Asta ŠIUKŠTERIENĖ

Šiaulių miesto centrinė aikštė laukia naujų idėjų. Skverelis priešais Savivaldybę sutvarkytas, tačiau kaip turi atrodyti ir kas turi vykti likusioje aikštės dalyje ir kur stovės paminklas laisvės kovų dalyviams, neaišku. Norėdama greitai gauti daug kūrybinių pasiūlymų, Šiaulių miesto savivaldybė kovo 11-14 dienomis rengia architektų kūrybines dirbtuves. Tikimasi prisikviesti apie 30 įžymių šalies architektų, dar ketvirtadalis būtų vietinių.

Užimtus, gerai uždirbančius architektus Šiauliai tikisi prisivilioti nedidelėmis premijomis, žadėdami tik nakvynę, maistą ir medžiagas darbui. Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus teigimu, kiekvienas kūrybingas žmogus turi kūrybinių ambicijų, be to, patraukli ir galimybė susitikti visiems viename seminare ir pabendrauti.

Manoma, kad architektų apgyvendinimas, maistas ir medžiagos kainuos daugiau nei 30 tūkstančių litų. Iš jų 10 tūkstančių litų planuojama skirti premijoms už geriausias idėjas.

Pinigų prašyta pasikvietus verslininkų asociacijas. Dar viena aikštės idėjų medžioklė, tikimasi, nieko nekainuos - norima pakviesti visą kūrybingą jaunimą, kad teiktų savo idėjas. Kaip paskata būtų profesionalų įvertinimas.

Asta ŠIUKŠTERIENĖ

Apsilankymu "Saulės" pradinėje mokykloje prasidėjo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto išvažiuojamasis posėdis. Politikai sakė norintys susipažinti su pradinėmis mokyklomis prieš priimdami svarbų sprendimą – balandį tikimasi patvirtinti mokyklų tinklo optimizavimo planą.

Pradines mokyklas, kurių Šiauliuose yra šešios, svarstoma prijungti prie pagrindinių, nes ir vaikų mažėja, ir pradinukų ugdymas jose kainuoja trečdaliu daugiau nei pagrindinėse mokyklose.

"Saulės" mokyklos darbuotojai rodė, kaip įrengtos jų klasės: kiekviena turi savo rūbinę, poilsio kambarį, sanitarines patalpas. Mokykloje yra dvi salės ir atskira valgykla, vaikams čia saugu ir patinka. Politikams užkliuvo, kad nėra sporto aikštynų, per ilgi koridoriai, o viena klasė - tuščia.

"Saulės" pradinės mokyklos direktorės Reginos Miežienės argumentai buvo, kad jų mokykla išgyvena ir "krepšelio" lėšų užtenka, atskiros pradinės mokyklos nori ir tėvai.

Mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė jau baigia darbą ir neketina kategoriškai siūlyti prijungti pradines mokyklas prie pagrindinių.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Violetos Damskienės teigimu, diskutuojama, kad dabar galima nustatyti kriterijus ir toliau pradines mokyklas stebėti dar metus, nes "krepšelis" nuo šių metų skirstomas kitaip. Kriterijuose reikėtų numatyti, kas nutiktų, jei mokykla neišgyventų: ar jai turėtų būti siūloma dar ką nors daryti, ar būtų siūloma reorganizuoti.

Panašu, kad parengti kriterijai tiks ne visoms pradinėms mokykloms, todėl ir jų likimas nebus vienodas.

Pradinukai mokosi 22 Šiaulių miesto mokyklose. Šešios jų – kol kas savarankiškos pradinės. Vaikų mažai, todėl ateinantiems mokslo metams kiekvienai mokyklai leista rinkti tik po dvi pradines klases.

Ketvirtadienį vykusiame Šiaulių rajono tarybos posėdyje politikai biudžetui patvirtinti skyrė daugiau nei valandą. Šiemet rajonas turės išgyventi su 86 milijonų 940 tūkstančių litų biudžetu.

Darbo užmokesčio fondas 5 procentais sumažintas švietimo, socialinių ir kultūros įstaigų darbuotojams, 10 procentų – kitų įstaigų darbuotojams. Bendras savivaldybės darbo užmokesčio fondas sumažintas vidutiniškai 12 procentų.

39 projektus įgyvendinanti rajono savivaldybė numatė 660 tūkstančių litų jiems koofinansuoti. 5,2 milijono litų ji žada skolintis, kad ES remiamus projektus būtų galima užbaigti.

Politikai priekaištavo, kad "Kuršėnų vandenų" bendrovės patalpoms išlaikyti skiriama 100 tūkstančių litų. Policijos programoms atriekiama po 10 tūkstančių litų, turizmo - 5000 litų. Didžiausia problema 2010-aisiais – kaip išlaikyti švietimo įstaigų aplinką: patį įstaigų tinklą, darbuotojų užmokestį, sumokėti už šildymą, elektrą, kitas paslaugas.

Šiaulių rajone lėšų šiemet pristigs ir lengvatiniam keleivių vežimui bei visuomenei būtinų maršrutų kompensacijoms.

Rajono tarybos nariai piktinosi, kad valdančioji dauguma nepakankamai skiria dėmesio transporto, kuro, telefoninėms išlaidoms apriboti. Iki šiol rajono savivaldybėje tebedirba ir du vicemerai. Vieno vicemero išlaikymas gyventojams kainuoja apie 100 tūkstančių litų per metus.