Asta ŠIUKŠTERIENĖ

Kryžių kalne planuotas apšvietimas daugiau nei už 700 tūkstančių litų gali būti šiemet ir neįrengtas, kol nebus išspręsta kultūrinio–sakralinio objekto priklausomybė.

Kryžių kalną, kurį šiuo metu tvarko Šiaulių rajono savivaldybė, savo žinion nori perimti Šiaulių vyskupija.

Kam priklauso Kryžių kalnas – visuomenei ir turistams ar tikinčiųjų bendruomenei ir piligrimams? Tokį klausimą, o ne atsakymą, kaip toliau tvarkyti ir apšviesti Kryžių kalną, pateikė Jono Pauliaus II piligrimų kelio projekto priežiūros komisijos išvažiuojamasis posėdis.

Šiaulių rajono savivaldybė, kurios teritorijoje yra Kryžių kalnas, jau yra parengusi ir suderinusi apšvietimo projektą. Komisijos pirmininkas iš valstybės pusės - Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis - net atsivežė apšvietimą projektuojančią ir diodų šviestuvus parduodančią bendrovę, kurios siūlomų šviestuvų vieneto kaina - apie tris tūkstančius litų. Įmonės atstovo teigimu, šviestuvuose įmontuotos lempos yra ekonomiškos, elektros energijos sąnaudas mažina per pusę ar net kelis kartus.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis paprašė palaukti kompleksinio sprendimo, neskubėti patarė ir kultūros paveldosaugininkas, nes gal būtų rastas apšvietimo sprendimas, kuriam nereikėtų aukštų stulpų. Kad darbai gali būti nukelti dar keletą metų, ėmė aiškėti kitam komisijos pirmininkui iš bažnyčios pusės – Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui - prabilus apie Kryžių kalno pavaldumą Šiaulių rajonui. Jo teigimu, kad toks sakralus objektas priklauso rajono savivaldybei - nonsensas.

Poziciją, kad Kryžių kalnas turi būti atiduotas Šiaulių vyskupijai, palaikė ir Kultūros ministerijos atstovė.

Kryžių kalnas šiuo metu priklauso valstybei, Šiaulių rajono savivaldybė jį tik tvarko. Iš viso Šiaulių rajono savivaldybė prižiūri daugiau nei šešių hektarų teritoriją.

Ūkio ministerijai toks posūkis reikštų vilkinamo kalno apšvietimo projekto sustabdymą. Kryžių kalno apšvietimas svarbus ir dėl patrauklumo turizmui, ir dėl saugumo – vandalų jis buvo kelissyk padegtas, buvo išvartyti kryžiai. Perdavimo ir perplanavimo procedūros darbus atidėtų maždaug ketveriems metams.

Arkivyskupo S. Tamkevičiaus teigimu, ką tie keli metai reiškia prieš amžinybę: Kryžių kalnas - objektas, kokio nėra daugiau niekur pasaulyje.

Iš viso šalyje į Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektą įtraukta 16 objektų, kuriems per trejus metus išleista apie 60 milijonų litų.

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Tiesa susimaišė su "marketinginiu mėšlu". Po pasaulį žymiai didesniu greičiu klajoja pandeminė baimė, nei pati pandemija. Viską galima apžvelgti ir eilinio pardavimų vadybininko akimis.

Baimės karavanas

Laikraščių antraštės ką tik rėkė - kiaulių gripas jau nusinešė šimtus gyvybių! Jis plinta nesustabdomai ir nekreipia dėmesio į valstybių sienas. Vakcinos nėra, bet greitai bus! Baimės kampanija prasidėjo iš naujo.

Baimė mus verčia pirkti. Tai labai panašu į reklaminius šūkius "tokia kaina tik šiandien", "prekių kiekis ribotas".

Vadybininkas pasakytų, jog tokia situacija lyg aitvaras neša pelną. O kur nauda? Akivaizdi. Milijardai nusėdo kelių korporacijų kišenėse.

Aš klausiau - kur nauda visuomenei? Ji taip pat akivaizdi. Sloga praėjo greičiau. Vietoj savaitės kentėjome tik septynias dienas.

Vadybinė klaida

Gripas atėjo. Šiek tiek pabuvo ir išėjo.

Visuomenė pradėjo kažką įtarti. Tuomet atsirado medikų, kurie prasitarė - šis pandeminis gripas mažai kuo skiriasi nuo kitų – ne tik simptomais, bet ir mirtingumu, ligos eiga, komplikacijomis.

Kai kurie daktarai priduria, jog skiepai nuo gripo iš principo yra blogis. Jis sugriauna imuninę sistemą. O Stivenas Kingas savo knygoje parašytų – vakcinoje yra genų, kurie susijungia su mūsų genais. Vieną dieną piktasis genijus sukurs virusą, kuris numarins visus paskiepytus romano herojus.

Tačiau didžioji vadybinė klaida ne čia. JIE paleido baimės vadeles. Štai kur klaida. Baimė palakstė lyg palaida kumelė ir nurimo. Dabar reikia pavyti tą kumelę ir sušerti jai botagu.

"Pravalas" – pelnui gresia pavojus

Baimės buvo daug. Labiausia išsigando ne žmonės, o valstybės, kurios suskubo prisipirkti tonas vakcinos ir sukrovė kelioms farmacijos korporacijoms milijardus eurų. Šitiek pinigų kiaulei į lovį.

Dabar pavojaus varpai skamba jau ne pasaulio gyventojams, o JIEMS - superkorporacijoms, sveikatos magnatams, farmacijos banginiams.

Prancūzija norėjo paskiepyti kiekvieną savo gyventoją du kartus – užtikrintai. Tačiau tik 5 iš 65 mln. gyventojų panoro skiepytis. Prancūzijos pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys: Šveicarija, Ispanija, Vokietija, Olandija.

Štai kodėl reikia vėl smarkiai sušerti kumelei. Ji turi išsigąsti ir susileisti, po galais, visą vakciną. Lietuvoje farmacininkai mielai kelia antrąją baimės bangą. Mes JIEMS panašūs į laboratorines žiurkes.

Valstybė lyg kokiame turguje per išpardavimą įsigijo vakcinos ir dabar ją pradėjo reklamuoti. Viena gerbiama radijo stotis, iškilmingai pranešė, kad įžymiausi šalies medikai ką tik pasiskiepijo nuo kiaulių gripo. Priminsiu, kad dar prieš gerą mėnesį medikai atsisakė būti skiepijami.

Toliau žiniose išreikšti vieno didžio mediko nuogąstavimai – kas bus jo ir mūsų plaučiams, jei nesiskiepysime. Jie – išvešės. Skubėkite, nes vakcinos kiekis ribotas. Šitaip kalbėdami medikai rizikuoja savo autoritetu lygiai taip pat, kaip kunigai tvirkindami "klapčiukus".

Pasirink

Šiaulių apskričiai skirta 2530 pandeminio gripo vakcinos dozių. Vakcina į Šiaulius bus pristatyta sausio 27 dieną.

Vokietijos gydytojas Wolfgangas Wodargas, ET Parlamentinės Asamblėjos Sveikatos komiteto pirmininkas, visą šį kiaulių gripo farsą pavadino melaginga PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) gripo pandemijos kampanija ir didžiausiu šimtmečio medicinos skandalu. Jo reikalavimu, šis klausimas bus svarstomas sausio 25 dieną.

Vadybininkas susimąsto... O kiek būtų galima uždirbti iš tikros pasaulio pabaigos?

Turėsime dvi dienas apsispręsti. Skiepytis ar nebijoti?

Irena BUDRIENĖ

Jeigu Seimas neapskųs sveikatos reformos Konstituciniam teismui, jau birželį keturios Šiaulių apskrities ligoninės bus sujungtos į vieną.

K. Ščeponavičiaus nuomone, dėl ligoninių sujungimo nei gydytojai, nei pacientai nenukentės.

E. Mikaliūnas mano priešingai ir siekia išsaugoti bent šiokį tokį prijungto padalinio savarankiškumą.

P. Simavičiaus valdos nuo birželio dar labiau išsiplės, bet jis nežada mažinti etatų, nebent vieną kitą ūkio dalyje.

Šiaulių apskrities viršininko administracija, vykdydama Vyriausybės nutarimą, prie Šiaulių apskrities ligoninės prijungia Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę, Šaukėnų psichiatrijos ligoninę ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę. Visa ši ligoninių sujungimo procedūra turi būti atlikta prieš likviduojant apskritį, tai yra iki liepos 1 dienos. Tada Šiaulių ligoninė su visais padaliniais taps pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.

Ligonių integravimo į Šiaulių apskrities ligoninę planui parengti sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Šiaulių apskrities vyriausiasis gydytojas Kazimieras Ščeponavičius.

Gerų veiklos rezultatų pasiekusios Šiaulių apskrities psichiatrijos ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės neslepia nenoro jungtis. Psichiatrijos ligoninė net buvo išplatinusi viešą kreipimąsi, kuriame baimintasi, kad Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę prijungus prie Šiaulių apskrities ligoninės nukentės psichiatrijos ligoninėje teikiamų paslaugų kokybė.

Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės direktorius E. Mikaliūnas įrodinėjo, kad jo vadovaujama įstaiga galėtų tapti savivaldybės ligonine ir išliktų savarankiška, tačiau į ligoninės vadovo ir kolektyvo pasiūlymus ministerija neatsižvelgė.

Psichiatrijos ligoninė yra parengusi du projektus ES paramai gauti, pagal kuriuos bus modernizuotas Ūmių būsenų skyrius ir sukurtas Krizių intervencijos centras. Žadama, kad ligoninių sujungimas projektams nepakenks. Sujungiamų ligoninių vadovai neatsisako minties išsaugoti bent šiokį tokį savarankiškumą. Darbo grupė raštu kreipėsi į ministeriją, prašydama leisti pasilikti subsąskaitą, į kurią plauktų ligoninių uždirbti pinigai, kuriais būtų galima disponuoti.

Sujungus ligoninė vadintųsi Šiaulių ligonine, o buvusios specializuotos ligoninės taptų jos klinikomis ar filialais.

Šiaulių apskrities vyriausiojo gydytojo Kazimiero Ščeponavičiaus nuomone, ši reorganizacija nepablogins nei gydytojų, nei pacientų padėties, keisis tik ligoninių valdymas ir administravimas. Tikimasi, kad valdymo permainos duos ekonominės naudos, bet dar neaišku, kiek konkrečiai. Nors apie etatų mažinimą kol kas nekalbama, pasitarime dalyvavęs Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius sakė, kad keliais etatais gali sumažėti valdymo aparatas bei buhalterių ar ūkvedžių. Be to, susijungus filialams nebereikės mokėti už Šiaulių ligoninės suteiktas paslaugas, bus galima nemokamai naudotis jos laboratorijomis ir įranga.

Pasak Šiaulių apskrities vyriausiojo gydytojo Kazimiero Ščeponavičiaus, prijungiamų ligoninių vadovai negali automatiškai virsti Šiaulių ligoninės naujų padalinių vadovais. Šioms pareigoms bus skelbiami konkursai. Tačiau, Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės direktoriaus Eugenijaus Mikaliūno nuomone, teisės aktuose tokio reikalavimo – padalinių vadovams – skelbti konkursus nėra. Dėl neaiškių jungimosi sąlygų nerimauja ir ligoninių kolektyvai.

Psichiatrijos ligoninė ką tik atšventė 35 metų darbo sukaktį. Per tą laiką ligoninėje ne kartą pūtė permainų vėjai – ligoninė yra buvusi pavaldi ir Šiaulių miesto savivaldybei, ir apskričiai.