, bet jei esate „prie pinigėlio“ ir namie turite kitą automobilį arba jei jūsų kartu šventęs draugas pasijus per daug išgėręs, kad vairuotų savo mašiną, jūs galite iškart sėsti už jos vairo – teisę vairuoti juk turite. Alkoholis per tą laiką iš jūsų gal dar ir neišgaravo, bet kam tai rūpi. Policininkas savo pareigą atliko – girtą sulaikė, vairuotojo pažymėjimą atėmė, laikinąjį išdavė. O jei vėl sulaikys girtą, tai gal ir vietoj šio laikinojo naują išrašys... Išsiblaivius belieka įsisukti į teismų ir apeliacijų karuselę ir nesijaudinti – sulauksite senaties termino, o pelnytos bausmės greičiausiai ne. Kitose šalyse su girtuokliais elgiamasi griežtai ir negailestingai, o Marijos žemėje jiems keliuose traiškyti žmones sudaromos idealios sąlygos. Sužalojo laukdamas teismoRugsėjo pabaigoje Šiaulių apygardos teismas nagrinės nuteistojo Kornelijaus Nutauto apeliacinį skundą. Buvęs „Snoro“ banko apsaugos vadas, būdamas visiškai girtas šarvuočiu taranavęs automobilį ir sunkiai sužalojęs jo vairuotoją bei jos sūnų, nusprendė, kad jam skirta per griežta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemonę trejus metams. Nuteistasis ginčija Šiaulių miesto apylinkės teismo įrodymų vertinimą. Jo manymu, teismas neobjektyviai ir neišsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, neįvertino visų ištirtų byloje įrodymų, be to, teismas buvo šališkas. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis motyvuoja tuo, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ir nuoširdžiai gailisi ir prašo teismo panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Savaitraštis „Šiauliai plius“ jau rašė, kad vis dėlto nuteistasis sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisykles, yra bent keturis kartus baustas administracine tvarka už gana šiurkščius pažeidimus. Jis yra pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, viršijęs leistiną greitį, palikęs transporto priemonę stovėti ant šaligatvio, o 2008 m. spalio 9 d. nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir vengė patikrinti blaivumą. Už pastarąjį įvykį teismas K. Nutautui skyrė 3 tūkst. litų baudą, neatimdamas teisės vairuoti. Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo prašyta panaikinti pirmosios instancijos sprendimą, nes jis per švelnus – vairuotojui pagal pritaikomą ATPK straipsnį turėtų būti skirta ne tik bauda, bet ir atimta teisė vairuoti mažiausiai dvejus metus. 2009 m. rugpjūčio 28 d. teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau nutiko nepaaiškinamas dalykas – Vyriausiasis administracinis teismas bylą nusprendė grąžinti 2009 m. rugpjūčio 28 d., tačiau ji kažkokiu nepaaiškinamu būdu Šiaulių miesto apylinkės teismui grąžinta tik 2010 m. gruodžio 14-ąją. Po vienerių metų dviejų mėnesių! Jau po trijų dienų – 2010 m. gruodžio 17-ąją – Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, suėjus administracinėn atsakomybėn patraukimo senaties terminui. Tokiu būdu K. Nutautas liko nenubaustas. Būtent tuo metu, kai byla kažkur nepaaiškinamu būdu „kybojo“, 2010 m. vasario 27-ąją jis, būdamas girtas, ir rėžėsi į moters vairuojamą automobilį. Vyras turėjo teisę vairuoti ir galų gale, būdamas girtas, prisivažinėjo. Pareigūnai situacijos nekomentuojaAr avarija, kurios metu sužaloti du žmonės, būtų įvykusi, jei byla būtų Šiaulių miesto apylinkės teismą pasiekusi laiku ir iš K. Nutauto būtų atimta teisė vairuoti? Tai galėjo būti padaryta dar 2009-ųjų pabaigoje. Įvertinus teismo procesą, K. Nutautas vairuotojo pažymėjimą būtų atgavęs tik šiemet. Pasiteiravome Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Kęstučio Dičiaus, kodėl pareigūnai, apskundę nutartį, nepasidomėjo bylos baigtimi. „Nesu įgaliotas komentuoti teismo nutarimų ir nutarčių. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymas (administracinėse bylose) yra aptartas Administracinių teisės pažeidimų kodekse“, – atsakė pareigūnas. Įdomu tai, kad kol „Snoro“ šarvuočio vairuotojo K. Nutauto byla buvo nagrinėjama teisme, paaiškėjo, kad buvęs banko darbuotojas, nors ir atleistas iš banko, toliau dirbo vienoje įmonėje vairuotoju. Nors tai, kad K. Nutautas vairavo girtas, paaiškėjo iškart po avarijos, teisė vairuoti iš jo nebuvo atimta. Ar egzistuoja Lietuvoje teisingumas ir kiek reikia laiko, kad girtas vairuotojas netektų teisės sėsti už automobilio vairo? Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas prie automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, kai žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kai analogiškas pasekmes, pažeisdamas šias taisykles, sukelia blaivus vairuotojas. Emigrantai vairuotojai Lietuvoje gerti galiSvetur emigravę tautiečiai, grįžę pasisvečiuoti į gimtinę, taip pat sėda prie vairo išgėrę, nebijodami, kad įklius policijai. Sumokėję baudą, prarastą vairuotojo pažymėjimą jie gali iš karto gauti kitoje valstybėje. Tiesa ta, kad ES šalys neturi bendros duomenų bazės, kurioje galėtų keistis informacija apie vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ir matytų, kokios nuobaudos skirtos pažeidėjams vienoje ar kitoje Bendrijos valstybėje. Kodėl informacijos pasikeitimo mechanizmas netaikomas vairuotojo pažymėjimams? Specialistai Lietuvoje dar 2005 m. pradžioje siūlė politikams patvirtinti konvenciją dėl vairuotojų pažymėjimų atėmimo. Kitaip sakant, buvo siūloma, kad nusižengimą padariusiam vairuotojui taikytina atsakomybė galiotų visoje ES. Europos Komisija dabar rengia naują direktyvą, kurią patvirtinus vairuotojai, padarę KET pažeidimų vienoje valstybėje, nebūtų reabilituoti atsidūrę kitoje šalyje. Kas pakeis įstatymą?„Šiauliai plius“ pasiteiravo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus specialistų, kodėl mūsų šalies policijos pareigūnai neturi teisės girtam vairuotojui atimti teisės vairuoti. Pasiteirauta ir dėl perspektyvų – galbūt Lietuvoje ketinama pakeisti situaciją? Atsakymo sulaukta „išsamaus ir iškalbingo“: „Lietuvoje, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tais atvejais, kai už padarytą pažeidimą numatytas teisės vairuoti atėmimas, vairuotojo pažymėjimas yra sulaikomas (paimamas), kol bus išnagrinėta administracinė byla. Šiam laikotarpiui išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Toks asmuo iki teismo sprendimo priėmimo nelaikomas baustu už šį pažeidimą (nekaltumo prezumpcija), todėl teisę vairuoti turi.“ Kiek laiko galioja laikinas vairuotojo pažymėjimas? Dveji metai yra laikina? Ar su laikinu vairuotojo pažymėjimu galima vykti į užsienį? Per tokį laikinumą gali nutikti dar ne viena avarija. Lorenas Dainauskas, Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio viršininkas, sako, kad sulaikius girtą vairuotoją iš jo vairuotojo pažymėjimas yra atimamas ir, kai surašomas protokolas, iškart išduodamas laikinas leidimas vairuoti. Jis galioja iki teismo. Kodėl viena teisė vairuoti pažeidėjui atimama ir išsyk suteikiama kita? Ar tai ne absurdiška? „Čia yra įstatymo spraga. Mes pažeidėjui vėl leidžiame vairuoti. Tačiau policija nekuria įstatymų, o juos vykdo. Įstatymus leidžia Seimas“, – paaiškino pareigūnas.
- Savivaldybė sėdo ant adatos
-
Oksana LAURUTYTĖ Šiaulių savivaldybei sunkmetis, atrodo, baigėsi. Įvertinus valdininkų gaunamus atlyginimus, kurie viešai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, matyti, kad algos keliamos. Atitinkamai kyla ir valdininkų gaunami priedai prie atlyginimų. Jie, pasirodo, skiriami ne už darbą, ne už nuopelnus, o tiesiog šiaip, už gražias akis. Paradoksalu, kad bankroto riba jau seniai peržengta, biudžetas mažinamas, o valdžios vyrai turtėja. Skurstančios visuomenės nuomonės, kokių algų nusipelnė jų tarnai, niekas neklausia.
| |