Kontaktai
Naudingos nuorodos
|
 |
Aktualijos
- Pinigų atsirado, bet visiems neužteks
-
Šį mėnesį politikai ketina patvirtinti taupųjį šių metų Šiaulių miesto biudžetą. Sumanymo beveik perpus sumažinti finansavimą visoms programoms neatsisakoma. Dabar skirstomi papildomai atsiradę 0,5 mln. Lt. Deja, jų visiems neužtenka.
 | | Nutarus užkonservuoti Gytarių mokyklą, biudžete papildomai atsirado daugiau nei 100 tūkst. Lt. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| |
Šiaulių miesto savivaldybės šių metų biudžetas – 255 mln. Lt – dar mažesnis nei pernykštis. Išplėstiniame komitetų posėdyje miesto Tarybos nariai nebeprieštaravo, kad finansavimas visoms programoms būtų beveik dvigubai mažesnis, negu yra poreikis. Sutarė – pridės vėliau, jei atsiras papildomų pinigų. Iki posėdžio tereikia apsispręsti dėl likusio nepaskirstyto pusės milijono litų, kuris atsirado pigiau sumokėjus už renovuojamas mokyklas ir nutarus užkonservuoti Gytarių mokyklą Kviečių gatvėje. Vladas Damulevičius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, sako, kad 150 tūkst. Lt verkiant reikia J. Janonio gimnazijai atsiskaityti už pernykščius stogo remonto darbus, 38 tūkst. skiriami sporto mokykloms už komunalines paslaugas arenoje, dar lieka apie 250 tūkst. ypatingoms reikmėms. Iš nepaskirstyto likučio 50 tūkst. Lt siūloma pridėti ir kultūros programai, nes ši šiemet gavo dvigubai mažesnį finansavimą nei pernai, pinigų užteks vos keletui švenčių, o visų kitų tęstinių kultūros projektų, pvz., bažnytinės muzikos festivalio „Resurexit“, medijų festivalio „Enter“, kapelų festivalio-konkurso „Ant rubežiaus“ ar meniškosios „Monmartro respublikos“, nėra už ką organizuoti. Tiesa, papildomai skirti 50 tūkst. Lt – vos pusė pernykščių Šiaulių dienų biudžeto. Kol kas nelabai aišku, kaip bus paskirstytos likusios lėšos ir kiek jų liks, kai rudenį bus uždarytos trys ar keturios mokyklos, tačiau akivaizdu, kad viskam pinigų neužteks, todėl bus leidžiama turėti skolų, bet ne didesnių, negu jos buvo pradedant metus. Biudžeto projektas dar bus derinamas komitetuose, kurie pradės posėdžiauti mėnesio viduryje. Iki tol ir politikai, ir visuomenės atstovai gali teikti savo siūlymus, kam tikslingiausiai būtų galima skirti 0,25 mln. Lt likutį. Susipažinti su biudžeto projektu galima Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje. „Šiauliai plius“ informacija
- Miško gyventojų šaltis kol kas negąsdina
-
Šiaulių rajono girininkai tikina, kad Lietuvoje netikėtai paspaudus arktiniam speigui gyvūnams ir paukščiams badas kol kas negresia. Kelių savaičių šalčio šoką gyvūnai prisitaikys išgyventi. Sudėtingesnė situacija kurapkoms, kurioms trūksta lesyklų. Pastarųjų galėtų įrengti ir rajono mokyklų bendruomenės.
| | |  Stirnoms šalčiai sunkesni, kai storas sniegas pasidengia ledo pluta. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
| |
Šiaulių rajono Lukšių girininkijos girininkai, prižiūrintys apie 5000 ha miškų ploto, sako, kad per šalčius gyvūnai stengiasi kuo mažiau judėti, nes taupo energiją. Jiems baisiausia ne šaltis, o organizmą sekinantis badas. Šalį kaustantis speigas šią žiemą bus trumpalaikis, todėl gyvūnams turi pakakti medžiotojų paliekamų grūdų, runkelių ar kitokio pašaro. Per metus ilgalaikes sutartis sudarantys medžiotojai įvairaus pašaro palieka dešimtimis tonų. Badas per didžiuosius šalčius gyvūnams negresia. Žiemą padėti gyvūnams gali visi. Prieš kelerius metus sušalęs stirniukas buvo atkeliavęs prie „S plius“ televizijos pastato, vėliau prieglobstį rado elnyne. Stirnoms šalčiai sunkesni, kai storas sniegas pasidengia ledo pluta. Joms kur kas naudingesnis ne šienas, o drebulės ar beržo šakelės ir žievė. Girininkai sako, jog moksleiviai, besirūpinantys paukščiais, turėtų žinoti, kad jei jau pradėjo lesinti paukščius, tai lesalo lesyklėlėse būtina palikti nuolat, kitaip prijaukintus sparnuočius galima pražudyti. Prašoma įrengti ir lesyklų kurapkoms, nes pradeda trūkti eglišakių joms ręsti. Medžiotojai prisimena, kad pernai kai kuriuose miškuose sniego danga siekė beveik metrą. Lietuvoje ne mažiau rūsti žiema buvo 1995-1996 m. Šaltis nerimo beveik penkis mėnesius, gausiai snigo. Tą žiemą nugaišo kas antra stirna, daug kitų žvėrių. „Šiauliai plius“ informacija
- Daugėja sergančiųjų vėjaraupiais
-
2011-aisiais sergamumas vėjaraupiais Šiauliuose pasiekė piką. Pernai mieste sergančiųjų šia liga užregistruota 2,7 karto daugiau nei užpernai. Ši infekcija kol kas dar nevaldoma skiepais.
Lietuvoje užregistruota 1,7 karto daugiau vėjaraupių atvejų. Šia infekcine virusine liga Šiauliuose 2011 m. sirgo 645 gyventojai, užpernai – tik 235. Daugiausia sergančiųjų vėjaraupiais – mokyklinio amžiaus vaikai. Sirgo ir vyresni, buvo užsikrėtęs net garbaus amžiaus žmogus. Iš pradžių pasireiškia vėjaraupiams nebūdingi požymiai: karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau išberia viso kūno odą, kartais net gleivines. Rausvos dėmelės virsta spuogeliais, šie – pūslytėmis, kurios džiūdamos virsta šašais. Pirmieji vėjaraupių požymiai pasireiškia per 10-20 dienų nuo užsikrėtimo. Medikai primena, kad nuo šios ligos gali apsaugoti skiepai. Svarbu žinoti, kad dvi dienas iki ligos pradžios ligonis jau gali užkrėsti kitus. Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai iki 17 metų. „Šiauliai plius“ informacija
- Tytuvėnams ištiesta pagalbos ranka
-
Po Tytuvėnų vienuolyne kilusio gaisro, dėl kurio patirti milijoniniai nuostoliai, paveldosaugininkai viešai prabilo apie visišką chaosą dėl bažnytinių vertybių apsaugos. Seimo nariai ragina valstybę tartis su bažnyčia dėl sakralinių vertybių apsaugos. Tytuvėnuose apie 300 sudegusių bažnytinių vertybių nebuvo apdrausta, tik dvi dešimtis vertybių kolekcijai perdavė vyskupijos. Yra žinių, kad priešgaisrinė signalizacija Tytuvėnuose buvo atjungta.
 | | Paveldosaugininkai įsitikinę, kad Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios gaisro kaltininkai nebus rasti ir nubausti. ELTOS nuotr.
| |
Kyla įtarimųPaveldosaugininkai įsitikinę, kad Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios gaisro kaltininkai nebus rasti ir nubausti. Panaši situacija dėl vertybių apsaugos klostosi daugelyje sakralinių objektų Lietuvoje. Seimo nariai sako, kad bažnyčios atstovus būtina kalbinti atiduoti menines vertybes. Tytuvėnų bažnyčios projektas atitinka europinius standartus, priešgaisrinė signalizacija – pati naujausia, tačiau nebuvo išbandyta ir perduota saugos tarnybai, ugniagesiams. Toks pat chaosas – ir dėl bažnytinių vertybių įteisinimo. Nė viena iš 300 Bažnytinio paveldo muziejuje buvusių vertybių nebuvo apdrausta, tik 20 vertybių į kolekciją pateko iš Šiaulių ir Telšių vyskupijų. Dar aiškinamasi, kiek ir kokio autentiškumo jų buvo muziejuje prieš gaisrą. Paveldosaugininkai pažadėjo pateikti skaičius, kai baigs fotofiksaciją. Kultūros vertybių departamentas sudarė komisiją Tytuvėnuose per gaisrą padarytai žalai nustatyti, ekspertai vertina sieninės tapybos būklę. Vyksta Lietuvos kultūros paveldo objektų, kuriems skirtos didžiausios valstybės ir ES investicijos, patikrinimas. Padeda žmonėsNepaisant įtarimų, Lietuvos žmonės susitelkė ir ištiesė pagalbos ranką nuo gaisro nukentėjusiai bažnyčiai ir vienuolynui. Jie ne tik aukojo dyzeliną, bet ir savaitę tvarkė apdegusias patalpas. Vienas po kito ūkininkai skambino Tytuvėnų bažnyčios klebonui Rimantui Žaromskiui – siūlė atvežti dyzelino. Padeda ir Kelmės rajone įsikūrusios degalinės. Pirmąją paramą skyręs ūkininkas informaciją rado socialiniame „Facebook“ tinklalapyje, kur sukurtas visiems prieinamas puslapis „Tytuvėnų fondas“. Besisiūlančiųjų padėti daug, tačiau klebonas neturi kur laikyti kuro. R. Žaromskis sako negalįs iš karto priimti gausios paramos, nes klebonija neturi specialių talpyklų. Anot jo, žmonės tai supranta ir sutinka kuro atvežti tuomet, kai jo pritrūks. Kuras reikalingas dviem šildytuvams, kurie pastatyti nuo gaisro nukentėjusios sulietos bažnyčios sienoms džiovinti. Specialistai sako, kad per šaltį sudrėkęs mūras gali pradėti trūkinėti, todėl bažnyčią būtina šildyti. Vienas šildytuvas per parą sunaudoja apie 60 litrų dyzelino. Tiesa, kilo dar viena problema – šildytuvai gali pakenkti sienų tapybai. Žmonės ne tik veža kurą, bet ir aukoja pinigų. Tytuvėnų klebonas dėkoja daugiau nei dvidešimčiai gyventojų, suteikusių pagalbą sausio 26-ąją nuo gaisro nukentėjusiai Tytuvėnų bažnyčiai ir vienuolynui. Artimiausiu metu iš Vyriausybės rezervo fondo Tytuvėnų vienuolyno ansambliui bus skirti 150-200 tūkst. Lt nudegusio vienuolyno stogui uždengti. Draudimo bendrovė pervedė 45 tūkst. Lt kurui pirkti. Dėl tolimesnio finansavimo dar bus tariamasi Ūkio ir Finansų ministerijose. Gaisro padariniams pašalinti dvi draudimo bendrovės praneša galinčios skirti apie 6,9 mln. Lt. „Šiauliai plius“ informacija
|
 |
 |
 |
|
|
|