- Suvienodins veiklos teritorijas
-
Nuo balandžio 1 d. bus suvienodintos teritorinių policijos įstaigų bei apygardų prokuratūrų ir apygardos teismų veiklos teritorijos. Taip siekiama išvengti dabar esančios situacijos, kai vienoje teritorinėje policijos įstaigoje ikiteisminius tyrimus kuruoja 2-3 apygardos prokuratūros. Planuojama, kad apygardų teismams ir apygardų prokuratūroms naujos veiklos teritorijos bus nustatytos nuo 2012 m. gegužės 1 d.
„Pagal naują suskirstymą policijos tyrėjų atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliuos tos pačios apygardos prokuratūra, todėl pagerės visų teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, ikiteisminio tyrimo kokybė, ikiteisminiai tyrimai bus atliekami greičiau“, – sakė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
Šiaulių apygardos prokuratūros teritorijoje bus Telšių ir Šiaulių AVPK. Šiaulių AVPK padaliniu buvęs Kelmės rajono policijos komisariatas taps Telšių AVPK padaliniu.
„Šiauliai plius“ informacija
- Saulės choras laukia mūsų palaikymo
-
Oksana LAURUTYTĖ
„Šiauliai – jėga. Mes pasiruošę kovoti ir parodysime Lietuvai, kad galime nugalėti“, – praėjusį sekmadienį vykdami į TV3 projektą „Chorų karai“ džiaugsmingai šūkčiojo netradicinio folkloro grupės „Kitava“ vedini „Saulės“ choro choristai. Tarsi dainuojančios revoliucijos sparnų nešini studentai sužavėjo žiūrovus savo energija ir puikiu atlikimu, tad komisijai beliko šiauliečiams skirti dešimtukus. Ką „Saulės“ choras parengė šio sekmadienio kovai?
 |
Šį sekmadienį (sausio 29-ąją) per TV3 „Chorų karai“ prasidės 19 val., visus kitus kartus - 19.30 val. Už studentiškąjį „Saulės“ chorą balsuoti galima telefono numeriu 1672. Tomo LAUGALIO nuotr.
|
Svarbus ne tik balsas, bet ir plastika
Sekmadienio vakarą studentiškasis „Saulės“ choras pradėjo kovą televizijos projekte „Chorų karai“. Prieš Šiaulių chorą dainavo Kauno ir Kėdainių chorai su savo generolais, tačiau būtent „Saulės“ choras suteikė televizijos projektui jaunatviško šėlsmo ir smagios energijos. Šiauliečiai su savo generolais – netradicinio folkloro grupe „Kitava“ – atliko žemaičių liaudies dainą „Kanapeli“ iš grupės „Kitava“ repertuaro.
Pasirodymas sužavėjo komisiją. „Galvoju, kur jūs buvote su savo energija, kai aš vakar rąstus nešiojau“, – šmaikštavo komisijos narys Marijus Mikutavičius.
Komisijai, panašu, teks stebėtis ir toliau, nes 16 šiauliečių choristų talkina gausus profesionalų būrys: aktorė ir režisierė Inga Norkutė, aktorius Aurimas Žvinys, choro vadovė Birutė Janonienė, choreografas Darius Marcinkus ir kiti. Žemaičių liaudies dainą „Kanapeli“ specialiai chorui aranžavo Giedrius Svilainis.
„Svarbu padaryti pirmą neišdildomą įspūdį“, – sakė studentiškojo „Saulės“ choro choristai, vykdami į pirmąjį „Chorų karų“ filmavimą. Panašu, kad užsibrėžtą tikslą šiauliečiams pavyko pasiekti su kaupu. Jie buvo bene vieninteliai, iš „Chorų karų“ komisijos narių sulaukę tik pagyrų ir neišgirdę nė vieno kritikos žodelio.
Grįžę į Šiaulius, studentiškojo choro nariai su savo generolais išsyk ėmė ruoštis antrajai kovai. Kadangi svarbu kovoje ne tik dainavimas, bet ir plastika, choristai ėmė repetuoti šokius, padedami šokių studijos „Salida“ vadovės Vitos Butnorienės. Kelių repeticijų metu jaunuoliai puikiai įvaldė salsos žingsnelius. „Jaunuoliai labai gabūs, mums puikiai sekasi“, – sakė šokių vadovė Vita.
Ką „Saulės“ choras pademonstruos sekmadienį – neats-kleidžiama. „Tai bus „Kanapėlės“ antra versija“, – juokiasi choristai ir kviečia balsuoti už šiauliečius.
Kadangi televizijos žiūrovai mato tik labai nedidelę choristų ir jų generolų darbo dalį, jų repeticijų ir pasiruošimo pasirodymams akimirkas galite išvysti tik naujienų portale www.etaplius.lt.
Studentiškasis „Saulės“ choras pažadėjo – jeigu pavyktų iškovoti pergalę, laimėtus pinigus skirtų Šiaulių kūdikių namams.
Įrodykime, kad Šiauliai – vieningi
Praėjusio sekmadienio vakarą muzikinio projekto „Chorų karai“ premjeros metu scenoje pasirodė daugiau nei 100 choristų ir daugiau nei pusė tiek žinomiausių Lietuvos muzikos atlikėjų. Drauge jie atliko naująjį „Chorų karų“ himną, o visa tai savo namuose stebėjo beveik milijonas Lietuvos gyventojų.
Pirmojoje laidoje teisėjavo operos solistas Edmundas Seilius, operinio balso savininkė Kristina Zmailaitė, laidų vedėjai Marijus Mikutavičius ir Mindaugas Stasiulis. Kurie chorai labiausiai palaikomi savo krašto, miesto ar rajono, TV3 žiūrovai sužinos sausio 29-ąją. Premjeros metu komisijos skirti balai bus pridėti prie antrosios laidos balų bei TV3 žiūrovų balų, kurie lems chorų išlikimą.
Antrosios „Chorų karų“ laidos metu projektą negrįžtamai paliks vienas choras. Kuriam chorui labiausiai pristigs TV3 žiūrovų palaikymo?
Ką reikėtų daryti, kad šiauliečiai pasielgtų netradiciškai ir balsuotų už šiauliečius? „Paneikime mitą, kad Šiauliuose vyrauja kriminalai ir „treningais“ apsirengę jaunuoliai. Mes turime tiek puikių artistų, tad reikia visiems įrodyti, kad esame geri žmonės ir mūsų miestas nėra pilkas ir prastas. Reikia daryti viską, kad kiti mums pavydėtų ir norėtų gyventi Šiauliuose“, – palaikymo prašo choro generolė Rasa Stoškuvienė.
Už studentiškąjį „Saulės“ chorą balsuoti galima numeriu 1672.
Sirgaliams – du konkursai
Įsibėgėjant muzikiniam televizijos projektui „Chorų karai“, naujienų portalas „Etaplius.lt“ kviečia šiauliečius palaikyti ne tik sekmadienio vakarą. „Etaplius.lt“ kartu su studentiškuoju „Saulės“ choru ir netradicinio folkloro grupe „Kitava“ pristato du konkursus choro sirgaliams.
Energingieji studentai, net ir įsisukę į muzikinio projekto sūkurį, nutarė nepamiršti savo kraštiečių, todėl rengiasi aplankyti labiausiai choristus palaikančią mokyklą.
Moksleiviai, norintys, kad charizmatiškieji studentai ir grupė „Kitava“ sudrebintų būtent jų mokyklą, turi tai įrodyti ir aplenkti kitas Šiaulių miesto ir apskrities mokyklas. Choristai pasirodymą surengs daugiausia balsų surinkusioje mokykloje. Už savo mokyklas moksleiviai gali balsuoti „Etaplius.lt“ konkursų rubrikoje.
Patys ištikimiausi choro gerbėjai turi galimybę choristus palaikyti Vilniuje tiesioginės „Chorų karų“ laidos filmavimo metu. Nuo šiol kiekvieną savaitę naujienų portalo „Etaplius.lt“ konkursų rubrikoje bus pateiktas klausimas, į kurį teks atsakyti norintiems vykti į Vilnių. Penktadieniais „Etaplius.lt“ redakcija išrinks du laiminguosius.
- Milijonas vėjais?
-
Prieš trejus metus patvirtintas ir per milijoną litų kainavęs Šiaulių miesto bendrasis planas neatitinka realybės. Architektai siūlo jį keisti, nes naujajame Šventupio mikrorajone numatyta statyti daugiaaukščius namus, o realiai ten kyla tik individualūs namukai, be to, sklypų savininkai pageidauja statyti namus iki dviejų aukštų.
Šventupio mikrorajone, kurį riboja Karaliaučiaus ir Gegužių gatvės, architektė Rūta Stuopelienė siūlo statyti miesto vilas, t. y. nedidelius namukus, kuriuose būtų iki keturių butų. Architektė sako, kad minėtame mikrorajone galėtų būti nedideli sklypai ir iki dviejų aukštų namai. Specialistė įsitikinusi, kad verslininkai daugiabučių namų šiame kvartale nestatys, nes nėra poreikio. Pasak jos, įsivaizduoti, kad už 10 km nuo miesto centro vystytųsi daugiabučių namų kvartalai, kai aplinkui jau patvirtinti detalieji mažaaukščių namų planai, yra visiškai nerealu.
R. Stuopelienė Šiaulių miesto savivaldybėje per viešąjį svarstymą visuomenei pristatė Šventupio kvartalo koncepciją. Architektė nurodė, kad esant palankioms ekonominėms sąlygoms Lietuvos gyventojai mieliau renkasi individualius namus. Be to, mūsų mieste gyventojų nuolat mažėja. Atsiradus poreikiui, daugiabučius namus galima statyti centrinėje miesto dalyje, nes yra laisvų teritorijų.
Architektės pristatyta Šventupio kvartalo koncepcija prieštarauja Šiaulių miesto bendrajam planui, kuris buvo patvirtintas lygiai prieš trejus metus. Architektai sako, kad milijoną kainavęs bendrasis planas neatitinka dabartinės situacijos, todėl investuotojai žengė pirmuosius žingsnius, kad jis būtų pakeistas.
Miesto bendrojo plano keitimas – itin sudėtingas beveik trejus metus trunkantis procesas. Jeigu bus politinė valia ir finansavimas, 36 ha Šventupio teritorijoje galės kurtis šiauliečiai, norintys gyventi individualiuose namuose.
„Šiauliai plius“ informacija
- Tarpmiestiniai reisai nepelningi
-
Šiaulių miesto savivaldybė svarsto, ar keleivius pervežančiai bendrovei „Busturas“ atsisakyti tarpmiestinių reisų, kurie jau trečius metus yra nuostolingi.
Keleivius pervežanti bendrovė „Busturas“ prognozuoja, kad šiemet tarpmiestiniai pervežimai vėl bus nuostolingi. Planuojamas nuostolis – maždaug milijonas litų. Šiaulių miesto savivaldybei priklausanti įmonė jau trečius metus patiria nuostolį iš minėtos veiklos.
„Busturas“ pusmetį turės analizuoti situaciją, vėliau informaciją pateiks Savivaldybės administracijai. Bendrovė veža keleivius ne tik į kitus miestus, bet ir Šiaulių mieste ir priemiestyje. Keleiviai sako, kad autobusais jie dažnai važinėja, nes patogu. Traukiniu keliauti pigiau, tačiau juo gyventojai važiuoja retai.
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius sako, kad prieš keletą metų tarpmiestiniai pervežimai buvo pelningi vasarą, tačiau dabar situacija pasikeitė. Kita vertus, anot V. Damulevičiaus, jeigu „Busturas“ atsisakys tarpmiestinių pervežimų, tai pagerėjus ekonominei situacijai vėl išsikovoti vietą šiame versle nebebus galimybių. Beje, Šiaulių miesto savivaldybė ne kartą svarstė klausimą dėl „Busturo“ veiklų atskyrimo ir dalies veiklų privatizavimo.
„Šiauliai plius“ informacija
- Licencijos nėra, tačiau prekyba klesti
-
Povilas LUNGĖ
Praėjusią savaitę savaitraštis „Šiauliai plius“ rašė apie „tamsiąją“, t. y. naktinę degalinės „Videra“, įsikūrusios Girulių g. 1, veiklą. Pasirodo, joje kiaurą parą buvo pilstomi ne tik degalai, bet ir alkoholis, nors naujasis Alkoholio kontrolės įstatymas tai draudžia. Atrodo, kad įmonei įstatymai visai nerūpi – alkoholis joje ir toliau liejasi laisvai, nors, aiškėja, kad ši degalinė išvis nebegali prekiauti alkoholiu, nes neprasitęsė licencijos.
| |   |
| | UAB „Videra“ komercijos direktorė atsisakė pasirašyti patikrinimo akto ir pardavėjui nurodė taip pat nepasirašyti. Simonos ŽALYTĖS-LINKUVIENĖS nuotr.
|
Gali vykdyti tik mažmeninės prekybos veiklą
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė patvirtino, kad 2012 m. sausio 12 d. „Videros“ degalinėje buvo užfiksuotas pažeidimas – po 22 val. parduotas alkoholis, nors tai daryti nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas draudžia. Anot atstovės spaudai, tikrintojams buvo pateikta degalinės turima 2010 m. kovo 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurioje nurodyta veiklos rūšis – viešasis maitinimas, o alkoholinius gėrimus leista vartoti vietoje ar išsinešti. Tačiau nuo sausio 1 d., įsigaliojus LR alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, stacionariose degalinėse galima tik mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais iki 22 val., o ne viešojo maitinimo paslauga. Be to, įmonės privalėjo pasikeisti senąsias licencijas, leidžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais, į naujas. Pasak savivaldybės atstovų, „Videra“ to nepadarė, tad įmonė apskritai negali prekiauti alkoholiu.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėja Auksė Tutkutė teigė, kad minėta degalinė, Savivaldybės administracijos turimais duomenimis, turi dvi licencijas: vieną kaip mažmeninės prekybos įmonė ir kitą kaip viešojo maitinimo. „Pagal galiojančius teisės aktus UAB „Videra“ gali vykdyti tik mažmeninės prekybos veiklą“, – teigė Ekonomikos skyriaus vedėja.
Surašytas protokolas
„Kadangi UAB „Videra“ komercijos direktorė atsisakė pasirašyti patikrinimo akto ir pardavėjui nurodė taip pat nepasirašyti, reikėjo surinkti išsamią medžiagą dėl šio pažeidimo įrodymo, tad įmonei Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolas buvo surašytas 2012 m. sausio 20 d.“ – teigė policijos atstovė spaudai.
Protokole konstatuota, kad UAB „Videra“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio (prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarkos) 1 d. 1 p. ir 3 d. 11 p. – prekiavo alkoholiu neprasitęsusi licencijos ir prekiavo alkoholiu išsineštinai neturėdama tam leidimo.
Baudžia vieni, licenciją atima kiti
Už šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų iki penkių tūkstančių litų bauda.
Protokolas buvo išsiųstas UAB „Videra“ vadovui ir jis pakviestas dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime, kuris numatytas vasario 2 d. Pietinėje policijos nuovadoje. Toks terminas būtinas tam, kad bylos subjektas galėtų susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas.
Baudas už šio straipsnio nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiria Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba ir policija.
„Myli-nemyli?“
Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija neterminuotam laikui. Licencijų išdavimą savivaldybėse kontroliuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
Savivaldybėms suteikta teisė vadovautis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 punktu: savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Taigi vietiniai politikai turėtų būti gana lankstūs, derindami gyventojų bei verslo interesus.
Beje...
2009 m. balandžio 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu UAB „Norfos mažmena“, Draugystės pr. 14, buvo panaikinta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės tarnybos raštą, kuriuo buvo pateikta informacija, kad minėta įmonė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 dalies 2 punktą, 17 str. 2 dalies 2 punktą. Vadovaujantis minėto įstatymo 34 str. 17 punktu, už šiuos pažeidimus licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas buvo panaikintas ir nauja licencija neišduota vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.
Kaip bus šį sykį? Vakar Savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėja A. Tutkutė teigė iš policijos jokių dokumentų dar negavusi, todėl negalinti pasakyti, kokių priemonių bus imtasi: „Kai gausime policijos surašytą protokolą, imsimės atitinkamų veiksmų.“
- Mieste išdygo nauja antena gyventojams spirginti?
-
Povilas LUNGĖ
Kuršėnkelio gyventojai išsigando – greta Vijolių vidurinės mokyklos priešais Vaikų globos namus išdygo milžiniška antena. „Jie nori mus visus „išspirginti“! Rado vietą jai pastatyti – mokyklos kieme!“ – piktinosi šio mikrorajono gyventojai. Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasidomėjo, ar ši antena kelia grėsmę gyventojų sveikatai.
| | |
| | 
Kuršėnkelio gyventojai gali būti ramūs - ši antena ne spinduliuos, o gaudys signalus. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Gaudys signalus
Šiauliuose, Darbininkų g. 2D, anot gyventojų, vyksta „įdomūs“ darbai: iškelta nauja milžiniška antena, atnaujinamas administracinis pastatas. Ar gyventojai turi pagrindo bijoti, kad antena kels grėsmę jų sveikatai, pasiteiravome Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, pastačiusios naująją anteną, direktoriaus pavaduotojo Romualdo Leonavičiaus.
„Atsakymas labai paprastas – ši antena ne spinduliuos, o gaudys signalus, taigi gyventojai gali nusiraminti. Tai ne siuntimo, o priėmimo antena“, – teigė direktoriaus pavaduotojas.
Ką gi šia antena ketinama gaudyti? „Įvairius radijo trukdžius. Įsivaizduokite, gyventojui sugedo šaldytuvas, čirška relės, aplinkiniai gyventojai ima skųstis suprastėjusia televizijos transliavimo kokybe. Šis trukdys yra nuolatinis, mes jį galime lengvai surasti ir paprašyti gyventojo susitaisyti šaldytuvą. Arba prisiperka žmonės televizijos lauko antenų, kuriose esantys stiprintuvai dėl įvairių kintančių klimatinių sąlygų ima „triukšmauti“, tada aplinkiniams gyventojams taip pat suprastėja televizijos signalas. Tokių trukdžius keliančių objektų mes ir ieškome“, – paaiškino R. Leonavičius.
„Triukšmautojų“ ieško ir važiuodami
Radijo spektras stebimas siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tuo tikslu ir naudojamos radijo spektro stebėsenos stotys, atliekami techniniai radijo signalų ir radijo spektro užimtumo matavimai. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios fiksuotos stotys – po vieną didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, Darbininkų g. 2D.
Kadangi fiksuotosios radijo spektro stebėsenos stotys aprėpia tik ribotą teritoriją, papildomai naudojamos ir judriosios, kurios gali pasiekti nuošalias vietoves. „Važiuodami automobiliu pagal stiprėjantį ar silpnėjantį „triukšmautojo“ signalą galime aptikti trikdžius keliantį objektą“, – teigė Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas.
Šios tarnybos Radijo spektro kontrolės departamento Šiaulių kontrolės skyrius į Darbininkų gatvę greta Vijolių vidurinės mokyklos iškeliamas iš miesto centro – daugiabučio greta autobusų stoties, ant kurio stogo gyventojai tiktai yra pastebėję antenų mišką. „Išsikeliame iš jo tik tam, kad gyventojams būtų patogiau. Tiesa, galiu visus nuraminti – įsikūrus greta Vijolių vidurinės, ketinama sumažinti mobiliojo ryšio operatoriaus antenos, stovinčios ant mokyklos stogo, galingumą, kad netrukdytų mūsų antenai. Jos galingumą sieksime sumažinti tiek, kad nenukentėtų mobiliojo ryšio paslaugos kokybė“, – teigė tarnybos atstovas.
Pasiteiravus, ar galima kur nors rasti žemėlapių, kuriuose būtų nurodyta, kokių ryšio operatorių ar TV siųstuvai kokiose konkrečiose vietose yra įrengti ir kokio galingumo signalus siunčia, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Leonavičius teigė, kad tokių žemėlapių nėra: „Jei gyventojus domina koks nors konkretus siųstuvas, tegul kreipiasi į mus – suteiksime visą reikiamą informaciją.“
- Dėl vedėjo kėdės varžysis keturi kandidatai
-
Šią savaitę baigėsi dokumentų priėmimas dalyvauti konkurse Kelmės raj. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigoms užimti. Iš viso norą vadovauti vienam svarbiausių Savivaldybės administracijos skyrių pareiškė keturi asmenys. Dėl vedėjo kėdės varžysis buvusi Švietimo skyriaus vedėja Irena Janušienė, buvusi Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Miklovienė ir dviejų pagrindinių mokyklų direktoriai – Vida Kuzminskienė bei Saulius Michailovas. Konkursas vyks vasario 3 d.
„Šiauliai plius“ informacija
- Brangs neformalusis ugdymas
-
Nuo vasario 1 d. Šiaulių mieste planuojama didinti mokestį už neformalųjį vaikų švietimą. Daugiausia siūloma branginti kai kurias muzikos mokyklų programas. Vidutiniškai per mėnesį mokestis didės 4-5 Lt.
15 Lt per mėnesį siūloma padidinti mokestį muzikos mokyklose už pradinio ir pagrindinio muzikinio ugdymo programą. Dabar tėvai moka po 40 Lt, siūloma kaina – 55 Lt. Fortepijono ir choro specialybės besimokantiems vaikams per mėnesį siūlomas mokestis – 50 litų, iki šiol jie mokėjo 40 Lt.
„Dagilėlio“ dainavimo mokykloje įkainiai gali didėti nuo 4 iki 11 Lt. Lankantiesiems Dailės mokyklą mokestis per mėnesį didinamas tik 2-3 Lt. Moksleivių namuose būrelių veikla per mėnesį brangs nuo 1 iki 6 Lt. Jaunųjų gamtininkų, technikų, turistų centrų teikiamos neformaliojo vaikų švietimo programos gali brangti 5-6 Lt. Vienintelė žirgininkų ugdymo programa brangs 8 Lt.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė sakė, kad pagrindinis akcentas tas, kiek laiko programai skiriama – jei daugiau, tai atitinkamai ir kaina didesnė. Muzikos mokyklose ji priklauso nuo individualių užsiėmimų.
Politikai šį klausimą svarstė komitetuose, tačiau prieštaraujančiųjų nebuvo. Tarybos nariai domėjosi, ar numatytos lengvatos. 30 proc. gali būti sumažintas mokestis gabiems vaikams. Nereikės mokėti vaikams, kurių šeimos gauna socialinę pašalpą.
Šiaulių miesto taryba didesniems mokesčiams už neformalųjį ugdymą turi pritarti sausio 26 d.
„Šiauliai plius“ informacija
- Banke įšaldyti pinigai kelia grėsmę projektui
-
Dėl „Snoro“ banko nacionalizavimo gali įstrigti ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro įgyvendinamas bioskaidžių atliekų sistemos sukūrimo projektas. Beveik 14 mln. Lt avansas, iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo pervestas į depozitinę ŠRATC‘o sąskaitą, prilygintas indėliui.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vis susiduria su kliūtimis, įgyvendindamas beveik 55 mln. Lt vertės ES lėšomis remiamą projektą, pagal kurį iki kitų metų pabaigos turi būti sukurta bioskaidžių atliekų sistema. Neseniai buvo skelbta, kad finansavimas sumažintas 50 tūkst. Lt dėl vėlavimo, esą laiku nenupirkta mobili technika.
Dabar iškilo reali grėsmė, kad projektas gali vėluoti, nes iš europinių fondų pervestas beveik 14 mln. Lt avansas įšaldytas nacionalizuotame „Snoro“ banke. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, įrašytas į bendrą indėlininkų eilę, nežino, kada atgaus pinigus, o mokėti reikia jau dabar – ką tik pasirašyta konteinerių-kompostavimo dėžių sutartis.
Raimundas Jakutis, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius, sako, kad konkursas jau įvykęs, rengiamasi pasirašyti sutartį ir per 30 dienų reikės pravesti 30 proc. lėšų iš 13,8 mln. litų. Nei Aplinkos projektų valdymo agentūra, nei ministerija nežino, ką daryti.
Dėl tos pačios priežasties vėlavo ir atsiskaitymai su atliekų vežėjais, nes šiauliečių sumokėta vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą – 790 tūkst. Lt – taip pat buvo „Snoro“ banke.
„Šiauliai plius“ informacija
- Turguje kovojama dėl elektros
-
Pabalių turgavietės prekeiviai ir administracijos darbuotojai po Naujųjų metų kovoja dėl normalaus elektros energijos tiekimo. Energijos tiekėjai – vieni, tarpininkai – kiti. Susitarti nepavyksta, tad turgus nuomojasi generatorių, kurio galios nepakanka – nuolat dingstanti šviesa erzina prekeivius, tamsoje prekių apsauga neužtikrinama.
Pabalių turgaus prekiautojai ir bendrovės administracija yra priversti konkuruoti dėl elektros energijos srovės: jei administracija įsijungia šildymą, turgavietėje užgęsta lempos, kurių ir taip ne visos įjungiamos. Jei kas nors įjungia virdulį, elektros srovė vėl nutrūksta automatiškai. Taip jau trečia savaitė nutinka kasdien kas 10-15 minučių. Prekeiviai į darbą nešasi ne tik prekes, bet ir nuosavus šviestuvus, tačiau vis tiek jaučiasi nesaugūs.
Varginančioje situacijoje bendrovė „Pabalių turgus“ kartu su klientais atsidūrė po Naujųjų, kai nutrūko elektros tiekimas ir tenka nuomotis elektros generatorių, kurio galingumas tris kartus mažesnis nei turgaus poreikis. Anksčiau elektros energiją pagal sutartį iš bendrovės „Lesto“ „Pabalių turgus“ gaudavo per privačią elektros pastotę, kurios savininkė bendrovė „Rūdė“ panoro tapti ir elektros tiekėja, tačiau savivaldybės bendrovė „Pabalių turgus“ sako jau sudariusi tiekimo sutartį su bendrove „Lesto“.
Pasak bendrovės „Pabalių turgus“ direktoriaus Žydrūno Augustino, šią savaitę įmonė pateikė civilinį ieškinį teismui.
Kol vyks derybos ir teismai, tenka ieškoti laikino sprendimo – alternatyvios elektros tiekimo linijos, kad būtų atnaujintas nuolatinis energijos tiekimas Pabalių turgavietei.
„Šiauliai plius“ informacija
- Užstrigęs projektas galvos skausmas visiems
-
Psichikos dienos stacionaro įkurtuvės atidėliojamos jau nuo pernai dėl teisminių kelių. Statybos darbus darbininkai Varpo gatvėje galės pradėti tik vasario mėnesį. Maždaug 2,4 mln. Lt vertės projektas finansuojamas iš Europos sąjungos lėšų.
Varpo g. 9 pirmame ir antrame aukštuose turėtų įsikurti Psichikos dienos stacionaras, trečiajame – Visuomenės sveikatos biuras. Statybininkai iki šiol negali pradėti dirbti, nors darbai buvo nupirkti. Pernai rugpjūtį po viešųjų pirkimų konkurso Šiaulių miesto savivaldybę į teismą padavė statybos bendrovė. Pasak Martyno Šiurkaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto investicijų ir plėtros skyriaus projekto vadovo, teismas ieškinį atmetė, tad jau nuo vasario bus pradėti rangos darbai.
Šiaulių psichikos dienos stacionaro projektas 100 proc. finansuojamas iš Europos Sąjungos. Jo vertė – 2,6 mln. Lt. Visuomenės sveikatos biuro projektui skirta apie 800 tūkst. Lt. Kadangi Varpo g. 9 dirba ir neįgalumo nustatymo tarnyba, liftu naudojasi daugiau įstaigų, o pastate bus keičiamos šildymo bei vėdinimo sistemos, prie projekto finansavimo prisidės ir Šiaulių miesto savivaldybė bei Centro poliklinika. Psichikos dienos stacionaras bus vienintelis toks centras, panašios paslaugos teikiamos ir Šiaulių ligoninėje.
Kad užstrigo projektas, itin nepalanku Centro poliklinikai, kuri turėjo pradėti šildyti nerekonstruotą pastatą.
„Šiauliai plius“ informacija
- Šilumos punktų perimti gyventojai nenori
-
Pagal Energetikos ministerijos parengtą, bet Vyriausybės dar nepatvirtintą tvarką visų gyvenamųjų daugiabučių namų šildymo sistemų šilumos punktai nuo liepos turėtų būti pačių gyventojų išpirkti arba išsinuomoti. Namų savininkai įsitikinę, kad tokia tvarka taptų nepakeliama finansine našta namui.
Šiauliuose yra 890 daugiabučių namų, į kuriuos šiluma atkeliauja centralizuotais tinklais, rūsiuose esantys punktai priklauso šilumos tiekėjams. Pusę jų dabar prižiūri „Šiaulių energija“, kitus – namų administratoriai pagal sutartis. Pagal Energetikos ministerijos rengiamą projektą nuo liepos visi punktai turėtų būti gyventojų nuosavybė – išpirkti arba išnuomoti, tad nei šilumos tiekėjai, nei administratoriai negalės jų daugiau reguliuoti, prižiūrėti ir remontuoti. Taip esą siekiama išvengti piktnaudžiavimo.
Deja, namų savininkai visai nenori perimti tų punktų. Jie su baime laukia, kiek bus įkainoti tie šilumos punktai. Maža to, gyventojai pasipiktinę, kad, be šilumos punktų, tektų išsipirkti ir brangias kompiuterizuotas valdymo sistemas ir nuolat kaupti lėšas netikėtam punkto gedimo remontui, brangioms atsarginėms dalims, patiems ieškotis specialistų, nes energetikai nebereikalingą avarinę tarnybą likviduotų jau vasarį.
Pasak Genovaitės Lebedienės, Vilniaus g. 202 namo savininkų bendrijos pirmininkės, gyventojai yra visiškoje nežinioje, be to, nepasiruošę perėmimui.
Savivaldybė sako esanti gyventojų pusėje, bet Vyriausybės sprendimas yra viršesnis.
„Šiauliai plius“ informacija
- Poliklinikos ieškos pacientų
-
Šiaulių miesto poliklinikos, gavusios sutrumpėjusius draustų pacientų sąrašus, priverstos dirbti savotiškais mokesčių inspektoriais – ieškoti dingusių pacientų ir domėtis, kodėl jie nemoka privalomojo sveikatos draudimo, nes nuo to priklauso poliklinikų pajamos. Teritorinės ligonių kasos duomenimis, Šiauliuose privalomojo sveikatos draudimo nemoka maždaug kas dešimtas gyventojas, t. y. apie 14 tūkst. žmonių.
Šiaulių centro poliklinikoje pacientais prisiregistravę yra apie 60 tūkst. miesto ir rajono gyventojų, tačiau šiemet Ligonių kasos mokės nebe už visus. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiųjų sąrašas sutrumpėjo 6 tūkst. asmenų. Poliklinikai tai reiškia 50 tūkst. Lt mažesnį finansavimą kas mėnesį, o per metus negautų pajamų susidarys net pusė milijono. Matydama prisirašiusių ir apsidraudusių pacientų skirtumą, poliklinika, kaip ir kitos, pradėjo ieškoti dingusių pacientų.
„Gavę žmonių sąrašus tapome tarsi mokesčių policininkais – esame priversti eiti ieškoti tų asmenų ir prašyti, kad jie apsidraustų privalomuoju sveikatos draudimu, nors tai ne mūsų darbo kompetencija“, – sakė Mindaugas Maželis, Šiaulių centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas.
Vis dėlto visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos finansiškai suinteresuotos dingusių pacientų paieška. Prieš mėnesį baigus registruoti asmenis, draustus privalomuoju sveikatos draudimu, paaiškėjo, kad iš beveik 140 tūkst. Šiauliuose prisirašiusių miesto ir rajono gyventojų sveikatos draudimo nemoka kas dešimtas. Vadinasi, poliklinikos negaus finansavimo už 14 tūkst. pacientų. Kai kurie iš jų gali būti draudžiami valstybės, bet dokumentus apie tai teritorinei ligonių kasai turi pateikti patys.
Pasak Remigijaus Mažeikos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus, gaunantieji socialinę pašalpą ir pagimdžiusios mamos į TLK dokumentus turi atnešti patys.
Dalis iš draustųjų sąrašų dingusių pacientų gali būti institucijų nesusikalbėjimo rezultatas, pvz., dokumentų nepateikia pilnamečiai profesinių mokyklų mokiniai arba ūkininkai ar smulkieji verslininkai, dirbantys pagal patentą ir patys savarankiškai turintys mokėti įmokas. Kiti – arba nemokantys draudimo, arba išvykimo nedeklaravę emigrantai. Šie, kreipęsi pagalbos, gali ją gauti sumokėję nustatytą įmoką už paslaugą.
Neseniai pasibaigęs antrasis draustųjų asmenų sąrašų tikslinimo etapas – paskutinis. Kad sumažėjo pacientų, poliklinikos jau pajuto pernai gegužę, kai iš sąrašų buvo išbraukti deklaravusieji išvykimą į užsienį.
„Šiauliai plius“ informacija
- Šiaulių žinios per S plius nauju laiku
-
Nuo sausio 30 d. „Šiaulių žinios“ bus rodomos 18.30, 21.00 ir 23.00 val. Šis laikas yra patogesnis žiūrovams. Pirmosios žinios, kaip ir iki šiol, bus rodomos 18.30 val. Keičiasi antrasis žinių rodymo laikas, be to, žinios bus transliuojamos ir 23.00 val. Šias vėlyvąsias žinias turės galimybę pažiūrėti vėlai grįžtantys namo.
Tokiu laiku žinios buvo transliuotos prieš penkerius metus, tačiau tuomet dėl kito kanalo retransliacijos teko pakeisti
„S plius“ televizijos programų tinklelį. Pasikeitus retransliacijos sąlygoms, „Šiaulių žinios“ per
„S plius“ televiziją dabar vakarais vėl bus rodomos tris kartus.
Laidą galima žiūrėti ne tik per televiziją, bet ir internetu – naujienų portalo www.etaplius.lt
rubrikoje „ETA TV“.
„Šiauliai plius“ informacija
- Apsnigti ženklai: bausti ar nebausti kelių eismo taisykles pažeidusių vairuotojų?
-
Povilas LUNGĖ
Esant smarkiam snygiui ar šlapdribai būna, kad kelio ženklus užsninga, tuomet vairuotojai, ypač atvykę iš kitų miestų ar atmintinai nežinantys kelio ženklų, padaro kelių eismo taisyklių pažeidimų arba dar blogiau – avarijų. Kaip policija traktuoja tokius atvejus? Kaip sprendžia ginčus, jei tų kelio ženklų išties nematyti?
 Kadangi pirmumo ženklai, pvz., „Pagrindinis kelias“, „Duoti kelią“, „Stop“, iš kitų kelio ženklų išsiskiria savo forma, todėl net ir apsnigto kelio ženklo reikšmė yra aiški. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
| |
| | |
Važiuok lėtai ir problemų nebus
Anot Gailos Smagriūnienės, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
„Kadangi pirmumo ženklai, pvz., „Pagrindinis kelias“, „Duoti kelią“, „Stop“, iš kitų kelio ženklų išsiskiria savo forma, todėl net ir apsnigto kelio ženklo reikšmė yra aiški. Jei sniegu padengtas apskritimo formos kelio ženklas (pvz., „Sustoti ir stovėti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“) ir vairuotojas sustojo ar paliko stovėti transporto priemonę šio kelio ženklo galiojimo zonoje, policijos pareigūnai kiekvieną tokį KET pažeidimą aiškinasi individualiai, t. y. jei vizualiai negalima suprasti kelio ženklo reikšmės, pažeidimą padaręs vairuotojas nebus baudžiamas“, – teigia
G. Smagriūnienė.
Prašo pranešti bendruoju pagalbos telefonu
Pernai buvus sniego kalnams, kai kurie kelio ženklai atsidūrė sniege – ne tik linijos, bet ir neįgaliųjų ženklai stovėjimo aikštelėse, pvz., kai kurių prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse ant asfalto nubrėžtas neįgaliųjų ženklas „pasislėpė“ po storu privažinėto sniego sluoksniu, o priešais stovinti lentelė – sustumto sniego kalne. Panašiai nutiko ir kitiems ženklams – ištisinėms linijoms, pėsčiųjų perėjoms ir t. t. Kaip policija vertina tokiais atvejais padarytus KET pažeidimus?
„Jeigu horizontalaus kelio ženklinimo nematyti, pvz., danga padengta sniegu ir nėra kelio ženklų, nurodančių, kad, pvz., stovėjimo vietos skirtos tik transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, tokiems vairuotojams administracinio poveikio priemonės netaikomos“, – teigia policijos atstovė ir prašo, kad eismo dalyviai, pastebėję apsnigtus ar dėl kitų priežasčių nematomus ar blogai matomus kelio ženklus, praneštų apie tai bendruoju pagalbos telefonu kelius prižiūrinčiai įmonei.
Apsnigti automobiliai trukdo eismui
Panašu, kad pernai metų situacija šiemet nepasikartos, nors žiema dar turi laiko parodyti savo dantis – iki pavasario dar toloka, tad ir žvarbaus oro, ir pusnių gali būti. Tačiau paspaudus šaltukui problemų atsiranda ne tik dėl nematomais tapusių kelio ženklų, bet ir dėl pakelėse ar kiemuose ilgam paliktų automobilių. Dėl išsikrovusio akumuliatoriaus neužsikūrę variklio vairuotojai savo transporto priemonę dažnai tiesiog palieka šalikelėje kelias dienas ar net iki pavasario. Tokie likimo valiai palikti automobiliai ne tik trukdo nuo sniego valyti gatves, bet ir pablogina eismo sąlygas vairuotojams bei pėstiesiems – sumažina matomumą.
Šiuo atveju policijos pareigūnai yra bejėgiai. Jie negali imtis jokių priemonių, jei nėra automobiliams stovėti draudžiančių ženklų – pareigūnai savavališkai automobilių nutempti negali.
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad jei automobilis gatvėje paliekamas ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) ne mažesnis nei trijų metrų atstumas, tada pareigūnai jokių priemonių nesiima, kaip tai bepykdytų vairuotojus ar pėsčiuosius.
Taigi, kol vairuotojas nepažeidžia Kelių eismo taisyklių, automobilis, nesvarbu, ar jis apsnigtas, ar – ne, toje vietoje gali stovėti mėnesių mėnesius.
- Bibliotekos taupyti nebeišgali
-
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos uždirba mažiau nei nekvalifikuoti darbininkai, o Šiaulių savivaldybė 25 proc. šiemet ketina sumažinti mokos fondą. Trejus metus taupiusios bibliotekininkės sako, kad taupymo rezervai jau išnaudoti.
Miesto bibliotekose visada daug žmonių, tad darbuotojos vos spėja suktis. Už šį darbą išsilavinusios ir nuolat privalančios gilinti profesines žinias moterys uždirba tiek pat, o kai kurios net mažiau nei nekvalifikuotą darbą dirbantys darbininkai.
Pasak Eglės Tarasevičienės, Viešosios bibliotekos profesinės sąjungos pirmininkės, darbo užmokestis yra iki 1000 litų. Jį žadama mažinti 25 proc., nes Šiaulių miesto savivaldybės administracija pranešė, kad šiemet užmokesčio fondui bus skirta ketvirtadaliu mažiau lėšų.
Eugenija Mačiulienė, Viešosios bibliotekos profesinės sąjungos komiteto narė, sako, kad situacija sudėtinga ir labai nemaloni – darbo užmokesčio fondas bibliotekoms buvo mažinamas trejus metus iš eilės.
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos profesinės sąjungos atstovės tvirtina, kad Savivaldybės administracija pažeidžia Darbo kodeksą. Savivaldybė, prieš priimdama sprendimus, turėsiančius įtakos bibliotekininkų finansinei padėčiai, laiku neinformavo profesinės sąjungos, nepateikė informacijos apie savivaldybės socialinę ir ekonominę padėtį. Bibliotekininkės sako, kad valdžia pamiršta apie bibliotekos tikslus ir jai keliamus uždavinius.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius nurodė, kad trečiadienį susitiks su bibliotekos vadovais ir profesinių sąjungų atstovais, todėl iš anksto nieko negalįs pasakyti.
„Šiauliai plius“ informacija
- Muitininkai perlenkė lazdą?
-
Nuo muitininkų nukentėję vairuotojai plūsta pas teisininkus. Rusijos sieną kertantys šiauliečiai kreipėsi į teismą, nes už neva nelegaliai pervežtą kuro litrą jie verčiami mokėti mokesčius, o automobiliai sulaikomi be jokios teisinės priežasties.
Šiaulietė ne savo automobiliu grįžo iš Rusijos per Panemunės pasienio kontrolės punktą. Pareigūnai sustabdė „Passat“ automobilį su pilna degalų talpa. Kai šiaulietė atsakė, kad kuro turi apie 95 litrus, muitininkai patikino, kad problemų nebus. Nuvažiavus į terminalą, pareigūnai kurą išleido ir patikrinę rado 95 litrus, kaip ir buvo deklaruota. Deja, moteriai vis tiek buvo surašytas protokolas ir skirtas įspėjimas dėl nestandartinio kuro bako. Mašinos savininkas sako, kad jį šokiravo muitininkų savivalė. Neturėdami įrodymų, kad tai nestandartinė kuro talpa, jie verčia sumokėti už visą kuro kiekį talpoje.
Nors pagal teisės aktus numatyta, kad galima kuro per sieną pervežti pilną kuro baką, tačiau jei bake degalų telpa daugiau, nei numatyta automobilio techniniuose dokumentuose, privaloma sumokėti apie 180 Lt ir dar skiriamos nuobaudos iki 500 Lt.
„Pasatininkai“ sako siek-sią įrodyti savo tiesą, kad jų kuro bakai yra originalūs. Autoservise toks patvirtinimas kainuotų mažiausiai 120 Lt, tad reikės minti kelius iki gamintojų. Šiaulietis automobilio savininkas kreipsis į teismą teisininkų patarimo ir dėl automobilio sulaikymo. Jis piktinasi, kad muitinės pareigūnai nesulaiko tų mašinų, kurių savininkai uoliai sumoka baudą. Populiarių automobilių savininkai sako, kad pažeidžiamos jų teisės, nes konfiskuojami ne tik degalai, bet ir sulaikomas automobilis.
Muitininkams, įsigijusiems kuro tikrinimo įrangą, perdėtas uolumas gali ir apkarsti. Pareigūnai sulaukia dešimčių skundų dėl neva neteisėtai sulaikytų automobilių. Teisininkai sako, kad daliai žmonių įmanoma panaikinti baudas ir prisiteisti tūkstančius siekiančią moralinę žalą.
„Šiauliai plius“ informacija
- Paraiškas priims tik porą mėnesių
-
Nuo sausio 16 d. galima kreiptis dėl paramos asbesto stogams keisti – šalies savivaldybėms skirta 60 mln. Lt, numatant didžiausią paramos sumą vienam projektui – 10 tūkst. Lt, taip pat nustatant 50 proc. paramos intensyvumą.
| | |
| | 
Asbesto stogams keisti šalies savivaldybėms skirta 60 mln. Lt. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Paraiškos pradedamos priimti sausio 16 d., jas pateikti bus galima iki kovo 30 d. Kaimo gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti ES parama pagal šią priemonę, paraiškas gali teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio paramos administravimo skyriui. Numatyta remiama veikla – kaimo vietovėje esančių gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniams asmenims, asbestinių stogų dangos keitimas (ūkiniai pastatai nebus remiami).
Rūpimus klausimus dėl programos gyventojai galės pateikti seminaro metu, kuris vyks 2012 m. sausio
19 d. 10 val. Radviliškio rajono savivaldybės didžiojoje salėje, sausio 26 d. 10 val. Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus salėje, vasario 3 d. 11 val. Joniškio rajono savivaldybės didžiojoje salėje.
„Šiauliai plius“ informacija
- Mokyklų uždarymo virusas gali plisti
-
Roberta SAUDARGYTĖ
Šiais mokslo metais Lietuvoje mokyklų duris pravėrė apie 31 tūkst. pirmokų. Pastarųjų yra gerokai mažiau nei kitąmet mokyklas baigsiančių abiturientų, kurių bus apie 46 tūkstančius. Paruošiamų mokytojų daugėja, tad atrodo, kad niekas nesusimąsto apie ateities perspektyvas. Statistikos departamento duomenimis, per metus Joniškio rajone uždarytos trys mokyklos, mokinių sumažėjo 275-iais. Panaši situacija ir kitur.
Kol kas stabilu
Pasak Aukštelkės pagrindinės mokyklos direktorės Alios Ksaverijos Braškienės, ji didelio mokinių mažėjimo nejaučianti. Žinoma, mažėja gimstamumas, keletas vaikų su tėvais emigravo į užsienį. Anot direktorės, mokytojų mokykloje netgi trūksta – reikėtų dar vieno matematikos ir anglų kalbos specialisto.
Viena didžiausių problemų, anot moters, yra ne mokinių mažėjimas, bet naujų patalpų trūkumas arba esamų patalpų renovacija. „Mokinių yra pakankamai. Dabar mokykloje mokosi 115 moksleivių, dirba 23 mokytojai, tačiau labai reikia geresnių patalpų, nes mokykla yra seno tipo. Projektas yra seniai parengtas, tačiau niekas jo neįgyvendina“, – pasakoja ji.
Pasak pedagogės, Aukštelkės pagrindinei mokyklai negresia sujungimas ar uždarymas, nes gyvenvietė plečiasi, kuriasi nauji gyventojai, kurie atveda savo vaikus į mokyklą. Į miesto mokyklas moksleivių „bėgimo“ taip pat nėra, nebent išsikrausto tėvai. „Rajone yra mokyklų, kuriose mokosi tik 60-70 moksleivių, o pas mus – daugiau nei 100, todėl bent jau kol kas situacija nesikeis“, – teigė Aukštelkės pagrindinės mokyklos direktorė.
| |   |
| | Į Kužių mokyklą vaikai atvežami ir iš aplinkinių vietovių. Kužių vidurinės mokyklos archyvo nuotr. |
Situacija sunkiai nuspėjama
Anot Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorės Rasos Dagienės, situacija sunkiai nuspėjama, nes mieste yra dvi gimnazijos: „Šiuo metu mokinių skaičiumi pirmaujame, tačiau ateitis miglota.“
Mokykloje mokosi 571 mokinys, dirba 64 mokytojai. Direktorės teigimu, tėvai emigruoja, bet vaikus dažniausiai palieka mokytis čia, juos prižiūri artimieji, todėl mokinių emigracijos nėra.
„Jau paskaičiuota, kad mokinių sumažės ir dviem gimnazijoms teks dalintis 750 mokinių. Kaip jie bus paskirstyti, nėra aišku, todėl situacija nenuspėjama. Natūralu, kad mažėjant gimstamumui mažės ir moksleivių klasėse“, – sakė direktorė.
Nedidelė mokykla – privalumas
Kužių vidurinės mokyklos direktorės Romos Meinoriūtės teigimu, mokinių, mažėjant gimstamumui, kaip ir visoje Lietuvoje, šiek tiek mažėja – palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 17 moksleivių.
Mokykloje mokosi 282 moksleiviai, dirba 37 pedagogai, įskaitant ir administraciją. Pirmokų klasėje tik 13, tai mažiausia klasė. Daugiausia devintokų – 30.
Pagal rajono savivaldybės nutarimą į Kužių vidurinę mokyklą atvežami moksleiviai iš aplinkinių vietovių, t. y. iš Lukšių, Noreikiškių. Anot direktorės, čia mokosi ir trys moksleiviai, turėję problemų miesto mokyklose.
„Mūsų mokykla – nedidelė. Tai privalumas. Visi vieni kitus pažįsta. Nuolat bendraujame su tėvais. Informuojame, tariamės su šeima visada. Mums svarbu, kad mokytojai, mokiniai ir tėveliai bendradarbiautų“, – pasakoja direktorė.
Kol kas konkrečių planų nėra
Šiaulių rajono švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos Juditos Šertvytienės teigimu, bent jau kol kas konkrečių planų apie mokyklų uždarymą ar jungimą nėra.
Jokie dokumentai nereglamentuoja, kiek mokinių turėtų būti klasėse ar mokykloje, kad ji veiktų. Svarbiausia, anot vedėjo pavaduotojos, kad mokykla išsilaikytų iš gaunamų „mokinio krepšelio“ lėšų ir savivaldybės skiriamų 6 proc.
Didžiausia rizika būti sujungtoms arba uždarytoms yra mažiausiai mokinių turinčioms mokykloms – Žarėnų mokykloje mokosi 61 moksleivis, 60 – Šilėnų mokykloje, 66 – Gilvyčių mokykloje.
Dotacijos mažės
Mokyklų steigėjai siūlo kelis sprendimų variantus: atleisti pensinio amžiaus pedagogus arba pedagogams pasidalyti krūvius ir gauti mažesnį atlyginimą. Manoma, kad savivaldybių dotacijos mažės 4-6 proc. Tai reiškia, kad mokyklos gaus mažiau lėšų. Tikimasi nuo 2012 m. rudens sutaupyti ir atsisakius kai kurių mokytojų priedų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, vidurinėse mokyklose, kurias lanko iki 500 mokinių, 5-12 klasėse mažiausias mokinių skaičius klasėje turėtų būti 22 (dabar 20), o vidurinėse, kuriose mokose per 500 mokinių, 5-8 klasėse mokinių skaičius didėtų iki 25 (dabar 22). Kaimo vidurinėse mokyklose, kurias lanko iki 300 mokinių, 9-12 klasėse būtų nustatytas mažiausias 20 mokinių skaičius (dabar 15).
Mažėjantis gimstamumas ir emigracija
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 milijonai 54 tūkstančiai nuolatinių gyventojų.
Taigi per dešimtmetį šalies gyventojų sumažėjo 12 proc. (430,2 tūkst.). Labiausiai gyventojų sumažėjo dėl emigracijos.
Didelę įtaką gyventojų skaičiaus sumažėjimui turėjo ir neigiama natūralioji kaita. 2001-2011 m. daugiausia gyventojų sumažėjo Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) apskrityse.
- Pigiau pavalgyti į mokyklą!
-
Povilas LUNGĖ
Nuo sausio 1-osios tėvams tenka mokėti dviejų litų „virtuvės mokestį“ už patiekalų gamybą lopšeliuose-darželiuose. Mokyklose mokiniams maistas taip pat pabrango – taikomas 50 proc. antkainis virtuvėje pagamintiems patiekalams. Net trečdalis mokinių gauna nemokamą maitinimą, o savivaldybė sudaro galimybę pigiau nei miesto viešojo maitinimo įstaigose pavalgyti visai mokyklos bendruomenei, t. y. net tėvams.

| |
Kuo daugiau nemokamai besimaitinančių vaikų, tuo mažiau reikia rūpintis valgyklų darbuotojoms dėl surenkamų lėšų. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| |
Antkainis vis tiek nedidelis
Atlyginimas už maitinimo paslaugas mokyklose susideda iš dviejų dalių: už produktus (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) ir už patiekalų gamybą (darbuotojų, tiesiogiai susijusių su maitinimo organizavimu, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, virtuvės įrangos priežiūra ir atnaujinimas, elektros, vandens ir kitos su maisto gaminimu susijusios sąnaudos).Atlyginimo dydis už patiekalo gamybą sudaro 50 proc. atlyginimo už maisto produktus, įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį. Iki sausio 1 d. atlyginimo už maisto produktus dydis buvo 10 proc. produktų kainos, tad pietūs mokyklose vidutiniškai kainavo 3,33 Lt. Dabar tokie pietūs kainuoja 5 Lt. Mokyklose pietų ir priešpiečių kaina gali skirtis priklausomai nuo to, už kiek perkami maisto produktai.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 50 proc. antkainis gali būti taikomas tik mokyklos virtuvėje pagamintai produkcijai, o gataviems produktams – vaisiams, sausainiams, sufasuotiems gėrimams ir kt. – jis netaikomas. Visi šie produktai parduodami be antkainio.
Finansuoja tik dalį etatų
Pagal vaikų ir mokinių maitinimo organizavimo švietimo įstaigose tvarkos aprašą už maitinimo paslaugą gaunamos pajamos įtraukiamos į apskaitą kaip įstaigos pajamų lėšos. Įstaigos vadovas – direktorius – privalo užtikrinti, kad įstaigos pajamų programos sąmatoje būtų numatytos lėšos valgyklų darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, elektros energijai, karštos ir šalto vandens sąnaudoms, laboratoriniams vandens kokybės tyrimams, svarstyklių ir termometrų patikrai, įrenginių remontui ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su valgyklos veikla, padengti.
Paklausite, koks savivaldybės indėlis? Ji iš valstybės biudžeto specialiosios dotacijos savivaldybės biudžetui finansuoja tik darbuotojų etatus nemokamam maitinimui organizuoti, atsižvelgiant į nemokamai maitinamų vaikų skaičių. Vadinasi, kuo daugiau nemokamai besimaitinančių vaikų, tuo mažiau reikia rūpintis valgyklų darbuotojoms dėl surenkamų lėšų.
„Vidutiniškai 1,5 virtuvės darbuotojo etato mokykloje turėtų būtų finansuojama iš savivaldybės biudžeto, jei nemokamą maitinimą gauna 100 mokinių“, – teigia Asta Lesauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Trečdalis valgo nemokamai
Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 2011 m. gruodžio mėnesį nemokamas maitinimas buvo teikiamas 4078 mokiniams, t. y. net trečdaliui! Mieste iš viso mokosi 15282 vaikai. Reikėtų turėti omenyje tai, kad ne visi jie valgo, tad nemokamą maitinimą gaunančiųjų, palyginti su apskritai valgančiaisiais, yra, ko gero, pusė.
Nemokamo maitinimo kaina yra nustatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymu. Socialiai remtiniems mokiniams teikiami tik nemokami pietūs, kurių kaina priešmokyklinio ugdymo grupėms ir 1-4 kl. mokiniams yra 4 Lt, o 5-12 kl. mokiniams – 4,68 Lt.
Tėvai klaidingai mano, kad brangiau mokėdami už pietus nuperka juos ir nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams. Kiek lėšų iš savivaldybės biudžeto skiriama nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams?
„Nemokamas maitinimas finansuojamas ir lėšų yra skiriama tiek, kiek yra nemokamą maitinimą gaunančių mokinių“, – sako A. Lesauskienė. Taigi už savo vaikų maitinimą mokantys tėvai gali būti ramūs – pietų niekam kitam jie nenuperka. Tiesa, jie nežino, kad ir patys mokyklose gali pavalgyti pigiau nei miesto viešojo maitinimo įstaigose.
Gali valgyti mokyklos bendruomenė
Atrodytų, kad mokyklų valgyklose nustatytos patiekalų kainos turėtų galioti mokiniams. Ar neturėtų mokytojai ir kitas mokyklos personalas mokėti kitą kainą? Pasirodo, jiems taikomas toks pat atlyginimo už maitinimo paslaugas dydis kaip ir mokiniams, t. y. 50 proc. produktų kainos. Anot Švietimo skyriaus specialistės, švietimo įstaigos gali organizuoti maitinimą visiems pageidaujantiems įstaigos mokiniams ir bendruomenės nariams. Kas gi ta mokyklos bendruomenė? Tai visų pirma yra mokiniai, tada mokytojai, mokyklos administracija, pagalbinis personalas ir, aišku, tėvai.
„Dėl sąvokos „mokyklos bendruomenė“ turi susitarti mokykla ir maitinimą organizuoti taip, kad visų pirma pertraukų metu spėtų šilto maisto pavalgyti mokiniai. Likusi mokyklos bendruomenė gali pavalgyti mokyklos direktoriaus nustatyta maitinimo organizavimo mokykloje tvarka“, – sako A. Lesauskienė.
„Reikėtų išsiaiškinti tokį poreikį. Juk niekas niekada nėra atlikęs tyrimų, kiek tėvų norėtų pavalgyti mokykloje, – teigia Medelyno pagrindinės mokyklos direktorė Ingrida Mazrimienė. – Jei norėtume, galėtume pusę Medelyno pamaitinti.“
Paklausta, ar daug žmonių „iš gatvės“ ateina pavalgyti į mokyklos valgyklą, direktorė teigia, kad tokių nėra. „Jei būtų nustatyta tvarka, atėjęs į mokyklą žmogus turėtų budėtojui nurodyti, kokiu tikslu lankosi mokykloje, ir galėtų eiti pavalgyti“, – teigia ji.
Kai kurios švietimo įstaigos nuėjo kitu keliu – viešojo konkurso būdu išnuomojo savo valgyklas privačioms įmonėms, teikiančioms viešojo maitinimo paslaugą. Taip jau seniai pasielgė Šiaulių universitetas, Valstybinės Šiaulių kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas ir kitos įstaigos. Netgi įvairios įmonės, tarybiniais laikais turėjusios valgyklas savo darbininkams maitinti, jas išnuomojo ar pardavė.
- Modernizuota Šilojų gatvė Bubiuose
-
Rekonstruota per Bubius link vadinamosios Šiaulių jūros vingiuojanti Šilojų gatvė. Ji – viena iš trijų gatvių, modernizuotų įgyvendinant projektą „Šiaulių rajono Aukštelkės, Bubių, Ginkūnų kaimų gatvių modernizavimas“. Ginkūnuose Rasos ir Aukštelkėje Poilsio gatvės modernizuotos anksčiau, tad prie jų prisijungus Šilojų gatvei galima teigti, kad projektas įgyvendintas sėkmingai.
Į Bubius apžiūrėti ir įvertinti atliktų darbų buvo susirinkusi Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, pirmininkaujama Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialisto Sigito Brazausko. Bubiuose lankėsi ir Šiaulių rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vilija Vaičekauskienė, Turto valdymo skyriaus vedėjas, minėto projekto vadovas Alfredas Budrys, VšĮ „Šiaulių regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas vyr. inžinierius Evaldas Gudonis, Kelmės kelių tarnybos viršininkas Raimondas Stupuras bei viršininko pavaduotojas kelių inžinierius Valentinas Skripka.
Intensyviausi darbai Šilojų gatvėje vyko vasarą. Buvo išardyti borteliai, nufrezuota asfaltbetonio danga, išgruntinta kelio juosta ir įrengtas šalčiui atsparus smėlio sluoksnis. Vėliau buvo įrengtas šalčiui atsparus pagrindo sluoksnis iš smėlio, paruošta automobilių aikštelė ir autobusų stotelės, įrengti betoniniai borteliai, atlikti žemės sankasos įrengimo, kelio dangos konstrukcijos įrengimo darbai. Gatvė apsodinta medeliais. Pasak A. Budrio, iš viso rekonstruota 1 km 73 m gatvės. Statybų darbų vertė – 1 mln. 937 tūkst. litų. Daugiau nei pusė milijono – Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos.
„Šiauliai plius“ informacija
- Registracijos vieta tėvai nebegalės piktnaudžiauti
-
Dėl numatomo pradinių mokyklų prijungimo būsimų pirmokų priėmimas į mokyklas šiemet prasidės mėnesiu vėliau nei įprasta. Naujoje klasių komplektavimo tvarkoje nebeliko privilegijų seserims ar broliams. Numatytas ir „saugiklis“, kad tėvai nepiktnaudžiautų gyvenamosios vietos registracija.
Pernai dėl daugiau nei tūkstančio pirmokėlių, tiksliau, jų „krepšelių“, kovojo 23 Šiaulių miesto mokyklos. Šiemet kova žada būti dar aršesnė – pagal gyventojų registro duomenis pirmokų bus dviem klasėm mažiau. Tiesa, dėl numatomos keturių mokyklų reorganizacijos pirmųjų klasių komplektavimas prasidės mėnesiu vėliau nei įprasta – nuo kovo 1 d. Tikimasi, kad iki tol Taryba jau bus priėmusi sprendimus, ar prijungti keturias mokyklas prie progimnazijų, ir iš naujo bus nustatytos mokyklų aptarnaujamos teritorijos.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Rimas Marcinkus sako, kad nuo kovo 1 d. suskubti turėtų tie tėveliai, kurie gyvena mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, nes prašymus pateikti turės iki balandžio 30 dienos. Taigi norintys pasinaudoti pirmumo teise mikrorajonų gyventojai šiemet pateikti prašymus galės per du mėnesius. Šiaulių miesto taryba, gruodį tvirtindama Klasių komplektavimo tvarkos aprašą, numatė ir „saugiklį“, kad nebūtų piktnaudžiaujama gyvenamosios vietos registracija. Ji turės būti atlikta iki einamųjų metų sausio 1 dienos.
Vadinasi, norimos mokyklos teritorijoje šeimos gyvenamoji vieta turi būti jau įregistruota. Vėliau į likusias laisvas vietas bus priimama pagal prašymo pateikimo datą, mokymosi rezultatus arba bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų patikrinimo rezultatus. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, visi kiti prioritetai (pvz., jei toje mokykloje jau mokosi brolis ar sesuo) panaikinti.
Tiesa, šiemet mieste atsirado nauja pirmokus galinti priimti mokykla, pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai ir neturinti priskirtos teritorijos – tai Sauliaus Sondeckio menų mokykla, kuri jau sukomplektavo pirmokų klasę. Dėl meninės pakraipos ir būtent vietos (mokykla įsikūrusi miesto centre, P. Višinskio gatvėje) norinčiųjų joje mokytis buvo labai daug. Trisdešimt procentų S. Sondeckio mokyklos moksleivių turi būti iš Šiaulių regiono.
Jei bus patvirtinta planuojama mokyklų reorganizacija, šiemet pirmas klases galės formuoti 20 mokyklų.
„Šiauliai plius“ informacija
- Biudžetas neįvykdytas 5,5 mln. Lt
-
Šiaulių finansininkai skelbia, kad 2011 m. Šiaulių miesto biudžetas neįvykdytas daugiau nei 12 mln. Lt, tačiau suskaičiavus nepaimtas paskolas ir grąžintas tikslines valstybės dotacijas biudžetas neįvykdytas 5,5 mln. Lt.
| | |
 Savivaldybė pernai nesiryžo paimti daugiau paskolų diskusijas keliantiems projektams. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| |
Į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą pernai planuota surinkti per 288 mln. Lt, jis neįvykdytas 5,5 mln. Lt. Nesurinktų milijonų būtų daugiau, jei būtų paimtos paskolos. Šiuo metu, nors sutartys pasirašytos, atlikti kai kurie darbai, daugiau nei 5 mln. paskolų tebėra bankuose. Savivaldybė nesiryžo paimti paskolų dėl Menų inkubatoriaus, Talkšos ežero valymo ir prieigų tvarkymo, aplinkkelio įrengimo projektų ir kitų. Paskolų suma siekia 5,4 mln. Lt. Gyventojų pajamų mokesčio surinkta per 91 mln., nuo savivaldybės planuotų pajamų nesurinkta 3,5 mln. Lt. Nekilnojamojo turto mokesčio nesurinkta apie milijoną litų, apie 470 tūkst. Lt – Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro rinkliavų. Šią savaitę Šiaulių miesto tarybos nariams teikiamas 2012-ųjų biudžeto projektas, po jų išsakytų pastabų sausio 23 d. biudžeto projektas turi būti paskelbtas viešoje erdvėje, vasarį – svarstomas Taryboje.
- Mažinamas kuro limitas
-
Šiemet Šiaulių miesto savivaldybės kuro limitas mažinamas 120 litrų – darbuotojai galės kas mėnesį įsipilti 2345 litrus degalų.
Savivaldybės automobilių parke iš viso 15 savivaldybės ir 3 ne tarnybiniai automobiliai. Mero tarnybiniam automobiliui bus galima įpilti 300 litrų kuro per mėnesį – 30 litrų mažiau. Abiejų vicemerių naudojamai mašinai, administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų automobiliams kuro limitas sumažintas po 20 litrų per mėnesį. Savivaldybės skyriams degalų palikta tiek pat arba mažiau. Vieninteliam Infrastruktūros skyriui kuro bus galima įsipilti 20 litų daugiau – 100 litrų per mėnesį. Kuro limitai sumažinti vidutiniškai 10 proc. Automobilių laikymo vieta – kiemas Vasario 16-osios gatvėje. Vieninteliam Švietimo skyriaus automobiliui suteikta stovėjimo vieta Vytauto g. 113.
„Šiauliai plius“ informacija
- Artėja Laisvės gynėjų diena
-
Šiemet jau penktą kartą bus įgyvendinama pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“. Šia iniciatyva Lietuvoje bus minima Laisvės gynėjų diena – Sausio 13-oji. Jos metu 8 val. bus užgesinama šviesa ir visuose languose 10 min. uždegamos atminties žvakutės.
Pilietinė akcija skirta prisiminti ir visuotinai paminėti prieš 21 metus Lietuvos piliečių vieningą siekį apginti atkurtos valstybės nepriklausomybę ir bendrą pilietinę poziciją, padėjusią atsilaikyti prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą.
Tarptautinė istorinio teisingumo komisija siekia, kad pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ taptų visuotine ir tradicine. 1991 m. sausio 13 d. tautos vienybės jausmas padėjo pasipriešinti brutaliai karinei jėgai ir apginti savo laisvę. Šia iniciatyva yra siekiama, kad nors mažą dalelytę to vienybės jausmo pajustų visa bendruomenė, tuo pačiu metu įžiebdama žvakutes visoje Lietuvoje.
„Šiauliai plius“ informacija
- Videofilmų konkurso Rodom 2011 dalyvių laukia iškilminga apdovanojimų ceremoni
-
Šarūnas STASIULIS
Gruodžio 30-ąją baigėsi naujienų portalo „Etaplius.lt“ organizuojamo kasmečio moksleivių videofilmų konkurso „Rodom 2011“ dalyvių registracija. Keturis mėnesius vykęs jaunimo kūrybos konkursas pritraukė kelias dešimtis mažųjų kino kūrėjų, kurie pristatė 30 trumpametražių filmų. Sausio 11-ąją 16 val. į kino centro „Forum Cinemas“ (PC „Akropolis“, Aido g. 9) salę kviečiami visi konkurso dalyviai, kur jų laukia iškilminga apdovanojimų ceremonija.
  | |
| | |
Moksleivių atsiųstus darbus įvertins kompetentinga komisija. Nugalėtojus rinks garso ir vaizdo režisierė Gerda Stasiukonytė, „Etaplius.lt“ redaktorė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė, operatorė-fotografė Aurelija Paulauskaitė, Šiaulių kino meno klubo pirmininkas Viktoras Gundajevas, Joniškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Erika Šivickaitė, Šiaulių kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Goda Gargasaitė ir Šiaulių dailės galerijos vyriausiasis specialistas Andrius Grigaitis.
Geriausiai įvertintiems filmų kūrėjams sausio 11-ąją bus įteikti vertingi prizai. Trys pagrindiniai nugalėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais nuo 100 iki 300 litų. Taip pat apdovanojamas ir daugiausia naujienų portalo „Etaplius.lt“ lankytojų balsų surinkęs filmo režisierius. Specialų prizą labiausiai patikusio filmo kūrėjams įteiks kino centro „Forum Cinemas“ atstovai. Prizą įsteigė ir elektroninių ryšių bendrovė „S plius“. Padėkos raštus, liudijančius dalyvavimą „Rodom 2011“, gaus visi moksleiviai.
Kino salės ekrane bus pristatomi geriausi trumpametražiai moksleivių filmai. Po apdovanojimų ceremonijos konkurso organizatoriai moksleivius pakvies į „Apollo“ boulingą susipažinti, pabendrauti ir pasidalyti kūrybinėmis paslaptimis.
Filmų autoriai renginyje galės dalyvauti nemokamai, tačiau būtina iš anksto užsiregistruoti nurodant vardą, pavardę ir filmo pavadinimą el. paštu gerda.stasiukonyte@splius.lt. Norintys palaikyti filmų kūrėjus arba išvysti jaunųjų konkurso dalyvių šedevrus bilietą į renginį galės įsigyti už 4 litus.
- Įvertintos gražiausios šventinės vitrinos
-
Pasitinkant Trijų karalių apsilankymą, tradiciškai Savivaldybėje apdovanotos įmonės, šv. Kalėdų šventėms gražiausiai papuošusios išorines vitrinas.
 | |
Geriausiai įvertinta salono „Optikos pasaulis“ vitrina. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| |
Prieš šventes buvo paskelbtas konkursas „Gražiausia kalėdinė vitrina 2012“. Komisija geriausiai įvertino ir pirmą vietą skyrė salonui „Optikos pasaulis“, antrą – kavinei „Kavakuki“, o trečią – juvelyrinių dirbinių salonui „999 Fortūnatas“. Meras Justinas Sartauskas kartu su pavaduotoja Danguole Martinkiene įteikė įmonių atstovams stilizuotus padėkos raštus už šventinės Kalėdų nuotaikos sukūrimą ir grožio puoselėjimą Šiauliuose bei atminimo dovanas.
Padėkos raštai įteikti ir miesto šventinio atviruko kūrėjoms – Šiaulių universiteto dizaino specialybės trečiakursei Ramintai Voverytei ir jos dėstytojai Gražinai Šimoliūnienei. Raminta laimėjo studentams organizuotą konkursą, pagal jos sukurtą atviruko maketą pagaminta apie 450 atvirukų, kurie ne tik pasklido po visą šalį, bet ir iškeliavo į užsienį.
„Puiku, kai studentai integruojasi į miesto gyvenimą, kai jų kūryba duoda naudos miestui. Tai suteikia džiaugsmo ir jiems patiems“, – komentavo G. Šimoliūnienė.
Šiaulių miesto savivaldybės informacija
- Naujas kultūros paveldo vadovas
-
Po pusmečio pertraukos Šiaulių karšto paveldosaugininkai vėl turi vadovą – nuo pirmadienio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vedėjo pareigas pradėjo eiti Rytis Budrys.
Pirmąją 2012 m. darbo dieną į Šiaulius iš apskrities suvažiavo įvairių paveldosaugos srityje dirbančių įstaigų atstovai. Iš Vilniaus atvykusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė jiems pristatė naują Šiaulių teritorinio padalinio vedėją Rytį Budrį.
45-erių metų R. Budrys pagal išsilavinimą yra žurnalistas, pastaruosius šešerius metus dirbęs kultūrologu Kurtuvėnų regioniniame parke. Konkursą laimėjęs specialistas sako, kad jo žurnalistinis įprotis ginti viešąjį interesą ir komunikacija pravers naujose pareigose, kai reikės suderinti įvairių visuomenės grupių poreikius. Būtent dėl koplyčios prie Kryžių kalno buvo kilęs visuomenės susipriešinimas, kai vieni laikiną avarinės būklės ir architektūrinės vertės neturintį statinį norėjo griauti, kiti – išsaugoti kaip istorinę vertybę, nes popiežius Jonas Paulius II joje aukojo šv. Mišias. Koplyčia ir vėliau ketinama statyti bažnyčia, kaip ir pastoracinis centras prie katedros, – objektai, dėl kurių paveldosaugininkų pozicija ne mažiau svarbi negu dėl istorinių objektų.
Šiaulių teritoriniame padalinyje dirba penki specialistai, kurių atsakomybė – beveik du tūkstančiai vertybių – ir valstybės saugomų, ir kultūros paminklų, ir sakralinio paveldo, ir mažosios architektūros objektų. Nepaisant to, Šiaulių krašto paveldosaugininkams iškelta užduotis daugiau bendradarbiauti su privačiais asmenimis, kuriems priklausantis kultūros paveldas – dvarai, dvaro sodybos – nyksta ir gali būti negrįžtamai prarastos.
„Šiauliai plius“ informacija
- Ir vėl nespėjo
-
Savarankiško gyvenimo namai Rėkyvoje, į kuriuos investuoti beveik 7 mln. Lt, Naujuosius pasitiko tušti. Nors darbus ketinta baigti gruodžio vidury, renovuoto ir rekonstruoto pastato statybininkai dar nepridavė. Naujakuriai jame įsikurs gal tik pavasarį.
Pastatas Rėkyvos ežero pakrantėje jau rudenį atrodė baigtas: buvo renovuoti vidaus tinklai ir išorė, pakeisti langai ir durys, įrengti gyvenamieji ir poilsio kambariai, sutvarkyta lauko aplinka, net gėlės pasodintos. Už beveik 7 mln. Lt Savarankiško gyvenimo namus senyviems žmonėms ir asmenims su negalia įrengusi bendrovė „Mobusta“ buvo įsipareigojusi juos priduoti gruodžio viduryje. Ankštuose globos namų kambariuose gyvenantys seneliai persikraustymo tebelaukia, nes tikisi daugiau privatumo, kai galės patys gamintis maistą, gyventi po vieną ar du.
Priduoti darbus ketinama iki sausio vidurio. Po to bus užsakomi baldai, įranga. Įkurtuvių seneliai ir psichinę negalią turintys žmonės sulauks tik vasarį ar net kovą, vadinasi, žiemą bus šildomas tuščias pastatas.
Pasak Danutės Akaveckienės, Šiaulių globos namų direktorės, šildymas veikia, bet kol pastatas nepriduotas, moka statytojai – bendrovė „Mobusta“. Rangovams koją pakišo dujotiekio tinklų pridavimas.
Savarankiško gyvenimo namuose bus 87 vietos: pirmas ir antras aukštas bus skirti pagyvenusiems, trečias ir ketvirtas – žmonėms su negalia. Iš globos namų čia atsikraustyti pasiruošę savarankiškai savimi galintys pasirūpinti seneliai – 12 iš 35. Kiti gyventojai pateks pagal nustatytą tvarką.
„Šiauliai plius“ informacija
- Vokiečiai pakeitė danus
-
Penktą kartą Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose NATO oro policijos misiją perėmė Vokietijos kariai. Per šimtą karinių oro pajėgų karių patruliuos šešiais naikintuvais F-4 „Phantom“. Vokiečiai pakeitė apie pusšimtį Danijos karių, kurie išsiskyrė sumušę visus skrydžių rekordus. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas sako, kad Baltijos šalys siekia misijos tęstinumo iki 2018-ųjų.
| |
|
| | Vokiečiai į Šiaulius atskraidino daug lėktuvų „Phantom“, nes, matyt, bijo, kad jie suges nuo senumo ir nebebus kuo skristi. KAM archyvo nuotr.
|
Trečiadienį Šiaulių aviacijos bazėje iškilmingoje rikiuotėje susitiko Danijos ir Vokietijos kariai, kur raktą nuo dangaus – oro policijos misijos simbolį – Danijos karių junginio vadas perdavė Vokietijos karinių oro pajėgų kariams.
Pamainoje – 110 karių: lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos specialistai. Vokietijos kariai atvyko penktą kartą, šįkart su šešiais dviviečiais „Phantom“ naikintuvais, kurie yra vieni seniausiai eksploatuojamų.
Danijos karališkųjų karinių oro pajėgų kontingentas NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pradėjo rugsėjį. Danija šioje misijoje dalyvavo tris kartus.
Lietuva jau mažina priimamų karių skaičių – Danijos karių delegacija būdavo iki 120, dabar keturis mėnesius oro erdvę saugojo vos per pusšimtį. Lietuva, Latvija ir Estija vienija savo pastangas dėl oro policijos misijos užtikrinimo iki 2014-ųjų, bei tikisi misijos pratęsimo iki 2018-ųjų ar net ilgiau. Taip pat siekiama įsigyti savų priemonių ir daryti tai patiems, padengti didžiąją dalį išlaidų, kurias patiria atvykstančios šalys.
Pasak Edvardo Mažeikio, Lietuvos kariuomenės KOP vado, lietuviai jau yra perėmę naikintuvų oro eismo valdymą, taip pat atlieka vis daugiau darbų oro uoste.
Pretenzijų į oro policijos misijos perėmimą turi ir Estija, kuri investavo į Emari oro uostą prie Talino. Artimiausiu metu tokios galimybės nėra, nebent ateityje būtų politinių susitarimų.
„Šiauliai plius“ informacija
- Nauja socialinių išmokų tvarka
-
Nuo Naujųjų įsigaliojęs Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas suteikia teisę daugiau gyventojų pretenduoti į socialines išmokas ir kompensacijas už būsto šildymą ir vandenį, tačiau atsirado daugiau apribojimų ilgalaikiams bedarbiams, pasunkės ir vaikus auginančių šeimų situacija.
Nuo šių metų daugiau žmonių galės būti skiriamos kompensacijos ir socialinės pašalpos. Prieš keletą dienų įsigaliojęs Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas kompensacijų leis prašyti ir naujokus bedarbius – nebereikės šešių mėnesių registracijos darbo biržoje. Lengviau galės atsikvėpti vieni gyvenantys žmonės. Tai ypač aktualu senyviems žmonėms, kai mirus sutuoktiniui jie likdavo gyventi vieni neva per dideliame bute.
Pasak Vidos Rimšienės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjos, iki šiol normatyvas buvo 38 kv. m, o nuo šių metų kompensuojamas plotas padidintas iki 50 kv. m.
Šeimoms kompensuojamo ploto norma nesikeičia, o karšto ir geriamojo vandens normatyvai šiek tiek sumažėjo. Kompensacijos už būstą galės būti skiriamos ir nuomininkams, turintiems registruotas nuomos sutartis. Dar vienas privalumas tas, kad studentų stipendijos, kaip ir kitos tikslinės išmokos slaugai ar transportui, nebeįskaičiuojamos į šeimos pajamas paramai.
Deja, naujasis įstatymas pablogins vaikus auginančių šeimų situaciją: vadinamieji „vaiko pinigai“ (52 Lt) bus įskaičiuojami į šeimos pajamas skiriant kompensacijas, o vienišų mamų, dėl kokių nors priežasčių nesutvarkiusių teisinių dokumentų, situacija bus itin sudėtinga. Mamoms, kurios iki šiol nenustatė vaikų tėvystės ir neprisiteisė alimentų jiems išlaikyti, kompensacijos išvis nebepriklausys. Socialinės pašalpos bus skiriamos tik jų vaikams.
Tiesa, socialinės pašalpos taps įrankiu, verčiančiu įsidarbinti – pradėję dirbti ilgalaikiai bedarbiai dar pusmetį gaus pusę buvusios pašalpos, arba atvirkščiai – kuo ilgiau asmuo gyvena iš socialinių pašalpų, tuo labiau jos mažės.
Kreiptis į Socialinės paramos skyrius turėtų tik tie, kurie naujai įgyja teisę į paramą, o jau gaunantiems priklausančių išmokų dydis pagal naują įstatymą bus perskaičiuojamas atėjus pagal grafiką.
Vienokią ar kitokią socialinę paramą gauna kas dešimtas šiaulietis.
„Šiauliai plius“ informacija
- Savivaldybė pradėjo taupyti
-
Prasidėjo taupymo vajus Šiaulių miesto savivaldybėje. Valdininkai ir tarnautojai trumpiau dirbs, todėl 15 proc. sumažės jų atlyginimas. Bus mažinama ir darbuotojų. Savivaldybė iš savo biudžeto neskirs pinigų valstybės deleguotoms funkcijoms administruoti.
| | |
| |  Savivaldybės administracijoje iš 276 etatų turėtų likti tik 240. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Nuo pirmadienio viena valanda 15 minučių sutrumpėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos valdininkų ir tarnautojų darbo laikas. Pasak Jūratės Rauduvienės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovės spaudai, savivaldybė įprastai dirbs nuo 8 val. ryto, tačiau keisis darbuotojų darbo grafikas: vieni dirbs 8-16 val., kiti 9-17 val., pietų pertrauka bus 12-13 val.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojai sako, kad faktiškai jų darbo diena nesutrumpės, nes numatytus darbus jie vis tiek turės atlikti. Sutrumpinus darbo dieną, atlyginimas sumažės 15 proc. Administracijos vadovai, meras, mero pavaduotojos dirbs visą dieną, tačiau, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus, ketina kas mėnesį tris dienas eiti nemokamų atostogų. Kita Savivaldybės administracijos taupymo priemonė – etatų mažinimas. Dabar Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje yra 276 etatai, bus sumažinta iki 240. 17 sargų ir valytojų jau atleidžiami. Penki etatai yra laisvi, todėl teks atleisti 15 darbuotojų. Savivaldybė nusprendė neskirti pinigų valstybės deleguotoms funkcijoms administruoti. Iš 276 etatų 54 darbuotojams yra pavesta atlikti tik valstybės deleguotas funkcijas, dar 42 darbuotojai dirba ir savivaldybės administracijos pavestus darbus, ir valstybės. Administracijos direktorius sako, kad taupymo priemonių planas lieka, nepaistant praėjusį ketvirtadienį vykusių politikų nesutarimų.
Iš viso šiemet Šiaulių miesto savivaldybės administracijos biudžetas sumažės 25 proc. Per metus numatyta sutaupyti 1,2 mln. Lt.
„Šiauliai plius“ informacija
- Oficialiai nedarbo lygis mažėja
-
Oficialūs duomenys skelbia, kad per metus situacija Šiaulių darbo rinkoje pagerėjo – apskrityje registruotų bedarbių sumažėjo 8 tūkst., o nedarbo lygis – 3 proc. Tai siejama su emigracija ir tuo, kad žmonės patys kuriasi darbo vietas. Pastarosiomis savaitėmis bedarbių registracija išaugo 50 proc. – užsiimantys smulkiuoju verslu metų pradžioje stengiasi įsigyti verslo liudijimus su nuolaida.
Pasak darbo rinkos specialistų, naujų bedarbių registracija jau nuo Kalėdų išaugusi 50 proc. Tai siejama su galimybe bedarbiams įsigyti verslo liudijimą lengvatinėmis sąlygomis. Vis daugiau bedarbių tuo pasinaudoja. Pernai lengvatas verslo liudijimui gavo beveik 6,5 tūkst. apskrities bedarbių. Jų aktyvumą specialistai stebi ir dabar.
Patys darbo vietas besikuriantys gyventojai – tik viena iš nedarbą mažinančių priežasčių. Kitos dvi – emigracija ir laisvos darbo vietos. Pernai darbdaviai ieškojo daugiau nei 21 tūkst. darbuotojų, darbo birža maždaug tiek ir įdarbino, tad besiregistruojantys turi vilties.
Šiaulių apskrityje dabar yra užsiregistravę 22 tūkst. bedarbių, prieš metus tokių buvo 8 tūkst. daugiau, t. y. 30 tūkst. Nedarbo lygis per metus sumažėjo 3 proc. – nuo 13,8 iki 10,6 proc.
„Šiauliai plius“ informacija
- Pseudobarų era baigėsi?
-
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos po Naujųjų metų sugriežtino prekybos alkoholiu tvarką – nebegalėdami pardavinėti alaus ir sidro, dalis kioskų Šiauliuose nutraukė veiklą. Taikomais apribojimais prekybai alkoholiu viešojo maitinimo įstaigose tikimasi uždaryti „pseudobarus“.
| | |
| | 
Nuo Naujųjų įsigaliojo draudimas kioskuose prekiauti sidru, alumi ir alaus mišiniais. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos po Naujųjų metų sugriežtino prekybos alkoholiu tvarką – nebegalėdami pardavinėti alaus ir sidro, dalis kioskų Šiauliuose nutraukė veiklą. Taikomais apribojimais prekybai alkoholiu viešojo maitinimo įstaigose tikimasi uždaryti „pseudobarus“.
Nors daugelis kioskų dar nespėjo nukabinti ar uždažyti iškabų, skelbiančių, kad prekiaujama alumi, jau beveik savaitė kioskuose nebėra nei sidro, nei alaus. Nuo Naujųjų įsigaliojo draudimas kioskuose prekiauti gamyklų supilstytu į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais. Šiauliuose yra apie 100 kioskų, leidimų prekybai neprasitęsė 14 proc. Spėjama, kad tie kioskai, kurių pagrindinę pelno dalį sudarė prekyba alkoholiu, išvis nutraukė veiklą.
Iš jokio baro, restorano, juolab „pseudobaro“, įrengto parduotuvėje pastačius kelis staliukus, nuo 22 val. iki 8 val. ryto nusipirkto alkoholio išsinešti nebegalima. Įstatymo pataisa numato, kad viešojo maitinimo įstaigose alkoholinius gėrimus nuo 22 val. galima vartoti tik viduje.
Pataisos apribojo ir prekybą alkoholiu degalinėse. Alkoholinius gėrimus jos gali parduoti kaip ir mažmeninės parduotuvės – iki 22 val., nebent atlieka viešojo maitinimo funkciją – turi maisto tvarkymo pažymėjimą ir prekybos alkoholiu licenciją. Tokių Šiauliuose yra dvi – Architektų ir Girulių gatvėje, rajone viena – Kadagių kaime.
Kol kas visų įstatymo pakeitimų niuansų dar neišsiaiškino ir verslininkai. Degalinės ir parduotuvės apribojo prekybą, kai kurių kioskų savininkai mėgins perdaryti savo statinius į paviljonus, t. y. viduje įrengs prekybos salę pirkėjams aptarnauti. Tarnybos ruošiasi reidams.
„Šiauliai plius“ informacija
- Atsakymai į S plius televizijos laidos Požiūris klausimus
-
Kodėl miesto skolos kraunamos ant pačių vargingiausių šiauliečių pečių? Savivaldybės administracija susimažino tik priedus ir kanceliarines išlaidas.
Mažėjant miesto biudžetui, mažėja visų biudžetinių įstaigų finansavimas, kartu ir Savivaldybės administracijos bei Tarybos. Valdančioji koalicija pasirašė susitarimą, kuriame numatyta, kad atskirų sričių biudžetinių įstaigų finansavimas mažėja 25-30 proc. Kokiomis priemonėmis mažinti išlaidas, palikta spręsti įstaigų vadovams. Savivaldybės tarybos narių kanceliarinės išmokos sumažinamos vidutiniškai 30 proc. Tarybos nariai fiksuoto atlyginimo negauna. Tiesa, jie gali gauti išmokas už pasirengimą Tarybos posėdžiams, bet pasinaudojančių tokia galimybe yra 10 iš 31 Tarybos nario.
Nuo kitų metų atleidžiami du mero patarėjai, o politinio pasitikėjimo Savivaldybės administracijos vadovams priemokos mažinamos 20 procentinių punktų.
Savivaldybės administracija turi susimažinti išlaidas 25 proc., o darbuotojų – 36 proc. Jau nuo kitų metų Administracijos darbuotojų darbo laikas bus 1,15 val. trumpesnis – taip mažinamas darbo užmokestis.
Jei mokyklų renovacijai skiriamos lėšos, tai kodėl „Romuvos“ progimnazijoje mokytojams reikia patiems tinkuoti sienas, remontuoti klases?
Mokyklų renovacijos projektai vykdomi gaunant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. ES apmoka tik energijos taupymo priemones – pastatų apšiltinimą, langų, durų keitimą, stogo remontą, šildymo sistemos bei elektros pajėgumų atnaujinimą ir kt. Patalpų vidaus remonto ES nefinansuoja, todėl renovuojant pastatus minėti darbai neatliekami. Mokyklų bendruomenės klases pasiremontuoja pagal savo galimybes.
Kas daro įtaką šildymo kainai? Kodėl toks brangus šildymas?
Šilumos kainos pokyčius sąlygoja gamtinių dujų augimas. AB „Šiaulių energija“ šilumos energijai tiekti naudoja iš Rusijos importuojamas dujas, kurios sudaro net 70 proc. šilumos gamybai naudojamų sąnaudų. Lyginant 2011 m. lapkričio mėn. su praėjusių 2010 m. lapkričio mėn., šilumos kainoje įvertintų dujų kaina išaugo 35 proc., atitinkamai šilumos kaina vartotojams padidėjo 23 proc.
Radviliškio gatvėje Zokniuose baisūs šaligatviai arba jų išvis nėra. Kas numatoma daryti, kada ketinama juos remontuoti?
Jūsų prašymas dėl šaligatvio remonto Zokniuose yra įtrauktas į Šiaulių Miesto infra-struktūros skyriaus remontuotinų objektų sąrašus. Galimybė atlikti šaligatvio dangos remonto darbus priklausys nuo 2012 m. gauto finansavimo šiems darbams atlikti.
Šiaulių miesto savivaldybės informacija
- Didėsiantis žemės mokestis gąsdina visus
-
Seimo priimtas ir kol kas prezidentės nevetuotas Žemės mokesčio įstatymas savivaldybėms atrišto rankas nuo 2013 m. kiaurų biudžetų skyles lopyti žemės savininkų pinigais. Į Šiaulių miesto iždą šiemet neįstengę sumokėti 2 mln. Lt, vėliau jie privalės mokėti kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau.
Susigrąžintą šiek tiek didesnį nei hektaro sklypą, skirtą pramonei ir sandėliavimui, besikuriančiame Šiaulių Naujojo medelyno rajone savininkas laiko ateičiai – pasibaigus sunkmečiui ketina pradėti verslą ar parduoti. Pagal pusės procento koeficientą nuo indeksuotos žemės vertės už jį kasmet moka 2 tūkst. Lt žemės mokesčio. Pagal prieš savaitę Seimo pakeistą Žemės mokesčio įstatymą nuo 2013 m. mokestis bus skaičiuojamas nuo vidutinės rinkos kainos, taikant koeficientą iki 4 proc. Tuomet, jei Savivaldybė netaikys lengvatų, už tą sklypą teks sumokėti 15 tūkst. Lt. Manydama, kad mokesčius išgalės sumokėti tik nedaugelis savininkų, o kiti bus priversti žemę parduoti, Lietuvos žemės savininkų sąjunga jau kreipėsi į prezidentę, prašydama vetuoti Seimo priimtą Žemės mokesčio įstatymą.
  | |
Jei prezidentė nevetuos, po metų kiaurus biudžetus savivaldybės lopys padidintais žemės mokesčiais. ELTOS nuotr.
| |
Ypač padidės sąskaitos turintiems žemės miesto centre, išaugs sumos ir už žemės ūkio paskirties žemę, ypač priemiestyje – sodininkus, paskaičiavusius, kad vietoj 30 Lt kasmet tektų mokėti po 500-600, ištiko šokas. Jau dabar ne visi įstengia sumokėti žemės mokestį. Šiaulių apskrities žemės savininkai šiemet turėjo sumokėti 7,5 mln. Lt.
Pasak Virginijos Pabrėžienės, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorės, iš privalančių mokėti žemės mokestį laiku, t. y. iki lapkričio, sumokėjo tik 69 proc. mokesčių mokėtojų ir tik 59 proc. įmonių. Daugiausia skolininkų sudaro gyventojai.
Šiųmetį Šaulių miesto iždą žemės savininkai turi papildyti 2 mln.: 1,7 mln. gyventojai, beveik 300 tūkst. – įmonės. Pagal naują metodiką žemės mokesčio įplaukos į biudžetą, jei savivaldybė netaikys lengvatų, bus keliasdešimt kartų didesnės. Išsigandusios drastiško žemės mokesčio, su savivaldybe dėl lengvatinių tarifų jau derasi ir asocijuoto verslo struktūros.
„Šiauliai plius“ informacija
- Sąskaitų burbulas pučiasi
-
Šiauliečiai apimti nevilties – lapkričio mėnesio sąskaitos už šildymą didesnės nei pernai, nors butuose radiatoriai nėra karštesni. Suvartojamą šilumos kiekį tiekėjai sąskaitose pateikia didesnį nei pernai. „Šiaulių energijos“ atstovai sako, kad gyventojai pamiršta, jog 23 proc. padidėjo šilumos kaina. Vilniuje po skandalo dėl išaugusių šildymo sąskaitų pradėtas Valstybinės energetikos inspekcijos tyrimas. Šiauliuose taip pat renkami duomenys.
Šiauliečio, gyvenančio Zokniuose, sąskaita už trijų kambarių buto šildymą lapkričio mėnesį šiemet yra beveik 159,65 Lt (butui sunaudota 535 kWh šilumos energijos). Pernai už 579 kWh šilumos energijos sąskaita buvo 140,27 lito. Tokias pat sumas tenka mokėti šiauliečiams už dviejų kambarių butą pietiniame miesto rajone. Šiaulių meteorologų žiniomis, pernai vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra buvo +2,8 laipsniai, o šiemet tą patį mėnesį siekė + 4,1. Gyventojai nesupranta, kodėl už šiltesnį šių metų mėnesį suskaičiuojama daugiau suvartoto šilumos kiekio. „Šiaulių energijos“ atstovai tikina, kad palyginti su pernai tuo pat laikotarpiu vidutinis šilumos kiekis vienam kvadratiniam metrui šildyti šiemet yra 15 proc. mažesnis.
Pagal naująją Šilumos ūkio įstatymo nuostatą šilumos kainos turėtų mažėti 1,5 proc. – tai patvirtino Šiaulių miesto taryba.
Tačiau mažesnė kaina kol kas derinama. Galutinį verdiktą turi pateikti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Sausio mėnesį gyventojai mokės pagal senąjį tarifą, o dujų kainos šuoliai bus žinomi sausį.
„Šiauliai plius“ informacija
- Pakeistas eismas kelia sumaištį
-
Statybininkų, S. Dariaus ir S. Girėno bei Garažų gatvių sankryžoje pakeisti kelio ženklai kelia painiavą vairuotojams.
Vairuotojai įpratę, kad S. Dariaus ir S. Girėno gatvė buvo pagrindinė, todėl nepaiso priešais sankryžą pastatyto naujo „Stop“ ženklo. Eismas perorganizuotas gruodžio
19 d. – pagrindiniu keliu tapo Statybininkų gatvė.
Pirmadienį sankryžoje budėję policijos pareigūnai bandė atkreipti vairuotojų dėmesį, kad būtų išvengta nelaimių. Antradienį, kai pareigūnai sankryžoje nebebudėjo, vos porą minučių eismą sankryžoje stebėję žurnalistai užfiksavo net keletą avarinių situacijų.
Anot pareigūnų, situaciją reikia kardinaliai keisti – pastatyti daugiau ženklų. Vairuotojai raginami būti atidesni ir sankryžoje sulėtinti greitį, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių.
„Šiauliai plius“ informacija
- Nauji socialiniai būstai
-
Šiemet Šiaulių miesto savivaldybė gavo lėšų socialiniam būstui įsigyti ir jau nupirko 14 planuotų butų. Panaudoti ne visi pinigai – 1,2 mln. Lt, tačiau, palyginti su ankstesniąja patirtimi, socialinį būstą pavyko įsigyti už daugiau nei du kartus mažesnę sumą. Šiemet butai bus skiriami daugiavaikėms, neįgalių asmenų turinčioms šeimoms ir našlaičiams. Nuo sausio 1-osios keičiantis nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, mokestis kils.
Po dvejų metų pertraukos Šiaulių miesto savivaldybei skirta 1,2 mln Lt socialiniam būstui įsigyti. Paskelbus viešąjį pirkimą, buvo gauti 72 pasiūlymai. Jau sudaryta 14 sutarčių, visai neturintiems būsto bus galima skirti šešis dviejų kambarių, šešis trijų kambarių ir du keturių kambarių butus. Vieno kvadratinio metro kaina – apie 1400 Lt, 2008-aisiais ji buvo pakilusi iki 3000 Lt. Po penkis butus atiteks daugiavaikėms ir jaunoms šeimoms, po du – neįgaliesiems bei našlaičiams ir jų šeimoms. Naujakuriai į butus turėtų įsikelti kitąmet.
Anot savivaldybės specialistų, perkant butus buvo vertinama kaina, buto būklė, šildymo išlaidos. Pirkti kokybiški butai, kuriems remontuoti nebereikalingos išlaidos.
Nuo sausio 1-osios keičiasi nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Iki 2003 m. sausio mėnesio gavusiems socialinį būstą nereikėjo deklaruoti turto ir pajamų. Dabar jiems bus taikomas maksimalus apskaičiuotas nuomos mokesčio tarifas, jei nepateiks deklaracijų. Tokiu atveju nuomos mokestis didės praktiškai tris kartus.
Jei deklaravus turtą ir pajamas paaiškėtų, kad jos neatitinka Vyriausybės nustatytų dydžių, reikės išsikraustyti iš būsto. Iki 2003 m. Šiaulių mieste suteiktos 805 gyvenamosios patalpos. Kadangi nuomos mokestis keliauja į miesto biudžetą, Šiaulių savivaldybei mokesčio didinimas leis jį papildyti.
Mieste socialinio būsto laukia 1044 šeimos.
„Šiauliai plius“ informacija
- S plius el. pašto vartotojai, dėmesio!
-
2011 m. gruodžio 19 d.
„S plius“ el. pašto dėžučių vartotojus pasiekė elektroninis pranešimas, kuriame informuojama, kad siekiant atnaujinti duomenų bazę reikia nurodyti savo el. pašto dėžutės prisijungimo duomenis, priešingu atveju el. pašto dėžutė bus panaikinta.
Tai klaidinantis laiškas, siekiantis gauti ir panaudoti kliento duomenis, norint užvaldyti jo el. pašto dėžutę.
„S plius“ informuoja, kad niekada neprašo klientų pateikti savo el. sąskaitos ar el. pašto dėžutės prisijungimo vardų ir slaptažodžių.
Įmonė, gavusi informaciją apie šio el. laiško platinimą, ėmėsi saugumo priemonių, kad klaidinančio laiško siuntėjai negautų jokios informacijos iš klientų.
„S plius“ informacija
- Paskutiniai šių metų Tarybos sprendimai
-
Menų inkubatorius Šiauliuose bus. Vakar Taryba pritarė jo projekto įgyvendinimui. Už nepritarimą įgyvendinti projektą balsavo 8, prieš – 11, susilaikė 4 Tarybos nariai, nebalsavo 5. Meras Justinas Sartauskas nebalsavo, o Tarybos narys Vytautas Juškus nespėjo atiduoti balso.
Menų inkubatoriui – žalia šviesa
Nors prieš Tarybos posėdį prie Savivaldybės piketavo Menų inkubatoriui nepritariantys miesto menininkai, miesto valdžia į tai neatsižvelgė. Šiaulių miesto savivaldybės atstovai įsitikinę, kad tokio objekto poreikis mieste yra. „Jei Menų inkubatorių turi Telšiai, kodėl Šiauliai negali turėti?“ – ne kartą anksčiau teigė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė.
Projekto įgyvendinimą sustabdyti bandė ir Tarybos narys Artūras Visockas. Taryboje replikuota, kad už projektą balsuoti yra amoralu.
Tarybai pritarus, projektas bus įgyvendinamas nelaukiant prokuratūros, kuri yra paprašiusi visų su projektu susijusių dokumentų, tyrimo išvadų.
Savivaldybės darbo grupė savo išvadose įpareigojo administraciją skelbti operatoriaus konkursą bei kas ketvirtį atsiskaityti dėl projekto vykdymo. Šiaulių miesto tarybai prieš pat posėdį praneštos darbo grupės išvados dėl Menų inkubatoriaus. Didžiausia įžvelgta problema – per mažai viešinimo.
Mokinių pietūs gali brangti ketvirtadaliu
Antrasis reikšmingas Tarybos sprendimas privers mokyklinio amžiaus vaikus auginančius tėvus patuštinti pinigines. Vakar Šiaulių miesto taryba pritarė, kad moksleivių pietūs mokyklos valgykloje gali kainuoti apie 5 litus, t. y. jie brangs 25 proc.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu bendrojo lavinimo mokyklos pačios spręs, už kokią kainą maitinti moksleivius. Šiaulių miesto mokyklose iki šiol pietūs kainuodavo vidutiniškai
3 litus 30 centų, kai kuriose – iki 5 litų. Kadangi dabar gamybos išlaidos sudaro apie 1 litą 63 centus, skaičiuojant visas sąnaudas pietų kaina išauga iki 5 litų.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Violetos Damskienės, tėvai sumokės už maisto gamybą, todėl savivaldybei tai mažiau kainuos. Virėjos, kurios buvo išlaikomos savivaldybės, dabar bus išlaikomos moksleivių tėvų. Nemokamų pietų kaina lieka 4 litai 68 centai.
„Šiauliai plius“ informacija
- Snoro aukos pūgose ir lietuje
-
Oksana LAURUTYTĖ
SEB bankas gruodžio viduryje pradėjo mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusioms lėšas bankrutavusiame banke „Snoras“. Indėlius gyventojams pagal įstatymą galima išmokėti per penkerius metus, tačiau šiauliečiai laukti nenori. Nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro „Snoro“ nuskriaustų indėlininkų eilė prie SEB‘o lyjant ir sningant nemažėja.
Lėšas atgaus visi indėlininkai
Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pervedė SEB bankui lėšas, skirtas išmokoms išmokėti – daugiau nei 3,75 mlrd. litų. Bankui SEB pateiktas ir banko „Snoras“ indėlininkų sąrašas, pagal kurį SEB bankas išmokės šias lėšas daugiau nei 350 tūkst. indėlininkų – šalies gyventojų ir Vilniaus apskrities įmonių.
Jau nuo gruodžio vidurio išmokos „Snoro“ indėlininkams išmokamos grynaisiais pinigais SEB banko skyriuose arba pervedamos į gyventojų ir įmonių nurodytas sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose.
Buvo tikimasi, kad tik pirmosiomis draudimo išmokų mokėjimo dienomis SEB banko skyriuose bus didesnės gyventojų eilės, tačiau jos nemažėja. Prie SEB banko Šiaulių skyriaus žmonės ima rinktis labai anksti, gerokai prieš jam atveriant duris – apie 7 val. 30 minučių. Eilė nusidriekia iki gatvės ir nemažėja iki pat banko darbo pabaigos.
SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas sako, kad daugelyje šalies miestų „Snoro“ indėlininkų srautai jau susinormalizavo. Daugiau žmonių sulaukiama ne tik Šiauliuose, bet ir Alytuje, Utenoje, Mažeikiuose ir Panevėžyje. „Suprantame žmonių norą kuo greičiau atgauti indėlius. Kiekvienas gali pasirinkti jam patogų laiką, kada atvykti. Jei žmogus nori atgauti lėšas kuo greičiau, suprantama, kad jis renkasi būdą stovėti gatvėje. Net 100 tūkstančių „Snoro“ indėlininkų į banką atvykti nereikėjo, nes paraiškas pervesti jų indėlį į kitą banką jie pateikė internetu“, – sakė A. Žilinskas.
Pasak pašnekovo, SEB bankas organizavo darbą taip, kad skyriai dirbtų šeštadieniais – ne darbo dieną suteikiama galimybė dirbantiems žmonėms susitvarkyti finansinius reikalus.
| |
 Bankrutavusio „Snoro“ banko indėlininkai skuba kuo greičiau atgauti pinigus. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
|
Registruotis galima internetu
SEB bankas primena, kad banko „Snoras“ indėlininkai, kuriems apskaičiuotos draudimo išmokos, gali bet kada per penkerius metus nuo draudžiamojo įvykio dienos kreiptis į SEB banką dėl draudimo išmokos. Pinigai bus nedelsiant išmokėti grynaisiais pinigais arba pervesti į nurodytą sąskaitą.
SEB bankas planuojantiems atvykti į SEB banko skyrius gyventojams ir įmonėms yra pasiūlęs išankstinės registracijos internetu galimybę SEB banko interneto svetainėje www.seb.lt/snoroindelininkams.
Gyventojai gali internetu registruodamiesi pasirinkti savo pageidaujamą laiką atvykti į SEB banko skyrių iš anksto sutartu laiku, kad nereikėtų laukti bendroje eilėje skyriuje. Nuo sausio 2 d. registruojantis internetu bus galima pasirinkti galimybę atvykti į 27 SEB banko skyrius 15-oje Lietuvos miestų.
Bankas draudimo išmokas išmokės nemokamai vienu iš gyventojo ar įmonės pasirinktų būdų – arba nemokamai perves lėšas į nurodytą gyventojo ar įmonės sąskaitą bet kuriame Lietuvoje veikiančiame banke, arba nemokamai išmokės gyventojui ar įmonei išmoką grynaisiais pinigais SEB banko skyriuje.
Išsami informacija apie draudimo išmokų mokėjimo procedūrą teikiama tel. (8~5) 268 2886.
- Šaltinio vaikams Kūčių vakarienė
-
Oksana LAURUTYTĖ
„Pas draugo Arūno tėvą esu Kūčių vakarienėje buvęs. Dabar jis miręs, aš vaikų globos namuose gyvenu, o mano mama dirba Vokietijoje. Skaniai kvepia maistas, labai noriu paragauti“, – atviravo Martynas, ką tik į burną įsidėjęs padalyto kalėdaičio gabalėlį.
| |

Šiaulių globos namų „Šaltinis“ ugdytiniai sulaukė dovanų – Kūčių vakarienės „Bernelių užeigoje“. Autorės nuotr.
|
Antradienį jis, kaip ir kiti Šiaulių globos namų „Šaltinis“ auklėtiniai, „Akropolyje“ esančioje „Bernelių užeigoje“ „kūčiavojo“ prie vaišių stalo ir išgirdo apie Kūčių papročius. Šventinę vakarienę vaikams padovanojo UAB „Lasida“.
Vaikų globos namų „Šaltinis“ auklėtinai per šventes dažnai sulaukia dovanų – į globos namus užsuka labdariai, kurie atneša vaišių, žaislų, mokyklinių priemonių. Išvykti toliau iš įstaigos pasiseka retai, tad „Bernelių užeigos“ dovana – tradiciniai Kūčių valgiai – itin džiugi ir laukta.
Aivaras Rusevičius, UAB „Lasida“ rinkodaros vadovas, sako, kad pertvarkęs „Bernelių užeigos“ patalpas įmonės kolektyvas nusprendė padaryti gerą darbą – pakviesti ne pačius laimingiausius vaikus ir surengti jiems šventę. Ant stalo buvo patiekta tradicinių Kūčių valgių, o Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja, apsirengusi tautiniais rūbais, vaikus mokė Kūčių burtų ir žaidimų, papasakojo apie Kūčias ir Kalėdas.
Pasivaišinę šaltais ir karštais patiekalais, atsigaivinę kisieliumi, „Šaltinio“ ugdytiniai iš renginio organizatorių gavo ir po dovaną.
- Ieškinys Snorui ant ledo?
-
Oksana LAURUTYTĖ
„Tai unikalus atvejis. Kol kas nežinome, ką atsakyti“, – savaitraščiui „Šiauliai plius“ paaiškino Lietuvos banko atstovai pasiteiravus, ko gali tikėtis žmonės, kurie bankrutavusį banką „Snoras“ yra padavę į teismą. Šiaulietė Daiva Šemeklienė teismo prašė, kad „Snoras“ jai išmokėtų milijono litų dydžio kompensaciją už patirtus sužalojimus ir skausmą. Visiškai girtas banko apsaugos skyriaus viršininkas Kornelijus Nutautas šarvuotu automobiliu sužalojo jos ir sūnaus sveikatą. Valstybė žada grąžinti indėlius kiekvienam „Snoro“ klientui. Ar ji pagelbės ir buvusio „Snoro“ darbuotojo aukai?
Nuteistasis sprendimą apskundė
„Avarijos kaltininko baudžiamosios bylos nagrinėjimas tęsiasi jau dvejus metus ir pabaigos nematyti. Tik teismui priėmus sprendimą bus galima tęsti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo. Kiek laiko tęsis jos nagrinėjimas? Ar įmanoma sulaukti jos pabaigos teisinėje Lietuvoje?“ – klausia šiaulietė Daiva Šemeklienė, kurią beveik prieš dvejus metus sužalojo visiškai girtas dabar jau bankrutavusio banko „Snoras“ apsaugos vadas.
D. Šemeklienė teismo prašė iš banko už sužalotą savo bei sūnaus sveikatą ir gyvenimą priteisti milijono litų dydžio kompensaciją. Prošvaisčių, kad reikalai pajudės, buvo kilę vasarą. Šiemet birželio
6 dieną Šiaulių miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje šiaulietis 33 metų Kornelijus Nutautas buvo kaltinamas sukėlęs didelio atgarsio visuomenėje sulaukusią avariją. Jos metu buvo sunkiai sužalota šiaulietė ir jos nepilnametis sūnus.
Už padarytą nusikaltimą teismas K. Nutautą nuteisė kalėti dvejus metus šešis mėnesius, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejus metus atimta teisė vairuoti.
K. Nutautas teismo nuosprendį apskundė, nes manė, kad teismas buvęs šališkas, o bausmė paskirta per didelė.
Rugsėjo 29 d. Šiaulių apygardos teismas nagrinėjo
K. Nutauto apeliacinį skundą. Sprendimas nepriimtas, nes buvo paskirta pakartotinė
D. Šemeklienės sužalojimo ekspertizė. Atsakymo iš ekspertų dar nėra, tad K. Nutautas vis dar yra nekaltas.
Buvo visiškai girtas
Skaudi avarija įvyko 2010 m. vasario 27 d. apie 21 val. Šiaulių mieste prie pat centrinės turgavietės. „Snoro“ banko apsaugos vado K. Nutauto vairuojamas tarnybinis specialiai sutvirtintas automobilis „VW Transporter“ susidūrė su šiaulietės vairuojamu „Toyota Yaris“. Automobilyje važiavo ir moters nepilnametis sūnus.
Buvo nustatyta, kad nelaimės metu moteris buvo blaivi, tačiau K. Nutauto kraujyje rasta 3,59 promilės alkoholio. Ekspertai konstatavo, kad inkasatoriaus vairuojamas banko automobilis tądien važiavo ne mažiau nei 81 km/val. greičiu, nors minėtoje vietoje leistinas greitis yra 50.
Po įvykio bankas „Snoras“ K. Nutautą išsyk atleido iš darbo. Vyras rado kitą darbą – pradėjo dirbti vairuotoju.
| |
 
Neaišku, ko gali tikėtis žmonės, kurie bankrutavusį banką „Snoras“ yra padavę į teismą. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
„Snoras“ nesileido į kalbas
D. Šemeklienė kreipėsi į advokatą, kad bankas „Snoras“ atlygintų patirtą moralinę, materialinę ir fizinę žalą. Juk darbdavys privalo atsakyti už savo darbuotojų klaidas.
„Bankas „Snoras“ ne tik nepasiūlė nuo savo darbuotojo nukentėjusiai moteriai paramos, pagalbos, kompensacijos, bet net neatsiprašė. Klientė ne kartą kreipėsi į banką dėl ginčo sureguliavimo, tačiau atsakas į jį tebuvo tyla“, – sakė advokatas E. Morkūnas.
Banko „Snoras“ atstovai, atsisakę svarstyti D. Šemeklienės pasiūlymą dėl milijono litų kompensacijos, jokių savo variantų situacijai išspręsti nebuvo pasiūlę. Nepavykus taikiai susitarti, buvo kreiptasi į teismą.
Atsakovo AB bankas „Snoras“ atstovai Šiaulių apygardos teismui atsiųstame atsakyme į ieškinį dėl avarijoje padarytos žalos atlyginimo nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Jie teigė, jog atsakovas svarstytų galimybę atlyginti tik protingą nuostolių dydį, kuris turi būti pagrįstas. Atsiliepime teigiama, kad D. Šemeklienė privalo įrodyti atsakovų kaltę.
Kone dvejus metus vyksta K. Nutauto teismas, o kitas procesas dėl žalos atlyginimo
D. Šemeklienei buvo sustabdytas. Nuspręsta sulaukti, kokia bausmė bus paskirta „Snoro“ darbuotojui. „Snoro“ jau nebėra, o kiek laiko tęsis civilinė byla ir kas joje dabar bus atsakovai?
„Lietuvos banko“ ryšių su visuomene atstovas spaudai Mindaugas Milieška pakomentavo, kad D. Šemeklienės situacija išties unikali. Šimtais tūkstančių skaičiuojami „Snoro“ banko skolininkai ir kreditoriai, visiškai neaišku, kaip bus išspręstos nukentėjusių nuo banko asmenų problemos.
Vis dėlto atstovas spaudai informavo, kad jeigu bankroto metu teismas nuspręs, kad žalą asmeniui turi atlyginti bankas, kuriam taikoma bankroto procedūra, asmuo galės savo kreditorinius reikalavimus pateikti bankroto administratoriui, kuris juos turės įrašyti į atitinkamą kreditorių reikalavimų eilę.
„Pagal Bankų įstatymo 87 straipsnį, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo tenkinami pirmiausia“, – teigė M. Milieška.
„Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 15 str., visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Jei žalos atlyginimas bus priteistas iš banko, būsite įtraukta į kreditorių sąrašą ir žalos atlyginimo kaip ir kiti kreditoriai galėsite tikėtis iš bankroto administratoriaus, kuris realizuos banko turtą. Žalos atlyginimas baudžiamosiose bylose yra priskiriamas pirmai kreditorių eilei ir atlyginamas pirmiausia“, – tokio atsakymo sulaukta iš Mindaugo Balkės, UAB „Corporo Debt Collection“ skolų išieškojimo skyriaus vadovo.
- Kražiuose dingo vyras
-
Vincas Aleksandravičius, gimęs 1937 m., paskutinį kartą matytas lapkričio 17 d. apie 23 val. Kelmės rajono Kražių miestelyje prie bažnyčios. Galėjo būti neblaivus. Kaimynai vyro pasigedo kitą dieną rytą. Iš-skirtiniai vyro bruožai: neaukštas (165 cm), pilkų akių, tamsių plaukų, su akiniais, nerišli kalba, neturi vidurinio dešinės rankos piršto iki sąnario, vilkėjo juoda odine striuke. Skambinti tel. 8~670 001 18.
- Šventinio laikotarpio pavojai
-
Kasmet šimtams žmonių Kalėdas aptemdo eismo įvykiai keliuose, turto vagystės ar pirotechnikos sukeltos nelaimės.
Draudimo bendrovė suskaičiavo, kad Kūčių išvakarėse, gruodžio 23 d., eismo įvykių šalies keliuose padaugėja vidutiniškai 40 proc., palyginti su vidutiniu vienos dienos įvykių skaičiumi gruodžio mėnesį. Tokie duomenys gauti išanalizavus 2008-2010 m. bendrovėje užregistruotų eismo įvykių statistiką.
„Prieš šventes įprastą gyvenimo ritmą užgriūva papildomi rūpesčiai, daug daugiau tenka važinėti automobiliu, todėl itin padidėja eismo intensyvumas. Riziką pakliūti į eismo įvykį didina vairuotojų mintys, kurios nuo situacijos kelyje linkusios nukrypti į šventinio valgiaraščio ar dovanų planavimą“, – sako iš vienos draudimo bendrovių vadovas Ernestas Goliančik.
Draudimo specialistas pataria: norint sumažinti eismo įvykių pavojų prieš šventes, reikia kruopščiai suplanuoti kelionių maršrutus, vengti leistis ieškoti dovanų piko valandomis, neskubėti, nesiblaškyti, stengtis vairuoti ramiai ir atidžiai.
Padaugėja vagysčių
Draudimo bendrovės atstovai įspėja, kad per Kalėdas padidėja ir vagysčių iš privačių namų bei butų tikimybė. Kalėdų dienomis privataus turto vagysčių padaugėja maždaug 30 proc., palyginti su įprastais savaitgaliais.
„Per Kalėdas dažna šeima išvažiuoja kelias dienas ir sudaro tinkamas sąlygas ilgapirščiams apiplėšti būstą. Tenka konstatuoti, kad didžiausios metų šventės yra darbymetis vagims“, – sako draudimo bendrovės vadovė Giedrė Vitkauskienė.
Specialistės teigimu, efektyvių būdų, kaip per šventes apsaugoti savo namus, praktiškai nėra. Vis dėlto bent iš dalies sumažinti riziką galima paprašius kaimynų atkreipti dėmesį į jūsų be priežiūros paliktą būstą, o pastebėjus pavojų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
 
Nerūpestingai naudojami fejerverkai ir kita pirotechnika gali baigtis rimtais kūno sužalojimais ar gaisrais. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
| |
Pavojinga puošmena
Nors draudimo bendrovės yra užfiksavusios palyginti nedaug atvejų, kai nuo šventinių fejerverkų nukentėjo žmonės ir jų turtas, vis dėlto specialistai pataria neignoruoti šio su Naujųjų metų sutikimu susijusio pavojaus.
Specialistai įspėja, kad nerūpestingai naudojami fejerverkai ir kita pirotechnika gali baigtis rimtais kūno sužalojimais ar gaisrais, todėl šiomis švenčių puošmenomis reikėtų naudotis tiksliai taip, kaip nurodyta instrukcijose, vengti įsigyti fejerverkų iš nesertifikuotų platintojų, svarbiausia neleisti naudoti pirotechnikos neblaiviems asmenims.
„Šiauliai plius“ informacija
- Indėlininkai skuba į bankus
-
Trečiadienį pradėtos mokėti draudimo išmokos nacionalizuoto „Snoro“ banko indėlininkams. Nuo pat ryto prie pinigus gyventojams grąžinančio SEB banko nusidriekė eilės. Nepasitikėjimas bankais ir baimė prarasti santaupas šiauliečius atginė pačią pirmą dieną ir privertė laukti keletą valandų.
Prie pagrindinio Šiauliuose SEB banko skyriaus žmonių eilė susidarė nuo pat ryto. Nors pasiimti draudimo išmokas per SEB banką nacionalizuoto banko „Snoras“ indėlininkai gali per penkerius metus, gyventojai nenori rizikuoti ir laukti nė dienos.
Nors pasitikėjimas bankais sumažėjo, susigrąžintas santaupas retas kuris sakė laikysiąs namuose, daugelis paliks bankuose, tik šįsyk rinksis atsargiau.
Iš viso draudimo išmokoms išmokėti SEB bankui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Finansų ministerija užvakar pervedė beveik keturis milijardus litų, kurie bus išmokėti 350 tūkst. indėlininkų.
Draudimo išmokas įmonėms, priklausiusioms bankrutuojančio banko „Snoras“ Šiaulių filialui, trečiadienį pradėjo mokėti Šiaulių bankas. Verslo klientai kreiptis dėl išmokų ir pradėti tvarkyti visus reikiamus dokumentus jau gali visuose Šiaulių banko padaliniuose. Prašymus dėl kompensuojamų sumų galima pateikti ir per banko paslaugų internetu sistemą „SB linija“. Įmonės, kurios pageidauja lėšas gauti grynaisiais pinigais, turi atvykti į Šiaulių banko skyrius.
Iš viso išmokas juridiniams asmenims moka aštuoni šalies bankai. Lietuvos bankas yra skelbęs, kad iš viso 4,2 mlrd. Lt indėlių „Snore“ yra apdrausti ir bus grąžinti.
„Šiauliai plius“ informacija
- Etaplius.lt vaizdo konferencija apie kitų metų pranašystes
-

Pirmadienį, gruodžio 19 d., 14 val. Šiaulių regiono naujienų portalo „Etaplius.lt“ vaizdo konferencijoje apie kitų metų pranašystes kalbėsimės su būrėja Angele Reimeriene. Klausimus pašnekovei galite pateikti jau dabar portalo rubrikoje „Vaizdo konferencijos“.
„Etaplius.lt“ informacija
- Padėka Kelmės treneriams ir mokytojams
-
Išrinkti geriausi šių metų Kelmės rajono sportininkai, tačiau daugelis patvirtins, kad aukšti rezultatai pasiekiami sunkiu ne tik sportininko, bet ir trenerio darbu. Treneris tampa tuo vedliu, kuris būna šalia atsakingą akimirką, padeda sunkiu laikotarpiu prieš varžybas.
Pirmadienį Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centre vykusiame pasitarime su savivaldybės specialistais, atsakingais už mokinių sportą, treneriais, kūno kultūros mokytojais ir šalies savivaldybių kūno kultūros mokytojų metodinių ratelių pirmininkais buvo pagerbti ilgaamžiai treneriai ir kūno kultūros mokytojai.
Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro (LMSSC) direktorė dėkojo Kelmės rajono savivaldybės kūno kultūros mokytojams ir treneriams už ilgametį darbą ugdant mokinius. Kartu su vicemeru Kęstučiu Biliumi ir Švietimo skyriaus vedėja Irena Janušiene LMSSC direktorė Ona Babonienė įteikė padėkos raštus už nuopelnus vaikų ir jaunimo sportui Alvydui Andruliui, Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinės mokyklos kūno kultūros vyresniajam mokytojui; Sauliui Michailovui, Kelmės rajono Karklėnų pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojui metodininkui; Sigitui Siliūnui, Kelmės Kražantės pagrindinės mokyklos kūno kultūros vyresniajam mokytojui; Algirdui Samulioniui, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktoriui; Gitanai Kerpienei, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos tinklinio trenerei; Laurai Norbutienei, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos lengvosios atletikos trenerei; Mindaugui Norbutui, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos lengvosios atletikos treneriui; Nerijui Peleckiui, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos laisvųjų imtynių treneriui; Redai Zubavičienei, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos žolės riedulio trenerei; Robertui Nekrašui, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos tinklinio treneriui; Sauliui Jurčiui, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos laisvųjų imtynių treneriui.
Susitikimo metu buvo aptarta Kelmės rajono savivaldybės mokinių sportinė veikla, pristatyti Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro organizuojami sporto renginiai, varžybos, žygiai, akcijos bei konkursai.
Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro informacija
- Europos Sąjunga TAFISA žaidynėms skirs 1,7 mln. litų
-
Laura AUKSAITYTĖ
Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė susitiko su Europos Komisijos generalinio direktorato skyriaus atstovais, atsakingais už kultūros, švietimo ir sporto reikalus. Susitikimo, kuriame dalyvavo ir EK direktorato vadovo pavaduotojas Pedro Valazquez, metu buvo aptarti klausimai, susiję su Šiauliuose vyksiančiomis pasaulio sporto žaidynėmis „Sportas visiems 2012“. Joms Europos Sąjunga iš savo 2012 m. biudžeto skirs beveik 1,7 mln. litų finansavimą.
Iš viso 1,5 mln. eurų ES biudžeto lėšų paskirstyta trim sporto renginiams. Oficialiai pinigai dar nėra gauti, tačiau neabejojama, kad juos Šiauliai gaus. Beliko tik sutvarkyti formalumus, o finansavimą turės patvirtinti komisarai.
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Briuselyje Karolina Štelmokaitė tokį finansavimą Šiauliuose vyksiančioms žaidynėms vadina neįtikėtinu pasiekimu: „Nežinau, ar dar kuri nors Lietuvos savivaldybė kada nors sugebėjo gauti finansavimą tiesiogiai iš Europos Sąjungos biudžeto. Tai beveik neįmanoma. Šiauliai taps geru pavyzdžiu kitoms savivaldybėms.“
Vicemerė D. Matonienė sako besidžiaugianti susitikimu, nes supratusi, jog žygiai, daryti susitikimuose EK dėl finansavimo Šiauliams, nenuėjo veltui. „Galėsime organizuoti išties aukšto lygio žaidynes“, – sakė vicemerė.
D. Matonienė su EK direktorato skyriaus nariais aptarė ir „Sporto visiems“ judėjimo perspektyvas. „Lietuva gali tapti šio judėjimo lydere Europos Sąjungoje. Plėtodami šią veiklą, galime padaryti puikų įdirbį. Jaunimas šiuo metu per daug laiko leidžia prie kompiuterių ir per mažai sportuoja. Norint išvengti ligų ir vaistų, reikia pradėti aktyviai gyventi, sportuoti. Judėjimas „Sportas visiems“ labai svarbus ir mums, šiauliečiams“, – sakė vicemerė.
D. Matonienė dalyvavo ir išvažiuojamajame komisijos posėdyje, kurio metu buvo aptartos judėjimo „Sportas visiems“ plėtros perspektyvos. Posėdyje dalyvavo atstovai iš 27 šalių – gubernatoriai, merai, ambasadoriai. Su jais ketinama pasirašyti deklaraciją dėl tolimesnio bendradarbiavimo, pasikeičiant patirtimi plėtojant judėjimą „Sportas visiems“ įvairiose šalyse. „Todėl gali gimti ne viena gera idėja ir projektas, įtraukiantis ne vieną šalį. Galėsime pamatyti pozityvesnius rezultatus siekiant žmonių aktyvumo mūsų šalyje“, – sakė vicemerė.
- Naktiniai krepšininkų siautėjimai
-
Rusijos „Triumf“ ekipos legionieriai, prieš savaitę siautėję naktiniame klube Šiauliuose, paleisti iš teismo salės. Baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta. Jie dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų perduoti laiduototojui treneriui Valdemarui Chomičiui. Nukentėjusiesiems sumokėta 15 tūkst. litų už išmuštą dantį ir sulaužytą nosį.
Liubercų „Triumph“ ekipos (Rusija) legionieriai 25-erių Jerris Jeffersonas ir Tywainas McKee Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo atsipalaidavę. Amerikiečiai, prieš savaitę susimušę naktiniame klube su apsaugininkais ir pasipriešinę pareigūnams, šypsojosi, o treneriui Valdemarui Chomičiui po ketverių varžybų, vykusių per aštuonias dienas, ir legionierių siautėjimo teko apsilankyti pas medikus. Pasak trenerio, klubas švelnių sankcijų nežada.
Teismas nusprendė bylą nutraukti, laiduotojui V. Chomičiui sumokėjus už kiekvieną krepšininką po 1000 litų. Rusijos krepšinio klubo legionieriai sakė išmokę pamoką ir daugiau taip nebesielgs. Treneris neslepia, kad tokie incidentai nėra reti, tačiau dažniausiai jie neiškyla viešumon.
Liudininkų teigimu, juodaodžiai krepšininkai elgėsi iššaukiančiai, kabinėjosi prie klubo lankytojų, padavėjų. Vienam apsaugininkui sulaužyta nosis, kitam išmuštas dantis. Komisariate J. Jeffersonas įžeidinėjo pareigūnus, juos apspjaudė. Abu buvo girti. Rusijos „Triumph“ klubo vadovybei ir treneriui nepavyko išsiaiškinti, kurie klubo krepšininkai taip pat siautėjo naktiniame klube.
„Šiauliai plius“ informacija
- Raginama indėlius pervesti į sąskaitas
-
Policija nuolat įspėja visuomenę būti itin dėmesingą, nes telefoniniai sukčiai ieško būdų, kaip iš patiklių piliečių išvilioti pinigų.
Policija jau turi žinių, kad bandydami pasinaudoti padėtimi, susidariusia nacionalizavus banką „Snoras“, neteisėtai praturtėti siekiantys asmenys bando išvilioti iš žmonių pinigų. Mandagus vyriškis, paskambinęs telefonu, prisistato banko „Snoras“ darbuotoju, įvardija prasimanytas savo pareigas „Finansų skyriuje“ ir prisistato netikra pavarde. Apsimetęs banko atstovu, vyriškis iš karto ima priekaištauti, kad žmogus jau atsiėmęs dalį „Snore“ laikyto indėlio, kad pinigai iš banko paimti neva „pernelyg“ anksti ir neteisėtai, todėl juos teks grąžinti pervedant į nurodytą sąskaitą ar atiduodant grynaisiais atvykusiam „banko atstovui“.
Naudodamiesi proga, suk-čiai stengiasi kuo daugiau sužinoti apie pašnekovų turtinę padėtį, išgauti kituose bankuose turimų sąskaitų numerius, internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ar kitą informaciją, todėl policija prašo gyventojų neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų.
| |
  |
Sukčiai pradėjo naudotis ir „Snoro“ vardu. Buvę banko klientai raginami naudotis elektroniniais mokėjimais ir neatsiimti grynųjų pinigų. "Šiauliai plius" archyvo nuotr. |
Taip pat įspėjama, kad Indėlių ir investicijų draudimo fondui per pasirinktus bankus pradėjus draudimo išmokų mokėjimą gali padaugėti vyresnio amžiaus žmonių užpuolimų gatvėje, apiplėšimų, vagysčių. Rūpindamasi gyventojų saugumu ir siekdama užtikrinti viešąją tvarką, policija ragina bankrutavusio „Snoro“ banko kreditorius naudotis elektroniniais mokėjimais pervedant atgautą indėlį į sąskaitas kituose bankuose, o ne atsiimant grynuosius pinigus.
Pastebima, kad kasmet sukčiavimų padaugėja maždaug apie 20 proc. Aukomis tampa vidutiniškai vienas iš 60 pasirinktų aukų.
Pastaruoju metu pastebima, kad telefoniniai sukčiai aktyvėja - įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Primename, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 ar daugiau slaptažodžių kortelėje, sąskaitos numeris. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), ir paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.
„Šiauliai plius“ informacija
- Trūkumai pašalinti, bet sąlygos prastos
-
Seimo Žmogaus teisių komitete buvo aptartos Šiaulių tardymo izoliatoriaus problemos. Žmogaus teisių komitetas dar vasarą sulaukė skundo dėl itin blogų nuteistųjų ir suimtųjų gyvenimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Komiteto įpareigojimu tardymo izoliatoriuje besilankę komiteto nariai E. Lementauskas ir V. Simulik susitiko su įstaigos vadovais ir administracija bei išklausė kalinių problemas.
Parlamentarai konstatavo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybė dalį trūkumų jau pašalino, tačiau dėl objektyvių priežasčių sąlygos vis dar ganėtinai prastos: kalinių per daug, o kamerų plotas yra mažesnis, nei numato ES direktyvos. Tačiau didžiausia problema, pasak Seimo nario E. Lementausko, – galimybė sulaikytiesiems ir kaliniams laiku gauti medicininę pagalbą.
„Be jokios abejonės, įkalinimo įstaiga nėra poilsio namai, tačiau net ir kaliniai turėtų turėti teisę į medikų pagalbą, jei jos prireikia. Deja, susiduriame su problema, gydytojai nėra suinteresuoti dirbti įkalinimo įstaigose, nes sąlygos ten gerokai blogesnės, o atlyginimai – mažesni“, – tvirtina
E. Lementauskas.
Siekdamas išspręsti šį klausimą, Žmogaus teisių komitetas ketina kreiptis į Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijas dėl galimybių gerinti darbo sąlygas ir didinti atlyginimą gydytojams, dirbantiems įkalinimo įstaigose.
„Šiauliai plius“ informacija
- 158-ojo namo aistros
-
Vilniaus g. 158 namo gyventojai neleidžia parduotuvės savininkui Šiaulių miesto politikui atjungti jam priklausančių patalpų nuo šilumos tinklų ir šildyti elektra, kol jiems nepaaiškinta, ar už šildymą neteks mokėti daugiau. Parduotuvės savininkas teigia jokių procedūrų nepažeidęs, savivaldybės ir „Šiaulių energijos“ atstovai sako, kad atjungimo nuo centrinio šildymo techninis projektas suderintas su namo administratoriumi. Teisininkai sako, kad situaciją turės išaiškinti teismas.
Vilniaus g. 158 name yra penki butai, apačioje – parduotuvės patalpos. Du trečdalius patalpų ploto virš parduotuvės užima archyvas. Parduotuvės savininkai nusprendė šildytis elektra, tačiau tam pasipriešino gyventojai. Jie teigia, kad projektas suderintas jiems nepranešus. Nebuvo ir gyventojų susirinkimo, nors pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles tai privaloma padaryti. Šiaulių miesto tarybos narys Arvydas Mockus teigia to nežinojęs ir nesigilinęs, kaip vyksta projekto įgyvendinimo procesas. Dabar jis sako tapęs įkaitu – už patalpas reikia mokėti po 2 tūkst. litų per mėnesį, o modernūs apie 13 tūkst. litų kainavę šildymo elektra įrenginiai nenaudojami.
„Šiaulių energijos“ atstovai raštu žurnalistams paaiškino, kad neturi informacijos apie gyventojų sutikimą, tačiau projektas suderintas su namo administratoriumi. Savivaldybės atstovai tikina, kad parduotuvės savininkui davė leidimą gauti sąlygas projektui rengti, nes buvo namo administratoriaus parašas. Atsakomybės neprisiima niekas.
| |
  Atsijungimo nuo centrinio šildymo projektas suderintas su namo administratoriumi, bet ne su jo gyventojais. "Šiauliai plius" archyvo nuotr. |
Susirinkimas iki šiol neįvyko, nes gyventojai laukia, kol Valstybinė energetikos inspekcija jiems išaiškins sąlygas, kurių jie gali reikalauti iš parduotuvės savininko, nusprendusio šildytis elektra. Tačiau parduotuvės savininkai sako, kad gyventojai delsdami kenkia patys sau. Jei parduotuvė nepakeis šildymo būdo, gyventojams teks mokėti daugiau. Pasak A. Mockaus, nuo 2004 m. mokestis už šildymą skaičiuotas pagal radiatorių sekcijų kiekį, o jam pasijungus visu pajėgumu mokestis kitiems gyventojams tik padidėtų.
Teisininkai sako, kad šiuo atveju reikia teismo išaiškinimo. Eglė Šimkevičienė, Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyriaus vicepirmininkė, sako, kad gyventojai turėtų kreiptis į teismą.
Vilniaus g. 158 namą administruojanti bendrovė „Mūsų butas“ susirinkimą su gyventojais planuoja gruodžio 14 d. Parduotuvės savininkas sako, kad namą administruojanti bendrovė turi prisiimti kaltę, nes pasirašė neinformavusi gyventojų.
„Šiauliai plius“ informacija
- Pakruojo meras atleistas iš pareigų
-
Pakruojo taryba iš pareigų atleido merą socialdemokratą Saulių Gegiecką. Nepasitikėjimą juo pareiškusi valdančioji dauguma balsuodama nebuvo vieninga.
Už mero atleidimą balsavo 13, prieš – du valdančiosios daugumos atstovai. Tarybos posėdyje dalyvavo 23 iš 25 narių. Visiems dalyvavusiems buvo išdalyti balsavimo biuleteniai, tačiau balsadėžėje rasta tik 15 užpildytų – aštuoni opozicijos nariai nebalsavo. Tokį sprendimą jie argumentavo tuo, kad dėl netinkamo mero elgesio interpeliaciją opozicijos atstovai inicijavo dar 2009-aisiais. Tuomet valdančioji dauguma pasielgė analogiškai – nebalsavo. Opozicijos atstovai dėl mero girtavimo, neblaivaus pasirodymo viešuose renginiuose politikams išsakė pastabas ir šiemet, tačiau tuomet į tai kolegos numojo ranka.
Nušalintam merui bus sumokėtas dviejų mėnesių atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Šiuo metu meras turi nedarbingumo lapelį ir gydosi sanatorijoje.
Tarybos posėdyje nesvarstyta, ar meras bus pašalintas ir iš socialdemokratų partijos, tačiau jos atstovai užtikrino, kad atskirame susirinkime svarstys, ar atleisti jį iš Pakruojo rajono socialdemokratų partijos skyriaus pirmininko pareigų.
Mero pareigas S. Gegieckas užėmė jau trečią kadenciją: pirmąkart buvo išrinktas 2004-aisiais, perrinktas – 2007 m. ir šiemet. Pakruojo miesto taryboje jis dirbo nuo 1995-ųjų.
Iš viso Pakruojo taryboje yra 25 nariai iš septynių partijų – 11 socialdemokratų, trys buvusios Naujosios sąjungos atstovai, po du Valstiečių liaudininkų, Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ narius, keturi konservatoriai ir vienas krikščionių partijos atstovas.
Lietuvos socialdemokratų partija buvo nepatenkinta
S. Gegiecko elgesiu. Žiniasklaidoje ne kartą rašyta apie tai, kad meras vairavo ir viešose vietose pasirodydavo neblaivus.
„Šiauliai plius“ informacija
- Į S plius ne tik šventinių pasiūlymų, bet ir pasivaišinti kalėdine arbata
-
Šarūnas STASIULIS
Iškritus pirmajam sniegui, pakvipo ir šventėmis. Ne-trukus į nosį dar smarkiau ims gnybti šaltukas, o po darbo skubantiems namo teks klampoti per sniego pusnis, todėl elektroninių ryšių bendrovė „S plius“ savo klientams paruošė staigmeną – apsilankiusieji pagrindiniame klientų aptarnavimo skyriuje Tilžės g. 74 bus vaišinami karšta arbata ir kalėdiniais imbieriniais sausainiais.
Nuo kitos savaitės iki pat Naujųjų metų „S plius“ savo abonentus į klientų aptarnavimo skyrius vilios ne tik gausybe išskirtinių šventinių pasiūlymų, bet ir jaukia kalėdine atmosfera, šiltu aptarnavimu ir gera nuotaika, o atėję į Tilžės g. 74 apmokėti sąskaitų, lūkuriuojantys eilėje ar nusprendę namiškiams švenčių proga padovanoti
„S plius“ internetą ar televiziją, kartu galės sušilti ir paskanauti šventinių vaišių. Be to, „S plius“ klientų laukia šventinės dovanos ir siurprizai, elektroninių ryšių bendrovė žada nepamiršti ir pačių mažiausių savo draugų.
Dar viena „S plius“ kalėdinė dovana – nemokamas bevielis internetas visiems prekybos centro „Saulės miestas“ lankytojams. Nuo šiol prisėdę ant suoliuko ar įsitaisę bet kurioje prekybos centro kavinėje galėsite naudotis sparčiuoju
„S plius“ belaidžiu internetu.
Rūpindamasi savo abonentais, elektroninių ryšių bendrovė „S plius“ prekybos centre „Saulės miestas“ atnaujino klientų aptarnavimo skyrių. Dabar atsiskaityti už paslaugas, jas užsisakyti ar išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus galėsite dar greičiau, nes dabar čia dirba dvi konsultantės.
„S plius“ į savo klientų aptarnavimo skyrius kviečia ir tuos, kuriems knieti sužinoti, koks likimas ištiks televiziją po 2012-ųjų. Elektroninių ryšių bendrovė įsitikinusi, kad pats geriausias metas pabendrauti su savo klientais – būtent prieš šventes. „S plius“ atsakys į visus ramybės neduodančius klausimus, padės išspręsti iškilusius nesklandumus ir papasakos apie tai, kad išjungus antžeminę analoginę televiziją „S plius“ kabelinės televizijos abonentams niekuo nereikės rūpintis, nes jie ir toliau galės žiūrėti visus kabelinės televizijos kanalus.
Daugiau informacijos apie šventinius „S plius“ pasiūlymus ir akcijas sužinosite paskambinę telefonu 8~700 121 01.
- Mieste vis dar trūksta traumatologų
-
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėjo veikti Ortopedijos-traumatologijos centras, sujungęs Ortopedijos-traumatologijos skyrių ir skubios pagalbos bei konsultacijų kabinetus. Taip traumatologai tikisi sureguliuoti ligonių srautus. Iki šiol tenka dirbti įtemptu grafiku – ir konsultuoja, ir operuoja tie patys specialistai, kurių mažiausiai keturių trūksta.
 |
Šiauliai iki šiol pirmauja pagal pacientų, laukiančių eilėse dėl sąnarių protezavimo, gausą. "Šiauliai plius" archyvo nuotr. |
Nors pirmasis sniegas iškrito tik prieš kelias dienas, Traumatologijos skyrius ruošiasi pacientų apgulčiai. Kol kas dėl slidžių kelių susižalojusių ligonių dar vienas kitas. Pernai tuo pačiu metų laiku skyrius buvo perpildytas, gydytojai teigė, kad trūksta lovų ligoninėje. Gruodžio 1-ąją buvo sujungti skubios pagalbos ir konsultacinėje poliklinikoje esantys konsultaciniai kabinetai.
Šiemet traumatologai sulaukė kelių naujų specialistų, du važinėja į ligoninę iš Šiaulių apskrities, tačiau norint suteikti pagalbą ištisą parą, o ne iki 20 val., reikėtų dar 4-5 traumatologų, juolab kad Šiauliai iki šiol pirmauja pagal pacientų, laukiančių eilėse dėl sąnarių protezavimo, gausą. Tai sąlygoja kelios priežastys, viena kurių – aplink Šiaulius nėra teikiama tokia pagalba ir nėra specialistų.
Kelio ar klubo sąnario operacijų laukia po 1500 žmonių. Protezavimo operacijos Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėtos atlikti prieš 20 metų. Traumatologai žada susirinkti ir pasidžiaugti šia sukaktimi. Pirmoji operacija buvo užfiksuota vaizdo kamera.
„Šiauliai plius“ informacija
- Tiesioginėje Etaplius.lt vaizdo konferencijoje Gytis Paškevičius
-
Pirmadienį, gruodžio 5 d., 14 val. tiesioginėje naujienų portalo „Etaplius.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvaus garsus Lietuvos dainininkas Gytis Paškevičius.
Į jo jubiliejinį koncertą gruodžio 3-iąją Šaulių arenoje bilietų neliko dar prieš mėnesį.
Klausimus pašnekovui galima pateikti naujienų portale „Etaplius.lt“ iš anksto arba tiesioginės konferencijos metu.
„Etaplius.lt“ informacija
- Prieitas liepto galas?
-
Trejus metus ne pagal kišenę gyvenusi Šiaulių miesto savivaldybė kitąmet turės sutaupyti 40 mln. litų. Biudžetinių įstaigų vadovai nurodo, kad pagal pateiktus skaičius trūks pinigų net darbuotojų atlyginimams.
Šiaulių miesto biudžetinėms įstaigoms 2012-ieji bus išbandymų metai, kadangi nuo 25 iki 40 proc. mažinamas jų finansavimas. Šiaulių miesto savivaldybė turi sutaupyti maždaug 40 mln. litų. Pagal turimas pajamas savivaldybė savarankiškoms funkcijoms vykdyti turės tik 107 mln. litų. Pasak Šiaulių miesto mero Justino Sartausko, teks mažinti išlaikomų pastatų skaičių, atlyginimus, taupyti lėšas šildymui ir t. t.
Biudžetinių įstaigų vadovai teikia savivaldybei biudžeto projektus, kurie su kiekvienu įstaigos vadovu bus aptariami atskirai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus atstovai sako, kad 107 mln. litų neužteks, biudžetas bus 16 mln. didesnis – sieks 123 mln. litų.
2008 m. savivaldybė gyveno geriausius laikus. Tada buvo įgyvendinami projektai, didinami atlyginimai, tačiau 2009-aisiais prisidėjus krizei taupyti nebuvo pradėta. 2010 m. taip pat netaupyta, šių metų pradžioje ruoštasi rinkimams. Pasak J. Sartausko, kadangi nuo 2009-ųjų iš Finansų ministerijos gaunamos lėšos sumažėjo ir nebuvo priimtos jokios optimizavimo priemonės, atsirado „žirklės“ dėl gyvenimo ne pagal kišenę.
Šiaulių miesto savivaldybė skolintis nebegali. Ji kelerius metus nemokėjo paslaugas teikiančioms bendrovėms. Dėl negebėjimo vadovauti skolos pasiekė aukščiausią tašką, todėl 2012-ieji Šiaulių miesto savivaldybei bus vieni sunkiausių atkūrus Nepriklausomybę.
„Šiauliai plius“ informacija
- S plius kviečia didžiausioms metų šventėms ruoštis drauge
-
Šarūnas STASIULIS
Nors už lango sniego dar nematyti, bet užtenka žvilgtelėti į parduotuvių vitrinas arba įsijungti televizorių ir suprasi – iki didžiausių metų švenčių lieka vis mažiau laiko. Netrukus nersime į pasiruošimo joms šurmulį ir tarsi pametę galvas ieškosime dovanų artimiesiems, puošime namus ir dar prieš prasidedant švenčių maratonui stengsimės užbaigti visus darbus.Ir šiemet elektroninių ryšių bendrovė "Splius" padeda savo esamiems ir būsimiems klientams pasiruošti šventėms, todėl dovanoja šūsnį palankių pasiūlymų ir naudingų akcijų.
Norintys sutaupyti arba namams padovanoti išskirtinių dovanų nepraleis progos pasinaudoti galybe „S plius“ nuolaidų. Kaip ir kasmet, elektroninių ryšių bendrovė kabelinės ir skaitmeninės televizijos abonentams bei interneto vartotojams siūlo gerokai sutaupyti. „S plius“ abonentams, iki sausio 15-osios sumokėjusiems už šešis ar daugiau kitų metų mėnesių, iškart suteikiama
1 Lt nuolaida kiekvieno mėnesio abonentiniam mokesčiui. Taigi atsiskaitę už interneto ar televizijos bazinio paketo paslaugas gerokai sutaupysite, o sutaupytas lėšas galėsite skirti dovanoms.
„S plius“ paruošė šventinių siurprizų ir naujiems savo abonentams. Norintys įsivesti internetą tam turi net dvi svarias priežastis – nauji abonentai sparčiu internetu galės pradėti naudotis nesudarę ilgalaikės terminuotos sutarties ir net nemokėdami registracijos mokesčio, o nebijantys įsipareigojimų gali net ir sutaupyti, nes pasirašę dvejų metų interneto teikimo sutartį kas mėnesį turės mokėti tik 20,90 Lt.
Naujųjų skaitmeninės televizijos abonentų, pasirašiusių dvejų arba vienerių metų paslaugų teikimo sutartį, švenčių proga lauks neeilinės dovanos. Priklausomai nuo sutarties sudarymo laikotarpio, abonentai vieną arba du mėnesius nemokamai galės stebėti papildomus skaitmeninės televizijos paketus, o skaitmeninį imtuvą ar modulį įsigyti vos už 1 Lt.
Naujiems kabelinės televizijos abonentams „S plius“ dovanoja itin dideles nuolaidas. Pasirašę dvejų metų kabelinės televizijos sutartį, abonentai pirmus metus už bazinį paketą mokės tik 10 Lt per mėnesį. Šaltuoju metu sezonu „S plius“ nepamiršta ir garbiausių savo abonentų. Senjorai, kabelinės televizijos sutartį pratęsę dvejus metus, sutaupys dar daugiau ir pirmus metus už bazinį paketą kas mėnesį mokės vos 6 Lt.
„S plius“ šiemet nesirengia likimo valiai palikti ir privačių namų gyventojų, kurių nepasiekia įprastiniai kabeliniai tinklai. Jiems siūloma įsirengti itin spartų bevielį internetą. Abejojantiems bevielio ryšio greitaveika suteikiamas 1 mėn. bandomasis laikotarpis. Negana to, jam pasibaigus vartotojų laukia išskirtinis pasiūlymas – maršrutizatorių jie galės įsigyti su didele nuolaida.
Dar viena proga sutaupyti prieš prasidedant švenčių virtinei – pakeisti fiksuoto telefono ryšio operatorių į „S plius“. Šventinių akcijų maratono metu „S plius“ fiksuoto telefono ryšio klientams siūlomas naujas planas „60“. Plano abonentinis mokestis siekia vos
10 Lt per mėnesį, o abonentui suteikiama valanda nemokamų pokalbių į visus Lietuvos fiksuoto ir mobiliojo ryšio tinklus. Pereiti į „S plius“ fiksuoto telefono ryšį verta dar ir todėl, kad išsaugomas senasis numeris, o visus juridinius formalumus akimirksniu sutvarkys klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai, tad niekuo nereikės rūpintis.
Šiemet „S plius“ paplušėjo iš peties, kad šventės neapkarstų ir netaptų galvos skausmu, tad nešvaistykite laiko ir sutaupykite – pasinaudokite šventiniais elektroninių ryšių bendrovės pasiūlymais. Daugiau informacijos apie akcijas ir jų sąlygas sužinosite apsilankę „S plius“ klientų aptarnavimo skyriuose, tinklalapyje www.splius.lt arba paskambinę telefonu 8~700 121 01. Primename, kad „S plius“ paslaugos teikiamos Šiauliuose, Radviliškyje, Kuršėnuose, Joniškyje ir Kelmėje.
- Misija neįmanoma radijo taško atsisakymas
-
Gyventojai nepatenkinti laidinio radijo paslaugomis. Bendrovė „Teleradijo kompanija Hansa“ neatvyksta dėl gedimų, neleidžia atsisakyti paslaugos, tik renka beveik penkių litų mokestį per mėnesį. Paaiškėjo ir daugiau pažeidimų. Bendrovės veiklą tirs Generalinė prokuratūra.
Už šnypščiančią dėžutę šiaulietė Paulina Janina Darginavičiūtė kas mėnesį moka beveik 5 litus. Radijo taškas nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio vieną savaitę veikė, kitą – ne, o nuo kovo mėnesio tik šnypščia. Kadangi moteris gyvena daugiabučių namų savininkų bendrijoje, mokestis už laidinį radiją įrašytas į bendrą sąskaitą, todėl nėra galimybės nemokėti. Ji teigia skambinusi ir prašiusi, kad radiją atjungtų, tačiau sulaukianti tik pažadų atvykti patikrinti. Kas mėnesį moteris gauna 4,60 Lt sąskaitą už neteikiamą paslaugą.
Šiaulietė tvirtina norėjusi atsisakyti paslaugos, tačiau Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Teleradijo kompanija Hansa“ nesileidžia į kalbas, esą už paslaugos atjungimą ji reikalauja mokesčio. Su bendrove internete nurodytu telefono numeriu susisiekti neįmanoma.
Bendrovės „Teleradijo kompanija Hansa“ veikla domėjosi Seimo narys Edvardas Žakaris. Jis kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą ir Radijo televizijos komisiją. E. Žakaris sako, kad gautas atsakymas, jog „Teleradijo kompanija Hansa“ daro daug pažeidimų: už licencijas nemoka nustatyto mokesčio, retransliuoja Lietuvos radiją neturėdama leidimo, ima mokestį už neteikiamas paslaugas.
Pasak Seimo nario, problemų dėl laidinio radijo kyla ir vilniečiams. Dėl minėtos bendrovės veiklos E. Žakaris kreipėsi į generalinį prokurorą.
„Šiauliai plius“ informacija
- Odontologo paslaugos vaikams
-
Šiaulių krašto žmonės turi galimybę odontologo pagalbą gauti Moters ir vaiko klinikoje. Vaikų chirurgijos, traumatologijos ir ortopedijos centre teikiama odontologo paslauga vaikams ir psichinę negalę turintiems suaugusiesiems. Per metus tokia paslauga suteikiama 250 pacientų.
Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, traumatologijos ir ortopedijos centre įkurtas kabinetas, kur dirba odontologai. Vaikams dantis rauti ar gydyti galima tuo pačiu metu, taikant bendrąją nejautrą – dirba anesteziologas, slaugytojos. Tokia paslauga daugiausia teikiama vaikams iki aštuoniolikos metų ypatingais atvejais.
Pasak medikų, labai patogu ir tai, kad per tokį gydymą galima suteikti ir ortodontinę pagalbą, įstatyti laikinas dantų plokšteles. Tokia stomatologinė paslauga, taikant nejautrą, teikiama ir suaugusiesiems, tačiau tik turintiems psichinę negalę. Ar toks gydymas reikalingas vaikams iki 18 metų, ar suaugusiajam, turinčiam psichinę negalę, turi nuspręsti šeimos gydytojas ir odontologai.
Jau apie 1,5 metų teikiama paslauga yra nemokama, už ją moka ligonių kasos, tereikia užsiregistruoti turint siuntimą. Nuo lapkričio mėnesio šią paslaugą odontologai gali teikti ligoninėse, vaikų reanimacijos skyriuose.
„Šiauliai plius“ informacija
- In memoriam Vandai Kavaliauskienei
-
Lapkričio 27 d. anapilin išėjo vienintelio Baltijos šalyse Katinų muziejaus įkūrėja Vanda Kavaliauskienė.
Visą gyvenimą farmacininke dirbusi moteris savo pastangomis sukaupė gausybę eksponatų ir įkūrė Katinų muziejų.
Ji visada buvo aktyvi ir dalyvavo įvairiuose renginiuose. Labiausiai V. Kavaliauskienė vertinama už tai, kad pati sukaupė eksponatus ir įkūrė vienintelį Baltijos šalyse Katinų muziejų, kuris dabar pavadintas jos vardu.
Katinų muziejus įkurtas 1990 m. pavasarį. Jame – tik katinai – suvenyrai, kurie atkeliavo iš daugelio pasaulio šalių ir žemynų. V. Kavaliauskienės bendradarbiai sako, kad moteris buvo ne tik darbšti, bet ir mokėjo džiaugtis gyvenimu ir tai skatino daryti kitus.
V. Kavaliauskienė daugybę metų kauptą kolekciją pernai padovanojo Šiaulių miestui. Buvę bendradarbiai ir pažįstami sako, kad moteris buvo nusipelniusi tapti Šiaulių miesto garbės piliete, tačiau jos kandidatūros komisija nepatvirtino. Paskutiniais gyvenimo metais ji nebedirbo, tačiau kiekvieną savaitę užsukdavo į Katinų muziejų.
Vanda Kavaliauskienė palaidota Ginkūnų kapinėse.
- Snoro reikalai pajudėjo
-
Šiaulių mieste ir rajone dėl bankrutuojančio banko „Snoras“ nukentėjo per 3000 pensijas gaunančių žmonių. Šiauliečiai pasimetę, kuriam bankui patikėti savo pensijas. Žmonėms neramu ir dėl indėlių atgavimo tvarkos, kuri jau aiškėja, tačiau bijoma piktnaudžiavimo pasitikėjimu atvejų.
 |
„Snoro“ indėlininkams pinigai bus grąžinami per SEB banką. Miesteliuose, kur banko padalinių nėra, lankysis mobiliosios SEB banko komandos.
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
„Sodros“ rūpesčiai
Į „Sodros“ Šiaulių skyrių pastaruoju metu plūsta klientai, kuriems pensijos būdavo pervedamos į žlugusį „Snoro“ banką. Šiaulių mieste ir rajone išmokama 62 tūkst. pensijų. 3 100 klientų turėjo sąskaitas „Snoro“ banke. „Sodros“ darbuotojai prašo gyventojų kuo skubiau apsispręsti, kur pageidauja gauti savo pensijas. Galima atidaryti sąskaitą bet kuriame banke ir užpildyti prašymą, kad būtų pervedamos išmokos iš „Sodros“, prašymą galima parašyti „Sodros“ skyriuose arba pasinaudoti elektronine aptarnavimo sistema.
Pagrindinis klausimas Šiaulių „Sodros“ darbuotojams – kuriuo banku pasitikėti? „Snoro“ banko žlugimas sukėlė tokį nepatiklumą ir paniką, kad vis daugiau žmonių pageidauja savo pensijas gauti tiesiai į namus. „Sodros“ atstovai sako, kad toks žmonių sprendimas neužtikrina saugumo, todėl pensijas gaunantys asmenys turi nurodyti, kodėl prašo tokios paslaugos.
„Sodros“ atstovai negali kategoriškai atsisakyti atnešti pensiją į namus. Išmokėti pensijas per bankus „Sodros“ biudžetui yra ekonomiškai naudingiau – už šią paslaugą bankams sumokama kelis kartus mažiau nei pensijas pristatančiai bendrovei. „Sodros“ Šiaulių teritorinis skyrius kas mėnesį bankams sumoka apie 0,3 proc. pervedamos išmokų gavėjams sumos, bendrovei tenka mokėti iki 1 proc.
Indėlių išmokėjimo procedūra
Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinko SEB banką draudimo išmokų lėšoms „Snoro“ indėlininkams mokėti. Per šį banką bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms. Nors kol kas iš valstybės įmonės SEB bankas nėra gavęs lėšų išmokoms mokėti, indėlininkai jau gali bankui pateikti prašymus dėl pageidaujamo būdo išmokai gauti.
Nuo gruodžio 1 d. prašymą išmokėti išmoką jau galima užpildyti prisijungus prie SEB banko paslaugų internetu sistemos. Šiuo būdu prašymą pateikti galės banko „Snoras“ indėlininkai, sudarę su SEB banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Jei tokios sutarties neturite, jos sudaryti nebūtina – indėlininkai prašymą gali pateikti užsukę į artimiausią SEB banko padalinį.
„Suprantame, kad daugeliui gyventojų ir įmonių, laikiusių lėšas „Snore“, itin svarbu išmokas gauti kiek įmanoma greičiau, todėl stengiamės formalumų procesą kuo labiau supaprastinti. Banko „Snoras“ indėlininkų sąrašus ir apskaičiuotas draudimo išmokas mums pateiks „Indėlių ir investicijų draudimas“. Laukdami šios informacijos ir lėšų, skirtų išmokėti indėlininkams, pradedame rinkti gyventojų ir įmonių prašymus, kokiu būdu jie norės gauti draudimo išmokas. Norime atkreipti dėmesį, kad lėšos iš draudimo įmonės kol kas nepervestos, todėl gyventojai ir įmonės neskubėdami gali pateikti prašymus jiems patogiu laiku ir būdu“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Pasak jo, skubėti nebūtina ir todėl, kad prašymo pateikimo bankui laikas nesuteiks pirmumo išmokai gauti – jos bus išmokamos „Indėlių ir investicijų draudimo“ nustatyta tvarka. Be to, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymas numato, kad gauti draudimo išmoką indėlininkas gali per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.
Miesteliuose, kur SEB banko padalinių nėra, gyventojus aplankys SEB banko mobiliosios komandos. „Jau kuriame komandas, kurios pagal iš anksto paskelbtą grafiką lankysis 40 Lietuvos miestų ir miestelių Lietuvos pašto skyrių. Tokiu būdu mūsų darbuotojai padės regionų gyventojams užpildyti prašymus dėl pasirinkto būdo draudimo išmokai gauti ir surinks juos“, – sakė V. Doveika. Jis atkreipė dėmesį, kad šios komandos vilkės apranga, pažymėta SEB banko simbolika, turės SEB banko darbuotojų pažymėjimus, laikinai atvyks į 40 Lietuvos pašto padalinių, o visa informacija apie SEB mobiliųjų komandų apsilankymus gyventojams bus iš anksto skelbiama regioninėje spaudoje ir banko interneto svetainėje.
Indėlininkai, kurie pageidaus išmokas SEB banke gauti grynaisiais pinigais, prašymus bankui pateikti galės tuomet, kai bus paskelbta viešai, kad pradedamos mokėti indėlių draudimo išmokų lėšos. Draudimo išmokos bus išmokėtos nemokamai.
Kelmėje pinigus galės atsiimti pašte
Pasak SEB banko atstovų, kadangi Kelmės rajone šio banko atstovybės nėra, gyventojai prašymus pervesti „Snore“ turimus pinigus į kitas sąskaitas galės ir Kelmės pašte, tačiau grynieji pinigai nebus išmokami.
Kelmiškiai, nekantraujantys dėl „Snore“ esančių jų indėlių, gali kreiptis į artimiausią SEB padalinį Šiauliuose, Tauragėje ar kituose miestuose, nelaukdami, kol mobilioji SEB grupė atvyks į Kelmę, tačiau tai pinigų atgavimo procedūros nepaspartins.
Gyventojai, norėdami pateikti prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, banko darbuotojui turės pateikti galiojantį asmens tapatybės dokumentą – pasą, asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne anksčiau nei 2003 m. Jokių kitų dokumentų pateikti nereikės.
Gyventojai raginami būti atsargūs ir atkreipti dėmesį, kad SEB mobiliųjų komandų atstovai neprašys pateikti konfidencialių prisijungimo prie bankų sąskaitų duomenų, nekonsultuos namuose ar kitose vietose, neatliks jokių grynųjų pinigų operacijų, t. y. neišduos ir nepriims grynųjų pinigų. Kilus įtarimui, kad su Jumis susisiekė asmenys, apsimetę SEB mobiliąja komanda, prašoma apie tai iškart informuoti policiją.
Gyventojai turėtų žinoti, kad jie neprivalo atsidaryti sąskaitų SEB bankuose, išsiimti jo korteles ar kitaip įsipareigoti šiam bankui, nes pinigai gali būti pervesti į bet kurio Lietuvos banko sąskaitą pagal patvirtintą procedūrą. Jos nesąlygoja nei dokumentų pildymo vieta, nei banko, kuriame yra sąskaita, pavadinimas.
„Šiauliai plius“ informacija
- Nepasitikėjimą pareiškė savi
-
Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdyje ketvirtadienį nebuvo svarstytas klausimas dėl mero socialdemokrato Sauliaus Gegiecko, nes jis susirgo ir gydosi ligoninėje. Pakruojo politikų nuomone, būtų neetiška kalbėti apie S. Gegiecko darbą jam nedalyvaujant. Merui interpeliaciją paruošė savi – Lietuvos socialdemokratų partija. Per vakar vykusį Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdį frakcija „Svarbiausia žmogus“ pareiškė nepasitikėjimą meru. Priežastis – ne kartą dėl girtavimo žiniasklaidoje nuskambėjusi S. Gegiecko pavardė. Socialdemokratų partijos atstovai bei Pakruojo rajono savivaldybės vadovai kalbėjosi su meru dėl jo elgesio, tačiau situacija nepasikeitė. Numatoma neeilinį tarybos posėdį sukviesti šių metų gruodžio 8 d. Jame bus svarstomas S. Gegiecko likimas.
„Šiauliai plius“ informacija
- Nauji mokesčiai darželiuose
-
Nuo sausio pirmosios Šiaulių miesto tarybos sprendimu maždaug 70 litų didės mokestis už lopšelį-darželį. Ėmus taikyti 25 litų abonentinį mokestį, turėtų nebelikti rinkliavų. Kita naujovė – už maisto ruošimą kasdien reikės mokėti po 2 litus. Iki šiol tėvai mokėjo tik už maisto produktus.
Didžiausias mėnesinis mokestis už vaiko išlaikymą Šiaulių miesto lopšeliuose-darželiuose – 232 litai. Toks jis bus, jeigu vaikas darželį lankys 22 dienas per mėnesį ir valgys keturis kartus per dieną. Jeigu jis valgys tris kartus, mokestis bus mažesnis. Tėvai galės atvesti vaiką į darželį keturioms valandoms be maitinimo.
Dabar didžiausias mokestis už darželio lankymą yra 163 litai. Naujasis mokestis susidarys iš dviejų dalių – pastovios ir nepastovios dalies. Pastoviąją dalį, vadinamąjį 25 litų abonentinį mokestį, tėvai turės mokėti nepriklausomai nuo to, ar vaikas lanko darželį, ar atostogauja, tačiau yra numatyta lengvatų.
Pasak Violetos Damskienės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos, jei į ugdymo įstaigą tėvai veda du ar tris vaikus, tai abonentinį mokestį mokės tik už vieną.
Kita naujovė – dviejų litų mokestis kasdien už maisto gaminimą. Iki šiol tėvai mokėjo tik už maisto produktus. Minėtų pinigų turėtų užtekti valgyklų darbuotojų atlyginimams.
Prieš balsuodami Šiaulių miesto tarybos nariai klausė Švietimo skyriaus atstovų, ar įvedus abonentinį mokestį lopšeliuose-darželiuose bus panaikintos rinkliavos, nes į politikus nuolat kreipiasi tėvai, kurie piktinasi, kad kas mėnesį tenka papildomai mokėti.
Ilona Kazlauskienė, Logopedinio lopšelio-darželio direktorė, teigė, kad rinkliavų jos vadovaujamoje įstaigoje nebeliks nuo tada, kai bus priimtas sprendimas. Pinigai nebebus renkami nei už higienos, nei už kanceliarijos priemones.
Šiaulių miesto tarybos narės Virginija Račienė ir Elena Mockuvienė siūlė suteikti daugiau abonentinio mokesčio lengvatų vaikams, kurių tėvai ar vienas iš tėvų yra neįgalus, arba vaikams, kurie turi tik vieną iš tėvų, tačiau Taryba nepritarė minėtam siūlymui.
„Šiauliai plius“ informacija
- Kultūros ministro vizitas
-
UNESCO Šiaulių klubas miesto bendruomenę pakvietė susitikti su kultūros ministru Arūnu Gelūnu. Diskusijų metu buvo išsakytos muziejininkų ir miesto valdžios nuoskaudos.
Iš ministro rankų už kūrybinius ieškojimus bei asmeninį tobulėjimą 2011 m. UNESCO nominaciją gavo Eglė Bartkevičiūtė. Kultūros ministras pirmą kartą išgirdo apie šiauliečių prieštaringas diskusijas sukėlusį Šiaulių katedros užstatymą.
Šiaulių universitete kultūros ministras su miesto bendruomene kalbėjo apie Lietuvos kultūros situaciją, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Muziejininkai pasigedo savo atstovo Kultūros taryboje, dėmesio valstybinėms institucijoms, kurios nebesugeba skirti lėšų ekspozicijoms tobulinti ir knygoms įsigyti. Šiaulių miesto savivaldybės atstovai atvirai išrėžė pasigedę Kultūros ministerijos dėmesio ir dialogo.
Arūnas Gelūnas neslepia, kad dirbant kultūros srityje perskirstyti valstybės resursus kultūros ir meno reikmėms bei tobulinti ar kurti teisės aktus yra sudėtingiausias iššūkis. Susitikimo metu šiauliečiai kultūros ministrui gausiai uždavinėjo klausimus, prašydami pakomentuoti Kryžių kalno koplyčios likimą, Šiaulių katedros užstatymą, istorijos ir tautų klausimus.
„Šiauliai plius“ informacija
- Naujas senatas
-
Šiaulių universitete išrinktas naujas senatas. Kadangi rinkimai vyko pagal naująją tvarką, nuo šiol universitete bus 32 senato nariai. Pirminiais duomenimis, į senatą pateko 15 buvusių senato narių.
Pagal naująjį statutą universiteto senatą sudarys 32 nariai. Vienas narys pagal pareigybes yra rektorius. Septynis narius skiria studentų atstovybė. Buvusiame senate dirbo tik keturi studentai. Trečiadienį buvo išrinkti 24 Senato nariai.
Kiekvienas fakultetas turi nustatytas senato narių kvotas: daugiausia – penkias – Humanitarinis fakultetas, mažiausiai – po dvi – Socialinės gerovės ir negalės studijų, Gamtos mokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Senato narius rinko 111 konferencijos delegatų. Pateikta 40 kandidatūrų. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad į Senatą išrinkta 15 anksčiau buvusių narių. Ne vėliau kaip lapkričio 25 d. senato rinkimų rezultatai bus paskelbti rektoriaus įsakymu. Iki lapkričio 28-osios internete bus paskelbta naujai suformuoto senato sudėtis. Lapkričio
30-ąją rinkimų komisija šauks naujai suformuoto senato posėdį, kuriame slaptu balsavimu bus išrinktas senato pirmininkas.
„Šiauliai plius“ informacija
- Menų inkubatoriaus likimas nepaaiškėjo
-
Vakar Šaulių miesto taryba nepriėmė sprendimo dėl buvusio „Elnio“ fabriko teritorijoje ketinamo įkurti Menų inkubatoriaus.
Politikas Artūras Visockas siūlė praėjusios kadencijos Tarybos sprendimą dėl Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimo, pritaikant buvusį „Elnio“ fabriką kūrybinių industrijų veiklai, visiškai panaikinti. Politikai nutarė išsamiai išsiaiškinti inkubatoriaus kūrimo naudą bei trūkumus ir klausimo svarstymą atidėjo.
A. Visocko įsitikinimu, jei politikai nuspręs nebekurti Menų inkubatoriaus, Šiaulių miesto savivaldybė nepanaudos daugiau nei milijono litų paskolos, tad jai nebereikės mokėti palūkanų bankui. Savivaldybė, atsižvelgiant į dabartinę jos sunkią finansinę padėtį, gerokai sutaupytų. „Nepanaudojus šios investicijos, ateityje bus dar labiau sutaupoma, nes įgyvendinus projektą kasmet reikėtų papildomai mokėti už šio objekto išlaikymą, todėl per 10 metų susidarytų apie 6,6 mln. litų papildomų išlaidų miesto biudžetui“, – sprendimo projekte dėstė politikas.
Miesto meras Justinas Sartauskas pasiūlė sprendimo projekto svarstymą atidėti ir nagrinėti klausimą iš esmės. Vicemerė Daiva Matonienė paaiškino, kad jai gėda, jog Šiauliai nenori įsisavinti ES pinigų, ir linkėjo, kad sveikas protas, ekonomika ir logika nugalėtų. ES Šiaulių menų inkubatoriui įkurti skirtų 95 proc. lėšų.
Menų inkubatoriaus likimas turėtų paaiškėti gruodžio 22-ąją.
„Šiauliai plius“ informacija
- Snoro istorija tęsiasi
-
Sustabdyta banko „Snoras“ veikla bei informacijos stoka toliau didina klientų nerimą iki isterijos ir panikos priepuolių. Šiauliečiai, turintys indėlių ar nusipirkę obligacijų, nežino, kokią dalį pinigų jiems pavyks atgauti. Sprendimų nesulaukia ir verslo bei valstybinės įmonės, kurių sąskaitos įšaldytos, ir indėlininkai.
Ketvirtadienį nuo pat ryto Šiauliuose prie pagrindinio banko „Snoras“ filialo būriavosi ir stumdėsi žmonės, kol 10 val. ryto buvo atvertos durys. Kol kas banko filialuose ir jų skyriuose, kurių šalyje veikia 25, kiekvienam banko klientui iš mokėjimo sąskaitų, kurios nėra susietos su mokėjimo kortelėmis, bus išmokama iki 500 litų per parą. Iš sąskaitų, kurios valdomos mokėjimo kortelėmis, lėšas bus galima išgryninti tik bankomatuose. Jokios kitos bankinės paslaugos banko „Snoras“ klientams nebus teikiamos. Bankomatuose galima išsiimti iki 500 litų per parą ir atsiskaityti prekybos vietose mokėjimo kortelėmis. Saugos bendrovės įspėja saugotis vagysčių, nes nusikaltėliai žaibiškai reaguoja į pokyčius.
Iki ketvirtadienio ryto „Snoro“ durys buvo užrakintos, žmonių neguodžia informacija, kad jų indėliai iki 100 tūkst. eurų apdrausti ir informacijos galima teirautis nurodytu telefonu, kuriuo prisiskambinti neįmanoma. Į skurdo liūną įklimpo ir tie, kuriems į „Snoro“ banką būdavo pervedama pensija, o pinigus pasiimdavo tiesiai iš banko.
| |
|
Į skurdo liūną įklimpo ir tie, kuriems į „Snoro“ banką būdavo pervedama pensija, o pinigus pasiimdavo tiesiai iš banko. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.
|
Sąskaitas „Snore“ turinčioms įmonėms – taip pat nežinios ir neveiklumo metas. Pasisekė toms įmonėms, kurios turi sąskaitų keliuose bankuose.
Į „Snoro“ žlugimo pinkles pakliuvo ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Ji – viena iš daugelio nukentėjusių Šiaulių regiono įstaigų. „Snoro“ banke liko apie 2,5 mln. litų ligoninės lėšų, tačiau pastarosios atstovai tikina, kad darbuotojų atlyginimams, kurie išmokami gruodžio 8-ąją, pinigų nepritrūks. Kol kas vyksta derybos su gydymo įstaigos steigėja Sveikatos ministerija, kad finansiniai nesklandumai būtų išspręsti.
„Snoro“ banko Šiaulių filialui savo pinigus yra patikėję apie 1000 juridinių ir 35 tūkstančiai fizinių asmenų.
„Šiauliai plius“ informacija
- Vaizdo konferencijoje apie Menų inkubatorių
-
Pirmadienį, lapkričio 28-ąją, 14 val. tiesioginėje „Etaplius.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvaus Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė. Konferencijos tema – „Menų inkubatorius – (ne)išnaudotas Šiaulių šansas“. Klausimus pašnekovams galite pateikti iš anksto rubrikoje „Videokonferencijos“ arba tiesioginės konferencijos metu.
„Etaplius.lt“ informacija
- Vaizdo konferencijoje Eugenijus Bartulis
-
Lapkričio 21 d. 14 val. naujienų portalo „Etaplius.lt“ tiesioginiame eteryje į Jūsų klausimus atsakys Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Vaizdo konferencijoje kalbėsime apie prieštaringai vertinamas Šiaulių vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro statybas, Kryžių kalno koplyčios išsaugojimą, bažnyčios prie Kryžiaus kalno idėją. Kausimus galite pateikti iš anksto portalo „Etaplius.lt“ rubrikoje „Videokonferencijos“ arba tiesioginės vaizdo konferencijos metu.
„Etaplius.lt“ informacija
- Kryžių kalno aistros
-
Dėl Kryžių kalno koplyčios likimo Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba priims sprendimą po savaitės.
Per 18 metų avarinės būklės koplyčią Kryžių kalno papėdėje kėsintasi nugriauti kelis kartus. Šiaulių rajono savivaldybės atstovai tvirtina, kad tai laikinas statinys, kuriam čia ne vieta.
Gyventojai yra kitos nuomonės. Jie sako, kad ši koplyčia svarbi kaip ir Kryžių kalnas. 1993 m. rudenį čia šv. Mišias aukojo Palaimintuoju paskelbtas popiežius Jonas Paulius II. Sužinoję, kad koplyčiai nugriauti šiemet Vyriausybė skyrė 15 tūkst. litų, žmonės surinko pustrečio tūkstančio parašų, kreipėsi į vietos valdžią, Seimą. Statinį projektavęs architektas įsitikinęs, kad suremontuota koplyčia galėtų stovėti šimtmečius. Gyventojų iniciatyva spręsti klausimo dėl koplyčios likimo Šiaulių rajone lankėsi Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba. Specialistai labiausiai stebėjosi tuo, kad koplyčia palikta likimo valiai, neprižiūrėta. Taip atsitiko todėl, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija planavo nugriauti koplyčią. Šiaulių rajono atstovai nurodė, kad popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Kryžių kalne įamžina vienuolynas, bus pastatyta bažnyčia, o vietoj koplyčios – paminklas. Per 18 metų koplyčia tapo avariniu statiniu. Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos atstovai, išklausę nuomones, po savaitės priims sprendimą.
Kryžių kalno koplyčia neatitinka kultūros vertybėms taikomų kriterijų, tačiau labai svarbus argumentas tas, kad gyventojai pasisako už jos išsaugojimą.
„Šiauliai plius“ informacija
- S plius atsakys į klausimą, kas nutiks analoginei televizijai 2012-aisiais
-
Lapkričio 24-26 d. Šiaulių arenoje rengiama šešioliktoji tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „Šiauliai 2011“. Kasmet pažiūrėti į bemaž dviejų šimtų Lietuvos ir užsienio šalių įmonių pristatomus išskirtinius produktus ir teikiamas paslaugas susirenka daugiau nei 15 tūkst. lankytojų. Šiemet paroda žada būti šie tiek kitokia, nes pagrindiniai jos akcentai – energetika, ekologija ir ekonomija.
Nors šiųmetėje „Šiauliai 2011“ parodoje ir išskirtos trys pagrindinės kryptys, tačiau ji nebus specializuota, todėl elektroninių ryšių bendrovė „S plius“, tęsdama tradicijas, jau vienuoliktus metus iš eilės savo stende pristatys teikiamas paslaugas. Bendrovės atstovų teigimu, pagrindinis jų tikslas – pabendrauti su parodos lankytojais, išgirsti vartotojų lūkesčius ir savo esamiems bei būsimiems klientams pasiūlyti išskirtines paslaugų teikimo sąlygas.
Didžiausią dėmesį „S plius“ žada skirti vartotojus kamuojančiam klausimui – kur po 2012-ųjų dings analoginė televizija? Elektroninių ryšių bendrovės stendo misija – skleisti informaciją apie tai, kad išjungus antžeminę analoginę televiziją kabelinės televizijos abonentams nereikės jaudintis, nes jie ir toliau galės stebėti visus kabelinės televizijos kanalus.
Parodos metu „S plius“ stende lankytojai galės išvysti Radijo ir televizijos muziejaus eksponatų ir įsitikinti, kad net keletą dešimtmečių menantys televizoriai rodo kabelinę televiziją.
„S plius“ stendą turėtų užplūsti ne tik dovanų išsiilgę parodos lankytojai, bet ir palankių akcijų medžiotojai, nes bendrovė svečius vilios išskirtiniais pasiūlymais. Parodos lankytojai, pageidaujantys naudotis
„S plius“ interneto paslaugomis, tai galės padaryti nemokėdami registracijos mokesčio ir nesudarydami jokių ilgalaikių terminuotų sutarčių. Daugiabučių namų gyventojai, pasirašę dvejų metų sutartį, kabelinės televizijos bazinį paketą galės žiūrėti pigiau ir pirmais metais mokėti tik 10 Lt/mėn. abonentinį mokestį. Senjorų laukia dar patrauklesnis pasiūlymas – pratęsusiems sutartį dvejus metus pirmaisiais reikės mokėti vos 6 Lt/mėn.
Tiems, kurie dar naudojasi fiksuoto telefono ryšio paslaugomis, „S plius“ siūlo galimybę sutaupyti ir bene perpus sumažinti savo išlaidas fiksuoto telefono ryšio paslaugoms. Tik parodoje ir būsimos kalėdinės akcijos metu pristatomas naujas fiksuoto telefono ryšio planas „60“, kurio mėnesinis abonentinis mokestis tik 10 Lt/mėn, o klientui suteikiama valanda nemokamų pokalbių į visus Lietuvos mobiliojo ir fiksuoto telefono ryšio tinklus. Norime priminti, kad nemokamai yra išsaugomas tas pats abonento telefono numeris.
Kaip ir kasmet, lankytojų, parodos metu užsisakiusių bet kurią „S plius“ paslaugą, lauks išskirtinės dovanos. Šiemet bendrovė „S plius“ parodos metu pirmiesiems 200-ams, tapusiems skaitmeninės televizijos ar paslaugos „TV MIX“ abonentais, dovanos skaitmeninį imtuvą.
Mažųjų „S plius“ stendo lankytojų taip pat laukia malonios staigmenos – „S plius“ skaitmeninės televizijos papildomo paketo „Vaikams“ „Disney“ kanalų firminė atributika.
Drauge su „S plius“ savo stendą pristatys ir didžiausia žiniasklaidos grupė Šiaurės Lietuvoje „Šiauliai plius“. Šiemet taip pat į televiziją besiorientuojanti „Šiauliai plius“ parodos lankytojus kvies šūkiu „Įlįsk į televizorių! Tapk žvaigžde!“ Dalyviai galės nusifilmuoti bet kurioje
„S plius“ televizijos laidoje. Improvizuotų laidų įrašus bus galima pažiūrėti naujienų portale „Etaplius.lt“. Kasdien bus išrenkami penki geriausi, o parodos pabaigoje vienam vedėjui atiteks vertingas prizas.
Laukiame Jūsų šešioliktojoje verslo ir pasiekimų parodoje „Šiauliai 2011“ .
„S plius“ informacija
- Dvejus metus lankytojų gludintas Etaplius.lt nežada sustoti
-
Šarūnas STASIULIS
Lapkričio 18-ąją vieninteliam Šiaurės Lietuvoje veikiančiam regioniniam naujienų portalui „Etaplius.lt“ sukanka dveji metai. Be laisvadienių 730 dienų dirbantį naujienų portalą jau išvydo bemaž milijonas unikalių lankytojų, kurie perskaitė per 15 tūkst. naujienų. „Etaplius.lt“ redaktorė Eva Kazlauskienė, prisimindama pradžią, šypsosi, kad teko persikraustyti gyventi į internetą, o šiauliečiams svarbiausias naujienas rašyti ne tik sėdint prie darbo stalo, bet ir gulint paplūdimyje ar viešint pas artimuosius.
Naujienų portalo Šiaurės Lietuvai reikėjo
„Etaplius.lt“ atsiradimo istorija paprasta. „Turėjome regioninę televiziją ir šiauliečiams skirtą savaitraštį, o tobulėjant technologijoms šalyje lyg grybai po lietaus ėmė dygti naujienų portalai, todėl nusprendėme palengvinti Šiaurės Lietuvos gyventojų dalią ir išgelbėti juos nuo klaidžiojimo interneto platybėse ieškant naujienų apie „savo kiemą“, – prisimena E. Kazlauskienė.
Kodėl portalo redaktore pasirinkta Eva, tuo metu dirbusi „Šiauliai plius“ korespondente? „Bausmė už pernelyg didelį aktyvumą, – juokauja ji. – Dirbdama savaitraštyje, parašydavau daug straipsnių ir dar prašydavau duoti man darbo arba jo susigalvodavau pati, nes likdavo nemažai laiko. Dabar portale laisvu laiku pasigirti jau nebegaliu.“
Redaktorė pasakoja, kad sukūrus „Etaplius.lt“ snausti nebėra kada, nes naujienos čia turi atsirasti greičiau už rytdienos laikraščius ar vakaro žinių laidas. „Reikli visuomenė diktavo ir savo sąlygas – žmonės nori žinoti tuoj pat, negana to – su menkiausiomis smulkmenomis ir aplinkybėmis“, – įspūdžiais apie pirmojo regioninio naujienų portalo gimimą dalijasi Eva.
Per dvejus metus – šūsnis permainų
Nors sunku naujienų šaltinio amžių lyginti su žmogaus nugyventais metais, tačiau, Evos teigimu, „Etaplius.lt“ ne tik išaugo iš kūdikystės, bet ir spėjo gerokai subręsti bei pasikeisti. „Pradėję dirbti, galėjome tik nuspėti interneto vartotojų poreikius. Dabar žinome, kad turime tik kelias sekundes, kad skaitytojas būtų sudomintas, kitaip jis tiesiog išeis iš portalo. Jeigu nuotrauka netraukia žvilgsnio, antraštė yra neįdomi, o įžanga neintriguoja – esi nematomas“, – apie interneto žiniasklaidos subtilybes kalba redaktorė. Tačiau, anot jos, lankytojai ieško ir kuo paprastesnio bei glaustesnio teksto.
Norint patenkinti vartotojų lūkesčius, kuriamos naujos rubrikos ir skiltys. Portalo lankytojai teigiamai įvertino pilietinės žiniasklaidos iniciatyvą ir patys ėmė dalytis naujienomis. Akimirksniu prigijo tiesioginių vaizdo konferencijų ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliacijos. Lankytojai nuolat pateikia klausimų valdžios ir įvairių profesijų atstovams. Neseniai portalas pristatė keletą naujovių: rubrikoje „ETA TV“ publikuojamos „S plius“ televizijos laidos, o skiltyje „Karštas pasiūlymas“ pateikiamos Šiaurės Lietuvos įmonių naujienos. Respublikiniai kanalai tik dabar suprato būtinybę pateikti savo laidas internete, o naujienų portale „Etaplius.lt“ regiono televizijos „S plius“ autorines laidas galima žiūrėti jau dvejus metus.
„Etaplius.lt“ komanda triūsia išsijuosusi
Evos pasiteiravus, kaip atrodo „Etaplius.lt“ diena, ji pataiso – para. Darbas redakcijoje prasideda pusę devynių. Redaktorė ir portalo administratorė Simona Žalytė-Linkuvienė nuo pat ryto privalo internete pateikti svarbiausius praėjusio vakaro ar nakties įvykius, tačiau jeigu nutinka kas nors itin svarbaus, naujienas gali tekti įkelti net vakare jau pasiklojus lovą.
„Nors sėdėti sudėjus rankas nėra kada, bet smagu, kai tavo darbą įvertina didžiulė auditorija, o labiausiai širdį paglosto žinia, kad pavyko aplenkti kitas žiniasklaidos priemones“, – apie savo darbą kalba Simona. Jos teigimu, sielą pamalonina dar ir tai, kad aplinkiniai, nežinantys, kad Simona yra naujienų portalo administratorė, ima pasakoti, ką perskaitė apsilankę „Etaplius.lt“ arba kad nuolat čia ieško naujienų.
Prie naujienų lenktynių daugiausia prisideda Žinių tarnyba. Žurnalistai, užfiksavę svarbų įvykį, skambina į redakciją, o grįžę patys sėda papildyti naujienos. Savaitraščio „Šiauliai plius“ žurnalistai „Etaplius.lt“ skaitytojus džiugina kur kas didesnės apimties analitiniais straipsniais.
 |
Pagrindiniai „Etaplius.lt“ komandos nariai tiki, kad parako jiems dar ilgai užteks. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr. |
Norinčiųjų stoti prie naujienų portalo šturvalo – nedaug
Kalbos redaktorius ir žurnalistas Gintautas Plungė sako, kad portalo tekstai turi būti konkretūs – sausi faktai, glaustai parašyti, sudominantys skaitytoją. „Negaliu teigti, kad galima atlaidžiau žiūrėti į portale pateikiamų naujienų gramatikos ar skyrybos klaidas, juk daug svarbiau, kad informacija žmones pasiektų operatyviai“, – sako jis. Gintas atsakingas ir už rubriką „Specialistai atsako“. „Keisčiausias klausimas, kurio tik teko sulaukti iš portalo lankytojų, buvo skirtas teisininkams. Prisimenu jo pradžią: „Man gėda prisiminti savo praeitį...“ Moters teigimu, prieš dešimtmetį ji buvo sulaikyta besiverčianti prostitucija, tad domėjosi, ar informacija apie tai policijos duomenų bazėje liks visam gyvenimui“, – prisimena rubrikos redaktorius.
Vasarą dvi savaites į naujienų portalo redaktoriaus kėdę teko atsisėsti ir jaunam žurnalistui Stasiui Šliožai. Anot jo, imtis naujų iššūkių jam nebuvo lengva. „Dirbdamas tokį darbą, negali susikoncentruoti ties viena tema – domėtis reikia viskuo“, – pasakoja Stasys. Anot žurnalisto, sunku lyginti įprastą informacijos rinkimą su redaktoriavimu, nes tenka aprėpti ne tik didžiulį žinių srautą, bet ir suktis kelissyk greičiau, nei įprasta.
Parako užteks dar kelerius metus
Dvejus metus kruopščiai augintas projektas redaktorę Evą išmokė ne tik pavydėtino smalsumo, bet, anot jos pačios, dar ir atidaus planavimo – dienotvarkėje tenka rikiuoti ne tik darbus, bet ir poilsio minutes. „Po darbo gamindama vakarienę nepastebiu įjungto televizoriaus ir jo ekrane žinias skaitančio diktoriaus. Per dieną galvoje prisikaupia didžiulė krūva informacijos, tad namie kiek įmanydama stengiuosi nuo jos atsiriboti. Prisipažinsiu, tai retai pavyksta“, – atvirauja redaktorė.
Paklausta, ar ilgai brandintas naujienų portalas dar nepasiekė aukščiausio taško ir nenustos tobulėti, Eva tik numoja ranka. Pasak jos, dar reikia daug nuveikti – lankytojų laukia naujos rubrikos ir skiltys, o redakcija mielai išklauso skaitytojų pageidavimų. Viena didžiausių redaktorės ambicijų – „Piliečio-reporterio“ rubriką padaryti dar gyvybingesnę. „Norėtume, kad ji taptų svarbiausia „Etaplius.lt“ dalimi, artimiausia skaitytojui, todėl raginame savo skaitytojus siųsti bet kokias naujienas, nes dažnai gyventojams duobė jų kieme atrodo daug įdomesnė už politikų keliones iš vienos partijos į kitą“, – naujienų portalo ambicijas atskleidžia redaktorė.
- Viešieji darbai nesustos
-
Miestui ir bedarbiams reikalinga viešųjų darbų programa nenutrūks gruodį ir sausį. Šį mėnesį Šiauliai jau baigia išnaudoti paskutines tikslines lėšas iš skirto milijono litų, tačiau darbo birža pasirengusi paskirstyti naujus srautus, kai tik Šiaulių miesto taryba patvirtins naują viešųjų darbų programą.
Šiaulių miesto Rėkyvos seniūnijoje dar dirba devyni darbo biržos atsiųsti asmenys – paskutiniai talkininkai pagal šiemet patvirtintą viešųjų darbų programą. Jų dviejų mėnesių darbo terminas senka, todėl šią ir kitą savaitę jie bus atleisti. Iš viso per metus Rėkyvos seniūnijoje tvarkytis, rinkti šiukšles, prižiūrėti paplūdimį, grėbti lapus padėjo beveik 60 žmonių pagal viešųjų darbų programą. Šiauliuose šiemet padirbėti, padėdami sau ir miestui, galėjo daugiau nei 400 žmonių. Šiaulių miesto savivaldybė tam skyrė beveik pusę milijono, daugiau nei pusę milijono litų – darbo birža.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus, žmogus dirba maždaug du mėnesius, o daugiausia pagalbininkų prašo biudžetinės ir viešosios įstaigos.
Miestui talkininkų ypač trūksta žiemą, kai reikia kasti sniegą, valyti ir barstyti šaligatvius. Kaip tik gruodį, kai viešųjų darbų programos pinigai jau išsekę, ir sausį, kol naujoji programa dar nepatvirtinta, Savivaldybė bijojo, kad programa nutrūks, tačiau bedarbių užimtumą pagal viešųjų darbų programą europinių fondų pinigais finansuojanti darbo birža pasiruošusi skirstyti kitų metų lėšas.
Rimundas Domarkas, Šiaulių darbo biržos direktorius, sako, kad kai tik savivaldybės patvirtins savo programas, bus galima iškart judėti toliau ir pradėti kitų metų programą.
Dirbantiems pagal viešųjų darbų programą 40 proc. atlyginimo moka savivaldybė, 60 proc. – darbo birža. Tokio tikslinio europinio finansavimo Šiauliai šiemet jau gavo per milijoną litų.
„Šiauliai plius“ informacija
- Patvirtino Saulės mūšio pergalės įamžinimo programą
-
Vyriausybė trečiadienį patvirtino Saulės mūšio pergalės įamžinimo programą. Šiam tautos ateičiai svarbiam istoriniam įvykiui įamžinti skirto memorialo Joniškio rajone įrengimo darbams iš Privatizavimo fondo šiemet skirta 600 tūkst. litų.
Programos tikslas – atlikti Saulės mūšio įamžinimo memorialo statybos darbus, įrengiant istorinį pažintinį turizmo objektą. Lėšos skiriamos elektros instaliacijos vamzdynams nutiesti, drenažo sistemoms rekonstruoti bei įrengti, augaliniam gruntui užpilti, ažūrinių trinkelių dangai pakloti, tvenkiniui iškasti, kūl-grindai, automobilių stovėjimo aikštėms įrengti, keliui nutiesti, želdiniams pasodinti.
Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys pastebi, kad Lietuvoje iki šiol nėra deramai įamžinta nė viena lietuvių istorinė pergalė. Pasak jo, Saulės mūšio įamžinimo darbai jau vykdomi 20 metų – atlikti ne tik archeologiniai kasinėjimai, bet ir kasmet Jauniūnuose bei Šiauliuose ant Salduvės piliakalnio vyksta Saulės mūšio minėjimai, išleista istoriko Romo Batūros monografija „Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje. 1236 metai“, sukurtas grožinis literatūros kūrinys ir medalis Saulės mūšiui atminti.
Saulės mūšyje 1236 m. rugsėjo 22 d. Lietuva atrėmė pirmąjį milžinišką kryžiaus žygį ir toliau galėjo egzistuoti kaip valstybė.
„Tokio istorinio įvykio neturi nei Lenkija, nei Vokietija, nei Rusija, nei Švedija. Tarptautinėje XX a. istoriografijoje tai vertinama kaip pasaulinio masto įvykis, nes vienu smūgiu buvo likviduotas visas karinis Kalavijuočių ordino potencialas. Europos istorijoje tokio įvykio nebuvo, o baltų ir Lietuvos istorijoje šis įvykis yra 250 metų gynybinio karo kontekste vienas iš pirmųjų ir pačių svarbiausių smūgių agresyvioms viduramžių karinėms jėgoms“, – yra sakęs Saulės mūšį tyrinėjantis istorikas R. Batūra.
Saulės mūšio memorialas turėtų užimti 4 ha plotą ir, pasak iniciatorių, profesionaliai įamžinti šį viduramžių mūšį. Memorialas įsikurs prie tarptautinės Hanzos magistralės, jungiančios Sankt Peterburgą (Rusija) ir Hamburgą (Vokietija).
Šiais metais paminėtos 775-osios Saulės mūšio pergalės metinės.
„Šiauliai plius“ informacija
- Koplyčia vis dar ginčų sūkuryje
-
Kryžių kalno kaimynystėje stovinti koplyčia, kurioje meldėsi palaimintuoju paskelbtas popiežius Jonas Paulius II, gali būti ištrinta iš istorijos. Šiaulių rajono savivaldybės valdininkai skuba nugriauti 18 metų neprižiūrėtą statinį. Šiaulių rajono tikintieji ir architektai sukilo – kreipėsi į Vyriausybę, Kultūros paveldo departamentą. Jei paveldosaugininkai pripažins, kad statinys prie Kryžių kalno turi išliekamąją vertą, koplyčią reikės atstatyti.
 |
15 tūkst. litų, skirtų koplyčiai nugriauti, siūloma panaudoti jai restauruoti.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Dėl prie Kryžių kalno stovinčios koplyčios išlikimo - dvi barikadų pusės: Šiaulių rajono valdžia prieš tikinčiuosius ir koplyčios projektuotojus. Rajono valdžia linkusi ją nugriauti. Kryžių kalno lankytojai sako, kad kasmet čia suvažiuotų šimtai lenkų, kuriems tėvynainis popiežius Jonas Paulius II buvo itin svarbus. Pasak kalbintos sesers Reginos, jei nepaisytume religinio motyvo, tai bent reikėtų atkreipti į verslą, nes kalno koplyčia būtų turistų traukos objektas. Tikintieji dažnai važiuoja į piligrimines keliones - ekskursijas, ieško šventų vietų, kur lankėsi šventas žmogus, kur jis meldėsi.
Koplytėlei nugriauti Vyriausybė šiemet skyrė 15 tūkst. litų ir darbus pavedė atlikti Šiaulių rajono savivaldybei bei Šiaulių vyskupijai. Valdininkai tvirtina, kad koplyčia – laikinasis statinys, kurį griauti būtina dėl avarinės būklės.
Tikintieji dėl koplyčios išsaugojimo kreipėsi į Seimo pirmininkę, Seimo narius, europarlamentarus. Pasak architekto Algimanto Juknos, pagrindinės koplyčios konstrukcijos yra gana geros būklės, supuvę tik atitvarai ir grindys.
Tikintieji viliasi, kad koplyčiai bus suteiktas nekilnojamosios vertybės statusas.
„Šiauliai plius“ informacija
- Vėlinės praėjo gana ramiai
-
Visų šventųjų dieną dauguma žmonių lankė kapus. Anot šiauliečių, problemų dėl susisiekimo nebuvo, nes policijos pareigūnai tinkamai reguliavo eismą. Spūsčių išvengti padėjo ir neįprastai ilgas savitgalis.
Savaitgalį ir pirmadienį artimųjų kapus Šiauliuose ir aplink juos daugiausia lankė iš kitų miestų atvykę žmonės, o lapkričio pirmąją – šiauliečiai. Kai kurie per dieną nusprendė aplankyti artimųjų kapus Ginkūnų, Donelaičio kapinėse ir Pakapėje. Nė vienas iš kalbintų šiauliečių nesiskundė, kad brangios gėlės ir žvakės. Jų prekyba savaitę prieš Visus šventuosius klestėjo. Pasak prekiautojų, žmonės prieš lapkričio pirmąją daugiausia perka gėlių ir žvakių, pastarųjų – net dėžėmis. Jei oras geras, perka gyvų gėlių, jei šąla – dirbtinių.
Kadangi lapkričio pirmąją daugiausia žmonių lankė artimųjų kapus, policijos pareigūnams darbo netrūko. Prie kapinių budėjo policijos pareigūnai, kurie reguliavo eismą, kad nesusidarytų spūstys.
Deja, kasmet vis daugiau apleistų kapų. Žmonės išvažiuoja į užsienį, o kapais niekas nesirūpina. Kalbinti miestiečiai sakė, kad geriausia išeitis – kapą užkloti akmenine plokšte.
„Šiauliai plius“ informacija
- Skatina domėtis vitražais
-
Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, plėtodama krašto enciklopediją www.grazitumano.lt, dalyvavo projekto „Bibliotekos pažangai“ konkurse „Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai“.
Projekto organizatoriai kvietė kurti pasakojimus apie kraštą garsinančius įžymius žmones, lankytinas vietas bei kitus bendruomenei svarbius objektus ir kvietė juos pateikti interneto svetainės www.grazitumano.lt interaktyviame žemėlapyje.
Konkurse dalyvavo 149 bendruomenių ir bibliotekų komandos, iš kurių skaitmeniniam pasakojimui kurti atrinkta 40, tarp kurių ir Šiaulių m. savivaldybės viešoji biblioteka. Buvo pasirinkta skaitmeninio pasakojimo tema „Šiaulių vitražai“. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos lankytojai pirmąją Šiaulių miesto vitražų nuotraukų parodą galėjo pamatyti prieš penkerius metus. Iniciatyvos surinkti miesto vitražų nuotraukas ėmėsi bibliotekos darbuotojas, Lieporių filialo vyresnysis bibliotekininkas Sergėjus Peršinas. Tuo metu ir gimė projekto idėja profesionaliai nufotografuoti bei surinkti informaciją apie Šiaulių miesto vitražus.
Bendrą bibliotekos darbuotojų ir miesto bendruomenės narių kūrybinį darbą – skaitmeninį pasakojimą apie Šiaulių vitražus ir Šiaulių vitražų nuotraukas – galima peržiūrėti „Graži tu mano“ tinklalapyje.
Idėjos tikslas – bendradarbiaujant su miesto visuomene, sukurti skaitmeninį pasakojimą apie Šiaulių miesto vitražus.
Šiaulių viešosios bibliotekos informacija
- Šiauliai antri nuo galo
-
Pagal naujai suskaičiuotą indeksą Šiauliai yra šešti iš septynių miestų-savivaldybių.
Prasčiausiai 100 balų sistemoje įvertinta socialinės rūpybos (33,2 balo) ir komunalinio ūkio sritis (36,5 balo). Palyginti su kitais miestais, komunalinės srities ūko vidurkis siekia 48,2 balo, o socialinės rūpybos – 39,1 balo.
Labiausiai Šiauliai nuo kitų miestų atsilieka administracijos efektyvumu. Nuo miestų vidurkio pagal šį rodiklį Šiauliai atsilieka 24,5 balo.
Pagal investicijas ir plėtrą Šiauliai atsilieka 2,3 balo. Miestas puikiai įvertintas pagal savivaldybės autoparko optimizavimą, viešųjų įstaigų, kurių steigėja – savivaldybė, skaičių ir paslaugas, vidutinį dienų skaičių laukiant eilėje pas gydytoją.
Ekspertai tikina, kad Šiauliams norint pakilti reitingų lentelėje reikėtų sudaryti bent vieną viešosios partnerystės projektą, pvz., verslo ir savivaldybės, patvirtinti turto valdymo strategiją, sumažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, privatizuoti atliekų surinkimo paslaugas teikiančią įmonę.
„Šiauliai plius“ informacija
- Susidomėjo ir politikai
-
Prie Šiaulių katedros palei Tilžės gatvę statomo Vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro vykstančios statybos parūpo ir miesto politikams. Dėl šio statinio pavasarį buvo kilęs visuomenės rezonansas, ne ką palankiau praeiviai jį vertina ir dabar.
Šalia Šiaulių katedros birželį pradėtos Vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro statybos jau atskleidė būsimo statinio tūrį. Visas pastatas iškils tik kitąmet, bet jau dabar praeiviams kliūva tai, kad jis per aukštas, tačiau daugelis kalbintų šiauliečių tolerantiški – įsitikinę, kad tokios įstaigos šalia katedros labai reikia.
Pagal architektų sumanymą statomi du atskiri pastatai bus sujungti stikline galerija su vidiniu amfiteatriniu kiemu. Šiaulių vyskupija čia įkurs šeimos centrą, kuriame jaunuoliai ruošis santuokos sakramentui, lankysis tik susituokę ar išgyvenantys skyrybas, taip pat katechetikos centrą, kur rinksis tikybos dėstytojai, mokysis besiruošiantieji pirmajai komunijai ar sutvirtinimo sakramentui. Pastoraciniame centre veiks ir jaunimo, ir evangelizacijos centrai, bus perkelta ir vyskupijos kurija.
Daug diskusijų sukėlusių statybų projektus lyg po didinamuoju stiklu analizavę specialistai ir politikai anksčiau jokių priekaištų jiems neturėjo. Dabar susirūpinę centrinės aikštės panorama jie iš naujo pasikvietė projektuotojus.
Centro statybą, kainuosiančią apie 7 mln. litų, baigti ketinama kitąmet.
„Šiauliai plius“ informacija
- Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui
-
Miestiečiai priešinasi mokesčių už šilumą didinimui. Vilniaus g. 158 namo gyventojai tikina, kad jų name įsikūrusios parduotuvės savininkas Šiaulių miesto tarybos narys Arvydas Mockus be žmonių sutikimo siekia atsijungti nuo šilumos tinklų ir šildytis elektra. Jau baigiamos atsijungimo nuo šilumos tinklų procedūros. „Šiaulių energijos“ atstovai sako, kad prieš gaunant leidimą keisti šildymo būdą savivaldybė turėjo atsiklausti gyventojų.
 |
Tarybos nariui įstatymai nė motais - nuo centrinio šildymo sistemos jis gali atsijungti neatsiklausęs kaimynų.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Vilniaus g. 158 name - penki butai, apačioje parduotuvės patalpos. Gyventojai sako, kad prieš jų valią parduotuvės savininkai pradėjo pertvarkas - nusprendė šildytis elektra. Kai name buvo atjungtas šildymas, gyventojams buvo paaiškinta, kad trūko radiatorius. Radiatorių nuorinti atvykę šilumininkai pranešė naujieną, kad parduotuvės savininkas atsijungė šildymą, tad namo gyventojams didės šilumos kaina.
Apie parduotuvės savininko ketinimą atsisakyti šilumos tinklų paslaugų gyventojai nebuvo informuoti. Namą administruojanti bendrovė „Mūsų butas“ neorganizuoja susirinkimų trejus metus.
„Šiaulių energijos“ atstovai patikino, kad patalpų savininkas, nusprendęs keisti šildymosi būdą, privalo gauti žmonių, gyvenančių pastate, sutikimą.
Parduotuvės patalpų savininkas – Šiaulių miesto tarybos narys Arvydas Mockus. Šiaulių miesto savivaldybė išdavė leidimą atsijungti nuo centrinio šildymo, tačiau gyventojus aplenkė. Pasak Juozo Varapnicko, Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto, atsijungimo procedūros yra pradėtos, nes to teisės aktai nedraudžia.
Atsijungimo nuo šilumos tinklų projektą privaloma derinti su namo administratoriumi, t. y. namą prižiūrinčia bendrove, tačiau gyventojai apie jokį projektą neinformuoti. Toma Grikštienė, AB „Šiaulių energija“ atstovė spaudai, sako, kad atsijungimo sąlygos suderintos su šilumos tiekėju ir namo valdytojo projektu, o atsijungimo darbai jau baigiasi.
Gyventojai sako, kad patalpų savininkas Šiaulių miesto tarybos narys A. Mockus turėtų pasirūpinti bent lubų izoliacija, nes naudosis jų butų šiluma. Jau praėjusį šildymo sezoną gyventojai mokėjo po 600 litų už šildymą, todėl dabar nusileisti dėl didėsiančių sąskaitų už šildymą nežada.
„Šiauliai plius“ informacija
- Nuomos nauda
-
Povilas LUNGĖ
Mokyklų sporto salėmis, kitomis patalpomis naudojasi sporto mokyklų, kurios neturi pakankamai savo patalpų, ugdytiniai. Sporto mokyklos bendrojo lavinimo įstaigoms anksčiau Savivaldybės nustatyta tvarka už nuomą mokėdavo po 2 Lt už valandą, deja, šios jau keleri metai net ir to simbolinio mokesčio nebegauna. Savivaldybės atstovai tikina, kad nemokamai nuomoti bendrojo lavinimo mokyklų sales verčia kiauras miesto biudžetas ir sporto salių trūkumas.
 |
Tam pačiam nuomininkui mokykla salę gali išnuomoti tik 30 kalendorinių dienų per metus, tad gudraujama - sutartis pratęsiama kito asmens vardu ar po kurio laiko.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
|
Pasibaigus mokslo metams, bendrojo lavinimo mokyklos pajunta šios nemokamos nuomos „naudą“ – tenka iš savo pačių lėšų perdažyti grindis ir sienas, nors ir taip skęsta skolose. Vartojama elektra, vanduo, dėvisi sporto inventorius, grindys, kurias po kiekvienos intensyvios treniruotės tenka išvalyti. „Duris išspyrė, vandens čiaupą nusuko, – pyko vienos iš miesto progimnazijų direktorė. – Aišku, treneriai padeda sutvarkyti, ką reikia – paremontuoti.“
Anot direktorės, ir sporto, ir bendrojo lavinimo mokyklos užsiima panašia veikla – ugdo vaikus, todėl tereikia pareguliuoti santykius, ko dažniausiai ir pritrūkstama. „Juk sėdim tame pačiame katile, turime vieni kitiems padėti“, – sako ji.
Pagal Savivaldybės nustatytą tvarką mokykla patalpas išnuomoti gali tik 30 kalendorinių dienų per metus. Jei jose būtų veikla vykdoma tik kartą per savaitę, tai tų 30 dienų visai pakaktų, bet kai kuria veikla, pvz., krepšinio ar kultūrizmo, užsiimama dažniau, todėl tenka gudrauti – nuomininkai, pasibaigus sutarčiai, ją pratęsia kito asmens vardu arba praėjus kuriam laikui. Taigi kyla problemų ir nuomininkui, ir nuomotojui.
Kokiu pagrindu mokykloms yra nustatyta, kad jos per metus gali sporto salę tam pačiam nuomininkui išnuomoti tik 30 kalendorinių dienų? Anot Savivaldybės atstovės spaudai, Tarybos sprendimu (valstybinėms patalpoms – Vyriausybės nutarimu) ne konkurso būdu suteikti patalpas švietimo ir sporto įstaigose galima iki
30 d. per metus. Ilgesniam laikotarpiui, leidus miesto Tarybai, reikia skelbti patalpų nuomos konkursą.
Atrodo, išnuomojusi patalpas mokykla turėtų džiaugtis, nes gali papildyti savo skurdoką biudžetą – vėliau lėšas panaudoti remontui ar kt. reikmėms. Deja, mokykla nėra patalpų savininkė, nes jos steigėja – Šiaulių miesto savivaldybė, kuri ir nustato įkainius už nuomą. Taigi už ją gautos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą. Mokyklai tenka rašyti paraišką, kad jos jai atitektų, o tada savivaldybė gali apsigalvoti – nebeskirti, atrodo, sąžiningai uždirbtų pinigų, nes ir pačios biudžetas skylėtas. „Tai gaunam, tai negaunam tų pinigų. Tenka lįsti į skolas“, – teigia vienos mokyklos direktorė.
O jei mokykla nesutiktų nemokamai suteikti patalpų sporto mokyklų ugdytiniams? Anot direktorės, mokykla to daryti ir neprivalo, bet jei sumanytų atsisakyti, tai lazda turi du galus – užsitrauktų savivaldybės tarnautojų nemalonę.
- Oro uostas muša rekordus
-
Šiaulių miesto savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas, suskaičiavusi trijų ketvirčių rezultatus, turi ambicijų šiemet sumušti savo veiklos rekordą – perkrauti daugiau nei 3 tūkst. tonų krovinių ir pasiekti 6 mln. Lt apyvartą.
Kai nuolatinį galvijų krovinio eksportą iš Šiaulių į Tel Avivą pavasarį papildė ir reguliarus gėlių bei žolynų importas, krovinių srautai Šiauliuose ėmė augti – pernykštį kiekį viršija trečdaliu. Kartu didėja ir pajamos – šiemet jos sudaro
3 mln. litų (per tą patį laikotarpį pernai buvo gauta vos daugiau nei 1,5 mln.), todėl įmonė prognozuoja rekordinius metus.
Romas Mikšys, Šiaulių oro uosto direktorius, sako, kad buvo planuota perkrauti per 3 tūkst. tonų krovinių. Rezultatai rodo, kad tai pasiekiama, nes jau dabar perkrauta daugiau nei pernai per visus metus. Planuojama pasiekti per 6 mln. Lt apyvartą.
Jei prognozė pasitvirtins, įmonei pavyks sumušti savo rekordą – 2008 m. ji buvo pasiekusi beveik 5,5 mln. Lt apyvartą. Per Šiaulių oro uostą vyksta galvijų eksportas į Izraelį ir gėlių importas iš Izraelio. Neseniai pradėtas projektas su Turkija – kol kas tik bandomieji skrydžiai.
Kitąmet įmonė bus priversta dar labiau suktis. Civilinės aviacijos administracija, patikrinusi Šiaulių oro uostą, dar penkeriems metams pratęsė pažymą, kad jis tinkamas civiliniams oro skrydžiams, tik per tą laikotarpį pareikalavo suremontuoti takus. Pasak R. Mikšio, paskaičiuota, kad vien kosmetiniam remontui reikės daugiau nei 300 tūkst. litų, tačiau tai būtų tik kariškių atiduotų takų lopymas, o kapitaliniam remontui reikės milijonų, dėl kurių vyks derybos su savivaldybe. Šiemet Šiaulių oro uostas iš apyvartinių lėšų už 1,5 mln. Lt atliko keleivių perono rekonstrukciją, kad ši atitiktų Šengeno reikalavimus ir būtų išsaugotas tarptautinio oro uosto statusas.
„Šiauliai plius“ informacija
- Pamažu atkeliauja gripas
-
Šiauliuose užregistruotas pirmas gripo atvejis. Praėjusią savaitę padaugėjo ir sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Epidemiologai sako, kad Šiaulių apskrities gydymo įstaigas pasiekė nemokama gripo vakcina. Dainų ir Centro poliklinikos jos gavo daugiausia.
Į Šiaulių poliklinikas jau plūsta pacientai. Pasak medikų, ypatingas darbymetis po pietų, kai laukiančių darželinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų pilni koridoriai. Spalio mėnuo, palyginti su pernai, yra šiltas, tačiau permainingas oras sergamumo skalę pakėlė visuose rajonuose, išskyrus Akmenės, Pakruojo ir Radviliškio. Šiaulių mieste sergančiųjų ūmiomis virusinėmis infekcijomis daugiausia - pastarąją savaitę 75 atvejai tenka 10 tūkst. gyventojų. Šiaulių apskrityje užregistruotas pirmasis gripo atvejis.
Šiaulių mieste serga apie 700 gyventojų, dauguma kurių – ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Pasak gydytojos pediatrės Elenos Mockuvienės, dažniausiai sergama gerklės bronchitu ir rotavirusine infekcija.
Šiaulių miesto ir apskrities gydymo įstaigas pasiekė nemokama vakcina nuo gripo. Šiemet miestas jos gavo mažiau nei pernai - 3218 dozių. Šiaulių apskrityje gauta per 11,5 tūkst. vakcinos vienetų. Nemokama vakcina skirta pirmiausia vyresniems nei 65-erių, sergantiems lėtinėmis ligomis, socialinės globos įstaigų gyventojams, nėščiosioms.
Šiemet gripo vakcinai kompensuoti valstybė skyrė 100 tūkst. litų, pernai buvo skyrusi 120 tūkst. Pasak epidemiologų, kol neįsibėgėjo šaltasis sezonas, pats metas stiprinti imuninę sistemą.
„Šiauliai plius“ informacija
- Nepasidalina teritorijos
-
Šiaulių miesto savivaldybė pagaliau gaus šešerius metus lauktą teritoriją civilinio oro uosto plėtrai šalia Industrinio parko. Kariškiai tuo tikslu savivaldybei perleis kone 30 hektarų. Patikslintomis karinio oro uosto ribomis nepatenkinti kaimynystėje dirbantys verslininkai ir gyventojai.
Šeštus metus rengiamas tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų detalusis planas pagaliau numatė 26 hektarų teritoriją, kurioje Šiaulių miesto savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas galėtų plėtoti savo veiklą. Įmonė patenkinta, nes iki šiol visos investicijos tenka pagal panaudą naudojamiems statiniams.
Tačiau kariškių rengiamas naujasis planas labiausiai nepatinka šalia įsikūrusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Daugelio jų teigimu, naudojamų esamų žemės sklypų ribos ir plotai keičiami (įvairiai dalijami ar jungiami) tik atsižvelgiant į kariškių interesus. Žmonės reikalauja, kad jų turtas neatsidurtų už ar ant kariškių tvoros ar kad karinio oro uosto tvora nelįstų į jų sklypus ir netrukdytų veiklai, nes esą jie negali privažiuoti prie savo statinių ar atlikti tam tikrų darbų. Jie sako, kad pažeidžiamos jų konstitucinės teisės į naudojimąsi savo turtu.
Veiklai karinio dalinio paribyje įstatymas įpareigoja gauti leidimą.
Savivaldybė ragina derėtis su kariškiais, tačiau privatūs asmenys tik skėsčioja rankomis ir vadina kariuomenę „valstybe valstybėje“. Galutinį žodį turės tarti Šiaulių politikai, tvirtindami detalųjį planą.
Baigus rengti detalųjį planą ir nustačius skrydžių trajektorijas, Savivaldybė įsipareigojo užsakyti poveikio aplinkai tyrimą.
„Šiauliai plius“ informacija
- Susitikimai su mokyklų bendruomenėmis
-
Šiaulių miesto savivaldybė pateikia susitikimų su mokyklų bendruomenių atstovais vizitų į mokyklas grafiką:
2011 m. lapkričio 2 d. (trečiadienį) 18 val. Salduvės progimnazijoje (K. Kalinausko g. 19). Dalyvaus Salduvės progimnazijos ir Dubijos pagrindinės mokyklos atstovai.
2011 m. lapkričio 3 d. (ketvirtadienį) 18 val. Dainų progimnazijoje (Dainų g. 45). Dalyvaus Dainų progimnazijos ir Dainų pradinės mokyklos atstovai.
2011 m. lapkričio 4 d. (penktadienį) 18 val. Ragainės progimnazijoje (Tilžės g. 85). Dalyvaus Ragainės progimnazijos ir Centro pradinės mokyklos atstovai.
2011 m. lapkričio 7 d. (pirmadienį) 18 val. Gegužių progimnazijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 22). Dalyvaus Gegužių progimnazijos ir Lieporių pradinės mokyklos atstovai.
2011 m. lapkričio 8 d. (antradienį) 18 val. „Saulės“ pradinėje mokykloje (Dainų g. 15). Dalyvaus „Romuvos“ progimnazijos ir „Saulės“ pradinės mokyklos atstovai.
2011 m. lapkričio 9 d. (trečiadienį) 18 val. „Sandoros“ progimnazijoje (K. Korsako g. 8). Dalyvaus „Sandoros“ progimnazijos ir Tėvo Benedikto Andruškos pradinės mokyklos atstovai.
Šiaulių miesto savivaldybės informacija
- Šimtas auklių, arba Miestas be galvos
-
Naujai dygstantis Šventupio mikrorajonas tapo galvos skausmu ir miesto valdžiai, ir sklypų savininkams, ir architektams. Sumanymas matyti rajoną su daugiaaukščiais lyg vartus į modernų miestą gyventojams yra nepriimtinas, nes jie nori privačių namukų. Žemės rėžiuose projektuojantys architektai ragina ieškoti kompromiso.
 |
Šventupio mikrorajonas – ir miesto valdžios, ir sklypų savininkų, ir architektų galvos skausmas. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Susigrąžinus natūra turėtą žemę Šventupio rajone, vienas po kito pasipylė detalieji planai: vieni pageidauja statyti privačius namukus, kiti – sandėlius pašonėje. Politikai susigriebė, kad tvirtina planus neįsivaizduodami, kaip atrodys visas rajonas.
Pasak Arvydo Mockaus, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininko, jei nėra pažeidimų, tvirtinami visi planai.
Problemų kilo, kai pasirodė, kad nesutampa teisėti privačių žemių savininkų lūkesčiai statytis privačius gyvenamuosius namus ir miesto vizija, juolab kad dabar daugiabučių jokie investuotojai plyname lauke nenori statyti. Rasa Budrytė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, sako, kad bendrajame plane šis naujas rajonas numatytas lyg vartai į miestą.
Miesto ūkio ir plėtros komitetas diskutuoti pasikvietė ir savivaldybės, ir laisvus miesto architektus, kad šie padėtų išspręsti galvosūkį, kaip išlaikyti ir socialines erdves, ir įvaizdį, ir kartu padėti žmonėms įgyvendinti jų norus. Deja, architektai sako esantys bejėgiai pagal užsakymą ką nors sukurti siauruose žemės rėžiuose, kurie buvo grąžinti žmonėms.
Architektai išeitį mato tik tuo atveju, jei savivaldybė lanksčiau formuluotų socialinį užsakymą, matydama visų interesus, o šiaip siūlyti idėjas yra nerezultatyvu.
„Negalime patys sau atsisėdę braižyti naują Šventupį. Architektas turi gauti užsakymą, o kai gauna tik rėželį, ką jame gali padaryti – į 4-10 sklypelių padalyti“,– sako architektas Algimantas Černiauskas.
Problemą, anot architektų, sukėlė ne tik sklypų forma, bet ir savivaldybės pinigų trūkumas – vietoj reikalingo detaliojo mikrorajono plano ji užsakė tik specialųjį, todėl gali tekti keisti neseniai patvirtintą, bet jau pasenusį ir realybės neatitinkantį bendrąjį miesto planą.
„Šiauliai plius“ informacija
- Kairių sąvartyne dujų nebėra?
-
Uždarytame Kairių sąvartyne, investavus daugiau nei 9 mln. litų, kurių trečdalis – europinė parama, pradėtos išgauti biodujos – gaminama ir elektra, ir šiluma. Deja, šilumos Kairių gyvenvietei neužtenka, nes dujų yra keletą kartą mažiau, nei nustatyta bandymų metu.
 |
Svajonė biodujomis šildyti Kairius po truputį tolsta. Sąvartyne išgaunama keliskart mažiau dujų, nei buvo prognozuota.
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
|
Kairių sąvartyno kaupe vykstantys procesai išskiria biodujas, kurios, traukiamos per 50 išgręžtų šachtų ir transportuojamos į už 3,5 km esančią Kairių gyvenvietę, turėtų ją šildyti. Deja, metano dujų neužtenka.
Pasak Raimundo Jakučio, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus, atsitiko nenumatytas dalykas – kaupe atsirado daug vandens, kuris apsėmė gręžinius. Dabar dujų išgaunama apie 100-150 kub. metrų per valandą. Norint apšildyti Kairius reikia, kad visiškai veiktų abi jėgainės ir būtų išgaunama iki 800 kub. metrų dujų per valandą.
Dujų išgavimo ir eksploatavimo konkursą laimėjusi bendrovių grupės „Naujoji šiluma“ dukterinė įmonė „Energijos parkas“, investavusi per 9 mln. litų, kurių trečdalis – europinė parama, tikėjosi, kad investicija turėtų atsipirkti per 7-8 metus, tačiau realybė pasirodė kitokia.
Pasak Vytenio Daunoravičiaus, UAB „Naujoji šiluma“ generalinio direktoriaus, tokio biodujų kiekio, koks buvo prognozuojamas ir tyrėjų nustatytas ir pagal kurį buvo rengiami konkursai, sąvartyno kaupe nėra.
Kodėl susiklostė tokia situacija, atliekami tyrimai, tačiau spėjama, kad sąvartynas buvo supiltas pelkėje, kurios vanduo ėmė semti uždengtą jo kaupą. Drenažo atlikti negalima, nes būtų pažeista kaupo tekstilės dangos plėvelė. Gelbėtis bandoma nebegrąžinant į kaupą išvalyto filtrato. Kita nesėkmės versija – pavėluota išgauti dujas, nes jų reakcija nebetokia intensyvi kaip prieš keletą metų.
Nors biodujų kiekis ir nedidelis, Kairių kogeneracinėje elektrinėje iš jų gaminama elektra parduodama bendrovei „LESTO“. Pagal 15 metų sudarytą sutartį „Naujoji šiluma“ pelno dalį turi mokėti ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui – už pirmąjį veiklos ketvirtį pervesta 12 tūkst. litų.
„Šiauliai plius“ informacija
- Ilgajam savaitgaliui besiruošiant
-
Spalio pabaiga ir lapkričio pradžia – laikotarpis, kai daugelis žmonių vyksta lankyti artimųjų kapų, todėl visuose keliuose, ypač vedančiuose į kapines, padidėja transporto priemonių srautas, žmonėms kyla problemų, kur pasistatyti automobilį. Nemaža tikimybė, kad gali padaugėti atvejų, kai apvagiami ilgiau be priežiūros palikti gyvenamieji namai, butai, transporto priemonės.
Policija praneša, kad spalio 28 – lapkričio 1 d. bus sustiprintas patruliavimas prie kapinių. Numatyti aplinkkeliai ir transporto priemonių stovėjimo vietos šalia kapinių. Pareigūnai pagal galimybes teiks visokeriopą pagalbą eismo dalyviams, informuos apie eismo sąlygų ypatumus, apie pablogėjusias eismo sąlygas (eismo įvykius, apylankos ženklų įrengimą, plikledį ir pan.). Be to, esant būtinumui, pareigūnai stengsis pagerinti transporto priemonių pralaidumą keliuose, kreipsis į kelius prižiūrinčias organizacijas, prašydami apriboti atliekamus kelio darbus ir atlaisvinti važiuojamąją dalį. Sustiprintas patruliavimas bus ir magistraliniuose keliuose.
Dėl didelio kapinių lankytojų srauto ir intensyvaus eismo vairuotojai turėtų būti itin atidūs, kantrūs ir pakantūs vienas kitam. Transporto priemonių vairuotojams policija primena, kad vykdami lankyti artimųjų kapų neskubėtų, į tolimesnę kelionę išvyktų anksčiau, pasitikrintų, ar automobilyje yra gesintuvas, vaistinėlė, atsarginis ratas ir avarinio sustojimo ženklas. Be to, siekiant išvengti netikėtumų kelyje, rekomenduojama iš anksto pasirūpinti savo transporto priemonės technine būkle (pasikeisti padangas, pasitikrinti, ar veikia žibintų šviesos, stiklo valytuvai, ar yra stiklų ploviklio ir kt.). Svarbiausia važiuoti pasirenkant saugų greitį, praleisti pėsčiuosius, laikytis kelio ženklų reikalavimų, segėti saugos diržus. Gyventojai turėtų prisiminti elementarias taisykles – išlipus iš automobilio tamsiu paros metu apsirengti šviesą atspindinčią liemenę, o einant keliu segėti atšvaitą ar pasišviesti kelią žibintuvėliu.
Šiaulių policija siūlo vairuotojams prieš išvykstant į kelionę pasidomėti interneto svetainėje www.eismoinfo.lt apie planuojamo maršruto ypatumus (eismo sąlygas, kelio remonto darbus, eismo kamščius, susiplanuoti patogiausią maršrutą). Kadangi pakeliui į kapines susidaro kilometrinės automobilių spūstys, todėl esant galimybei į jas būtų geriau vykti viešuoju transportu.
Vykstantiems automobiliu į kapines, esančias K. Donelaičio g., reikėtų Pramonės gatvėje pasukti į Kanapių gatvę, o sankirtoje – į dešinę – K. Donelaičio g., o išvykstant sukti kairėn į Išradėjų gatvę.
Gyventojai, ilgiau išvykdami iš namų, turėtų nepamiršti pasirūpinti savo turto saugumu, įjungti saugos sistemos priemones. Jei bute neįrengta signalizacija, reikėtų tiesiog paprašyti kaimyno prižiūrėti būstą ar garažą. Automobiliuose vertėtų nepalikti vertingų daiktų – rankinių, dokumentų, mobiliųjų telefonų ir pan.
Vėlinių ir Visų šventųjų dienomis miesto autobusai važiuos kitu grafiku. Šiaulių mieste lapkričio 1 d. jie važiuos naujais maršrutais: „Gytarių žiedas – Ginkūnų kapinių žiedas“, „Gytarių žiedas – Donelaičio kapinės“, „Gegužių žiedas – Donelaičio kapinės“, „Ginkūnų kapinių žiedas – Donelaičio kapinės“.
Autobusai šiais maršrutais pradės važiuoti 9 val. Priklausomai nuo eismo sąlygų, jie važiuos maždaug kas 10 min. iki 18.30 val.
Reikėtų nepamiršti, kad dauguma tarpmiestinių autobusų spalio 31 ir lapkričio 1 d. važiuos sekmadienio grafiku.
„Šiauliai plius“ informacija
- Atsiminimų knyga į teisiamųjų suolą pasodino po pusės amžiaus
-
Stasys ŠLIOŽA
Lapkritį prieš Šiaulių apygardos teismą stos 83-ejų Ignas Laucius. Senolis kaltinamas prieš daugiau nei 64 metus Pakruojo rajone, Vaigailių kaime, drauge su bendrininku Alfonsu Remeika žiauriai nužudęs keturis žmones. Pareigūnai 1947-ųjų žudynes atskleidė palyginę tremtinės Juzės Jasvilaitės-Kemeklienės atsiminimų knygoje „Šiauriniai vėjai“ pateiktą liudininko pasakojimą su slaptomis sovietų saugumo ministerijos bylomis.
 |
Knygos, padėjusios išaiškinti pusės amžiaus senumo nusikaltimą, autorė 1956 m. |
„Painiai varstosi gyvenimo gijos ir kryžiuojasi kelių kryžkelės...“
Taip baigiasi trumpas
J. Jasvilaitės-Kemeklienės pasakojimas apie tuomet tik devyniolikmečio I. Lauciaus ir jo bendro kruviną žygį po Lygumų valsčių. Autorė prisimena, kad ėmus priešintis tuometei okupantų valdžiai ši pradėjo kurti „liaudies gynėjų“ būrius, į kuriuos stojo tie, kurie bijojo fronto ir tingėjo dirbti. Nors karas buvo pasibaigęs, tačiau stribams duota valdžia ir ginklai sėjo siaubą ir ašaras. Valdžiai pajutus, kad partizanų pasipriešinimas nė kiek neslūgsta, ši „liaudies gynėjams“ įsakė kovoti kitokiu būdu – atsitiktiniai žmonės buvo žudomi prisidengiant partizanų vardu.
Taip Lygumų stribai I. Laucius ir A. Remeika, apsimesdami partizanais, susidorojo su brolių Kazimiero ir Leono Šimkų šeimomis. Kovo 11-osios naktį į K. Šimkaus namus užėję du miškiniais prisistatę žmonės pareikalavo, kad juos nuvestų pas Leoną (jis taip pat buvo partizanas – aut. past.), esą pas jį dažnai lankosi, tačiau šis naktį gali ir neįsileisti. Kazimierui išlydėjus svečius, vienas atėjūnų sugrįžo ir pasiėmė šeimininko kirvį, o K. Šimkaus žmonai prisakė paruošti valgyti, neva tuoj grįš su abiem broliais.
Žmona, įtarusi kažką negero, pasekė įkandin ir išgirdo savo vyrą šaukiantį: „Broli, gelbėkis, jei gali, mane žudo!“ Parbėgusi namo, ji aprengė vaikus ir pasislėpė. Žudikai, kirviu nužudę abu brolius, jų motiną Barborą ir Leono žmoną Emiliją, sugrįžo ieškoti Kazimiero žmonos. Neradę pamanė, kad ji su vaikais pabėgo pas partizanus, todėl apiplėšę namus spruko ir patys.
Teisiamas nebe pirmą kartą
Kitą dieną gaudyti žudikų į kaimą atvažiavo Lygumų stribai ir kareiviai, kartu su jais vaikščiojo patys žudikai – I. Laucius bei A. Remeika – ir tąnakt
K. Šimkaus gryčioje slėpęsis liudininkas, kuris vėliau viską papasakojo atsiminimų knygos autorei. Tačiau niekas neišdrįso prabilti. „Liaudies gynėjai“ oficialiame sovietų saugumo ministerijos pranešime parašė, kad Šimkų šeimą išžudė banditai, o J. Jasvilaitė-Kemeklienė savo knygoje žudikus įvardijo tik pirmosiomis pavardžių raidėmis – „L“ ir „R“.
Po kurio laiko I. Laucius panašią egzekuciją nesėkmingai mėgino surengti Montjurgių kaime. Ten gyvenusi Mikalajūnų šeima nujautė, kad ją rengiamasi ištremti, todėl nuolat budėjo. Tąnakt ne troboje nakvojusi vyresnioji duktė pastebėjo, kad vyrai, prisistatantys partizanais, laužiasi į jos šeimos namus. Mergina nubėgo į Juknaičius ir pakvietė rusų kareivius, kurie suėmė įsibrovėlius. Kareiviai, iškratę I. Lauciaus kišenes, rado du vestuvinius aukso žiedus, kurių vidinėje pusėje buvo įrašyta „Šimkaus Leono ir Emilijos“. I. Laucius buvo atiduotas vietinei valdžiai ir teisiamas „dėl akių“. Tačiau J. Jasvilaitė-Kemeklienė rašo, kad netrukus Šimkų žudikas ir toliau stribavo bei spardė lavonus miesto aikštėje.
I. Lauciui pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 101 straipsnį „Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas“. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už tokį nusikaltimą baudžiama nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Atsi-žvelgiant į sunkinančias aplinkybes, I. Laucių pripažinus kaltu, jam grėstų kalėjimas iki gyvos galvos. Nuo 1990-ųjų dėl tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo teismams nagrinėti perduotos 36 baudžiamosios bylos, kuriose beveik pusšimtis kaltinamųjų.
- Sveika mityba mokyklose
-
Sveikos mitybos pasirinkimas mokyklose ir lopšeliuose-darželiuose yra svarbus kiekvieno vaiko ir visos šalies ateičiai. Šiaulių mokyklose tai įrodė Švedijos maisto technologai.
Unikalus sveikos mitybos projektas pradėtas įgyvendinti tam, kad mokytų vaikus ir pedagogus sveiko maisto gaminimo bei įvardytų mitybos problemas.
Gegužių progimnazijoje apie savaitę plušo viešnios iš Švedijos, skatinančios eiti sveikesnio gyvenimo link. Virėjos mokė vaikus sveiko maisto gaminimo. Procesą stebėjo ir
„S plius“ televizijos kameros su laidų vedėja Bumce. Vaikai, patys įsitraukę į procesą, patiekalų skonį įvertino puikiai.
Sveikos mitybos projektas sudėjo taškus dėl pagrindinių problemų – Lietuvos moksleiviai už maitinimui skirtas lėšas negauna pakankamai vaisių ir daržovių. Švedijos maisto technologai didžkukulių negyrė, Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthstrom Ruin tikina, kad sveika vaikų gyvensena – investicija į ateitį.
Sveikos mitybos mokyklose projektas pradėtas Šiaurės ministrų tarybos biuro, paskatintas Lietuvos sveikuolių sąjungos tyrimo, kurio metu nustatyta, kad 98 proc. mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje serga peršalimo, virškinimo ligomis, skundžiasi galvos skausmais, mažai juda.
„Šiauliai plius“ informacija
- Teismai atvėrė duris
-
Minint Konstitucijos ir civilinės teisės dieną, visuomenei duris atvėrė Lietuvos teismai. Mieste vyko renginiai jaunimui. Daug dėmesio skirta pagrindiniam valstybės įstatymui ir nelengvai teisininko profesijai.
Lietuvos Konstitucija mūsų šalies piliečių per referendumą priimta 1992 m. spalio 25 d., todėl kasmet šią dieną minima Konstitucijos diena. Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose jau antri metai ta proga visuomenei duris atveria teismai. Mieste didžiausias dėmesys buvo skirtas jaunimui, kuris kartu su garsiais teisininkais dalyvavo konferencijoje „Konstitucinių vertybių apsauga šios dienos Lietuvoje“.
Šiaulių apygardos teritorijoje yra 10 apylinkės teismų, 11-asis - apygardos. Juose dirba 84 teisėjai, iš viso apie 400 darbuotojų.
Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis sako, kad teisininko profesija yra sunki, ypač teisėjo. Per metus Šiaulių miesto apylinkės teisme vienas teisėjas išnagrinėja apie 1000 bylų, kituose rajonuose – iki 500.
Teisininkų konferenciją organizavo Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos teisininkų asociacijos Šiaulių skyrius.
„Šiauliai plius“ informacija
- Miesto valdžios taikinyje darželiai
-
Šiaulių politikai užsimojo panaikinti dalį Vyriausybės patvirtintų lengvatų, taikomų lopšeliuose-darželiuose, ir per mėnesį tėvų sąskaita sutaupyti maždaug 20 tūkst. litų. Dabar tėvams taikomos šešių rūšių lengvatos. Savivaldybė kasmet lengvatoms padengti iš biudžeto skiria maždaug 900 tūkst. litų.
 |
Savivaldybė žada ne tik naikinti lengvatas lopšeliuose-darželiuose, bet ir didinti mokestį už vaiko išlaikymą ir ugdymą juose. Artūro STAPONKAUS nuotr.
|
Lopšelyje-darželyje „Coliukė“ ugdoma 110 vaikų, iš kurių 25 moka pusę kainos už jo lankymą, o šešių vaikų tėvai, kurie gauna socialinę pašalpą, išvis nemoka. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą tvarkos aprašą 50 proc. už darželį moka penkios tėvų grupės: daugiavaikės šeimos, gaunantys mažas pajamas, kai šeimoje yra tik vienas iš tėvų ir atliekančių karinę tarnybą, moksleivių ir studentų šeimos.
Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Žilvinas Šilėnas teikia naują sprendimo projektą, kuriuo dalį lengvatų siekia panaikinti. Politikas siūlo nebetaikyti lengvatų, jei vaikas turi vieną iš tėvų, jei vienas iš tėvų mokosi mokykloje ar studijuoja dieniniame skyriuje ir jei vienas iš tėvų atlieka tikrąją karinę tarnybą, tačiau šie punktai numatyti Vyriausybės dokumentuose ir taikomi visoje Lietuvoje. Žilvinas Šilėnas tvirtina, kad Vyriausybės nuostatos iš dalies prieštarauja įstatymams, todėl kreipėsi į ją, kad ši pateiktų išaiškinimą.
Irena Urbutytė, lopšelio-darželio „Žirniukas“ direktorė, sako, kad visuose darželiuose daugėja šeimų, kurios naudojasi lengvatomis. Darželyje „Žirniukas“ apie trečdalį vaikų tėvų naudojasi vienokia ar kitokia lengvata. Visai nemoka 11 proc. vaikų.
Vienos dienos mokestis už vaiko išlaikymą lopšelyje kainuoja 5 litus 85 centus, darželyje – 6 litus 63 centus. Per mėnesį susidaro apie 140-150 litų. 29-iuose Šiaulių miesto lopšeliuose-darželiuose ugdomi 136 karių, 95 studentų ar mokinių vaikai, o 67 turi tik vieną iš tėvų. Jei įstatymai neprieštaraus ir Taryba priims siūlomą sprendimą, savivaldybė per mėnesį sutaupys apie 20 tūkst. litų.
Savivaldybė žada ne tik naikinti lengvatas lopšeliuose-darželiuose, bet ir didinti mokestį už vaiko išlaikymą ir ugdymą juose. Įprastai šio mokesčio atskaitos taškas – maitinimo norma – maždaug 150 litų per mėnesį. Tačiau Savivaldybės administracija suskaičiavo, kad tai tik išlaidos maisto produktams, o įvertinus kitus kaštus, ypač jei bus atsisakyta virtuvių darbuotojų, mokestis turėtų sudaryti 220 litų per mėnesį.
„Šiauliai plius“ informacija
- Kūdikių namuose jubiliejus
-
Vakar Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai minėjo 45-metį. Darbuotojos sako, kad tėvų paliktų vaikų nemažėja. Didžiausia problema – prastėja mažylių sveikatos būklė, nesi į pasaulį jie atėjo nelaukti.
Apsupti rūpestingų darbuotojų, Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga 65 mažyliai. Didžioji dalis jų turi tėvus, tačiau jie savo atžalomis nesirūpina, todėl Kūdikių namų darbuotojos stengiasi globoti ir maitinti vaikus, tarsi būtų tikros mamos.
Gėlės, dovanas ir šiltus žodžius Kūdikių namų darbuotojams, dėmesį vaikams dovanojo į šventę atvykę svečiai – nuolat kūdikius lankantys Aviacijos bazės ir oro policijos misiją vykdantys NATO kariai, Vaiko teisių ir kitų tarnybų atstovai. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino Kūdikių namus.
Kūdikių namuose dirba 77 darbuotojai. Įstaigos direktorė sako, kad darbuotojai dirba dieną naktį. Čia visą parą septynias dienas per savaitę verda gyvenimas.
Vienam vaikui išlaikyti Kūdikių namuose per metus šiemet skirta beveik 30 tūkst. litų. Kadangi pastaraisiais metais labai sumažintas finansavimas, kūdikių namų darbuotojai dėkingi rėmėjams, kurie nepamiršta mažųjų gyventojų.
„Šiauliai plius“ informacija
- Eksperimentuoti nesutinka
-
Nusitaikyta į socialinių pašalpų gavėjus. Nuo kitų metų penkios šalies savivaldybės sutiko perimti pašalpų skirstymo naštą ant savo pečių. Jei savivaldybė išeikvos skirtą fiksuotą sumą, pašalpoms pinigų teks ieškoti miesto biudžete. Šiaulių miesto savivaldybė tam pasipriešino, nes kasmet socialinių pašalpų ir šildymo kompensacijų prašo dvigubai daugiau žmonių.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje ankšta vos ne kas mėnesį – šiauliečiai ateina tvarkytis dokumentų dėl socialinių pašalpų, metams baigiantis – dėl šildymo kompensacijų. Kasmet daugėja ir gaunančiųjų kompensacijas šeimų: užpernai jas gavo 5,5 tūkst. šeimų, praėjusį šaltąjį sezoną buvo beveik 7 tūkst. Ruošiamasi nuo kitų metų pertvarkyti socialinės paramos sistemą, kai pačios savivaldybės spręs, kam paramą skirti, didinti ar mažinti. Bandyme dalyvausiančioms penkioms šalies savivaldybėms būtų skirta fiksuota pinigų suma pašalpoms ir kompensacijoms už komunalines paslaugas, atsižvelgiant į praėjusių metų rezultatus.
Šiaulių miesto savivaldybė eksperimentuoti nesutiko, nes lėšų socialinei paramai gali tekti ieškoti savo biudžete. Pažadai, kad sutaupytų lėšų nereikės grąžinti į valstybės biudžetą ir savivaldybė galės jas naudoti savo nuožiūra, – neįtikino. Šiauliuose pašalpos gavėjų gretos tik didėja. Vien šių metų vasarį pašalpoms ir šildymo kompensacijoms prireikė kone 3 mln. litų. Vis dėlto Vyriausybė tikisi, kad nauja tvarka pašalpų gavėjų gretas praretins, nes kai kurių pajamos didės. Nuo sausio
1-osios į 2009 m. lygį atkuriamos pensijos, nuo 1170 iki 1488 litų didinamos draudžiamosios pajamos.
Nuo kitų metų socialinės paramos teikimo procesą į savo rankas perims Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės. Projekte numatytos paskatos ieškotis darbo, tačiau ketinama mažinti pašalpos dydį nedirbantiems darbingo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, kurie ilgai gauna pašalpą.
„Šiauliai plius“ informacija
- Nauji Vyriausybės atstovai
-
Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės apskrityse paaiškėjo nauji Vyriausybės atstovai. Klaipėdos apskrityje konkursą laimėjo Daiva Kerekeš, Šiauliuose – Jonas Novogreckis, Tauragėje – Irena Ričkuvienė.
Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą konkursą laimėjusį asmenį, siekiantį eiti Vyriausybės atstovo pareigas, dar tikrins Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
D. Kerekeš Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrities tarnyboje dirba nuo 1999 m. Pastaruosius trejus metus ji ėjo vyresniosios patarėjos pareigas. J. Novogreckis yra dirbęs Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotoju, Seimo narių padėjėju-sekretoriumi, Kuršėnų miesto seniūnijos seniūnu. I. Ričkuvienė pastaruoju metu dirba Tauragės apskrities skyriuje Regioninės plėtros departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, anksčiau ji ėjo Tauragės apskrities viršininko pareigas.
LRV informacija
- Čempionato atgarsiai
-
Ketvirtadienį „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovai dėkojo šiauliečiams už gerą darbą per Europos krepšinio čempionatą. Lietuva ne tik tapo žinoma pasaulyje, bet ir įgijo patirties organizuodama didžiulius sporto renginius.
Per Europos krepšinio čempionatą parodyta 90 tiesioginių transliacijų iš Lietuvos, čempionatą transliavo 150 šalių, jį žiūrėjo 180 milijonų žiūrovų. Šiaulių arenoje žaidė krepšinio žvaigždės Dirkas Navickis, Tomas Parkeris. 80 proc. bilietų buvo parduota. Tikslius duomenis „EuroBasket“ organizacinis komitetas turės maždaug po pusantro mėnesio. Informacija apie Lietuvą buvo skelbiama kasdien. Pasak Mindaugo Špoko, „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovo, kiekvienas žurnalistas pradeda pasakojimą apie šalį, miestus ir įspūdžius, ką matė. Jei įspūdžiai yra žalia tauta, linksmi, paslaugūs žmonės, graži, pigi šalis, tai naudinga valstybės įvaizdžiui. Aišku, kai kurie viešbučiai ir barai perlenkė lazdą didelėmis kainomis. Vieninteliuose Šiauliuose nepasiteisino „žaidimų salos“.
Teigiama tai, kad nebuvo užfiksuota nė vieno incidento ar nusikaltimo prieš užsieniečius. Anot m. Špoko, tai policijos ir saugos tarnybų nuopelnas. Krepšinio čempionato organizavimas susidėjo iš 18 sričių: transporto, saugumo, savanorių ir pan. Šiauliečių darbo grupei vadovavo Martynas Račkauskas. Jis buvo atsakingas ir už transportą bei apgyvendinimą.
Pasak M. Račkausko, įtempčiausios buvo kelios pirmos dienos, o vėliau buvo lengviau.
„EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovai dėkojo šiauliečiams už gerą darbą, įteikė padėkos raštus, o Šiaulių miesto merui Justinui Sartauskui – aukso medalį. Tokius medalius gavo Europos krepšinio čempionato nugalėtojai – ispanai.
M. Špoko nuomone, mums pavyko iššokti aukščiau bambos ir parodyti dar salto: „Jei kas nors norėjo dviejų salto, sunku pakartoti, o antrą kartą darant pakartoti tą patį rezultatą. O turint tokią patirtį ir arenas, galima organizuoti kitus čempionatus, siekti, kad 2022 metais Lietuvoje vyktų pasaulio krepšinio čempionatas.“
„Šiauliai plius“ informacija
- Daugėja nenaudojamų savivaldybės pastatų
-
Asta ŠIUKŠTERIENĖ
Šiaulių miesto savivaldybė turi septynis nenaudojamus pastatus ar patalpas, kurių jai nesiseka parduoti ar išnuomoti. Kai kuriuos iš jų, net ir tuščius, tenka išlaikyti už mokesčių mokėtojų pinigus, kad nepablogėtų prekinė būklė, arba todėl, kad tai gyvenamojo pastato dalis.
 |
Buvusio „Laiko“ kinoteatro nuomininko savivaldybė netiesiogiai atsikratė. Dabar pastatas stovi tuščias. Simonos ŽALYTĖS-LINKUVIENĖS nuotr.
|
Nebereikalingo ar laikinai nenaudojamo turto turinti Šiaulių miesto savivaldybė suka galvą, ką su juo daryti. Turto fonde – septyni tušti pastatai. Kitąmet jų gali padaugėti iki dešimties. Pastatas A. Mickevičiaus g. 6 ir dalis namo Vytauto g. 152 šiemet buvo didžiausios, deja, neišsipildžiusios Šiaulių miesto savivaldybės viltys papildyti Privatizavimo fondą. Patalpos, nors ir netoli centro, antrus metus aukcionuose nesulaukia pirkėjų. Jei A. Mickevičiaus g. statinys tiesiog stovi užrakintas, tai pastatas Vytauto g. dar ir yra nuostolingas biudžetui.
Irena Krugiškienė, Šiaulių m. savivaldybės Turto valdymo skyriaus Turto valdymo ir apskaitos poskyrio vedėja, teigia, kad pastatas Vytauto g. 152 šiek tiek šildomas, nes su gyvenamuoju namu yra susijęs bendra konstrukcija. Anot vedėjos, praeitą šildymo sezoną šildymo kainos vidurkis per mėnesį buvo apie 1700 Lt, šalčiausią mėnesį – 2400 Lt. Apie šį sezoną dar nesiryžtama kalbėti.
Nežinia, ar neužslėgs mokesčių mokėtojų pečių ir kiti trys parduoti ruošiami pastatai – senoji poliklinikos dalis Varpo g. 9, buvęs „Laiko“ kinoteatras, kurio nuomininko savivaldybė netiesiogiai atsikratė, ir pavasarį policijos paliktas tuščias pastatas Vasario 16-osios g. 37. Dar dviejų tuščių objektų savivaldybė kol kas neparduos: Dainų poliklinikos dalis laikoma planuojant į ją perkelti Socialinės paramos skyrių, o šį rudenį uždarytos Jono Laužiko specialiosios mokyklos patalpoms ieškoma nuomininko, todėl patalpos Žemaitės gatvėje bus ir šildomos, ir saugomos privačios tarnybos.
„Gal atsiras kas nors, kas laikinai 2-3 metus išsinuomos šitą pastatą. Nenorime, kad jis būtų suniokotas, todėl bus saugomas ir šildomas“, – teigia
I. Krugiškienė.
Iškart po Naujųjų į Savivaldybės turto valdymo fondą pateks dar vienas ištuštėsiantis statinys – didžiulė mokykla Kviečių g. 7, o nuo kito rugsėjo – ir trys planuojamos uždaryti mokyklos, kurias irgi reikės arba išlaikyti, arba parduoti.
„Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kuri ir spręs, ką daryti su tuščiais liksiančiais mokyklų pastatais. Galbūt mokyklos bus išnuomotos arba privatizuotos, galbūt į jas iš atskirų patalpų bus perkeltos neformaliojo ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos, sporto mokyklos. Konkretaus atsakymo dar nėra“, – teigia skyriaus vedėja.
- Laikas mokėti už žemę
-
Šiaulių apskrities savivaldybės šiemečius biudžetus tikisi papildyti 8 mln. litų žemės mokesčio. Jau suformuotos mokesčių už žemę deklaracijos yra elektroninėje sistemoje, o popierinės išsiuntinėtos – iš viso maždaug 93 tūkst. gyventojų ar įmonių.
 |
Savivaldybės biudžetus tikisi papildyti iš žemės mokesčio. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.
|
Šiaulių apskrities savivaldybės šiemečius biudžetus tikisi papildyti 8 mln. litų žemės mokesčio. Jau suformuotos mokesčių už žemę deklaracijos yra elektroninėje sistemoje, o popierinės išsiuntinėtos – iš viso maždaug 93 tūkst. gyventojų ar įmonių.
Ruduo – ne tik laikas imti derlių, bet ir mokėti mokesčius už žemę. Mokesčių administratoriai jau suformavo ir elektroninėje deklaravimo sistemoje pateikė informaciją apie valdomus žemės sklypus ir mokesčio dydį, o tiems, kurie nėra elektroninės sistemos vartotojai, yra išsiuntinėti laiškai su popierinėmis deklaracijomis.
Pasak Virginijos Pabrėžienės, Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės, popierinės deklaracijos siunčiamos gyventojų registre deklaruotu adresu. Mokesčius susimokėti reikia iki lapkričio 2 d.
Sklypų savininkai, negavę laiškų dėl neteisingo adreso arba todėl, kad jo išvis nėra, pavyzdžiui, kaimiškose vietovėse, turėtų susirūpinti ir patys teirautis informacijos mokesčių telefonu 1882, nes už laiku nesumokėtus mokesčius bus skaičiuojami delspinigiai. Tvarkingi mokesčių mokėtojai per keletą savaičių turėtų papildyti savivaldybių biudžetus. „Į Šiaulių apskrities savivaldybių biudžetus turi būti surinkta per 8 mln. litų. Iš viso mokesčius moka 93 tūkst. asmenų, iš kurių 600 juridinių. Dėl įvairių savivaldybės taikomų lengvatų mokesčius už žemę mokės maždaug trečdaliu mažiau gyventojų“, – sakė
V. Pabrėžienė.
Taigi mokesčio prievolė liko tik 64 tūkst. asmenų. Be to, dar net nuo ankstesnių metų velkasi bendra beveik 400 tūkst. litų nepriemoka. Tiesa, kai kuriems žemės mokestis gali būti ir sumažėjęs, patikslinus deklaracijas. Daugelio gyventojų žemės mokesčio suma nesiekia 50 litų. Jei suma didesnė ir mokėtojas turi finansinių sunkumų, jam mokesčių inspektoriai nepataria laukti, kol bus skaičiuojami delspinigiai, geriau kreiptis dėl mokėjimo dalimis.
„Šiauliai plius“ informacija
- Autobusų dar nėra, bet degalinė jau veikia
-
Nors Šiauliai dar iki kitų metų pavasario nesulauks ekologiškų už europinės paramos projekto lėšas pirktų dujinių autobusų, jau pastatyta kompresorinė atidaryta. Čia galima kuro talpas pripildyti suslėgtų gamtinių dujų. „Busturas“ tikisi, kad kol baigsis teisminiai keliai, Šiaulių mieste pakaks septynių nenaujų skolintų, pagal panaudos sutartį važiuosiančių autobusų.
Šiauliuose šalia miesto autobusų parko pradėjo veikti trečioji Lietuvoje suslėgtų gamtinių dujų kompresorinė. Ji atidaryta pasitelkus atsarginį planą. Dar rudenį Šiauliuose turėjo pasirodyti nauji ekologiški dujas naudojantys autobusai, tačiau šiauliečiai užstrigo teismuose. Rugpjūtį dujinių autobusų viešojo konkurso rezultatus apskundė vienas iš dalyvių. „Busturas“ skolinsis septynis senus ekologiškus autobusus. Pasak Virginijaus Korsako, UAB „SG dujos“ generalinio direktoriaus, kitą savaitę atvyks
8-9 m. autobusai. Jie gauti pagal panaudos sutartį.
Spalio pabaigoje „Busturas“ tikisi teismų dėl dujinių autobusų pirkimo baigties, kad pagal ES ekologiško transporto programą būtų galima iki kitų metų pavasario įsigyti aštuonis naujus autobusus. Naujoji suslėgtų gamtinių dujų kompresorinė, pasak vežėjų, bus naudinga ne tik švaresnės aplinkos, bet ir ekonominiu požiūriu. Bus taupomos ir išlaidos taršos mokesčiams, kai už vieną autobusą mokama 400 litų per metus.
Kol kas „Busturo“ atstovai negali atsakyti, kiek tiksliai kainuos senų ekologiškų autobusų nuoma. Suslėgtų dujų kompresorinė pristatoma kaip viena moderniausių šalyje, kurioje kuro atsargų – apie 12 tūkst. kub. m. Teigiama, kad Šiauliuose ekologiško kuro prireiks ir lengvųjų mašinų vairuotojams. „Busturas“ nuo šiol pretenduoja ir į 20 mln. litų dotaciją, nes Lietuva, pardavusi taršos leidimus, apie 90 mln. skirs ekologiškiems autobusams pirkti.
Šiauliuose atidaryta suslėgtų gamtinių dujų kompresorinė – trečioji šalyje. 2007 m. tokia pradėjo veikti Klaipėdoje. Vilniečių patirtis parodė, kad kilometro kelionės savikaina dujiniu autobusu 40 centų mažesnė negu važiuojant dyzeliniu. Dabar šiauliečių turimi autobusai vienam kilometrui sunaudoja 3,20-3,40 lito, todėl sąnaudos sumažėtų aštuntadaliu.
„Šiauliai plius“ informacija
- S plius konkurso Mano spalvingas Disnėjaus pasaulis dalyviams prizų lietus!
-
Rugsėjo mėnesį vaikai galėjo varžytis elektroninių ryšių paslaugas teikiančios bendrovės „S plius“ ir naujienų portalo „Etaplius.lt“ konkurse „Mano spalvingas Disnėjaus pasaulis“. Kompetentinga komisija, atsižvelgusi į portalo lankytojų balsus, išrinko nugalėtoją. Norime atkreipti dėmesį, kad nė vienas konkurso dalyvis nebus nuskriaustas – jiems atiteks vertinga „Disnėjaus“ atributika.
Konkurso nugalėtoju portalo lankytojų bei komisijos vieningu sprendimu tapo Gustė Kulikauskaitė, pateikusi darbelį „Ilgo plauko istorija 2“. Jos šeima galės mėgautis „S plius“ skaitmenine televizija bei papildomų programų paketu „Vaikams“ net 12 mėn. nemokamai. Specialus prizas už spalvingumą ir kūrybiškumą atiteko Deimantei Pučkoriūtei, už meninę išraišką – Izabelei Jankevičiūtei ir Akvilei Paulavičiūtei, už išradingumą – Nojui Katinui, už atlikimo techniką – Aistei Roznytei, už įdomią techniką – Ilanai Kleivaitei, už draugiškumo išraišką – Titui Briedžiui, už „Disnėjaus“ herojų gausą – Gretai Vaškytei, už Knysliuko nuotykių pavaizdavimą – Eglei Mingailaitei ir Viktorijai Vaitekūnaitei, už senosios animacijos prisiminimus – Kornelijai Jokšaitei ir Augustei Stancelytei, už saulėtos nuotaikos sukūrimą – Tomui Vaišvilai, už namų ilgesį – Eligijui Stangvilai, už Donaldo nuotykių pavaizdavimą – Pauliui Ozernovui, Markui Čeponiui ir Vitgardui Lešinskui, už gerą nuotaiką – Viktorijai Mikulskytei, už vasarišką peizažą – Justinui Borusai, už saldumą – Gabrielei Ivanovaitei, už šypseną – Gabrielei Klemenytei, už interpretaciją meilės tema – Rugilei Abukaitytei, Brigitai Abukaitytei, už audiovizualinės technikos panaudojimą – Ugnei Ilgalavičiūtei, Gabijai Kaltanaitei ir Ervinui Rimkevičiui.
Elektroninių ryšių paslaugas teikianti bendrovė„S plius“ dėkoja visiems už dalyvavimą. Prizus atsiimti kviečiame iki 2011 m. spalio 22 d. adresu Tilžės g. 74, Marketingo skyriuje. Atsiimančių prizus konkurso dalyvių prašome turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
„S plius“ informacija
- Kultūros tiltas Šiauliai-Liublinas
-
Arūnas UOGINTAS
Pastaruoju metu politikai vis mezga provokuojantį Lietuvos ir Lenkijos priešpriešos raizginį, o kultūros žmonės – menininkai – tiesiog tiesia bendravimo tiltus. Šiaulių ir Liublino universitetų (Universitet Marii Curie-Sklodowskiej) Menų fakultetai jau daugiau nei dešimt metų kasmet pasikeičia parodomis ar dalyvauja vienas kito meniniuose projektuose.
Draugiškame Lenkijos mieste gyvena per 300 tūkst. gyventojų ir apie 100 tūkst. studentų iš penkių valstybinių universitetų ir kelių privačių aukštojo mokslo institucijų. Šiame studentiškame mieste parodas jau yra surengę Šiaulių universiteto dėstytojai: prof. V. Janulis, prof. R. Garbačiauskas, R. Venckus, Meda ir kiti. Buvo eksponuoti Menų fakulteto magistrantų darbai, pernai Liublino jaunimo kultūros centre mūsų Menų fakulteto dėstytojai pristatė išsamią kūrybos ekspoziciją, o trys jauni lenkų tapytojai šį pavasarį dalyvavo Šiaulių miesto dailininkų jubiliejinėje parodoje.
Rugsėjo 2-ąją Liublino galerijoje (Galeria ZPAP Pod Podloga) atidaryta šiaulietės Redos Uogintienės grafikos darbų paroda. Ši menininkė prieš dvejus metus buvo tapusi tarptautinės bienalės (I Miedzynarodowe Bienale Wschodni Salon Sztuki, Lublin 2009) laureate, todėl buvo pakviesta išsamiau pristatyti savo kūrybą. Pastaroji galerija, nors nėra didelė, yra žinoma Lenkijoje, kasmet rengia maždaug po devynias parodas. Įdomu tai, kad galerijos direktorė Lucyna Mazurek, nepaisant pastarųjų metų kultūros finansavimo stygiaus, geba kiekvienam ekspozicijos autoriui išleisti katalogą, periodiškai rengti parodų pristatymus.
Parodoje R. Uogintienė eksponavo ofortus, „Vyriškų žaidimų“ ciklą ir naujausias monotipijas. Vizuali dailininkės plastika visada sarkastiška. Šiame feministinėmis gaidomis nuspalvintame cikle menininkė žaidžia žvejų ant ledo dėlionę. Vyrai, žiemos savaitgaliais išgręžtomis skylėmis „dekoruojantys“ marių, ežerų ar upių ledą, grafikės darbuose lyg varnai kantriai laukia grobio, o kažkur danguje lyg matoma ar nematoma fėja ar malonumų laukianti dama – kartais nuobodžiaujanti žmona – skaičiuoja beprasmiškai praleistus laisvadienius... Lengvai atpažįstamas Šiaulių Talkšos ežeras su įsirėžusiu į horizontą Ch. Frenkelio fabriko kaminu provincialią vyro ir moters istoriją padaro labiau artimesnę, nes ši ledo žaidimų mizanscena vyksta visai šalia – mūsų mieste... Dažnai savo kūryboje – estampuose – menininkė nevengia vaizduoti intymių gyvenimo, savo miesto interjero ar architektūros fragmentų.
„Cynamonowa Reda“ – taip savo straipsnyje Liublino dienraštyje menininkę pristato žinomas teatro ir kino kritikas Andrzej Molik. Jis atranda daugybę siurrealistinių metaforų, dažnai autorę lygina su Galicijoje, dabartinės Ukrainos teritorijoje, kūrusiu prieškario lenkų menininku, literatūros, teatro kritiku Bruno Schulz‘u. R. Uogintienė jau pakviesta dalyvauti šio menininko vardu pavadintame festivalyje, kuris 2012 metais vyks Ukrainoje.
- Pirks socialinius būstus
-
Po dvejų metų pertraukos Šiaulių miesto savivaldybė pirks 14 socialinių butų. Laukiantiesiems jų maža paguoda, kadangi eilėje per tūkstantį šiauliečių šeimų.
Daugiau nei tūkstantis šiauliečių laukia socialinio būsto. Yra sudaryti šeši atskiri sąrašai: jaunų šeimų, gausių, našlaičių, neįgaliųjų, bendra ir laukiančiųjų gyvenimo sąlygų pagerinimo eilė. Šiaulių miesto savivaldybė iš Vyriausybės šiemet gavo 1,2 mln. litų socialiniams būstams pirkti. Nuspręsta pirkti du keturių kambarių ir po šešis trijų ir dviejų kambarių butus – iš viso 14 butų.
Savivaldybės atstovai sako, kad už 1 kv. m sieks mokėti ne daugiau nei 2000 litų. Vertinant butus, didžiausias dėmesys skiriamas kainai. Komisija atsižvelgia ir į kitus kriterijus: ar atliktas remontas, ar yra buitinė technika ir pan. Šiemet tarp vertinimo kriterijų įrašytas ir mokestis už šilumą.
Pasak Vlado Damulevičiaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, bus kreipiamas dėmesys, kokia yra 1 kv. m vidutinė sezono šildymo kaina. Socialinis būstas skirtas socialiai remtiniems žmonėms, tad savivaldybė nori kuo mažiau kompensuoti už šildymą.
Paskutinį kartą 2008-aisiais Šiaulių miesto savivaldybė buvo gavusi beveik milijoną litų socialiniams būstams pirkti. Iš viso savivaldybė turi maždaug 600 socialinių butų ir 300 bendrabučio kambarių.
„Šiauliai plius“ informacija
- Darželyje pradėtas tyrimas
-
Šiaulių lopšelyje-darželyje „Gluosnis“ kilo skandalas. Darbuotojai skundžiasi darbo drausmės ir finansiniais pažeidimais. Tyrimas dėl galimo lopšelio-darželio direktorės piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi perduotas prokuratūrai.
Nuogirdos apie įtampą darbe, vadovo nesiskaitymą su pavaldiniais, nepamatuotus sprendimus už lopšelio-darželio „Gluosnis“ ribų sklandė jau kelerius metus. Neseniai Šiaulių miesto savivaldybės administracija gavo buvusios darbuotojos skundą. Savivaldybė pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl įstaigos vadovo elgesio su pavaldiniais.
Į komisiją kreipėsi aštuoni darbuotojai. Jie nurodo, kad lopšelio-darželio „Gluosnis“ direktorė Liuda Šėgždienė verčia ne pagal pareigybes atlikti darbą, dirbti daugiau valandų, skundėsi dėl finansinių pažeidimų. Esą darželio direktorė L. Šėgždienė iš darbuotojų renka duokles.
Pasak Viktoro Strups, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, matyti, kad padėtis darželyje nėra gera. Reikėjo ne vienerių metų darbo taip įbauginti kolektyvą. Darbuotojai bijo ką nors sakyti, o tie, kurie išdrįsta, bijo prarasti darbą.
Savivaldybei pradėjus tyrimą, direktorė susirgo. Panaši situacija buvo tirta prieš ketverius metus Šiaulių lopšelyje-darželyje „Berželis“. Jo direktorė Nijolė Marcišauskienė, prieš ketverius metus atsipirkusi papeikimu, besitęsiant teismo procesams tebedirba iki šiol.
„Šiauliai plius“ informacija
- Pinigų trūksta ir mokykloms, ir darželiams
-
Šią savaitę Tarptautinė mokytojų diena šventiškai buvo švęsta ne visose ugdymo įstaigose. Ringuvos specialiosios mokyklos pedagogai sužinojo, kad nuo ketvirtadienio mažinami jų atlyginimai. Esą „mokinio krepšelio“ pinigų nebeužtenka, nes reikėjo sumokėti išeitines kompensacijas trylikai pedagogų. Savivaldybė tai neigia ir sako, kad atlyginimų koeficientus reikėjo sumažinti dar anksčiau.
Trečiadienį Mokytojų dienos proga Konservatorijos auklėtinių mokytojams dovanoto šventinio koncerto muzika ir skaidriausi balsai nepajėgė praskaidrinti Ringuvos specialiosios mokyklos pedagogų nuotaikos. Profesinės šventės išvakarėse mokytojai gavo pranešimus, kad nuo ketvirtadienio mažinami jų atlyginimai. Jie raginami pasirašyti, kad su tuo sutinka, o jei ir nesutiks, tai atlyginimas bus sumažintas nuo kito mėnesio. Priežastis – trūksta „mokinio krepšelio“ lėšų, nes reikėjo išmokėti dideles išeitines kompensacijas trylikai atleistų mokytojų, kai buvo jungiamos dvi specialiosios mokyklos.
Mokyklos direktorius Vytautas Jokūbaitis sako, kad tai teisėta, tiesiog pagal išgales laikinai taikomas mažesnis, bet įstatymu leistinas darbo užmokesčio koeficientas. Pasak jo, gruodį bus grįžta prie koeficiento vidurkio.
Kad būtų sumažintas atlyginimas, sutiko 25 mokytojai iš 40, kiti kreipėsi į profesinės sąjungos juristus.
Mokytojai dėl tokios situacijos kaltina Savivaldybę, esą ši, nusprendusi sujungti dvi mokyklas, neskyrė reorganizacijai pinigų, t. y. nebereikalingų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms. Savivaldybė tikina, kad tos lėšos buvo numatytos.
Savivaldybės administracija netgi sako, kad atlyginimus mokyklos direktorius turėjo mažinti anksčiau – jau nuo rugsėjo pirmosios.
Dėl atlyginimų skundžiasi ne tik mokyklų, bet ir lopšelių-darželių darbuotojai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius užtikrino, kad savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojams šiais metais nereikės eiti nemokamų atostogų, tačiau lopšelių-darželių darbuotojai tvirtina, kad šiemet jau buvo nemokamų atostogų, o kitąmet vėl teks eiti.
„Kodėl jis taip meluoja?“ – klausė į redakciją paskambinusi lopšelio-darželio darbuotoja. Moteris sako, kad šiemet jau buvo nemokamų atostogų: „Vieną dieną laikraštyje rašo, kad nemokamų atostogų nereikės eiti, o kitą dieną mums aiškina, kad nedrįstume neiti.“ V. Damulevičius pirmadienį tvirtino turįs faktų, kad darbuotojai verčiami eiti nemokamų atostogų.
Savivaldybės administracijos direktorius tvirtino, kad trys įstaigos iki metų pabaigos gali pritrūkti pinigų atlyginimams. Tokia situacija susidarė todėl, kad įstaigų vadovai padidino atlyginimus.
Skambinusi moteris tvirtino, kad lopšelio-darželio vadovai pranešė apie kitąmet planuojamas nemokamas atostogas. Darbuotojos sako, kad teks ne savo noru nedirbti po 10, o gal ir daugiau dienų.
„Šiauliai plius“ informacija
- Policija kviečia švęsti kartu
-
Yra žmonių, nenorinčių gyventi pagal visiems priimtinas gyvenimo normas, nenorinčių vadovautis įstatymais, todėl visuomenė turi turėti jėgą, kuri kovotų su blogiu. Viena tokių yra policija.