Irena BUDRIENĖ

Visuomenei pristatytos apskrities savivaldybių teritorijų miškų tvarkymo schemos, kurias parengė Valstybinis miškotvarkos institutas. Schemos įsigalios, kai jas patvirtins aplinkos apsaugos ministras.

Ne vienas pristatymo dalyvis domėjosi miškų tvarkymo schemomis. Autorės nuotr.

Į pristatymą atvyko Miškotvarkos instituto direktorius dr. Alfredas Galaunė, projekto vadovas dr. Balys Baroniūnas, schemos autorė Jūratė Jankauskienė, Aplinkos apsaugos ministerijos Miškų departamento skyriaus vedėjas Viktoras Karašauskis, dalyvavo ir savivaldybių architektai, urėdijų, regioninių parkų atstovai, žemėtvarkininkai.

Mūsų regionui miškai ekonomiškai naudingi. Šiaulių apskrityje žemės ir miškų ūkyje sukuriamas produktas yra santykinai dvigubai didesnis nei vidutiniškai šalyje – sudaro 10,6 proc. apskrityje sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Regiono miškuose per metus iškertama pusė milijono kubinių metrų medienos. 78 tūkst. ha miškų — apie trečdalį visų apskrities miškų - valdo privatūs savininkai.

Dokumento rengėjai tikslino duomenis, kurie miškų plotai priskiriami saugotinoms teritorijoms. Apskrityje veikia septyni regioniniai parkai, yra 2788 ha miško parkų, daugybė draustinių. Šalyje garsėjantis Akmenės rajono Kamanų rezervatas įgijo konkurentą – neseniai išskirtas nedidelis Užpelkių botaninis rezervatas Kelmės rajone.

Schemos rengėjai siūlė kuo racionaliau panaudoti žemę. Šiuo metu regione yra 82 tūkst. ha žemo derlingumo žemės. Kadangi ūkininkauti tokioje žemėje neapsimoka, patartina ją apsodinti mišku. Schemose pažymėti konkretūs plotai, kuriuose rekomenduojame sodinti mišką. Daugiausiai tokių plotų yra Kelmės rajone.

Daugelis pristatymo dalyvių domėjosi, ar galima pakeisti miško žemės paskirtį ir įrengti tame plote karjerą, statyti sodybą ar mišką paversti dirbama žeme. Pasak schemos rengėjų, parengus atskirus planus tai galima daryti, tačiau tik ūkinių miškų, o ne saugomų teritorijų žemėje. Šiaulių apskrityje ūkiniai miškai sudaro 73 proc. miškų ploto.

Schemos rengėjai pripažino nepažymėję visų pastaraisiais dešimtmečiais savaime užaugusių miškų, kurie atsirado buvusioje dirbamoje žemėje. Žemės ūkio ministerijos atstovai šiuos plotus vadina apleistomis žemės ūkio naudmenomis ir žada apmokestinti dideliais mokesčiais.

Asta ŠIUKŠTERIENĖ

Nors keleiviai ir vairuotojai keiksnoja sniegu užklotą slidų leduką, miesto šaligatvius ir gatves prižiūrinti bendrovė "Specializuotas transportas" tvirtina, kad ištisai sningant dirbama visu pajėgumu, neatsižvelgiant į sumažintas lėšas.

Įmonės atstovų teigimu, septynios mašinos dirba gatvėse, dar aštuonios šluoja ir barsto šaligatvius, pluša ir 55 darbuotojai – tik dešimčia žmonių mažiau, negu buvo pernai.

Savivaldybė yra gerokai apkarpiusi miestui tvarkyti skirtas lėšas (pernai teskyrė 4,5 milijono, o šiemet sumažino iki 3,5 milijono litų), tačiau su įmone sutarta, kad esant ekstremalioms oro sąlygomis bus laikomasi ankstesnės tvarkos – nei valomų gatvių, nei valomų šaligatvių sąrašas nesutrumpėjo. Taupyti ketinama tuo metų laiku, kai bus įmanoma panaudoti į viešuosius darbus priimtus žmones.

Šiais metais galvojama, kad pagal viešųjų darbų programą miestą galėtų tvarkyti apie 300 žmonių. Jiems pusę atlyginimo yra pasiruošusi sumokėti Šiaulių darbo birža. Tačiau ar Šiaulių miesto savivaldybė ras antrąją dalį pinigų ir pajėgs visus įdarbinti, dar skaičiuojama. Be to, viešuosius darbus dirbančius žmones tenka papildomai prižiūrėti, kad jų darbas būtų efektyvus.

Skaičiuojama, kad sumažinus finansavimą 22 procentais miestas sniege neskęs, tačiau šiukšlės vasarą bus renkamos rečiau.

Asta STANKŪNIENĖ

Prieš didžiąsias metų šventes parduotuvėse maisto produktų lentynas šlavę šiauliečiai po švenčių turėtų prieš pirkdami patikrinti kiekvieną maisto produktą.

Šiaulietė dar prieš Naujuosius metus visai atsitiktinai pastebėjo, kad nusipirko šaldytos žuvies, kuri nebetinkama vartoti. "Norfos" tinklo parduotuvėje K. Korsako gatvėje ir po Naujųjų metų šios prekės nuo prekystalių nedingo - buvo pardavinėjama šaldyta lydeka, kurios galiojimo terminas pasibaigęs prieš du mėnesius.

Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai negalėjo patikėti, kad tokių maisto prekių esama didžiuosiuose prekybos centruose. Operatyviai patikrinę šį prekybos centrą, jie rado ir daugiau pažeidimų. Šaldyta jūros lydeka, kurios galiojimo terminas pasibaigęs daugiau nei prieš du mėnesius - tik maža pažeidimų dalis. Rasta nebetinkamų vartoti 15 kilogramų jūros gėrybių, 15 kilogramų greitai gendančių mėsos gaminių, supuvusių vaisių ir daržovių, nemaža dalis nebetinkamų vartoti mandarinų.

Asta ŠIUKŠTERIENĖ

Šiaulių apskrities ligoninės komisija, tyrusi įvykį, kai nuvalyti neaiškiu cheminiu skysčiu nudegimus patyrė devyni naujagimiai, pasiūlė drausmines nuobaudas skirti šešioms Akušerijos ir ginekologijos klinikos medikėms.

Dvi iš jų – Naujagimių skyriaus vedėja Banga Vaitkevičienė ir vyriausioji slaugos administratorė Laima Liugienė – pateikė prašymus savo noru atsistatydinti iš užimamų pareigų administracijoje ir liko dirbti klinikoje medikėmis. Ligoninės direktorius jų prašymus priėmė ir jos nebebus baudžiamos.

Drausminė nuobauda - pastaba – skirta laikinai einančiai klinikos direktorės pareigas Angelei Jurgaitienei už tai, kad pasirašė dokumentą apie priemonės "Cutasept" naudojimą be pagrįstų instrukcijų. Už tai, kad neatsižvelgė į pernai metų lapkritį priimtą nutarimą nenaudoti "Cutasept F" naujagimių raukšlėms valyti, pastaba skirta slaugytojai Nomedai Paškevičienei. Abi moterys su nuobaudomis sutiko.

Slaugytoja Audronė Korsakienė ir Kontrolės tarnybos vadovė Laima Kupčinskienė serga, todėl joms drausminės nuobaudos bus skirtos po ligos.

Baudos neišvengė ir ligoninės vadovas. Po valstybinės medicinos audito ir Šiaulių apskrities komisijos išvadų, kad Šiaulių apskrities ligoninėje nebuvo užtikrinta kokybiška naujagimių priežiūra, Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas už netinkamą pareiginės instrukcijos vykdymą generaliniam ligoninės direktoriui Petrui Simavičiui skyrė papeikimą.

Šiaulių ligoninės direktoriui P. Simavičiui tai jau antrasis papeikimas. Pirmąjį jis buvo gavęs 2005 metais, kai sprogo nelegaliai įrengta pirtelė po Chirurgijos korpusu ir viduržiemį teko evakuoti 170 pacientų, nuostoliai – milijonas litų.

Griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš pareigų - atsisakyta todėl, kad įvykio pasekmės nebuvo tragiškos, tai yra nemirė nė vienas nudegintas naujagimis. Kas pakeitė dezinfekcijos priemonę chloruotu tirpalu, tiria prokuratūra, įtarimai dar niekam nepareikšti.

Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Šiaulių miesto savivaldybė ir visos jai priklausančios biudžetinės įstaigos skolingos įvairioms įmonėms krūvą pinigų. Priverstinai kreditoriais tapusios įmonės pačios ima paskolas ir geranoriškai gelbėja skolose skęstančią savivaldybę.

Šiaulių įmonės dėl savivaldybės įsiskolinimų priverstos imti paskolas. Autoriaus nuotr.

Tenka imti paskolas

AB "Šiaulių energija" direktorius Česlovas Kasputis teigia, jog savivaldybė ir biudžetinės įstaigos skolingos įmonei septynis milijonus litų už suteiktas šildymo paslaugas. Tačiau direktorius nepanikuoja – prieš gerą dešimtmetį savivaldybė buvo įsiskolinusi 12 milijonų litų ir per keletą metų juos grąžino.

Č. Kasputį ramina tai, kad dabar šildymo tarifas yra "pririštas" prie dujų kainos: "Žinome, kad skolos jau nepadvigubės. Gal praeis sunkmetis ir Savivaldybė grąžins skolas per dvejus ar trejus metus. Pernai dėl kuro ir tarifo kainų neatitikimo patyrėme 15 milijonų litų nuostolį. Dabartinis balansas sukasi apie nulį."

AB "Specializuotas transportas" direktorius Rolandas Stanys atskleidė, kad visus praėjusius metus skolinosi iš banko tam, kad galėtų suteikti paslaugą Šiaulių miesto savivaldybei: "Mes davėme savivaldybei įkvėpti oro. Pastaruoju metu jie jau mums sumokėjo."

Direktorius tikino, kad dirbama planingai ir be jokių pykčių – abi įstaigos viena nuo kitos tiesiogiai priklausomos, todėl tenka skolų sukeliamus nepatogumus dalytis. "Jei nenusipirksime druskos, negalėsime barstyti kelių. Tai supranta ir savivaldybė", - sakė R. Stanys.

Paskolą teko imti ir "Šiaulių energijai".

Planuoja kreiptis į bankus

AB "Busturas" direktorius Vilius Laužikas priminė, kad prieš savo akcininkę, savivaldybę, įmonė nepašokinės ir skolų neišsireikalaus. Dabar savivaldybės įsiskolinimas rekordiškai didelis – 7,7 milijono litų.

Direktorius pabrėžė, kad skola yra reali, nors didžiąja dalimi susidaro iš nuolaidų ir lengvatų, kurios suteikiamos studentams bei pensininkams. Įmonė šiuos negautus pinigus laiko grynu nuostoliu.

Šiuo metu visos "Busturo" investicijos sustabdytos. Savivaldybė retkarčiais sumoka dalį skolos, todėl atlyginimai vairuotojams kol kas vėlavo daugiausia dešimt dienų.

UAB "Šiaulių vandenys" finansų direktorė Lina Lukošienė minėjo, kad didesnių problemų kol kas kelia gyventojų skolos, kurios sudaro per 600 tūkstančių litų. Biudžetinės įstaigos metų pabaigoje gana pavyzdingai atsiskaitė su vandens tiekėju. Liūdniausia situacija su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis.

Savivaldybė "Šiaulių vandenims" skolinga per 200 tūkstančių litų. Tai palyginti nėra didelė suma, todėl į antstolius kreiptis neketinama.