Eva JAGMINAITĖ

Švietimo ministerijoje viešėjęs miesto vadovas Genadijus Mikšys toliau aiškinasi, kokias funkcijas turės perimti Šiaulių miesto savivaldybė pertvarkius apskritis.

Miesto valdžia nenori perimti visų apskrities funkcijų, kol nėra aišku, koks finansavimas bus skirtas perėmus funkcijas. Iš viso Šiaulių miesto savivaldybė turėtų perimti dešimt įstaigų. Dar dviejų įstaigų - Šiaulių regiono plėtros agentūros ir Šiaulių universiteto gimnazijos - funkcijos perimamos iš dalies.

Perimamų įstaigų sąraše keturios švietimo įstaigos: Šiaulių konservatorija, logopedinė, "Ringuvos" specialioji, sanatorinė mokyklos.

"Antrajam 2010-ųjų pusmečiui šių įstaigų biudžetas atiduodamas toks, koks nustatytas, 2011 metams prašėme, kad būtų ne mažesnės lėšos nei 2011, o 2012 gali būti nustatyti kriterijai", - sako G. Mikšys.

Ketvirtadienį Tarybos posėdyje turėjo būti svarstomas įstaigų perėmimas, tačiau klausimas atidėtas vasario mėnesio tarybos posėdžiui. Iki tol tikimasi išsiaiškinti visas perėmimo sąlygas ir skiriamas lėšas.

"Jeigu Savivaldybė nesutiks perimti apskrities įstaigų, Vyriausybė kalba apie jų likvidavimą. Taip yra įspėjami įstaigų vadovai, kurie nenori būti pavaldūs miesto savivaldybėms, - sako G. Mikšys. - Kitos ministerijos įstaigas galbūt perdavinės įstatymu.Vyriausybės nutarimai savivaldai nėra privalomi, tačiau įstatymus privalu vykdyti."

Eva JAGMINAITĖ

"Jei jau Lietuvoje reorganizuojamos muitinės, visoje šalyje jos turėtų būti reorganizuojamos vienodai", - sako Šiaulių miesto meras G. Mikšys, ne kartą pasisakęs prieš Šiaulių ir Panevėžio muitinių sunaikinimą.

Panašu, kad Šiaulių ir Panevėžio valdininkų argumentai aukštesnėms institucijoms nė motais, mat nuo liepos 1-osios naikinamos dvi teritorinės muitinės - Panevėžio ir Šiaulių. Vietoj penkių teritorinių muitinių liks trys.

Panevėžio teritorinę muitinę ketinama prijungti prie Kauno, Šiaulių - prie Klaipėdos muitinės, o pastaruosiuose miestuose bus palikti tik muitinių postai.

Vyriausybės nutarimas jungti muitines jau "iškeptas", tačiau Šiaulių miesto valdžia vis dar ieško būdų užkirsti kelią muitinei reorganizuoti ir siekia išlaikyti muitinę mieste.

"Muitinės vadovai sako, kad pagal krūvius Panevėžio ir Šiaulių muitinės yra mažiausiai apkrautos, todėl jų naikinimo ir imamasi, tačiau skaičiai rodo ką kita: Šiaulių muitinėje deklaracijų yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos. Taigi jų argumentai mūsų neįtikina, - sako G. Mikšys. - Kitas argumentas, neva tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda turi ryšių su siena, tačiau kodėl tuomet pamirštama, kad yra Šiaulių oro uostas, kuriame taip vyksta sienos kirtimo procedūros."

Muitinės vadovai argumentuoja, kad Panevėžio ir Šiaulių muitinės neaptarnauja išorinių Europos Sąjungos sienų, todėl jų uždarymas būtų neskausmingiausias. Pasak muitinės atstovų, patys muitininkai nebus atleidžiami. Bus mažinamas administracijos personalas.

"Šių muitinių naikinimas parodo valstybės požiūrį į mūsų regionus: muitinės padalija Lietuvą į tris svarbius regionus, kuriuose Šiaulių nėra. Muitinės departamentas tokiais veiksmais parodo Europai ir pasauliui, kad Panevėžys ir Šiauliai yra antrarūšiai regionai. Šiuo metu turime vyskupiją vienokią, prokuratūrų apygardos teritoriją kitokią, Aplinkos departamentas turi dar kitokią teritoriją. Muitinės sukurs dar vieną teritoriją. Tad kai reikės formuoti regionus, bus sudėtinga", - sako miesto meras.

G. Mikšys siūlo luktelėti, kol bus išspręsti Lietuvos regionų perskirstymo klausimai, ir tik tada imtis įstaigų reorganizavimo.

Miesto vadovas sako rankų nenuleisiąs, nors jau skelbiama, kad Šiauliai ir Panevėžys nuo 2010-ųjų liepos 1-osios liks be muitinės. Šiuo klausimu G. Mikšys žada kalbėtis su Vyriausybe per išvažiuojamąjį Vyriausybės posėdį Šiauliuose vasario 9-ąją.

52 milijonais litų, t. y. 16 procentų mažesnis nei pernai - tokį biudžetą patvirtino ketvirtadienį posėdžiavusi Šiaulių miesto taryba.

Politikams nepavyko klausimais "užmėtyti" Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Kazimieros Daujotienės, į kiekvieną pasisakymą turėjusios atsakymą. Tad po pusvalandį trukusių diskusijų, politinių frakcijų pasisakymų skurdus ir graudus 2010 metų Šiaulių miesto biudžetas buvo patvirtintas.

Miesto finansus tvarkanti K. Daujotienė politikus "paguodė", kad, pritrūkus pinigų lopšelių-darželių darbuotojų atlyginimams, gruodžio mėnesio atlyginimus gali tekti mokėti jau iš kitų metų biudžeto, kaip jau yra buvę Lietuvos ekonomikai sunkiais laikais. Tad gruodžio mėnesio atlyginimus gali tekti mokėti jau iš kitų metų biudžeto, kaip jau yra buvę Lietuvos ekonomikai sunkiais laikais.

Apkarpius savivaldybės klerkų biudžetą, rasta pinigų kultūros ir meno premijoms, nors jau buvo parengtas projektas, kad 2009-aisiais metais tokios premijos nebebus mokamos. Tiesa, premijos šiemet bus "krizinės", perpus mažesnės - 1000 litų.

Po debatų politikai pritarė ir sprendimui "stiprinti" kultūrą ir sportą verslininkų parama, jiems taikant mokesčių lengvatas. Tokios paramos prieš keletą metų buvo atsisakyta, mat skyrę kad ir nedidelę sumą verslininkai norėdavo ne tik lengvatų, bet ir reklamos, viešinimo. Dabar nuostatuose aptarta, už kokią sumą kokią lengvatą galima gauti. Tiesa, kai kuriems politikams užkliuvo, kad parama gali būti teikiama ne tik pinigais, o daiktais, paslaugomis, tačiau jų balsų neužteko, kad šis klausimas būtų svarstomas kitame tarybos posėdyje vasario mėnesį.

"Šiauliai plius" informacija

Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių miesto savivaldybė, sulaukianti vis daugiau gyventojų prašymų jiems skirti apleistą kapavietę, iki liepos 1-osios nusprendė parengti neprižiūrimų ir bešeimininkių kapaviečių tvarkos aprašą. Savivaldybės specialistai sako, kad kol kas neaišku, ar nauja tvarka leis priskirti kapus juos tvarkantiems kaimyninių kapų prižiūrėtojams ar, priešingai, apsaugos neprižiūrimus kapus nuo naujų šeimininkų.

Šiauliuose katastrofiškai mažėjant laidojimo vietų, žmonės ėmė baimintis, kad netrukus liks be kapinių. Kai kurie, norėdami užsitikrinti ramų amžiną poilsį sau arba artimiesiems, tvarkydami kapinaites tvarko ir greta esančius netvarkomus bešeimininkius kapus. Tokie geraširdžiai vis dažniau ėmė minti Savivaldybės slenkstį, prašydami jiems priskirti neprižiūrėtus kapus. Pastarąjį mėnesį tokių prašymų buvo trys, per metus - net kelios dešimtys.

Norėdama išvengti konfliktų ir ginčų, Šiaulių miesto savivaldybė nusprendė parengti neprižiūrimų ir bešeimininkių kapų tvarkos aprašą. Valdininkai sako, kad tokį dokumentą parengti nebus lengva, mat mirties tema labai jautri. Apleistuose kapuose palaidotųjų artimieji gali pareikšti pretenzijas dėl svetimų žmonių, palaidotų jų artimųjų kapavietėje.

Laidojimo įstatymas numato, kad laidoti žmogaus palaikus apleistame kape galima praėjus 25-eriems metams nuo paskutinio užlaidojimo. Dar ketvirtį amžiaus reikia išlaikyti rimties laikotarpį. Taigi, kad svetimuose kapuose amžino poilsio atgultų velionis, turi praeiti pusšimtis metų.

Iki šiol besikreipiantiems su panašiais prašymais žmonėms Savivaldybė kapų nepriskirdavo. Situacija paradoksali: žmonės, tvarkantys svetimą kapą, prašo pripažinti jį neprižiūrimu, tačiau kaip įrodyti, kad kapas neprižiūrėtas, kai patys jį prižiūri?

Kiek tiksliai Ginkūnų ir K. Donelaičio kapinėse yra apleistų neprižiūrimų kapų, yra bandžiusi skaičiuoti kapines prižiūrinti bendrovė "Šiaulių apželdinimas". Tikslių duomenų nėra, tačiau aišku, kad tokių yra keletas šimtų.

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Pastarosiomis dienomis Šiauliuose oro užterštumas viršijo normą daugiau nei tris kartus. Taip nutiko dėl žemo slėgio, gausaus kūrenimo ir štilio. Ketvirtadienį situacija pagerėjo dėl sustiprėjusio vėjo.

Šiauliuose oro užterštumas šią savaitę buvo rekordinis. Autoriaus nuotr.

Rekordinis užterštumas

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas suskaičiavo jau aštuonias dienas šiais metais, kai oro užterštumas Šiaulių mieste gerokai viršijo normą. Europos Sąjungos direktyvos numato, jog tokių dienų per metus turėtų būti ne daugiau nei 35.

Savitės pradžioje Šiaulių aplinkos apsaugos agentūros Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja Virginija Čičinskienė nuogąstavo: "Jei orai nesikeis, greitai peržengsime leistiną limitą ir Šiaulių valdžia turės imtis priemonių oro taršai mažinti."

Vedėja minėjo, kad užterštumas didelis visuose didžiuosiuose miestuose, tačiau Šiauliuose ir Klaipėdoje jis itin didelis. Sausio 22 dieną kietųjų dalelių kiekis perkopė normą - pasiekė 60 mikrogramų kubiniame metre, 23 dieną – 88 mikrogramus, dar po dienos – 96. Pirmadienį užterštumas viršijo normą daugiau nei tris kartus – 178. Trečiadienį, šalčiausią parą, kietųjų dalelių kiekis kubiniame metre tik šiek tiek viršijo normą – buvo 61 mikrogramas. Ketvirtadienį dėl pakilusio vėjo kietųjų dalelių kiekis ore vėl buvo normalus.

Žiemą užterštumas nekontroliuojamas

Žiemą kietųjų dalelių kiekis ore paprastai padidėja per didžiausius šalčius. Tuomet žmonės gausiai kūrena krosnis. Labiausiai oras būna užterštas gyvenamųjų namų rajonuose, kur kiekvienas šildosi individualiai.

V. Čičinskienės teigimu, mažiausiai orą teršia tie, kurie šildo savo būstą dujomis. Šiek tiek ekologiškesnis yra biokuras: malkos, durpių briketai, anglis. Aplinkosaugai nusižengia tie, kurie degina buitines sintetines atliekas. Pasitaiko atvejų, kai pro kaminą virsta juodutėliai dūmai – kūrenamos padangos, plastmasės atliekos.

Žiemą kietųjų dalelių kiekį ore kontroliuoti beveik neįmanoma. Tai tiesiogiai priklauso nuo mūsų. Jei mažiau kūrensime, išsaugosime švaresnį orą. Pavasarį kietųjų dalelių kiekis padidėja dėl pakilusių dulkių. Vienintelis būdas su jomis kovoti – drėkinti gatves.

Patariama neiti į lauką

Ketvirtadienį miestai turėjo atsikvėpti – vėjas pakilo iki 5 metrų per sekundę.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša gali sutrumpinti vidutinę gyvenimo trukmę iki pusės metų. Smulkiosios kietosios dalelės, kurių dydis mažesnis nei 10 mikronų, prasiskverbusios į plaučius, gali sukelti uždegimą, astmos priepuolį, o veikdamos ilgesnį laiką padidina riziką susirgti plaučių vėžiu.