Eva JAGMINAITĖ
Sembos gatvėje, Gegužių mikrorajone, įsikūrusiai trečiajai metalinių garažų eksploatavimo bendrijai priklauso beveik tūkstantis garažų. Daugiau nei pusė jų iki spalio 14-osios turėtų būti nukelta, mat Šiaulių miesto savivaldybė, kas trejus metus vis pratęsdavusi žemės nuomos sutartį, šiemet jos nebepratęs. Priežastis paprasta - iš garažais užimamo 4,09 hektaro žemės 2,5 turi būti grąžinta jos savininkams. Pastarieji į diskusijas nesivelia, žemės nuomoti neketina ir pageidauja, kad sklypai būtų laisvi.
 |
500 garažų, priklausančių trečiajai metalinių garažų eksploatavimo bendrijai, iki spalio 14-osios turėtų nelikti. |
Neramus metas garažų savininkams
Daugiau nei trisdešimt metų metalinius garažus Sembos gatvėje turintys žmonės nustėro, kai skelbimų lentoje atsirado informacinis pranešimas, kad iki spalio 14-osios jie privalantys nukelti dalį garažų - atlaisvinti teritoriją, mat keturiems savininkams toje vietoje atkuriama nuosavybė į 2,5 ha žemės plotą. „Čia juk buvo pelkynas, garažų savininkai tvarkė keliukus ir vežė žemes, kad pasistatytų garažą. Mes sąžiningai mokėjome mokesčius, - nuoskaudos neslepia garažų bendrijos valdybos narys Romualdas Tamutis. - Kur mums dabar tuos garažus dėti, negi į metalo laužą atiduoti? Greičiausiai geruoju niekas garažų nenusikels, teks bylinėtis. Nusikels tik tie, kurie turi kur perkelti.“
Šiaulių apskrities žemėtvarkos departamento Šiaulių miesto skyriaus vedėjas Vladas Kibildis pripažįsta, kad įstatymai gina norinčiuosius susigrąžinti žemę, o ne metalinių garažų savininkus. „Žemės įstatymas šiuo ateju garažų savininkų negina. Pagal jį nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami tik aukciono tvarka“, - teigia V. Kibildis ir pataria garažų savininkams bandyti tartis su žemės savininkais, kad šie jiems grąžintą žemę išnuomotų, mat prieš keletą metų šios bendrijos teritorijoje buvo atkurta nuosavybė dviem piliečiam, vienas kurių už tūkstantį litų per metus iki šiol nuomoja savo sklypą 29-ių garažų savininkams.
Savininkai į kalbas nesileidžia
Problema ta, kad šioje garažų bendrijoje garažus turi daugiausia pensininkai, invalidai, socialiai mažai aprūpinti žmonės. Trečiosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos pirmininkas Pranas Žymantas bandė kalbėtis su būsimaisiais žemės savininkais, keli jų buvo besutinką išnuomoti garažų savininkams savo žemę. „Rašiau ir savininkei, kuri gyvena Amerikoje, kalbėjau ir su kitais dviem savininkais - jie suprato mūsų problemas ir, panašu, kad būtų sutikę išnuomoti. Bet viena savininkių, matyt, siekia greito pelno ir nori kuo greičiau parduoti žemę. Ji net nesileidžia į kalbas, reikalauja, kad žemė būtų grąžinta natūra“, - sako P. Žymantas. Įstatymas gina susigrąžinančius žemę ir vieno savininkų nesutikimo išnuomoti pakanka, kad laikinieji statiniai būtų nugriauti. Valdininkai taip pat bejėgiai padėti garažų savininkams, mat joks įstatymas jų negina - laikinus statinius, garažus, jie privalo nukelti savo lėšomis, o savivaldybė neprivalo ir negali suteikti jiems kito žemės ploto garažams pasistatyti.
 |
Šis asfaltuotas keliukas taip pat yra grąžintinos žemės teritorijoje, todėl likusių kelių šimtų garažų savininkai turės sukti galvą, kaip ir kur įrengti naują privažiavimą prie garažų. |
Garažai virto sandėliukais
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Rasos Budrytės žodžiais, situacija yra bloga, tačiau pagerinti ją nėra galimybių. „Savininkams žemė privalo būti grąžinta. Už tai atsakinga savivaldybė ir apskritis. Metaliniai garažai yra laikini statiniai, kuriems leidimai statyti nebuvo išduoti, jie yra teisiškai neįregistruoti. Juridinio pagrindo juos palikti nėra. Kur buvo įmanoma, yra pastatyti mūriniai garažai, - teigia R. Budrytė. - Jei gerai tuos garažus perkratyti, greičiausiai trečdalis jų bus nenaudojami, o kai kuriuose nerasi mašinų. Žmonės juos naudoja kaip sandėliuką.“ Vyriausiosios miesto architektės manymu, tokių miesto vaizdą darkančių statinių išvis neturėjo atsirasti, tačiau kai gyventojams laikinai buvo išnuomota žemė, buvo kita santvarka. „Visi suprantame, kad mieste metalinių garažų turės nelikti, jų užimamos teritorijos bus pritaikytos rekreacijai ar mašinų stovėjimo aikštelėms“, - teigia R. Budrytė.
Rankų nenuleidžia
Garažų savininkai lengvai pasiduoti neketina. Parašę vieną prašymą ir gavę atsakymą, jie jau surinko per 300 parašų ir žada reikalavimus išsiųsti miesto merui Genadijui Mikšiui, Žemėtvarkos skyriaus vedėjui Vladui Kibildžiui ir Seimo nariui Andriui Šedžiui. Rašte, pavadintame reikalavimu, garažų savininkai reikalauja, kad kiekvienam jų būtų išmokėta 5000 litų kompensacija už kiekvieną nukeltą garažą, būtų skirtas kitas žemės sklypas garažams perkelti, o savivaldybė juos perkeltų savo lėšomis. Rašte nėra bendrijos pirmininko parašo. Jis sako su tokiu reikalavimu negalintis sutikti, mat domėjosi įstatymais. „Laikinaisiais metaliniais garažais užimta žemė nėra pripažįstama valstybės išperkama žeme ir yra grąžinama natūra piliečiams. Savivaldybė šiuo atveju bejėgė mums padėti - privalo pagal įstatymus grąžinti žemę, - sako pirmininkas. - Kita bėda - dalis garažų užimamo ploto bus atlaisvinta, kiti garažai liks be išvažiavimų į Gegužių gatvę. Kelią jie greičiausiai turės įsirengti patys.“
Prašo elgtis humaniškai
Kai kurie garažai tokie seni, kad juos išsivežti ar perkelti į kitą vietą neįmanoma, vos pakelti jie gali sugriūti. „Kur mums pasidėti viską, kas garaže, negi į balkoną išsinešti? Elgiasi su mumis ne kaip su žmonėmis. Laikini statiniai. Juk viskas laikina. Mes patys laikini, - piktinasi vieno garažų savininkas Algirdas Balčiūnas. - Ir taip jau pilni kiemai ir gatvės automobilių, tai visai bus neįmanoma pravažiuoti.“ Garažų bendrijos narys Rimas Ežerskis pripažįsta, kad jų, garažų savininkų, argumentai įstatymo akivaizdoje nėra stiprūs. „Galbūt reikėjo seniau pagalvoti ir siekti statyti mūrinius garažus, tačiau dabar nebe laikas, reikėtų tiesiog permąstyti iš žmogiškosios pusės, juk pasekmės bus skaudžios. Ne paslaptis, kad ta žemės reforma tiek pridarė, kad stebėsis visi dar 200 metų“, - teigia R. Ežerskis.
 |
Žmonės galvą suka ne tik kur iškelti metalinius metalinius garažus, bet ir kur dėti ir kas mokės už estakados nukėlimą ar perkėlimą. |
Visų metalinių garažų laukia tas pats likimas
Metalinių garažų bendrijų savininkų skundai Šiaulių miesto savivaldybei - ne naujiena. Pavasarį viešai svarstant Šiaulių miesto centrinės dalies transporto ir automobilių stovėjimo teritorijų specialųjį planą, dėl planuojamų įrengti daugiau nei 9 tūkstančių automobilių stovėjimo vietų miesto centre pikčiausiai reagavo Žemaitės ir Dubijos gatvių kampe garažus turintys žmonės. Jie baiminosi, kad patvirtinus ir įgyvendinant tokius planus jų garažų nebeliks, tačiau ir tuomet plano rengėjai paaiškino, kad metaliniai garažai yra laikini statiniai valstybės žemėje, todėl savivaldybė turi teisę pareikalauti juos nukelti.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė sako, kad metalinių garažų mieste gal ir neliks, tačiau nereiškia, kad juos nukelti bus pareikalauta ryt ar poryt. „Net ir patvirtinus Šiaulių miesto centrinės dalies transporto ir automobilių stovėjimo teritorijų specialųjį planą, jis bus įgyvendintas tik tuomet, kai atsiras privatus investuotojas. Savivaldybė pati jo neįgyvendins“, - sako A. Žalevičienė.
Ateityje turėtų nelikti ir metalinių garažų prie Talkšos ežero. „Pagal patvirtintą detalųjį planą nurodyta kita garažų užimamos teritorijos paskirtis. Tai reiškia, kad jei atsirastų norinčių šioje vietoje statyti daugiabutį, viešbutį ar kitą rekreacijai skirtą pastatą, paprašytume garažus nukelti. Kada tai įvyks - negaliu pasakyti. Kol kas šių metalinių garažų nukėlimas dar tolima ateitis“, - teigia Investicijų ir miesto plėtros vedėja.