Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

Moks­li­nin­kai nea­be­jo­ja, kad žmo­nės, val­gan­tys daug žu­vies, daž­niau iš­ven­gia se­nat­vės li­gų, iše­mi­nės šir­dies li­gos, vė­žio, art­ro­zės, cuk­ra­li­gės, žvy­ne­li­nės, bron­chi­to, o svei­ki bū­da­mi il­giau gy­ve­na. To­dėl vie­na iš prie­žas­čių, dėl ku­rių lie­tu­viai daž­niau ser­ga ir sens­ta grei­čiau, ga­li bū­ti ta, kad val­go­me per ma­žai jū­ros pro­duk­tų. Tai­gi mū­sų ląs­te­lėms trūks­ta žu­vų tau­kuo­se esan­čių vi­ta­mi­nų A, E ir D bei ne­pa­kei­čia­mų rie­ba­lų rūgš­čių ome­ga-3.

Ste­buk­lin­ga žu­vies ga­lia

Žmo­nės, ku­rie val­go daug žu­vies, gy­ve­na il­giau. Tai pa­tvir­ti­na at­lik­ti ty­ri­mai. Il­gaam­žių ja­po­nų tra­di­ci­nės vir­tu­vės pa­grin­dą su­da­ro žu­vis, prie ku­rios pui­kiai de­ra ry­žiai, so­ja ir dar­žo­vės. Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos gy­ven­to­jų il­gaam­žiš­ku­mo pa­slap­tis – me­dus ma­nu­ka (ar­bat­me­džio me­dus), ku­riuo šei­mi­nin­kės daž­nai pa­ska­ni­na žu­vies pa­tie­ka­lus. Ki­ni­jo­je mo­te­rys ry­žių lau­kuo­se dir­ba net ir su­lau­ku­sios de­vy­nias­de­šim­ties. Ma­no­ma, kad jų il­gaam­žiš­ku­mą są­ly­go­ja kas­die­nis mais­tas – ry­žių pa­tie­ka­lai su žu­vi­mi. Svar­biau­sias il­gaam­žių suo­mių pa­tie­ka­las – ir­gi la­ši­ša, upė­ta­kis ir sil­kė. Vie­nų il­gaam­žiš­kiau­sių pla­ne­tos gy­ven­to­jų is­lan­dų svei­ka­tos pa­slap­tis – gau­sy­bė žu­vies pa­tie­ka­lų kas­die­nė­je mi­ty­bo­je.

Dau­ge­lį me­tų die­to­lo­gai ne­ga­lė­jo su­pras­ti, ko­dėl, ne­pai­sant mi­ty­bos ra­cio­no, ku­ria­me gau­su grie­ti­nė­lės, svies­to, sū­rio, pran­cū­zai re­tai ka­da bū­na nu­tu­kę, re­čiau ser­ga šir­dies li­go­mis ir gy­ve­na il­giau nei ki­ti eu­ro­pie­čiai. Pa­si­ro­do, ge­rai sa­vi­jau­tai di­de­lę įta­ką tu­ri ne tik pran­cū­zų po­žiū­ris į mais­tą, bet it itin daž­nas jū­ros pro­duk­tų var­to­ji­mas. Anot il­gaam­žių ar­gen­ti­nie­čių, kad pa­si­jus­tu­me svei­kes­ni, rei­kia mė­gau­tis vy­nu, ku­ris pui­kiai de­ra prie žu­vies pa­tie­ka­lų. Šiai min­čiai pri­ta­ria ir il­gai gy­ve­nan­tys ja­po­nai. Tuo tar­pu daž­nas lie­tu­vis val­go rie­bų ir ka­lo­rin­gą, ma­žai vi­ta­mi­nų ir ki­tų or­ga­niz­mui bū­ti­nų me­džia­gų tu­rin­tį mais­tą, ne­pai­sy­da­mas nei ki­ta­tau­čių pa­tir­ties, nei mi­ty­bos spe­cia­lis­tų re­ko­men­da­ci­jų per sa­vai­tę su­val­gy­ti du žu­vies pa­tie­ka­lus, iš ku­rių vie­nas tu­rė­tų bū­ti rie­bios žu­vies.

Mū­sų or­ga­niz­mo sar­gai

Žu­vis – nuo se­no var­to­ja­mas mais­to pro­duk­tas, ver­ti­na­mas dėl sa­vo mais­tin­gų­jų me­džia­gų. Tai vie­nas ver­tin­giau­sių pro­duk­tų mū­sų or­ga­niz­mui. Jo mais­ti­nę ver­tę le­mia leng­vai virš­ki­na­mų bal­ty­mų, rie­ba­lų, vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų kie­kiai. Bal­ty­mai yra di­de­lės mo­le­ku­lės, ku­rios, pa­te­ku­sios į virš­ki­na­mą­jį trak­tą, su­skai­do­mos į ma­žas mo­le­ku­les – ami­no­rūgš­tis, rei­ka­lin­gas aug­ti ir at­si­nau­jin­ti. Kai ku­rias or­ga­niz­mas ga­li pa­si­ga­min­ti pa­ts, ta­čiau va­di­na­mo­sios ne­pa­kei­čia­mo­sios ami­no­rūgš­tys gau­na­mos tik su mais­tu. Bū­tent žu­vy­je ga­li­ma ras­ti vi­sų ne­pa­kei­čia­mų­jų ami­no­rūgš­čių. „Ka­dan­gi ne vi­si val­go tiek daug žu­vies, kiek rei­kė­tų, pra­var­tu rink­tis mais­to pa­pil­dus su pa­sta­ro­sios tau­kais“, – pa­ta­ria vais­ti­nin­kė Ni­jo­lė Ob­ri­kie­nė.

Žu­vų tau­kai – na­tū­ra­lus vi­ta­mi­nų A, E ir D šal­ti­nis. Vi­ta­mi­nas A rei­ka­lin­gas ge­ram re­gė­ji­mui, odai bei glei­vi­nei, sau­go nuo in­fek­ci­jų ar pik­ty­bi­nių ląs­te­lių, to­dėl kai trūks­ta vi­ta­mi­no A, pa­blo­gė­ja ma­ty­mas prie­te­mo­je, grei­čiau pa­žei­džia­mas kvė­pa­vi­mo ta­kų epi­te­lis, oda tam­pa sau­sa, ra­gė­ja, trū­ki­nė­ja, su­si­da­ro pū­li­niai, šla­pi­mo sis­te­mo­je dėl pa­ki­tu­sio epi­te­lio grei­čiau for­muo­ja­si ak­me­nys, vy­rams su­lė­tė­ja sper­ma­to­zoi­dų vys­ty­ma­sis, mo­te­rims sun­ku iš­ne­šio­ti vai­sių.

Vi­ta­mi­nas E sau­go mū­sų kū­no ląs­te­les ir ne­so­čiuo­sius rie­ba­lus nuo ža­lin­go de­guo­nies po­vei­kio, stab­do se­nė­ji­mo pro­ce­są, stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą ir yra stip­ri pro­fi­lak­ti­nė prie­mo­nė nuo vė­žio. Kai trūks­ta vi­ta­mi­no E, pa­žei­džia­mos ner­vų, rau­me­nų, šir­dies ir krau­ja­gys­lių, krau­jo ga­my­bos bei ki­tos sis­te­mos.

Žu­vų tau­kuo­se esan­tis vi­ta­mi­nas D bū­ti­nas, kad or­ga­niz­mas pa­si­sa­vin­tų dau­giau kal­cio, ku­ris itin svar­bus kau­lams ir dan­tims for­muo­tis, os­teo­po­ro­zės pro­fi­lak­ti­kai. Kai trūks­ta vi­ta­mi­no D, bū­na­me dirg­lūs, ne­ra­mūs, su­trin­ka mie­gas, vai­kams vė­liau iš­dygs­ta dan­tys, vys­to­si ra­chi­tas, suau­gu­sie­siems – os­teo­po­ro­zė.

Žu­vų tau­kuo­se yra ir vi­ta­mi­nų B1, B2, B12, nia­ci­no, fo­lio rūgš­ties, pan­to­te­no rūgš­ties, kal­cio, fos­fo­ro, ka­lio, jo­do, fluo­ro, va­rio, cin­ko.

Ne­pa­kei­čia­mos rie­ba­li­nės rūgš­tys

Pa­sak neu­ro­lo­gų, du treč­da­liai žmo­gaus sme­ge­nų su­da­ry­ti iš rie­ba­lų. Mie­li­nas, ap­sau­gi­nė dan­ga, sau­gan­ti neu­ro­nus, 70 pro­c. su­da­ry­tas iš rie­ba­lų, kaip ir ner­vų sis­te­mos ląs­te­lių memb­ra­nos. Tai­gi mū­sų sme­ge­nų ląs­te­lės pri­klau­so nuo rie­ba­lų rūgš­čių, ku­rių or­ga­niz­mas ne­ga­li pa­ts pa­si­ga­min­ti. Va­di­na­si, jų tu­ri­me gau­ti iš mais­to. Gau­siau­siai ne­pap­ras­tai svar­bių po­li­ne­so­čių­jų ir ome­ga-3 rie­ba­lų rūgš­čių yra žu­vų tau­kuo­se.

Ome­ga-3 rie­ba­lų rūgš­tys ge­ri­na at­min­tį. Ame­ri­kie­čių at­lik­ta­me ty­ri­me 55 me­tų ir vy­res­ni pa­cien­tai, tu­rin­tys at­min­ties pro­ble­mų, var­to­jo šias rūgš­tis še­šis mė­ne­sius ir pa­da­rė daug ma­žiau klai­dų mo­ky­mo­si ir at­min­ties tes­tuo­se nei tie, ku­rie var­to­jo pla­ce­bą. Ome­ga-3 rie­ba­lų rūgš­tys ma­ži­na dep­re­si­ją, o nėš­tu­mo me­tu – po­gim­dy­mi­nės dep­re­si­jos simp­to­mų at­si­ra­di­mo ri­zi­ką. Nėš­tu­mo me­tu var­to­ju­sioms žu­vų tau­kų kap­su­les mo­te­rims po gim­dy­mo bu­vo nu­sta­to­mi maž­daug še­šiais ba­lais ma­žes­ni dep­re­si­jos simp­to­mų in­ten­sy­vu­mo re­zul­ta­tai nei toms, ku­rios ga­vo pla­ce­bą. Pat­vir­tin­ta, kad ome­ga-3 rie­ba­lų rūgš­tys da­ly­vau­ja do­pa­mi­no ir se­ro­to­ni­no ga­mi­ni­mo pro­ce­se, tai­gi yra svar­bios mū­sų nuo­tai­kai re­gu­liuo­ti. Ome­ga-3 po­li­ne­so­čio­sios rie­ba­lų rūgš­tys ap­sau­go šir­dį ir krau­ja­gys­les, pa­da­ry­da­mos krau­ją skys­tes­nį, t. y. pa­leng­vin­da­mos šir­dies dar­bą, su­ma­žin­da­mos krau­jos­pū­dį. Kar­tu ma­ži­na­mas cho­les­te­ro­lio kie­kis krau­jy­je, to­dėl su­ma­žė­ja ate­ro-

sk­le­ro­zi­nių plokš­te­lių su­si­da­ry­mo ri­zi­ka. Ome­ga-3 rie­ba­lų rūgš­tys pa­si­žy­mi už­de­gi­mą slo­pi­nan­čiu po­vei­kiu. Šios rūgš­tys slo­pi­na už­de­gi­mo fak­to­rių – bal­ty­mų ga­my­bą, ku­rių at­si­ran­da ir pa­dau­gė­ja už­de­gi­mo me­tu. Reu­ma­toi­di­nis art­ri­tas yra vie­na iš lė­ti­nių už­de­gi­mi­nių li­gų. Įro­dy­ta, kad var­to­jant ome­ga-3 rie­ba­lų rūgš­tis su­ma­žė­ja są­na­rių skaus­mai ir jų su­stin­gi­mas. Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gė­ja įro­dy­mų, kad ga­lė­tų bū­ti ma­žiau įvai­rių vė­ži­nių li­gų, jei nuo­lat var­to­tu­me ome­ga-3.

Pra­var­tu var­to­ti vi­są gy­ve­ni­mą

Žu­vų ta­kus nau­din­ga var­to­ti nuo pir­mų gy­ve­ni­mo die­nų, nes jie ska­ti­na kū­di­kio vys­ty­mą­si. „Vai­kys­tė­je kas­die­nis žu­vų tau­kų šaukš­te­lis ne­bu­vo toks gar­dus kaip da­bar, – pri­si­me­na vais­ti­nin­kė. – Nes­ka­nu, ta­čiau bū­ti­na, sa­ky­da­vo ma­ma, nes juo­se gau­su vi­ta­mi­nų, ap­sau­gan­čių nuo įvai­rių li­gų. Ir kad bū­tų bent kiek ska­niau, žu­vų tau­kus už­la­šin­da­vo ant rie­ku­tės duo­nos. Tik užau­gu­si su­pra­tau, kad ma­ma sa­kė tie­są.“

Žu­vų tau­kų ne­tu­rė­tų pa­mirš­ti ir nėš­čio­sios, dir­ban­tys in­ten­sy­vų pro­ti­nį dar­bą, nuo­lat ser­gan­tys per­ša­li­mo li­go­mis, tu­rin­tys silp­ną imu­ni­te­tą, vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ku­riems yra di­des­nė ri­zi­ka su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis.

Da­bar žu­vų tau­kų yra įvai­raus sko­nio: apel­si­nų, cit­ri­nų, me­daus, na­tū­ra­laus. Ga­li­ma rink­tis skys­tus žu­vų tau­kus ar­ba žu­vų tau­kų kap­su­les. Anot vais­ti­nin­kės, skys­to­ji for­ma tik­tų žmo­nėms, tu­rin­tiems ri­ji­mo pro­ble­mų dėl li­gos ar jau­čian­tiems dis­kom­for­tą ry­jant kap­su­les ar tab­le­tes. To­kia for­ma pa­to­ges­nė vai­kams. Be to, to­kie žu­vų tau­kai bū­na la­biau kon­cent­ruo­ti, to­dėl pa­kan­ka iš­ger­ti tik kar­tą per die­ną. Kap­su­lės bū­tų pui­ki išei­tis žmo­nėms, ne­to­le­ruo­jan­tiems žu­vies kva­po ir sko­nio. Vy­res­niems vai­kams mie­les­ni kram­to­mi žu­vų tau­kai. „Ge­ros ko­ky­bės žu­vų tau­kai yra blyš­kiai gel­to­no at­spal­vio alie­ji­nis skys­tis, be­veik be­kva­pis, spe­ci­fi­nio švel­naus žu­vų sko­nio, ku­rį ga­li­ma pa­ge­rin­ti ne tik duo­nos rie­ku­te, bet ir cit­ri­nos ar apel­si­no skil­te­le“, – pa­ta­ria vais­ti­nin­kė.