Zenonas RIPINSKIS

Rugpjūčio 4 d. 17 val. šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami į puikų koncertą Šiaulių bulvare. Scenoje prie "Senojo dvaro" vyks festivalio "Šiaulių bulvaro vasara" renginys – draugystės koncertas. Jame dalyvaus viena įdomiausių Vokietijos folkloro grupių – švabų ansamblis "Frommern".

Manfredas Štingelis – vienas žymiausių švabų kultūros tyrinėtojų ir puoselėtojų.

Kartu su svečiais iš Vokietijos koncertuos du geriausi Šiaulių miesto kolektyvai – Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis "Saulė" ir Šiaulių kultūros centro "Laiptų galerija" folkloro ansamblis "Salduvė".

Nuo 20 val. "Juone pastuogėje" bus surengta smagi vakaronė, kurioje skambės ir vokiečių, ir lietuvių liaudies muzika.

Kas yra švabai?

Daugeliui turbūt kyla klausimas, kas yra švabai? Trumpai būtų galima pasakyti, kad šiuo vardu nuo senų senovės buvo vadinamos kai kurios dabartinės Vokietijos teritorijoje gyvenusios alemanų gentys. Istorinis Švabijos regionas, neišeinantis iš dabartinės Vokietijos ribų, administraciškai sudarytas iš dviejų dalių: Badeno−Viurtembergo žemės ir Švabijos apskrities Bavarijoje. Ilgą laiką šis regionas politiškai vystėsi kaip atskiras ir iš dalies sutapo su XVI a. apibrėžta Švabijos apskritimi, Šventosios Romos imperijos administraciniu vienetu.

Švabijos lingvistiniam regionui be Vokietijos teritorijoje esančios Badeno-Viurtenbergo žemės ir Švabijos apskrities taip pat priklauso Forarlbergo žemė Austrijoje, dabartinis Lichtenšteinas, vokiškoji Šveicarijos dalis ir dabartinės Prancūzijos Elzaso regionas. Čia kalbama alemanų tarme.

Manfredas Štingelis – žymiausias švabų kultūros tyrinėtojas

Be abejonės, vienas iškiliausių ir didžiausių švabų tradicinės kultūros puoselėtojų ir tyrinėtojų yra į Šiaulius atvykstančio Balingeno švabų folkloro ansamblio "Frommern" įkūrėjas ir vadovas Manfredas Štingelis (Manfred Stingel). Jis visą savo gyvenimą yra pašventęs švabų muzikinės kultūros tyrinėjimams, parašęs ir išleidęs daugybę mokslinių straipsnių ir leidinių apie tradicinę švabų muziką, muzikos instrumentus, šokius, švenčių papročius ir kt. Jo ir ansamblio narių iniciatyva Balingene yra atidarytas švabų kultūros centras, kuriame įkurtas unikalus švabų muzikos instrumentų muziejus.

Tarp daugybės iškiliųjų švabų asmenybių taip pat galime paminėti kompozitoriaus V. A. Mocarto (W. A. Mozart) tėvą Lepopoldą Mocartą (L. Mozart), istoriką ir rašytoją Fridriką Šilerį (Friedrich Schiller), netgi dabartinį Vokietijos futbolo rinktinės trenerį Joachimą Liovą (Joachim Low).

"Frommern" propaguoja švabų muzikos tradicijas

Pirmą kartą į Šiaulius atvykstančio ansamblio programoje – tradicinė švabų muzika, dainos ir šokiai. Grupė "Frommern" įkurta 1965 m. iki šiol jai vadovaujančio Manfredo Štingelio.

Vienas svarbiausių ansamblio uždavinių – švabiškų tradicijų perdavimas vaikams ir jaunimui.

Švabų folkloro ansamblis "Frommern" - viena įdomiausių Vokietijos folkloro grupių. Autoriaus nuotr.

Prieš keletą metų ansamblio nariai baigė rekonstruoti du Balingeno miestelio centre esančius senovinius namus ir įrengė puikų švabų kultūros centrą su muziejumi, repeticijų sale, nedideliu viešbučiu bei klubu, panašiu į šiaulietišką "Juone pastuoge".

M. Štingelis sako, kad švabų liaudies kūrybos centras Balingene atsirado tik ansamblio narių, įdėjusių daug meilės ir pastangų, dėka. "Mūsų liaudies kūrybos centras jau tapo ir svarbia tarptautinių susitikimų vieta. Daugiau nei 250 grupių iš užsienio viešėjo pas mus, nes mums labai svarbus tautų bendradarbiavimas ir jaunimo kultūriniai mainai. Ypač tai aktualu žvelgiant į istoriją, kurią vokiečių jaunimas kartais vertina nevienareikšmiškai. Mes džiaugiamės galėdami aplankyti Šiaulius ir puikius liaudies tradicijas puoselėjančius kolektyvus "Saulę" ir "Salduvę", kurie jau viešėjo mūsų liaudies kultūros centre, dalyvavo mūsų rengiamuose folkloro festivaliuose. Tikimės svetingo priėmimo ir Šiauliuose", – sako švabų kultūros tyrinėtojas M. Štingelis.

Irena BUDRIENĖ

Rugpjūčio 4–7 dienomis jau aštuntą kartą mūsų mieste šurmuliuos "Laiptų galerijos" organizuojami "Monmartro Respublikos" renginiai. Pasak galerijos direktorės Janinos Ališauskienės, miestą apglėbs vakarietiška tradicija – festivalio veiksmas vyks ramiau ir subtiliau, o visose bulvaro kavinėse skambės šansonetės.

Festivalio iniciatorė Janina Ališauskienė žada gražų reginį.

Prancūziškų meilės dainų įrašų Šiaulių bulvaro kavinėms parūpino renginio organizatoriai. Pastarieji užsibrėžė nemažą tikslą – negaudami jokio finansavimo net keletą dienų mieste skleisti europietiškos kultūros bendravimo ir tolerancijos dvasią. "Stengsimės kaip įmanydami, manau, viskas pavyks sklandžiai", – viliasi direktorė.

Šiauliuose to dar nebuvo

Renginių maratonas prasidės rugpjūčio 4 d. 18 val. teatralizuotu festivalio atidarymu galerijos sode. Pačioje galerijoje bus pristatyta paroda "Lietuvos aukso fondas", apie kurią J. Ališauskienė sako: "To dar Šiauliuose nėra buvę". Ekspozicijoje bus galima išvysti geriausius XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių dailininkų darbus. Susirinkusiesiems dainuos Nacionalinio dramos teatro aktorė Rasa Rapalytė.

Nuo koncertų bažnyčioje iki mojavimo dalgiu

Koncertai Šv. Jurgio bažnyčioje šiauliečiams nėra naujiena, tačiau skambėsiantys šio festivalio metu išties bus solidūs ir pamalonins net išrankiausio klausytojo ausį. Rugpjūčio 5 d., 18 val., čia koncertuos Vilniaus Valstybinis styginių kvartetas, o rugpjūčio 6-ąją dainuos Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė ir Rafailas Karpis.

Kūrybinės "Šiaulių Monmartro Respublikos" dirbtuvės suburs 25 dailininkus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos. Tarp menininkų bus ir nemažai šiauliečių. Popietėmis P. Bugailiškio sode dailininkai kurs darbus, kuriuos galerijoje pristatys festivalio uždarymo dieną – rugpjūčio 7-ąją. Uždarymą vainikuos holistinio judėjimo teatro "S" vaizdo projekcija "Žvaigždžių knyga", kartu su judesiais demonstruojama galerijos sode.

Beje, menininkai ne tik kurs, bet ir turės iš peties padirbėti mosuodami dalgiu. Organizatoriai sumanė nušienauti dalį senojo parko, kad šiauliečiams ir miesto svečiams čia būtų jaukiau. Iš nupjautos žolės bus sukurtas meninis objektas. Rugpjūčio 6-ąją nuo 7 val. su dalgiu prasidėsianti akcija, J. Ališauskienės žodžiais, nėra joks priekaištas, tiesiog noras prisidėti prie gražios aplinkos kūrimo ir kvietimas tvarkytis.

JAV gyvenančių menininkų performansas "Giro", 2009-ieji.

Raiteliai ir blusų turgus

Nors ir ankstesniais metais buvo bandymų išsiveržti į platesnes erdves, vis dėlto šiemet pirmąkart net šešiolika festivalio renginių bus surengta pėsčiųjų bulvare. Visi jie vyks tą pačią dieną – rugpjūčio 7-ąją. Vienas įspūdingiausių – raitelių rūbų kolekcijos "Žirgų šokis" pristatymas. Vienuoliktą valandą į bulvarą užsukę šiauliečiai galės pasigrožėti ne tik Kurtuvėnų regioninio parko žirgyno ristūnais, bet ir puikiais jojikais, pasidabinusiais XIX amžiaus antrosios pusės raitelių rūbais. Šią rūbų kolekciją ypač palankiai įvertino archeologė Birutė Salatkienė, teigianti, kad prašmatniais drabužiais vilkintys raiteliai ir raitelės padeda suvokti praėjusios epochos dvasią.

Mintimis nusikelti į praėjusius laikus ar net įsigyti širdžiai mielą niekutį padės ir prie "Gaidžio" veiksiantis "Blusų" turgus. Jį surengti žada žinomas kolekcininkas Ermenegildas Juras.

Einančiuosius bulvaru užgrius įspūdžių lavina: prie P. Višinskio paminklo veiks dailininkų kūrybinės dirbtuvės, šalia Vasario 16-osios gatvės – šiuolaikinio meno paroda, ekspozicinėje vitrinoje – fotografijos ir tapybos darbų paroda "Monmartro Respublikos veidai 2009". Meninės akcijos trauks žiūrovus prie "Žiburio" knygyno ir buvusios "Baltijos" kavinės. Smaližiai galės skanauti prancūziško deserto "Centro šokoladinėje", norintieji pasikeisti – susišukuoti prancūziškai - prie Didždvario gimnazijos, o trokštantieji įsiamžinti – nusifotografuoti ateljė prie Radijo ir televizijos muziejaus. O kur dar prie Dailės galerijos demonstruojamos mados, mažųjų gėlininkių turgus, gyvos skulptūros, muzikinės grupės eitynės ir taip toliau.

Praėjusiais metais "Monmartro" lankytojai galėjo apžiūrėti Lietuvos tūkstantmečiui skirtą Šarūno Saukos paveikslą.

Ar kultūrininkų svajonės taps tikrove?

Janina Ališauskienė sako svajojusi į bulvarą atgabenti prašmatnų fortepijoną, pakviesti juo skambinti garsų atlikėją ir sukurti šiauliečiams ir miesto svečiams tikrą šventę. Deja, dėl lėšų stygiaus teko apsiriboti paprastu pianinu... Bet negi dėl to nukabinsi nosį ir nustosi fantazuoti?

"Kaip nuostabu būtų prie Talkšos suformuoti koncertinę erdvę, o sceną įrengti tiesiog ant vandens – akustika būtų tokia, kad net įgarsinimo nereikėtų, – vėl nerimsta direktorė. Koncerto klausytis galėtume irstydamiesi valtelėmis..."

Ričardas JAKUTIS

"Laiptų galerijos" organizuojamas menų festivalis "Šiaulių Monmartro Respublika" rugpjūčio 5 d. vakarą persikels į Šv. Jurgio bažnyčią, kurioje vyks Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertas.

Iš kairės: Artūras Šilalė (II smuikas), Augustinas Vasiliauskas (violončelė), Audronė Vainiūnaitė (I smuikas), Girdutis Jakaitis (altas). Valstybinio Vilniaus kvarteto archyvo nuotr.

Šis kolektyvas Šiauliuose ne kartą koncertavo, tačiau kiekvienas jo pasirodymas klausytojus maloniai stebina, nes kaskart miestelėnai supažindinami su naujais kūriniais.

Šiemet gal ir ne apvalus, bet vis tiek Valstybinio Vilniaus kvarteto jubiliejus, mat kolektyvo debiutas įvyko 1965 m. Po trejų metų, kvarteto nariams baigus Maskvos konservatorijos aspirantūrą ir stažuotę Budapešte, prasidėjo intensyvi veikla. 1972 m. ansamblis laimėjo aukščiausią kvartetų konkurso Lježe (Belgija) apdovanojimą, 1973 m. kolektyvui buvo suteiktas Vilniaus kvarteto vardas. 1979 m. kvartetui paskirta Valstybinė premija, 2002 m. jis pelnė Lietuvių fondo kultūrinę muzikinę dr. Antano Razmos premiją (JAV), o 2004 m. - Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Kvartetas apkeliavo per 50 pasaulio šalių, kasmet surengia 80 ir daugiau koncertų. Didžiuliame beveik 500 kūrinių kvarteto atliekamų kūrinių repertuare - visi 83 J. Haydno kvartetai, visi L. van Beethoveno kvartetai, koncertų ciklai "Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarai", "Naujųjų Europos Sąjungos šalių kamerinė muzika".

Koncerto išvakarėse kalbamės su kvarteto senbuviu violončelininku Augustinu Vasiliausku.

- Valstybinis Vilniaus kvartetas nužengė jau ilgą kūrybinį kelią. Gal galima šį kelią skirstyti etapais, kokie ryškiausi kvarteto kūrybinės veiklos momentai? Ar kolektyvo nariai pasiskirstę darbais?

- Be abejo, 45-eri metai - ilgas laiko tarpas, bet kažkokių etapų išskirti negalėčiau. Tiesiog kiekvieni metai, kiekvienas sezonas pažymėtas įdomia ir intensyvia veikla bei naujovių ieškojimais. Visi 45-eri kūrybos metai reikšmingi ir galime pasidžiaugti, kad kvartetą lydi sėkmė.

Didžiausias kvarteto atspirties taškas - pergalė pasaulinio garso kvartetų konkurse Lježe 1972 m. Kiek prakaito išliejome, kol ten patekome, mat pirmiausia reikėjo laimėti konkursą sovietinėje imperijoje, nes tuomet tik šie vartai tebuvo galimybė išvykti į Vakarų pasaulį. Dabartiniai atlikėjai, važinėjantys po įvairiausius konkursus ir nesunkiai ten patenkantys, vargu ar supras anuos laikus. O ir gerai, nes kam šito reikia.

Sveikintina kiekvieno kvarteto nario iniciatyva, kiekvienas dirbame dėl kvarteto. Kvartetas nėra tik repeticijos ar koncertai. Kvartetas – gyvenimo būdas vardan didžiojo meno.

- Visi pastebi, jog kvartetas pasirenka įdomias programas. Štai ir šį kartą Šiauliuose klausytojų laukia mieli kūriniai – Kristinos Vasiliauskaitės "Trys lietuvių liaudies dainos styginių kvartetui", L. van Beethoveno ir R. Schumano kvartetai. Kolektyvas propaguoja ir garsina lietuvišką muziką, atlieka garsiausius pasaulio kūrinius. Kaip sugebate išlaikyti aukštą atlikimo lygį savo krašto koncertų salėse ir užsienio šalyse?

- Koncertines programas padiktuoja gyvenimas: kompozitorių jubiliejai, lietuvių kompozitoriai parašo naujų kūrinių, skambina užsieniečiai ir, žinodami mūsų kvarteto muzikavimą, prašo atlikti jų kūrinius. Pasirinkimas begalinis. O kiek daug kūrinių dar nesugrota. Kiekvieną dieną repetuojame, kvarteto darbas nematuojamas valandomis. Yra tekę repetuoti ir vidury nakties. Visada turime būti pasiruošę groti ir gerai groti.

- Ar skiriasi įvairių šalių klausytojai? Kokie jie Lietuvoje? Ką galėtume pasakyti apie Šiaulių publiką, nes mūsų mieste ne kartą koncertavote?

- Publikos neskirstome. Vis tik sunkiausia groti lietuviams. Lietuvis lietuviui atlikėjui didžiausias kritikas. Kas kita į Lietuvą atvykusiems užsienio muzikantams. O užsienyje, atrodo, kiekvienas klausytojas tau nori padėti. Tiesa, publika ir Lietuvoje išprususi. Kai daug masinės kultūros, rimtam menui sunkiau. Žmonės į mūsų koncertus ateina, o kiek jų dar ateitų, jei mus reklamuotų taip, kaip reklamuojamas koks popsinis šlamštas.

Publika priklauso ir nuo organizatorių. Antrą kartą dalyvausime festivalyje "Šiaulių Monmartro respublika" ir žinome, kad mums čia bus gera. Nuostabu, kad mieste yra toks festivalis, kuriame susilieja dailė, poezija, muzika. Ypač malonu į Šiaulius atvykti mūsų kvarteto sielai Audronei Vainiūnaitei, nes tai jos gimtasis miestas. Bet ir mes visi trys vyriškiai mylime Jūsų miestą.