Apžiūrėjo baigiamą įrengti pavojingų atliekų deginimo įmonę
Pavojingų atliekų deginimo įmonę Aukštrakiuose apžiūrėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai. Įrenginiai jau sumontuoti, pagal sutartį balandį turėtų būti pradėta bandyti deginti atliekas. Darbus vykdanti italų bendrovė įsipareigojo sudeginti keturis tūkstančius tonų pavojingų atliekų, kad Lietuvos atstovai galėtų įsitikinti, jog įrenginiai dirba tinkamai. Tai truks 5-6 mėnesius. Naujoji įmonė kelia siaubą aplinkiniams gyventojams, tačiau specialistai sako, kad bus griežta kontrolė, veiks automatinė monitoringo sistema, bus imami mėginiai. Nurodoma, kad davikliai bus įrengti kamine, tad nuolat bus galima stebėti, kokios medžiagos išmetamos į aplinką, be to, aukšta temperatūra užtikrins, kad atliekos busų sudegintos. Vis dėlto tam tikras leistinas pavojingų medžiagų kiekis pateks į aplinką. Už tai "Toksika" kasmet turės mokėti.
Skiepytis nuo gripo neskubama
Šiaulių apskritį pasiekė vakcina nuo pandeminio gripo - rajonams išdalyta 2530 skiepų dozių nuo šio gripo, tačiau kol kas skiepyti įstaigos nepradeda. Pasak imunologės Vandos Burneikienės, vakcina pavėlavusi pasiekė Lietuvą jau po pirmosios pandeminio gripo bangos. Kadangi šį gripą linkstama gretinti su 1957-ųjų ir 1968-ųjų gripo epidemijomis, manoma, kad tuo metu persirgę žmonės jau yra įgiję imunitetą. Sveikatos ministerija akcentuoja, kad pirmenybė skiepytis teikiama lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir medikams, tačiau šie net nesiregistruoja į eilę. Imunologai sako, kad poreikis sumažėjęs ir dėl sukelto burbulo, neva vakcina turi šalutinių poveikių.
Pradėjo veikti nauja katilinė
Automatizuota dujinė katilinė Stumbro gatvėje šiluma aprūpins Spindulio gatvės rajono gyventojus. Anksčiau šį rajoną šiluma pasiekdavo iš šiaurinės katilinės bene dviejų kilometrų ilgio trasa, tad šilumos nuostolis buvo apie 40 procentų. Katilinė Stumbro gatvėje pastatyta už "Šiaulių energijos" lėšas. Europos Sąjungos paramos tikėtasi, tačiau nebuvo paskelbti tinkami konkursai. Dalis įrenginių buvo perkelta iš šiaurinės katilinės. Skaičiuojama, kad naujoji katilinė atsipirks per 7 metus. Panašios katilinės jau veikia Ginkūnuose, Kairiuose, Aukštelkėje, Rėkyvoje ir kitose Šiaulių rajono vietose. Senesnės katilinės, kur dar dirba personalas, liko tik pietinėje miesto dalyje ir Kuršėnuose. "Šiaulių energijos" vadovai sako, kad katilinė yra sėkmingas projektas ne tik finansine prasme - tokios dujinės katilinės mažiau kenksmingos aplinkai.
Brangsta šiluma ir karštas vanduo
Nuo vasario pirmosios Šiauliuose brangs šiluma ir karštas vanduo. Gyventojams šilumos kilovatvalandė kainuos 21,71 cento. Šildymo sezono pradžioje šilumos tarifas buvo 18,30 cento, nuo sausio jis padidėjo 4,5 procento, o nuo vasario didinamas dar 4,2 procento. Didėja ir šilumos pardavimo kaina - vartotojas kas mėnesį mokės po 3 litus 32 centus. Brangstant šilumai, didėja ir karšto vandens kaina – kubinis metras su nuotekomis kainuos 18 litų 96 centus. Šią kainą lėmė ne tik brangstančios dujos, bet ir padidintas vandens tarifas. Šiauliuose vanduo pabrangs 12,8 procento, todėl 6,9 procento didės ir karšto vandens kaina Šiaulių miesto gyventojams. Šiaulių rajono gyventojams karšto vandens kaina padidės 2,5 procento, nes jiems šaltas vanduo nebrangs. Kadangi keičiasi kuro kaina, įstatymai leidžia kas mėnesį keisti ir šilumos kainą. Gyventojų naudai ši naujovė buvo panaudota tik kartą – po vasarinio dujų kainos kritimo rudenį šiluma šiek tiek buvo atpiginta. Dabar, jau antrąkart šį sezoną, šiluma branginama.
Chirurgijos skyriaus laukia pertvarka
Vaikų chirurgijos ir Vaikų reanimacijos skyriams įsikūrus Moters ir vaiko klinikoje, patalpos V. Kudirkos gatvėje Šiaulių apskrities ligoninės chirurgijos korpuso pirmajame aukšte neliks tuščios. Kadangi du Chirurgijos skyriai nuolat pilni, o pacientai iki šiol po operacijų yra pervežami tuneliu, persikėlus saugiau bus medikams ir ligoniams. Chirurginės reanimacijos skyrius per ankštas - reikia mažiausiai 4-6 papildomų vietų ligoniams. Nuo balandžio Pakruojo ir Akmenės ligoninėse neliks chirurgijos skyrių, tad pacientų srautai iš apskrities rajonų bus dar didesni. Numatoma chirurgų desantą perkelti ir iš Onkologijos klinikos. Dabar Onkologijos klinikoje dirba plastikos chirurgai ir krūtų chirurgijos specialistai. Deja, šioje klinikoje nėra reanimacijos. Šiaulių apskrities ligoninės chirurgai stengiasi teikti vis daugiau dienos chirurgijos paslaugų, kai ligonis guli ligoninėje iki 24 valandų, esant komplikacijoms – iki 48. Be to, planuojama buvusiame Vaikų chirurgijos konsultaciniame centre įkurti chirurgų konsultacinį kabinetą.
Moters ir vaiko klinikai vadovauti pretenduoja du medikai
Sausio 25-oji buvo paskutinė diena, kai buvo galima pateikti paraiškas. Pasak Šiaulių apskrities ligoninės administracijos, kandidatai į Moters ir vaiko klinikos vadovo kėdę – šiauliečiai medikai. Jie dalyvaus atrankoje, konkurso nuostatus pasirašė ligoninės vadovas Petras Simavičius. Kas vadovaus naujajai Moters ir vaiko klinikai, paaiškės po daugiau nei savaitės.
Pertvarkomas mokyklų tinklas Kuršėnuose
Pavenčių vidurinėje mokykloje Kuršėnuose šiuo metu mokosi per 920 mokinių nuo 1 iki 12 klasės. Iki 2012-ųjų Pavenčių mokykla turėtų tapti pagrindine. Vidurinį išsilavinimą kuršėniškiai įgytų Lauryno Ivinskio gimnazijoje. Pavenčių vidurinės mokyklos bendruomenė permainų nenori ir ieško įstatymo išimčių. Į sprendimo paieškas įtrauktas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. Pavenčių mokyklos pedagogai tikisi, kad bus leista palikti visas klases. Motyvas – esą gimnazija nesugebės pasirūpinti prasčiau besimokančiais vaikais. Seimo komiteto teigimu, įstatymas numato, kad vidurinių mokyklų šalyje neturi likti, tad išimties Pavenčių vidurinės mokyklos bendruomenei nereikėtų tikėtis. Dėl mokyklos reorganizavimo sprendimus priima Šiaulių rajono savivaldybės taryba. Sprendimą, kad Pavenčių vidurinė turi tapti pagrindine, taryba priėmė praėjusį pavasarį. Neaišku tik, ar mokykla taps dešimtmete pagrindine, ar aštuonmete progimnazija. Tai turėtų lemti Švietimo įstatymo pataisos, kurias Seimas svarstys pavasarį.
Trigubai daugiau šiauliečių kreipiasi dėl socialinės paramos
Ankšti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus koridoriai – pilni susirūpinusių ir piktų žmonių, nes atėję tvarkytis dokumentų socialinėms pašalpoms, kompensacijoms už šildymą ir vandenį, užsiregistruoti sauso maisto daviniams jie eilėje sugaišta beveik visą dieną. Trumpiau skyriuje užtrunka tie, kurie pasiima taloną konkrečiam laikui. Tačiau lankytojų srautui patrigubėjus, talonai dalijami tik kovui ar balandžiui. Žmonės nenori tiek laukti, kadangi kompensacijos skiriamos tik už du praėjusius mėnesius. Tiems, kurie kompensaciją iki šiol gaudavo, bet dokumentų nespėjo susitvarkyti dėl ilgų eilių, Savivaldybės administracija siūlo mokėti tiek pat, kiek anksčiau, o vėliau perskaičiavus permoka ar trūkumas būtų išlygintas. Socialiniai darbuotojai, priešingai, siūlo neklaidinti žmonių, nes kils sumaištis, be to, konkreti tvarka yra numatyta įstatyme. Savivaldybės administracija svarsto, kad socialiniai darbuotojai turėtų dirbti per pietų pertraukas, o dirbančiuisius priiminėti ir po darbo valandų. Skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė sako, kad moterys ir taip stengiasi, kompensacijų skaičiuoti ateina net šeštadieniais, o trys socialinės darbuotojos išėjo iš darbo dėl sveikatos. Socialinės paramos skyrius priima po penkis šimtus interesantų kasdien.
Dėl moksleivių - švietimo bendruomenės ginčai
Karas dėl šiauliečių vaikų - taip greitai bus galima pavadinti miesto mokyklų tinklo pertvarką. Vaikų mieste kasmet sumažėja tūkstančiu. Savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai aiškina, kad 37 mokyklų miestui nereikia, tad visos ugdymo įstaigos "antklodę" traukia į savo pusę. Praėjusią savaitę susitikimą surengę pagrindinių mokyklų atstovai pateikė savo siūlymą suvienodinti savivaldybės skiriamas lėšas pagrindinėms ir pradinėms mokykloms, jei ne – tegul skirtumą sumoka tėvai. Pagrindinių mokyklų darbuotojai sako, kad geriausia išeitis – prie pagrindinių prijungti pradines, nes dabar esą pagrindinės išlaiko pradines. Tačiau Savivaldybė yra paskaičiavusi, jog 2009-aisiais daugiausiai perskirstyta iš vidurinių mokyklų – per 750 tūkstančių. Iš vienų pagrindinių nuimta daugiau nei pustrečio tūkstančio litų, tačiau kitoms pridėta per 600 tūkstančių. Savivaldybės atstovai sakė, kad pagrindinių mokyklų pedagogai ne viską supranta. Savivaldybės sudaryta darbo grupė pasiūlymus dėl mokyklų tinklo pertvarkos pateiks iki vasario 15-osios. Aišku, kad mokyklų turės mažėti. Ateinančiais mokslo metais 22 mokykloms reikės pasidalyti vos tūkstantį pirmokų.
