 | |
Joniškio rajone nė viena mokykla nebus uždaryta, o reorganizavimas vyks tik sujungiant kelias mokyklas. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| |
Išlaikyti tuštėjančias mokyklas - per brangu
Iki vasario pirmosios šalies rajonai turėjo pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai 2012-2015 m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą. Daugelis mokyklų dar nespėjo to padaryti. Šiaulių rajono savivaldybė dar pernai vasarą užsakė specialią studiją, tačiau ji dar neparengta, tad speciali darbo grupė laukia rezultatų.
Šių metų Šiaulių rajono biudžetas už pernykštį mažesnis daugiau nei 9 mln. Lt. Teks taupyti, visiems veržtis diržus. Šiaulių rajono švietimo ir sporto veiklos programa – viena svarbiausių. Siekiama, kad lėšų mažinimas šias sritis paveiktų minimaliai, tačiau nepopuliarius sprendimus dėl mokyklų pertvarkų ar jų uždarymo teks priimti.
Pasak Šiaulių rajono mero Algimanto Gaubo, šiais metais švietimo įstaigų tinklo laukia pertvarka. 2005 m. rajone mokėsi daugiau nei 7000 vaikų, pernai – tik 4936. Tai vienas didžiausių rodiklių, jog dirbti kaip anksčiau nebus galima, teks keistis. „Niekas nebus daroma slaptai. Pertvarkos planas privalės būti išdiskutuotas, įvertintas. Pažadu – jokios skubos! Tik visi dirbkime susitelkę, būkime vieningi ir tolerantiški“, – švietimo įstaigų vadovų pasitarime kalbėjo A. Gaubas.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė sako, kad gimstamumas rajone mažėja. Iš gimusių vaikų net 20 proc. jau neateina į mokyklas – šeimos su vaikais išvyksta į užsienį. Žarėnuose šiuo metu mokosi 61, Šilėnuose – 60, Verbūnuose – 76 mokiniai, nors prieš kelerius metus jų buvo trečdaliu daugiau.
Skaičiai verčia priimti kardinalius sprendimus, nes dėl mažėjančio mokinių skaičiaus iš valstybės gaunama mažiau „mokinio krepšelio“ lėšų, tad gali nebeužtekti lėšų mokytojų atlyginimams. Savivaldybė iš biudžeto turi išlaikyti tuštėjančius pastatus, mokėti atlyginimus mokyklose dirbantiems specialistams, nors mokinių gerokai mažiau.
Paskaičiuota, kad mažiausiai išlaidų vienam moksleiviui per metus išlaikyti reikėjo Kuršėnų S. Anglickio pagrindinėje mokykloje – 4299 Lt, daugiausia – Kurtuvėnų pradinėje mokykloje – daugiau nei 12 tūkst. Apie 10 tūkst. Lt ar daugiau kasmet vieno vaiko išlaikymas kainuoja Žarėnų, Gilvyčių, Dirvonėnų, Verbūnų mokyklose. Atitinkamai labai didelės „žirklės“ atsiranda skiriant lėšas iš rajono savivaldybės biudžeto mokykloms išlaikyti. Kuršėnų
S. Anglickio mokyklos vienam vaikui tenka 668 Lt, o Micaičių mokyklai-darželiui – net 4458 Lt.
Neoficialiais duomenimis, per penkerius metus rajone ketinama uždaryti šešias mokyklas. Minimi Žarėnų, Micaičių, Gilvyčių, Šilėnų, Gilaičių mokyklų ir skyrių pavadinimai, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Įvertinus duomenis aiškėja, kad pirmokų katastrofiškai mažėja. Manoma, kad rudenį į Kužių mokyklą ateis 2, Gilvyčių – 3, Dirvonėnų – 5, Šilėnų – 4 pirmokėliai.
Kai kuriose rajono vidurinėse mokyklose bus nebeformuojamos dvyliktos klasės, palaipsniui mokyklos taps pagrindinėmis.
Kelmės rajono kaimų mokyklos taps daugiafunkciais centrais
Mažėjant vaikų gimstamumui, didėjant emigracijai, mažėja mokinių ir Kelmės rajone. Per pastaruosius penkerius metus rajono mokyklose sumažėjo 1214 mokinių – nuo 2008 iki 2011 metų kasmet vidutiniškai sumažėjo 303 mokiniais.
Vienam mokiniui „mokinio krepšelio“ lėšų vidutiniškai daugiausiai tenka Kelmės specialiojoje mokykloje, Lykšilio, Liolių, Gailių, Šaltenių pagrindinėse mokyklose. Mažiausiai tenka neformaliųjų ugdymo įstaigų (sporto, meno, Tytuvėnų, Užvenčio, Šedbarų vaikų lopšelių-darželių) ugdytiniams bei darželių-mokyklų „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstukas“ mokiniams.
Kelmės specialiojoje mokykloje vienam vaikui per metus reikėjo 10,8 tūkst. Lt, Lykšilio, Gailių, Šaltenių, Liolių pagrindinėse mokyklose – po 8 tūkst. Lt ar šiek tiek daugiau. Yra mokyklų, kur mokinio išlaikymas kainuoja iki 4 tūkst. Lt per metus.
Kelmėje vaikų gimstamumas truputį auga, tačiau nepopuliarius sprendimus politikai taip pat turės priimti. Norima išsaugoti mažas mokyklas, kad pradinis ugdymas būtų organizuojamas arčiau mokinių gyvenamosios vietos. Sprendimus dėl mokyklų išsaugojimo skatina priimti tai, kad rajone daugėja kvalifikuotų mokytojų, daugėja renovuotų pastatų. Vis dėlto dėl emigracijos ir daugėjant socialines pašalpas gaunančių vaikų, tenka daugiau jų maitinti nemokamai.
Irena Janušienė, laikinai einanti Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas, sako, kad skyrius buvo parengęs griežtą projektą, tačiau pabendravus su mokyklų bendruomenėmis buvo nuspręsta, kad rugsėjį bus uždarytas tik Tytuvėnų gimnazijos Budraičių ugdymo pradinis skyrius. Skyrių lankytų tik aštuoni vaikai, tad tai labai nuostolinga.
„Iki 2015-ųjų bus reorganizuota nemažai mokyklų. Rajonas neturi stambių gyvenviečių, kaimuose esančias mažas mokyklas ketiname padaryti kultūros židiniais, daugiafunkciais centrais. Juose bus organizuojamas neformalusis ugdymas iš didesnių mokyklų po pamokų grįžusiems moksleiviams“, – sakė ji.
Pagrindinės mokyklos, jei bus mažai vaikų, neformuos 6-9 klasių, vyresni vaikai lankys toliau esančias didesnes klases.
Joniškyje – tik vidaus struktūros pertvarka
„Bijau girtis, bet su „mokinio krepšelio“ lėšomis viskas gerai. Ir užtenka, ir turime, ir galime jo lėšas panaudoti netolygumams išlyginti“, – sakė Joniškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Ingrida Mačiulienė. Koks konkrečiai parengtas 2012-2015 m. Joniškio rajono mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, I. Mačiulienė nenorėjo detalizuoti, nes pirmadienį jis bus pristatytas politikams ir visuomenei. Vis dėlto pašnekovė teigė, kad jokių drastiškų sprendimų nenumatyta. Nė viena rajono mokykla nebus uždaryta, o reorganizavimas vyks tik sujungiant kelias mokyklas.
„Drastiškų žingsnių nebus, nes mokyklų tinklą jau buvome sėkmingai sutvarkę. Ir finansinė situacija gera. Vaikų mažėja kaip ir visur, bet vidutiniškai vienam vaikui išlaikyti mokyklose per metus reikia apie 5 tūkst. Lt. Daugiausia lėšų – apie 10 tūkst. Lt vienam vaikui – tenka Žagarės specialiojoje mokykloje, bet ten vaikų mažai“, – sakė I. Mačiulienė patvirtindama, kad Joniškyje numatoma tik vidaus struktūros pertvarka.
Radviliškis mokyklų neuždarys
Vakar Radviliškio rajono politikai pritarė parengtam Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planui. Juo vadovaujantis iki 2015-ųjų neplanuojama uždaryti nė vienos mokyklos. Jos tebus reorganizuotos sujungiant ar prijungiant. Dabar rajone yra 21 švietimo įstaiga, liks 14.
Pasak Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Genovaitės Juodeikienės, svarbiausias tikslas rajone tas, kad vaikai lankytų mokyklas kuo arčiau gyvenamosios vietos.
Radviliškyje liks viena gimnazija mažiau – dvi bus sujungtos į vieną, tačiau jei bus poreikis, kad liktų dvi gimnazijos, bus grįžtama prie šio klausimo ir jis bus svarstomas atskirai.
Dalis kaimų mokyklų nebus uždarytos – taps stambesnių mokyklų skyriais. Kol bus vaikų, tol jie mokysis skyriuose, vežioti jų nereikės. Net Sidabravo mokyklos 11-12 kl. moksleiviai, tapę Šeduvos gimnazijos gimnazistais, mokysis Sidabrave.
Atitinkamai mažės administracijos darbuotojų, tačiau moksleiviams į tolimesnes mokyklas nereikės važiuoti. „Taryba patvirtino ne drastišką sprendimą, nes mums pagrindas – ne pinigai“, – teigė G. Juodeikienė.
Ant svarstyklių – taupymas ir kultūros židinys
Uždaromos rajonų mokyklos turi išeitį – priešintis. Mokyklų bendruomenės gali nesutikti su rajonų politikų sprendimais dėl uždarymo, tada Tarybų sprendimai bus niekiniai. Tačiau toks bendruomenių pasipriešinimas tegali tapti šiaudu skęstančiajam, nes galutinį žodį, nesant bendram susitarimui, privalės tarti Švietimo ir mokslo ministerija. Ar švietimo sistemos gynėjai užtars tas mokyklas, kurios nebeišgali išgyventi iš „mokinio krepšelio“ ir savivaldybių lėšų? Kas nulems – siekis išsaugoti kaimuose kultūros židinius ar kategoriškas siekis sutaupyti?