Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

SEB banko Šiaulių filialo šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė praneša, kad sunkmetis šiauliečių pinigines paplonino mažiau negu kitų miestų gyventojų, o Šiaulių eksportas per praėjusius metus net šiek tiek išaugo. Statistiškai Šiauliams sunkmečiu nepasisekė mažiausiai iš didžiųjų šalies miestų.

J. Varanauskienė primena, kad krizė į Lietuvą atėjo pavėlavusi. Išeis taip pat vėliau. Autoriaus nuotr.

Trijų asmenų šeimos vidutinės mėnesio pajamos per praėjusius metus sumažėjo nuo 2118 iki 1760 litų. Sumažėjo ir nekilnojamojo turto vertė. Vidutinio buto kaina senos statybos namuose sumažėjo apie 55 tūkstančius litų.

Maždaug trijų šimtų litų trūkumas privertė miestiečius atsisakyti laisvalaikio pramogų ir buities prekių.

J. Varanauskienė teigia, kad atpigusio būsto niekas neskuba pirkti. Paskolas bankai teikia atsargiai. Dabar būsto vertė yra sumažėjusi tiek, kad vidutines pajamas turintys šiauliečiai jau gali sau leisti įsigyti būstą. Tai sprendžiama pagal paprastą formulę – palyginamos būsto kainos su penkerių metų uždarbiu.

Pernai išlošė tie, kurie sunkmečiu turėjo pinigų. Pavyzdžiui, akcijų kainos investicinių fondų rinkoje augo apie 40 procentų. Čia J. Varanauskienė pabrėžia, kad išlošė tie, kurie neskubėjo sunkmečiui prasidėjus gyventi iš santaupų ir neatsiėmė investuotų pinigų. Iš šios situacijos investuotojai išmoko du dalykus: vertybinių popierių kaina gali ir augti, o džiaugiasi laimėjimu tie, kurie geba palaukti.

Norinčiųjų skolintis nesumažėjo, tačiau žmonės ėmė skolintis ne būstui ar technikai, o tam, kad galėtų grąžinti skolas, apmokėti sąskaitas. Įvertinus visą ekonominę situaciją, šeimos ekspertė siūlo neskubėti skolintis pragyvenimui, o tam ieškoti kitų pajamų šaltinių. Greitosios paskolos tinka tik tiems, kurie pasiskolintą sumą garantuotai gali grąžinti labai greitai.

Paėmusieji būsto paskolas pajuto, kad palūkanos litais krito, o eurais šiemet turėtų išlikti stabilios. Pagerėjimo finansų ekspertai šiemet eiliniams gyventojams nežada. Bankininkai ramina tuos skolininkus, kurie sunkmečiu neišgali susimokėti paskolų įmokų. "Mes darome įvairius sprendimus, pavyzdžiui, atidedame kredito grąžinimą. Neskubame iš žmogaus atimti užstatyto būsto, nors pagal sutartį tai galėtume daryti", - sako J. Varanauskienė.

Ekonominis pagerėjimas, kurį pajus gyventojai, galimas tik šių metų pabaigoje ar net kitais metais. Šiemet vidutinis atlyginimas dar gali šiek tiek sumažėti. Didės ir nedarbas. BVP gali išaugti vos vienu procentu. Kitais metais prognozuojamas 4 procentų BVP augimas.

J. Varanauskienė primena, kad krizė į Lietuvą atėjo pavėlavusi. Išeis taip pat vėliau nei kitose Europos šalyse. Šviesa tunelio gale matyti, tačiau ji dar nešildo.

Asta ŠIUKŠTERIENĖ

Keletą metų brandinta idėja atgaivinti senos architektūros statinius, kur buvo įsikūręs "Elnio" fabrikas, tapo reali, kai sausį ūkio ministras skyrė aštuonis milijonus litų Šiaulių menų inkubatoriui. Tačiau sumanymas dabar pakibo ant plauko, nes nežinia, ar ten pat patalpų turintis verslininkas prisidės savo lėšomis.

Apleistas senos architektūros odos fabriko pastatas Vilniaus g. 72 buvo pasirinktas kaip pramoninio paveldo vieta, tinkama įrengti menų inkubatorių. Patalpas savivaldybei dvidešimčiai metų panaudos sutartimi perdavė bendrovė "Aigela". Prieš pusantrų metų pasiūlytai verslininko idėjai įgyvendinti, Šiaulių miesto savivaldybei parengus projektą, gautas aštuonių milijonų litų finansavimas iš Ūkio ministerijos. Tačiau pradėjus rengti paraišką iškilo problema - menų inkubatoriui turėtų būti pritaikyti daugiau nei trys tūkstančiai kvadratinių metrų keturių aukštų pastato, kuriame yra ir verslininkui priklausančių patalpų. Ar privačių patalpų savininkas bus suinteresuotas, norės ir pajėgs prisidėti prie pastato įrengimo, kol kas neaišku.

"S plius" žinių tarnybai laikinasis bendrovės "Aigela" vadovas Egidijus Varneckas "Šiaulių žinioms teigė, kad su patalpų savininkais deramasi ir kol kas joks sprendimas nepriimtas. Tačiau Savivaldybę spaudžia terminas – iki liepos 31 d. reikia parengti ir investicinį, ir techninį projektą, gauti statybos leidimus rekonstrukcijai. Jei verslininkas nesutiks prisidėti finansiškai, gali tekti ieškoti kito pastato. Be to, kilo ir daugiau problemų: netirta, ar buvusios odos gamyklos patalpos neužterštos cheminėmis medžiagomis, nenumatyta, kas vėliau finansuos pastato išlaikymą (per metus prireiks beveik milijono litų) ir ar Šiauliuose išvis atsiras tiek daug menininkų, norėsiančių ten įsikurti, nes jokia analizė nebuvo atlikta. Neįgyvendinus projekto, būtų negauti ne tik aštuoni milijonai litų, bet ir prarasta viltis, kad restauruojamas Ch. Frenkelio rūmų ansamblis su menų inkubatoriumi šalia, o ateityje su nauja irklavimo baze atgaivins Talkšos ežero teritoriją.

Irena BUDRIENĖ

Šią savaitę Šiaulių apskrities viršininko administracijoje išdalyti įspėjimai apie atleidimą iš darbo, nes pagal įstatymą įstaiga šių metų liepos 1 dieną bus panaikinta. Įspėjimų, kad bus atleisti birželio 30 dieną, sulaukė visi 146 apskrities administracijos darbuotojai, iš jų — 92 valstybės tarnautojai ir 54 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Apskrities viršininkas Rimundas Domarkas savo pareigų taip pat neteks birželio 30 dieną.

Dalis specialistų darbą turės

Keliasdešimt apskrities darbuotojų gali sulaukti darbo siūlymų, kai ministerijos apsispręs, kaip įgyvendins iš apskrities perduodamas funkcijas. Į savivaldybes ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pereitų dauguma žemėtvarkininkų. Išlikti gali ir 4—5 švietimo inspektoriai bei apskrities vyriausiasis gydytojas, kuriam darbo vieta būtų sukurta Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje. Sprendžiama, kas perims melioracijos statinių priežiūros regione funkcijas, kurioms atlikti taip pat reikės specialisto. Darbą jau išsaugojo šeši civilinės saugos specialistai, perėję į Šiaulių priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, ir dvidešimt statybos priežiūros specialistų, perkeltų į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Savivaldybėms - daugiau funkcijų

Savivaldybės tampa valstybinės žemės patikėtinėmis miestų teritorijose, joms patikėti žemėtvarkos darbai miestų teritorijose, žemėtvarkos planavimo dokumentų tvirtinimas visose teritorijose bei žemės paskirties keitimas visose teritorijose.

Savivaldybėms taip pat patikėta formuoti specialiųjų mokyklų tinklą, steigti pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigas (pedagoginės-psichologinės tarnybos, mokytojų švietimo centrai ir kt.), prižiūrėti ypatingų statinių ir valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių naudojimą, tvirtinti medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų keitimo projektus, išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose ir kt.

Iš apskrities viršininko įsteigtų įstaigų švietimo ir vaikų globos namai bus perduoti savivaldybėms, o P. Višinskio viešoji biblioteka, Konservatorija, Gestų kalbos vertėjų centras, Sporto medicinos centras, Gruzdžių vaikų socializacijos centras bei pensionai – ministerijoms.

Atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymą likviduotas Visuomenės sveikatos ugdymo centras. Neaiškus tik Šiaulių filharmonijos likimas, nes Šiaulių miesto savivaldybė ją atsisakė perimti, o ministerija dar neatsakė, ar perims.

Regiono plėtros tarybos įgaliojimai nesikeis

Dalį regioninės plėtros funkcijų perims Vidaus reikalų ministerija, kuri rengs regionų plėtros planų projektus, jų sąrašus, koordinuos savivaldybių ir socialinių-ekonominių partnerių veiklą bei vykdys regionų plėtros tarybų sekretoriato funkcijas.

Panaikinus apskrities viršininko administraciją, regionui svarbius projektus galės įgyvendinti visos apskrities savivaldybės kartu, vieną jų pasirinkusios pagrindiniu partneriu, arba valstybės institucijos (atskirais atvejais – kartu su savivaldybėmis), priklausomai nuo perimtų funkcijų.

Asta STANKŪNIENĖ

Šiauliuose stomatologinę pagalbą vaikams, kuri buvo sutelkta Odontologijos poliklinikoje, ketinama išskaidyti. Odontologijos poliklinikos vadovai nenori atsisakyti milijono litų biudžeto, kurį prarastų perdavus vaikų dantų gydymą kitoms gydymo įstaigoms, ir teigia, kad nebeliktų dantų ėduonies profilaktikos programų tęstinumo. Miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigos tikina galinčios ir gydyti, ir prižiūrėti vaikams dantis.

Vaikams dantis gydyti pageidauja Dainų poliklinika, privatūs šeimos gydytojų centrai. Daugiausia (per 8000) prisiregistravusių mažųjų pacientų - Dainų poliklinikoje. Medikai tikina, kad vaikams važinėtis vien į Odontologijos polikliniką nepatogu. Užtikrinant paslaugos prieinamumą, būtina leisti jiems lankytis pas odontologus visame mieste.

Dainų poliklinikos ir privačių šeimos gydytojų centrų vadovų teigimu, profilaktiką vykdyti aplinkiniuose darželiuose ir mokyklose jiems nebūtų problemų. Šiaulių teritorinė ligonių kasa yra gavusi šešių miesto gydymo įstaigų pageidavimus gydyti vaikams dantis ir žada sudaryti su jomis sutartis.

Dėl tokių ketinimų Odontologijos poliklinikos vadovai reikalauja savivaldybės įsikišimo. Poliklinikos atstovai jau kreipėsi į miesto vadovus, politikus, žada kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją. Šiaulių miesto tarybos Sveikatos komitete jau svarstyta, ar pritarti Odontologijos klinikos decentralizacijai. Dauguma politikų tam nepritarė. Tačiau decentralizuoti paslaugas leidžia šiuo metu galiojantys įstatymai.

Odontologijos poliklinikos vyriausiosios gydytojos Danutės Šapalienės teigimu, sumažėjus pacientų jų klinikoje, tektų mažinti darbuotojų ir apkarpyti atlyginimus. Anot jos, buhalterija jau yra paskaičiavusi, kad valytoja gautų apie 800, o gydytojai - 1500 litų atlyginimą. Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus Prano Andruškevičiaus teigimu, Odontologijos poliklinikoje dirbančios burnos higienistės gali nesibaiminti dėl atleidimo, mat jos bus reikalingos jo įstaigai ir uždirbsiančios ne mažiau nei dabar.

Odontologijos poliklinikos decentralizacijos šalininkai ir priešininkai dėstė savo argumentus ir prieš savaitę Šiauliuose vykusiame susitikime su Odontologų rūmais. Odontologų rūmų pozicija – decentralizavus paslaugas nutrūks profilaktinės programos, todėl šiauliečiai nebegalės pasigirti, kad 12-mečių dantys sveikiausi Lietuvoje.

Odontologijos klinikoje – 30 odontologų, kurie dirba ir savaitgaliais, konsultuoti kviečiami gydytojai specialistai. Kol medikai piktinasi, kad norima išdraskyti sustyguotą sistemą, šiauliečiams neaišku, kodėl Odontologijos poliklinikoje pas stomatologą vaiką galima užregistruoti tik po mėnesio, o poliklinikos odontologai pacientus priiminėja privačiai, nes siekia pasididinti menkus atlyginimus.

Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys tikina, kad savivaldybė neturi teisės leisti ar neleisti vaikams dantis gydyti visoms pageidaujančioms gydymo įstaigoms. Savivaldybės pozicija - daugiau dėmesio skirti paslaugos kokybei. Jei gydymo įstaiga gali užtikrinti vaikų dantų gydymo ir profilaktikos kokybę, ji gali teikti šias paslaugas. Kol kas laukiama Sveikatos ministerijos atsakymo, ar skiriant pinigus už vaikų dantų gydymą nebūtų galima atskirti lėšų profilaktikai ir gydymui.