Kas čia žiūri?

"Tu žiūri ir aš žiūriu, mums abiem labai smagu..." - tai tikrai ne vaikiško eilėraštuko eilutė.

Andriaus TVERIJONO nuotr.

Tokia eiliuota mintis šovė į galvą atidarius jogurto su vyšniomis indelį. Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad jogurtas yra su avietėmis ir viršuje plaukioja nekalta avietės sėklytė. Vis dėlto užrašas ant indelio skelbia, jog jogurtas su vyšniomis, tad teko į "sėklytę" pažvelgti atidžiau. O tada jau norėjosi tarti: "Malonu susipažinti, kirmėlyte..."

Akivaizdu, kad vartotojams vis atidžiau reikia žiūrėti į tai, ką valgo. To visiems ir linkime. Atsiprašome jautresnių skaitytojų ir rekomenduojame nevalgyti skaitant.

Belieka džiaugtis, kad kirmėlytė rasta ne jogurto indelio dugne...

Eva JAGMINAITĖ

Šių metų pradžioje kilęs triukšmas dėl iš darbo atleistų vaikų poilsio parko "Beržynėlis" darbuotojų ir neaiškaus pamėgtos teritorijos likimo pritilo.

Visus darbuotojus dėl per mažo finansavimo atleidusi Šiaulių turizmo ir informacijos centro direktorė Indrė Žiedienė į darbą vėl priėmė buvusią parko vadybininkę. Netrukus bus įdarbinti keli sargai, dviračių nuomos darbuotojai, žvėrynėlio prižiūrėtojas.

Metų pradžioje kaltinimus dėl neteisėtai atleistų darbuotojų Šiaulių TIC vadovei žėręs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius nebeįžvelgia direktorės kaltės. "Na, mes dar skaičiuosime, tačiau didelių nuostolių neturėtų būti. Žmonės, gavę išeitines kompensacijas, kelis mėnesius nedirbo, dabar vėl priimti į darbą", - sako V. Damulevičius.

Šiais metais Savivaldybė "Beržynėlio" priežiūrai skyrė 108 tūkstančius litų. Šių lėšų, I. Žiedienės manymu, galėjo užtekti tik "Beržynėlio" veiklai vasaros sezono metu, tad ji atleido visus buvusius darbuotojus. Administratore "Beržynėlyje" dirbusi Šiaulių miesto tarybos narė Janina Augutienė pripažino, kad darbas jame labai sunkus, mat parke vakarais girtauja, šiukšlina jaunimas, o iš viešųjų darbų pasamdyti žmonės neateina į darbą, apsimeta sergą.

Šiaulių miesto savivaldybėje jau pristatoma ir pamėgtos poilsiavietės tobulinimo vizija. Danijoje neseniai viešėję valdininkai, panašiame parke pamatę tvenkinių, svarsto, jog "Beržynėlyje" vietoj nuolat patvinstančios didžiulės balos būtų galima įrengti gražų tvenkinį.

Eva JAGMINAITĖ

Su šiauliečiais ketvirtadienį susitikusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad atlyginimų mažinti reikia pradėti nuo aukščiausiųjų šalies pareigūnų. Jei taptų prezidente, eurokomisarė sako sunkmečiu galėtų išvis atsisakyti atlyginimo.

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė susitiko su šiauliečiais. Autorės nuotr.

Dalią Grybauskaitę į Šiaulius pakvietė Šiaulių pramonės ir amatų rūmų atstovai. Šiaulių universiteto Baltojoje salėje vykusiam susitikimui prasidėjus, rūmų prezidentas Vidmantas Japertas suskubo pastebėti, kad Šiauliai - sparčiausiai industriškai besivystantis miestas. Tiesa, netrukus iš salės buvo išprašyti žurnalistai, ir būsimoji kandidatė į prezidentus liko bendrauti pustuštėje salėje.

Prieš renginį kalbinta D. Grybauskaitė sakė, kad leis Lietuvos piliečiams spręsti, kur ji galėtų būti naudingesnė Lietuvai - Europos komisijoje Briuselyje ar Lietuvos Prezidentūroje. "Jei iš tiesų žmonės mano, kad Lietuvai manęs labiau reikia Briuselyje, manęs neišrinks", - teigia eurokomisarė.

Ji patvirtino, kad jei būtų išrinkta prezidente, sunkmečiui gilėjant galėtų atsisakyti algos. "Esu pasirengusi sunkmečiu būti asmeniniu pavyzdžiu ir susimažinti algą arba jos atsisakyti Vyriausybės numatytą laikotarpį", - sakė eurokomisarė. D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad visi mažinimai turi prasidėti nuo aukščiausių šalies valdininkų.

Oksana LAURUTYTĖ

Balandžio 18-ąją Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse būriai aktyvių žmonių pasklido po miškus, laukus ir gatves su šiukšlių maišais rankose - vyko akcija "Darom 2009". Norinčių gyventi švaresnėje aplinkoje netrūko ir Šiauliuose - savanoriai čia surinko apie 20 tonų šiukšlių.

"Darom 2009" akcijos dalyviai darbuojasi prie Kuršėnų pervažos. "Darom 2009" archyvo nuotr.

dalyvavo pusantro tūkstančio pozityviai mąstančių šiauliečių. Šalyje šiukšles rinko 45 tūkstančiai žmonių.

"Dirbdami devyniolikoje punktų, surinkome aštuonias tonas šiukšlių ir 12 tonų gamtinių atliekų - lapų ir šakų. Aš pati dirbau punkte prie Kuršėnų pervažos. Neįsivaizduojate, ko tik ten neradome: čiužinių, padangų, statybinio laužo, net švirkštų, vaistų buteliukų", - sakė Orinta.

Savanoriai Šiauliuose valė Dainų parką, Statybininkų gatvės ir Garažų gatvės kampą, Tilžės gatvės ir Gegužių gatvės kampą link Aukštelkės, ties Žuvininkų gatve, prie Kėdainių gatvės priešais Gubernijos sodus, gatvės pakraštį nuo Spindulio gatvės iki "Ermitažo" Tilžės gatvėje, Vilniaus gatvę prie "Elnio" gamyklos, prie "Tomo" kavinės link Šiaulių arenos, Žalgirio ir Rėkyvos gatvių kampą, teritoriją po senuoju viaduku, Girulių gatvę, Dubijos gatvę prie geležinkelio, prie Žemaitės gatvės 96 namo, Etten-Leuro g. pamiškę, Vilniaus gatvę prie Kuršėnų pervažos.

Miesto teritorijai švarinti lėšų skyrė privačios įmonės, savivaldybė, transporto priemonių parūpino įmonė "Specializuotas transportas". Akcijos organizatorius labiausiai džiugina tai, kad žmonės darbavosi ne tik balandžio 18-ąją. Užsikrėtę akcijos "Darom" virusu moksleiviai ir miesto gyventojai Šiaulius švarina iki šiol.

Idėja rengti šiukšlių rinkimo akciją "Darom" kilo Estijos vizionierių grupei pernai. Jiems pavyko 2008 metų gegužės 3-iąją į Estijos miškus ir laukus sukviesti daugiau nei 50 tūkstančių savanorių ir per dieną surinkti apie 10 tūkstančių tonų šiukšlių. Tą pačią dieną akcija "Darom" vyko ir Lietuvoje. Jos metu keli tūkstančiai savanorių surinko kelis šimtus tonų šiukšlių. Vėliau akcija sėkmingai įvyko ir Latvijoje.

Lietuvos "Darom 2009" tikslas buvo sulaukti ne mažiau 10 tūkstančių dalyvių ir turėti bent po vieną "Darom" tvarkymo tašką kiekviename iš 60 Lietuvos rajonų. "Darom 2009" tikslas yra ne vien švarinti Lietuvos gamtą, bet ir skatinti ekologinį mąstymą ir pilietinį aktyvumą.

Tiesa, atsirado aktyvių žmonių, kurie šiukšlių rinkimo akciją rengė dar prieš prasidedant "Darom 2009". JCI (Junior Chamber International - Pasaulinės aktyvių ir socialiai atsakingų verslių žmonių federacijos) Šiaulių skyriaus nariai sutvarkė teritoriją prie Geluvos ežero.

Eva JAGMINAITĖ

Ketvirtį amžiaus Šiaulių universiteto kiemelį puošusi skulptūra netrukus bus perkelta. Įrengus naująją ŠU biblioteką tvarkant kiemelį, bus pastatyta suoliukų poilsiui, bus įrengta vietųš automobiliams, tačiau "Mergaitei su dūdele" vietos nebeliko. Dar savaitės pradžioje miesto politikai baiminosi, kad skulptūra kurį laiką atguls sandėlyje, tačiau ji netrukus turėtų papuošti Didždvario gimnazijos kiemą.

Skulptūra dūzgiančių ekskavatorių pašonėje laukia naujosios vietos. Autorės nuotr.

Šiaulių universiteto vidiniame kiemelyje šiuo metu vyksta rekonstrukcijos darbai. Būtent dėl jos rekonstrukcijos nuspręsta daugiau nei dvidešimt metų stovėjusią skulptūrą patraukti iš įprastinės vietos. Tokiai idėjai pasipriešino "Mergaitės su dūdele" autorius, skulptorius Aloyzas Toleikis, manantis, jog siūloma vieta skulptūrai visiškai netinkama. "Ten nei apšviesta ji bus, nei kas ją pastebės. Vaikščiojau po miestą ilgai ieškodamas naujos vietos. Man siūlė ją perkelti prie Menų fakulteto, bet ten perkėlimas užtruktų, o perkėlus taip pat nežinia kiek stovėtų, nes tą fakultetą irgi rekonstruoti žada", - neslepia liūdesio prof. A. Toleikis.

Šiaulių universiteto išsižadėtą skulptūrą mielai sutiko priglausti Didždvario gimnazijos direktorius Vaidas Bacys. Šiaulių miesto savivaldybė planuoja skirti devynis tūkstančius litų pakylai, ant kurios bus pastatyta skulptūra. Kodėl universitetas nesiekia išsaugoti skulptūros savo prieigose, neaišku. ŠU infrastruktūros prorektorius Donatas Jurgaitis tvirtino, kad pagal projektą kiemelis bus pritaikytas masiniams studentų renginiams, vėliau išsitarė, kad čia bus įrengtos ir mašinų stovėjimo vietos. Vis dėlto prorektorius atkakliai tvirtina, kad skulptūros vietoje automobiliai nestovės, o bus įrengti suoliukai poilsiui. "Atliekant universiteto bibliotekos rekonstrukciją visi kiemelio įrenginiai buvo tiesiog sugadinti, - neslepia D. Jurgaitis. – Klojame trinkelėmis kiemelį, o aplink skulptūrą paliksime neišklotą plotą, kad ją demontuojant nebūtų sugadintos trinkelės."

Skulptorius A. Toleikis puikiai prisimena, kaip kūrė skulptūrą - ji triskart dalimis vežta į geriausią Tarybų Sąjungos bronzos liejyklą. Autorius prisipažįsta, kad jaunystę simbolizuojančią skulptūrą nekūrė specialiai universiteto kiemeliui, tačiau ją pastačius suvokė, kad ši erdvė puikiai išpildo skulptūros idėją ir stilių. A. Toleikio skulptūros puošia miestą, tačiau kaip ir "Mergelė su dūdele", taip ir kitos, buvo ne kartą niokotos vandalų, apipaišytos, subjaurotos. "Iš mergelės su dūdele dažniausiai atimdavo dūdelę, tačiau kaskart sumeistraudavau naują", - sako skulptorius.