Trečiadienį taip ir nepabudęs iš komos, Kauno klinikų reanimacijoje mirė "Vairo" dainininkas ir muzikantas Edmondas Čivinskas.

Hepatitu B sirgusiam 49-erių metų E. Čivinskui reikėjo persodinti kepenis, tačiau operacijos jis nesulaukė.

Artimieji norėjo, kad dainininką operuotų Vokietijos medikai. Pablogėjus E. Čivinsko sveikatos būklei, medikai ėmė kalbėti ir apie inkstų persodinimą.

Romo Dambrausko bei kitų kolegų muzikantų iniciatyva buvo pradėtos rinkti lėšos operacijai ir reabilitacijai. Vietoj jubiliejinio "Vairo" koncerto buvo pradėtas paramos koncertų turas.

Mažeikiuose buvo surinkta per 12 tūkstančių litų, Klaipėdoje - daugiau nei 11. Antradienį Šiaulių arenoje vykusio paramos koncerto metu už bilietus ir aukų dėžutėje surinkta apie 9000 litų. Koncertavo Romas Dambrauskas, grupė "Vairas" "Kitava", Gytis Paškevičius, Irma Jurgelevičiūtė. Scenoje buvo padėta Edmondo Čivinsko gitara.

Irena BUDRIENĖ

Nuo šiol į gaisrus ar kitas gelbėjimo operacijas Šiaulių ugniagesiai skubės apsirūpinę geresne technika. Apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įsigytos įrangos vertė – daugiau nei 1,3 milijono. Šiaulių ugniagesiai pasinaudojo galimybe gauti lėšų iš ES pagal bendradarbiavimo su latviais programą.

Du konteinervežiai ir ant jų tvirtinami vandens, štabo, cheminis arba putų konteineriai bus pasirenkami priklausomai nuo to, kokie gelbėjimo darbai reikalingi konkrečiu atveju. Degant automobiliams, bus naudojama nauja cisterna su vandeniu, naftos produktams gesinti – putokšlio konteineris, o liepsnojant miškui ant naujų mašinų bus sumontuota cisterna su vandeniu. Cheminių avarijų atveju pravers speciali jų likvidavimo įranga arba ryšių štabas.

Modernią priešgaisrinę įrangą pagamino Šiaulių bendrovė "Žaibas".

Pasak naujosios technikos oficialiame pristatyme dalyvavusio Latvijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo Ainaro Pencio (Ainars Pencis), tęsiant kaimyninių šalių bendradarbiavimo projektą, tokia pati gelbėjimo įranga netrukus pasieks ir Jelgavos miesto ugniagesius.

Generolui iš Latvijos apskrities viršininkas Rimundas Domarkas įteikė Šiaulių apskrities proginį ženklą "Už nuopelnus Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai".

Lietuvos ir Latvijos priešgaisrinės tarnybos bendradarbiauti pradėjo prieš dešimt metų. Projektas įgyvendinamas dviem etapais: "Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo tęstinumas pasienio regione, siekiant užtikrinti gyventojų ir aplinkos priešgaisrinę apsaugą" ir "Pasienio regionų bendradarbiavimas kuriant rizikos vadybos sistemą".

Projekto pirmojo etapo, kurio iniciatorė Šiaulių APGV, bendrasis biudžetas – beveik du milijonai eurų. Projekto įgyvendinimo metu siekiama ne tik aprūpinti priešgaisrines gelbėjimo tarnybas nauja technika, bet ir pasidalyti patirtimi bei žiniomis tarp Latvijos ir Lietuvos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų apie įvairių incidentų likvidavimą.

Antrajame etape, kurio biudžetas – beveik 1,8 mln litų – iniciatyvą perims Jelgavos miesto taryba. Bus dirbama rizikos valdymo sistemos, teisinės ir institucinės plėtros srityse, atnaujinti ir sukurti ekstremalių situacijų likvidavimo planai regionų ir savivaldybių lygmeniu, patobulinta rizikos valdymo informacijos sistema, rizikos valdymo aparatinė ir programinė įranga, greitosios pagalbos transportas, gelbėjimo įranga operacijoms vandenyje.

Šiauliečių gauta priešgaisrinė technika šiuo metu yra viena moderniausių šalyje. Geras ugniagesių pavyzdys sudomino ir Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Policijos darbuotojai taip pat ieškos galimybių už ES lėšas atnaujinti savo techninę bazę.

Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių miesto taryba sutiko nuo liepos pirmosios iš Šiaulių apskrities perimti šešias valstybės biudžetines įstaigas. Šiaulių filharmonijos perimti miestas nesutiko, šią įstaigą siūloma prijungti prie koncertinės įstaigos.

Nuo liepos pirmosios Šiaulių logopedinė, sanatorinė ir specialioji "Ringuvos" mokyklos bei Šiaulių vaikų globos, kūdikių ir vaikų globos namai "Šaltinis" bus pavaldūs Šiaulių miesto savivaldybės administracijai - ne tik pavaldūs, bet ir finansuojami iš miesto biudžeto. Šias švietimo, ugdymo ir globos įstaigas sutiko perimti miestas, drauge perimama ir finansinė našta.

Miesto meras G. Mikšys ramina, kad 2010 metų antrajam pusmečiui numatytos lėšos bus perduotos savivaldybėms, 2011-aisiais šios lėšos bus planuojamos ir perduotos kaip dotacija savivaldybei. Tarybos nariai abejojo, ar verta miestui užsikrauti 27 milijonų litų naštą, mat jokių įsipareigojimų iš Vyriausybės teikti finansavimą šioms įstaigoms nėra.

Šiaulių miesto tarybos nariai nesutiko perimti vienintelės įstaigos – Šiaulių filharmonijos. Pasiūlyta jai jungtis su neseniai mieste įkurta koncertine įstaiga "Saulė". Filharmonija pati per metus uždirba beveik 250 tūkstančių litų per metus, neturi jokių skolų, o jos išlaikymas per metus kainuoja 116 tūkstančių litų. "Mes gyvename kukliai, bet tvarkingai", - sakė Šiaulių filharmonijos direktorė Nijolė Saimininkienė. Biudžetinei įstaigai finansavimas buvo skiriamas minimalus – penkiems darbuotojų etatams išlaikyti bei daliai šildymo sąskaitų padengti.

Anot direktorės, filharmonija turi įdirbį, tradicinius renginius bei ilgalaikius ryšius. "Filharmonija likviduojama, tačiau ji Šiauliuose vis tiek bus, jeigu meras laikysis žodžio ir Šiauliai nori laikyti save didmiesčiu. Koncertinės įstaigos ir filharmonijos veiklos kryptys panašios, todėl sujungus pajėgas galima labai šauniai dirbti, o pavadinimai – tai kelių popierėlių perrašymas, dėl kurių niekam karūna nuo galvos tikrai nenukris. O miestas turėtų išlaikyti karūną", - sako N. Saimininkienė.

Eva JAGMINAITĖ, www.etaplius.lt

"Suprantu, kad ne tiek svarbu pasisakyti svarstomu klausimu, kiek pasiskelbti, rūkantis ar nerūkantis esi, tad noriu pasidžiaugti, kad ir mūsų frakcijoje visi nerūkantys", - šmaikščiai Šiaulių miesto tarybos posėdžio metu kolegų pasisakymus reziumavo Tarybos narys Jonas Bartkus.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Šiaulių miesto taryba pritarė draudimui rūkyti Prisikėlimo aikštėje, skverelyje priešais Savivaldybę ir vaikų žaidimų ir laisvalaikio parke "Beržynėlis". Siūlymai uždrausti rūkyti Kaštonų alėjoje ir Vilniaus g. pėsčiųjų bulvare buvo atmesti.

Svarstant šį klausimą, Tarybos narys Arvydas Mockus suabejojo, jog nebus kam kontroliuoti, kad būtų laikomasi šio draudimo. "Kas vykdys kontrolę – policija, kuri ir taip turi ką veikti, Sanitarijos skyrius su V. Puronu priešaky ar policijos rėmėjai, tarp kurių - V. Simulik ir D. Michalenko?", - sarkastiškai klausė A. Mockus. Jis pasiūlė įrengti rekomendacinio, o ne draudžiamojo pobūdžio įspėjamuosius ženklus.

Edvardo Pelecko teigimu, nerūkymo zonų paskelbimas prie mokyklų problemos neišsprendė, mat moksleiviai rūko aplinkiniuose kiemuose. "Jei nebeleisime rūkyti Kaštonų alėjoje, Didždvario gimnazijos moksleiviai sugužės į aplinkinių namų kiemus. Reikėtų spresti nepilnamečių rūkymo problemą, o jei tai neįmanoma, tada reikėtų pasirūpinti rūkymo zonų įrengimu prie mokyklų", - sako E. Peleckas.

Justinas Sartauskas tikino, kad naudinga būtų svarstyti rūkymo, o ne nerūkymo zonų atsiradimą.

Kazimieras Šavinis siūlė uždrausti ne tik rūkyti Vilniaus g. pėsčiųjų bulvare, bet ir prie lauko kavinių bei jose.

Alfredo Lankausko teigimu, uždrausti rūkyti reikia dėl paprastos priežasties: "Esu blogiukas, t. y. rūkantis. Tokie blogiukai, kaip aš žinotų, kur negalima rūkyti ir mėtyti nuorūkų."

Ateityje tokių draudimų gali atsirasti ir daugiau, mat Finansų ir ekonomikos komitetas pasiūlė uždrausti rūkyti Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose masinių renginių metu.

Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių miesto savivaldybė infrastruktūros darbams bei skoloms atiduoti 2010 metais skiria 13,81 mln. litų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis sumos - 5,5 mln. litų - skirta skoloms padengti, likusieji taupiai padalyti miestui tvarkyti ir prižiūrėti. Iš viso rangovams savivaldybė skolinga per 12 mln. litų. Bene labiausiai šiemet nukentės gatvių tvarkymas - pernai tam skirti penki milijonai, šiemet - vos pusketvirto.

Didžiausia suma - beveik 400 tūkst. litų - skirta kapinėms prižiūrėti. Tačiau ir čia įsisuko taupymo vajus: sutaupyti ketinama rengiant atskirus konkursus medžiams kapinėse genėti, gėlynams prižiūrėti, vandeniui atvežti. Nuo šiol nuspręsta mokėti tik už į kapines atvežto vandens kiekį, o ne sutartą sumą. "Gal surengę konkursą nupirksime vandens atvežimo paslaugą pigiau", - sako Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis.

Gėlynams prižiūrėti skirta suma truputį skiriasi nuo pernykštės, tačiau tikėtis, kad miestas šiemet sužydės, naivu. "Naujų gėlių vazų pastatyta Vilniaus gatvės bulvare. Būtent jas ir stengsimės apželdinti. Tačiau turint 100 tūkstančiu litų gėlynams įrengti ir prižiūrėti bus sunku išsiversti", - neslepia vedėjas.

Miesto gatvėms apšviesti ir kelių ženklams prižiūrėti skirta 2,25 mln. litų. Paklaustas, ar nepavyktų sutaupyti naudojant taupesnes lempas, A. Adomaitis sako, kad tokias lempas įrengti sunkmečiu nerealu, mat jos daug kainuoja. "Žinoma, ilgainiui tokia investicija galbūt atsipirktų. Anksčiau tokias lempas siūliusios bendrovės buvo pažadėjusios įrengti kelio atkarpą joms išbandyti, tačiau pažadai ir liko tik pažadai", - sako skyriaus vedėjas.

Iš Kelių priežiūros programos šiemet Šiaulių m. savivaldybė tikisi gauti apie 7 mln. litų. Tilžės gatvėje esančiam senajam viadukui rekonstruoti būtų skirta apie du milijonus, pietinės miesto dalies aplinkkeliui užbaigti - pusantro milijono, daugiau nei trys milijonai - miesto gatvėms tvarkyti ir eksploatuoti.

Didžiausiu infrastruktūros darbu įvardijamas viaduko remontas. Anksčiau suskaičiuota, kad senojo viaduko Tilžės g. atnaujinimas miestui kainuotų beveik dešimt milijonų, dabar spėjama, kad ši suma gali būti beveik perpus mažesnė - tik iki šešių milijonų. Ekspertai pataria šiemet atnaujinti vienos eismo pusės viaduko dangą, A. Adomaitis sako, kad Savivaldybė būtų linkusi pakeisti visą dangą. Kaip bus tvarkomas viadukas, ar bus pabaigtas aplinkkelis, paaiškės balandį, paskirsčius Kelių priežiūros programos lėšas.

Policijos pareigūnai aiškinasi dėl eismo įvykio.

Trečiadienį stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro Vytauto g. 122 apgadinto "Mercedes-Benz" automobilio vairuotoja kreipėsi į policiją, nes asmuo, vairavęs prabangų visureigį, iš įvykio vietos pasišalino. Dėl eismo įvykio pradėta administracinė byla. Nustatyta, kad automobilis priklauso bendrovei "Šiaulių lyrai". Tiriama, kas sėdėjo už visureigio vairo. Ketvirtadienį žurnalistai užfiksavo, kad apibraižytą visureigį vairavo korporacijos "Vaivorykštė" prezidentas Anridas Vinkleris. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose pristatytas būsimas Rėkyvos ežero monitoringas. Docentas Julius Taminskas paaiškino, kaip bus nustatytas durpių gavybos įmonės AB "Rėkyva" poveikis ežerui. Docentas teigia, kad be gamtinių nuostolių neišsisuksime, o situacijos stebėjimas kainuos šimtus tūkstančių.

Geologijos ir geografijos intituto docentas, mokslų daktaras J. Taminskas teigia, kad Rėkyvos ežero pusiausvyra buvo pažeista dar dvarininko Karpio laikais. Tuomet jokių ištakų neturinčiame ežere buvo iškasti kanalai. Anksčiau lietingais metais vanduo tiesiog nutekėdavo per žemapelkę.

Mokslų daktaras AB "Rėkyva" užsakymu parengė monitoringo planą, kuris gali tęstis dešimtmečius. Jame siūloma įrengti automatinius stebėjimo įrenginius, kurie matuotų, kiek vandens ežeras praranda dėl durpių įmonės veiklos. Taip pat būtų nustatoma, kaip vandens lygį ežere keičia gamtiniai procesai. Pasirodo, karštą vasaros dieną nuo ežero gali nugaruoti net centimetras vandens. Ketinama stebėti, kaip keičiasi Rėkyvos pelkių augalija bei gyvūnija.

Rengdamas monitoringo planą J. Taminskas pastebėjo, kad aplink Rėkyvą yra nemažai griovių ir kanalų. Nežinia kas juos iškasė ir kokiais tikslais. Nemažas durpyno suslūgimas (apie 1 metrą) pastebimas ten, kur durpių įmonės veikla neturi jokio poveikio.

Mokslininkas palygino ir skirtingų metų Rėkyvos žemėlapius. Ežero krantai nesutapo, tačiau tokie palyginimai negali būti rimtai vertinami. Anot J. Taminsko, pirmieji realūs monitoringo rezultatai bus matyti jau po metų. Tuomet bus aišku, kiek vandens iš Rėkyvos pelkių, užuot papildžiusio ežerą, išteka pro durpių įmonę į Dubysą.

Mokslininkas teigė, kad pasaulyje kone visos durpių kasimo įmonės yra įsivėlusios į konfliktus dėl aplinkosaugos ar gyventojams keliamų nepatogumų. Kol įmonė bus, tol egzistuos ir konfliktas. Jie sprendžiami vienu būdu - organizuojamos viešos diskusijos ir pokalbiai su visuomene.

Rėkyvos bendruomenės atstovai pasiteiravo, ar nereikėtų laikinai sustabdyti durpių įmonės veiklos, kol nėra jokių mokslinių duomenų. J. Taminskas pripažino, kad ne jo sritis, uždaryti įmonę ar - ne. Jo nuomone, sustojus įmonei padaugėtų gaisrų, o tai gali dar labiau pakenkti ežerui. Sunkiai tikėtina, kad ir mokslinius tyrimus kas nors tuomet finansuotų.