Eva JAGMINAITĖ

Retam kyla noras stabtelėti ar prisėsti pailsėti Prisikėlimo aikštėje - visi skuba pro šalį. Suoliukai čia nuolat tušti, o palijus aikštę stengiamasi aplenkti, kad nereikėtų klampoti raudonu purvynu. Dabar aikštė tapo ir puikia priedanga "prastumti" privačius interesus. Neva norint sutvarkyti aikštę, pradėtas rengti detalusis planas, kuriame akcentuojamas naujas kultūrinis statinys - paminklas, tačiau nė puse lūpų neužsimenama, kad miesto centre gali išdygti daugiaaukščiai pastatai.

Oksana LAURUTYTĖ

Trečiadienį Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate surengtoje spaudos konferencijoje pareigūnai pasidžiaugė gerėjančia kriminogenine situacija, nusikaltimų išaiškinamumu, augančiu pasitikėjimu policija, tačiau teigė su nerimu laukiantys galimos nuteistųjų amnestijos Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio tūkstantmečio proga. Į laisvę anksčiau laiko būtų paleisti daugiausia vagys ir plėšikai, kurie, ekonominiu sunkmečiu negavę darbo, vėl imtų daryti nusikaltimus.

Eva JAGMINAITĖ

Bandant išvengti nesusipratimų masinių renginių metu, Savivaldybėje įkurta darbo grupė, kuri rengs viešųjų renginių organizavimo viešosiose miesto vietose taisykles.

Eva JAGMINAITĖ

Paaiškėjus, kad Savivaldybės herbas naudojamas vadovaujantis jau beveik metus nebegaliojančiu įstatymu, susizgribta pateikti ir patvirtinti herbo naudojimo taisykles.

Eva JAGMINAITĖ

Lietuvos savivaldybių asociacijų valdybos posėdyje svarstytos biudžeto subalansavimo problemos.

Eva JAGMINAITĖ

Vakar Šiaulių miesto taryboje įregistruota nauja frakcija. Kol kas neaišku kam - valdančiajai daugumai ar opocicijai - priklausys naujoji frakcija.

Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys iš viešnagės Vilniuje parvežė ir šiek tiek džiugių naujienų. Tikėtina, kad kitą rudenį už šildymą mokėsime mažiau. Šiauliuose bus įsteigtas ir vienas iš keturių bendrosios pagalbos centrų. O galimybė kurti viešosios tvarkos palaikymo skyrių miesto vadovo kol kas nežavi.

Eva JAGMINAITĖ

Šiauliuose demaskuotas šimtus tūkstančių grobstęs 33 metų buvęs benrovės direktorius T. J. Į pagalbą pasitelkęs nėščias moteris, jis pasisavino iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto 321 433 litus. Užvaldyti dar 433 395 litus sutrukdė pareigūnai.

Ričardas JAKUTIS

Pirmąjį vaizdo grotuvą sovietinis žmogus išvydo 1980 metais režisieriaus Eldaro Riazanovo kino filme "Dviese stotyje". Nuo traukinio atsilikęs keleivis apsilankė nedidelio miestelio prekybininkės namuose ir pastaroji juo pasipuikavo. Greitai vaizdo grotuvai atsirado tai vienuose, tai kituose namuose. Žmonės susirinkdavo ir žiūrėdavo užsienio kino klasikos šedevrus "Skrydis virš gegutės lizdo", "Elnių medžiotojas", "Kaligula", "Kartą Amerikoje" ir kt. Tai buvo gaivaus vėjo gūsis anuometėje sistemoje. Kai dar vaizdo grotuvų buvo mažai, vieną jį turintį bičiulį be perstojo ėmė lankyti draugai. Net naktį. Vaizdo grotuvo šeimininkas turimus filmus, be abejo, buvo matęs, gera valia nevengdavo draugams atsakyti, tad miegodavo, o kai filmas baigdavosi, svečiai jį prikeldavo, jis paleisdavo naują filmą ir vėl eidavo miegoti. Vėliau vaizdo grotuvų daugėjo, žmonės keisdavosi kasetėmis, kai kurie net organizuodavo pogrindžio kino seansus.

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Susirgę sulaukiame medicininės pagalbos, tačiau neretai mums pritrūksta dvasinės paramos ir paguodos žodžio. Gulėdami ligos patale trokštame nebūti užmiršti, norime nesijausti vieniši ir apleisti. Šiaulių pagyvenusių žmonių asociacijoje dirbanti ponia Gražina Matulevičienė kasdien, jau daugelį metų, savanoriškai daro gerus darbus, suteikdama džiaugsmo pagyvenusiems bei ligotiems žmonėms, nė negalvodama apie atlygį. Už viso gyvenimo darbus ponia Gražina tapo Didžiosios Auksinės širdies nominante. "Auksines širdis" baigiantis metams dalijo LNK televizija.

Oksana LAURUTYTĖ

Augalų pasaulis pilnas paslapčių, nepaaiškinamų dalykų. Štai močiutės savo darželiuose medetkas sodina šalia flioksų, nes tiki, kad jų tuomet nepuls miltligė. Yra net toks mokslas alelopatija, kuris ir paaiškina, kuo vienas augalas gali būti naudingas ar žalingas kitam. Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro Vaistažolių žiniuonių bei fitodizaino ir želdinių būrelio mokytoja, Biologijos skyriaus vedėja Lena Skriptienė sako, kad augalus veikia ne tik aplinka, bet ir žmogaus žodis bei šiltas žvilgsnis.

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Tyrimais nustatyta, kad žmogaus sveikata 20 proc. priklauso nuo aplinkos, 20 proc. nuo paveldimumo, 10 proc. nuo medikų ir net 50 proc. nuo gyvensenos, t. y. nuo to, kiek žmogus pats rūpinasi, kad išsaugotų savo sveikatą. Negailestinga statistika rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra labiausiai paplitusios ir dažniausiai sukelia mirtį. Todėl net ir nesustabdomame švenčių, darbų bei kasdienybės maratone privalome prisiminti, kad ligos pasireiškimas dažnai priklauso nuo mūsų pačių rūpinimosi savimi. Apie tai, ar mokame saugoti bei vertinti savo sveikatą, kalbamės su Šiaulių apskrities ligoninės II kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologe Nomeda Adomaitiene.

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Lietuvoje nuo smurto šeimoje kenčia dažna moteris. Jos susigyvena su tokia padėtimi, nežino kur dėtis, bijo apie tai kalbėti ir patiki, kad smurtas nesiliaus niekada. Rasti išeitį, iš atrodytų, beviltiškos padėties padeda Šiaulių moterų inovacijų veiklos centras. Nevyriausybinė organizacija iš naujo atrasti save padėjo dešimtims moterų.

Spurgos

Oksana LAURUTYTĖ

Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre neseniai apsilankė kiaunė. Mažutį juodą padarėlį gamtininkai gavo iš vienos įmonės dovanų. Įsitikinę, kad kiaunė sveika, gamtininkai ją išleido į laisvę - ten, kur jai ir vieta. Vis dėlto daugumą gyvūnų, kurie į Gamtininkų centrą specialiai atnešami auginti ar paslaptingai paliekami prie durų, gamtininkai augina ir mielai rodo čia besilankantiems vaikams.

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Po aštuonerių metų pertraukos antrą kartą Lietuvos žolės riedulininkės (iki 21 m.) laimėjo Europos čempionato auksą. Svarbiausiu indėliu į pergalę merginos vadina sirgalių palaikymą.

Eva JAGMINAITĖ,
Briuselis

Būdai, leisiantys atkurti socialinę ir ekonominę Europos rinkos gerovę – būtent ši tema į Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetą praeitą savaitę subūrė per 200 įvairių sričių atstovų. Parlamentarai, Europos Komisijos, profsąjungų, atstovai, teisininkai ir net studentai – tie, kuriems neramu dėl pasaulį vis labiau klampinančios finansų krizės. Vis dėlto dauguma susitikimo dalyvių įsitikinę, kad tikrasis krizės monstras pasaulį sukrės vėliau. O kol kas dauguma valstybių, kurdamos antikrizinius planus, kryptingai veda savo šalis į dar gilesnę krizę. Skaitytojams - pirmoji publikacija iš tęstinių straipsnių ciklo "Europos krizės akivaizdoje".

Eva JAGMINAITĖ

Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška tiki, kad šiuos metus pavyks baigti be nuostolių, nors universitetui skirta dviem milijonais mažiau nei pernai. Studijų prorektorius Juozas Pabrėža sako, kad greičiausiai teks perskirstyti dėstytojų krūvius, darkart įvertinti mokslinių centrų naudingumą.