Šį mė­ne­sį po­li­ti­kai ke­ti­na pa­tvir­tin­ti tau­pų­jį šių me­tų Šiau­lių mies­to biu­dže­tą. Su­ma­ny­mo be­veik per­pus su­ma­žin­ti fi­nan­sa­vi­mą vi­soms pro­gra­moms neat­si­sa­ko­ma. Da­bar skirs­to­mi pa­pil­do­mai at­si­ra­dę 0,5 mln. Lt. De­ja, jų visiems neuž­ten­ka.

Nu­ta­rus už­kon­ser­vuo­ti Gy­ta­rių mo­kyk­lą, biudžete papildomai atsirado daugiau nei 100 tūkst. Lt. „Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės šių me­tų biu­dže­tas – 255 mln. Lt – dar ma­žes­nis nei per­nykš­tis. Išp­lės­ti­nia­me ko­mi­te­tų po­sė­dy­je mies­to Ta­ry­bos na­riai ne­bep­rieš­ta­ra­vo, kad fi­nan­sa­vi­mas vi­soms pro­gra­moms bū­tų be­veik dvi­gu­bai ma­žes­nis, ne­gu yra po­rei­kis. Su­ta­rė – pri­dės vė­liau, jei at­si­ras pa­pil­do­mų pi­ni­gų. Iki po­sė­džio te­rei­kia ap­si­spręs­ti dėl li­ku­sio ne­pas­kirs­ty­to pu­sės mi­li­jo­no li­tų, ku­ris at­si­ra­do pi­giau su­mo­kė­jus už re­no­vuo­ja­mas mo­kyk­las ir nu­ta­rus už­kon­ser­vuo­ti Gy­ta­rių mo­kyk­lą Kvie­čių gat­vė­je.

Vla­das Da­mu­le­vi­čius, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius, sa­ko, kad 150 tūkst. Lt ver­kiant rei­kia J. Ja­no­nio gim­na­zi­jai at­si­skai­ty­ti už per­nykš­čius sto­go re­mon­to dar­bus, 38 tūkst. ski­ria­mi spor­to mo­kyk­loms už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas are­no­je, dar lie­ka apie 250 tūkst. ypa­tin­goms reik­mėms.

Iš ne­pas­kirs­ty­to li­ku­čio 50 tūkst. Lt siū­lo­ma pri­dė­ti ir kul­tū­ros pro­gra­mai, nes ši šie­met ga­vo dvi­gu­bai ma­žes­nį fi­nan­sa­vi­mą nei per­nai, pi­ni­gų už­teks vos ke­le­tui šven­čių, o vi­sų ki­tų tęs­ti­nių kul­tū­ros pro­jek­tų, pvz.,  baž­ny­ti­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio „Re­su­re­xit“, me­di­jų fes­ti­va­lio „En­ter“, ka­pe­lų fes­ti­va­lio-kon­kur­so „Ant ru­be­žiaus“ ar me­niš­ko­sios „Mon­mart­ro res­pub­li­kos“, nė­ra už ką or­ga­ni­zuo­ti. Tie­sa, pa­pil­do­mai skir­ti 50 tūkst. Lt – vos pu­sė per­nykš­čių Šiau­lių die­nų biu­dže­to.

Kol kas ne­la­bai aiš­ku, kaip bus pa­skirs­ty­tos li­ku­sios lė­šos ir kiek jų liks, kai ru­de­nį bus už­da­ry­tos trys ar ke­tu­rios mo­kyk­los, ta­čiau aki­vaiz­du, kad vis­kam pi­ni­gų neuž­teks, to­dėl bus lei­džia­ma tu­rė­ti sko­lų, bet ne di­des­nių, ne­gu jos bu­vo pra­de­dant me­tus. Biu­dže­to pro­jek­tas dar bus de­ri­na­mas ko­mi­te­tuo­se, ku­rie pra­dės po­sė­džiau­ti mė­ne­sio vi­du­ry­je. Iki tol ir po­li­ti­kai, ir vi­suo­me­nės at­sto­vai ga­li teik­ti sa­vo siū­ly­mus, kam tiks­lin­giau­siai bū­tų ga­li­ma skir­ti 0,25 mln. Lt li­ku­tį. Su­si­pa­žin­ti su biu­dže­to pro­jek­tu ga­li­ma Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Šiau­lių ra­jo­no gi­ri­nin­kai ti­ki­na, kad Lie­tu­vo­je ne­ti­kė­tai pa­spau­dus ark­ti­niam spei­gui gy­vū­nams ir paukš­čiams ba­das kol kas ne­gre­sia. Ke­lių sa­vai­čių šal­čio šo­ką gy­vū­nai pri­si­tai­kys iš­gy­ven­ti. Su­dė­tin­ges­nė si­tua­ci­ja ku­rap­koms, ku­rioms trūks­ta le­syk­lų. Pas­ta­rų­jų ga­lė­tų įreng­ti ir ra­jo­no mo­kyk­lų bend­ruo­me­nės.

Šiau­lių ra­jo­no Luk­šių gi­ri­nin­ki­jos gi­ri­nin­kai, pri­žiū­rin­tys apie 5000 ha miš­kų plo­to, sa­ko, kad per šal­čius gy­vū­nai sten­gia­si kuo ma­žiau ju­dė­ti, nes tau­po ener­gi­ją. Jiems bai­siau­sia ne šal­tis, o or­ga­niz­mą se­ki­nan­tis ba­das. Ša­lį kaus­tan­tis spei­gas šią žie­mą bus trum­pa­lai­kis, to­dėl gy­vū­nams tu­ri pa­kak­ti me­džio­to­jų pa­lie­ka­mų grū­dų, run­ke­lių ar ki­to­kio pa­ša­ro. Per me­tus il­ga­lai­kes su­tar­tis su­da­ran­tys me­džio­to­jai įvai­raus pa­ša­ro pa­lie­ka de­šim­ti­mis to­nų. Ba­das per di­džiuo­sius šal­čius gy­vū­nams ne­gre­sia.

Žie­mą pa­dė­ti gy­vū­nams ga­li vi­si. Prieš ke­le­rius me­tus su­ša­lęs stir­niu­kas bu­vo at­ke­lia­vęs prie „S plius“ te­le­vi­zi­jos pa­sta­to, vė­liau prie­globs­tį ra­do el­ny­ne. Stir­noms šal­čiai sun­kes­ni, kai sto­ras snie­gas pa­si­den­gia le­do plu­ta. Joms kur kas nau­din­ges­nis ne šie­nas, o dre­bu­lės ar ber­žo ša­ke­lės ir žie­vė. Gi­ri­nin­kai sa­ko, jog moks­lei­viai, be­si­rū­pi­nan­tys paukš­čiais, tu­rė­tų ži­no­ti, kad jei jau pra­dė­jo le­sin­ti paukš­čius, tai le­sa­lo le­syk­lė­lė­se bū­ti­na pa­lik­ti nuo­lat, ki­taip pri­jau­kin­tus spar­nuo­čius ga­li­ma pra­žu­dy­ti. Pra­šo­ma įreng­ti ir lesyklų ku­rap­koms, nes pra­de­da trūk­ti eg­li­ša­kių joms ręs­ti.

Me­džio­to­jai pri­si­me­na, kad per­nai kai ku­riuo­se miš­kuo­se snie­go dan­ga sie­kė be­veik met­rą. Lie­tu­vo­je ne ma­žiau rūs­ti žie­ma bu­vo 1995-1996 m. Šal­tis ne­ri­mo be­veik pen­kis mė­ne­sius, gau­siai sni­go. Tą žie­mą nu­gai­šo kas ant­ra stir­na, daug ki­tų žvė­rių.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

2011-ai­siais ser­ga­mu­mas vė­ja­rau­piais Šiau­liuo­se pa­sie­kė pi­ką. Per­nai mies­te ser­gan­čių­jų šia li­ga už­re­gist­ruo­ta 2,7 kar­to dau­giau nei už­per­nai. Ši in­fek­ci­ja kol kas dar ne­val­do­ma skie­pais.

 Lie­tu­vo­je už­re­gist­ruo­ta 1,7  kar­to dau­giau vė­ja­rau­pių at­ve­jų. Šia in­fek­ci­ne vi­ru­si­ne li­ga Šiau­liuo­se 2011 m. sir­go 645 gy­ven­to­jai, už­per­nai – tik 235. Dau­giau­sia ser­gan­čių­jų vė­ja­rau­piais – mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai. Sir­go ir vy­res­ni, bu­vo už­si­krė­tęs net gar­baus am­žiaus žmo­gus.

Iš pra­džių pa­si­reiš­kia vė­ja­rau­piams ne­bū­din­gi po­žy­miai: karš­čia­vi­mas, silp­nu­mas, blo­ga sa­vi­jau­ta. Vė­liau iš­be­ria vi­so kū­no odą, kar­tais net glei­vi­nes. Raus­vos dė­me­lės virs­ta spuo­ge­liais, šie – pūs­ly­tė­mis, ku­rios džiū­da­mos virs­ta ša­šais. Pir­mie­ji vė­ja­rau­pių po­žy­miai pa­si­reiš­kia per 10-20 die­nų nuo už­si­krė­ti­mo. Me­di­kai pri­me­na, kad nuo šios li­gos ga­li ap­sau­go­ti skie­pai.

Svar­bu ži­no­ti, kad dvi die­nas iki li­gos pra­džios li­go­nis jau ga­li už­krės­ti ki­tus. Daž­niau­siai vė­ja­rau­piais ser­ga vai­kai iki 17 me­tų.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja

Po Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­ne ki­lu­sio gais­ro, dėl ku­rio pa­tir­ti mi­li­jo­ni­niai nuo­sto­liai, pa­vel­do­sau­gi­nin­kai vie­šai pra­bi­lo apie vi­siš­ką chao­są dėl baž­ny­ti­nių ver­ty­bių ap­sau­gos. Sei­mo na­riai ra­gi­na vals­ty­bę tar­tis su baž­ny­čia dėl sak­ra­li­nių ver­ty­bių ap­sau­gos. Ty­tu­vė­nuo­se apie 300 su­de­gu­sių baž­ny­ti­nių ver­ty­bių ne­bu­vo ap­draus­ta, tik dvi de­šim­tis ver­ty­bių ko­lek­ci­jai per­da­vė vys­ku­pi­jos. Yra ži­nių, kad prieš­gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ja Ty­tu­vė­nuo­se bu­vo at­jung­ta.

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no ir baž­ny­čios gais­ro kal­ti­nin­kai ne­bus ras­ti ir nu­baus­ti. ELTOS nuotr.

Ky­la įta­ri­mų

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no ir baž­ny­čios gais­ro kal­ti­nin­kai ne­bus ras­ti ir nu­baus­ti. Pa­na­ši si­tua­ci­ja dėl ver­ty­bių ap­sau­gos klos­to­si dau­ge­ly­je sak­ra­li­nių ob­jek­tų Lie­tu­vo­je. Sei­mo na­riai sa­ko, kad baž­ny­čios at­sto­vus bū­ti­na kal­bin­ti ati­duo­ti me­ni­nes ver­ty­bes. Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios pro­jek­tas ati­tin­ka eu­ro­pi­nius stan­dar­tus, prieš­gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ja – pa­ti nau­jau­sia, ta­čiau ne­bu­vo iš­ban­dy­ta ir per­duo­ta sau­gos tar­ny­bai, ug­nia­ge­siams.

Toks pat chao­sas – ir dėl baž­ny­ti­nių ver­ty­bių įtei­si­ni­mo. Nė vie­na iš 300 Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­ju­je buvusių ver­ty­bių ne­bu­vo ap­draus­ta, tik 20 ver­ty­bių į ko­lek­ci­ją pa­te­ko iš Šiau­lių ir Tel­šių vys­ku­pi­jų. Dar aiš­ki­na­ma­si, kiek ir ko­kio au­ten­tiš­ku­mo jų bu­vo mu­zie­ju­je prieš gais­rą. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai pa­ža­dė­jo pa­teik­ti skai­čius, kai baigs fo­to­fik­sa­ci­ją.

Kul­tū­ros ver­ty­bių de­par­ta­men­tas su­da­rė ko­mi­si­ją Ty­tu­vė­nuo­se per gais­rą pa­da­ry­tai ža­lai nu­sta­ty­ti, eks­per­tai ver­ti­na sie­ni­nės ta­py­bos būk­lę. Vyks­ta Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų, ku­riems skir­tos di­džiau­sios vals­ty­bės ir ES in­ves­ti­ci­jos, pa­tik­ri­ni­mas.

Pa­de­da žmo­nės

Ne­pai­sant įta­ri­mų, Lie­tu­vos žmo­nės su­si­tel­kė ir iš­tie­sė pa­gal­bos ran­ką nuo gais­ro nu­ken­tė­ju­siai baž­ny­čiai ir vie­nuo­ly­nui. Jie ne tik au­ko­jo dy­ze­li­ną, bet ir sa­vai­tę tvar­kė ap­de­gu­sias pa­tal­pas.

Vie­nas po ki­to ūki­nin­kai skam­bi­no Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios kle­bo­nui Ri­man­tui Ža­roms­kiui – siū­lė at­vež­ti dy­ze­li­no. Pa­de­da ir Kel­mės ra­jo­ne įsi­kū­ru­sios de­ga­li­nės. Pir­mą­ją pa­ra­mą sky­ręs ūki­nin­kas in­for­ma­ci­ją ra­do so­cia­li­nia­me „Fa­ce­book“ tink­la­la­py­je, kur su­kur­tas vi­siems priei­na­mas pus­la­pis „Ty­tu­vė­nų fon­das“.

Be­si­siū­lan­čių­jų pa­dė­ti daug, ta­čiau kle­bo­nas ne­tu­ri kur lai­ky­ti ku­ro. R. Ža­roms­kis sa­ko ne­ga­lįs iš kar­to priim­ti gau­sios pa­ra­mos, nes kle­bo­ni­ja ne­tu­ri spe­cia­lių tal­pyk­lų. Anot jo, žmo­nės tai su­pran­ta ir su­tin­ka ku­ro at­vež­ti tuo­met, kai jo pri­trūks.

Ku­ras rei­ka­lin­gas dviem šil­dy­tu­vams, ku­rie pa­sta­ty­ti nuo gais­ro nu­ken­tė­ju­sios su­lie­tos baž­ny­čios sie­noms džio­vin­ti. Spe­cia­lis­tai sa­ko, kad per šal­tį su­drė­kęs mū­ras ga­li pra­dė­ti trū­ki­nė­ti, to­dėl baž­ny­čią bū­ti­na šil­dy­ti. Vie­nas šil­dy­tu­vas per pa­rą su­nau­do­ja apie 60 lit­rų dy­ze­li­no. Tie­sa, ki­lo dar vie­na pro­ble­ma – šil­dy­tu­vai ga­li pa­kenk­ti sie­nų ta­py­bai.

Žmo­nės ne tik ve­ža ku­rą, bet ir au­ko­ja pi­ni­gų. Ty­tu­vė­nų kle­bo­nas dė­ko­ja dau­giau nei dvi­de­šim­čiai gy­ven­to­jų, su­tei­ku­sių pa­gal­bą sau­sio 26-ąją nuo gais­ro nu­ken­tė­ju­siai Ty­tu­vė­nų baž­ny­čiai ir vie­nuo­ly­nui.

Ar­ti­miau­siu me­tu iš Vy­riau­sy­bės re­zer­vo fon­do Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no an­samb­liui bus skir­ti 150-200 tūkst. Lt nu­de­gu­sio vie­nuo­ly­no sto­gui už­deng­ti. Drau­di­mo bend­ro­vė per­ve­dė 45 tūkst. Lt ku­rui pirk­ti.

Dėl to­li­mes­nio fi­nan­sa­vi­mo dar bus ta­ria­ma­si Ūkio ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­se. Gais­ro pa­da­ri­niams pa­ša­lin­ti dvi drau­di­mo bend­ro­vės pra­ne­ša ga­lin­čios skir­ti apie 6,9 mln. Lt.

„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja